Prancūzijos prezidentas E. Macronas. EPA-ELTA nuotr.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra „šokiruotas“ dėl policijos smurto prieš juodaodį prodiuserį, kuris buvo sumuštas Paryžiuje, penktadienį skelbė prezidentūra, įtampai dėl incidento vis augant.
 
E. Macronas ketvirtadienį derėjosi su vidaus reikalų ministru Geraldu Darmaninu, ragindamas asmenims, susijusiems su praėjusį savaitgalį įvykdytu Michelio Zeclerio užpuolimu, skirti griežtas bausmes, pranešė vyriausybės šaltinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.27; 12:00

Paryžiuje bei Romoje – demonstracijos dėl smurto prieš moteris. EPA-ELTA nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Prezidentūra reiškia netoleranciją smurtui prieš moteris ir mergaites – prisijungę prie Jungtinių Tautų tarptautinės iniciatyvos „Nuspalvink pasaulį oranžine spalva“ (Orange the World) trečiadienį nušvito ir Prezidento rūmai.
 
„Šiemet Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena – dar aktualesnė. Koronavirusas ir jį lydintys socialiniai bei ekonominiai veiksniai – karantinas ir saviizoliacija, nedarbas, sumažėjusios šeimos pajamos, nerimas dėl ateities – pasak ekspertų, gali paskatinti naują smurto artimoje aplinkoje bangą, kuri jau buvo kilusi pavasarį, pasauliui užsidarius namuose. Negalime leisti pandemijai griauti to, ką su smurtu prieš moteris kovojančios organizacijos, specializuoti pagalbos centrai, teisėsauga ir kitos institucijos yra pasiekę nuosekliu ir atsidavusiu darbu“, – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad valstybė ir visuomenė – kiekvienas mūsų – šiandien turime veikti sutelktai ir vieningai prieš menkiausius žmogaus teisių ir lygių galimybių pažeidimus.
 
Šalies vadovo teigimu, kompromisų kovoje su smurtu Gerovės valstybėje nėra ir negali būti.
 
Prezidentas pagyrė policiją, savivaldybes ir specializuotus kompleksinės pagalbos centrus išmokus pirmojo karantino pamokas ir sudėtingoje situacijoje kūrybiškai ieškojus įvairių išeičių, sprendus iššūkius dėl koronaviruso ypač apribotų galimybių gauti laikinojo apgyvendinimo ir apnakvindinimo paslaugas, greitai adaptavusis teikti paslaugas nuotoliniu būdu, pritaikius informaciją klausos negalią turintiems žmonėms.
 
Šalies vadovas ragina stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kuris leistų maksimaliai užtikrinti paslaugų nukentėjusiesiems nuo smurto artimoje aplinkoje prieinamumą, kad antrojo karantino pasekmės būtų kuo mažesnės.
 
Pasak prezidento, Lietuvoje vis dar skiriama per mažai dėmesio moterų ir mergaičių su negalia padėčiai bei jų teisių užtikrinimui. Neįgalios moterys, palyginti su kitomis, patiria didesnę smurto, išnaudojimo ir prievartos riziką. Dėl diskriminacijos jos fiziškai arba ideologiškai atsiduria blogesnėje padėtyje nei kiti šeimos nariai ar bendruomenės žmonės.
 
„Raginu naująjį Seimą ir Vyriausybę aktualizuoti šį klausimą savo politinėje darbotvarkėje ir imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apsaugoti neįgalias moteris ir mergaites namuose ir už jų ribų nuo visų formų išnaudojimo, smurto ir prievartos“, – akcentavo šalies vadovas.
 
Iniciatyvą palaiko ir oranžine spalva nušvis Seimas, Europos namai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, daug užsienio valstybių atstovybių, kiti reikšmingi pastatai šalies regionuose, Vilniaus miesto savivaldybė apšvies Žvėryno, Baltąjį ir Mindaugo tiltus, o Užsienio reikalų ministerijos angelas pasipuoš oranžiniu šaliku.
 
„Tik kartu mes esame matomi!“ – skelbia kampanijos šūkis, kviečiantis kiekvieną įsipareigoti niekada nevartoti smurto prieš moteris ir mergaites, nepateisinti jo ir apie jį nenutylėti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.25; 18:08

Opozicijos mitingas Minske sutraukė tūkstančius baltarusių. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį į Baltarusijos sostinės gatves vėl išėjo tūkstančiai opoziciją palaikančių protestuotojų, kurie reikalauja tariamojo prezidento Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimo.
 
Anot Baltarusijos sostinėje dirbančio naujienų agentūros AFP korespondento, keliuose skirtinguose Minsko rajonuose žygiuojantys dešimtys tūkstančių protestuotojų skandavo „Tegyvuoja Baltarusija“ bei mojavo opoziciją remiančiomis baltai raudonomis vėliavomis.
 
Prieš mitingą visame mieste pasirodė gausios saugumo pajėgos su šarvuočiais ir vandens patrankomis.
 
Remiantis žmogaus teisių grupės „Viasna“ informacija, policijos pareigūnai sulaikė maždaug 70 protestuotojų.
 
Pergalę prezidento rinkimuose paskelbusi Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja, šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą, sekmadienį vykstančius protestus vadina žingsniu į priekį siekiant „laisvos ir sąžiningos Baltarusijos“.
 
„Šalis negali virsti kalėjimu, jeigu niekas nebijo kalėjimo sargų“, – kalbėjo opozicijos lyderė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.23; 04:00

Baltarusijos sostinėje Minske į žuvusio opozicijos aktyvisto Romano Bondarenkos laidotuves penktadienį susirinko apie 5 tūkst. žmonių.
31-erių kariškis praėjusią savaitę mirė nuo smegenų traumos, kurią patyrė, kai jį suėmė Baltarusijos saugumas. Jis buvo suimtas po ginčo miesto aikštėje, kurioje renkasi protestuotojai.
 
Gedintys žmonės į laidotuves Minsko užmiestyje esančioje cerkvėje susirinko nešini baltomis ir raudonomis gėlėmis, simbolizuojančiomis opoziciją.
 
