Popiežius meldėsi už išpuolių aukas Norvegijoje, Britanijoje ir Afganistane. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, spalio 17 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį popiežius Pranciškus meldėsi už pastaruoju metu Norvegijoje, Afganistane ir Didžiojoje Britanijoje įvykdytų išpuolių aukas bei paragino nutraukti smurtą pasaulyje.
84 metų amžiaus pontifikas atkreipė dėmesį į tai, kad pastarųjų dienų atakos nusinešė daugybę gyvybių.
„Reiškiu užuojautą aukų šeimoms“, sakė jis prieš Šv. Petro aikštėje susirinkusius tikinčiuosius. Katalikų bažnyčios vadovas paragino atsisakyti smurto, nes šis visuomet pagimdo tik dar daugiau smurto. Popiežius meldėsi už išpuolių aukas Norvegijoje, Britanijoje ir Afganistane. EPA-ELTA nuotrauka
Šeštadienį paskelbtoje vaizdo žinutėje popiežius paragino ginklų gamintojus ir prekiautojus nutraukti veiklą.
Popiežius Pranciškus taip pat paragino politikus įvesti bazines pajamas, kad kiekvienas pasaulio gyventojas galėtų sau leisti įsigyti būtiniausių dalykų pragyvenimui.
VSD – svarbi įstaiga. Slaptai.lt nuotr.
Atsižvelgiant į tendencijas Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse, smurto išpuolių tikimybė protesto akcijų metu dabar yra padidėjusi. Tokį vertinimą Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri prašė įvertinti galimas grėsmes valstybės ar visuomenės saugumui, galinčias kilti ateityje organizuojamuose protestuose.
„Pastaruoju metu tokie renginiai Lietuvoje, be taikių dalyvių, pritraukia ir politinio ekstremizmo propaguotojus, Kremliaus bei Minsko valdančiųjų režimų rėmėjus ir smurtą naudoti linkusius asmenis“, – rašoma VSD vertinime.
Analizuojant rugpjūčio 10 d. prie Seimo rūmų vykusios protesto akcijos eigą, konstatuota, kad dalies jos dalyvių veiksmų, pažeidžiančių teisės aktų normas, sustabdyti nesugebėjo nei renginio organizatoriai, nei visuomenės veikėjai, turintys autoritetą tarp protestuoti linkusių gyventojų. „Tokia įvykių eiga yra tikėtina ir kitose panašaus pobūdžio akcijose“, – teigiama VSD pateiktame vertinime.
Jame taip pat konstatuojama, kad per COVID-19 pandemiją įvairiose Vakarų valstybėse suintensyvėjo sąmokslų teorijų apie „visuotinę kontrolę“ sklaida, nepasitikėjimas institucijomis ir protestai prieš įvestus viešo bei privataus gyvenimo apribojimus.
Tokių spontaniškai iškilusių protesto judėjimų organizatoriai paprastai nesiekia įgyvendinti savo tikslų neteisėtomis priemonėmis, tačiau protestais bando pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios socialinius neramumus. Vykstant taikiems masiniams protestams agresyviai nusiteikusios ir ekstremistinės grupės dažnai siekia užimti valstybės institucijų pastatus, nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir sukelia riaušes.
Panašios tendencijos fiksuojamos Lietuvoje. Protestuojama prieš COVID-19 prevencijai skirtus apribojimus, „Stambulo konvenciją“, iniciatyvą priimti tos pačios lyties partnerystę įteisinantį įstatymą, nelegalių migrantų apgyvendinimą ir kitus Lietuvos visuomenei aktualius klausimus“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikto atsakymo neįslaptintoje dalyje. Atsakyme taip pat pateikiama ir riboto naudojimo informacija. VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
VSD ir anksčiau šiemet (kovą ir gegužę) yra pateikusi įslaptintų žvalgybos produktų, kuriais informavo Vilniaus merą apie protesto judėjimų susikūrimą ir socialinių neramumų rizikų atsiradimą.
VSD pagal savo kompetenciją renka ir analizuoja žvalgybos informaciją apie antikonstitucinių grupių ir priešiškų užsienio valstybių bandymus išnaudoti protesto judėjimą bei sukelti socialinius neramumus. Bendradarbiaudamas su Lietuvos teisėsaugos institucijomis, VSD siekia užkardyti antikonstitucinę veiklą, analizuoja ir prognozuoja socialinius procesus, keliančius grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius komentuodamas trijų pavasarį daugybę aistrų kėlusių projektų likimą rudens sesijoje sakė, kad pirmiausiai parlamentarai turėtų apsispręsti dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo pataisų, kurios jau yra apsvarstytos komitetuose.
Tuo metu lyčiai neutralios Partnerystės įstatymą, siekiant išvengti kritikos dėl projekto „stūmimo buldozeriu“, planuojama pateikti prieš tai suorganizavus diskusijas su pastabas šiam projektui išsakiusia Prezidentūra bei Bažnyčios hierarchais. Tuo metu Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo valdantieji šioje sesijoje apskritai ketina neinicijuoti, o smurto artimoje aplinkoje problemas žadama spręsti jau galiojančių įstatymų pakeitimais.
Seimo salėje pirmiausiai turėtų būti svarstomas narkotinių medžiagų dekriminalizavimo klausimas
Laisvės frakcijos parlamentarės Morganos Danielės inicijuotos pataisos, kuriomis siekiama perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), jau yra įveikusios pateikimo stadiją ir po diskusijų su ekspertais buvo apsvarstytos visuose šio klausimo svarstymui paskirtuose komitetuose. T. V. Raskevičius dar negalėjo įvardinti, kada tiksliai bus balsuojama dėl šio projekto priėmimo, tačiau sutiko, kad tai įvyks greičiau, nei Partnerystės ar Stambulo konvencijos atveju.
„Dėl konkrečių datų ir konkretaus tvarkaraščio koalicijoje dar pokalbio nebuvo, bet atsižvelgiant į tai, kad dekriminalizacijos projektas jau yra praėjęs komitetų stadiją ir turi sugrįžti į Seimo salę svarstymo stadijoje, manau, kad tikrai jis turėtų vykti pirmasis iš trijų įvardintų“, – Eltai sakė T. V. Raskevičius.
Taip pat politikas priminė, kad jau po šio projekto svarstymo komitetuose buvo registruotas papildomas siūlymas BK 199 straipsniui, reglamentuojant bausmes už narkotikų kontrabandą.
„Projektas sutvarkytas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Taip pat žinau, kad bus registruojamos pataisos dėl kontrabandos, kad suvienodinti ir sinchronizuoti teisinę bazę“, – teigė Laisvės frakcijos parlamentaras.
Pirmuosius rudens sesijos mėnesius ketina paskirti diskusijoms dėl partnerystės
Kitas klausimas, kuris turėtų būti svarstomas rugsėjo 10 d. prasidedančioje rudens sesijoje – Partnerystės įstatymas. Visgi šis projektas dar nėra įveikęs pateikimo stadijos, kadangi pavasario sesijoje plenarinio posėdžio metu vykusiame balsavime iniciatoriams pritrūko 3 balsų. T. V. Raskevičius šiuo klausimu žada neskubėti ir prieš teikiant įstatymą Seime, ketinama inicijuoti diskusiją tarp visų suinteresuotų pusių.
