Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda iš tiesų galėjo nežinoti, jog Rietave esantis jo aplankytas restoranas „Pasaulio pakrašty“ skleidė prieš galimybių pasą nukreiptas žinutes. Visgi kažkas iš Prezidentūros komandos, premjerės įsitikinimu, turėjo būti susipažinę su tokiais restorano savininkų komunikacijos pasirinkimais.
„Mes čia dabar sėdėsime ir spekuliuosime, žinojo prezidentas ar nežinojo… Galiausia prezidentas galėjo nežinoti, kaip ir (sveikatos apsaugos ministras – ELTA) su tais nelemtais „Kitokiais pasikalbėjimais“ ir nepažymėjimu. Ministras tikrai galėjo nežinoti, bet kažkas žinojo, kad padarė netinkamai. Tai čia irgi kažkas žinojo, kad taip atsitiko, o tą tinkamumą kiekvienas vertina pagal savo vertybes“, – Lrytas.tv laidai „Ne spaudai“ sakė I. Šimonytė. Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Premjerės vertinimu, toks šalies vadovo veiksmas gal ir nepakeitė jau nusprendusių pasiskiepyti žmonių nuomonės, tačiau sustiprino įsitikimus tų, kurie jau prieš tai abejojo vakcinacijos nauda.
Skiepų aritmetika. Slaptai.lt nuotr.
„Turbūt, kad žmonėms, kurie abejoja ar nelinkę įsiklausyti, ar galvoja, kad čia yra didelis sąmokslas ir kažkas panašaus, tai jiems tai gal pridėjo papildomą argumentą. Kad tai kažkaip fataliai lėmė, jog kažkas ėjo skiepytis ir apsisuko ant kulno, grįžo tą pačią minutę, tai turbūt, kad ne, bet manau, kad žmonėms, kurie apskritai nepasitiki visa situacija, susijusia su pandemija, mano, kad čia Vyriausybė perdeda, nėra taip blogai, turi kažkokių interesų ragindama žmones skiepytis, tai gal tiems žmonėms tą jų įsitikinimą pastiprino“, – samprotavo ji.
Nors ministrė pirmininkė ir pažymi, kad ne visais klausimais G. Nausėda iš karto turėtų pateikti aiškią savo nuomonę, tačiau didžiausia problema, Vyriausybės vadovės teigimu, yra tai, kad ji apskritai ne visada aiškiai gali suprasti, kokią poziciją vienu ar kitu klausimu užima šalies vadovas.
„Man atrodo, kad problema yra ne prezidento nuomonė, o tai, kad aš ne visą laiką iki galo suprantu, kokia ta nuomonė yra“, – pažymėjo I. Šimonytė.
SOS – prašoma pagalbos
Ryga, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Latvijoje nuo pirmadienio skelbiama tris mėnesius truksianti nepaprastoji padėtis dėl rekordiškai padidėjusio užsikrėtimo COVID-19 infekcija skaičiaus, kai skiepijimų apimtys šalyje – vienos mažiausių ES.
Dabar 1,9 mln. gyventojų turinčioje Baltijos šalyje kasdien užsikrečia daugiau nei 1 000 žmonių, o tai yra daugiau nei pandemijos piko metu šiemet užfiksuotas didžiausias užsikrėtusiųjų skaičius.
Pagal naująsias taisykles kaukės nuo šiol privalomos visuose visuomeniniuose pastatuose, o visi valstybinėse įstaigose dirbantys asmenys privalo pasiskiepyti ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos.
Neskiepyti žmonės nebus įleidžiami į prekybos centrus, ir tik būtiniausių prekių parduotuvėms bus leidžiama veikti savaitgaliais. Visi latviai skatinami, jei įmanoma, dirbti iš namų.
„Raginu jus nesibūriuoti, nesilankyti ir sumažinti savo kontaktų skaičių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
Latvijos ligoninės jau dabar perpildytos COVID-19 pacientais.
„Turime atsisakyti priimti kitus pacientus, kurių ligos nekelia pavojaus gyvybei. Greitosios medicinos pagalbos komandos net nepajėgia reaguoti į visus iškvietimus“, – spaudos konferencijoje sakė Latvijos jaunųjų gydytojų asociacijos vadovas Karlis Racenis.
Tik 48 proc. latvių yra visiškai paskiepyti – tai ketvirtas blogiausias vakcinacijos lygis ES po Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos.
Vyriausybės patariamoji mokslininkų grupė pirmadienį pareiškė, kad daugiau nebedirbs vyriausybei, nes, pasak jos, vasarą nebuvo paisoma jos patarimų, kaip išvengti dabartinės ketvirtosios infekcijų bangos.
„Vyriausybė turi turėti mokslinės ekspertizės poreikį, tačiau dabartinė mūsų patirtis rodo, kad tokio poreikio iš ministrų kabineto apskritai nėra“, – sakoma mokslininkų pareiškime.
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Adamkiene pasiskiepijo trečiąja COVID-19 vakcinos doze, praneša portalas lrytas.lt
Nuo COVID-19 rugsėjo 27 d. pasiskiepijęs V. Adamkus portalui teigė jokio šalutinio poveikio nepajutęs. Prezidentas taip pat teigė nesuprantąs skiepo bandančių išvengti žmonių, kurie, pasak jo, kelia grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
ELTA primena, kad nuo rugsėjo 7 d. sustiprinančiąja trečia vakcinos doze kviečiama skiepytis dar daugiau visuomenės grupių, tarp jų – sveikatos sistemos, globos įstaigų, socialinės sistemos darbuotojai ir vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvoje praėjusią parą, spalio 1-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 2066 žmonėms, mirė 21 žmogus, paskiepyta 8349 asmenys, skelbia Statistikos departamentas.
Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 335801.
Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 21 žmogų. Jie priklausė 60-99 metų amžiaus grupėms. Dauguma jų, 19, buvo neskiepyti arba paskiepyti ne pilnai.
Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 5041.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje šeštadienio rytą siekia 726,1 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1634 atvejai.
Anot Statistikos departamento šeštadienio rytą pateikiamų duomenų, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 8,2 proc. Šiuo metu galimai imunitetą turinčių gyventojų procentas – 68,4.
Iš viso nuo pandemijos pradžios pasveiko 306670 žmonių. Šiuo metu serga 16911.
Per parą izoliuotų asmenų – 2589. Iš viso saviizoliacijoje yra 45182.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyta 124 pacientai. Tad ligoninėse nuo klastingos ligos dabar gydoma 1214 pacientai.
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 2876 žmonės, antra -3693. Iš viso iki šiol vakcinuota dviem skiepo dozėmis 1421522 žmonės. Trečiąją, sustiprinančią dozę, gavo 1780 asmenų.
Nuo rugsėjo 7 d. sustiprinančiąja trečia vakcinos doze kviečiami skiepytis sveikatos apsaugos sistemos, globos įstaigų, socialinės sistemos darbuotojai ir vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.
