Skiepai

Aktualijos

Vilniuje į gatves išriedėjo skiepobusai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vakcinos atvažiuoja arčiau vilniečių namų, sustoja prie įmonių ir parduotuvių, turgaus ar stotyje. Po miestą keliones pradėjo raudoni skiepobusai ir laukia visų, norinčių pasiskiepyti. Skiepijimas juose vyksta be išankstinės registracijos.
 
Patogų laiką ir vietą galima išsirinkti https://vakcina.vilnius.lt, kur informacija apie maršrutus nuolat atnaujinama.
 
Pirmieji du autobusai trečiadienį lankysis iš viso 4-iose skirtingose miesto vietose. Planuojama, kad viename autobuse per dieną bus paskiepijama apie 200 gyventojų, kiekviename jų dirba po 6 specialistus. Norintiems pasiskiepyti užtenka su savimi turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą.
 
Trečiadienį skiepobusai nuo 10 iki 14 val. gyventojų lauks Antakalnio troleibusų parke ir prie Spaudos rūmų. Vėliau skiepobusai pervažiuos į kitas vietas ir nuo 15 iki 20 val. lauks Verkių autobusų parke  bei prekybos centro „Mada“ stovėjimo aikštelėje. Skiepobusuose skiepijama „Pfizer-BioNTech“ ir „Vaxzevria“ (buvusi „AstraZeneca“) vakcina.
Skiepiju vilniečius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Ketvirtadienį skiepobusai nuo 10 iki 14 val. gyventojų lauks prie Vilniaus geležinkelio stoties ir Kalvarijų turgaus. Vėliau skiepobusai pervažiuos į kitas vietas ir nuo 15 iki 20 val. norinčiųjų pasiskiepyti lauks prie prekybos centro „Panorama“ ir Balsiuose esančios parduotuvės IKI aikštelėje.
 
Be skiepobusų, sostinės rajonuose ir toliau lankysis gyventojų jau pamėgtas mažasis vakcinacijos mikroautobusas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.22; 00:01
Trumposios naujienos

Danija. EPA – ELTA nuotr.

Trečiadienį Danijoje pradėti siuntinėti kvietimai skiepytis nuo koronaviruso 12-15 metų paaugliams. Tai pranešė Danijos radijas.
 
Elektroninius kvietimus siunčia regionų valdžios institucijos. 15-mečiai kvietimus gaus patys, o 12-14 metų paaugliams skirti kvietimai adresuojami jų tėvams.
 
Šiuo metu 12-15 metų paaugliai yra paskutinė grupė, įtraukta į Danijos vakcinacijos programą.
 
Europos Komisija (EK) gegužės 31 d. leido Europos Sąjungos (ES) šalims skiepyti 12-15 metų paauglius „Pfizer“ vakcina. Gegužės 28 d. Europos vaistų agentūra (EVA) aprobavo preparato naudojimą vakcinuojant šio amžiaus gyventojus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.15; 00:01
Aktualijos

Vilniaus miesto savivaldybei sudarius galimybę pasiankstinti „AstraZenca“ gamintojo vakcinos „Vaxzevria“ antrosios dozės datą, prie skiepijimo centro „Litexpo“ susidarė milžiniškos eilės. Savivaldybė gyventojus ragina įvertinti savo galimybes stovėti eilėje, skiepytis dar neatvykusiems gyventojams siūlo nebevykti.
 
„Delfi TV“ kalbinti laukiantieji sakė, kad eilėje stovi jau po kelias valandas, tačiau, jų teigimu, eilė juda vos po kelis metrus per valandą. „Aš tokia nusiminusi… Aš atvažiavau 10.20, žinutė atėjo, kad buvau užregistruota jau prieš dvi savaites. Man 72 metai, ir dabar reikia eilėje stovėti. Aš po insulto, aš negaliu, aš iškrisiu. Man yra laikas skiepytis, antras skiepas. Kur tvarka?“, – piktinosi „Delfi TV“ kalbinta senjorė.
 
Vienam iš eilėje stovėjusių asmenų nualpus prireikė ir medikų pagalbos. Neatlaikiusį saulės kaitros asmenį išvežė greitoji medicinos pagalba.
 
Savivaldybė ragina gyventojus įvertinti savo galimybes stovėti eilėje
 
„Dėl neplanuoto itin didelio žmonių srauto – visų neturinčių registracijos prašome įvertinti galimybes stovėti eilėje. Taip pat siūlome šiandieną jau nebevykti, jei planavote, arba vykite, kai eilė bus sumažėjus“, –  feisbuke į gyventojus kreipėsi Vilniaus savivaldybė.
 
Savivaldybė taip pat informuoja, kad šiuo metu yra atskiriami srautai: žmonės su registracija laukia vienoje eilėje, o be registracijos – kitoje.
 
„Žmonėms eilėse operatyviai organizuojamas vandens tiekimas. Prašome kantrybės ir supratingumo – laukimas eilėje yra savanoriškas pasirinkimas. Atsiprašome už nepatogumus“, – taip pat rašoma feisbuko paskyroje.
 
ELTA primena, kad Vilniaus savivaldybė pakvietė pirmadienį visus norinčius sostinės gyventojus be išankstinės registracijos pasiankstinti antrąją „Vaxzevria“ vakcinos dozę, jei nuo pirmojo skiepo jau praėjusios 4 savaitės. Savivaldybės teigimu, revakcinacijai skirta 3200 „Vaxzevria“ dozių.
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė dar nėra pasiskiepijusi, kadangi to laikinai nedaryti yra rekomendavęs šeimos gydytojas. Tačiau šalies vadovas pabrėžia, kad jo žmona būtinai tai padarys vos gavusi medikų leidimą.
 
„Labai paprasta priežastis. Diana negali kol kas skiepytis dėl to, kad šeimos gydytojas patarė laikinai to nedaryti. Priežasčių negaliu nurodyti, nes tai yra asmens duomenų ir sveikatos būklės apsauga. Kai tik šeimos gydytoja patars, kad tai galima padaryti, Diana taip ir padarys tą pačią minutę, ji pasitiki visomis vakcinomis ir yra pasirengusi pasiskiepyti“, – penktadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Nausėda.
 