„Vienareikšmiškai inicijuosime. Įstatymo projektas bus tobulinamas pagal tai, ką pasakė prezidentas. Taip pat yra pateikti tam tikri opozicinių frakcijų pasiūlymai, dėl jų taip pat bus derinamasi ir diskutuojama. Norėtumėme keletą pirmųjų rudens sesijos mėnesių panaudoti diskusijai, įtraukiant ir Prezidentūros ir Bažnyčios hierarchų atstovus. Manau, kad su pateikimu turėtumėme sugrįžti lapkričio – gruodžio mėnesį“, – kalbėjo „laisvietis“.
Parlamentaras aiškina, kad sprendimas inicijuoti papildomas diskusijas prieš nešant projektą į parlamento salę buvo priimtas dėl to, kad įstatymą teikiant Seime pavasarį, buvo susilaukta kritikos dėl šio klausimo „stūmimo buldozeriu“. Tomas Vytautas Raskevičius susitiko su Prezidentūros atstovais. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Teikiant pirmą kartą buvo pasigirdę tokie, mano manymu, nepamatuoti kaltinimai, kada sakoma, kad projektas stumiamas buldozeriu, per greitai, neišdiskutuota. Tai tiesiog sukursime papildomą erdvę diskusijai, kad visi, kurie nori, galėtų pasisakyti, bet mano giliu įsitikinimu apie įstatymų projektus politiškai yra diskutuojama po to, kai jie praeina pateikimo stadiją“, – aiškino ŽTK pirmininkas.
Partnerystės apibrėžimas bus keičiamas atsižvelgiant į G. Nausėdos kritiką
Liepos pradžioje su Prezidentūros atstovais susitikęs T. V. Raskevičius tvirtina ketinantis atsižvelgti ir į šalies vadovo pastabas dėl Partnerystės projekto. Tačiau prezidento kritiką dėl partnerystės ir santuokos apibrėžimų „suniveliavimo“ parlamentaras laiko nepagrįsta.
„Tokios kritikos iš tiesų nesuprantu, nes partnerystė ir santuoka yra du skirtingi teisiniai instrumentai, taikomi skirtingiems subjektų ratams. Pavyzdžiui: santuoka, yra išimtinai rezervuota tik vyro ir moters sąjungai, o partnerystė – lyčiai neutrali. Taip pat skiriasi kiti techniniai aspektai“, – tvirtino „laisvietis“.
Visgi jis sako, kad į prezidento Gitano Nausėdos pastabas bus atsižvelgta.
„Prezidentas išsakė kritiką dėl partnerystės sąvokos apibrėžimo, būtent esą kad jis per daug tiesiogiai nurodo į 2019 m. Konstitucinio Teismo nutarimą. Tai mes tą kritiką išgirdome ir partnerystės apibrėžimas bus keičiamas. Ta linkme, kad jis taps labai glaustas ir konkretus“, – tikino ŽTK pirmininkas, kartu patikslindamas, kad partnerystę šiame įstatyme ketinama apibrėžti, kaip dviejų žmonių bendrą gyvenimą nesusituokus.
Tuo metu Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimu T. V. Raskevičius sako nenorintis kalbėti už kitus politikus, tačiau tikina, kad tokio pasiūlymo jo vadovaujamas komitetas ar Laisvės frakcija rudens sesijoje teikti neplanuoja.
„Tiek frakcijos, tiek komitetai teikia siūlymus dėl rudens sesijos darbų programos. Mano žiniomis nei Laisvės frakcija, nei Žmogaus teisių komitetas Stambulo konvencijos ratifikavimo rudens sesijoje neteiks“, – aiškino Laisvės frakcijos narys, kartu pridurdamas, kad negali garantuoti, jog tokios diskusijos nebandys inicijuoti kiti parlamentarai.
„Aš negaliu kalbėti už kitas frakcijas, kitus komitetus. Galbūt jie turi kažkokių kitokių planų, bet iš mūsų bent jau kol kas tokio pasiūlymo nėra“, – sakė jis.
T. V. Raskevičius tuo pačiu prisiminė, kad jau pavasario sesijoje šį klausimą į darbotvarkę bandė įtraukti kai kurie Stambulo konvencijos ratifikavimui nepritariantys politikai.
„Prisiminkime, kad pavasario sesijoje tvirtinant darbų programą Žemaitaitis teikė siūlymą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Tai galbūt tokių bandymų bus ir dabar“, – svarstė politikas.
Nors Laisvės frakcija ir ŽTK nariai Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo rudens sesijoje kelti neketina, tačiau smurto artimoje aplinkoje klausimas išliks Seimo darbotvarkėje, kadangi laukiama atitinkamų pataisų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
„Man atrodo, svarbiausia, kad iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ateitų smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos, kuriomis yra įtvirtinamas taip vadinamas apribojimo orderis. Mes dažnai kalbame apie tai, kad Stambulo konvencija esą nereikalinga, galima daug klausimų spręsti ir nacionalinės teisės priemonėmis. Labai norėtųsi, kad mes iš tiesų pradėtumėme reaguoti į smurto artimoje aplinkoje epidemiją“, – kalbėjo parlamentaras.
Jo manymu, tai, kad smurto artimoje aplinkoje problema Lietuvoje išlieka opi, įrodo ir praėjusios savaitės įvykiai.
„Praeitą savaitę Vilniuje buvo epizodas, kai buvo nušauta moteris mašinoje buitinio konflikto metu. Akivaizdu, kad tos priemonės, kurios egzistuoja šiandien, ypatingai prevencijos ir švietėjiškos veiklos kontekste yra nepakankamos“, – mano T. V. Raskevičius.
ELTA primena, kad pagal šalies Konstituciją Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Parlamentas gali nutarti sesiją pratęsti.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis teigia, kad Lietuvos žvalgyba sprendimų priėmėjams jau nuo sausio teikė informaciją apie įtampą visuomenėje galinčius sukelti veiksnius, susijusius su skiepijimo procesais ir pandemijos suvaldymu. Jo teigimu, informacija apie „Šeimų sąjūdžio“ veiklą ir su ja susijusiomis rizikomis buvo pateikta dar kovo mėnesį.
„Sprendimų priėmėjams nuo sausio buvo teikiama informacija apie įtampą visuomenėje galinčius sukelti veiksnius, susijusius su skiepijimo procesais bei kitais pandemijos suvaldymo veiksmais. Kovo mėnesį pateikta informacija apie organizuojamą Šeimų maršą ir su tuo susijusias socialinės įtampos rizikas“, – teigė D. Jauniškis.
„Tai teigti, kad Valstybės saugumo departamentą tai pagavo kažkaip nepasiruošusį, yra absoliučiai neatsakinga“, – pridūrė jis.
VSD direktorius taip pat patikimo, kad kol kas nėra jokių įrodymų, kad pastaraisiais mėnesiais suaktyvėjusių sąjūdžių ir visuomeninių organizacijų veikla būtų kaip nors susijusi su užsienio valstybių įtaka.
