Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad Europos vaistų agentūrai (EVA) paskelbus, jog kraujo krešuliai yra itin retas „AstraZeneca“ gamintojo „Vaxzevria“ vakcinos šalutinis poveikis, skiepijimas šia vakcina ir toliau bus tęsiamas.
 
„Matyt, labai svarbu pabrėžti, kad toje EVA išvadoje nenustatytos jokios papildomos rizikos vyrams ir nustatytos, noriu pabrėžti, itin mažos papildomos rizikos moterims iki 60 metų, todėl vakcinos saugumas visiems vyrams ir moterims, vyresniems nei 60 metų lieka nepakitęs“, – trečiadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Dulkys.
 
„Taigi, vakcinacija „Vaxzevria“ arba labiau mums vis dar įprastu pavadinimu „AstraZeneca“ vakcina bus tęsiama“, – informavo jis.
 
Ministras atkreipė dėmesį, kad kiekviena vakcina, vaistas ar medicininė procedūra visada turi didesnius ar mažesnius šalutinius poveikius, tačiau, pasak jo, svarbu vertinti jų sukuriamą bendrą naudą.
 
„Ir būtent EVA aiškiai pasisako, kad „Vaxzevria“ vakcinos nauda net ir įvertinus papildomus itin retus šalutinius poveikius vis tiek yra didesnė nei su ja susijusios rizikos“, – akcentavo jis.
 
Visgi A. Dulkys pabrėžia, kad kiekvienas žmogus ir toliau galės pasirinkti, kokio gamintojo vakcina nori skiepytis.
 
„Tiesiog visi, sutikę vakcinuotis „Vaxzevria“ vakcina bus papildomai informuojami apie požymius, kuriuos reikėtų stebėti trečią-šešioliktą dienomis po skiepo, kada reikia kreiptis į gydytoją ir panašiai“, – sakė jis.
 
Ministro teigimu, šiuo metu tiesiog „svarbiausia, kad visa ši papildoma informacija artimiausiu metu pasiektų visus vakcinavimo centrus ir gydytojus.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.08; 00:30

Parodų ir kongresų centras „Litexpo“ . Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniaus miesto Taryba trečiadienį pritarė savivaldybės administracijos sprendimui išsinuomoti masinės vakcinacijos punkto įrengimui reikiamas patalpas parodų ir kongresų centro „Litexpo“ komplekse. Didžiausia „Litexpo“ salė – 4706,76 kv. m ploto patalpos – bus pritaikyta paskiepyti per dieną iki 6000 vilniečių. Tokiu būdu Vilniaus mieste per dieną bus galima paskiepyti iki 15 000 žmonių, skelbia savivaldybė.
 
„Rinkdamiesi vietas masinei vakcinacijai stengėmės ieškoti jų skirtingose miesto dalyse, kad kelionės iki jų būtų kuo trumpesnės. „Litexpo“ atveju didelis privalumas yra parkavimo vietų pasiūla, – komentavo Vilniaus miesto administracijos direktorė Lina Koriznienė. – Atkreipiu dėmesį, kad nesiekėme daryti vieno vakcinacijos centro visam miestui – apskaičiavome, kad, pagal šiuo metu planuojamą vakcinų atkeliavimo grafiką, dalijant krūvį tarp gyventojams įprastų poliklinikų skiepų kabinetų, vaistinių ir mūsų numatytų kitų viešųjų vietų, skiepijimo pajėgumai bus pakankami.“
 
„Litexpo“ pateikė preliminarią 1 kv. m nuomos kainą – apie 6,37 euro už kv. m per mėnesį (su mokesčiais), per mėnesį tai sudarytų apie 30 000 eurų. Patalpas planuojama išsinuomoti minimaliam trijų ir maksimaliam šešių mėnesių terminui, su teise pratęsti jį antra tiek, jei to prireiktų dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos, pažymima savivaldybės pranešime.
 
Įsigyti dalies papildomų vakcinacijai reikiamų paslaugų teikimo paslaugas Vilniaus miesto savivaldybė svarsto iš kitų tiekėjų. Pasirašyti nuomos sutartį su „Litexpo“ planuojama artimiausiomis savaitėmis.
 
Planuojama, kad masinės vakcinacijos centras „Litexpo“ patalpose veiklą pradės balandžio antroje pusėje – gegužės pradžioje, priklausomai nuo gaunamų vakcinų kiekio. „Litexpo“ centre dirbs Šeškinės, Karoliniškių ir privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovai. Į pagalbą koordinuoti skiepijamų gyventojų srautus bus kviečiami ir savanoriai.
 
Jau šį šeštadienį, balandžio 3 d., nuo ankstyvo ryto pradeda veikti dar vienas masinės vakcinacijos punktas, įkurtas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre Žirmūnų gatvėje – čia bus galima paskiepyti iki 2000 žmonių per dieną.
 
Savivaldybės duomenimis, centre dirbs apie 40 medikų, kuriems talkins ir Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Vienu metu čia galima paskiepyti 14 žmonių. Kol kas centre bus vakcinuojami gyventojai pagal nustatytas prioritetines grupes, kurias sukvies Antakalnio poliklinika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.31; 14:01

Popiežiaus malonių tarnyba paskelbė, kad Didžiąją savaitę ir Velykų dieną Vatikane bus paskiepyti nuo koronaviruso 1,2 tūkst. varguolių. Atitinkamą pranešimą penktadienį paskelbė Šventojo Sosto spaudos tarnyba.
 
Kaip patikslinama, bus naudojamos kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos vakcinos dozės. Ši akcija rengiama vadovaujantis popiežiaus Pranciškaus raginimu suteikti žmonėms vienodas galimybes pasiskiepyti nuo koronaviruso. Sausio pabaigoje buvo paskiepyti pirmieji 25 varguoliai, nuolat gyvenantys Vatikano labdaros struktūrose.
 