„Ne mūsų jėgoms sugrąžinti Romaną, tačiau galime pasistengti, kad tokie nusikaltimai daugiau niekuomet nepasikartotų“, – „Telegram“ paskyroje rašė Sviatlana Cichanouskaja.
 
Rugpjūčio rinkimuose pergalę teigia iškovojęs Aliaksandras Lukašenka, tačiau opozicijos lyderė S. Cichanouskaja tai neigia ir ragina baltarusius protestuoti. Netrukus po rinkimų ji pati pasitraukė į Lietuvą.
 
A. Lukašenka šalį valdo jau daugiau nei ketvirtį amžiaus. ES atmetė rugpjūčio rinkimų rezultatus kaip „nei laisvus, nei sąžiningus“ ir atsisakė pripažinti A. Lukašenką Baltarusijos prezidentu bei įvedė sankcijas A. Lukašenkai artimiems pareigūnams.
 
Per laidotuves protestuotojai skandavo „Romanai, esi herojus“ ir „Išeinu“ šūkius. Pastarasis – tai paskutinė žinutė, kurią R. Bondarenka parašė bendrame šeimos pokalbyje internete.
 
Apie R. Bondarenkos mirtį nuo smegenų sužalojimų paskelbta lapkričio 12 d.
 
Penktadienį A. Lukašenka teigė daugiau informacijos apie R. Bondarenkos žūtį paskelbsiantis kitą savaitę.
 
„Turėkite kantrybės. Kitą savaitę jums pranešime viską. Patikėkite, bus įdomu“, – teigė A. Lukašenka, jį citavo naujienų agentūra BelTA.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.21; 07:41

L. Linkevičius dalyvauja Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų susitikime. URM nuotr.

Šiemet sukanka 5 metai, kai, Lietuvai pirmininkaujant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, buvo vieningai priimta rezoliucija dėl žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų apsaugos ginkluotuose konfliktuose. Šioje rezoliucijoje pareikštas susirūpinimas dėl žurnalistų saugumo yra aktualus ir šiandien, teigia laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius.
 
Pirmadienį L. Linkevičius nuotoliniu būdu dalyvavo pirmajame Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų susitikime, organizuotame Kanados ir Botsvanos užsienio reikalų ministerijų. 
 
„Kelia nerimą tai, kad taikos metu žurnalistų žūsta daugiau nei karo zonose. Mes smerkiame visus išpuolius, represijas ir smurtą prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, kurie yra persekiojami, sulaikomi ar net žudomi ne tik ginkluotų konfliktų, bet ir taikos metu“, – savo pasisakyme teigė L. Linkevičius.
 
Ministras dar kartą paragino Baltarusijos valdžios institucijas susilaikyti nuo jėgos naudojimo prieš taikius demonstrantus, taip pat žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, sustabdyti nepagrįstus sulaikymus ir įkalinimus, o teisėsaugos institucijų atstovus, atsakingus už žurnalistų pažeminimą, nedelsiant patraukti atsakomybėn.
 
Renginio metu taip pat vyko Pasaulinės žiniasklaidos laisvės konferencija, buvo paskelbtas Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų komunikatas. 
 
Žiniasklaidos laisvės koalicija buvo įsteigta 2019 metų liepos mėnesį Londone. Steigimo iniciatorės – Jungtinės Karalystės ir Kanados užsienio reikalų ministerijos. Lietuva prie šios iniciatyvos prisijungė per koalicijos inauguracinį renginį Londone. Šiuo metu koaliciją sudaro 38 valstybės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.17; 05:51

Baltarusijoje siautėja OMONas. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusiai sekmadienį vėl išėjo į sostinės Minsko gatves protestuoti prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
 
Ginkluoti policininkai vaikė demonstrantus ašarinės dujomis ir kurtinančiomis granatomis, dislokuotos vandens patrankos.
 
Žmogaus teisių grupė „Viasna“ praneša, kad sulaikyti mažiausiai 328 žmonės, tarp jų yra ir žurnalistų.
 
AFP žurnalisto duomenimis, buvo uždaryta apie 15 metro stočių, ribojamas mobilus internetas.
 
Baltarusijoje kiekvieną savaitgalį nuo ginčytinų rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, kurie laikomi suklastotais A. Lukašenkos naudai, dešimtys tūkstančių žmonių eina protestuoti į Minsko ir kitų miestų gatves.
 
Protestuotojų ir opozicijos pasipiktinimas dar labiau išaugo šią savaitę, kai mirė saugumo pajėgų sumuštas jaunas opozicijos šalininkas Romanas Bondarenka.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.16; 00:30

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Po rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvykusių šiurkščiai suklastotų prezidento rinkimų, kurių laimėtoju pasiskelbė diktatorius Aleksandras Lukašenka,  Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija ir liūdnai pagarsėjusiu OMON. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, daugelis pateko į kalėjimus arba neteko darbo, fiziškai nukentėjo daug demonstrantų, yra žuvusių.

Paskutinis faktas.

Lapkričio 12 d. naktį mirė į Minsko Greitosios medicinos pagalbos reanimacijos skyrių atvežtas 31 m. Romanas Bondarenka (portalo tut.by ir svaboda.org informacija). Gydytojai operavo jį kelias valandas, visą tą laiką jis buvo be sąmonės. Į skyrių jis buvo atgabentas iš Minsko Centrinio rajono Vidaus reikalų valdybos su didžiuliu smegenų patinimu, vidine kaukolės ir smegenų trauma, subduraline hematoma, sumušimais, įbrėžimais. Valdiškieji įvykio tyrėjai pareiškė, kad mirusiajam R. Bondarenkai buvo diagnozuota intoksikacija alkoholiu. Greitosios medicinos pagalbos gydytojai ir medicininiai dokumentai šią informaciją paneigė. „Romano kraujyje – nulis alkoholio promilių, apskritai nieko nerado“, – pakomentavo vienas iš ligoninės gydytojų.