„Dėl užsienio šalių mes jau buvome pareiškę, kad neturime duomenų apie kažkokią antivalstybinę veiklą, kaip tai yra aprašyta Baudžiamajame kodekse. Lygiai taip pat, kaip sakėme, mes neturime jokių įrodymų, kad už to stovi užsienio jėgos“.
Visgi D. Jauniškis galimybės, kad tokių įrodymų gali atsirasti, neatmeta.
„Jeigu tie įrodymai bus, o aš neatmetu ir to varianto, tai, be jokios abejonės, bus tiriama, analizuojama ir bus pateikiama visuomenei, jeigu mes turėsime įrodymų“.
VSD direktorius akcentuoja, kad žvalgyba turi veikti atsakingai, pasak jo, turi būti pateikiamos tik tos žinios, kurios grįstos įrodymais. „Mes negalime neatsakingai švaistytis pasvarstymais tiesiog žiniasklaidoje ar dar kažkur“, – akcentavo D. Jauniškis.
Jis taip pat patikino neturįs duomenų, kad riaušės prie Seimo ir neramumai Rūdninkuose yra susiję.
Vis tik VSD direktorius pažymi, kad pastarųjų savaičių neramumuose galima įžvelgti hibridinio karo apraiškų.
„Dar kartą sakau, kad hibridinio karo elementų galima įžvelgti, ką mes ir pasakėme, kad yra apraiškų, ypač po riaušių. Yra tam tikrų apraiškų, kurios jau kelia tam tikrą neramumą ir jau reikėtų pervertinti tą situaciją, nes jau kai išvirsta į riaušes, į smurtą, tai čia jau yra visai kiti dalykai“, – teigė D. Jauniškis.
„Dėl to ir sakome, kad yra jau tokių antivalstybinių veiklos apraiškų, kurias reikėtų tirti, žiūrėti ir pateikti tam tikras išvadas“, – pridūrė jis. D. Jauniškis taip pat teigė, kad pradinių signalų nebuvo, jog mitingas prie Seimo galėtų pavirsti į riaušes.
„Galvoju, kad policijos tokia pati išvada turėtų būti, nes nebuvo signalų, kad tai būtinai išvirs į maištus, riaušes ar smurtą“, – sakė jis.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) sako, kad po antradienio vakarą ir naktį vykusių riaušių prie Seimo rūmų yra pagrindo vertinti, jog antivyriausybiniai protestai virsta valstybę destabilizuojančiais veiksmais.
Puolimas prieš parlamentą ir parlamentarus, taip pat ir viešąją tvarką palaikančius pareigūnus, apsiginklavus lazdomis ir akmenimis, įgauna antivalstybinės veiklos bruožų. Tokiais veiksmais yra peržengiama riba tarp teisės į taikius protestus ir atsakomybės už smurtinius išpuolius.
Šiuo metu VSD renka ir tikrina papildomą informaciją apie protesto Vilniuje ir neramumų neteisėtų migrantų sulaikymo vietoje aplinkybes, galimą šių įvykių koordinavimą, sąsajas tarp asmenų, dalyvaujančių pastarojo meto protestuose, nepriklausomai nuo jų vietos ir turinio.
Surinkta informacija, įskaitant ir apie įtampą visuomenėje galinčius sukelti veiksnius, tarp jų – ir susijusius su skiepijimo procesais bei kitais pandemijos suvaldymo veiksmais, nuolat teikiama sprendimų priėmėjams ir kompetentingoms institucijoms.
VSD kol kas nėra fiksavęs įrodymais pagrindžiamo užsienio šalių veikimo pastarojo meto protestuose, tačiau juose aktyviai dalyvauja už antivalstybinę veiklą nuteisti ir antilietuviškos retorikos nevengiantys asmenys bei atkartojami Lietuvai priešiški Rusijos ir Baltarusijos naratyvai. Įgarsinti protestuose Lietuvoje, jie vėl tiražuojami minėtų šalių žiniasklaidoje.
Pažymėtina, kad nuotaikų radikalizavimu Lietuvos visuomenėje, priešpriešos eskalavimu gali būti suinteresuotos priešiškos užsienio valstybės, nepatenkintos Lietuvos vykdoma užsienio politika, o neramumai visuomenėje ir jos grupių susidūrimai su teisėsauga gali būti išnaudojami siekiant susilpninti Lietuvos gebėjimus įgyvendinti paramą demokratiniams procesams kaimynystėje.
VSD taip pat atkreipia dėmesį, kad, kaip parodė pastarieji įvykiai prie Seimo, neatsakingos manipuliacijos protestuotojų emocijomis gali juos paskatinti radikaliems veiksmams.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad pirmadienį Vyriausybei priėmus sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų, į Lietuvą buvo neįleista apie 180 migrantų.
„Galima kalbėti apie 180 asmenų. Kalbu apie tuos, kurie buvo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – žurnalistams antradienį teigė R. Liubajevas.
VSAT vadas akcentavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju vietoje esantys pareigūnai priima sprendimą dėl atgrasymo veiksmų arba kitų poveikio priemonių panaudojimo.
„Galiu pasakyti, kad pareigūnai, turėdami įgaliojimus, turėdami galimybę įvertinti kiekvieną situaciją atskirai, priima sprendimus, ir tie sprendimai yra vykdomi mūsų pasienio sargybų pareigūnų. Šiuo atveju mūsų sargybų vyresnieji užkardų vadovai bei rinktinių vadovai turi visus įgaliojimus, turi instrukcijas, kaip reikia vykdyti šiuos sprendimus ir tuos sprendimus vykdo“, – sakė VSAT vadas.
„Tačiau šiuo metu tikrai negalėčiau ir nenorėčiau komentuoti taktinių sprendimų“, – pridūrė jis.
Daugiausiai nelegalūs migrantai, pasak jo, buvo apgręžti Varėnos pasienio rinktinės ruože. Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„Ten, kur daugiausia, kaip visada, ir vyko valstybės sienos pažeidimų. Tai yra Druskininkų, Aleksandro Barausko bei Gintaro Žagunio ruožai“, – teigė R. Liubajevas.
„Mano žiniomis, nebuvo panaudotos specialiosios priemonės vykdant šias operacijas. Organizuojant ir vykdant fizinius veiksmus, tie piliečiai neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – informavo jis.
VSAT vadas taip pat teigė kol kas neturįs jokių duomenų apie migrantus, į Lietuvą prisistačiusius per pasienio punktus.
Reaguodamas į kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimą spartinti fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybą, R. Liubajevas pripažino, kad šį procesą galima paspartinti. Vis tik jis akcentuoja, kad fizinis barjeras neatsiras per kelias dienas.
„Be jokios abejonės, šį procesą būtų galima paspartinti, tačiau turime suprasti, kad siena, tvora ar kitokia inžinerinė kliūtis neatsiras per vieną dieną arba per dvi dienas. Šiandien mes turime laikytis visų procedūrų, kurios yra numatytos mūsų įstatymuose, turime užtikrinti visų šių procedūrų skaidrumą ir efektyvų piniginių lėšų panaudojimą“, – teigė R. Liubajevas.
Po smurtinių neramumų į dvi PAR provincijas nusiųsta kariuomenė. EPA-ELTA nuotr.