Anksčiau Vatikano atstovai pareiškė, kad vakcinacijos kampanija, prasidėjusi mieste-valstybėje sausio 13 d., iš esmės baigta. Sausio 14 d. Šventojo Sosto spaudos tarnyba oficialiai patvirtino, kad buvo paskiepyti 84 metų popiežius Pranciškus ir jo 93 metų amžiaus pirmtakas garbės popiežius Benediktas XVI.
 
Be to, nemokamai buvo vakcinuoti žurnalistai, lydėję pontifiką kelionėje į Iraką kovo 5-8 dienomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.27; 07:00

Vladimiras Putinas. Priešo žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad antradienį jis bus paskiepytas vakcina nuo COVID-19, praėjus keliems mėnesiams nuo plataus masto vakcinacijos pradžios šalyje, praneša agentūra AP.
 
Pirmadienį per susitikimą su vyriausybės pareigūnais V. Putinas teigė, kad „rytoj“ gaus skiepą, bet nepatikslino, kuri iš trijų Rusijoje patvirtintų vakcinų jam bus suleista.
 
Pasak Rusijos vadovo, Rusijoje bent viena vakcinos doze paskiepyta jau daugiau kaip 6 mln. žmonių, o abi vakcinos nuo COVID-19 dozes gavo jau per 4 mln. gyventojų.
 
Plataus masto vakcinacija su Rusijoje sukurta vakcina „Sputnik V“ prasidėjo pernai gruodį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 00:30

Nespėję pasidžiaugti dalies karantino ribojimų atlaisvinimais, gali būti, kad tuoj jų galime vėl netekti. Lygiai metams suėjus nuo tos dienos, kai pernai pavasarį Lietuva atsidūrė karantino dėl pandemijos gniaužtuose, kai kurios savivaldybės vėl, kad ir be didelio noro, jau trečią kartą į juos veržiasi.
 
Lyg ir visi žinome apie skiepų naudą, bet yra tokių piliečių, kurie garsiai šaukia: „nesiskiepysiu, nes koronos nėra.“ Ir negirdi argumentų, kad būtent aktyvus vakcinavimas padės stabdyti koronaviruso plėtrą, tad skiepytis reikia jei ne dėl savo, tai bent dėl artimųjų ar žmonių, su kuriais bendraujama, sveikatos, taip pat dėl gyvybės.
 
Pagal naujausius statistikos duomenis, kurie paskelbti šį antradienį, Lietuva yra gavusi 439 415 vakcinų, į skiepijimo vietas jų pristatyta 433 565, tačiau vakcinavimui iki šiol sunaudota tik 360 801 vakcina. Šalčininkų savivaldybėje, kurios teritorija COVID-19 zonų žemėlapyje žymima juoda spalva, pasiskiepijo tik 3,84 proc. gyventojų. Visagine – 4,7 proc., Vilniaus rajone – 6,21 proc.
 
Pagal vakcinavimo apimtis šiuo metu pirmauja Neringa, kurioje pasiskiepijo (iki šios dienos) 18,63 proc. gyventojų. Nebloga situacija ir Birštone (17,7 proc.), Druskininkuose (14,6 proc.), Rokiškio rajone (13,09 proc.), Anykščiuose (12,89 proc.) ar Palangoje (12,25 proc.).
Iš didžiųjų miestų gyventojų vakcinavimo nauda labiausiai tiki kauniečiai – Kaune skiepijimo apimtys dabar siekia 11,45 proc. Šiauliuose pasiskiepijo 9,54 proc., Vilniuje – 8,93 proc., Panevėžyje – 8,87 proc. ir Klaipėdoje – 8,82 proc. tų miestų gyventojų. Vakcinavimo vidurkis Lietuvoje – 9,32 proc.
 
Pagal santykinį sergamumo COVID-19 rodiklį akivaizdu, kad mirtinai pavojinga liga dabar labiau nei kitur plinta Švenčionių rajone – per 14 paskutinių dienų čia nustatyti 702 nauji koronaviruso infekcijos atvejai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų. Antras pagal viruso plėtrą šiuo metu yra Kupiškio rajonas (529 atv.), trečia – Marijampolė (475 atv.).
 
Kiek švelnesnė, bent šį antradienį skelbiamais oficialiosios statistikos duomenimis, situacija dabar Širvintose (443 atv.), Visagine (436 atv.) bei Vilniaus rajono savivaldybėje (414 atv. 100 tūkst. gyventojų per 14 paskutinių parų). Stebėtina, tačiau prie probleminių dabar priskirtina ir mažutė Neringos savivaldybė, kurioje šiuo metu 100 tūkst. gyventojų santykinai priskaičiuota (per pastarąsias dvi savaites) 357 nauji COVID-19 atvejai, nors prieš keletą savaičių jų būta keliasdešimt. Tuo pat metu kitose kurortinėse Lietuvos vietovėse padėtis yra geresnė. Druskininkuose 100 tūkst. gyventojų tenka 79, Palangoje – 67 nauji koronaviruso infekcijos atvejai.
 
Lietuvoje dabar iš 60 savivaldybių daugiau nei trečdalyje (22-ose) naujų ligos atvejų fiksuota santykinai mažiau nei 100. Mažiausiu sergamumo rodikliu pasižymi Lazdijų savivaldybė (22 atv. 100 tūkst. gyventojų), Birštonas (25 atv.) bei Pagėgių rajono savivaldybė (28 atv.)
Per pastarąsias 7 paras šalyje atlikta 50 060 tyrimų dėl COVID-19 ligos nustatymo ir jos diagnozė patvirtinta 6,7 proc. atvejų. Vilniaus mieste tokių atvejų per savaitę būta 7,9 proc. (testavimo apimtys – 16 352 tyrimai). Sostinėje per 14 paskutinių dienų, anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų, 100 tūkst. gyventojų nustatyta 410 naujų COVID-19 ligos atvejų. Vilnius patenka tarp septynių šiuo metu didžiausiu santykiniu sergamumu pasižyminčių Lietuvos savivaldybių.
 
