G. Floydo artimieji. EPA-ELTA nuotr.

George’o Floydo brolis trečiadienį paragino Jungtines Tautas (JT) suformuoti nepriklausomą komisiją, kuri ištirtų JAV policininkų vykdomus afroamerikiečių nužudymus.
 
„Aš esu savo brolio sargas“, – teigė Philonise’as Floydas, kurio brolis buvo nužudytas gegužės 25 d. Mineapolyje policijos pareigūnui užspaudus jam kaklą.
 
„Aš galėjau būti jo vietoje“, – P. Floydas sakė debatų dėl rasizmo ir brutalaus policijos elgesio, kuriuos surengė JT Žmogaus teisių taryba Ženevoje, metu.
 
„Prašau man padėti, – kreipėsi jis. – Viliuosi, kad apsvarstysite galimybę suformuoti nepriklausomą komisiją, kuri ištirs juodaodžių nužudymus Amerikoje, kuriuos vykdo policija, taip pat smurtą prieš taikius protestuotojus.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 03:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Ar įstengs TS-LKD peržengti priešiškumo tiems rinkėjams, kurie susirūpinę Garliavos mergaitės likimu, barjerą.

Iš pradžių priešiškumo nebuvo

Pasiremsiu TV3.lt skelbtu Jūratės Vaižgauskaitės straipsniu (2019.11.11) “ Garliavos istorijos aidai: kaip politikai kilo, krito, gynė ir išsižadėjo”, atkreipdamas dėmesį tik į TS-LKD pozicijos kaitą šioje istorijoje. Aš pats įdėmiai stebiu šią istoriją ir laikau straipsnyje pateikiamus faktus patikimais.

https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1018442/garliavos-istorijos-aidai-kaip-politikai-kilo-krito-gyne-ir-issizadejo

TS-LKD partijos patriarchas Vytautas Landsbergis nevengė pareikšti savo nuomonę apie Garliavos įvykius, N. Venckienės dukterėčios paėmimą iš tetos ar teismų darbą. Daug kas prisimena V. Landsbergio kvietimą žmonėms „nestovėti po medžiu“. Jis ragino partiją nenusisukti nuo to, kas vyksta Garliavoje.

Šviežiai komentuodamas įvykius, kai Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra 2012 metų gegužės 17 dieną buvo perduota motinai,  žiniasklaidoje jis tikino, kad jo pozicija yra gana aiški. „Pozicija ir negali būti kitokia, tik vienašališka. Kitas atvejis būtų nusiplauti rankas ir nematyti, kas vyksta. Aš nemanau pasiduoti bandymams užčiaupti burną ir nepareikšti savo nuomonės“, – “Lietuvos Rytui” sakė politikas.

2012 metų pavasarį vykusiame konservatorių partijos suvažiavime V. Landsbergis ragino bendražygius atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta Garliavoje, užsiminė apie, jo manymu, abejotiną teisėsaugos darbą, pedofilijos bylos tyrimo „blokavimą“.

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2012 metų gruodžio mėnesį duotame interviu portalui bernardinai.lt V. Landsbergis sakė: „Aš manau, kad vis dėlto mes, Tėvynės sąjunga, stovėjome kažkokioje atsargioje pozicijoje, kuri galėjo būti ne tokia atsargi.

Kada atsirado priešiškumas

Bet galbūt galima už tą atsargumą atleisti, minėtame interviu tęsė V. Landsbergis. Elgėmės taip, kad neateitų dar blogesni. Aiškiai buvo galima spėti ir tai pasitvirtino – jie darys viską, kad Neringa Venckienė kurtų partiją. Šitame kambaryje sakiau jai: ponia, tik nepasiduokite, nesteikite partijos, jus sumurkdys, paliks sumenkintą, politikuojančią. Jūs ir mergaitės neapginsite, ir pati nieko nelaimėsite. Atrodė, kad suprato. Bet ji turėjo kitus nuolatinius patarėjus, kurių, matyt, klausė ir kurie, matyt, jai sakė: taip visa Lietuva pakilusi, eisime ir visus nušluosime… Gal patikėjo moteriškė? Ji nėra didelio proto, atleiskite man. Jai pradėjo pūsti miglas, kad ji gali būti prezidente, kad ji tokį palaikymą turi“, – apie N. Venckienę ir konservatorių partijos poziciją Garliavos klausimu tuomet kalbėjo V. Landsbergis. 

Taip ir įvyko. Atsirado “Drąsos kelias” su jo idėjine lydere N. Venckiene. Partija įregistruota 2012 m. kovą, o spalį įvyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. “Drąsos kelias” jame gavo 7 vietas, TS-LKD – 30.

2013 metais pavasarį V. Landsbergis reziumavo santykius su N. Venckiene. Kai pradėjo aiškėti ta sudėtinga ir daug žmonių jaudinanti byla dėl mergaitės buvimo vienuose ar kituose namuose, kad ją galima „išimti“ kaip daiktą pagal antstolio specialiai sudarytus įgaliojimus ir su visa kariuomene, tai man atrodo, kad čia yra kažkas ne taip. <…> O jeigu man tai kelia klausimų ir kai kas nepatinka, ir aš apie tai pasakau, tai nereiškia, kad aš įstojau į N. Venckienės partiją“, – tuomet aiškino politikas.

Suprantamas TS-LKD priešiškumas “Drąsos keliui”, Seimo rinkimuose galimai atitraukusiam dalį konservatorių rinkėjų kitų partijų naudai arba iš viso nenuėjusių balsuoti.

Artėja eiliniai Seimo rinkimai.

V. Landsbergio pranašystė “ponia, tik nepasiduokite, nesteikite partijos, jus sumurkdys, paliks sumenkintą, politikuojančią. Jūs ir mergaitės neapginsite, ir pati nieko nelaimėsite” išsipildė. Galima tik spėlioti, kokia būtų buvusi TS-LKD pozicija aiškinantis tiesą galimos pedofilijos, žmogžudysčių, smurto prieš mergaitę istorijoje, jei “Drąsos kelias” nebūtų įkurtas, bet manyčiau, kad teigiama.