Prezidentas taip pat sureagavo į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pastabą, kad svarbiausi valstybės žmonės nepasiskiepydami gali siųsti dvejones keliančius signalus. G. Nausėda patarė konservatorių lyderiui padaryti išvadas ir nesivelti į politines intrigas.
 
„Man labai apmaudu, kad jaunas politikas Gabrielius Landsbergis nuėjo tokiu žemu, nepadoriu keliu ir ima kaltinti žmones, net iki galo nesuvokdamas situacijos. Ir net nemėgindamas jos suvokti. Norėtųsi palinkėti, nes visgi žmogus dar gana jaunas, kad jis visgi padarytų tam tikras išvadas ir suvoktų, kad politika yra ne tik intrigų kūrimas, mezgimas, galios žaidimėliai, kliauzų rašymas ir darymas“, – teigė prezidentas, kartu pridurdamas, kad pasirinkus tokią retoriką, politikams vėliau gali tekti nusivilti.
 
Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Prezidentūros nuotr.

„Tai yra daugiau, nes reikės visa tai po savęs palikti, o kuomet atsigręši atgalios ir pamatysi, kad ten yra tik šitie dalykai, – bus ganėtinai nuviliantis momentas. Jeigu taip atsitiks, tai jau nebe politika, tai žodis, kuris taip pat prasideda raide p ir baigiasi raide a, tik jis ilgesnis“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad, konservatorių lyderio G. Landsbergio teigimu, viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, jog D. Nausėdienė iki šiol dar nepasiskiepijo, visuomenėje gali sukurti dvejones, kurias, pažymi jis, būtina išsklaidyti.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
 
„Aš manau, kad ji yra svarbus žmogus valstybėje, su kuriuo, gali būti, tapatinasi daug Lietuvos žmonių ir būtent tokių, kuriems potencialiai gali būti labai svarbi ši žinia. Ir net neaiški dvejonė ar stabtelėjimas gali siųsti keistą signalą… Aš manau, kad tą dvejonę reikia išsklaidyti“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
 
Tai, kad pirmoji šalies ponia vis dar nepasiskiepijo, šią savaitę rašė portalas „Delfi“. Kaip skelbė portalas, Prezidentūra jį informavo, kad 56-erių metų G. Nausėdos žmona skiepysis netrukus. Taip pat pažymėjo, kad D. Nausėdienė pasitiki visomis ES ir Lietuvoje registruotomis vakcinomis nuo COVID-19.
 
 Prezidentas pasiskiepijo kovo mėnesį „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) vakcina.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.22; 02:00
Aktualijos

Vilniuje COVID–19 pandemijos situacijai išliekant sudėtingai, sostinės gyventojai į mobiliuosius telefonus gavo perspėjimo pranešimus, raginančius laikytis visų karantino reikalavimų.
 
„COVID–19 padėtis Vilniuje labai sudėtinga, prašome gyventojų laikytis visų saugumo reikalavimų“, – rašoma penktadienį išsiųstame perspėjimo pranešime.
 
Taip pat sostinės gyventojai raginami registruotis COVID–19 vakcinacijai.
 
„Kviečiame skiepytis: vyresnius nei 55 m. gyventojus, lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, mokytojus, abiturientus“, – rašoma pranešime.
 
ELTA primena, kad praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje patvirtinti 1306 nauji koronaviruso (COVID–19) atvejai, mirė 6 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.30; 9:00
Aktualijos

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius mano, kad atsižvelgiant į blogą epidemiologinę situaciją Vilniaus regione, Vyriausybės sprendimas perskirstyti suplanuotas COVID-19 vakcinas, didesnę dalį jų skiriant sostinei, yra pagrįstas. Vis tik meras pripažįsta, kad sprendimą buvo galima tinkamiau iškomunikuoti.
 
„Aš norėčiau susilaikyti dėl dar didesnių vertinimų, nes akivaizdu, kad procesas nebuvo labai sklandus. Kita vertus, akivaizdu, kad mes, kaip ir kitos savivaldybės, bent jau dauguma savivaldybių, visą laiką sakėme, kad tų skiepų trūksta ir reikia jų daugiau. Vyriausybei tenka nelengvas uždavinys priimti sprendimus, kurie nėra tiek labai akivaizdūs kai kuriais atvejais“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Šimašius.
 
Sostinės meras mano, kad, nepaisant kitų savivaldybių pasipiktinimo, sprendimas perskirstyti vakcinas, atsižvelgiant į blogą situaciją Vilniaus regione, yra pagrįstas. Visgi R. Šimašius teigia, kad šį sprendimą galima tinkamiau iškomunikuoti.
 
„Man atrodo, kad sprendimas yra pagrįstas, galbūt netinkamai iškomunikuotas. Akivaizdu, kad kitus merus galima suprasti, jeigu gauta viena žinia, o paskui prastesnė žinia. Tai čia turbūt aš lygiai taip pat reaguočiau. Bet noriu palinkėti tvirtybės ir išminties Vyriausybei toliau valdyti šią krizę“, – sakė jis.
 
Pats R. Šimašius teigia apie sprendimą Vilniui perskirstyti daugiau vakcinų pirmadienį sužinojęs tiesiai iš Vyriausybės.
 
„Pirmadienio rytą sužinojome duomenis apie papildomą vakcinų kiekį. Apie motyvus tikslius nežinojome, galėjome tik paspekuliuoti, su kuo tai yra susiję. Dabar akivaizdu, kad tai yra susiję su tuo, kad Vyriausybė atsižvelgė į sunkią Vilniaus padėtį ligoninėse“, – sakė jis.
 
Sostinės meras teigia, kad tikslas gautas vakcinas nuo COVID-19 išskiepyti iki šios savaitės pabaigos.
 