Šalies santykinis sergamumo COVID-19 rodiklis dabar yra 230 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Per savaitę Lietuvoje naujų ligos atvejų nustatyta 9,2 proc. daugiau, o nuo pandemijos pradžios jų patvirtinta iš viso 206 290. Deja, tenka apgailestauti, kad medikams nepavyko išgelbėti 6908 užsikrėtusiųjų koronaviruso infekcija šalies žmonių gyvybių.
 
Daugiausiai infekuotųjų pandeminiu laikotarpiu mirė Vilniuje – 1091. Kaune, kuriame per pastarąsias 14 dienų naujų COVID-19 ligos atvejų priskaičiuota 156 atvejai 100 tūkst. gyventojų, nuo pandemijos pradžios mirė 701 infekcija užsikrėtęs žmogus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.17; 00:01

Erkė – pavojinga žmogaus sveikatai. Slaptai.lt nuotr.

Šylant orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus, pabrėžia Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).
 
NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę. Specifinio gydymo šiai ligai nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia priemonė.
 
„Imunitetui nuo erkinio encefalito susiformuoti reikalingos trys vakcinos dozės, kurios turi būti įskiepijamos su 1–3 ir 5–12 mėnesių pertraukomis. Skiepų nereikėtų atidėti vasarai, nes imunitetui susiformuoti reikia laiko, vakcina neims veikti iškart. Tad specialistai rekomenduoja jau dabar pradėti skiepytis nuo šios pavojingos ligos ir be įtampos leisti laiką Lietuvos gamtoje“, – sako D. Bakša.
 
NVSPL nuo erkinio encefalito pasiskiepyti galima Vilniaus ir Kauno padaliniuose. Tam gydytojo pažyma nereikalinga, tačiau, kaip pažymima NVSPL pranešime, prieš skiepijimą rekomenduojame pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
 
Pavojingos yra ir kitos erkių pernešamos ligos: babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė, įvairios karštinės. Beveik visos erkių platinamos ligos atrastos palyginti neseniai, apie jas mažai žinoma, tad ir jų diagnostika yra sudėtinga, sakoma NVSPL pranešime.
 
Dar kiti erkių platinami virusai ir bakterijos žmonėms sukelia įvairias karštines, pavyzdžiui, Kolorado erkių, Uolėtųjų kalnų dėmėtąją karštines, Q karščiavimą, tuliaremiją. Paprastai šios ligos parsivežamos iš užsienio (Šiaurės ir Pietų Amerikos, Viduržemio jūros regiono, Artimųjų Rytų ir kt.), tad erkių saugotis reikia ne tik Lietuvos gamtoje, atkreipia dėmesį NVSPL specialistai.
 
Šių ligų simptomai gali būti karščiavimas, galvos, pilvo, raumenų skausmai, vėmimas, bėrimas, aukšta temperatūra, akių ar gerklės paraudimai. Ligai progresuojant gali pasireikšti ir sunkesni simptomai priklausomai nuo karštinės rūšies. Kai kurių jų sunki forma gali būti mirtina, jei nėra gydoma iš karto.
 
Skiriasi ir gydymo būdai. Gali būti taikomas simptominis gydymas, antibiotikai.
 
Laboratorijos specialistai primena, kad riziką sumažinti galima vengiant aukštos žolės, krūmų, išsiruošus į gamtą apsirengus šviesių spalvų drabužiais ir palikus kuo mažiau atvirų vietų. Reikėtų naudoti ir repelentus, o grįžus į namus kruopščiai apsižiūrėti, ar neparsinešėte erkės.
Erkių taikiniais gali būti ir šiltakraujai gyvūnai – šunys, katės. Jie po įkandimo gali susirgti įvairiomis ligomis arba pernešti erkes savo kailyje žmonėms.
Svarbu žinoti tai, kad ne visada simptomai yra ryškūs ir aiškūs, o laiku diagnozuotas susirgimas gali išgelbėti gyvybę. Tad, įkandus erkei, labai svarbu pasitikrinti.
 
NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus Molekulinių biologinių tyrimų poskyrio vedėja Ana Steponkienė sako, kad per 1–3 dienas nuo įkandimo molekuliniais metodais iš pristatytų ištrauktų nepažeistų erkių ar kraujo ėminių galima nustatyti pavienių erkių platinamus ligų sukėlėjus.
„Po 2–4 savaičių galima pasidaryti pakartotiną kraujo tyrimą serologiniu metodu. Taip pat tirtis ne vien dėl Laimo ligos ar erkinio encefalito. Ne visuomet sukėlėjas randamas iškart, pirmo tyrimo metu, tad po erkės įkandimo reikia sekti savo savijautą, ar neatsiranda pakitimų ant odos“, – sako NVSPL atstovė.
 
Be molekulinių babeziozės ir erlichiozės nustatymo metodų yra ir kitų. Pavyzdžiui, įtariant babeziozę ar erlichiozę, galima atlikti kraujo tepinėlio tyrimą ieškant šių ligų sukėlėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.15; 14:00

Antradienio pavakarę Panevėžyje, prie Vakcinavimo centro, medikai gaivino nuo koronaviruso paskiepytą moterį. Portalo „Jūsų Panevėžys“ žiniomis, ką tik nuo COVID-19 paskiepyta 80-metė panevėžietė neišgyveno.
 