Nuo liepos 1 dienos dėl koronaviruso plitimo grėsmės Lietuvoje galioja valstybės lygio ekstremali situacija.
2019-ųjų gruodį Kinijos Uhano mieste prasidėjęs koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito po visą pasaulį ir praėjusių metų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį pandemija.
Visame pasaulyje oficialiai patvirtintų infekcijos atvejų skaičius jau perkopė 235 mln., per 4,8 mln. žmonių mirė.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ikiteisminiame tyrime dėl riaušių prie Lietuvos Seimo pranešimai apie įtarimą įteikti dar 12 asmenų, praneša Generalinė prokuratūra. Įtariamieji buvo sulaikyti įvairiose Lietuvos vietose – Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio rajonuose, Klaipėdoje ir kituose miestuose, jų gyvenamosiose patalpose atliktos kratos.
Įtariamiems asmenims skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Šiuo metu ikiteisminiame tyrime įtariamųjų skaičius, prokuratūros pateiktais duomenimis, išaugo iki 62, nukentėjusiais pripažinti 26 asmenys.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl riaušių, neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
ELTA primena, kad rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras. EPA – ELTA nuotr.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro prieš prasidedant Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai valgė picą ant šaligatvio Niujorke tikriausiai dėl to, kad neatitinka miesto reikalavimų dėl COVID-19 skiepų norint pavalgyti viduje.
Didžiuoju Obuoliu vadinamas miestas reikalauja, kad visi, norintys pavalgyti viduje, pateiktų bent vieno skiepo įrodymą, o J. Bolsonaro sako, kad nėra skiepytas.
„Prabangi vakarienė Niujorke“, – tviteryje parašė Brazilijos sekretoriato ministras Luizas Eduardo Ramosas ir pridėjo nuotrauką, kaip J. Bolsonaro mėgaujasi dideliu gabalu picos lauke kartu su keliais savo delegacijos nariais. Turizmo ministras Gilsonas Machado taip pat paskelbė J. Bolsonaro su gabalu picos rankoje nuotrauką ir parašė instagrame, kad vakarienei buvo pica ir kokakola.
„J. Bolsonaro mėgsta vaidinti kuklų (…), bet tai ne skonio reikalas“, – sakė brazilų apžvalgininkas Reinaldo Azevedo, nepamiršęs nurodyti Niujorko reikalavimų būti pasiskiepijus.
Praėjusią savaitę miestas sustiprino prievolę vakcinuotis ėmęs reikalauti bent vieno skiepo daugeliui veiklų patalpose, įskaitant maitinimo įstaigas, pramogų vietas ir sporto sales.
Vietos valdžia parašė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir pabrėžė, kad šios savaitės aukšto lygio susitikimo diskusijų salė yra konferencijų centras, o tai reiškia, kad visi delegatai turi būti paskiepyti. JT Generalinės Asamblėjos pirmininkas Abdulla Shahidas iš pradžių pritarė reikalavimui, bet vėliau atsitraukė ir nurodė, kad įėjimas į JT būstinę diskusijoms bus vykdomas pagal „garbės sistemą“ – nereikalaujant skiepo įrodymo.
J. Bolsonaro, smarkiai kritikuojamas dėl savo politikos per pandemiją, yra sakęs, jog jis bus „paskutinis brazilas“, gavęs COVID-19 vakciną, kurios jau 222 milijonai dozių suleista jo šalyje. Jis atvyko į Niujorką sekmadienio vakarą, o Brazilijos žiniasklaida pranešė, kad norėdamas įeiti į viešbutį jis turėjo pasinaudoti užpakalinėmis durimis, kad išvengtų protestuotojų, prie pagrindinio įėjimo skandavusių: „Šalin Bolsonaro!“.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
Ukraina atsidūrė ties mirtiniausios koronaviruso pandemijos bangos riba, nes skiepijimų apimtys sunkiai didėja, o užsikrėtimo atvejų daugėja, penktadienį perspėjo šalies medicinos ekspertai.
Šalyje, kurioje gyvena 40 mln. žmonių, o sveikatos priežiūros sistema – pasenusi, iš pradžių buvo sunku gauti vakcinų, o vėliau – sunku įtikinti skeptiškai nusiteikusius gyventojus skiepytis.
Naujų užsikrėtimo atvejų nuolat daugėja: per pastarąsias septynias dienas užregistruota 27 600 naujų atvejų, palyginti su 17 000 per praėjusią savaitę.
Sveikatos apsaugos pareigūnai Kijeve penktadienį užregistravo didžiausią naujų atvejų skaičių nuo gegužės mėnesio, o vidutiniškai per dieną hospitalizuojamų žmonių skaičius šią savaitę, palyginti su praėjusia, išaugo beveik 400.
„Tikėtina, kad ši banga bus mirtingiausia“, – AFP sakė buvęs sveikatos apsaugos viceministras ir Visuomenės sveikatos analizės centro įkūrėjas Pavlo Kovtoniukas.
„Turime labai nedaug paskiepytų žmonių, kurie padėtų ją sulaikyti“, – pridūrė P. Kovtoniukas.
Vos 12 proc. ukrainiečių yra visiškai paskiepyti viena iš keturių šalyje prieinamų vakcinų, įskaitant „AstraZeneca“ ir „Moderna“, o nusiteikimas prieš skiepus yra didelis. Ukrainos saugumo SBU ženklas
Kijevo ekonomikos mokyklos Sveikatos ekonomikos centro vadovas Jurijus Ganičenka teigė, kad nors valdžios institucijoms nepavyko nustatyti dominuojančio štamo, kuriuo užsikrečia ukrainiečiai, yra „didelė tikimybė“, kad tai – delta atmaina.
Pasak K. Ganyčenkos, tikėtina, kad spalio viduryje ši banga pasieks aukščiausią tašką ir tęsis iki lapkričio mėnesio, o per dieną mirs nuo 350 iki 400 žmonių, palyginti su maždaug 220 mirčių metų pradžioje.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį pranešė, kad išardė 5 000 interneto botų tinklą, kurio užduotis buvo „diskredituoti“ ir „sužlugdyti“ šalies vakcinacijos programą.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
Tinklui vadovavo „rėmėjai iš Rusijos“, sakoma SBU pareiškime.
Abu analitikai teigė, kad Ukrainos ligoninių tinklas yra geriau pasirengęs, palyginti su pandemijos pradžia, tačiau „nesvarbu, kaip parengsime savo ligonines, jos bus perpildytos“, – apie artėjančią bangą kalbėjo P. Kovtoniukas.
Vyriausybė šios savaitės pradžioje paskelbė, kad nuo pirmadienio įsigalios nauji apribojimai.
Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje užregistruota daugiau kaip 2,3 mln. susirgimų ir daugiau kaip 55 tūkst. mirčių nuo COVID-19.