„Tikslas, kad jos būtų suskiepytos iki šio sekmadienio, kad visos jos būtų išnaudotos. Tai mums labai aktualu, nes kaip mes puikiai matome, į ką ir Vyriausybė atsižvelgė, situacija Vilniaus regione yra sudėtinga“, – teigė meras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.28; 00:01
Aktualijos

Dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste nuspręsta perskirstyti savaitgalio bei pirmadienio vakcinų siuntas ir skirti sostinės vakcinacijos centrams 44 proc. visų gautų vakcinų, t. y. 46 512 dozių, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
 
Dalis iš jų – 19 800 dozių – anksčiau buvo numatytos skirti kitoms savivaldybėms, tačiau sparčiai augant hospitalizuojamų asmenų skaičiui ir gresiant COVID-19 lovų trūkumui Vilniaus mieste, kaip nurodoma SAM pranešime, priimtas sprendimas skubiai perskirstyti pirmadienį pristatytos vakcinos dozes iš tų apskričių, kuriose sergamumas yra mažesnis, ir tokiu būdu solidariai pagelbėti „juodojoje zonoje“ atsidūrusiai sostinei. Šiuo metu Vilniaus regione užimtų COVID-19 ligai gydyti skirtų lovų užimtumas perkopė 85 procentus.
 
Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Lazdijų rajono, Marijampolės, Panevėžio miesto, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Varėnos rajono, Vilniaus rajono, Visagino savivaldybėms bus pristatyti anksčiau numatyti nepakitę vakcinų dozių kiekiai.
 
Dėl įvykusio vakcinų perskirstymo dalis vakcinacijai užsiregistravusių asmenų kitose šalies savivaldybėse turės šiek tiek palaukti. Ministerija prašo visuomenės supratingumo šiuo sudėtingu laikotarpiu. Vilniečių prašoma elgtis itin atsakingai: susilaikyti nuo nebūtinų kontaktų, laikytis atstumų, dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas, vėdinti patalpas. Vilnius grėsmingai artėja prie gruodžio mėnesio scenarijaus, perspėja SAM.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.27; 00:01
Aktualijos

Jau galima registruotis skiepui didžiausiame Vilniaus vakcinacijos centre – parodų rūmuose „Litexpo”. Šis vakcinacijos centras pradės darbą balandžio 26-ąją, pirmadienį. Jame veiks 50 vakcinavimo kabinų.
 
Kaip jau skelbta, nuo šeštadienio popietės kviečiami registruotis 65 metų ir vyresni vilniečiai, mokytojai, abiturientai (18 metų ir vyresni). Registruotis galima internetinėje svetainėje vakcina.vilnius.lt.
 
Visos kitos visuomenės grupės registruotis bus pakviestos pirmadienio popietę.
 
Vilniuje atidarant masinės vakcinacijos nuo COVID-19 centrą „Litexpo”, vilniečiai į jį kviečiami važiuoti specialiais, naujai sukurtais autobusų maršrutais: 100 Vakcinacijos centras „Litexpo” (Laisvės pr.-Fabijoniškės) ir 200 Vakcinacijos centras „Litexpo” (Savanorių pr.-Antakalnis.), skelbia sostinės savivaldybė.
 
Be to, „Litexpo” stotelėje vakcinacijos centro darbo valandomis papildomai stos 2G maršruto autobusai. Kaip visada, čia kursuos ir 21, 54 maršrutų autobusai, 13, 16, 18 maršrutų troleibusai.
 
Specialūs vakcinacijos centro „Litexpo” maršrutai 100 ir 200 sudaryti taip, kad užtikrintų patogų atvykimą iš tankiausiai apgyvendintų šiaurinės ir vakarinės miesto dalies rajonų. Vakcinaciją iš Šeškinės ir Karoliniškių poliklinikų nukreipiant į „Litexpo”, patogų tiesioginį atvykimą iki pat vakcinacijos centro gyventojams jau nuo pirmadienio užtikrins 100 autobusų maršrutas. Į „Litexpo” perkeliant vakcinaciją iš kitų miesto vakcinavimo centrų, gyventojai galės naudotis 200 autobusų maršrutu – planuojama, kad jis kursuos pirmoje gegužės pusėje.
 
Vakcinacijos centro maršrutų pavadinimus keleiviai matys autobusų švieslentėse, juose galios įprastiniai viešojo transporto bilietai. Vakcinuotis vykstančius miestiečius autobusai atveš iki pat „Litexpo” teritorijos – jie sustos netoli centro papildomai įrengtoje viešojo transporto stotelėje, Parodų gatvėje.
 
Autobusų tvarkaraščiai derinami su vakcinacijos centro darbo valandomis. Pirmieji specialių maršrutų autobusai į centrą atvyks 8.45, 8.50 val., paskutiniai išvyks 19.20, 19.30 val. Bendras specialių ir įprastų viešojo transporto maršrutų į „Litexpo” eismo intervalas piko metu – kas 2-5 min, o dienos metu 10-16 min.
 
Tvarkaraščius keleiviai matys įprastoje „Litexpo” stotelėje ir papildomoje, į kurią atveš 100 ir 200 maršrutai. Be to, tvarkaraščius nuo kitos savaitės planuojama talpinti visose specialių maršrutų stotelėse.
 
Vykstant į vakcinacijos centrą autobusais, kaip ir kitame viešajame transporte, būtina dėvėti apsaugines veido kaukes, sėdint ir stovint būtina laikytis ne mažesnio kaip 1 metro atstumo, dezinfekuoti rankas įlipant ir išlipant.
 
Įsigyti viešojo transporto bilietus galima mobiliosiose programėlėse m.Ticket ar Trafi. Besirenkantys Vilniečio kortelę gali naudotis e.savitarna: https://mano.vilniustransport.lt/. Be to, Vilniečio kortelę įsigyti ir pildyti norimais bilietais Vilniuje galima daugiau nei 280 fizinių bilietų platinimo vietų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.25; 06:36
Aktualijos

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad Europos vaistų agentūrai (EVA) paskelbus, jog kraujo krešuliai yra itin retas „AstraZeneca“ gamintojo „Vaxzevria“ vakcinos šalutinis poveikis, skiepijimas šia vakcina ir toliau bus tęsiamas.
 