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir ekstremaliųjų situacijų operacijų centro koordinatorius Kazimieras Armonavičius patvirtino, kad medikai, atskubėję į pirmadienį atidarytą Vakcinavimo centrą, kurį laiko gaivino moterį.
 
„Moteris buvo paskiepyta „Pfizer-BioNTech“ vakcina ir, kaip priklauso, po vakcinavimo pasėdėjo 15 minučių. Netrukus ji savanoriams paaiškino, kad trūksta oro. Ją savanoriai palydėjo į lauką, pakvėpuoti grynų oru. Moteris lauke sukniubo. Skubiai buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba“, – naujienų portalui JP sakė K. Armonavičius.
 
Pagalba, anot Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro koordinatoriaus, atvyko skubiai ir moteris pradėta gaivinti.
 
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė naujienų portalui JP apgailestavo, kad moters atgaivinti nepavyko – ji mirė.
 
„Moteris 1941 metų gimimo ir ji turėjo širdies stimuliatorių. Mums ji žinoma. Manau, kad jai buvo stresas. Be to, turėjo sveikatos problemų. Nuo vakcinos tokio staigaus poveikio negalėjo būti. Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai visi paskiepyti ir po pirmojo skiepo simptomus pajutome tik vakare, jeigu skiepas buvo gautas per pietus, o karščiavimas, kai kuriems pasireiškia tik kitą dieną“, – sakė R. Ramoškienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.10; 00:01

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertina prezidento Gitano Nausėdos po Europos Vadovų Tarybos (EVT) išsakytas optimistines prognozes, kad nauji vakcinos nuo COVID-19 tiekimo planai  ES sudaro galimybę iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų.
 
Vyriausybės vadovė interviu  Eltai, atsakydama į klausimą, ar deklaruojama prezidento skiepijimo ambicija jai tapo labiau apibrėžta, pažymėjo nematanti prasmės, kodėl reikėtų „žongliruoti“ skaičiais bei terminais. I. Šimonytė pažymi, kad nuo skiepų gamintojų priklausys, kokie vakcinų kiekiai pasieks Lietuvą ir kitas ES šalis.
 
„Politinės deklaracijos yra politinės deklaracijos. Tačiau tikruosius kiekius mes gauname iš gamintojų. Ir tie kiekiai vis dar yra labilūs“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
 
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad Vyriausybės užduotis yra labai paprasta: kuo greičiau, kuo daugiau ir kiek tik galima. Jei galėsime 70 proc., tai bus 70 proc., o jei 80 proc. – tai 80 proc. Niekas tikrai nelaiko ir nelaikys vakcinų pasidėjęs sandėlyje. Mes turime didelį interesą, kad kuo greičiau žmonės gautų maksimalią apsaugą. Todėl žongliruoti skaičiais, terminais ir taip toliau aš nematau labai didelės prasmės“, – akcentavo premjerė.
 
Pasak jos, Lietuva yra pasirengusi priimti ir realizuoti visas šalį pasiekusias vakcinas, ir kad būtent nuo valstybę pasiektų vakcinų kiekio priklausys skiepijimo planai ir, jei reikės, – jų atnaujinimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
 
„Sveikatos apsaugos  ministerija yra paviešinusi skiepijimo grafiką, kada atskiros grupės bus pradėtos skiepyti. Jei situacija keičiasi – atsiranda naujų žinių apie papildomus tiekimus arba naujas vakcinas – tuomet tą planą yra labai paprasta atnaujinti. Ir tai yra daroma. Tai, ką gausime – viską ir suskiepysime taip greitai, kaip tik bus fiziškai įmanoma“, – apibendrino I. Šimonytė.
 
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį po EVT posėdžio pranešė, kad yra patvirtintas naujas skiepų nuo COVID-19 tiekimo planas pirmą ir antrą šių metų ketvirčiais. Per pirmąjį ES gaus 100 mln. vakcinos dozių, per antrąjį – 480 mln. dozių.
 
Pasak jo, tai numato galimybę, kad Lietuva, taikant pro rata principą, pirmą ketvirtį gautų 600 tūkst. vakcinos dozių, o antrą – dar 3 milijonus.
 
„Manau, kad tiek ES planas, tiek ambicingas Lietuvos siekis iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų yra realus“, – sakė G. Nausėda.
 
Penktadienį LRT televizijai jis pakartojo, kad yra prielaidos įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, o plintančios naujos COVID-19 atmainos tą daryti tiesiog įpareigoja.
 
„Lietuviai gi esame, išsikelkime sau ambicingą tikslą, nes šiandien vakcinavimas yra pati svarbiausia priemonė kovoti su pandemija (…). Kuo mes daugiau prarandame laiko, paimdami už gerklės šitai pandemijai, tuo daugiau rizikuojame, kad atmainų bus daugiau, ir garantijų, kad visos vakcinos bus veiksmingos, bus tiktai mažiau. Todėl turime skubėti, tai yra mūsų visų gyvybinis interesas“, – penktadienį interviu LRT televizijai sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.28; 05:50

JK karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Karalystės (JK) karalienė Elžbieta II paskatino savo šalies žmones, nepatikliai žiūrinčius į skiepus nuo COVID-19, „galvoti apie kitus žmones, o ne save“ ir pasiskiepyti.
 
94 metų amžiaus monarchė ir jos sutuoktinis princas Philipas pirmąja vakcinos nuo koronaviruso infekcijos doze paskiepyti sausio pradžioje.
 
Šiuo metu 99 metų princas Philipas gydomas ligoninėje dėl infekcijos, bet ji nėra susijusi su koronavirusu. Karalienės vyriausiasis sūnus ir sosto įpėdinis princas Charlesas, kuris pernai persirgo COVID-19 liga, taip pat jau pasiskiepijo pirmąja vakcinos doze.
 