Artėjant Seimo rinkimams Garliavos įvykių atžvilgiu aktyvūs rinkėjai pasiskirstę į tris grupes.

Spėju, didžiausią grupę sudaro abejingieji.

Neringa Venckienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Kita grupė įsitikinusi, kad pedofilija buvo, ją dengia teisėtvarka ir teisėsauga, mergaitė pagrobta, panaudojant prieš ją smurtą, ir ji arba negyva, arba psichiatrinėje po tokių psichinių traumų, arba, geriausiu atveju, slepiama svetimoje šalyje, nežinia kokiose sąlygose.

Trečioji grupė įsitikinusi, kad viskas vyksta pagal Lietuvos įstatymus ir tarptautines konvencijas – įrodyta, kad žmogžudystės ir nelaimingi atsitikimai niekaip su pedofilija nesusiję, nes pedofilijos nebuvo, o mergaitę saugo įstatymai, ji yra saugi.

Sprendžiant iš komentarų socialiniuose tinkluose, komentarų po straipsniais portaluose antrosios grupės šalininkų kur kas daugiau, negu trečiosios, arba bent jau jie žymiai aktyvesni.

Jei TS-LKD atsieti nuo rinkėjų, tai ji, bent formaliai, priklauso trečiajai grupei. Tai patvirtina ir pranešimas, kad vaikų psichiatras Linas Slušnys kandidatuos į Seimą TS-LKD sąraše. Šis vaikų psichiatras mergaitės smurtinį (mano nuomonė) atėmimo iš globėjos aktą pavadino teisiškai nesmurtiniu. Po to mergaitės likimu, kiek žinau, nesidomėjo.

Atlaidumas ir gailestingumas

Bet Deimante Stankūnaite susidomėjo Jungtinių Tautų specialus komitetas, įtraukęs ją į dingusių be žinios sąrašą, paaiškinant:

“Ataskaitiniu laikotarpiu buvo paduotas prašymas dėl neatidėliotinų veiksmų Deimantės Stankūnaitės atžvilgiu, seksualinio išnaudojimo aukos, įtariama, su tyliu motinos sutikimu ir dalyvaujant valstybės institucijoms, kuri dingo, sulaukusi 8 metų (skubių veiksmų prašymas Nr. 569/2019). Atsakyme valstybė narė informavo komitetą, kad Deimantė buvo surasta ir šiuo metu saugoma įstatymų. Nepaisant to, atstovas paprašė valstybės, šios Konvencijos Šalies, patvirtinti tikslią Deimantės buvimo vietą ir leisti susisiekti su ja. Kitas pranešimas bus išsiųstas valstybei, šios Konvencijos šaliai.”

Neringa Venckienė atvežama į teismą. Roko Markovičiaus (ELTA) nuotr.

During the reporting period, a request for urgent action was registered on behalf of Deimantė Stankūnaitė (urgent action request No 569/2019) a victim of sexual exploitation allegedly committed with the mother’s acquiescence and the involvement of State authorities, who disappeared at the age of 8. In its reply, the State party informed the Committee that Deimantė had been found and was currently under the protection of the law. Nevertheless, the representative requested the State party to confirm Deimantė’s exact whereabouts and allow contact with her. A follow-up note will be sent to the State party (iš oficialaus JT tinklalapio).

Viskas paprasta ir aišku, prašytojas nori įsitikinti, kad Deimantė gyva, ir sužinoti, kaip ji gyvena. Matyt, pagal tarptautines konvencijas tai – šventa prašytojo teisė, kurią, jei Deimantė gyva, yra visiškai nesunku įgyvendinti.

Dvi iš šešių krikščioniškų dorybių – atlaidumas ir gailestingumas. Jas labai naudinga žinoti einant į rinkimus su viešais pareiškimais. Taip pat, ir savų klaidų pripažinimas, pavyzdžiui, TS-LKD kandidatui į Seimą viešai pripažinus kažkada klydus, o dabar pakeitus nuomonę.

Be to, tylėjimas reiškia sutikimą. Negi TS-LKD sutinka, kad galimai valdančiąją partiją, pagrindinį jos konkurentą, į Seimo rinkimus vesiantis lyderis Garliavos istorijoje – be nuodėmės? Net po to, kai aštuonerius metus slėptas video įrašas, padarytas 2012 m. gegužės 17 d. namo viduje Garliavoje, neseniai buvo išsiųstas visoms suinteresuotoms valstybės institucijoms?

2020.06.14; 07:10

Prancūzijoje protestuoja rasizmu ir smurtu kaltinami policininkai. EPA-ELTA nuotr.

Prancūzijos policininkai ir policijos profesinės sąjungos penktadienį antrą dieną iš eilės rengė protestus dėl jiems reiškiamų kaltinimų rasizmu ir smurtu.
 
Jie skundžiasi vyriausybės paramos trūkumu ir piktinasi tuo, kad yra kaltinami rasizmu ir brutaliu elgesiu.
 
Keli šimtai pareigūnų ir sąjungų narių penktadienį blokavo eismą, važiuodami Eliziejaus laukų alėja Paryžiuje.
 
Ketvirtadienį pareigūnai, protestuodami Lilyje, Marselyje ir kituose miestuose, numetė ant žemės antrankius. Dauguma šaukė ir ragino vidaus reikalų ministrą Christophe’ą Castanerį atsistatydinti.
 
Ministras supykdė pareigūnus anksčiau šią savaitę, kai pažadėjo, kad laikysis „nulinės tolerancijos“ rasizmui policijos gretose. Ch. Castaneris, be kita ko, pridūrė, kad pareigūnai, sulaikydami įtariamuosius, daugiau nebegalės stipriai suimti jų už kaklo.
 