„Matyt, labai svarbu pabrėžti, kad toje EVA išvadoje nenustatytos jokios papildomos rizikos vyrams ir nustatytos, noriu pabrėžti, itin mažos papildomos rizikos moterims iki 60 metų, todėl vakcinos saugumas visiems vyrams ir moterims, vyresniems nei 60 metų lieka nepakitęs“, – trečiadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Dulkys.
 
„Taigi, vakcinacija „Vaxzevria“ arba labiau mums vis dar įprastu pavadinimu „AstraZeneca“ vakcina bus tęsiama“, – informavo jis.
 
Ministras atkreipė dėmesį, kad kiekviena vakcina, vaistas ar medicininė procedūra visada turi didesnius ar mažesnius šalutinius poveikius, tačiau, pasak jo, svarbu vertinti jų sukuriamą bendrą naudą.
 
„Ir būtent EVA aiškiai pasisako, kad „Vaxzevria“ vakcinos nauda net ir įvertinus papildomus itin retus šalutinius poveikius vis tiek yra didesnė nei su ja susijusios rizikos“, – akcentavo jis.
 
Visgi A. Dulkys pabrėžia, kad kiekvienas žmogus ir toliau galės pasirinkti, kokio gamintojo vakcina nori skiepytis.
 
„Tiesiog visi, sutikę vakcinuotis „Vaxzevria“ vakcina bus papildomai informuojami apie požymius, kuriuos reikėtų stebėti trečią-šešioliktą dienomis po skiepo, kada reikia kreiptis į gydytoją ir panašiai“, – sakė jis.
 
Ministro teigimu, šiuo metu tiesiog „svarbiausia, kad visa ši papildoma informacija artimiausiu metu pasiektų visus vakcinavimo centrus ir gydytojus.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.08; 00:30
Aktualijos

Parodų ir kongresų centras „Litexpo“ . Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniaus miesto Taryba trečiadienį pritarė savivaldybės administracijos sprendimui išsinuomoti masinės vakcinacijos punkto įrengimui reikiamas patalpas parodų ir kongresų centro „Litexpo“ komplekse. Didžiausia „Litexpo“ salė – 4706,76 kv. m ploto patalpos – bus pritaikyta paskiepyti per dieną iki 6000 vilniečių. Tokiu būdu Vilniaus mieste per dieną bus galima paskiepyti iki 15 000 žmonių, skelbia savivaldybė.
 
„Rinkdamiesi vietas masinei vakcinacijai stengėmės ieškoti jų skirtingose miesto dalyse, kad kelionės iki jų būtų kuo trumpesnės. „Litexpo“ atveju didelis privalumas yra parkavimo vietų pasiūla, – komentavo Vilniaus miesto administracijos direktorė Lina Koriznienė. – Atkreipiu dėmesį, kad nesiekėme daryti vieno vakcinacijos centro visam miestui – apskaičiavome, kad, pagal šiuo metu planuojamą vakcinų atkeliavimo grafiką, dalijant krūvį tarp gyventojams įprastų poliklinikų skiepų kabinetų, vaistinių ir mūsų numatytų kitų viešųjų vietų, skiepijimo pajėgumai bus pakankami.“
 
„Litexpo“ pateikė preliminarią 1 kv. m nuomos kainą – apie 6,37 euro už kv. m per mėnesį (su mokesčiais), per mėnesį tai sudarytų apie 30 000 eurų. Patalpas planuojama išsinuomoti minimaliam trijų ir maksimaliam šešių mėnesių terminui, su teise pratęsti jį antra tiek, jei to prireiktų dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos, pažymima savivaldybės pranešime.
 
Įsigyti dalies papildomų vakcinacijai reikiamų paslaugų teikimo paslaugas Vilniaus miesto savivaldybė svarsto iš kitų tiekėjų. Pasirašyti nuomos sutartį su „Litexpo“ planuojama artimiausiomis savaitėmis.
 
Planuojama, kad masinės vakcinacijos centras „Litexpo“ patalpose veiklą pradės balandžio antroje pusėje – gegužės pradžioje, priklausomai nuo gaunamų vakcinų kiekio. „Litexpo“ centre dirbs Šeškinės, Karoliniškių ir privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovai. Į pagalbą koordinuoti skiepijamų gyventojų srautus bus kviečiami ir savanoriai.
 
Jau šį šeštadienį, balandžio 3 d., nuo ankstyvo ryto pradeda veikti dar vienas masinės vakcinacijos punktas, įkurtas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre Žirmūnų gatvėje – čia bus galima paskiepyti iki 2000 žmonių per dieną.
 
Savivaldybės duomenimis, centre dirbs apie 40 medikų, kuriems talkins ir Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Vienu metu čia galima paskiepyti 14 žmonių. Kol kas centre bus vakcinuojami gyventojai pagal nustatytas prioritetines grupes, kurias sukvies Antakalnio poliklinika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.31; 14:01
Trumposios naujienos

Popiežiaus malonių tarnyba paskelbė, kad Didžiąją savaitę ir Velykų dieną Vatikane bus paskiepyti nuo koronaviruso 1,2 tūkst. varguolių. Atitinkamą pranešimą penktadienį paskelbė Šventojo Sosto spaudos tarnyba.
 
Kaip patikslinama, bus naudojamos kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos vakcinos dozės. Ši akcija rengiama vadovaujantis popiežiaus Pranciškaus raginimu suteikti žmonėms vienodas galimybes pasiskiepyti nuo koronaviruso. Sausio pabaigoje buvo paskiepyti pirmieji 25 varguoliai, nuolat gyvenantys Vatikano labdaros struktūrose.
 
Anksčiau Vatikano atstovai pareiškė, kad vakcinacijos kampanija, prasidėjusi mieste-valstybėje sausio 13 d., iš esmės baigta. Sausio 14 d. Šventojo Sosto spaudos tarnyba oficialiai patvirtino, kad buvo paskiepyti 84 metų popiežius Pranciškus ir jo 93 metų amžiaus pirmtakas garbės popiežius Benediktas XVI.
 