„Viskas vyko labai greitai, ir aš gavau daug laiškų iš žmonių, kurie buvo labai nustebę, kaip paprasta gauti vakciną. Ir visai neskaudėjo“, – taip savo patirtį apibūdino karalienė.
 
„Gavus vakciną, yra jausmas, kad esi apsaugotas, kas, manau, yra labai svarbu“, – teigė Elžbieta II.
 
Karalienė, be to, šią ligą pavadino „maru“, tačiau pasidžiaugė neįtikėtinai greitu vakcinacijos programos vykdymo greičiu šalyje.
 
JK pirmąja vakcinos doze paskiepyta jau daugiau kaip 18 mln. žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.26; 12:30

Latvijos prezidentas paskiepytas pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze. EPA-ELTA nuotr.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas ir premjeras Krišjanis Karinis ketvirtadienį universitetinėje ligoninėje Rygoje buvo paskiepyti pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 doze, o tauta galėjo stebėti juos tiesiogiai per kamerą.
 
E. Levitas kreipėsi į gyventojus prašydamas sekti jo pavyzdžiu – „kad greičiau galėtume grįžti į įprastą gyvenimą.“
Latvijos premjeras paskiepytas pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze. EPA-ELTA nuotr.
 
Latvijos vyriausybė sulaukė didelės kritikos dėl lėto gyventojų skiepijimo tempo pirmosiomis šio proceso dienomis. Oficialiais duomenimis, 1,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje iki šiol paskiepyta šiek tiek mažiau kaip 18 tūkst. žmonių. Maždaug 80 proc. iš jų jau gavo abi vakcinos dozes.
 
Apklausos rodo, kad apie 50 proc. Latvijos žmonių nori būti paskiepyti. Sklandančios sąmokslo teorijos ir išankstinis nusistatymas apsunkina vakcinacijos kampaniją šalyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.12; 06:00

Politika. TSPMI vitrina. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentūra, kaip ir Vyriausybė, skeptiškai vertina galimybę Lietuvoje naudoti Rusijoje gaminamus „SputnikV“ skiepus. Anot šalies vadovo vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, Lietuva yra apsisprendusi pirkti vakarietiškas vakcinas, net jei Rusijoje pagaminti skiepai būtų patvirtinti Europos vaistų agentūros.
 
„Lietuva yra apsisprendusi pirkti Vakarų kompanijose pagamintas vakcinas. Jos jau yra autorizuotos Europos vaistų agentūros arba yra autorizavimo procese. Manytume, kad galime būti puikiai vakcinuoti vakarietiškomis vakcinomis“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.
 
Labai panašią poziciją dėl „SputinkV“ yra išsakiusi ir premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, Lietuvos vakcinų portfelis yra sudarytas iš ne vienos kompanijos gaminamos vakcinos todėl, LRT radijui antradienį pažymėjo premjerė, ir Rusijoje gaminamų skiepų įsigijimo klausimo svarstyti nėra reikalo.
 
A. Skaisgirytės teigimu, Rusija ir Kinija skiepus išnaudoja kaip galios instrumentą savo užsienio politikoje.
 
„Ši diskusija dėl rusiškos vakcinos arba dėl kiniškos vakcinos yra tam tikras politikos darymo įrankis. Prisimenu prezidento pokalbį su Ukrainos prezidentu Zelenskiu, kai Ukrainos prezidentas labai aiškiai sakė, kad rusai siūlo jiems „Sputinik“ vakciną. Tačiau ukrainiečiai nori vakarietiškos vakcinos, kurios visiems trūksta. Tai yra iliustratyvus pavyzdys, kai vakcina naudojama ir užsienio politikoje“, – teigė ji, pažymėdama, kad ir Lietuvoje tikimasi pasiskiepyti tik vakarietiškomis vakcinomis.
„Tikimės vakcinuotis vakarietiškomis vakcinomis“, – akcentavo ji.
 
Kita vertus, atkreipė dėmesį patarėja, jos žiniomis, Rusija dar nėra pateikusi net prašymo, kad „SputnikV“ vakcina būtų autorizuota Europoje.
„Kiek man yra žinoma, Rusija dar nesikreipė į Europos vaistų agentūrą autorizuoti jos vakciną.
 
Jeigu jos nėra patvirtintos – tai jos turbūt kelia grėsmę piliečių sveikatai ir neturėtų būti naudojamos“, – apibendrino A. Skaisgirytė.
 
Rusijos ambasada Lietuvoje pirmadienį aršiai sureagavo į ministrės pirmininkės I. Šimonytės penktadienį išsakytą nuomonę apie rusišką vakciną nuo COVID-19 „Sputnik V“. Penktadienį I. Šimonytė griežtai pasisakė apie „Sputnik V“, pareiškusi, kad vakciną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siūlo kaip dar vieną hibridinį ginklą, padedantį Maskvai skaldyti ir valdyti.
 
Rusijos ambasada pavadino tai dezinformacija ir tvirtino, neva rusiška vakcina yra „pripažinta tarptautiniu lygiu.“
 
„Nepaisant dezinformacijos bangos ir panašių nepagrįstų teiginių visais vakcinos kūrimo ir naudojimo etapais, „Sputnik V“ duomenys, pripažinti tarptautiniu lygiu, kalba patys už save. Rusijoje jau vyksta masinė vakcinacija. O Lietuvoje?“ – rašoma ambasados tviterio paskyroje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 16:30

Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad rusiškai „Sputnik V“ vakcinai nuo COVID-19 šiuo metu Lietuvoje skiriama per daug dėmesio. Parlamento vadovė akcentuoja, kad rusiškos vakcinos patekimo į Lietuvą galimybė yra gana teorinė. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuva jau turi aiškų vakcinų įsigijimo planą, todėl rūpintis papildomomis vakcinomis nereikia.
 