Baltarusijoje išvaikyti protestai. EPA-ELTA nuotr.

ES diplomatijos vadovo Giuseppe Borrelli spaudos tarnyba jau išplatino pareiškimą, kuriame Baltarusijos valdžios institucijos kaltinamos dėl Romano Bondarenkos mirties po to, kai jį jo kieme sumušė „policininkai be rūbų“. „[Romano Bondarenkos mirtis] yra piktinantis ir gėdingas Baltarusijos valdžios veiksmų, kurie ne tik tiesiogiai ir smurtiškai represavo savo pačių gyventojus, bet ir sukūrė aplinkybes, kuriomis galėjo įvykti tokie neteisėti smurto veiksmai, rezultatas“, – sakoma pareiškime. Jei nebus sureaguota, jame žadama išplėsti sankcijas Baltarusijos valdžiai.

Baltarusijos valdžia jau sureagavo. Atstovų rūmai jau svarsto įstatymo projektą, kuris leistų atimti pilietybę už „ekstremizmą“. Nesunku nuspėti, kad ji būtų atimta ir iš Vilniuje apsistojusios opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos. Ji ką tik pareiškė:

Kova su Lukašenkos režimu bus tęsiama, tačiau ji vis labiau įgis partizaninę formą, pranešė agentūra PAP. „Kova tęsis … Manau, kad žmonės pasirinks partizaninės kovos formą, nes vyriausybė nežino jokių smurto naudojimo ribų“, – pabrėžė opozicionierė. „Tai yra procesas, bet aš tikiu, kad mes artėjame prie pabaigos“, – pridūrė Cichanouskaja. Pasak jos, Baltarusijos režimas netrukus bus paralyžiuotas. „Vyriausybė nevykdo savo pagrindinių funkcijų, ji tik kovoja prieš protestuotojus, Švietimo ministerija – prieš studentus, Sveikatos apsaugos ministerija – prieš gydytojus“, – sakė Cichanouskaja. Pasak jos, valdžia yra susiskaldžiusi, vis daugiau pareigūnų ir darbuotojų pereina į opozicijos pusę. Cichanouskaja sakė, kad „aptariamas tikslinis ekonominis spaudimas asmenims, verslui, Lukašenkos piniginei“. „Tada, kai nepakaks lėšų saugumo pajėgoms finansuoti, režimas žlugs, nes jis laikosi tik ant smurto. Lukašenka yra politinis bankrotas, kuris tapo toksiškas daugumai šalių, ir Rusijai. Diktatoriaus, naikinančio savo žmones, palaikymas meta šešėlį ir pačiai Rusijai“, – pabrėžė Cichanouskaja.

Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuva ir Lenkija, pasibaisėjusios žiauriais diktatoriaus susidorojimais su demonstracijų, mitingų dalyviais ir net atsitiktiniais praeiviais, teikia Baltarusijos protestuotojams, reikalaujantiems diktatoriaus atsistatydinimo ir demokratiškų rinkimų, moralinę ir kitokią paramą, ragina kitas pasaulio valstybes nelikti abejingomis kovai už demokratiją Baltarusijoje.

Žinoma, Maskvai tai kol kas labai nepatinka.

„Iš Varšuvos ir Vilniaus per socialinius tinklus eina ne tik pinigai, bet ir instrukcijos, mes jas matėme. Instrukcijos, kaip gaminti padegamuosius mišinius, sprogstamąsias medžiagas, tuos pačius Molotovo kokteilius ir daug ką kita“, – lapkričio 12 d. interviu Rusijos ir užsienio žurnalistams pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas (delfi.lt informacija). „Baltarusijos opozicija labai aktyviai finansuojama ir kurstoma laikytis būtent tokios bekompromisės linijos – reikalauti režimo pakeitimo, organizuoti neterminuotus streikus“, – piktinosi S. Lavrovas. Pasak jo, dabar į Baltarusijos miestų gatves daugiausia išeina žmonės, norintys išprovokuoti pareigūnus panaudoti jėgą.

Geriau jau būtų nepaminėjęs S. Lavrovas „Molotovo kokteilių“. Juk jų pavadinimas buvo sugalvotas suomių Žiemos karo, kuriame sovietai gavo per snukį, metu. Tai, pašiepiantis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų narkomą Viačeslavą Molotovą, vieną iš Rytų Europos padalinimo pagal Ribentropo-Molotovo paktą autorių ir vykdytojų, pavadinimas (Lavrovas iki šiol neigia, kad šis paktas tikslingai atvėrė kelią II Pasauliniam karui ir Baltijos valstybių okupacijai).

Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Suomių karys, apsiginklavęs „Molotovo kokteiliu“

Kai Suomijoje buvo pradėta efektyviai atakuoti sovietų tankus rankinėmis padegamosiomis bombomis, suomiai ėmė jas vadinti „kokteiliais Molotovui“ arba tiesiog „Molotovo kokteiliais“. „Molotovo kokteiliais“ Sausio 13 buvo pasiruošę gintis nuo Rusijos tankų ir Lietuvos Parlamento gynėjai. 

Bukam Lavrovui, politiniam Molotovo anūkui, matyt, nežinoma, kad Internete pilna „Molotovo kokteilio“ receptų ir pagaminimo būdų, ir lietuvių arba lenkų pagalba baltarusiams šioje srityje visai nereikalinga.

Tokius „kokteilius“ pasigamina net paaugliai. Pakanka turėti stiklinį butelį ir degių medžiagų.

2020.11.13; 17:34

Baltarusijoje žiauriai išvaikyti protestai. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos sostinėje Minske uniformuoti asmenys išvaikė prieš Aliaksandrą Lukšenką vykusio protesto dalyvius. Suimta dešimtys demonstrantų, portale „spring96.org“ pranešė žmogaus teisių centras „Viasna“. Popietę pranešta apie daugiau kaip 160 sulaikytų asmenų.
 
