Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.

Varšuva, lapkričio 29 d. (dpa-ELTA). Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pirmadienį apkaltino Lietuvą migrantų žudymu, pasirodžius pranešimams apie dar vieną mirtį prie rytinės Europos Sąjungos (ES) valstybės sienos.
 
„Šioje migracijos krizėje niekšai nuėjo taip toli, kad žudo žmones“, – sakė A. Lukašenka per susitikimą su Baltarusijos gynybos ministerijos atstovais.
Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.
 
Migrantai atvežami prie Baltarusijos sienos „negyvi, o gal pusgyviai“ iš ES pusės ir ten išmetami, tvirtino 67 metų A. Lukašenka, pasirodęs vilkintis karinę uniformą.
 
Europos Sąjunga kaltina A. Lukašenką, dažnai vadinamą „paskutiniu Europos diktatoriumi“, tyčia skraidinant žmones iš krizių zonų, pavyzdžiui, Irako, ir stumiant juos prie ES sienos. Migrantai taip pat ne kartą skundėsi dėl netinkamo Baltarusijos saugumo pajėgų elgesio.
 
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Baltarusijos pasienietis pirmadienio rytą pranešė, kad pasienyje su Lietuva rastas negyvas vyras, savaitgalį buvo aptiktas kitas kūnas.
Informacijos negalima patikrinti nepriklausomai. Tarptautinis Raudonasis Kryžius neseniai pranešė apie daugiau nei 10 mirčių prie sienos rytiniame ES flange.
 
Lenkijos pasieniečiai pirmadienį pranešė, kad per 24 valandas iš Baltarusijos į Lenkijos teritoriją mėgino patekti iš viso 92 migrantai.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2021.11.30; 00:01

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nepavargdamas kartoja ir kartoja, kad mokslu reikia tikėti. Žinia, dėl tokio savo užsidegimo anas pagrįstai susilaukė pajuokos viešojoje erdvėje, žmonėms atkreipiant dėmesį, kad mokslinės hipotezės yra grindžiamos įrodymais arba eksperimentine baze, paliekant tikėjimą Šventajame Rašte apreikštų tiesų išpažinimo sferai. Galima pasakyti ir taip, kad mokslo tiesų pagrindimui nėra jokio reikalo pasitelkti aukštesniosios tikėjimo sąmonės, neretai išeinančios už patirties ribų, resursų. Tai taip akivaizdu, kad mes iš inercijos pražiopsome faktą, kad Vakarų istorijoje iš tiesų jau ne vieną kartą buvo kviečiama tikėti mokslu, – šio fakto taip pat nederėtų apeiti!

Čia pat galime pateikti  kažką panašaus į apibrėžimą apie tai, kad mokslu paprastai yra kviečiama tikėti būtent tada, kai mokslo vardas yra ideologiškai nusavinamas kokios nors politinė grupuotė naudai, drauge visą mokslo infrastruktūrą nukreipiant prieš ideologiškai nepageidaujamus reiškinius arba politinius oponentus. Dar kitaip tariant, mokslu paprastai kviečiama tikėti tada, kai mokslas yra įpainiojamas į ideologines kolizijas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Mokslu kvietė tikėti dar XVII ir XVIII amžių Apšvietos filosofija, atstovaujanti III luomo arba, kitaip tariant, nekilmingųjų interesus, kovoje su privilegijuotais to meto visuomenėje bajorijos ir dvasininkijos luomais. Būtent Apšvietos filosofija sukūrė precedentą ypač radikaliam  mokslo ir religinės pasaulio interpretacijos priešpastatymui, šventai įtikėjusi, kad visuomenės pažangą galiausiai lemia mokslo žinių populiarinimas. Kaip atrodo, būtent tada užgimė posakis, kad mokslas yra šviesa, o ne mokslas – tamsa, bažnytininkus pavadinant tamsybininkais.