Be to, nemokamai buvo vakcinuoti žurnalistai, lydėję pontifiką kelionėje į Iraką kovo 5-8 dienomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.27; 07:00
Trumposios naujienos

Vladimiras Putinas. Priešo žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad antradienį jis bus paskiepytas vakcina nuo COVID-19, praėjus keliems mėnesiams nuo plataus masto vakcinacijos pradžios šalyje, praneša agentūra AP.
 
Pirmadienį per susitikimą su vyriausybės pareigūnais V. Putinas teigė, kad „rytoj“ gaus skiepą, bet nepatikslino, kuri iš trijų Rusijoje patvirtintų vakcinų jam bus suleista.
 
Pasak Rusijos vadovo, Rusijoje bent viena vakcinos doze paskiepyta jau daugiau kaip 6 mln. žmonių, o abi vakcinos nuo COVID-19 dozes gavo jau per 4 mln. gyventojų.
 
Plataus masto vakcinacija su Rusijoje sukurta vakcina „Sputnik V“ prasidėjo pernai gruodį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 00:30
Aktualijos

Nespėję pasidžiaugti dalies karantino ribojimų atlaisvinimais, gali būti, kad tuoj jų galime vėl netekti. Lygiai metams suėjus nuo tos dienos, kai pernai pavasarį Lietuva atsidūrė karantino dėl pandemijos gniaužtuose, kai kurios savivaldybės vėl, kad ir be didelio noro, jau trečią kartą į juos veržiasi.
 
Lyg ir visi žinome apie skiepų naudą, bet yra tokių piliečių, kurie garsiai šaukia: „nesiskiepysiu, nes koronos nėra.“ Ir negirdi argumentų, kad būtent aktyvus vakcinavimas padės stabdyti koronaviruso plėtrą, tad skiepytis reikia jei ne dėl savo, tai bent dėl artimųjų ar žmonių, su kuriais bendraujama, sveikatos, taip pat dėl gyvybės.
 
Pagal naujausius statistikos duomenis, kurie paskelbti šį antradienį, Lietuva yra gavusi 439 415 vakcinų, į skiepijimo vietas jų pristatyta 433 565, tačiau vakcinavimui iki šiol sunaudota tik 360 801 vakcina. Šalčininkų savivaldybėje, kurios teritorija COVID-19 zonų žemėlapyje žymima juoda spalva, pasiskiepijo tik 3,84 proc. gyventojų. Visagine – 4,7 proc., Vilniaus rajone – 6,21 proc.
 
Pagal vakcinavimo apimtis šiuo metu pirmauja Neringa, kurioje pasiskiepijo (iki šios dienos) 18,63 proc. gyventojų. Nebloga situacija ir Birštone (17,7 proc.), Druskininkuose (14,6 proc.), Rokiškio rajone (13,09 proc.), Anykščiuose (12,89 proc.) ar Palangoje (12,25 proc.).
Iš didžiųjų miestų gyventojų vakcinavimo nauda labiausiai tiki kauniečiai – Kaune skiepijimo apimtys dabar siekia 11,45 proc. Šiauliuose pasiskiepijo 9,54 proc., Vilniuje – 8,93 proc., Panevėžyje – 8,87 proc. ir Klaipėdoje – 8,82 proc. tų miestų gyventojų. Vakcinavimo vidurkis Lietuvoje – 9,32 proc.
 
Pagal santykinį sergamumo COVID-19 rodiklį akivaizdu, kad mirtinai pavojinga liga dabar labiau nei kitur plinta Švenčionių rajone – per 14 paskutinių dienų čia nustatyti 702 nauji koronaviruso infekcijos atvejai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų. Antras pagal viruso plėtrą šiuo metu yra Kupiškio rajonas (529 atv.), trečia – Marijampolė (475 atv.).
 
Kiek švelnesnė, bent šį antradienį skelbiamais oficialiosios statistikos duomenimis, situacija dabar Širvintose (443 atv.), Visagine (436 atv.) bei Vilniaus rajono savivaldybėje (414 atv. 100 tūkst. gyventojų per 14 paskutinių parų). Stebėtina, tačiau prie probleminių dabar priskirtina ir mažutė Neringos savivaldybė, kurioje šiuo metu 100 tūkst. gyventojų santykinai priskaičiuota (per pastarąsias dvi savaites) 357 nauji COVID-19 atvejai, nors prieš keletą savaičių jų būta keliasdešimt. Tuo pat metu kitose kurortinėse Lietuvos vietovėse padėtis yra geresnė. Druskininkuose 100 tūkst. gyventojų tenka 79, Palangoje – 67 nauji koronaviruso infekcijos atvejai.
 
Lietuvoje dabar iš 60 savivaldybių daugiau nei trečdalyje (22-ose) naujų ligos atvejų fiksuota santykinai mažiau nei 100. Mažiausiu sergamumo rodikliu pasižymi Lazdijų savivaldybė (22 atv. 100 tūkst. gyventojų), Birštonas (25 atv.) bei Pagėgių rajono savivaldybė (28 atv.)
Per pastarąsias 7 paras šalyje atlikta 50 060 tyrimų dėl COVID-19 ligos nustatymo ir jos diagnozė patvirtinta 6,7 proc. atvejų. Vilniaus mieste tokių atvejų per savaitę būta 7,9 proc. (testavimo apimtys – 16 352 tyrimai). Sostinėje per 14 paskutinių dienų, anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų, 100 tūkst. gyventojų nustatyta 410 naujų COVID-19 ligos atvejų. Vilnius patenka tarp septynių šiuo metu didžiausiu santykiniu sergamumu pasižyminčių Lietuvos savivaldybių.
 
Šalies santykinis sergamumo COVID-19 rodiklis dabar yra 230 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Per savaitę Lietuvoje naujų ligos atvejų nustatyta 9,2 proc. daugiau, o nuo pandemijos pradžios jų patvirtinta iš viso 206 290. Deja, tenka apgailestauti, kad medikams nepavyko išgelbėti 6908 užsikrėtusiųjų koronaviruso infekcija šalies žmonių gyvybių.
 