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Riaušėmis pasibaigusio mitingo organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė šeštadienį Vilniaus Rotušės aikštėje organizuoja dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams.
Savivaldybė išdavė leidimą į renginį susirinkti 700 asmenų.
Ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūčio 10-osios riaušių prie Seimo šiuo metu įtarimai iš viso yra pareikšti 50 asmenų. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.
ELTA primena, kad rugpjūčio 10 dieną po mitingo prie Seimo dėl COVID-19 ribojimų prasidėjo riaušės. Prieš protestuotojus policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos teismas penktadienį pripažino 62 metų vyrą kaltu už tai, kad įžeidė prezidentą Emmanuelį Macroną, vaizduodamas jį Adolfu Hitleriu, kai protestavo prieš vyriausybės COVID-19 politiką.
Teismas paskyrė 10 tūkst. eurų baudą buvusiam reklamos vadovui Micheliui Ange‘ui Flori, skelbimų lentoje Pietų Prancūzijos pakabinusiam E. Macrono, panašaus į Vokietijos diktatorių, atvaizdą.
Prancūzija 2013 m. panaikino draudimą „įžeisti prezidentą“, tačiau valstybės vadovą, kaip ir bet kurį kitą pilietį, nuo „viešo įžeidimo“ saugo įstatymas, vis dėlto tokie atvejai retai pasiekia teismą. Po E Macrono LREM partijos skundo prokuroras Laurent‘as Robert‘as teisme tvirtino, kad M. A. Flori pademonstravo „akivaizdų norą pakenkti“.
Viename plakate, pakabintame liepą, praėjus vos kelioms dienoms, kai vyriausybė paskelbė planus įvesti COVID sveikatos pasą, E. Macronas buvo pavaizduotas vilkįs nacių uniformą, su A. Hitlerio ūsais, užrašas skelbė: „Pakluskite. Pasiskiepykite“. Po mėnesio, kai dėl plakato buvo pradėtas tyrimas, M. A. Flori pakabino dar vieną, šį kartą vaizduojantį E. Macroną su Prancūzijos karo laikų lyderiu Philippe’u Petainu, užsidėjusį tokią pačią kepurę.
M. A. Flori teisme teigė turįs „teisę pasitelkti humorą“ ir sakė, kad skųs penktadienio nuosprendį. „Prezidentas, kuris visuomet skuba ginti saviraiškos laisvę, mano, kad tai neliečia jo paties prakilnios asmenybės“, – sakė M. A. Flori advokatas Beranger Tourne‘as. Jis pripažino, kad nors jo klientas galėjo būti „nepagarbus, vulgarus ir rėksmingas“, dėl to jis „jokiu būdu nėra kaltas“ dėl kaltinimų. Advokatas sakė, kad plakatai turi būti vertinami „polemikos ir politinių diskusijų“ dėl sveikatos paso kontekste.
Prie teismo rūmų palaikyti kaltinamąjį susirinko apie 20 žmonių, nešini plakatais su užrašu „Aš esu Flori“. M. A. Flori, kadaise turėjęs 600 lauko reklamos plotų Pietų Prancūzijos miestuose, pasiliko du iš jų ir naudoja asmeniniams skelbimams, tarp jų ir palaikantiems sveikatos priežiūros darbuotojus ar Prancūzijos nacionalinę futbolo komandą. M. A. Flori yra anksčiau teistas, taip pat ir už smurtą prieš valdžios atstovą bei už vagystę.
Kanados premjeras Justinas Trudeau. EPA – ELTA nuotr.
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau buvo apsvaidytas žvyru, kurį protestuotojai į jį mėtė per vieną rinkimų kampanijos sustojimą, skelbia BBC.
Premjeras ėjo į savo autobusą po apsilankymo alaus darykloje, kai į jį pataikė smulkūs akmenukai. Jis nebuvo sužeistas.
J. Trudeau rugpjūčio viduryje paskelbė pirmalaikius rinkimus tikėdamasis gauti daugumos vyriausybę savo kairiųjų centro Liberalų partijai. Tačiau jo kampaniją sutrikdė demonstracijos prieš privalomas „Covid-19“ vakcinas ir kitus ribojimus.
Prieš kiek daugiau nei savaitę ministras pirmininkas buvo priverstas atšaukti rinkimų mitingą, kai minia piktų protestuotojų užpuolė renginį.
Kalbėdamas su žurnalistais savo rinkimų kampanijos lėktuve po incidento Londone, Ontarijo valstijoje, J. Trudeau sakė, kad jam kliuvo į petį, ir palygino incidentą su kitu įvykiu, kai 2016 metais moteris į jį metė moliūgų sėklas.
Pasak Kanados televizijos „CTV National News“ žurnalisto, žiniasklaidos autobusu drauge keliavę kiti du žmonės taip pat „paragavo“ žvyro, tačiau nebuvo sužeisti.
Opozicinės konservatorių partijos lyderis Erinas O’Toole’as incidentą apibūdino kaip „šlykštų“. „Politinis smurtas niekada nėra pateisinamas, mūsų žiniasklaida turi būti laisva nuo bauginimų, priekabiavimo ir smurto“, – tviteryje rašė jis.
J. Trudeau planai įpareigoti skiepytis tapo svarbiausiu klausimu prieš rugsėjo 20 d. rinkimus. Praėjusį mėnesį vyriausybė paskelbė, kad visi valstybės tarnautojai, įskaitant federalinės valdžios reguliuojamų sektorių, pavyzdžiui, geležinkelių, darbuotojus, turi būti paskiepyti iki spalio pabaigos, kitaip rizikuoja prarasti darbą. Komercinių oro susisiekimo, kruizinių laivų ir tarp provincijų kursuojančių traukinių keleiviai taip pat turi būti skiepyti, kad galėtų keliauti.
Kanada yra viena greičiausiai pasaulyje gyventojus skiepijanti šalis.
Suomijoje paskutiniai koronaviruso apribojimai bus panaikinti, kai 80 proc. vyresnių nei 12 metų amžiaus žmonių bus visiškai paskiepyti, pirmadienį pranešė vyriausybė ir pridūrė, jog šį tikslą pasiekti tikisi iki spalio. „Mūsų tikslas yra atverti visuomenę ir išlaikyti ją atvirą“, – po ministrų kabineto posėdžio apie šalies koronaviruso strategiją žurnalistams Helsinkyje sakė ministrė pirmininkė Sanna Marin. „Didėjanti skiepijimo aprėptis yra mūsų raktas tai pasiekti“, – sakė S. Marin ir pridūrė, kad ribojimai bus naikinami palaipsniui padėčiai dėl viruso gerėjant.