Tokius žingsnius paskatino birželio pradžioje Paryžiuje tūkstančių žmonių surengtas protestas prieš policijos smurtą ir rasizmą. Tūkstančiai žmonių protestavo dėl juodaodžio vyro Adamo Traore mirties jį sulaikius policininkams 2016 metais, įkvėpti JAV apėmusių protestų dėl juodaodžio George’o Floydo mirties jį areštavusių policininkų rankose.
 
„Policininkai nėra rasistai. Jie gelbėja žmonių gyvybes, nepaisydami jų odos spalvos“, – penktadienį žurnalistams sakė vienos policijos profesinės sąjungos vadovas Fabienas Vanhemelryckas.
 
„Tai susiję ne tik su vidaus reikalų ministru. Prezidentas privalo užtikrinti, kad policija būtų gerbiama“, – pridūrė jis.
 
Šeštadienį Paryžiuje ir kituose miestuose planuojami nauji protestai prieš policijos naudojamą smurtą ir rasizmą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 16:16

Vilniuje – eisena, smerkianti rasizmą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Po penktadienį Vilniuje įvykusios ir viešas diskusijas sukėlusios protesto akcijos prieš rasizmą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir aštuoni tyrimai dėl administracinės teisės pažeidimų. Tai trečiadienį žurnalistams pranešė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
 
„Vykdomi atitinkami tyrimai. Konkrečiai yra pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pradėtos 8 administracinių teisės pažeidimų teisenos“, – Seime teigė policijos generalinis komisaras.
 
Kaip patikslino R. Požėla, tyrimai pradėti dėl pastarąjį penktadienį Vilniuje vykusioje eisenoje demonstruotų plakatų su įžeidžiais, policijai skirtais epitetais. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kelių aktyvistų susistumdymo eisenos metu.
 
„Ten buvo situacija, kai buvo susistumdymas, situacija yra užfiksuota ir dabar yra normalia tvarka vykdomas tyrimas“, – teigė generalinis komisaras.
 
R. Požėla neslėpė, kad pats skeptiškai vertina tai, kad demonstrantai, susirinkę palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą, viešai įžeidinėjo policiją.
 
„Be abejo, neigiamai (vertinu – ELTA), mes už tai, kad žmonės taikiai, protingai reikštų savo įsitikinimus, bet jokiu būdu nevartodami tokių epitetų ir neįžeidinėdami institucijų ar konkrečių pareigūnų, ar dar blogiau – nenaudodami prievartos priemonių“, – teigė R. Požėla.
 
Jungtinėse Amerikos Valstijose nesibaigiant protestų dėl juodaodžių teisių bangai, Vilniuje penktadienį suorganizuota eisena, siekiant atkreipti dėmesį į rasizmo problemas bei palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą. Policijos atstovų tvirtinimu, eisenoje dalyvauja apie 1 tūkst. demonstrantų. Tarp susirinkusių demonstrantų buvo asmenų, nešusių plakatus su policijos atžvilgiu įžeidžiais užrašais. Viename iš plakatų buvo užrašas „F**k the police“.
 
ELTA primena, kad protestai JAV įsisiūbavo policijos pareigūnui Derekui Chauvinui nužudžius sulaikytą juodaodį George‘ą Floydą. Per G. Floydo sulaikymą gegužės 25 d. policijos pareigūnas D. Chauvinas beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti. Netrukus jis mirė. Nepriklausoma atlikta autopsija parodė, kad vyras mirė dėl uždusimo.
 
G. Floydo mirtis paskatino masinius protestus JAV prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes ir plėšikavimus. Pačiam pareigūnui D. Chauvinui už antrojo laipsnio žmogžudystę gresia iki 40 metų kalėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.10; 09:00

Jungtinės Karalystės sostinėje mitingo prieš rasizmą metu kilus susirėmimams su kai kuriais protestuotojais, sužeisti 14 policijos pareigūnų. Apie tai sekmadienį pranešė Londono policijos viršininkė Cressida Dick.
 
„Man nepaprastai liūdna, kad vakar vakarą Londono centre nedidelė dalis protestuotojų griebėsi smurto prieš pareigūnus“, – C. Dick kalbėjo sekmadienio popietę.
 
Policijos viršininkė taip pat pridūrė, kad „šokiruojamų ir visiškai nepriimtinų“ incidentų metu praėjusią savaitę buvo sužeisti iš viso 13 policininkų.
 
Po taikaus mitingo prieš rasizmą sostinės centre šeštadienio popietę kai kurie protestuotojai pradėjo mėtyti įvairius daiktus, leisti fejerverkus ir netgi raketas. Pastaruoju atveju išsigandęs policijos žirgas nusviedė policininkę žemyn. Moteris gydoma ligoninėje.
 
Remiantis policijos duomenimis, per susirėmimus suimta 14 žmonių.
 
Sekmadienį protestai prieš rasizmą jau vyksta ar dar vyks ne viename Jungtinės Karalystės mieste.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.08; 08:00

Per pastarąsias 24 val. Jungtinėse Valstijose nuo COVID-19 mirė 691 žmogus, rodo naujausi Johnso Hopkinso universiteto duomenys.
Tai yra mažiausias koronaviruso aukų skaičius per savaitę.
 
Baltimorėje įsikūrusio universiteto renkamais duomenimis, JAV iš viso užfiksuotos 110 482 mirtys nuo COVID-19 ir 1 938 842 ligos atvejai.
Tiek užsikrėtusiųjų, tiek ir mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius JAV yra gerokai didesnis nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.
 
Tiesa, skaičiuojant pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Jungtines Valstijas lenkia kelios Europos šalys, tarp jų Prancūzija, Italija ir Ispanija.
 