Apšvietos amžiaus filosofijos pozicijos yra tūkstančius kartus aptartos ir išnarstytos po kaulelį, taigi būtų nuodėmė dar kartą kalbėti apie tą minties sferą, kuri yra ne kartą apsvarstyta, išvaikščiota ir išvažinėta taip, tarsi viskas čia galop patampa suplūkta asla. Vis tik galbūt  reikėtų atkreipti dėmesį į ne tokią vienareikšmę kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio Apšvietos filosofijoje užgimusią iš esmės matematinę valstybės kaip bendrosios valios  santykyje su atskira individo valia sampratą, kai valstybė prieš atskirą individą iškyla kaip visų bendrijos individų valių suma -1 santykyje su nuogu vienetu. Todėl, be visa ko kito, čia laikomasi požiūrio, kad visa, kas skiria, individą ir valstybę, t. y patriarchalinė šeima ir patriarchalinė priklausomybė, bažnyčia, kitos žmonių organizuotumo korporacinės formos yra istoriškai netikslingi dariniai, kuriuos reikia panaikint.

Vilniaus Universitetas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Kita vertus, taip išlukštentas iš bendruomeniškumo formų atskiras žmogus dažnai praranda tą paskutinę apsaugos priemonę, kuri galėtų amortizuoti nemotyvuotą valstybės prievartą. Iš tiesų, istorinė patirtis rodo, kad ta pati Apšvietos filosofija, kuri suformulavo visuomenės demokratinio organizavimo pagrindinius principus, iš kitos pusės, korporacijos neigimu užtikrino palankios terpės autoritarizmo ar totalitarizmo atsiradimui išsaugojimą. Įdomu, kad Apšvietos filosofijos paruošta Didžioji prancūzų revoliucija buvo ne šiaip paprasta giljotinos šventė ir krikštas krauju, šios revoliucijos nusiteikimą mokslo labui rodo ir tai, kad to meto Prancūzija buvo padalinta į departamentus, žemėlapyje su liniuote nubraižius taisyklingus kvadratus.

Žodyne rasime maždaug tokį paaiškinimą, kad korporacija yra vadinama teisiškai įforminta asmenų grupė, kurią sieja bendri profesiniai ar luominiai interesai. Žinia, luominėje visuomenėje korporacija visų pirma buvo vadinami cechas ir gildija. Tačiau ir šiuolaikinėje beluomėje visuomenėje galime rasti korporacijos likučius, tarkime, universitetų autonomijos principo užtikrinime ir sėkmės lydimoje profsąjungų veikloje. Kaip jau buvo užsiimta, korporacijos adaptuotu pavidalu, pritaikant ją mūsų laikmečio sąlygoms, susigrąžinimas yra svarbus dalykas, siekiant realios žmogaus teisių apsaugos. Paprastai modernioje visuomenėje perdarytos korporcijos principo didžiausi gynėjai būna konservatorių partijos, o Lietuvoje yra visiškai atvirkščiai, čia konservatoriais besivadinantys politikai yra didžiausi universitetų autonomijos ir profsąjungų priešai.

Gerasis nykštukas. Slaptai.lt foto

Jau XIXa. viduryje atsirandančio pozityvizmo pradininkai, vieninteliu pozityviu žinojimu pripažindami tik specialiojo mokslinio pažinimo rezultatus, ne tik atsiriboja nuo religinės tikrovės interpretacijos, bet su dar didesne aistra siekia užginčyti filosofinės refleksijos prasmingumą, kai filosofija tuometės mokslų diferenciacijos sąlygomis buvo radusi pakankamai patogų prieglobstį žmogaus tikrovės, istorijos ir visuomenės problematikos aptarimo sferoje. Taigi nenuostabu, kad pozityvistinės mąstysenos kūrėjams ypač svarbu buvo pagrįsti mokslinio visuomenės pažinimo galimybę, tai suprantant kaip užduotį į visuomenės pažinimą perkelti tas metodologine procedūras, kurios jau yra pasiteisinusios gamtos pažinime ir sukuriant visuomenės mokslą pagal gamtos mokslų pavyzdį, drauge tokiu būdu siekiant išmušti filosofijai bet kokį jos prasmingumo pagrindą, paliekant jai nebent teisę toliau vegetuoti tik kaip muziejinei disciplinai be jokio realaus turinio.

Kalėjimo grotos. Slaptai.lt nuotr.