Rečiausiai apgyvendinta Europos Sąjungos valstybė Suomija per visą pandemiją išlaikė vieną žemiausių bloko infekcijos lygį, nors pastaraisiais mėnesiais atvejų labai padaugėjo, ypač tarp neskiepytų grupių, tokių kaip jaunimas. Visuomenės sveikatos priežiūros institucija THL pirmadienį pranešė apie daugiau nei 130 tūkst. visų infekcijų ir 1 036 su koronavirusu susijusias mirtis šioje Šiaurės šalyje, turinčioje 5,5 mln. gyventojų, 53,2 proc. jų yra pilnai vakcinuoti.
Restoranai ir barai didesnio plitimo zonose priversti trumpinti darbo valandas ir riboti pajėgumus, kai kur vietos valdžios institucijos rekomenduoja žmonėms dirbti nuotoliniu būdu ir dėvėti kaukes viešose uždarose patalpose. Anksčiau pirmadienį vyriausybė pasiūlė nutraukti dviejų metrų socialinio atsiribojimo taisyklę, kuri šiuo metu taikoma dideliems susibūrimams ir kultūriniams renginiams, o pakeitimas greičiausiai bus parlamento patvirtintas artimiausiomis dienomis.
Ar skaitėte filosofo Alvydo Jokubaičio tekstą „Apie kultūros žalą ir naudingumą“ (laikmetis.lt)? Susiraskite ir perskaitykite. Bent jau dėl šios citatos: „Tautinio atgimimo laikų lietuvių kultūra neturėjo tų mokslų ir menų, kuriuos turime šiandien, tačiau ji sugebėjo sukurti tai, ką vis sunkiau sugeba išlaikyti dabartinė tauta. Šiandieniniai mokslininkai ar menininkai naikina Lietuvą sukūrusią kultūrą. Jie nebežino, kas yra žmogus, šeima, vyras, moteris, Dievas, tiesa, grožis, tauta ir dorybės, t.y. nebežino pagrindinių dalykų.“
Tai – gilių apmąstymų verta mintis. Mat jei žvelgiame į Lietuvą paviršutiniškai, puikių pergalių pasiekėme visur, kur tik įmanoma: politikoje, kultūroje, moksluose, karyboje. Lietuva tikrai dar niekad nebuvo tokia turtinga ir saugi kaip šiadien. Bet jei analizuosime atidžiau, giliau?
Nebemokame lietuviškai rašyti
Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė
Pradėkime nuo paprastučių pavyzdžių. Susiraskime įtakinguose internetiniuose portaluose skelbiamų žymių politikų, žurnalistų, politologų straipsnius, komentarus, išpažintis. Jei tokia skurdžia, primityvia, iš rusiškų ar angliškų konstrukcijų sudėliota kalba prieš keletą dešimtmečių būčiau parašęs tekstą stodamas į Vilniaus Universiteto Žurnalistikos specialybę, mane išvytų lauk. Ir teisingai pasielgtų. Lietuvio tekstuose negali būti tiek daug rusiškų, angliškų konstrukcijų, svetimybių, biurokratinės kalbos štampų, tarptautinių žodžių. Deja, mūsų internetiniuose leidiniuose gausu būtent neva modernių, šiuolaikiškų „literatūrinių šedevrų“. Ir mažai kam skauda širdį, kokia nususinta kalba dėstome savo mintis. Mes jau nebepastebime, jog rašome ne lietuviškai, o kažin kokiu šlykščiu žargonu, sukonstruotu iš svetimų kalbų kalbelių.
Kur dėti Petro Cvirkos skulptūrą?
Šiuolaikinio meno pavyzdys. Slaptai.lt nuotr.
Kita mūsų gėda – skulptūros. Lukiškių aikštė jau buvo tapusi ir pievele, kur vedžiojami gamtinius reikalus atlikti šunys, ir čiuožykla, kur sportuojama, ir smėlėtu paplūdimiu, kur poilsiautojai Saulės spinduliuose degino savo užpakalius. O štai tapti reprezentacine aikšte, kurioje būtų aiškiai sudėlioti svarbiausi valstybiniai akcentai, – jai, regis, nelemta. Sovietinės Žaliojo tilto skulptūros jau kadaise nukeltos; ir puiku, kad nebėra tų primityvių sovietinio kario – okupanto baidyklių. Bet kas jas pakeitė? Kol kas tesugebėjome suvirinti iš geležgalių tuščiavidurius kubus, neva bylojančius, kad čia kažkas kažkada stūksojo. Netoliese akis drasko tas neva kažką jungiantis bjaurusis vamzdis. Vis dar vienas kitam kimbame į atlapus, ar leistina valstybę išdavusio rašytojo paminklą perkelti iš sostinės centro atokesnėn, kuklesnėn vieton.
Liaupsiname „antkapį Lietuvos valstybingumui“
Jau ne sykį esu stebėjęsis lietuvių drąsa tampyti už ūsų Kiniją. Gal tai ir teisinga pozicija. Ne visuomet laimi atsargiai, bailiai, pragmatiškai besielgiantieji. Kartais pergalę švenčia pasirinkę „drąsiųjų kelius“. Bet kur pradingsta mūsų drąsa, kai narpliojame tarpusavio santykius su, sakykim, šimtus kartų už Kiniją mažesne ir silpnesne Lenkija? Kas man gali paaiškinti, kodėl lietuviai Gegužės 3-osios Konstituciją paskelbė gerbtina data Lietuvos teritorijoje?
Pirmasis „Vilniaus golgotos”, pasakojančios apie Vilniaus krašto polonizaciją, leidimas.
Žurnale „Kultūros barai“ paskelbtas puikus Alfonso Vaišvilos tekstas „Ką norime atminti minėdami 1791 m. priimtą Konstituciją?“ A. Vaišvilos analizėje rašoma: „Toje Kontitucijoje – valstybės santvarka pakeista Lietuvai nepalankia kryptimi“. Ten: „visur kalbama tik apie Lenkijos respubliką, net ir tada, kai prisimenama istorija“. Ten: „LDK čia jau ne sąjunginė valstybė, o tik viena iš trijų Lenkijos provincijų šalia Didžiosios ir Mažosios Lenkijos.“ Ten: „Konstitucijos autoriai neįrašė į ją nė vieno žodžio, kuris būtų galėjęs būti bet kokia atrama lietuviams, ginantiems savo gyvenimo tradicijas“.
Alfonso Vaišvilos straipsnyje skelbiamas puikus apibendrinimas: „Nekeista, kad Jonas Šliūpas šią Lenkijos konstituciją atvirai vadino „antkapiu Lietuvos valstybingumui“, o akademikas Zigmas Zinkevičius – įstatymu, pasmerkusiu lietuvių tautą „lėtai mirčiai“.
Tačiau Lietuvos Seimas 2021-uosius paskelbęs būtent tos konstitucijos minėjimo metais. Kodėl? Bijome, kad Lenkija tuomet mūsų negins, jei užpuls Rusija? Jei mus kamuoja būtent tokios baimės, tai, regis, netrukus Lenkijai teks atiduoti ir Vilnių, užuot sugėdinus Varšuvą, girdi, strateginė partnerė galėtų susiprasti ir grąžinti bent jau okupuotus Punską ir Seinus. Jei ji – tikrai mūsų strateginė partnerė.