JAV balandžio viduryje kasdien nuo COVID-19 mirdavo apie 3 tūkst. žmonių, šiuo metu statistika rodo, kad šalyje kasdien nuo šios ligos miršta apie 1 tūkst. žmonių, o ja užsikrečia apie 20 tūkst. gyventojų.
 
Sveikatos apsaugos specialistai baiminasi, kad masiniai protestai prieš policijos brutalumą ir rasizmą daugelyje JAV miestų gali paskatinti naują užsikrėtimų skaičiaus šuolį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.08; 00:01

Londono protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį Londone į gatves išėjo šimtai žmonių, protestuojančių prieš JAV policijos pareigūnų elgesį ir George’o Floydo nužudymą. Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas nužudymą pasmerkė.
 
Protestuotojai, dauguma dėvintys kaukes, nepaisė koronaviruso apribojimų ir susibūrė Londono gatvėse. Jie laikė plakatus su šūkiais „Teisingumo dėl George’o Floydo!“, „To jau pakaks!“ ir žygiavo nuo Haid parko iki Vaitholo vyriausybės rajono centriniame Londone.
 
Praėjusią savaitę Mineapolyje policijos pareigūnas keliu užspaudė beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, jis užduso. Incidentas sukėlė visuotinį pasipiktinimą, o policijos pareigūnui pareikšti kaltinimai trečio laipsnio žmogžudyste.
 
B. Johnsonas trečiadienį kreipėsi į Donaldą Trumpą sakydamas, kad visuomenėje smurto iš viso neturėtų būti. Premjeras teigė pasibaisėjęs G. Floydo nužudymu, esą pagalvojus apie šį incidentą jam darosi bloga.
 
„Mano žinutė prezidentui D. Trumpui, visiems JAV gyventojams, žinutė iš JK, nors esu įsitikinęs, kad su manimi sutiktų didžioji dauguma žmonių visame pasaulyje: rasizmui ir rasizmu grindžiamam smurtui mūsų visuomenėje vietos nėra“, – žurnalistams sakė B. Johnsonas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.04; 07:31

Kanados raitoji pasienio policija.

Kanados policija Monrealyje sulaikė 11 žmonių, kėlusių riaušes po protesto akcijos prieš afroamerikiečio George`o Floydo nužudymą Jungtinėse Valstijose. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CBC.
 
Protesto akcija buvo surengta sekmadienį. Po jos kai kurie renginio dalyviai ėmė daužyti parduotuvių, taip pat mobiliojo ryšio salonų vitrinas. Policija sulaikė devynis žmones už vagystę su įsilaužimu, vienas protestuotojas sulaikytas už ginklo naudojimą ir dar vienas – už chuliganizmą.
 
Šeštadienį analogiška protesto akcija įvyko Toronte, bet ten incidentų neužfiksuota.
 
Minesotoje ir daugelyje kitų Amerikos valstijų nuo praėjusios savaitės pradžios nesiliauja masinės protesto akcijos ir riaušės dėl afroamerikiečio George`o Floydo žūties. 46-erių vyras mirė pirmadienį po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų kelias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors šis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė ligoninėje.
 
Gegužės 26 d. visi keturi pareigūnai, dalyvavę sulaikant G. Floydą, buvo atleisti iš darbo, vienas iš jų – Derekas Chauvinas – suimtas pagal kaltinimą netyčiniu nužudymu.
 
Šis incidentas paskatino plataus masto protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą bei riaušes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 00:15

G. Floydo šeima ragina protestuotojus susilaikyti nuo smurto. EPA-ELTA nuotr.

JAV per policijos operaciją Mineapolyje nužudyto juodaodžio George’o Floydo brolis pirmadienį paragino protestuotojus susilaikyti nuo smurto. Tuo metu nepriklausoma autopsija parodė, kad G. Floydas mirė dėl uždusimo.
 
46-erių G. Floydas mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.
 
Šis incidentas paskatino JAV protestus. Šalyje rengiami dideli protestai prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes, plėšikavimus, padeginėjus ir susirėmimus su policija.
 
Demonstrantai ragina sustabdyti policijos diskriminacinius veiksmus afroamerikiečių atžvilgiu, skanduodami „Juodaodžių gyvybės svarbios“.
G. Floydo brolis Terrence’as pareiškė, kad smurtiniai protestai daro žalą. Pasak jo, pernelyg dažnai policijos panaudotas smurtas paskatina smurtinius protestus, kurie nepadeda pasiekti jokių politinių pokyčių.
 
„Mes vis dar darysime tai, taikiai“, – teigė T. Floydas.
 
„Ką jūs visi darote, jūs nedarote nieko, nes tai nesugrąžins mano brolio. Jis nenorėtų, kad jūs visi tai darytumėte“, – pridūrė Terrence’as.
Šeimos teisininkų teigimu, G. Floydo laidotuvės vyks birželio 9 d. Hiustone, Teksase, kur vyras praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.
Kaip pranešama, šeimos pareikalauta nepriklausoma autopsija parodė, kad G. Floydas mirė dėl uždusimo, taip paneigiant oficialią ataskaitą.
„Autopsija rodo, kad ponas G. Floydas neturėjo medicininio pobūdžio problemų, kurios galėjo lemti ar prisidėti prie jo mirties“, – teigė skrodimą atlikęs medikas Michaelis Badenas.
 
„Jo sveikata buvo gera. Mirties priežastis, mano nuomone, yra uždusimas dėl kaklo suspaudimo“, – aiškino M. Badenas.
 
„George’as mirė, nes jam trūko oro, jam reikėjo oro gurkšnio“, – teigė advokatas Benas Crumpas. Jis paragino tęsti protestus, bet pridūrė, kad smurtas yra nepriimtinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 03:00

Barakas Obama. EPA – ELTA nuotr.