„Šiai temai, mano manymu, šiandien skiriame per daug dėmesio. Pirmiausia „Sputnik V“ patekimo į Lietuvos rinką galimybė yra gana teorinė. Ši vakcina vis dar nėra patvirtinta Europos Sąjungoje, jos platinimas nėra galimas“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
 
„Antra, net jeigu tokia vakcina ir būtų patvirtinta bendrijoje, Lietuva jau turi aiškų vakcinų įsigijimo planą. Vakcinų, kurių patikimumas, atliekant mokslinius tyrimus, yra pastovus ir kas mėnesį nekinta“, – taip pat akcentavo ji.
 
ELTA primena, kad Prezidentūra, kaip ir Vyriausybė, skeptiškai vertina galimybę Lietuvoje naudoti Rusijoje gaminamus „Sputnik V“ skiepus. Anot šalies vadovo vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, Lietuva yra apsisprendusi pirkti vakarietiškas vakcinas, net jei Rusijoje pagaminti skiepai būtų patvirtinti Europos vaistų agentūros.
 
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuva, dalyvaudama bendrame Europos Sąjungos (ES) COVID-19 vakcinų pirkime, yra užsitikrinusi reikiamą vakcinų kiekį. Todėl, pasak ministrės pirmininkės, net nėra reikalo svarstyti rusiškos vakcinos „Sputnik V“ įsigijimo.
 
Tuo tarpu socialdemokratas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis mano priešingai. Pasak jo, COVID-19 vakcinų įsigijimo klausimo nederėtų politizuoti, todėl, pažymi jis, reikia naudoti kuo daugiau saugių skiepų, neišskiriant ir Rusijoje gaminamų „Sputnik V“ vakcinų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 16:41

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba– apie „AstraZeneca“ vakciną. EPA-ELTA nuotr.

Viešojoje erdvėje pradėjus sklisti informacijai, kad Lietuvoje vyresni žmonės nebus skiepijami vakcina „AstraZeneca“, nes neva trūksta duomenų apie jos saugumą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad ši žinia yra neatitinkanti tikrovės. Taip pat pabrėžia, kad vakcina yra registruota Europos vaistų agentūros. Tai reiškia, kad ji yra saugi, efektyvi ir atitinka visus Europos Sąjungos kokybės standartus.
 
Keturių klinikinių tyrimų, kurie vyksta Jungtinėje Karalystėje (JK), Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, rezultatai parodė, kad vakcina „AstraZeneca“ saugiai ir veiksmingai užkirto kelią COVID-19 ligos plitimui tarp žmonių, vyresnių nei 18 metų.
 
„Vakcinos saugumas buvo įrodytas keturiuose klinikiniuose tyrimuose. EVA savo skaičiavimus dėl vakcinos efektyvumo parėmė duomenimis iš dviejų tyrimų: vienas jų atliktas Jungtinėje Karalystėje, kitas – Brazilijoje. Kituose dviejose tyrimuose buvo nustatyti mažiau nei 6 COVID-19 ligos atvejai, tad toks skaičius buvo per mažas, kad būtų galima apskaičiuoti vakcinos veiksmingumą“, – teigė VVKT patarėja, EVA Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komiteto (angl. CHMP) narė Simona Stankevičiūtė.
 
Anot S. Stankevičiūtės, dauguma minėtų keturių klinikinių tyrimų dalyvių buvo nuo 18 iki 55 metų. Kol kas dar nėra pakankamai duomenų, kad EVA galėtų pateikti tikslų skaičių, koks yra vakcinos veiksmingumas tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vyresnio amžiaus žmonių grupėje pastebimas imuninis atsakas ir remiantis kitų vakcinų patirtimi, tikimasi, kad vakcina bus veiksminga ir šioje amžiaus grupėje.
 
Taip pat S. Stankevičiūtė priminė, kad bendras vakcinos „AstraZeneca“ saugumo vertinimas yra pagrįstas visų 4 klinikinių tyrimų, atliktų Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, bendrais tarpinės analizės duomenimis. Buvo analizuojami 23 745 tiriamųjų duomenys (18 metų ir vyresni). Tiriamieji stebimi buvo vidutiniškai 62 dienas po antros dozės suleidimo.
 
Dažniausiai užfiksuotos nepageidaujamos reakcijos į vakciną buvo skausmingumas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų skausmas, bendras negalavimas ir kiti. Dauguma šių nepageidaujamų reakcijų dažniausiai praeidavo per kelias dienas po vakcinos. Po antros dozės nepageidaujamos reakcijos būdavo lengvesnės ir retesnės negu po pirmos. Senyvų (65 metų ir vyresnių) žmonių reaktogeniškumas buvo silpnesnis ir užfiksuotas rečiau.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.08; 00:09

Vaistinė Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.

Vilniuje vakcina nuo COVID-19 jau pradedami skiepyti ir vaistininkai. Pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ sostinės regiono vadovė vaistininkė Laura Gogienė sako, kad jau pirmadienį bus paskiepyti 6 vaistinių darbuotojai.
 
„Labai laukėme, kada bus skiepijami ir specialistai Vilniuje. Buvome informuoti, kad Šeškinės poliklinikoje šiandien po pietų skiepys šešių mūsų filialų darbuotojus“, – sakė L. Gogienė.
 
Skiepyti vaistininkus, pasak įmonės komunikacijos vadovės Lauros Bielskės, pradėta dar sausio viduryje. Pirmieji buvo Molėtų, Šilalės, Ignalinos vaistininkai. Praėjusią savaitę paskiepyti didžiųjų šalies miestų farmacijos specialistai.
 
„Vaistininkai sako, kad skiepijasi ir dėl savo, ir dėl visuomenės saugumo. Be to, šiandien kelios dešimtys vaistininkų ir patys pradeda papildomas studijas, kurių metu mokysis skiepyti, nes jau nuo kovo planuojame aštuoniose vaistinėse, penkiuose miestuose, siūlyti galimybę skiepytis nuo erkinio encefalito ir gripo“, – sako L. Bielskė.
 