Vaizdo įrašuose ir nuotraukose buvo matyti, kaip pajėgos imasi brutalių veiksmų prieš taikius demonstrantus, spaudžia juos prie žemės ir kiša į kalinių gabenimo automobilius. Keliose miesto vietose protestuotojus vaikė OMON pareigūnai.
 
Kaip ir kiekvieną sekmadienį, ir šį kartą tūkstančiai žmonių išėjo į gatves. Demonstracijos vyko ir kituose miestuose.
 
Metro stotys Minske buvo uždarytos, kad demonstrantai nepatektų į miesto centrą. Buvo išjungtas ir mobilusis internetas – taip norėta apsunkinti susitarimus dėl susirinkimų. Daliniai atitvėrė kai kurias gatves, buvo panaudota ir sunkioji technika.
 
Nepaisant demonstracijų draudimo ir grasinimo smurtu, žmonių kolonos žygiavo keliomis miesto gatvėmis – su istorinėmis baltai raudonomis vėliavomis. Jie skandavo: „Tegyvuoja Baltarusija!“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.09; 03:30

Paryžiaus policija. EPA-ELTA nuotr.

Asmuo, įtariamas penktadienį nužudęs prancūzų istorijos mokytoją, yra čečėnų kilmės 18-metis, gimęs Maskvoje, bet gyvenęs Prancūzijoje.
 
Išpuolis įvykdytas penktadienį apie 17.00 val. vietos laiku šalia mokyklos Konflan Sent Honorine, Yvlino departamente. Išpuolio metu istorijos mokytojui nukirsta galva.
 
Kaip pranešama, mokytojas neseniai per pamoką rodė mokiniams islamo pranašo Mahometo karikatūras.
 
Įtariamąjį pašovė policija, jis mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.17; 12:32; 

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Jau buvo galima pradėti nerimauti dėl to, kad priešingą nuomonę turinčių žmonių sąstingis ir ten užstojusi pauzė užsitęsė pernelyg ilgai, kažkas iš jų turėjo trūks plyš iššauti jau vakar, tačiau vis tik labai nustebau, jog šiandien triukšmingai driokstelėjo būtent Vladimiras Laučius, netikėtai pareiškęs, kad mūsų pusės politika Baltarusijos atžvilgiu, labai aiškiai palaikant prieš diktatorių sukilusią pilietinę visuomenę ir nepripažįstant suklastotų prezidento rinkimų legitimumo, yra Lietuvos pralaimėjimas visais atžvilgiais („Kaip mes nešame Baltarusijai demokratijos saulę“; delfi.lt portalas).          

Kaip tvirtina minėtasis žurnalistas (cituoju iš atminties), mūsų aukščiausiųjų politikų barškinimas tuščiavidurėmis vertybėmis, noras papozuoti prieš savo rinkėjus Baltarusijos žmonių kovos už laisvę kontekste galiausiai nieko doro nedavė, o už savo naivumą ir tuščiagarbiškumą dabar turėsime užmokėti nepritekliais arba net naujai iškilusiomis grėsmėmis mūsų artimiausiame horizonte. Kitaip tariant, svarbiausiuoju V. Laučiaus straipsnio  leitmotyvu skamba pasikartojant išvada, kad Lietuvos užsienio politikai, palaikant prabudusią laisvei tautą, o ne diktatorių ir išsigimėlį, pritrūko politinio realizmo, susiviliojus niekur nevedančiais idealistiniais užkeikimais apie tautos teises pačiai lemti savo likimą.

 Nesunku įsivaizduoti, kad tokios ar panašios išvados dalyje mūsų populiacijos galimai jau brendo nuo pat krizės Baltarusijoje pradžios, o dabar jau buvo subrendusios ar net perbrendusios, kai V.Laučius drąsiai pasiryžo sudėti visus taškus ant i. Tačiau, kaip jau minėjau, buvau apstulbintas, kad tokio apibendrinimo lokomotyvu tapo V.Laučius, neabejotinai labiausiai intelektualus šiandienos mūsų padangėje politikos apžvalgininkas. Taip pat neabejoju ir gera V.Laučiaus valia, siekiant perspėti tautiečius ir įtakingus politikus dėl daromų klaidų, galinčių užtraukti dideles negandas, tačiau, kaip atrodo bent man, pats žurnalistas galimai  didesne ar mažesne dalimi klysta, įtikėjęs, kad politinis realizmas yra politinės išminties pribuvėja, o idealistiniai motyvai politikoje yra nebrandaus proto požymis arba geriausiu atveju tuščias maivymasis, veidmainingas pozavimas.

Baltarusijos omonas. Vilniuje demonstruojamos plakatų parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Dievas mato, esu suėstas visos eilės nuodėmių, tačiau drauge niekados nesu šunuodegiavęs prieš valdžios vyrus ir moteris. Tačiau tai netrukdo man prisipažinti, kad didžiavausi net savo valstybės valdiškomis institucijomis aną kartą, kai jos parodė ne valdišką (idealistinį?) sugebėjimą surengti tinkamas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuves, neabejotinai jaučiu dėkingumą politikams, kurie stoja prieš valstybės simbolio Vyčio išniekinimą arba be jokių išlygų palaiko kaimyninės tautos, taip pat išpažįstančios Vyčio simbolikos turiningąją reikšmę, kovą už laisvę.

Kaip atrodo, net didžiausias oponentas privalėtų pripažinti, kad Gitano Nausėdos labai aiškiai išsakytas požiūris ir įsipareigojimai Baltarusijos krizės kontekste yra toli gražu ne pozos, o užimtos pozicijos padarinys.

Baltarusijos diktatoriaus akys. Vilniuje demonstruojamų plakatų eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Kas be ko, tas pats oponentas gali pastebėti, kad čia pademonstruotas jau šio straipsnio autoriaus jausmingumas mažai ką turi bendro su užduotimi žiūrėti į šiandieninį politinį virsmą labiau blaiviai, atstačius „konceptualias akis“.