Po kelias dienas trukusių neramumų, per kuriuos žuvo mažiausiai 10 žmonių, Pietų Afrikos vyriausybė į dvi provincijas nusiuntė karius. Jis autorizavo ginkluotųjų pajėgų nusiuntimą į Gautengą ir Kvazulu-Natalį tenykščiai policijai paremti, pirmadienio vakarą kalboje per televiziją sakė prezidentas Cyrilas Ramaphosa. Neramumai šalyje kilo po buvusio PAR prezidento Jacobo Zumos įkalinimo.
„Praėjusiomis dienomis ir naktimis būta tokių smurto aktų, kokių retai yra buvę mūsų demokratijos istorijoje“ – sakė C. Ramaphosa, pridūręs, kad šie įvykiai jį „liūdina“. Tai buvo jau antra diena iš eilės, kai prezidentas kreipėsi į tautą dėl smurto šalyje.
Konstitucinis teismas birželio pabaigoje už nepagarbą teismui skyrė J. Zumai 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią jis pradėjo atlikti praėjusią savaitę. Daugelis pietų afrikiečių buvusio vadovo įkalinimą vadino šalies teisinio valstybingumo pergale. Tačiau J. Zumos rėmėjai išėjo į gatves.
Protestai daugelyje vietų peraugo į smurtą. Pirmadienį ketvirtą dieną iš eilės pirmiausiai Kvazulu-Natalyje, gimtojoje J. Zumos provincijoje, buvo padeginėjami ir plėšiami pastatai. Demonstrantai provincijos sostinėje padegė prekybos centrą. Ešovėje policija paleido šūvius, kad išvaikytų minią.
Chaotiškos scenos vyko ir Johanesburge: čia padegta dešimtys automobilių, išdaužyti parduotuvių langų stiklai.
Naujausiais policijos duomenimis, per neramumus žuvo dešimt žmonių. Sulaikyti 489 asmenys.
Ekspertai įspėja, kad neramumai Pietų Afrikoje gali neigiamai paveikti vakcinacijos kampaniją. Jau dabar esą yra „sunaikintų ar išplėštų“ vakcinacijos centrų. C. Ramaphosa teigė, kad kaip tik įsivažiuojanti skiepijimo kampanija buvo „rimtai sutrikdyta“. PAR yra labiausiai pandemijos paveikta šalis Afrikos žemyne. Pandemija įstūmė šalį į didelę ekonominę krizę, išaugo nedarbas.
79-erių J. Zuma ir po daugybės korupcijos aferų vis dar mylimas pirmiausiai skurdesnių gyventojų. Buvęs kovotojas prieš apartheidą 2009 metais atėjo į valdžią kaip vilties švyturys vargšams. Tačiau dėl korupcijos skandalų daugelis žmonių parardo pasitikėjimą juo. 2018 metų pradžioje į skandalus įsipainiojęs prezidentas atsistatydino, užbėgdamas už akių jo nušalinimui.
Ispanijoje išėjo į gatves, protestuodami prieš homofobiją. EPA-ELTA nuotr.
Po smurtinės jauno vyro mirties Ispanijoje tūkstančiai žmonių pirmadienį išėjo į gatves protestuoti prieš homofobiją. Sostinėje Madride demonstrantai laikė rankose plakatus su užrašais „Homofobija ir fašizmas yra tas pats“ ir skandavo „Teisingumo už Samuelį“.
Šeštadienio rytą 24 metų slaugytojas Samuelis buvo rastas mirtinai sumuštas prie naktinio klubo La Korunjoje Ispanijos šiaurės vakaruose. Jo artimieji mano, kad tai neapykantos nusikaltimas.
Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernandas Grandė-Marlaska sakė, kad kol kas niekas nesulaikytas. Anot jo, neatmetama jokia versija, įskaitant nužudymą iš neapykantos.
Ne tik Madride, bet ir kituose miestuose šimtai žmonių po LGBT bendruomenės raginimo išėjo į gatves. „Tai buvo žiaurus ir beatodairiškas nusikaltimas. Ispanija to netoleruos“, – tviteryje rašė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.
Andrius Mazuronis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis teigia, kad jam kyla klausimų, ar Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) tikrai reikėjo panaudoti jėgą prieš parlamentarą Mindaugą Puidoką atliekant kratą jo kabinete. Visgi A. Mazuronis tikina sveikinąs teisėsaugos iniciatyvą nustatyti lobizmo taisykles, taip apribojant tam tikrų suinteresuotų grupių spaudimą, kurį jis pats tikina patyręs iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK).
„Kai tik kažkokios įstatyminės iniciatyvos paliečia būtent azartinių lošimų, loterijų reglamentavimą, prasideda beprecedentis spaudimas visiems Seimo nariams, frakcijoms. Skambučiai, spaudimas iš tų institucijų ar organizacijų, iš kurių sunku tikėtis, kad gali gauti spaudimą. Labai keista, kad organizacija, kuri turi rūpintis sporto interesais, pradeda rūpintis lošimo interesais. Nesupranti, kas čia darosi, šnekėjimo maniera tokia ultimatyvi darosi“, – „Žinių radijui“ penktadienį kalbėjo A. Mazuronis.
„Darbietis“ tikina, kad norint įtikinti parlamentarus ir jiems pateikti argumentus, tai galima padaryti Seimo komitetuose, konkrečių pataisų svarstymo metu posėdyje pristatant savo poziciją. Todėl A. Mazuronis tikisi, kad pasikeis ir tam tikrų žinomų asmenų požiūris, kaip geriausiai įtikinėti politikus. Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš nesu pratęs, kad kažkokią teisėkūros iniciatyvą atlikus sulaukti skambučių iš tokių žinomų Lietuvos žmonių su nedviprasmiškais įvairiausiais sakymais, ką jie norėtų ar ko jie nenorėtų. Aš labai tikiuosi, kad keičiasi visuomenė, kartos, žmonių požiūris į daugelį procesų. Aš labai noriu, kad ir aukštų, Lietuvoje žinomų, populiarių, įtakingų žmonių požiūris taipogi keistųsi. Nebėra, kaip sovietiniais ar postsovietiniais laikais, kai galėdavai kažkam paskambinti ir aiškinti, kaip kažką daryti“, – tikino parlamentaras, kartu akcentuodamas, kad sveikina STT iniciatyvą sukurti skaidresnes lobizmo taisykles, aiškiai parodant, jog kyšininkavimas nėra priimtinas.
„Sveikintina teisėsaugos iniciatyva ateičiai nustatyti tokias taisykles, kad tas lobizmas šitoje srityje būtų skaidresnis, civilizuotesnis, visiems labiau suprantamas“, – teigė jis.
Visgi „darbiečiui“ klausimų kelia pats būdas, kuriuo iš M. Puidoko kabineto buvo paimti įkalčiai. Politikas mano, kad STT galėjo savo funkcijas atlikti kur kas civilizuotesniais būdais, įtikinant patį M. Puidoką bendradarbiauti su teisėsauga, pateikiant teisinius argumentus ir paaiškinant procesą.