Šiuo metu „Eurovaistinėje“ dirba 1491 darbuotojas, Lietuvoje veikia 272 vaistinės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.01; 00:30

Japonijoje planuojama paskiepyti pagyvenusius žmones per tris mėnesius. EPA-ELTA nuotr.

Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir gerovės ministerija planuoja per tris mėnesius paskiepyti nuo koronaviruso visus vyresnius kaip 65 metų amžiaus šalies gyventojus.
 
Kaip pranešė pirmadienį naujienų agentūra „Kyodo“, žinyba ketina šiam tikslui naudoti JAV farmacijos kompanijos „Pfizer“ vakciną, kurios saugumas ir efektyvumas Japonijoje vis dar tikrinamas.
 
Manoma, kad pagyvenusių žmonių vakcinacijos procesas prasidės šalyje kovo pabaigoje ir apims maždaug 36 mln. žmonių. Bus skiepijama dviem etapais trijų savaičių intervalu.
 
Praėjusių metų gruodžio 18 d. JAV farmacijos kompanija „Pfizer“ kreipėsi į Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir gerovės ministeriją, prašydama sertifikuoti jos sukurtą vakciną nuo koronaviruso. Jei sprendimas bus teigiamas, „Pfizer“ vakcina taps pirmuoju preparatu nuo koronaviruso, kurį bus leista naudoti Japonijoje.
 
Gruodžio pradžioje Japonijoje buvo priimtas įstatymas dėl nemokamos visų šalies gyventojų vakcinacijos nuo Covid-19.
 
Japonijos vyriausybė tikisi pradėti gyventojų vakcinaciją iki vasario pabaigos. Per pirmąjį etapą ji turėtų aprėpti apie 50 mln. žmonių. Pirmiausia bus paskiepyta apie 4 mln. medicinos ir socialinių darbuotojų, kurie dažniausiai bendrauja su pacientais.
 
Po to bus vakcinuojami vyresni kaip 65 metų amžiaus žmonės, kurių šalyje yra maždaug 36 mln. Vėliau skiepų sulauks 8,2 mln. japonų, sergančių lėtinėmis ligomis. Jiems bus pasiūlyta savarankiškai paduoti prašymus dėl vakcinacijos. Prie pirmiausia skiepijamų gyventojų neketinama priskirti nėščių moterų, kadangi Japonijoje kol kas neturima patvirtintų duomenų, kaip jas veikia vakcinos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.26; 00:30

Izraelyje abiem vakcinos nuo COVID-19 dozėmis jau paskiepyta daugiau kaip 1 mln. žmonių, pirmadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos ministras Yuli Edelsteinas. Tai apima daugiau nei 10 proc. šalies populiacijos.
 
Pirmoji vakcinos dozė iš viso sušvirkšta 2,590 mln. žmonių, ar daugiau kaip ketvirčiui gyventojų, tviteryje rašė Y. Edelsteinas.
 
Remiantis „Our World in Data“ tinklalapio duomenimis, Izraelis šiuo metu pirmauja pasaulyje pagal paskiepytųjų skaičių, tenkantį 100 gyventojų. Po to seka Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Didžioji Britanija.
 
Šeštadienį Izraelis taip pat tapo viena pirmųjų šalių pasaulyje, nuo infekcijos pradėjusių skiepyti paauglius.
 
Nepaisant itin greito vakcinacijos kampanijos tempo, Izraeliui sunkiai sekasi suvaldyti koronaviruso atvejų skaičių, nepaisant šalyje šiuo metu galiojančio visuotinio karantino.
 
Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vadovaujamas Ministrų kabinetas sekmadienį balsavo visiškai uždaryti vienintelį šalies tarptautinį oro uostą, siekiant užkirsti kelią naujų atmainų koronaviruso įvežimui.
 
Ši priemonė įsigalios pirmadienį vidurnaktį ir tęsis iki mėnesio pabaigos.
 
Tačiau Visuomenės sveikatos tarnybų vadovė Sharon Elrai-Price primadienį per parlamento komiteto posėdį sakė, kad uždarymas turėtų tęstis bent mėnesį, kad būtų „sudarytos galimybės padaryti pažangą vakcinacijos kampanijoje.“
 
Ji taip pat sakė, kad dabartinė prielaida yra ta, kad „vakcina yra veiksminga prieš daugumą viruso atmainų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.26; 00:01

„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina. EPA-ELTA nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) palaiko kontaktą su Norvegijos valdžia ir siekia gauti daugiau informacijos apie 23 paskiepytų nuo koronaviruso žmonių mirtį šioje šalyje.
 
Tai penktadienį žurnalistams pareiškė oficialus PSO atstovas Tarikas Jašarevičius.
 
„PSO palaiko kontaktą su Norvegijos vyriausybe ir Europos medicinos agentūra, kad gautų daugiau informacijos apie mirtis Norvegijoje po vakcinacijos nuo Covid-19“, – sakė jis. Kaip paaiškino oficialus atstovas, PSO konsultacinis vakcinų saugumo komitetas taip pat gilinasi į šį klausimą, ir jis informuos strateginę konsultacinę imunizacijos ekspertų grupę, „jeigu prireiks keisti dabar galiojančias rekomendacijas“.
 
Kai tik PSO ir jos partneriai susidarys „išsamų šių įvykių vaizdą“, jie praneš visuomenei apie gautus duomenis ir „galimus dabartinių rekomendacijų pakeitimus“, sakė T. Jašarevičius. Jis priminė, kad nuo Covid-19 pirmiausia skiepijami pagyvenę žmonės, bet vakcinacija „nesumažins mirštamumo dėl kitų priežasčių“.
 