Tačiau, kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, mūsų pasirinkimas be kompromisų palaikyti baltarusių tautos laisvės žygį yra neabejotinai labiausiai konceptualus pasirinkimas iš visų įmanomų dar ir dėlto, jog tai be visa ko kito yra įsipareigojimas neleisti savo šalyje formuotis lukašenkinio mentaliteto užuomazgomis net ir pakitusiu, prisitaikiusiu prie kitų sąlygų pavidalu.

Mūsų priešstata ir alergija Baltarusijos diktatoriui įgalina detoksikuoti labiausiai užkrėstus savo pačių sielos užkulisius, kai savo ruožtu kompromisas su Lukašenka galiausiai lemtų tik tai, jog mūsų pasąmonę apsėstų gausybė tarakonų!

O dabar pareikime prie svarbiausio punkto. V.Laučius čia – niekuo dėtas, tačiau, atmetus dėmesį blaškančias detales, nesunku bus pastebėti ir tai, kad Lukašenką šiandien užvis labiausiai tenkintų vadinamosios realistinės politikos požiūris, tokią nuostatą jis bando įskiepyti tiek lazdomis daužomiems savo šalies piliečiams, tiek pasaulio visuomenei, o ypač kaimyninių šalių  publikai, paplūdęs bjauriausiais grasinimais. Tačiau ir Vladimiras Putinas, jeigu pastebėjote, šiandien desperatiškai siekia ne tiek sąjungininkų ir  draugų, kiek vadinamojo politinio realizmo principų pasaulio politikoje įtvirtinimo, užtikrinančio geriausias sąlygas diktatūrų vystymuisi.

Be jokios abejonės, V. Laučius yra prisiekęs demokratijos šalininkas ir vienas iš išradingiausių  rusiško imperializmo kritikų. Galop čia ginčą pradėjau ne dėl vertybių, o dėl teorinių principų. Apie idealizmo ir realizmo kolizijas Baltarusijos įvykių kontekste plačiau pakalbėsime kitą kartą.

(Bus daugiau)

2020.09.25

Kolumbijos policija neigia, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti į protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.

Kolumbijos policija neigia, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti į protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.
Kolumbijos policija neigia, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti į protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.

Kolumbijoje buvo nušauta 13 protestuotojų prieš policijos smurtą, tačiau penktadienį šalies teisėsauga paneigė, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti, informuoja dpa.
 
„Joks policijos generolas negalėtų duoti įsakymo šauti į kitą pilietį“, – televizijoje kalbėjo policijos atstovas Gustavo Moreno.
 
Kolumbijoje protestai tęsiasi jau tris dienas. Pranešta apie neramumus Bogotoje, Medeljine ir Barankilijoje.
 
Prieš tai protestuotojai puolė ir padegė dešimtis policijos nuovadų, taip pat daužė autobusus, niokojo parduotuves ir grūmėsi su pareigūnais.
 
Kolumbijos žiniasklaidos teigimu, mažiausiai 13 protestuotojų žuvo, o šalies vyriausybė paskelbė, kad 400 civilių ir policininkų buvo sužeista.
 
Bogotos merė Claudia Lopez sakė, kad dešimtys gyventojų buvo sužaloti policijai ėmus šaudyti be įsakymo. Tarp žuvusiųjų buvo ir kulkų pakirsti praeiviai.
 
Neramumai kilo po to, kai viešojoje erdvėje išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip policijos pareigūnai Bogotoje prie žemės prispaudė teisės studentą Javierą Ordonezą ir pakartotinai naudojo elektrošoką.
 
Policija 46 metų vyrą apkaltino pažeidus COVID-19 suvaržymus. Teigiama, kad policininkai po to vyrą sumušė ir šis mirė.
 
Protestai tęsėsi net ir policijos pareigūnams ir valdžios atstovams atsiprašius už perteklinės jėgos naudojimą.
 
Du pareigūnai buvo pašalinti iš pareigų, o penki laikinai nušalinti, nes galėjo kištis į tyrimą.
 
Gynybos ministras pažadėjo reformuoti policiją, tačiau pabrėžė, kad protestuotojų veiksmai nebuvo spontaniški ir buvo organizuoti.
 
Prezidentas Ivanas Duque sakė, kad buvo suimta 140 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.12; 13:00

Baltarusijoje suiimta mažiausiai 100 protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.

Remiantis „Reuters“ ir „Interfax“ pranešimais bei Vidaus reikalų ministerijos pateikiama informacija, visoje Baltarusijoje sekmadienį vykusiuose protestuose suimta mažiausiai 100 žmonių.
 
Pranešama, kad keli protestuotojai buvo sužeisti, kai policijos pareigūnai išardė mitingą, surengtą priešais valstybinę traktorių gamyklą.
 
Žurnalistų skaičiavimu, per patį protesto piką Minsko gatvėse buvo maždaug 100 tūkst. gyventojų. Tuo metu judėjimas „Golos“ skaičiuoja, kad galėjo protestuoti apie 119 tūkst. žmonių.
Baltarusijoje suiimta 100 protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.
 
„Vienybės žygį“ gyvai transliavusi platforma skaičiuoja, kad apie 18 val. (vietos laiku) duomenimis, Baltarusijos sostinėje buvo sulaikytas 101 prostestuotojas. Breste žinoma apie mažiausiai 30 sulaikytųjų.
 
„Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ informuoja, kad, Baltarusijos žurnalistų asociacijos teigimu, tarp sulaikytųjų yra ir du žurnalistai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.07; 06:15

Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos sostinei sekmadienį ruošiantis dar vienam mitingui, kurio dalyviai ketina protestuoti prieš praėjusį mėnesį įvykusių prezidento rinkimų rezultatus, pagal kuriuos šalies prezidentu ir vėl tariamai tapo Aliaksandras Lukašenka, policija bei saugumo pajėgos demonstruoja savo jėgą.
 
Remiantis vietinės spaudos pranešimais, atkirstos kai kurios Minsko gatvės, jose išrikiuoti šarvuočiai. Naujienų portalo Tut.by duomenimis, „siekiant užtikrinti keleivių saugumą“ uždarytos kai kurios Minsko metro stotys.
 
Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos atstovai perspėjo, kad ketina į sostinės gatves pasiųsti dar daugiau pareigūnų.
 
Ministerija taip pat įspėjo gyventojus nedalyvauti popietę numatytame mitinge, į kurį, nepaisydami grasinimų, turėtų susirinkti tūkstančiai baltarusių.
 
Baltarusijos saugumo pajėgos demonstruoja budrumą. EPA – ELTA nuotr.

Šią savaitę šalyje sulaikyta kelios dešimtys protestuotojų, tarp kurių – studentai ir įvykius nušviečiantys žurnalistai.
 
Anot naujienų agentūros AFP, šeštadienį, kai į Baltarusijos gatves išėjo apie 4 tūkst. gyventojų, oficialiais duomenimis buvo sulaikyta daugiau nei 90 žmonių.
 
Buvusi opozicijos kandidatė į Baltarusijos prezidento postą, politikos naujokė Sviatlana Cichanouskaja paragino protestuotojus sekmadienį susirinkti į planuojamą „Vienybės žygį“.
 
„Nepamirškite, kad būsime stiprus tik tuomet, jeigu būsime vieningi“, – kalbėjo S. Cichanouskaja trumpoje vaizdo žinutėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.07; 06:00

Gausybei demonstrantų Baltarusijoje gresia kaltinimai, praėjus dienai po jų suėmimo protestuose, vykstančiuose dėl, jų teigimu, pavogtų rinkimų, šeštadienį paskelbė šalies Vidaus reikalų ministerija.
 
Penktadienį buvo sulaikyta apie 40 demonstrantų, tačiau tik maždaug pusei jų grės kaltinimai, teigė ministerija.
 
Baltarusijos žmogaus teisių grupė „Viasna“ patvirtino pranešimus apie sulaikymus, pažymėdama, kad dauguma sulaikytųjų protestavo taikiai. Grupės teigimu, buvo smurtaujama prieš kai kuriuos protestuotojus, suimtus studentų demonstracijų metu.
 
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka teigia iškovojęs pergalę rugpjūčio 9 dieną įvykusiuose šalies prezidento rinkimuose, kuriuose jis esą surinko 80 proc. rinkėjų balsų. Šalį jis valdo jau daugiau nei ketvirtį amžiaus.
 
Tačiau dauguma baltarusių mano, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti, ir būtent dėl šios priežasties šalyje vilnija protestų banga. Europos Sąjunga (ES) atsisako pripažinti rinkimų rezultatus.
 
Daugumai naujausių protestų vadovavo studentai, jiems jau sugrįžus į savo mokymo įstaigas po vasaros atostogų. Švietimo ministerija pagrasino susidoroti su universitetais dėl jų vaidmenų protestuose.
 
Protestuotojai sekmadienį ketina surengti dar vieną didelę demonstraciją. Praėjusios savaitės protestuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, jie taikiai žygiavo šalies gatvėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.16; 07:30

Viskonsino valstijoje paskelbta nepaprastoji padėtis. EPA-ELTA nuotr.

Po smurtinių protestų, kilusių dėl policininkų šūvių į juodaodį amerikietį, JAV Viskonsino valstijoje paskelbta nepaprastoji padėtis.
 
Gubernatorius Tony‘is Eversas kartu nurodė sustiprinti Nacionalinės gvardijos gretas Kenošos mieste. Jis pabrėžė, kad yra riba tarp taikaus protesto ir riaušių, keliančių grėsmę šeimoms ir parduotuvėms.
 
Daugelis ginčytiną policijos akciją prieš afroamerikietį Jacobą Blake‘ą laiko naujausiu rasizmo ir policijos smurto JAV pavyzdžiu.
 
29 metų šeimos tėvas sekmadienį Kenošoje buvo sunkiai sužeistas į nugarą, kai į jį šūvius paleido policija.
 
Vaizdo įraše matyti, kaip J. Blake‘as eina prie savo automobilio, o paskui jį seka du ginkluoti policininkai. Vienas ginklas nukreiptas į vyro nugarą. Kai J. Blake‘as atidaro automobilio dureles ir pasilenkia, pasigirsta šūviai. Šeimos advokato duomenims automobilyje sėdėjo J. Blake‘o vaikai, kurių amžius – treji, penkeri ir aštuoneri metai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.26; 12:17

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Ką tik įvykusioje Sviatlanos Chichanovskajos spaudos konferencijoje, kurią transliavo visuomeninė Lietuvos TV, į žurnalisto klausimą apie tai, ar Baltarusijos laisvės simboliu tituluojama moteris, pasirinkusi politikės kelią, įsivaizduoja tokią galimybę, jog demonstrantų minia šturmuotų Lukašenkos irštvą, anoji atsakė maždaug taip, kad nereikia prarasti tikėjimo taikia įvykių eiga, neva reikia puoselėti viltį, kad netrukus prasidės rezultatyvios derybos tarp valdžios ir opozicijos, nes esą dabartinė valdžia ne kartą yra deklaravusi karštą meilę savo tautai. 

Tačiau, kaip žinome mes, matę šilto ir šalto, meilė meilei – nelygu, ar ne?

Pabandykime įsivaizduoti tokį fantasmagorišką atvejį, kad su tarptautine stebėtojų komisija iš naujo, dabar jau sąžiningai perskaičiavus Baltarusijos prezidento rinkimų biuletenius, imtų ir išaiškėtų, jog tas pats Aleksandras Lukašenka laimėjo rinkimus, surinkęs 50, 01% balsų. Ar tai reikštų, kad toks rezultatas  teikia pagrindą paskelbti A.Lukašenką legitimiu Baltarusijos vadovu?