„Iškyla didelis klausimas, ar parlamentas yra ta vieta, kur teisėsaugos institucijos turėtų naudoti smurtą taip, kaip jis buvo panaudotas parlamente. Ar prie „Aibės“ parduotuvės Kuršėnuose ar kitame miestelyje ant suoliuko sėdinčią chebrytę, geriančią alų iš plastikinių butelių galima prilyginti su parlamentu ir parlamento nariu? Tuos procesus, man atrodo, civilizuotai galima atlikti be jokio smurto, pasitelkus kanceliarijos darbuotojus, įtikinimo mechanizmus“, – samprotavo A. Mazuronis.
Narve. Slaptai.lt nuotr.
Kaip skelbė STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.
STT tvirtina, kad ketvirtadienį parlamentaro kabinete atliekant kratą buvo pasipriešinta teisėtiems pareigūnų reikalavimams.
„Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigia STT.
Savo ruožtu M. Puidokas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį apkaltino Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje.
Pasak M. Puidoko, jis buvo smaugiamas, iš jo atimti asmeniniai daiktai.
„Buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nors nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė. Savo veiksmų jie nenutraukė. Tikrai kreipiuosi į Seimo pirmininkę, kas vyksta, nes tokie dalykai Seime neturėtų vykti“, – Seimo salėje kalbėjo parlamentaras.
Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarimai, jog jo patarėjas bandė papirkti Seimo narį Matą Maldeikį, yra visiškas „briedas“.
„Manau, kad tai yra visiškas briedas. Iš tikrųjų man labai liūdna dėl gerbiamo Mato tokio elgesio, nes mes esame grupiokai, ketverius metus kartu mokėmės Vytauto Didžiojo universitete. Iš tikrųjų yra labai keista, ką jis kalba, labai gaila, kad tiek šmeiždamas prezidentą, tiek net ir su savo draugu taip elgdamasis, šmeiždamas jo patarėją šiuo atveju, jis šitaip elgiasi“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė M. Puidokas.
„Tai nėra gražus ir garbingas elgesys, ir tikrai aš esu labai nusiminęs, kad jis taip pasikeitė nuo tų laikų, kai mes kartu mokėmės“, – pridūrė jis.
M. Puidokas taip pat piktinasi, kad STT pareigūnai atėmė jo, o ne patarėjo telefoną.
„Kaip jūs vertinate, kaltina patarėją, o muša ir smaugia mane, smurtą psichologinį patiria mano mažamečiai vaikai, mano žmona dėl to, nes nesupranta, kur aš esu, negali prisiskambinti, atimami mano telefonai, o ne mano patarėjo telefonai, nors yra kaltinamas, kaip M. Maldeikis ir įvardino, mano patarėjas. Ar tai yra normali demokratinės valstybės praktika?“ – piktinosi politikas.
M. Puidokas įsitikinęs, kad M. Maldeikio jo patarėjui mesti kaltinimai yra „ieškojimas sensacijos ir garbės ten, kur jos negalima rasti“.
„Tikrai negalėjo siūlyt kyšio. Man sunku kalbėti už kitą žmogų, jis tikrai pas mane dirba neseniai, nuo šios kadencijos pradžios, aš jį vertinu kaip protingą ir išmintingą žmogų, kuris niekad taip nesielgtų, nes toks elgesys ne tai kad skandalingas, bet ir dėl to, kad toks elgesys užtraukia dėmę ne tik patarėjui, bet ir man pačiam“, – sakė jis.
Visgi parlamentaras teigia, kad galimybė, jog jo patarėjas galėjo būti susitikęs su M. Maldeikiu, reali. Pasak jo, M. Maldeikio kabinetas yra tame pačiame koridoriuje.
„Einame į tualetą, einame arbatos, natūralu, kad prasilenkiame ir persimetame keliais žodžiais“, – sakė jis.
M. Puidokas teigia, kad STT pareigūnai prieš jį smurtavo, kai jis norėjo išeiti iš savo kabineto.
„Jie neleido man išeiti iš kabineto. Aš bandžiau išeiti, jie puolė man rankas laužti, plėšyti švarko skvernus, smaugti tam, kad atimtų mano mobiliuosius telefonus. Advokatas pasakė, kad aš turiu visą teisę juos pasilikti sau kaip savo darbines priemones“, – paaiškino „darbietis“.
Seimo narys teigia, kad jam pavyko išsireikalauti, jog advokatas būtų iškviestas. STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Nors ir labai nenorėjo STT agentai, kad advokatas dalyvautų kratoje, nes tai net nėra apklausa. Čia naujas žanras“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Darbo partijai priklausančiam parlamentarui M. Puidokui pareiškus ketvirtadienį Seime patyrus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų smurtą, STT tvirtina pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti Seimo narį. Kaip skelbiama STT išplatintame pranešime, konservatorių frakcijai priklausantis M. Maldeikis pranešė apie tai, kad M. Puidoko padėjėjas bandė jį papirkti. Kaip tvirtina STT, M. Puidoko padėjėjas sulaikytas.
Kaip rašė dar Arthuras Schopenhaueris, naujaisiais laikais nelabasis jau nedėvi ragų, o kvailiui nebūtinai yra parišamas varpelis po kaklu, kadaise iš anksto perspėdavęs apie nelaimės pasirodymą.
Aliaksandro Lukašenkos palyginimas su tarakonu buvo toks taiklus, kad turintis nors lašelį vaizduotės žmogus čia nieko daugiau, o tik styrančias tarakono antenas, jau nebegali įžvelgti. Tai tikriausiai ir bus tas atvejis, kai vaizduotė išryškina tikrąją esmę, tačiau, kaip žinome, vaizduotės objektai vis tik yra nepavaldūs fotografavimo menui arba, kitaip tariant, yra nefotografibilūs, išskyrus nebent tą atvejį, kai žmonės pradeda guostis, jog pigiuose provincijos viešbučiuose veisiasi vabzdžiai insectum lukashenkos ir įsibėgėjęs įvaizdinimas tunelio pabaigoje jau įgyja daiktiško konkretumo pavidalą.
Tai metaforos įgalinta praregėjimo akimirka, tačiau kasdienybėje baudėjai ir budeliai dėvi antveidžius.
Karo korespondentų reportažai apie karo baisybes neretai būna tokie paveikūs, kad žiūrėdamas į nuotrauką pradedi užuosti parako, kraujo, lavonų ir beviltiškumo kvapą, tačiau besisklaidantys dūmai nuo iššauto patrankos sviedinio neretai ir čia pridengia blogio veidą.
Romanas Protasevičius. EPA – ELTA nuotr.
O ši nuotrauka, fiksuojanti akimirką, kai žurnalistas patenka į režimo nagus, atidengia blogio veidą taip netikėtai ir ryškiai, jog iškart padeda suprasti kažką daugiau apie blogio prigimtį nei žinojai iš teorinių apibrėžimų ir nuvalkiotų žodžių apie mūsų pasipiktinimą ir apgailestavimus.