Pataikavimas Armėnijai
Kryptingas, tendencingas pataikavimas Armėnijai – dar vienas lietuviškas nesusipratimas. Nuo pat 1992-1994-ųjų Lietuva dėjosi nepastebinti, nežinanti, nesuprantanti, kad tai Armėnija iš Azerbaidžano atėmė Kalnų Karabachą. Visus tris dešimtmečius Lietuva elgėsi taip, tarsi auka – ne Azerbaidžanas. Nors oficialiai Vilnius pripažino Kalnų Karabachą esant neatsiejama Azerbaidžano teritorija, viešojoje erdvėje okupanto apibūdinimą mes begėdiškai primesdavome aukai.
Giandža po Armėnijos atakų 2020-ųjų metų rudenį
Vos tik 2020-ųjų rudenį Azerbaidžanas jėga susigrąžino didžiąją dalį 1988 – 1994-aisiais prarastų žemių, vėl painiojome sąvokas „okupantas“ ir „išlaisvintojas“. Jei Gruzija kariniu būdu susigrąžins savo kalnus ir lygumas, ją juk sveikinsime. Jei Ukraina karinėmis priemonėmis išvaduos Krymą, – sveikinsime Ukrainą. Jei Moldova tankų ir artilerijos pagalba sugrįš į Padniestrę, – sveikinsime moldavus. Tad kodėl nepasveikinome Azerbaidžano, kai šis susigrąžino Juoduoju Sodu vadinamą Kalnų Karabachą? Kodėl begėdiškai tylėjome, kai stambioji Armėnijos artilerija 2020-ųjų rudenį apšaudė su Kalnų Karabachu nieko bendro neturinčius azerbaidžanietiškus miestus – Giandžą, Terterą, Bardą? Kodėl nesidomime, ką, susigrąžinę Kalnų Karabachą, išvydo azerbaidžaniečiai? Sulygintos su žeme musulmoniškos kapinės, išvežti antkapiai su azerbaidžanietiškais užrašais, išrausti kapai ieškojus auksinių papuošalų, kiaulidėmis paverstos mečetės, barbariškai iškirstos senosios girios.
Išniekintų azerbaidžanietiškų kapinių ir mečečių vaizdų – gausu. Azerbaidžaniečiai kruopščiai filmuoja, fotografuoja. Nepraleidžia pro akis nė vieno armėnų separatistų nusižengimo kultūrai, istorijai, padorumui. Bet ar lietuviškoje žiniasklaidoje bent puse lūpų papriekaištauta Jerevanui, jog šitaip elgtis, kaip elgtasi Kalnų Karabache, – barbariška? Kas tai per lietuviška abrakadabra – Kinijos nebijome burnoti, o Armėniją kritikuoti – liežuvis iš baimės neapsiverčia? O gal mes tendencingai besielgianti prostitutė: kai mums naudinga – burnojame, jei neturime naudos – tylime?
Kada aprašysime dušanskių, zimanų, raslanų, rocių „darbelius“?
Blaiviai mąstantiems žmonėms akivaizdu, kad Lietuva užtektinai dėmesio skiria Holokausto temai, labai atidžiai analizuoja savas klaidas, nuoširdžiai ieško savų nuodėmių. Prikišti, esą mes per mažai gerbiame žydų tautybės žmonių skausmą, galėtų tik tendencingai nusiteikusieji piktavaliai. Tačiau kodėl mus ištinka baimės priepuoliai, kai sveika nuovoka reikalauja į lietuvių – žydų tarpusavio santykius pažvelgti iš visų pusių?
Nachmanas Dušanskis, NKVD tardytojas
Prieš keletą savaičių nusiunčiau į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą laiškelį: „Jus trukdo žurnalistas Gintaras Visockas iš slaptai.lt portalo. Norėčiau žinoti, kada LGGRTC išleis knygų (brošiūrų, lankstinukų, monografijų ir t.t.) apie antilietuvišką Rociaus, Dušanskio, Raslano, Zimano ir kitų panašių veikėjų veiklą? Ar numatyti tokių monografijų vertimai bent jau į anglų kalbą? O jei LGGRTC nesiruošia nagrinėti šių temų, – kodėl?“.
Mirtina tyla. NKVD, MGB, KGB, Komunistų partijos struktūrose uoliai plušėjusių žydų tautybės žmonių veikla – Lietuvoje griežtai uždrausta tema. Nors Lietuva, kiek teko išgirsti pranešimų iš Vašingtono ar Briuselio, – demokratijos švyturys, demokatijos flagmanas, nebijantis pamokyti, kaip turėtų savo kieme tvarkytis per milijardą gyventojų turinti Kinija.
Vido Rachlevičiaus komentaras
Lietuvoje vėl laužomos ietys, analizuojant, kas teisus – tie, kurie protestuoja, priešindamiesi „Galimybių pasui“, ar mes, kurie tvirtiname, jog skiepytis – būtina?
Mano požiūriu, skiepų neišvengsime. Pritariu, jog nepatogumų turi patirti visi, kurie nenori skiepytis. Gal net labai griežtų. Tačiau jei jau esame demokratai, privalu gerbti nuomonę ir tų, kurie skiepų baiminasi tarsi Velnias kryžiaus. Jiems privalome suteikti tribūną bent jau visuomeniniame LRT. Tik čia regiu didžiąją valdžios klastą. Į diskusijas su protingiausiais valdžios atstovais kviečiami patys primityviausi vadinamieji „skiepų priešininkai“ bei „šeimų maršo aktyvistai“. Tuomet nuoširdi diskusija tikrai neįmanoma. Celofanų pravardėmis paženklintieji ir į juos panašios mokytojos – prasti pašnekovai. Todėl stebiuosi: kodėl jūs kviečiate tik keistai besielgiančius celofanus ir mokytojas, o ne, pavyzdžiui, filosofą Alvydą Jokubauską? Bijote, kad nepajėgsite atremti filosofo argumentų, baiminatės, kad filosofas sutrins į miltus jūsų tiesas?
Arba – kodėl nepakvietus į diskusiją žurnalisto Vido Rachlevičiaus? Portale delfi.lt jis paskelbė puikų rašinį, pavadintą „Lietuviškoji demokratija: teoriškai – arklys, praktiškai – neatsikelia“.