Tačiau, kaip atrodo šių eilučių autoriui, tai, ko nepavyko padaryti pozityvistinės mąstysenos korifėjams, su trenksmu ir pertekliumi, tiesa, remdamiesi visai kitais pagrindais, padarė  marksizmo kūrėjai, pagal gamtamokslio pavyzdį užsimoję nustatyti geležinius istorijos dėsnius, o po to su žiaurių režimų pagalba pabandę įkišti žmonių gyvenimus į taip nustatytus visuomenė raidos ir funkcionavimo dėsnius. Žmogus, nesugebantis susitapatinti su tokiais visuomenės raidos dėsniais, geriausiu atveju buvo atpažįstamas kaip psichinis ligonis. Taigi, kaip atrodo bent man, mokslinis komunizmas yra karikatūrinė visuomenės aiškinimo perspektyva ne dėl to, kad tokiam aiškinimui iš tiesų trūksta reikiamo mokslinio pagrindimo, o greičiau dėl mokslinio požiūrio pertekliaus, įvertinat tą aplinkybę, kad jokia kita doktrina negali prilygti moksliniam komunizmui pagal nuoseklumą ir ypač brangintiną universalaus mokslo teorijoje sugebėjimą iki loginės pabaigos įvykdyti gamtos mokslų patirties perkėlimą į žmogaus tikrovės aptarimo sferą.

Už mokslinį komunizmą mokslingesnis gali būti nebent tik mokslinis ateizmas!

2021.11.22; 16:30

Nyderlanduose – nuožmios riaušės. EPA – ELTA foto

Amsterdamas, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Nyderlandų premjeras Markas Rutte pirmadienį pasmerkė tris neramumų naktis šalyje dėl COVID-19 priemonių kaip „gryną smurtą“, kurį panaudojo „idiotai“, ir pažadėjo patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.
Markas Ruttė, Nyderlandų premjeras. EPA – ELTA nuotr.
 
Savaitgalį įvairiose Nyderlandų dalyse kilo dešimtys smurtinių protestų, nukreiptų prieš vyriausybės politiką dėl COVID-19. Nuo penktadienio sulaikyta mažiausiai 130 žmonių, sužeisti dar keturi ir pranešta apie kelis sužalojimų patyrusius pareigūnus.
 
Neramumai Roterdame ir kituose šalies miestuose buvo „grynas smurtas po protesto priedanga“, Nyderlandų žiniasklaidai pirmadienį sakė M. Rutte. „Suprantu, kad visuomenėje tvyro daug įtampos, nes tiek daug laiko kovojame su COVID-19“, – teigė premjeras. Jis pridūrė, kad visuomet gins asmens teisę protestuoti, tačiau „niekuomet nepriimsiu to, kai idiotai naudoja gryną smurtą“.
Nyderlanduose kilo didelės riaušės. EPA-ELTA nuotr.
 
Roterdamas – po riaušių. EPA – ELTA nuotr.

Nyderlanduose lapkričio 13 d. įsigaliojo dalinis karantinas, ir šalis taip pat svarsto paskelbti vadinamąsias „2G priemones“, pagal kurias barai ir kavinės galėtų atsisakyti aptarnauti nepasiskiepijusius žmones.
 
Penktadienio vakarą Roterdamo centre šimtai protestuotojų susirėmė su policijos pareigūnais – pastarieji tuomet paleido ugnį ir taip buvo sužeisti keturi žmonės. Riaušininkai savo ruožtu sužalojo keturis policininkus. Šeštadienį protestuotojai Hagoje padeginėjo daiktus, o sekmadienį demonstrantai šiauriniuose Groningeno ir Leuvardeno miestuose svaidė degius skysčius ir niokojo turtą.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.11.22; 14:46

Roterdamas – po riaušių. EPA – ELTA nuotr.

Amsterdamas, lapkričio 20 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Roterdame kilo riaušės po to, kai buvo paskelbta apie dalinį karantiną dėl COVID-19.
 
Protestuotojai padegė policijos automobilį ir mėtė akmenis, o Nyderlandų policija paleido įspėjamuosius šūvius, sužeidusius mažiausiai du žmones, praneša AFP.
 
Chaosas prasidėjo po protesto prieš COVID-19 suvaržymus ir valdžios planus apriboti neskiepytų žmonių patekimą į tam tikras vietas.
 