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė pranešimą dėl besitęsiančių protestų, kuriuos sukėlė juodaodžio George’o Floydo nužudymas. B. Obama paragino žmones „pagrįstą pyktį pakeisti taikiais, tvariais ir efektyviais veiksmais.“
 
Pirmasis juodaodis JAV prezidentas teigė, kad žmonės turi ir toliau skleisti žinią apie neteisybę, taip pat ir protestuodami – tačiau vėliau ši susikaupusi energija turėtų pavirsti į didesnį rinkėjų aktyvumą, kad būtų išrinkti tokie „valdžios pareigūnai, kurie galėtų atsakyti į mūsų reikalavimus.“
 
B. Obama pripažino, kad demonstracijos yra atsakas į įsisenėjusias problemas, kurių valdžios pareigūnai ilgai nesprendė. Tačiau buvęs prezidentas pasmerkė demonstrantų smurtą.
 
„Visoje šalyje nuvilnijusios protestų bangos atskleidžia tikrą ir pagrįstą nusivylimą dėl jau dešimtmečius JAV nevykdomos policijos ir baudžiamojo teisingumo reformos“, – sakė jis.
Amerikoje nerimsta protestai dėl juodaodžio žūties. EPA-ELTA nuotr.
 
B. Obama teigė, kad visuomenei reikia pripažinti „nuolatinį, ardomąjį rasizmo mūsų visuomenėje poveikį“ ir imtis reformų šiuo klausimu. Jis taip pat pabrėžė, kad valstybei reikia „realių pokyčių.“
 
„Turime mobilizuotis ir skleisti informaciją, turime organizuotai atiduoti savo balsus, kad užtikrintume, jog išsirinksime kandidatus, kurie imsis reformų“, – teigė B. Obama.
 
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija savaitgalį paneigė, kad šalyje egzistuoja sisteminis rasizmas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 00:30

Mineapolyje dėl demonstracijų dislokuota 500 JAV nacionalinės gvardijos kariškių. EPA-ELTA nuotr.

Po tris naktis iš eilės rengtų smurtinių protestų dėl juodaodžio George’o Floydo nužudymo, šiauriniuose JAV miestuose Mineapolyje ir Sent Pole dislokuota 500 nacionalinės gvardijos kariškių.
 
„Mūsų pajėgos apmokomos saugoti gyvybes, ginti nuosavybę ir užtikrinti žmonių teisę rengti taikias demonstracijas“, – teigė Minesotos nacionalinės gvardijos padaliniui vadovaujantis generolas majoras Jonas Jensenas.
 
Dislokavimas buvo pradėtas pernakt, demonstrantams Mineapolyje ir Sent Pole nusiaubus ir sudeginus dešimtis pastatų. Protestuotojai pirmąsias demonstracijas surengė antradienį, siekdami parodyti nepasitenkinimą dėl policijos pareigūnų smurto prieš afroamerikiečius.
 
Jų reakciją sukėlė juodaodžio George’o Floydo nužudymas, kurį nufilmavo ir paviešino vienas praeivis. Incidento metu policininkas keliu spaudė antrankiais surakinto G. Floydo kaklą, kol šio gyvybė užgeso.
 
Karininkai ir karininkės budėjimą pradės naktį ir misijas atliks rotacijos principu, nuo pirmadienio ryto jie vietos ir valstijos policijos pajėgoms padės palaikyti taiką, teigiama nacionalinės gvardijos pranešime.
 
„Nacionalinė gvardija teiks paramą civilinės valdžios institucijoms tol, kol įsakymais bus siekiama apsaugoti žmones ir turtą“, – sakė gvardijos atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 07:30

Vokietijoje per trejus metus su neapykantos ir agresijos apraiškomis susiduriančių žurnalistų skaičius padidėjo maždaug 18 proc. Tai rodo Bylefeldo universiteto mokslininkų surengtos apklausos rezultatai, su kuriais trečiadienį supažindino naujienų agentūra DPA.
 
Apklausoje dalyvavo 322 įvairių Vokietijos žiniasklaidos priemonių darbuotojai. Specialistai žurnalistų teiravosi, kaip žiūrima į jų profesinę veiklą. Paaiškėjo, kad apie 60 proc. apklaustųjų, pasak jų, bent kartą per metus patyrė įvairių išpuolių – užgauliojimų, grasinimų griebtis fizinio smurto prieš juos.
 
2017 metais Bylefeldo universiteto darbuotojai atliko analogišką tyrimą. Tada apie 42,2 proc. apklaustų žurnalistų pareiškė vienaip ar kitaip patyrę įvairių priešiškumo ir neapykantos apraiškų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.07; 00:25

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė informavo, kad ketvirtadienį, nuo 17 val., ilgajam savaitgaliui bus sustiprintas policijos pareigūnų patruliavimas viešose vietose.
 
Pasak jos, Lietuvoje iš viso patruliuos daugiau nei 800 ekipažų. Vidaus reikalų ministrė taip pat pabrėžė, kad pareigūnai didelį dėmesį skirs ir smurto artimoje aplinkoje kontrolei.
 
„Patruliuojama nuolat, bet po darbo valandų – nuo 17 val. patruliai jau bus prie kurortinių savivaldybių. (…) Pareigūnai taip pat vykdo transporto priemonių patikrinimą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė R. Tamašunienė.
Ji paaiškino, kad pareigūnai stebės, ar žmonės nesibūriuoja, ar dėvi kaukes, kai šalia yra kitų žmonių.
 
„Jeigu oras geras, žmonių srautai yra pakankamai dideli. Patruliavimas parkuose, pagal galimybę lankytinuose vietose bus keliami dronai ir stebima, kaip žmonės elgiasi viešose vietose. Svarbu, kad jie nesibūriuotų, būtų laikomasi saugaus atstumo. Savivaldybės lokaliai gali taikyti savo papildomas priemones“, – teigė R. Tamašunienė, pridūrusi, kad savivaldybėms galima pačioms spręsti, ar leisti apgyvendinimo paslaugas, taip pat – ar neuždaryti kai kurių kelių.
 