V.Rachlevičius, be kita ko, lygina lietuviškus ir prancūziškus protestus: „Protestų Prancūzijoje esmė – didžiulis nepasitenkinimas valdančiuoju elitu. Sostinės elitas gyvena kitame matavime ir visiškai nesupranta, kas realiai vyksta šalyje (…).Tokios nuotaikos tvyro vienoje seniausių demokratijų, tačiau Prancūzija yra tik platesnio Vakarų valdančiojo elito moralinio ir vertybinio nuosmukio fragmentas, nes vis daugiau įvairių šalių piliečių abejoja savo vyriausybių kompetencija. Lietuva – ne išimtis. Skirtumas tik tas, kad Lietuva gyvena tarsi strutis, sukišęs galvą į smėlį, čia nėra jokios diskusijos ir neatliekamos apklausos rimtais klausimais, kurios parodytų tikrąsias žmonių nuotaikas ir atskleistų visuomenės mentalitetą.“
Atidžiai skaitydamas V.Rachlevičiaus pastabas prisiminiau vaikystėje mamos papasakotą pasaką apie karalių, kuris, panoręs sužinoti, kas dedasi jo karalystėje, užuot, žavėjęsis patarėjų liaupsėmis, persirengė elgeta ir įsimaišė į minią, kad išgirstų, kaip jį iš tiesų vertina į turgavietę sugužėjusi prastuomenė.
Iš galvos neišdyla ir kažin kokiame istorijos vadovėlyje kadaise aptiktas pasakojimas, ką Rusijos carienė patarė badaujantiems valstiečiams. Pasiūlymo būta iškalbingo: „valgykite pyragus, jei neturi nė kriaukšlės duonos…“
Taigi: Lietuvos valdžios, nenorėdamos būti panašios į primityviąją carienę, privalo rimtai diskutuoti su rimtais oponentais. Intelektualių jėgų, kurios mato Lietuvą alinančių bėdų, – užtektinai.
Australijoje – protestai dėl suvaržymų. EPA – ELTA nuotr.
Dviejuose didžiausiuose Australijos miestuose per šeštadienį vykusius susirėmimus tarp prieš karantiną nusiteikusių protestuotojų ir policijos pareigūnų sulaikyta šimtai žmonių, šalyje tądien užfiksavus rekordinį COVID-19 infekcijų paros prieaugį. Australai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
Visoje šalyje per pastarąją parą registruoti 894 nauji vietinio COVID-19 perdavimo atvejai, praėjus dienai po to, kai dėl delta atmainos Sidnėjaus valdžios institucijos mažiausiai iki rugsėjo pabaigos pratęsė mieste galiojantį karantiną.
Dėl besiplečiančio infekcijos protrūkio Melburną apimanti Viktorijos valstija šeštadienį taip pat visos valstijos mastu išplėtė rekomendaciją likti namuose. Tačiau tūkstančiai žmonių Melburne nepaisė paskelbtų visuomenės sveikatos gairių ir išėjo į gatves pareikšti nepasitenkinimo galiojančiais suvaržymais. Kilus susirėmimams, policijos pareigūnams teko panaudoti ašarines dujas.
Per „smurtinį ir neteisėtą“ protestą sužaloti septyni policininkai ir sulaikyta daugiau kaip 200 žmonių, sakoma Viktorijos policijos pajėgų pranešime. „Nors proteste būta ir taikių demonstrantų, daugelis dalyvių atėjo galvoje turėdami smurtą“, – priduriama pranešime.
Sidnėjuje taip pat pasitelktos gausios policijos pajėgos, blokuoti keliai ir sulaikinėti žmonės, kai protestuoti susirinko apie 250 žmonių, nurodė Naujojo Pietų Velso policija. Apie dideles susirinkusių žmonių minias taip pat pranešta Brisbane. Australijoje – protestai. EPA – ELTA nuotr.
Sidnėjaus gyventojai birželio pabaigoje pradėjo gyventi karantino sąlygomis, tačiau dabar apribojimai išplėsti į dvi valstijas, šalies sostinę ir paveikia daugiau kaip 15 mln. žmonių.
Mažiau kaip trečdalis Australijos populiacijos yra visiškai paskiepyta nuo koronaviruso. Šalies vakcinacijos kampanijos startas buvo lėtas, tačiau tempai pastarosiomis savaitėmis pagreitėjo ir šalies lyderiai užsibrėžė tikslą prieš apribojimų panaikinimą paskiepyti daugiau kaip 70 proc. gyventojų.
Visoje 25 mln. gyventojų turinčioje Australijoje nuo pandemijos pradžios patvirtinta daugiau kaip 42 tūkst. COVID-19 atvejų ir 974 su virusu susijusios mirtys.
Skiepams – taip. Slaptai.lt nuotr.
Praėjusią parą, penktadienį, Lietuvoje patvirtinti 580 naujų koronaviruso (COVID-19) atvejų, mirė net 8 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Bent viena skiepo doze paskiepyti 18 242 asmenys.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 293 342 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 282 978).
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 4481 žmogus. Praėjusią parą mirė po vieną 50–59 ir 70–79 metų, keturi 80–89 metų ir du 90–99 metų amžiaus grupėms priklausantys asmenys.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 560.
Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 271,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 4,5 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 59,6 proc. asmenų.
Iš viso iki šiol pasveiko 275 952 asmenys, šiuo metu serga – 6349.
Per parą epidemiologiškai ištirti 413 atvejų. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuoti 740 asmenų. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 33 786 žmonės.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 9265 žmonės, antra – 8977. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 1 274 427 žmonės, panaudotos 2 880 935 vakcinos.
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 56 žmonės. 45 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, 2 – taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją.
Iš viso iš 730 COVID-19 gydymui skirtų lovų užimtos 439.
Praėjusią parą šalyje atlikti 7073 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 3 555 364. Taip pat per parą atlikta 9418 antigeno ir 5165 antikūnų tyrimai.
Latvijos valstybės vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienio vakarą Latvijos sostinėje tūkstančiai žmonių surengė protestą prieš griežtesnes COVID-19 taisykles.
Į miesto centre vykusį protesto mitingą susirinko apie 3 500 žmonių, pranešė policija.
Demonstrantų nepasitenkinimas buvo nukreiptas prieš privalomą skiepijimą, koronaviruso apribojimus švietimo įstaigose ir vakcinacijos įrodymų reikalavimus, taikomus kai kurioms viešojo gyvenimo sritims.
Protestai priešais vyriausybės pastatą, kurį atitvėrė policija, ir Rygos pilį – oficialią valstybės prezidento rezidenciją – iš esmės buvo taikūs.
Kai kurie dalyviai su savimi turėjo vėliavas ir plakatus, tačiau daugelis buvo be apsauginių kaukių. Taip pat nebuvo laikomasi atstumų.
Latvijos vyriausybė neseniai priėmė keletą naujų apribojimų, atsižvelgdama į didėjantį delta atmainos koronaviruso plitimą ir lėtėjantį skiepijimą.