Iš priekio, žurnalistą apglėbęs režimo tarnas yra banalus, lengvai atpažįstamas personažas iš visų totalitarizmo nusikaltimų, masinių žudynių, kankinimų ir trėmimų, yra neabejotinai žmogus su nuliniu savimonės laipsniu, galimai net mylintis savo vaikus ir prieš miegą pabučiuojantis žmoną. Nieko naujo! Iš tiesų, visą blogio „grožį“ atidengia užpakalinė kompozicija, parodanti žurnalistui už nugaros stovintį užsikaifavusį žmogaus pavidalo vabalą, tokį išsigimėlį, kuris, kaip matosi iš nuotraukos, orgazmo palaimą patiria vien nuo minties, jog greitai galės užšokti šiam jaunuoliui ant nugaros, draskyti jo kūną, ryti žmogieną, o taip pat ir žmogaus sielą. Tai nuotraukoje užfiksuotas besitenkinančio, su išnarintomis akimis blogio personifikacijos veidas, kurio nesugebėtų paslėpti po kitu veidu net viso pasaulio plastinės chirurgijos virtuozai.
Jeruzalėje sužeista šimtai žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį per atsinaujinusius palestiniečių ir Izraelio policijos susirėmimus Jeruzalėje sužeista šimtai žmonių.
Palestiniečiai po pavienių susirėmimų nakties į Izraelio pareigūnus svaidė daiktus, o šie šaudė guminėmis kulkomis ir naudojo ašarines dujas, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas įvykio vietoje.
„Per susirėmimus sužeista šimtai žmonių“, maždaug 50 jų buvo nugabenti į ligonines, žurnalistams sakė Raudonojo Pusmėnulio atstovai.
Penktadienį vakare prie Al Aksos mečetės, kur dešimtys tūkstančių maldininkų suplūdo paskutinėms Ramadano penktadienio pamaldoms, per policijos ir palestiniečių susirėmimus buvo sužeista apie 200 žmonių.
Tai didžiausi tokio tipo neramumai Jeruzalėje nuo 2017 m. Juos paskatino Rytų Jeruzalėje susidariusi įtampa, žydams naujakuriams jau daugelį metų bandant perimti netoliese esančius palestiniečių namus.
Baiminamasi, kad smurto dar padaugės prieš pirmadienį planuojamą eiseną, kuria Izraelis siekia paminėti Jeruzalės perėmimą per 1967 m. Šešių dienų karą. Sekmadienio duomenimis, Izraelio policija patvirtino eiseną, ji turėtų prasidėti 16 val.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino nutraukti smurtą aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, kur per palestiniečių ir Izraelio policijos susirėmimus buvo sužeista daug palestiniečių.
Popiežius po „Regina Caeli“ maldos pro savo langą, atsiveriantį į Šv. Petro aikštę, pareiškė, kad su „ypatingu susirūpinimu seka įvykius Jeruzalėje“.
„Meldžiuosi, kad tai galėtų būti susitikimo, o ne smurtinių susirėmimų vieta, maldos ir taikos vieta“, – teigė popiežius ir paragino visus ieškoti bendrų sprendimų.
„Smurtas tik skatina smurtą. Sustabdykime šiuos susirėmimus“, – sakė popiežius Pranciškus.
Tarptautinė bendruomenė smerkia smurtinį protestų malšinimą Kolumbijoje. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Tautos (JT), Europos Sąjunga (ES) ir JAV antradienį pasmerkė neproporcingą Kolumbijos policijos jėgos naudojimą, siekiant sukontroliuoti beveik savaitę vykstančius antivyriausybinius protestus.
Oficialiais duomenimis, per susirėmimus su Kolumbijos saugumo pajėgomis žuvo 19 žmonių, o 846 buvo sužeisti.
Kolumbijos žmogaus teisių ombudsmenas nurodo, kad dar 89 žmonės yra įtraukti į dingusiųjų sąrašą.
Kolumbijoje praėjusį trečiadienį tūkstančiai gyventojų išėjo į gatves protestuoti prieš pasiūlytą mokesčių reformą, bet nuo to laiko protestai peraugo į platesnius protestus prieš prezidento Ivano Duque vyriausybę.
Kalio mieste – trečiame pagal dydį Kolumbijos mieste ir labiausiai nukentėjusiame nuo dabartinių neramumų – vyriausybės nurodymu nuo penktadienio gatvėse patruliuoja kariai.
Gynybos ministerija visoje šalyje dislokavo 47 500 uniformuotų pareigūnų.
Ant buvusių KGB rūmų gali nelikti kai kurių iškaltų atminimo lentose partizanų pavardžių? Šis klausimas keltas ir LNK televizijoje, ir portale delfi.lt.
Pagrindas taip klausti yra. „Paaiškėja, kad žmogus nužudė kažkokį partinį darbuotoją buitinėmis aplinkybėmis ir po to išėjo arba mėgino išeiti į partizanus, jam iškelta byla ir jis nuteistas. Kadangi buvo į tą situaciją pažiūrėta nelabai kritiškai, tas žmogus atsidūrė ant tos sienos – tokių ir panašių atvejų yra, yra“, – vakar LNK žinioms paaiškino LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas Rytas Narvydas (delfi.lt portalas).
Bet juk jei byloje pažymėta, kad žmogus nužudė stalininio režimo partietį, nesvarbu, buitinėmis aplinkybėmis ar kitokiomis, ir dar siejamas su „banditais” (partizanais, – K.S.), tai byla – vienareikšmiškai politinė baisaus totalitarinio režimo sąlygose. Tikėti tokių bylų objektyvumu nėra jokio pagrindo. Kitaip pripažįstame visus partizanų ar jų ryšininkų NKVD tardymo metodus, įkalčių surinkimo būdus, jų vertinimą, “liudytojus” ir pan. teisėtais ir nekeliančiais abejonių.
Istorikas, anksčiau LGGRTC dirbęs dabartinis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prisiminė, kad prieš iškalant pavardes ant buvusių KGB rūmų, biografijos peržiūrėtos nuodugniai. A. Anušauskas dėl nei vienos pavardės neabejoja. „Pabrėšiu, 1944-1947 metais sušaudytų MGB asmenų – buvo peržiūra kiekvienos pavardės, biografijos, buvo tikrinama, ieškoma duomenų, kad tarp jų nebūtų tokių žmonių, kurie būtų susiję su holokausto akcijomis, būtų nacistinės valdžios koloborantai arba tiesiog okupacinės kariuomenės kariškiai“, – sakė A. Anušauskas.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ministras žino, ką sako. Verta paskaityti jo straipsnį „Genocidas. MVD—MGB tardymo metodai”, kuriame nagrinėjama kaip NKVD—NKGB—MVD—MGB sistemoje 1944—1953 m. buvo naudojami kankinimai.
Pateiksiu tik portale partizanai.org paskelbto straipsnio išvadas:
1. MVD ir MGB darbuotojai 1944—1953 m. plačiai naudojo kankinimus tardydami kaltinamus vadinamaisiais „valstybiniais nusikaltimais“, t.y. už pasipriešinimą okupacinei valdžiai.
2. Kankinimų naudojimas buvo reglamentuotas specialių SSSR MVD-MGB instrukcijų.
3. Tarp kankinimo priemonių vyravo mušimas rankomis ir kojomis, rimbais ir guminėmis lazdomis. Nors kitų kankinimo priemonių panaudojimas dokumentuose mažai atsispindi, bet buvo įmanomas bet kokių kitų priemonių naudojimas.