Pasak PSO atstovo, iki šiol pasaulyje nuo Covid-19 jau paskiepyta „daugiau kaip 30 mln. žmonių“. Kol kas nenustatyta nė vieno atvejo, kad mirties priežastimi tapo vakcinacija nuo koronaviruso, pabrėžė jis.
 
Ketvirtadienį Norvegijos vaistų agentūra pranešė, kad iki šiol šalyje mirė mažiausiai 23 žmonės, paskiepyti nuo koronaviruso.
 
„Gauta informacija apie 23 mirties atvejus po vakcinacijos. Šiuo metu tiriama 13 iš jų“, – sakoma pranešime.
 
„Šie duomenys gali rodyti, kad įprasti simptomai, sukeliami vakcinos, tokie kaip temperatūra ir pykinimas, galėjo tapti kai kurių silpnos sveikatos vyresnio amžiaus žmonių mirties priežastimi“, – pabrėžė žinybos vyriausiasis gydytojas Sigurdas Hortemo.
 
Vakcinacija naudojant preparatą, sukurtą Amerikos kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“, prasidėjo Norvegijoje praėjusių metų gruodžio 27 d. Pirmieji šalyje buvo paskiepyti senelių namų gyventojai Osle.
 
Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad trys paskiepyti žmonės skirtinguose miestuose mirė, bet, valdžios atstovų nuomone, jų mirtis gali būti nesusijusi su vakcinacija, atliekamas tyrimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 10:00

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus pasiskiepijo nuo koronaviruso JAV kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“ sukurtu preparatu. Tai trečiadienį pranešė Argentinos laikraštis „La Nación“, remdamasis savo šaltiniais.
 
Pasak leidinio, pontifikui suleista pirmoji vakcinos dozė, antrąją jis gaus po trijų savaičių.
 
Kaip rašo Italijos laikraštis „Il Messaggero“, 93 metų amžiaus garbės popiežius Benediktas XVI irgi ketina skiepytis.
 
Vatikane informacija apie popiežiaus vakcinaciją kol kas oficialiai nepatvirtinta. Neseniai duodamas interviu, 84 metų amžiaus pontifikas pareiškė ketinąs pasiskiepyti, kadangi tai – „kiekvieno žmogaus moralinė pareiga vardan artimojo sveikatos ir gyvybės“.
 
Anksčiau trečiadienį Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis pranešė, kad Vatikane prasidėjo vakcinacijos nuo koronaviruso kampanija.
 
„Šiandien, kaip ir planuota, prasidėjo vakcinacija. Procedūrai pritaikytas Pauliaus VI salės vestibiulis“, – pareiškė jis.
 
Vatikano sveikatos apsaugos ir higienos direkcija informavo, kad iš viso užsakyta 10 tūkst. „Pfizer – BioNTech“ vakcinos dozių.
 
Nuo pandemijos pradžios Vatikane užfiksuota dešimtys užsikrėtimo atvejų, taip pat ir tarp šveicarų gvardiečių. Užsikrėtė ir keli kardinolai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 06:00

Norvegijos karališkoji šeima. EPA-ELTA nuotr.

Norvegijos karaliui Haraldui V ir karalienei Sonjai suleista pirmoji vakcinos nuo koronaviruso dozė. Tai trečiadienį pranešė Norvegijos naujienų agentūra NTB, remdamasi karališkosios šeimos spaudos tarnyba.
 
„Karališkoji pora po trijų savaičių gaus antrąją vakcinos dozę“, – sakė spaudos tarnybos atstovas.
 
Vakcinacija naudojant preparatą, sukurtą Amerikos kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“, prasidėjo Norvegijoje praėjusių metų gruodžio 27 d. Pirmieji šalyje buvo paskiepyti senelių namų gyventojai Osle.
 
Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad trys paskiepyti žmonės skirtinguose miestuose mirė, bet, valdžios atstovų nuomone, jų mirtis gali būti nesusijusi su vakcinacija, atliekamas tyrimas.
 
Iki šiol Norvegijoje pirmąja „Pfizer/BioNTech“ vakcinos doze paskiepyta daugiau kaip 21 tūkst. žmonių.
 
Antradienį Norvegiją pasiekė pirmoji JAV kompanijos „Moderna“ sukurtos vakcinos siunta – 4 tūkst. dozių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 06:22

Valstybės politikams prakalbus apie tai, kaip būtų galima užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai nuo COVID-19 būtų skiepijami numatyta tvarka, žiniasklaida praneša naujus atvejus, kai skiepyta be eilės.
 
LRT radijas skelbia, kad Šilalėje nuo koronaviruso buvo paskiepyta ir daugiau žmonių, kuriems pagal galiojančią tvarką skiepas nepriklausė.
 
ELTA primena, kad šeštadienį paviešinta informacija, kad COVID-19 vakcina, kuri buvo skirta medikams, paskiepytas Šilalės privačios greitosios medicinos stoties „Ambulansas“ vadovas Ričardas Ūselis ir jo šeimos nariai bei artimieji.
 
LRT radijo teigimu, vakcinos nuo COVID-19 sulaukė ir buvęs Šilalės rajono ligoninės vadovas, vyriausiasis gydytojas Antanas Levickis. Kaip pažymėjo LRT radijas, jis šiuo metu ligoninėje nebedirba.
 
Šilalės rajono ligoninės laikinoji vadovė Jolanta Milišiūnienė LRT radijui tvirtino, kad pasiaiškinimas dėl šio atvejo jau yra surašytas.
 
„Aš viską surašiau paaiškinime Šilalės rajono savivaldybei. Tegu ji nagrinėja ir nusprendžia, ar tai buvo teisėta, ar neteisėta“, – LRT radijui sakė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.12; 00:01