Ministras pirmininkas Krišjanis Karinis šią savaitę taip pat užsiminė apie tolesnį koronaviruso taisyklių neskiepytiems žmonėms sugriežtinimą.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje priimtais sprendimais dėl veiklų, kurioms nuo rugsėjo 13 d. bus taikomi Galimybių paso reikalavimai, pirmiausiai siekiama sumažinti ligoninėms tenkantį krūvį. Ministrė pirmininkė aiškina, kad norint naudotis kai kurioms kontaktinėms paslaugoms, nuo rugsėjo vidurio bus taikomas reikalavimas pateikti Galimybių pasą.
„Sprendimai numato, kad daugybė kontaktinių veiklų, taip pat grožio paslaugos, įvairių sporto klubų paslaugos ar kino teatrų, maitinimo paslaugos, apsilankymas dideliuose prekybos centruose būtų galimas tuo atveju, jeigu žmogus gali pateikti įrodymą, jog yra arba persirgęs arba pasiskiepijęs“, – trečiadienį po Ministrų Kabineto posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, prie numatytų ribojimų bus siekiama eiti etapais. Nuo pirmadienio Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sugriežtins įmonėms nustatytus reikalavimus dėl COVID-19 infekcijos plitimo prevencijos, tačiau įmonės galės pasirinkti iš karto pradėti naudotis Galimybių pasu ir joms tuomet būtų taikomos švelnesnės sąlygos.
Kai kurių numatytų ribojimų, pavyzdžiui, draudimo nepasiskiepijusiems asmenims naudotis viešuoju transportu, premjerės teigimu, buvo atsisakyta dėl to, kad tokius reikalavimus tiesiog būtų sudėtinga administraciškai užtikrinti.
„Buvo įvertintos administracinės viešojo transporto galimybės ir čia mes kalbame apie miesto ir priemiestinį viešąjį transportą, nekalbame apie tolimesnio susisiekimo, kur yra visos galimybės patikrinti žmogaus bilietą ir galimybių pasą. Tačiau miesto transporte, ypač piko laiku, įgyvendinti tokį reikalavimą administraciškai būtų gana sudėtinga“, – aiškino ministrė pirmininkė.
Visgi premjerė pabrėžė, kad svarbiausias rodiklis, nuo kurio priklausys, kiek ilgai prireiks Galimybių paso yra vakcinacijos tempai.
„Neslėpsiu, kad vienas iš Vyriausybės orientyrų taip pat yra skiepijimosi tempai. Jeigu jie artimiausiomis savaitėmis išliks aukšti, bent jau tokie, kokius matėme praėjusią savaitę, gali būti, kad situacija stabilizuosis ir Vyriausybė galės sprendimą atšaukti arba jį modifikuoti. Tačiau kol kas galime turėti tik viltį, pagrįstą lūkestį turėti kol kas negalime, todėl sprendimas buvo priimtas“, – tikino I. Šimonytė.
Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad nemažai antradienį prie Seimo prieš Vyriausybės planuojamus COVID-19 suvaržymus protestavusių asmenų maištauja ne dėl šalį ištikusių problemų, o dėl noro susikrauti politinį kapitalą ar tiesiog kiršinti visuomenę.
„Yra tikrai labai rimtų problemų, bet ne dėl jų maištaujama. Maištaujama dėl pamaištavimo ir galbūt dėl kokio nors prasibrovimo į valdžią. Ne be reikalo tokie šūkiai: šalin Seimą, šalin Vyriausybę, aš noriu būti valdžia. Bolševikiniai metodai“, – Eltai sakė V. Landsbergis.
Kartu profesorius pažymi, kad kai kurie mitinge dalyvavę asmenys greičiausiai siekia pasididinti savo žinomumą.
„Žmonės turi energijos perteklių, nemokamas pasimankštinimas, Olimpiada be pinigų, pasistumdymai su policija. Išlieja tą energijos perteklių. O gal dar ekrane atsiras naujų lyderių. Tokiose sumaištyse kai kurie veikėjai, matyt, ir tikisi pasidaryti šiek tiek kapitalo, pasidaryti svarbesni, žinomi“, – mano jis.
Protesto organizatorių pareiškimų, neva šis įvykis Lietuvai yra svarbesnis nei Kovo 11-oji, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas apskritai nesiėmė vertinti. Visgi dalies susirinkusių protestuotojų veiksmus, kai jie atsigabeno imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis, o kai kurie renginio dalyviai žydų simbolius buvo užsikabinę ir ant savo drabužių, profesorius aiškina protestuotojų noru sukelti reakciją ir kiršinti visuomenę.
Protestuotojai blokuoja išėjimus iš Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Žmonės, kurie užsiima tokiais politiniais išpuoliais, istoriškai yra kvaili, o praktiškai jie daro provokacinius dalykus, kad sukeltų reakciją. Ką nors užgauna tokie pasakymai. Jeigu užgauna, tai tada jau gerai, jau pasidaro rezultatą“, – tvirtino V. Landsbergis, kartu neatmesdamas, kad kai kurie asmenys COVID-19 valdymo priemones lygindami su Holokaustu tiesiog siekė tarptautinio dėmesio.
„Tai yra kiršinimas, emocijų ir jausmų kėlimas, netgi mėginant iš to padaryti kokį nors tarptautinį emocijų įtempimą. Galbūt bus pranešimai užsienyje. O tai bus didelis pasiekimas, jeigu praneš, kad Lietuvoje kokie nors puspročiai palygino pandeminius suvaržymus su holokaustu. Proto ribose net nebūtų ką diskutuoti, bet taip iš tikro yra įžeidžiami tie, kurie iš tiesų žino, kas yra holokauskas. Kvailybė kvailybe, bet ji gali ir įžeisti. Mes galime neįsižeisti, o holokausto aukos gali įsižeisti“, – įsitikinęs AT-AS pirmininkas. Mitingas prieš planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems nuo COVID-19. Slaptai.lt (Gintaro Visocko) nuotr.
Profesorius pabrėžė, kad Vyriausybė šiuo sudėtingu laikotarpiu imasi teisingų pandemijos valdymo priemonių, o su raginančiais atsisakyti vakcinuotis asmenimis, jo nuomone, reikėtų kalbėtis tiesiau ir aiškiai pasakyti, kad jie yra atsakingi už koronaviruso platinimą.
„Reikia vartoti tiesesnę kalbą. Kiekvienas, kuris atsisako skiepytis, yra potencialus maro platintojas. Ir jam tai turi būti pasakyta: o kai tavo vaikai susirgs arba tavo tėvai seni uždus nuo kovido. Galbūt tu ir atnešei tą užkratą. Nesiskiepiji – sutinki būti užkrato šaltinis, nešiotojas. Manai, kad tu visai neatsakingas. Labai klysti – tu esi atsakingas“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Mitingas prieš planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems nuo COVID-19. Slaptai.lt (Gintaro Visocko) nuotr.
Antradienį prie Seimo prasidėjo protestas prieš Vyriausybės ribojimus COVID-19 imuniteto neturintiems gyventojams. Į protestą susirinkę maždaug 4,5 tūkst. asmenų ragina Seimą „eiti lauk“.