Daugiausiai infekuotųjų pandeminiu laikotarpiu mirė Vilniuje – 1091. Kaune, kuriame per pastarąsias 14 dienų naujų COVID-19 ligos atvejų priskaičiuota 156 atvejai 100 tūkst. gyventojų, nuo pandemijos pradžios mirė 701 infekcija užsikrėtęs žmogus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.17; 00:01
Aktualijos

Erkė – pavojinga žmogaus sveikatai. Slaptai.lt nuotr.

Šylant orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus, pabrėžia Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).
 
NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę. Specifinio gydymo šiai ligai nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia priemonė.
 
„Imunitetui nuo erkinio encefalito susiformuoti reikalingos trys vakcinos dozės, kurios turi būti įskiepijamos su 1–3 ir 5–12 mėnesių pertraukomis. Skiepų nereikėtų atidėti vasarai, nes imunitetui susiformuoti reikia laiko, vakcina neims veikti iškart. Tad specialistai rekomenduoja jau dabar pradėti skiepytis nuo šios pavojingos ligos ir be įtampos leisti laiką Lietuvos gamtoje“, – sako D. Bakša.
 
NVSPL nuo erkinio encefalito pasiskiepyti galima Vilniaus ir Kauno padaliniuose. Tam gydytojo pažyma nereikalinga, tačiau, kaip pažymima NVSPL pranešime, prieš skiepijimą rekomenduojame pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
 
Pavojingos yra ir kitos erkių pernešamos ligos: babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė, įvairios karštinės. Beveik visos erkių platinamos ligos atrastos palyginti neseniai, apie jas mažai žinoma, tad ir jų diagnostika yra sudėtinga, sakoma NVSPL pranešime.
 
Dar kiti erkių platinami virusai ir bakterijos žmonėms sukelia įvairias karštines, pavyzdžiui, Kolorado erkių, Uolėtųjų kalnų dėmėtąją karštines, Q karščiavimą, tuliaremiją. Paprastai šios ligos parsivežamos iš užsienio (Šiaurės ir Pietų Amerikos, Viduržemio jūros regiono, Artimųjų Rytų ir kt.), tad erkių saugotis reikia ne tik Lietuvos gamtoje, atkreipia dėmesį NVSPL specialistai.
 
Šių ligų simptomai gali būti karščiavimas, galvos, pilvo, raumenų skausmai, vėmimas, bėrimas, aukšta temperatūra, akių ar gerklės paraudimai. Ligai progresuojant gali pasireikšti ir sunkesni simptomai priklausomai nuo karštinės rūšies. Kai kurių jų sunki forma gali būti mirtina, jei nėra gydoma iš karto.
 
Skiriasi ir gydymo būdai. Gali būti taikomas simptominis gydymas, antibiotikai.
 
Laboratorijos specialistai primena, kad riziką sumažinti galima vengiant aukštos žolės, krūmų, išsiruošus į gamtą apsirengus šviesių spalvų drabužiais ir palikus kuo mažiau atvirų vietų. Reikėtų naudoti ir repelentus, o grįžus į namus kruopščiai apsižiūrėti, ar neparsinešėte erkės.
Erkių taikiniais gali būti ir šiltakraujai gyvūnai – šunys, katės. Jie po įkandimo gali susirgti įvairiomis ligomis arba pernešti erkes savo kailyje žmonėms.
Svarbu žinoti tai, kad ne visada simptomai yra ryškūs ir aiškūs, o laiku diagnozuotas susirgimas gali išgelbėti gyvybę. Tad, įkandus erkei, labai svarbu pasitikrinti.
 
NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus Molekulinių biologinių tyrimų poskyrio vedėja Ana Steponkienė sako, kad per 1–3 dienas nuo įkandimo molekuliniais metodais iš pristatytų ištrauktų nepažeistų erkių ar kraujo ėminių galima nustatyti pavienių erkių platinamus ligų sukėlėjus.
„Po 2–4 savaičių galima pasidaryti pakartotiną kraujo tyrimą serologiniu metodu. Taip pat tirtis ne vien dėl Laimo ligos ar erkinio encefalito. Ne visuomet sukėlėjas randamas iškart, pirmo tyrimo metu, tad po erkės įkandimo reikia sekti savo savijautą, ar neatsiranda pakitimų ant odos“, – sako NVSPL atstovė.
 
Be molekulinių babeziozės ir erlichiozės nustatymo metodų yra ir kitų. Pavyzdžiui, įtariant babeziozę ar erlichiozę, galima atlikti kraujo tepinėlio tyrimą ieškant šių ligų sukėlėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.15; 14:00
Aktualijos

Antradienio pavakarę Panevėžyje, prie Vakcinavimo centro, medikai gaivino nuo koronaviruso paskiepytą moterį. Portalo „Jūsų Panevėžys” žiniomis, ką tik nuo COVID-19 paskiepyta 80-metė panevėžietė neišgyveno.
 
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir ekstremaliųjų situacijų operacijų centro koordinatorius Kazimieras Armonavičius patvirtino, kad medikai, atskubėję į pirmadienį atidarytą Vakcinavimo centrą, kurį laiko gaivino moterį.
 
„Moteris buvo paskiepyta „Pfizer-BioNTech” vakcina ir, kaip priklauso, po vakcinavimo pasėdėjo 15 minučių. Netrukus ji savanoriams paaiškino, kad trūksta oro. Ją savanoriai palydėjo į lauką, pakvėpuoti grynų oru. Moteris lauke sukniubo. Skubiai buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba”, – naujienų portalui JP sakė K. Armonavičius.
 
Pagalba, anot Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro koordinatoriaus, atvyko skubiai ir moteris pradėta gaivinti.
 
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė naujienų portalui JP apgailestavo, kad moters atgaivinti nepavyko – ji mirė.
 