Dėmesį skirs ir smurto artimoje aplinkoje kontrolei
 
R. Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad pareigūnai didelį dėmesį skirs ir smurto artimoje aplinkoje kontrolei.
 
„Noriu pabrėžti, kad kyla emocinės įtampos – ilgai žmonės yra namuose. Dažnai abu šeimos nariai – ir vyras, ir žmona dirba nuotoliniu būdu. Tokiu būdu visa šeima nuolat yra namuose, kyla įtampos, todėl viena iš prioritetinių policijos pareigūnų užduočių yra reagavimas į smurtą artimoje aplinkoje. Tikimės, kad tais palengvinimais, kuriuos priėmė vakar Vyriausybė, mes pasinaudosime protingai, sąmoningai, žinodami, kad virusas yra prie pat mūsų“, – akcentavo R. Tamašunienė.
 
Ministrei antrino ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
 
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Atkreipsime didžiulį dėmesį į riziką tapti smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų saugumo užtikrinimą. Karantino laikotarpiu tokių įvykių yra padaugėję ir tai mums kelia nerimą. Identifikuojame konkrečias vietas, kurios išsiskiria didžiausiu pranešimų skaičiumi, stiprinsime jų kontrolę“, – teigė R. Požėla.
 
Policijos vadovas informavo, kokių priemonių imsis pareigūnai ilgąjį savaitgalį.
 
„Viešųjų erdvių stebėsena, parkų, skverų, paplūdimių ir kitų tikėtinų žmonių susibūrimo vietų stebėsena, kapinių ir jų prieigų kontrolė, eismo saugumo stiprinimas ir įvažiavimo į kurortinius miestus kontrolė. Mes pasiliekame teisę pasirinktinai tikrinti transporto priemones ir juose esančius asmenis – ar jie atitinka visus karantino reikalavimus. Taip pat – prekybos, pramogų, paslaugų ir maitinimo įstaigų kontrolė“, – informavo R. Požėla, pridūręs, kad informacija gyventojams bus dalinamasi ir socialiniuose tinkluose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.30; 06:00

Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad savaitgalį apie 15 tūkstančių automobilių nebuvo praleisti į konkrečius miestus ir miestelius. Pasak generalinio komisaro, pasitaikė ir tokių, kurie pareigūnų nurodymams priešinosi, todėl pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas.
 
„Apie 4 tūkstančius policijos pareigūnų dirbo nuo penktadienio iki vakar vakaro. Mums padėjo Šiaulių sąjungos nariai, karo policijos darbuotojai, vidaus reikalų sistemos pareigūnai. Tai visi kartu atlikome šį didelį darbą. Mūsų skaičiavimais, patikros punktuose nuo penktadienio iki pirmadienio vakaro buvo patikrinta apie 100 tūkstančių transporto priemonių. Iš jų apie 15 tūkstančių, maždaug kas 6 automobilis, deja, neatitiko Vyriausybės nutarime nustatytų išimčių ir tiesiog buvo apgręžtas ir neįleistas į konkrečią gyvenvietę, miestą“, – sakė R. Požėla.
 
Anot jo, savaitgalį taip pat surašytas 231 protokolas dėl karantino pažeidimų.
 
„Savaitgalį surašėme 231 protokolą dėl karantininių pažeidimų. Tai ir saviizoliacijos pažeidimai, ir kaukių dėvėjimo pažeidimai, ir kiti nesilaikymai. (…) buvo tokių atvejų, kai nevykdomi teisėti pareigūnų reikalavimai ir tam buvo priešinamasi, todėl turime ir ikiteisminių tyrimų. (…) buvo sulaikyti ir neblaivūs vairuotojai, ir kiti eismo pažeidimai (…) Esu įsitikinęs, kad ši priemonė buvo reikalinga (…)“, – teigė jis.
 
Nors kitų įvykių per savaitgalį buvo nedaug, bet, pasak R. Požėlos, jie buvo itin sunkūs.
 
„Apskritai dėl kriminogeninės situacijos šį savaitgalį tai pačių įvykių buvo nedaug. Tačiau, deja, tie įvykiai buvo pakankamai sunkūs. Buvo įvykdyti du nužudymai artimoje aplinkoje. 8 sunkūs kūno sužalojimai, kurie buvo padaryti naudojant peilius, kirvį. Deja, neišvengėme ir tragiškų eismo įvykių, ir ypač skaudu, kad žuvo nepilnametis, bet vėlgi nepilnametis ir vairavo transporto priemonę. Turėjome brutalų apiplėšimą Rokiškio rajone“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.14; 00:55

Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla informuoja, kad per karantino laikotarpį 55 procentais sumažėjo registruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, ženkliai sumažėjo nusikalstamų veikų viešose vietose bei pagerėjo avaringumo statistika.
 
Visgi Lietuvos policijos vadovas pripažįsta, kad per pastarąsias dvi savaites padidėjo įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, skaičius.
 
„Kaip bebūtų keista, gyvendami karantino sąlygomis matome ir tam tikrų teigiamų dalykų. Per tas dvi savaites – minus 55 procentai registruoto sunkaus ir labai sunkaus nusikalstamumo, ženklus minusas dėl nusikalstamų veiklų, įvykdytų viešose vietose, avaringumo skaičiai gerėja“, – Delfi „Dėmesio centre“ kalbėjo R. Požėla.
 
Visgi Lietuvos policijos vadovas pripažįsta, kad šalyje per karantino laikotarpį padaugėjo įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Todėl. R. Požėlos teigimu, policija ruošiasi galimam dar didesniam nusikaltimų artimoje aplinkoje skaičiaus padidėjimui.
 