4. Kankinimais ar be kankinimų išgautų prisipažinimų apie dalyvavimą pasipriešinime okupaciniam režimui, pakakdavo įrodyti suimtojo tariamai kaltei ir apkaltinti pagal Rusijos SFSR Baudžiamojo kodekso 58-ą straipsnį.
5. NKVD—MVD ir NKGB—MGB pagrindinių tardymo metodų — kankinimų ir provokacijų taikymas neretai pasibaigdavo tardomųjų smurtine mirtimi.
6. Tardydami suimtuosius kankinimus naudojo NKVD—MVD Kovos su banditizmu skyriaus (valdybos), MGB tardymo skyriaus, vietinių MVD—MGB skyrių darbuotojai (pradedant viršininku ir baigiant operatyviniu įgaliotiniu), MVD (vėliau MGB) Vidaus kariuomenės dalinių ir pasienio kariuomenės dalinių kariškiai (tardydami mūšio lauke į nelaisvę paimtus partizanus). Vykdydami savo viršininkų įsakymus arba savo iniciatyva milicininkai, MVD—MGB skyrių vertėjai ir stribai („liaudies gynėjai“) taip pat dalyvavo kankinimuose ir žudynėse.
7. Kankinimų naudojimas — nusikaltimas žmogiškumui, todėl anksčiau minėtų įstaigų darbuotojai, kurie prisidėjo prie šių nusikaltimų, turėtų būti persekiojami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.
Lietuvos partizanai. Slaptai.lt nuotr.
Turint tokias išvadas, nesunku įsivaizduoti, kad „teisiami” partizanai, nenorėdami patirti dar baisesnius kankinimus ir trokštantys mirties kuo greičiau, „prisipažindavo” bet ką padarę, net dalyvavę “tarybinių žmonių žudynėse” nacių okupacijos metais (tuo metu SSSR taip buvo įvardinamas Holokaustas). Tokie atvejai visiškai įmanomi, jei dalyvavimas grindžiamas tik “liudytojų” parodymų dėka kilusiais įtarimais, kai trūksta tik prisipažinimo.
Buvę KGB rūmai. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Beje, apie anų laikų liudytojus, neretai, matyt, ir suinteresuotus skundikus. Civilizuotoje suverenioje demokratinėje valstybėje liudytojas prisiekia sakyti tik tiesą ir priesaiką pasirašo, priesaiką savo valstybei, jos piliečiams. NKVD partizanų bylose liudytojai, matyt, prisiekinėjo, jei prisiekinėjo, sakyti tik tiesą draugui Stalinui.
Ne mano vieno nuomone, jei atrastos “juodosios dėmės” pagerbtųjų atminimo lentomis biografijose bus pagrįstos vien tik NKVD bylomis, NKVD dokumentais, jos neturėtų tapti pretekstu pašalinti jų atminimo lentas iš buvusios KGB rūmų sienų. Viliuosi, kad taip ir bus.
Vitrina. Slaptai.lt nuotr.
Prie Prezidentūros Vilniuje pirmadienį, vidurdienį, suskambės šokio grupės „Spokšok“ atliekama lietuviška protesto dainos „Bella ciao“ versija. Tarptautinės moterų solidarumo dienos pasirodymu tokios akcijos organizatorės siekia palaikyti Lenkijos moterų protestus prieš abortų draudimą ir atkreipti dėmesį į moterų padėtį per karantiną Lietuvoje.
Palaikyti ir prisidėti prie dainos galima bus simboliškai, dėvint raudoną skarelę ar kitus raudonus galvos apdangalus.
Kadangi šiemet susiburti į kasmetinę eiseną moterims nėra galimybės, kovo 8-osios iniciatyvinė grupė siūlo internetinę akciją. Visos, palaikančios reikalavimus dėl geresnių materialinių sąlygų, medikamentinio nėštumo nutraukimo įteisinimo, Stambulo konvencijos ratifikavimo ir oficialios Lenkijos moterų paramos, kviečiamos įrašyti savo „Bella ciao“ versiją. Dainos žodžius ir muzikos įrašą galima rasti „Facebook“ puslapyje „Reprodukcinis streikas“. Video- ar audioįrašą iniciatyvinė grupė kviečia siųsti į „Reprodukcinio streiko“ pašto dėžutę bei plačiai dalintis socialiniuose tinkluose.
„Nors šiuo metu Lietuvoje aukštus politinius postus užima moterys, sunkiai galima būtų rasti moterims palankių politinių sprendimų, – sako viena iš iniciatyvinės grupės narių, politologė Jolanta Bielskienė. – Moterims užėmus valdančiuosius postus, moterų padėtis automatiškai nepagerėja. Ji gerėja vykdant visoms moterims palankią politiką – mažinant ekonominę atskirtį, keliant atlyginimus, remiant vienišas mamas, užtikrinant nemokamą vaikų priežiūrą, smurto lyties pagrindu prevenciją ir pagalbą jį patyrusioms. “
Moterys taip pat nori atkreipti dėmesį ir į kitą problemą, iškilusią karantino metu – neprieinamą medikamentinį nėštumo nutraukimą.
„Pandemijos metu į ligonines patekti beveik neįmanoma, tad apsisprendimo galimybės moterims iš esmės neliko. Kol kas neatrodo, kad valstybė šiuo klausimu rūpintųsi“, – teigia J. Bielskienė. Organizatores labai stebina ir Lietuvos politikų taikstymasis su Lenkijos dešiniųjų neapykantos politika moterų ir LGBT+ teisių atžvilgiu.
Moteriškos skrybėlės. Slaptai.lt nuotr.
„Šią Kovo 8-ąją siekiame atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į išsakytas moterų problemas. Solidarios galime būti ne tik eisenoje, bet ir dainoje“, – teigiama kovo 8-osios iniciatyvinės grupės pranešime. Anot akcijos organizatorių, būtina nedelsiant suteikti papildomą finansinę bei teisinę pagalbą mažiausias pajamas uždirbančioms ir vaikus auginančioms moterims, įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą, suteikti paramą už savo teises kovojančioms Lenkijos moterims, kuo skubiau ratifikuoti Stambulo konvenciją.
Pasak organizatorių, per karantiną užsidarius namuose, nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje gauti pagalbą yra sunkiau, o pabėgti nuo smurtaujančio partnerio – itin sudėtinga. Taip pat organizatores piktina visuomenėje kurstomas priešiškumas Stambulo konvencijai, sąmoningai skleidžiant melagingas konvencijos interpretacijas. Anot akcijos organizatorių, liūdina ir tai, kad valstybė nesugeba pasirūpinti nuosekliu švietimu apie Stambulo konvencijos naudą ir kaip ji konkrečiai gali padėti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusioms moterims.
Organizatorės taip pat teigia, kad karantinas visame pasaulyje dar labiau išryškino nelygias moterų teises bei klasinę nelygybę. Visa šalis, saugodama piliečių gyvybes ir sveikatos sistemą nuo griūties, užsidarė, o aptarnavimo, maisto gamybos bei socialinės slaugos sferose liko dirbti mažiausius atlyginimus uždirbančios moterys. Dauguma jų iš darbdavių nesulaukė net privalomų saugos priemonių.