Antradienį į neeilinę Seimo sesiją besirenkančius parlamentarus protestuotojai pasitiko stilizuotomis kartuvėmis su užrašu „Vieta Lietuvos išdavikams“, renginio dalyviai atsigabeno ir imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis. Kai kurie renginio dalyviai Dovydo žvaigždes buvo užsikabinę ir ant savo drabužių. Protestuotojai į save dėmesį bandė pritraukti sirenomis bei šūksniais „Seimą lauk“, „Gėda“.
„Liberfašistinė Šimonytės Vyriausybė ketins prastumti nusikalstamus žmogiškumui fašistinius įstatymus, segreguojančius ne tik sveikus suaugusius Lietuvos žmones, bet ir mūsų vaikus“, – į susirinkusiuosius kreipėsi renginio iniciatorė, mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė.
Protestuotojai rankose laikė Lietuvos vėliavas bei plakatus su užrašais: „Riboti ne žmonių teises ir laisves, o valdžios antikonstitucinius sprendimus“, „Susigrąžinkime savo valstybę“, „Šimonytės Vyriausybę lauk“, „Neskiepytų getui ne“.
Renginio metu dalyviai taip pat noriai pasirašė rezoliuciją, kurią ketinama įteikti prezidentui Gitanui Nausėdai.
Palaikyti protestuotojų atvyko ir Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Dainius Kepenis, Valius Ąžuolas.
Susirinko 4,5 tūkst. žmonių
Vilniaus apskrities policija informuoja, kad į renginį susirinko apie 4,5 tūkst. žmonių, incidentų kol kas neužfiksuota.
„Mūsų žiniomis, leidimas buvo išduotas 5 tūkst., tai panašiai ir susirinko 4,5-5 tūkst. žmonių “, – Eltą informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.
ELTA primena, kad Ministrų Kabinetas pastarąjį trečiadienį vykusiame pasitarime iš esmės pritarė nutarimo projekto dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pakeitimams, kuriais numatyti reikalavimai ir sąrašas veiklų, kurias nuo rugsėjo 13 d. bus galima vykdyti tik pasiskiepijusiems, turintiems neigiamą COVID-19 testą ar koronavirusu persirgusiems asmenims. Šie reikalavimai nebus taikomi vaikams iki 16 metų.
Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Neturint Galimybių paso po rugsėjo 13 d. nebebus įmanoma gauti kontaktinių paslaugų ir vykdyti veiklą parduotuvėse, jeigu jos neturi atskiro įėjimo iš lauko ir jų prekybos plotas yra didesnis nei 1500 kv. m bei kurių pagrindinė veikla yra ne maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas.
Taip pat bus apribojamas sveikatos paslaugų teikimas, išskyrus būtinąją pagalbą, kuriai šie reikalavimai negalios. Operacijų vadovo sprendimu bus nustatyta, kad įėjimas į sveikatos priežiūros įstaigas planinėms paslaugoms gauti bus galimas tik turint neigiamą 48 val. testą, persirgus ar pasiskiepijus. Nemokamą testavimą sveikatos paslaugų suteikimui užtikrins Vyriausybė.
Be Galimybių paso nebebus galima užsisakyti smulkaus remonto paslaugų, jeigu kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ilgiau nei 15 min., grožio paslaugų. Nepasiskiepijusiems, neturintiems neigiamo testo ir nepersirgusiems asmenims ketinama apriboti ir keleivių vežimo miesto ir priemiesčio, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu, bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklų paslaugas.
Be Galimybių paso nebebus galima dalyvauti uždarose ir atvirose erdvėse organizuojamuose komerciniuose ir nekomerciniuose kultūros, pramogų, sporto renginiuose, šventėse, mugėse, festivaliuose ir kituose tam tikrą laiką trunkančiuose organizuotuose žmonių susibūrimuose viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku.
Barakas Obama. EPA – ELTA nuotr.
Pranešimai apie planuojamą buvusio JAV prezidento Baracko Obamos gimtadienio šventę su šimtais kviestinių svečių dėl augančių COVID-19 skaičių kelia pasipiktinimą šalyje. „Anot viešų pranešimų, šis renginys vyks lauke“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
Taip ji reagavo į vieno reporterio klausimą, ar B. Obama, rengdamas didelę šventę šiais laikais, nesiunčia blogo signalo. J. Psaki kitų detalių apie šventę neįvardijo ir nurodė kreiptis į B. Obamos biurą. Ji pabrėžė, kad buvęs prezidentas yra didelis vakcinacijos šalininkas.
Prieš tai kelios JAV žiniasklaidos priemonės pranešė, kad B. Obama savo 60-ojo gimtadienio proga savaitgalį planuoja didelę šventę Martas Vinjardo saloje Atlante. Žinių portalas „Axios“ rašo, kad svečiai turi būti paskiepyti ir turėti neigiamą koronaviruso testą. Kaip laikomasi COVID-19 taisyklių, esą stebės specialiai paskirtas koordinatorius. „Axios“, remdamasis neįvardytu šaltiniu iš B. Obamos aplinkos, rašė, kad laukiama 475 svečių. Tarp jų, „The New York Post“ teigimu, bus George‘as Clooney‘is, Stevenas Spielbergas ir Oprah Winfrey.
Žinių portalas „The Hill“ paskelbė, kad šventė vyks prabangiame komplekse, kurį B. Obamos šeima įsigijo 2019 metais. Tai yra pakrantės vila su septyniais miegamaisiais ir maždaug 640 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. Sklypas užima net 120 000 kvadratinių metrų – tai atitinka 16 futbolo aikščių.
Buvusio prezidento biuras į klausimus apie šventę kol kas nereagavo. B. Obamai šį trečiadienį sueis 60 metų.
Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg antradienį gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę.
„Esu be galo dėkinga ir privilegijuota, galėdama gyventi tokioje pasaulio dalyje, kurioje jau galiu pasiskiepyti“, – savo tviteryje parašė 18-metė ir kartu pridėjo nuotrauką su pleistru ant rankos.
G. Thunberg taip pat sukritikavo pasaulinį vakcinų paskirstymą ir pavadino jį „labai neteisingu“.
Anot leidinio „New York Times“, 84 proc. pasaulyje iki šiol atliktų vakcinacijų įvyko dideles ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, o tuo metu vos 0,3 proc. vakcinos dozių sunaudota mažas pajamas gaunančiose valstybėse, rašė aktyvistė.
G. Thunberg pridūrė, kad „niekas nėra saugus, kol visi nėra saugūs“, ir paragino žmones nedvejoti, kai jiems yra pasiūloma vakcinos dozė. „Tai gelbsti gyvybes“, – teigė ji.
Švedijoje bent vieną vakcinos dozę iki šiol gavo apie 77 proc. suaugusiųjų. Iš jų beveik pusė yra paskiepyti abiem vakcinos dozėmis.