„Tačiau ką prognozavome ir prognozuojame, turime daugiau įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Tai vienas iš labiausiai nerimą keliančių dalykų, nes turime ir užsienio šalių patirtį, pavyzdžiui, Prancūzijoje per pastarąsias savaites tokio pobūdžio nusikalstamų veikų išaugo 30 procentų“, – kalbėjo R. Požėla.
 
„Mes neatmetame, kad ir Lietuvoje yra galima tokia situacija, todėl ruošiame tam tikrus algoritmus mūsų pareigūnams ir ruošiamės reaguoti ten, kur labiau mūsų reikės“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.31; 00:30

Antradienio vakarą Sofijoje prie savo namų buvo sumuštas Bulgarijos laikraščio „168 časa“ vyriausiasis redaktorius, žinomas žurnalistas Slavis Angelovas.
 
Kaip praneša leidinys „24 časa“, nežinomi kaukėti užpuolikai kelis kartus smogė jam į galvą metaliniais strypais.
 
Preliminariais duomenimis, žurnalistą užpuolė trys vyrai. Du iš jų mušė S. Angelovą, o trečiasis visa tai filmavo. Nešiojamasis kompiuteris ir kiti vertingi žurnalisto daiktai nusikaltėlių nesudomino. Nukentėjusysis nugabentas į ligoninę.
 
Policija tiria incidento aplinkybes ir ieško nusikaltėlių. Pagal pagrindinę versiją, užpuolimas veikiausiai susijęs su tiriamosios žurnalistikos srityje dirbančio S. Angelovo profesine veikla.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.18; 11:16

Mažiausiai 18 žmonių nukentėjo penktadienį Kabule, kai  per ceremoniją, skirtą modžahedų lyderio Abdulo Ali Mazari mirties 25-osioms metinėms, kilo šaudynės.
 
Kaip pranešė televizijos kanalas „1 TV“, tarp ceremonijos dalyvių buvo Afganistano ministras pirmininkas Abdullah`a Abdullah`a. Gautomis žiniomis, premjeras nenukentėjo ir tučtuojau paliko incidento vietą. Susišaudymas tarp užpuolikų ir saugumo pajėgų tęsiasi.
 
Pasak „1 TV“, į ligoninę nugabenti septyni sužeistieji. Apie jų būklę nepranešama.
 
Šaudynės prasidėjo, kai kalbą sakė buvęs Afganistano viceprezidentas Karimas Khalili. Ugnį paleido nežinomi asmenys.
 
Kaip pranešė televizijos kanalas „Tolo News“, remdamasis radikalaus Talibano judėjimo atstovu, ši teroristinė organizacija neigia, kad yra susijusi su šaudynėmis Kabule.
 
Pirmadienį Talibano atstovas žurnalistams pranešė, kad baigėsi „smurto lygio sumažinimo“ laikotarpis ir atnaujinami karo veiksmai prieš Afganistano vyriausybės kariuomenę. Anksčiau Afganistano valdžia ir talibai buvo susitarę dėl „smurto lygio sumažinimo“ režimo šalyje, kuris įsigaliojo vidurnaktį iš vasario 21-osios į 22-ąją. Šio režimo turėjo būti laikomasi septynias dienas.
 
Vasario 29 d. Dohoje buvo pasirašyta JAV ir talibų taikos sutartis. Pagal ją, JAV ir jų sąjungininkai ketina per 14 mėnesių išvesti iš Afganistano visą kariuomenę. Be to, Vašingtonas ketina iki rugpjūčio panaikinti sankcijas Talibano judėjimo nariams ir prisidėti prie to, kad talibai būtų išbraukti iš JT sankcijų sąrašo. Kaip pažymima dokumente, Talibano ir kitų Afganistano šalių derybos turi prasidėti kovo 10 d. Iki derybų pradžios turi būti paleisti 5 tūkstančiai Talibano šalininkų ir 1 tūkstantis žmonių, esančių talibų rankose.
 
Kaip pareiškė talibų atstovybės Dohoje vadovo pavaduotojas Abdulas Salamas Hanafi, jeigu kalinių paleidimo klausimas nebus išspręstas, Afganistano šalių derybos gali ir neįvykti.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.07; 00:30

Kovo 5-6 dienomis Vilniuje susirinkę įvairių sričių ekspertai kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, ragindami sudaryti sąlygas traumuotoms visuomenėms užgydyti savo žaizdas.
 
Valdovų rūmuose surengtoje konferencijoje „Neužgijusios praeities žaizdos: pasekmės ir įveikos būdai“ aptarti istorinių traumų padariniai, būdingi ne tik individui, bet ir visuomenei: psichinės ligos, tapatybės praradimas, padidėjusi baimė, išaugęs nerimas, alkoholizmas, savižudybės, smurtas šeimose ir viešumoje, saviizoliacija. Daug dėmesio skirta traumų poveikiui tarptautiniams santykiams ir traumų įveikos būdams.
 
Konferencijos dalyvių priimtoje deklaracijoje teigiama, kad patirtos istorinės traumos lemia visuomenės požiūrį į save, taip pat jos vykdomą vidaus ir tarptautinę politiką. Traumų atpažinimas, jų padarinių pripažinimas ir įveika veda visuomenes išgijimo ir susitaikymo link.
 
Deklaracijoje vyriausybės ir tarptautinės organizacijos skatinamos iki galo ištirti, kas tiksliai nutiko, kas ir kokia forma dalyvavo, ir tai viešai įvardyti; užtikrinti, kad teisingumas būtų pasiektas, nes atkūrus teisingumą traumos sparčiau gyja, o jas patyrę asmenys gali susigrąžinti gerovę; skatinti trauminių patirčių meninę refleksiją kaip veiksmingą būdą išreikšti ir įprasminti skausmą, palengvinti tiesos paieškas ir gijimo procesus; visomis priemonėmis kovoti su bandymais iškraipyti istorinius faktus ir siekiais užglaistyti totalitarinių režimų nusikaltimus.
 