Jokiu būdu, ne! Pastarieji prezidento rinkimai Baltarusijoje tradiciškai nebuvo sąžiningi ir laisvi, mums visiems gerai žinant, kad ši įprasta biurokratinį formuluotė – „nebuvo laisvi“, pridengia kraupų lukašenkinės valdžios nevalyvumą,  neįtikėtinai brutalų oponentų išstūmimą iš politinio lauko, rinkimų pagrindinių konkurentų susodinimą į kalėjimus, žmonių persekiojimą ir kankinimus.  Šie rinkimai dar kartą parodė, kad apsigimusi yra visa dabartinės Baltarusijos politinė teisinė sistema, savo prioritetu laikanti tirono valdžios išplėtimą ir visuomenės pavergimo ir beteisiškumo išsaugojimą.

Kita vertus, kaip atrodo bent man, yra netiesioginių įrodymų, kad diktatorius šįkart stipriai prapylė rinkimus ir apie tai pats gerai žino, yra tiksliai informuotas.  

Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ogi kyla toks įspūdis, kad prasidėjęs po rinkimų ir užsitęsęs keletą dienų žiaurus demonstrantų vaikymas, žmonių sulaikymai, įkalinimai, kankinimai buvo ne tik ir galiausiai ne tiek riaušių malšinimo, kiek baudžiamoji tėtušio akcija už neteisingą pasirinkimą. Dar daugiau, – esu beveik tikras, kad iškrypėliškos natūros diktatorius pats smulkiai instruktavo dėl to – kaip ir kokiu laipsniu reikia bausti išėjusius į miestų gatves protestuojančius tautiečius. Kaip matėme iš parodytų sumuštų žmonių nuotraukų, vyrai visų pirma buvo talžomi lazdomis per užpakalius, kartas nuo karto įkišant tą lazdą į išangę, o iš skaitlingų liudijimų žinome ir tai, kad moterys buvo išrengiamos nuogai ir parklupdamos ant žemės besityčiojančių sadistų akivaizdoje. Ta naktis jau gali būti vadinama mėlynųjų (nuo sumušimų pamėlynavusių) užpakalių ir iš gėdos raudonuojančių veidų, labiausiai masiško moterų išniekinimo naktimi.

Nesunku būtų įsivaizduoti ir tai, kad diktatorius perspėjo iš anksto savo parankinius, jog nevalia bus visiškai pribaigti internuotus vyrus ir masiškai prievartauti iš gatvės pagriebtas moteris, nors dėl techninių nesklandumų visko pasitaikė – vienas kitas tarsi ir netyčia pražuvo, o keli lytiniai entuziastai paprievartavo truputėlį moteris tikriausiai savo iniciatyva, tarkime, visiškai nesankcionuotu pavidalu.  Šiaip ar taip, vergo mirtis yra gyvi nuostoliai, taigi diktatoriui svarbu buvo ne tiek pražudyti, kiek pažeminti neišlaikiusius jo pasitikėjimo testo tautiečius.

Tokia štai yra įsižeidusio, nesulaukusio iš tautos abipusiškumo diktatoriaus meilė.

Kitas klausimas – apie taikų baltarusių tautos pasipriešinimo diktatūrai pobūdį, apie jų neįtikėtino atlaidumo sugebėjimus pasitikti baudėjus su ištiestomis gėlėmis rankose ir įspūdingų gražuolių bandymus apkabinus iš visų pusių negyvai užbučiuoti sutiktus omonininkus gatvėse.

Dievas mato, – tikrai nenorėčiau, jeigu ir kažkaip galėčiau, patogiai sėdėdamas ant sofos, paskatinti skaudžius ekscesus, kruvinus susidūrimus Baltarusijoje tarp valdžios ir maištaujančios tautos, nepalaikykite manęs tokiu neatsakingu kurstytoju. Apsaugok, Viešpatie! Mūsų dainuojamoji revoliucija taip pat buvo taiki, dėl to ir jos pavyzdys yra toks sugestyvus, sektinas. Tačiau dėl teisybės reikia pastebėti ir tai, kad mūsų revoliucijos sėkmę užtikrino ne tik gražiosios dainos, bet ir sugebėjimas pergudrauti priešininką reikiamu momentu ir patogioje vietoje, o gudrybė tokiu atveju yra vadinama karine gudrybe, kitaip nepavadinsi.

Baltarusijos specialiosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusiškos represijos. EPA-ELTA nuotr.

Sovietiniais laikais mums taip pat buvo peršamas įsivaizdavimas, kad lietuvių tauta yra taiki, darbšti, net nuolanki tauta, lietuvis artojas esą aria žemę, nedrįsdamas pakelti akių į dangų. Todėl gerai atsimenu tai, kokį milžinišką įspūdį tada padarė pirmą kartą išgirstas Lietuvos žurnalistikos patriarcho Juozo Keliuočio tvirtinimas, kad lietuvių tautos svarbiausiasis bruožas yra karingumas (perfrazavus J.Keliuočio žodžius pagal vėliau išryškėjusių aktualijų pavyzdį, tarsi būtų galima sakyti, kad lietuviai yra europietiško mentaliteto čečėnai).  

Ar galima tuo patikėti be išlygų? Kad ir kaip ten būtų, neabejoju dėl to, jog tokiu atveju, kai kokio nors sumišimo metu policija masiškai išrengtų ir pažemintų mūsų moteris, kitą dieną taip pasižymėjusi policija pradingtų iš gyvosios gamtos kaip išnykusi rūšis.

Tik nevisprotis galėtų sakyti, kad viena tauta yra pranašesnė už kitą, kita vertus, mes turime gerą progą daug ko išmokti vienas iš kito.

2020.08.21; 17:42 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį teigė, kad jo šalis labai atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje, kurioje dėl ginčytinų rinkimų prezidentas Aliaksandras Lukašenka susiduria su didėjančiu spaudimu atsistatydinti.
 
D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad padėtis Baltarusijoje siaubinga. „Mes labai atidžiai ją stebėsime“, – pridūrė JAV prezidentas.
 
Rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje, pasibaigus prezidento rinkimams, įsiplieskė masiniai protestai prieš A. Lukašenką. Protestuotojai teigia, kad rinkimai buvo suklastoti. Policija ėmėsi prieš protestuotojus brutalių veiksmų, tūkstančiai demonstrantų buvo sulaikyti, o dauguma jau paleistų protestuotojų teigė, kad sulaikymo įstaigose buvo skriaudžiami ar net kankinami. Vašingtonas jau anksčiau ragino A. Lukašenką pradėti dialogą su pilietine visuomene.
 
Pats Baltarusijos vadovas A. Lukašenka pirmadienį prakalbo apie Konstitucijos keitimą ir dalijimąsi valdžia, bet atmetė galimybę surengti naujus rinkimus.
 
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, rugpjūčio 9-ąją prezidentas A. Lukašenka buvo perrinktas šalies vadovu, pelnydamas 80,10 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja neva gavo tik 10,12 proc. balsų.
 
Europos Sąjunga (ES) anksčiau taip pat pasmerkė rinkimus Baltarusijoje, teigdama, kad jie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis pirmadienį paskelbė, kad trečiadienį rengiamas skubus virtualus viršūnių susitikimas krizei Baltarusijoje aptarti.
 
„Baltarusijos žmonės turi teisę spręsti dėl savo ateities ir laisvai išrinkti savo vadovą. Smurtas prieš protestuotojus nepriimtinas“, – teigė Ch. Michelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.18; 02:00

Prezidentūra pripažino – Baltarusijos valdžia atmetė Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos siūlytą tarpininkavimo planą politinei krizei kaimyninėje valstybėje suvaldyti.
 
„Savaitgalį režimas atmetė tarpininkavimo planą“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
 
Pasak jos, valstybės vadovas penktadienį pokalbio metu išgirdo iš Baltarusijos opozicionierės Sviatlanos Cichanouskajos patvirtinimą, kad ji yra pasirengusi vesti šalį į naujus rinkimus.
 
Režimui atmetus tarpininkavimo pasiūlymą, kitas žingsnis, pripažino A. Skaisgirytė, bus, ko gero, Baltarusijai taikomos sankcijos.
„Europinės arba nacionalinės“, – teigė ji, pridurdama, kad prioritetas būtų skiriamas europinėms sankcijoms.
 
„Prezidentas nuosekliai pasisakė, kad sankcijos, kaip instrumentas, turi būti diskutuojamos. Pirmenybė būtų teikiama Europos Sąjungos sankcijoms. Tai nepavykus – nacionalinėms“, – teigė G. Nausėdos patarėja.
 
Tai, kokie bus daromi tolesni žingsniai situacijos Baltarusijoje klausimu, pabrėžė A. Skaisgirytė, G. Nausėda artimiausiu metu aptars su Latvijos, Lenkijos ir Estijos prezidentais.
 
„Situacija po savaitgalio yra nauja“, – pridūrė ji.
 
Reaguodamas į po neskaidrių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjusias masines protesto akcijas, virtusias į susirėmimus su jėgos struktūromis, G. Nausėda pristatė trijų punktų planą politinei krizei suvaldyti. G. Nausėda pasiūlė ketvirtį amžiaus šalį valdančiam Aliaksandrui Lukašenkai nutraukti smurtą prieš piliečius, paleisti suimtuosius ir atnaujinti dialogą su visuomene.
 
Savaitgalį A. Lukašenka pareiškė, kad šalyje yra sava pagal Konstituciją sudaryta vyriausybė, o šalys, šiuo metu mėginančios tapti tarpininkėmis, pirmiausia turėtų įvesti tvarką savo teritorijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.17; 14:50

Minske tūkstančiai žmonių atsisveikino su žuvusiu protestuotoju. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienį Minske tūkstančiai žmonių atsisveikino su Aliaksandru Taraikovskiu, žuvusiu naktį į rugpjūčio 11-ąją per protesto akciją įvykus susirėmimui su Baltarusijos pareigūnais, praneša „Interfax“.
 
Velionio šeima ir artimieji, taip pat keli šimtai žmonių susirinko laidojimo biuro salėje, o keli tūkstančiai – A. Taraikovskio žūties vietoje prie „Puškino“ metro stoties, kaip ir prašė jo šeima.
 
Žmonės pagerbė žuvusiojo atminimą tylos minute, paliko ten daugybę gėlių, žvakių, oro balionų. Milicija į įvykius nesikišo.
 
Kaip jau buvo pranešta, pirmadienio vakarą „Puškino“ metro stoties rajone vyko protestuotojų susirėmimai su OMON. Pareigūnai naudojo specialiąsias priemones, tarp jų – kurtinamąsias granatas.
 
Baltarusijos vidaus reikalų ministerija teigia, kad žuvusysis mėgino mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą, bet šis sprogo jo rankose.
 
Pasak A. Taraikovskio draugės, mirties liudijime parašyta, kad pagrindinė jo mirties priežastis – atvira žaizda krūtinės ląstoje.
 
Vyrui buvo 34 metai. Be tėvo liko trejų metų duktė.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai. Oficialiais galutiniais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.16; 04:00

Žurnalistų organizacijos skelbia, kad Baltarusijoje buvo sulaikyta apie 70 žurnalistų, kurie rengė pranešimus apie įtariamus pažeidimus per praėjusį savaitgalį vykusį prezidento rinkimų balsavimą.
 
Ketvirtadienio duomenimis 23 žurnalistai yra ir toliau kalinami, pranešė organizacija „Reporteriai be sienų“, citavusi Baltarusijos žurnalistų asociacijos pateiktą pranešimą. Remiantis pranešimu, žurnalistais dirbantys žmonės buvo suimami atsitiktinai, jie buvo mušami, kai kuriais atvejais uždaromi ilgam laikotarpiui.
 
Taip pat pranešama, kad prieš 29 žurnalistus saugumo pareigūnai panaudojo jėgą, septyni patyrė sunkių sužalojimų.
 
„Toks žiniasklaidos darbuotojų persekiojimas Europoje yra visiškai nepriimtinas“, – teigė grupės pavaduojanti vyriausioji redaktorė Catherine Monnet.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.15; 00:30