„Moteris 1941 metų gimimo ir ji turėjo širdies stimuliatorių. Mums ji žinoma. Manau, kad jai buvo stresas. Be to, turėjo sveikatos problemų. Nuo vakcinos tokio staigaus poveikio negalėjo būti. Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai visi paskiepyti ir po pirmojo skiepo simptomus pajutome tik vakare, jeigu skiepas buvo gautas per pietus, o karščiavimas, kai kuriems pasireiškia tik kitą dieną”, – sakė R. Ramoškienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.10; 00:01
Aktualijos

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertina prezidento Gitano Nausėdos po Europos Vadovų Tarybos (EVT) išsakytas optimistines prognozes, kad nauji vakcinos nuo COVID-19 tiekimo planai  ES sudaro galimybę iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų.
 
Vyriausybės vadovė interviu  Eltai, atsakydama į klausimą, ar deklaruojama prezidento skiepijimo ambicija jai tapo labiau apibrėžta, pažymėjo nematanti prasmės, kodėl reikėtų „žongliruoti“ skaičiais bei terminais. I. Šimonytė pažymi, kad nuo skiepų gamintojų priklausys, kokie vakcinų kiekiai pasieks Lietuvą ir kitas ES šalis.
 
„Politinės deklaracijos yra politinės deklaracijos. Tačiau tikruosius kiekius mes gauname iš gamintojų. Ir tie kiekiai vis dar yra labilūs“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
 
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad Vyriausybės užduotis yra labai paprasta: kuo greičiau, kuo daugiau ir kiek tik galima. Jei galėsime 70 proc., tai bus 70 proc., o jei 80 proc. – tai 80 proc. Niekas tikrai nelaiko ir nelaikys vakcinų pasidėjęs sandėlyje. Mes turime didelį interesą, kad kuo greičiau žmonės gautų maksimalią apsaugą. Todėl žongliruoti skaičiais, terminais ir taip toliau aš nematau labai didelės prasmės“, – akcentavo premjerė.
 
Pasak jos, Lietuva yra pasirengusi priimti ir realizuoti visas šalį pasiekusias vakcinas, ir kad būtent nuo valstybę pasiektų vakcinų kiekio priklausys skiepijimo planai ir, jei reikės, – jų atnaujinimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
 
„Sveikatos apsaugos  ministerija yra paviešinusi skiepijimo grafiką, kada atskiros grupės bus pradėtos skiepyti. Jei situacija keičiasi – atsiranda naujų žinių apie papildomus tiekimus arba naujas vakcinas – tuomet tą planą yra labai paprasta atnaujinti. Ir tai yra daroma. Tai, ką gausime – viską ir suskiepysime taip greitai, kaip tik bus fiziškai įmanoma“, – apibendrino I. Šimonytė.
 
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį po EVT posėdžio pranešė, kad yra patvirtintas naujas skiepų nuo COVID-19 tiekimo planas pirmą ir antrą šių metų ketvirčiais. Per pirmąjį ES gaus 100 mln. vakcinos dozių, per antrąjį – 480 mln. dozių.
 
Pasak jo, tai numato galimybę, kad Lietuva, taikant pro rata principą, pirmą ketvirtį gautų 600 tūkst. vakcinos dozių, o antrą – dar 3 milijonus.
 
„Manau, kad tiek ES planas, tiek ambicingas Lietuvos siekis iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų yra realus“, – sakė G. Nausėda.
 
Penktadienį LRT televizijai jis pakartojo, kad yra prielaidos įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, o plintančios naujos COVID-19 atmainos tą daryti tiesiog įpareigoja.
 
„Lietuviai gi esame, išsikelkime sau ambicingą tikslą, nes šiandien vakcinavimas yra pati svarbiausia priemonė kovoti su pandemija (…). Kuo mes daugiau prarandame laiko, paimdami už gerklės šitai pandemijai, tuo daugiau rizikuojame, kad atmainų bus daugiau, ir garantijų, kad visos vakcinos bus veiksmingos, bus tiktai mažiau. Todėl turime skubėti, tai yra mūsų visų gyvybinis interesas“, – penktadienį interviu LRT televizijai sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.28; 05:50
Trumposios naujienos

JK karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Karalystės (JK) karalienė Elžbieta II paskatino savo šalies žmones, nepatikliai žiūrinčius į skiepus nuo COVID-19, „galvoti apie kitus žmones, o ne save“ ir pasiskiepyti.
 
94 metų amžiaus monarchė ir jos sutuoktinis princas Philipas pirmąja vakcinos nuo koronaviruso infekcijos doze paskiepyti sausio pradžioje.
 
Šiuo metu 99 metų princas Philipas gydomas ligoninėje dėl infekcijos, bet ji nėra susijusi su koronavirusu. Karalienės vyriausiasis sūnus ir sosto įpėdinis princas Charlesas, kuris pernai persirgo COVID-19 liga, taip pat jau pasiskiepijo pirmąja vakcinos doze.
 
„Viskas vyko labai greitai, ir aš gavau daug laiškų iš žmonių, kurie buvo labai nustebę, kaip paprasta gauti vakciną. Ir visai neskaudėjo“, – taip savo patirtį apibūdino karalienė.
 
„Gavus vakciną, yra jausmas, kad esi apsaugotas, kas, manau, yra labai svarbu“, – teigė Elžbieta II.
 
Karalienė, be to, šią ligą pavadino „maru“, tačiau pasidžiaugė neįtikėtinai greitu vakcinacijos programos vykdymo greičiu šalyje.
 
JK pirmąja vakcinos doze paskiepyta jau daugiau kaip 18 mln. žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.26; 12:30
Trumposios naujienos

Latvijos prezidentas paskiepytas pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze. EPA-ELTA nuotr.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas ir premjeras Krišjanis Karinis ketvirtadienį universitetinėje ligoninėje Rygoje buvo paskiepyti pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 doze, o tauta galėjo stebėti juos tiesiogiai per kamerą.
 
E. Levitas kreipėsi į gyventojus prašydamas sekti jo pavyzdžiu – „kad greičiau galėtume grįžti į įprastą gyvenimą.“
Latvijos premjeras paskiepytas pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze. EPA-ELTA nuotr.
 
Latvijos vyriausybė sulaukė didelės kritikos dėl lėto gyventojų skiepijimo tempo pirmosiomis šio proceso dienomis. Oficialiais duomenimis, 1,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje iki šiol paskiepyta šiek tiek mažiau kaip 18 tūkst. žmonių. Maždaug 80 proc. iš jų jau gavo abi vakcinos dozes.
 