„Darbas iš namų daugeliui moterų reiškia ne tik namų ruošos, bet ir papildomą vaikų mokymo darbą. Kai kurios, turinčios mažamečių vaikų, buvo priverstos imti „biuletenius“, sutikti su prastovomis arba išeiti iš darbo „savo noru“, o tai reikšmingai sumažino jų pajamas. Ypač skausmingai karantinas paveikė vienišas motinas bei neįgalius vaikus ar senus tėvus slaugančias moteris“, – teigia iniciatyvinės grupės narė visuomenininkė Viktorija Kolbešnikova.
Mianmare per protestus sekmadienį žuvusių žmonių skaičius išaugo iki šešių. EPA-ELTA nuotr.
Per protestus prieš karinę chuntą Mianmare trečiadienį, JT duomenimis, žuvo 38 žmonės. Tai „kruviniausia“ diena šalyje nuo karinio pučo vasario 1 dieną, virtualioje spaudos konferencijoje sakė JT pasiuntinė Christine Schraner Burgener. Iš viso nuo protestų pradžios jau žuvo daugiau kaip 50 žmonių.
Trečiadienį keliuose miestuose be didelių perspėjimų į demonstrantus buvo šaudoma tikrais šoviniais, pasakojo liudininkai. Tai buvo jau 30-oji pasipriešinimo diena. Saugumo pajėgos vėl panaudojo ašarines dujas, akinamąsias granatas ir gumines kulkas, rašo portalas „Eleven Myanmar“.
Nuo pučo Mianmare bent laikinai buvo sulaikyta daugiau kaip 1 300 žmonių.
Dėl besitęsiančio smurto JT Saugumo Taryba vėl aptars krizę. Anot diplomatų, Jungtinė Karalystė paprašė penktadienį sušaukti posėdį už uždarų durų Niujorke. Ir trečiadienį socialiniuose tinkluose skambėjo raginimai JT padėti šaliai. Vis dažniau liudininkai vadina Mianmarą „karo zona“.
Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjus pusmečiui po Baltarusijos prezidento rinkimų, buvusi kandidatė, opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pripažino, kad demokratinis judėjimas patyrė laikiną pralaimėjimą.
„Turiu pripažinti, kad pralaimėjome gatves (…), neturime galimybių kovoti su režimo smurtu prieš protestuotojus“, – S. Cichanouskaja sakė Šveicarijos dienraščiui „Le Temps“.
Anot opozicijos lyderės, Baltarusijos vyriausybė turi ginklus ir jėgą. „Taip, panašu, kad kol kas pralaimime“, – teigė ji.
Baltarusių protestai išsikvėpė dėl masinių sulaikymų ir stojusios atšiaurios žiemos. Tačiau demokratinė opozicija šiuo metu jau ruošiasi pavasarį numatomai kovai, S. Cichanouskaja sakė „Le Temps“, interviu duodama iš Lietuvos.
Baltarusijoje tebesiautėja OMONas. EPA – ELTA nuotr.
„Mūsų strategija – geresnis organizavimasis ir nuolatinis spaudimas režimui iki tol, kol žmonės vėl bus pasiruošę išeiti į gatves, galbūt jau pavasarį“, – sakė buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą.
S. Cichanouskaja šveicarų dienraščiui pasakojo, kad kasdien galvoja apie grįžimą į Baltarusiją, taip pat ją dažnai apninka į neviltį panaši būsena mąstant apie ateitį.
„Bet tuomet greitai suvokiu, kad negaliu taip daryti, kad esu simbolis ir tautos lyderė, tad negaliu tiesiog imti ir pasiduoti“, – kalbėjo moteris.
Twitter. Slaptai.lt nuotr.
Socialinis tinklas „Twitter“, anksčiau užblokavęs buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą, neatkurs jos, net jei jis vėl sieks valstybės vadovo posto. Tai trečiadienį interviu televizijos kanalui MSNBC pareiškė „Twitter“ vyriausiasis finansų direktorius Nedas Segalas.
„Mūsų politika tokia: jeigu kažką pašalino iš platformos, tai jį pašalino, ar tai būtų komentatorius, finansininkas, buvęs valdininkas, – sakė N. Segalas, vedėjos paklaustas, ar D. Trumpas galės grįžti į socialinį tinklą, jeigu nuspręs dar kartą pakovoti dėl Baltųjų rūmų šeimininko posto. – Mūsų taisyklės niekam neleidžia raginti griebtis smurto, o jei kažką pašalina už tokius veiksmus, tai mes neleidžiame grįžti“.
„Twitter“ atstovas pabrėžė, kad D. Trumpo paskyra „buvo pašalinta, ir dabar jis niekuo nesiskiria nuo kitų buvusių valdininkų“.
D. Trumpas savo prezidentavimo laikotarpiu reguliariai rašė tviteryje tiek vidaus, tiek užsienio politikos klausimais. Jis kreipėsi į savo šalininkus per socialinius tinklus ir per riaušes Kapitolijuje sausio 6 d. „Twitter“ apibūdino jo įrašus kaip raginimus griebtis smurto ir sausio 9 d. užblokavo paskyrą.
JAV pirmoji ponia Melania Trump. EPA-ELTA nuotr.
JAV pirmoji ponia Melania Trump pirmadienį, po Kapitolijaus šturmo praėjus beveik dviem savaitėms, paskelbė atsisveikinimo vaizdo įrašą, kuriame ji teigė, kad „smurtas niekada nėra atsakymas“.
Formalus atsisveikinimo vaizdo įrašas yra šešių minučių trukmės. Komentarų, susijusių su Donaldu Trumpu, jos kalboje buvo nedaug, jį minėjo tik kalbėdama apie karių šeimas, pandemijos įkarštyje dirbančius sveikatos apsaugos darbuotojus ir tuos, kurie padeda priklausomybę nuo opioidų turintiems žmonėms.
„Pastarieji ketveri metai buvo nepamirštami, – teigė pirmoji ponia. – Kai su Donaldu apibendriname mūsų laiką Baltuosiuose rūmuose, galvoju apie visus tuos žmones, kuriuos parsivežu namo, savo širdyje, ir jų nepaprastas meilės, patriotizmo ir pasiryžimo istorijas.“
„Turėkite aistros viskam, kuo užsiimate. Tačiau atminkite – smurtas nėra atsakymas, jis nėra pateisinamas“, – sakė ji.
„Kai atvykau į Baltuosius rūmus, mąsčiau apie atsakomybę, kurią, būdama motina, visada jaučiu, atsakomybę drąsinti, suteikti stiprybės, mokyti gerumo“, – teigė M. Trump.
D. Trumpas ilgą laiką nenorėjo prpažinti rinkimų rezultatų ir nesutiko pasveikinti išrinktojo prezidento Joe Bideno. Kadenciją baigiantis prezidentas ir jo žmona taip pat nepakvietė J. Bideno ir jo žmonos Jill tradicinio arbatos vizito, jie nedalyvaus trečiadienį vyksiančioje J. Bideno inauguracijos ceremonijoje.
„Šios šalies pažadas priklauso mums visiems, kurie nepamiršta vientisumo ir vertybių, naudojasi kiekviena proga parodyti rūpestį dėl kito žmogaus ir kasdienybėje puoselėja gerus įpročius“, – teigė pirmoji ponia.