Tuo metu psichinės sveikatos atstovai raginami aktyviau rengti strategijas stabdant traumų padarinių perdavimą ateities kartoms. „Labiausiai istorines žaizdas užgydyti padeda traumą išgyvenusių aukų, jų budelių ir palikuonių gedėjimas kartu ir netrukdymas vienas kitam gedėti“, – sakoma deklaracijoje. 
 
Konferencija, subūrusi politikus, istorikus, menininkus ir psichinės sveikatos specialistus iš Amerikos, Azijos ir Europos, – pirmasis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje.
 
Renginį organizavo Užsienio reikalų ministerija kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centru, Vilniaus universiteto Psichologijos institutu ir kitais partneriais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.07; 00:05

Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr.

Pirmąją Naujųjų metų dieną Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) užgriuvo pagalbos prašymų lavina – užregistruotas 5 261 skambutis. Šis skaičius, kaip praneša BPC, viršija iki šiol buvusį rekordinį 2017 metų sausio 1-osios dienos pagalbos prašymų skaičių daugiau nei 350.
 
Didžiausia pagalbos prašymų dalis, kaip pažymima BPC pranešime, buvo susijusi su policijos kompetencijai priskiriamais įvykiais. Užregistruota 2 728 policijai skirti prašymai, 1910 – greitajai medicinos pagalbai, 177 – priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, 23 – aplinkos apsaugai.
 
Greitoji medicinos pagalba

Iš viso pirmąją šių metų dieną buvo registruota 10 771 skambutis. Tradiciškai daugiausia skambučių sulaukta tuoj po vidurnakčio: per pirmąją 2020-ųjų metų valandą užregistruota 700 skambučių, per antrąją – 592, per trečiąją – 602. Vėliau kas valandą jų skaičius mažėjo, susilygino su buvusiu prieš vidurnaktį. Mažiausiai skambučių užregistruota tarp 8 ir 9 valandos ryto – 193.
 
Naujametę naktį daugiausia pranešimų taip pat teko policijai, teigia Bendrasis pagalbos centras. Nuo gruodžio 31 dienos 21 valandos iki sausio 1 dienos 9 valandos užregistruota 304 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, 208 pranešimai dėl konfliktų, 192 – dėl triukšmo. Tradiciškai sulaukta pasipiktinusių vyresnio amžiaus gyventojų skambučių dėl miestų gyvenamuosiuose rajonuose sprogdinamų fejerverkų.
 
Užregistruota 40 pranešimų dėl iš globos įstaigų pavieniui ar grupėmis išėjusių ir negrįžusių nepilnamečių. Dauguma jų taip paspruko nebe pirmą kartą.
 
Degė gyvenamieji, ūkiniai pastatai, šiukšlių konteineriai. Būta gelbėjimo darbų: šalinti ant važiuojamosios kelio dalies gulintys medžiai, padėta į butą patekti policijai. Sausio 1-ąją Vilniuje buvo rastas Antrojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinys.
Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
 
Greitosios medicinos pagalbos prireikė nukentėjusiems fejerverkų sprogdintojams, įvairaus dydžio traumas ir sužalojimus patyrusiems žmonėms.
 
Siekiant užtikrinti operatyvumą ir atsiliepti į kaip įmanoma daugiau skambučių, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus ir Klaipėdos skyriuose tiek nakties, tiek dienos metu dirbo sustiprintos pamainos. Vidutinis atsiliepimo laikas buvo 6 sekundės, o iki 8 sekundžių buvo atsiliepta į 92 procentus skambučių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 00:01

Paryžiuje ir Romoje – demonstracijos dėl smurto prieš moteris. EPA-ELTA nuotr.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Prancūzijoje ir Italijoje išėjo į gatves, protestuodami dėl smurto prieš moteris ir diskriminaciją.
 
Protestai vyko Paryžiuje ir dar 30-yje Prancūzijos miestų, taip pat Romoje.
 
Vien tik Paryžiuje, žiniasklaidos duomenimis, į demonstraciją, kurios moto buvo „#noustoutes“ („mes visi“), susirinko 49 000 žmonių. Visoje šalyje vyko 30 mitingų. Jų dalyviai, be kita ko, norėjo atkreipti dėmesį į  didelį vadinamųjų femicidų – moterų žudymo dėl jų lyties – skaičių.
 
Rengėjų duomenimis, protestuoti į gatves Paryžiuje išėjo 100 000 demonstrantų. Tai buvo „didžiausios Prancūzijos istorijoje eitynės“ prieš seksistinį ir seksualinį smurtą, sakė viena organizatorių Caroline De Haas. Žmones į protestus sukvietė 70 organizacijų, partijų ir profsąjungų.
 
Organizatoriai prieš tai feisbuke reikalavo griežtesnių valstybės veiksmų už nusikaltimus prieš moteris. „Šiomis eitynėmis mes priversime institucijas imtis deramų priemonių“, – buvo teigiama socialiniame tinkle.
 
Agentūros AFP skaičiavimu, šiais metais Prancūzijoje būta mažiausiai 116 femicidų, per visus praėjusius metus – 121.
 
Ir Italijoje šeštadienį vyko protestai prieš smurtą prieš moteris. Didelė demonstracija, kurioje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, daugiausiai – moterų, vyko Romoje. Čia kasmet rengiama akcija, skirta kovoti prieš smurtą prieš moteris ir jų diskriminaciją. Tūkstančiai žmonių susirinko centrinėje Piazza della Repubblica aikštėje, jie laikė rankose plakatus, kuriuose buvo reikalaujama saugumo moterims.
 
Naujausiais duomenimis, nuo metų pradžios Italijoje nužudytos 94 moterys, dauguma jų žuvo nuo sutuoktinių ar partnerių rankos. 2018-aisiais nužudytų moterų buvo 142.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.25; 02:00