NKC paskiepijo didelę dalį Lietuvoje apsistojusių migrantų


Skiepijimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilnius, gruodžio 27 d. (ELTA). Nacionalinio kraujo centro (NKC) mobili ekspertų komanda jau paskiepijo didelę dalį migrantų, įsikūrusių laikinose stovyklose mūsų šalyje, ir tam panaudojo 364 dozes vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19).
 
Kai kurie iš jų jau yra pasiskiepiję ir antrąja doze bei laukia sustiprinančiosios, o kiti skiepijasi pirmą kartą. Prie sėkmingos vakcinacijos prisidėjo ir NKC partneriai, ir migrantų gretose buvę medikai. Išankstiniais skaičiavimais, vakcinacija reikalinga keliems šimtams migrantų.
 
Nuo spalio vidurio migrantus skiepyti pradėjusi NKC komanda vyksta į laikinąsias jų stovyklas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, Užsieniečių registracijos centrus Kybartuose bei Medininkuose.
 
Čia įsikūrę tolimųjų šalių piliečiai skiepijami saugiomis ir Europoje pripažintomis „Pfizer“ vakcinomis, kurios užtikrina didesnį atsparumą COVID-19 virusui ir neleidžia jam plisti laikinose migrantų stovyklose. Skiepijant didžiausias dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamiausiems – šeimoms ir vaikams nuo 12 metų. Viena iš priežasčių, kodėl pasirinkta ši vakcina, yra ta, kad ja galima skiepyti šio amžiaus vaikus.
 
NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, skiepijant migrantus, atvykusius iš tolimųjų šalių, tenka susidurti su pačiais įvairiausiais iššūkiais dėl kalbos, dokumentų neturėjimo.
 
„Vienas iš jų – sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, kiek migrantų paskiepyta, nes jie be dokumentų, tenka pasikliauti jų žodine informacija, ar jie skiepijasi pirmą, ar antrą kartą, ar iki atvykstant į Lietuvą buvo pasiskiepiję kitomis vakcinomis, ar turi kokių nors sveikatos problemų. Be to, būna ir taip, kai atvykstame skiepyti antrąja doze stovyklose įsikūrusių žmonių, kai kurie iš jųyra perkelti į kitą stovyklą“, – sako D. Gutauskas.
 
Tad, pasak jo, kalbant apie paskiepytus migrantus tiksliausia įvardinti panaudotą vakcinų skaičių.
 
„Nepaisant to, kad daugelis turėjo laikinus dokumentus, bet duomenų bazė dar nebuvo galutinai suformuota. Teko duomenis apie migrantus informacinėje sistemoje suvesti patiems nuo pradžios iki pabaigos, kai skiepijant Lietuvos gyventojus sugaištamos vos kelios sekundės. Iššūkis – ir kalbos barjeras. Kurdų, sirų, arabų, persų kalbomis kalbantys užsieniečiai kai kuriais atvejais kita kalba ir nekalba, taigi bendrauti buvo sudėtinga. Tai kompensavo geranoriška aplinka, kebliomis situacijomis visi stengėmės susitelkti ir vieni kitiems padėti“, – sako D. Gutauskas.
 
Laikinose stovyklose įsikūrę tolimųjų šalių piliečiai atvykusius skiepyti NKC mobilios komandos ekspertus priima pagarbiai, tolerantiškai ir nekyla konfliktų, net jei ne viskas vyksta skandžiai.
 
„Be to, Kybartuose atsirado ir du gydytojai migrantai, kurie labai profesionaliai atliko paruošiamuosius vakcinacijos veiksmus – išsiaiškino kurie žmonės jau buvo skiepyti ir kiek kartų, ar buvo sirgę koronavirusu. Vakcinacijos dieną šie užsieniečių gydytojai atliko visus prevencinius veiksmus – matavo temperatūrą, dezinfekavo visiems rankas, aiškino vakcinacijos anketos klausimus norintiems skiepytis, atsakinėjo į kitus rūpimus klausimus“, – sako D. Gutauskas.
 
Ši socialiai atsakinga iniciatyva įgyvendinama su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuru Lietuvoje ir Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi. PSO biuras dengė logistikos ir aktualios informacijos spausdinimo išlaidas užsienio kalbomis, o Raudonojo kryžiaus atstovai nuolat talkina visų išvykų metu ir padeda bendrauti su užsieniečiais jų gimtąja kalba.
 
Migrantų vakcinavimo iniciatyva yra įgyvendinama kartu su Vyriausybės kanceliarija ir Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.12.17; 09:01
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.