Apklausos rodo, kad apie 50 proc. Latvijos žmonių nori būti paskiepyti. Sklandančios sąmokslo teorijos ir išankstinis nusistatymas apsunkina vakcinacijos kampaniją šalyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.12; 06:00
Politinės intrigos

Politika. TSPMI vitrina. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentūra, kaip ir Vyriausybė, skeptiškai vertina galimybę Lietuvoje naudoti Rusijoje gaminamus „SputnikV“ skiepus. Anot šalies vadovo vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, Lietuva yra apsisprendusi pirkti vakarietiškas vakcinas, net jei Rusijoje pagaminti skiepai būtų patvirtinti Europos vaistų agentūros.
 
„Lietuva yra apsisprendusi pirkti Vakarų kompanijose pagamintas vakcinas. Jos jau yra autorizuotos Europos vaistų agentūros arba yra autorizavimo procese. Manytume, kad galime būti puikiai vakcinuoti vakarietiškomis vakcinomis“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.
 
Labai panašią poziciją dėl „SputinkV“ yra išsakiusi ir premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, Lietuvos vakcinų portfelis yra sudarytas iš ne vienos kompanijos gaminamos vakcinos todėl, LRT radijui antradienį pažymėjo premjerė, ir Rusijoje gaminamų skiepų įsigijimo klausimo svarstyti nėra reikalo.
 
A. Skaisgirytės teigimu, Rusija ir Kinija skiepus išnaudoja kaip galios instrumentą savo užsienio politikoje.
 
„Ši diskusija dėl rusiškos vakcinos arba dėl kiniškos vakcinos yra tam tikras politikos darymo įrankis. Prisimenu prezidento pokalbį su Ukrainos prezidentu Zelenskiu, kai Ukrainos prezidentas labai aiškiai sakė, kad rusai siūlo jiems „Sputinik“ vakciną. Tačiau ukrainiečiai nori vakarietiškos vakcinos, kurios visiems trūksta. Tai yra iliustratyvus pavyzdys, kai vakcina naudojama ir užsienio politikoje“, – teigė ji, pažymėdama, kad ir Lietuvoje tikimasi pasiskiepyti tik vakarietiškomis vakcinomis.
„Tikimės vakcinuotis vakarietiškomis vakcinomis“, – akcentavo ji.
 
Kita vertus, atkreipė dėmesį patarėja, jos žiniomis, Rusija dar nėra pateikusi net prašymo, kad „SputnikV“ vakcina būtų autorizuota Europoje.
„Kiek man yra žinoma, Rusija dar nesikreipė į Europos vaistų agentūrą autorizuoti jos vakciną.
 
Jeigu jos nėra patvirtintos – tai jos turbūt kelia grėsmę piliečių sveikatai ir neturėtų būti naudojamos“, – apibendrino A. Skaisgirytė.
 
Rusijos ambasada Lietuvoje pirmadienį aršiai sureagavo į ministrės pirmininkės I. Šimonytės penktadienį išsakytą nuomonę apie rusišką vakciną nuo COVID-19 „Sputnik V“. Penktadienį I. Šimonytė griežtai pasisakė apie „Sputnik V“, pareiškusi, kad vakciną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siūlo kaip dar vieną hibridinį ginklą, padedantį Maskvai skaldyti ir valdyti.
 
Rusijos ambasada pavadino tai dezinformacija ir tvirtino, neva rusiška vakcina yra „pripažinta tarptautiniu lygiu.“
 
„Nepaisant dezinformacijos bangos ir panašių nepagrįstų teiginių visais vakcinos kūrimo ir naudojimo etapais, „Sputnik V“ duomenys, pripažinti tarptautiniu lygiu, kalba patys už save. Rusijoje jau vyksta masinė vakcinacija. O Lietuvoje?“ – rašoma ambasados tviterio paskyroje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 16:30
Aktualijos

Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad rusiškai „Sputnik V“ vakcinai nuo COVID-19 šiuo metu Lietuvoje skiriama per daug dėmesio. Parlamento vadovė akcentuoja, kad rusiškos vakcinos patekimo į Lietuvą galimybė yra gana teorinė. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuva jau turi aiškų vakcinų įsigijimo planą, todėl rūpintis papildomomis vakcinomis nereikia.
 
„Šiai temai, mano manymu, šiandien skiriame per daug dėmesio. Pirmiausia „Sputnik V“ patekimo į Lietuvos rinką galimybė yra gana teorinė. Ši vakcina vis dar nėra patvirtinta Europos Sąjungoje, jos platinimas nėra galimas“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
 
„Antra, net jeigu tokia vakcina ir būtų patvirtinta bendrijoje, Lietuva jau turi aiškų vakcinų įsigijimo planą. Vakcinų, kurių patikimumas, atliekant mokslinius tyrimus, yra pastovus ir kas mėnesį nekinta“, – taip pat akcentavo ji.
 
ELTA primena, kad Prezidentūra, kaip ir Vyriausybė, skeptiškai vertina galimybę Lietuvoje naudoti Rusijoje gaminamus „Sputnik V“ skiepus. Anot šalies vadovo vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, Lietuva yra apsisprendusi pirkti vakarietiškas vakcinas, net jei Rusijoje pagaminti skiepai būtų patvirtinti Europos vaistų agentūros.
 
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuva, dalyvaudama bendrame Europos Sąjungos (ES) COVID-19 vakcinų pirkime, yra užsitikrinusi reikiamą vakcinų kiekį. Todėl, pasak ministrės pirmininkės, net nėra reikalo svarstyti rusiškos vakcinos „Sputnik V“ įsigijimo.
 
Tuo tarpu socialdemokratas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis mano priešingai. Pasak jo, COVID-19 vakcinų įsigijimo klausimo nederėtų politizuoti, todėl, pažymi jis, reikia naudoti kuo daugiau saugių skiepų, neišskiriant ir Rusijoje gaminamų „Sputnik V“ vakcinų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 16:41