Per neramumus vienoje pagrindinių Roterdamo komercinių gatvių dešimtys žmonių buvo sulaikyta, o septyni buvo sužaloti, įskaitant policijos pareigūnus.
 
Praeitą šeštadienį Nyderlandai tapo pirmąja Vakarų Europos valstybe grąžinusia dalinį karantiną. Apribojimai restoranams, parduotuvėms ir sporto renginiams buvo įvesti mažiausiai trims savaitėms.
Nyderlanduose – nuožmios riaušės. EPA – ELTA foto
 
„Įspėjamieji šūviai buvo iššauti kelis kartus. Vienu metu padėtis tapo tokia pavojinga, kad pareigūnai baiminosi, jog teks šaudyti į taikinius“, – teigė policija.
 
Roterdamo meras Ahmedas Aboutalebas, kalbėdamas apie riaušes, jas apibūdino kaip „smurto orgija“.
 
„Galiausiai policininkai jautė poreikį išsitraukti ginklus, kad apsigintų“, – sakė jis žurnalistams.
 
Policija neatskleidė, kiek žmonių sužalojo įspėjamieji šūviai, tačiau visuomenins transliuotojas NOS paskelbė, kad buvo du sužeistieji.
 
Nyderlandų žiniasklaida pranešė, kad keli šimtai protestuotojų skandavo įvairius šūkius, reikalaudami „laisvės“, o tada ėmė mėtyti akmenis į policijos pareigūnus ir ugniagesius bei padegė kelis elektrinius paspirtukus.
 
Riaušių policija su skydais ir lazdomis žmonių grupes nukreipė nuo įvykio vietos, o gatvėse patruliavo raitoji policija ir pareigūnai su mikroautobusais.
 
Nyderlanduose kilo didelės riaušės. EPA-ELTA nuotr.

Roterdamo policijai į pagalbą teko pasitelkti pajėgas iš kitų šalies vietų.
 
Roterdamo savivaldybė išplatino perspėjimą, draudžiantį žmonėms rinktis riaušių vietoje, kad būtų atkurta viešoji tvarka, o pagrindinė traukinių stotis buvo uždaryta.
 
Dėl riaušių kilo įtampa prieš šeštadienį planuojamas tūkstantines demonstracijos Amsterdame ir Bredoje.
 
Nyderlandai, kaip ir likusi Europa, susiduria su augančiais COVID-19 atvejų skaičiais.
 
Penktadienį pranešta apie daugiau nei 21 tūkst. naujų atvejų.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2021.11.21; 06:07

Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga teigia, jog Europa skubiai turi spręsti ir keisti migracijos politiką ir su šia sritimi susijusius teisės aktus, o to nepadarius, mūsų laukia liūdnos perspektyvos.
 
„Ką palaikome šiandien: teisėtas priemones, pirmose gretose stovinčius pasieniečius ar tuos migrantus, kurie į mūsų šalį veržiasi neteisėtomis priemonėmis, kuriems negresia nei badas, nei mirtis, nei represijos jų šalyse ir kurių tikslas ne bet kokia saugi valstybė, o tik Vokietija ar Skandinavija?“ – klausia Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.
 
Anot pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko, žmones lengva sugraudinti, vaizdai Lenkijos ir Baltarusijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje virpina širdį, tačiau migrantai anapus tvoros, didžioji jų dauguma, nesistengia elgtis civilizuotai ir teisėtai. Priešingai, jie plėšo savo pasus, su kuriais atskrido į Baltarusiją, slepia tapatybes, meluoja apie kilmės šalį, o prireikus kaip skydą naudoja ne tik savo moteris, bet ir vaikus.
 
„Net ir tie, kuriems pavyko prasmukti ir šiuo metu gyvena migrantų stovyklose, dauguma nesielgia kaip prieglobsčio prašytojai, kuriems iš tiesų sugrįžimas į namus reikštų mirties nuosprendį. Jie mėto iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigų skirtą maistą, duotas higienos priemones, drabužius, tyčia gadina turtą ir protestuoja dėl neva netinkamų apgyvendinimo sąlygų, o kartais net puola pareigūnus, kaip kad nutiko Medininkų užsieniečių registracijos centre, kur tarpusavyje susikivirčijusios moterys puolė ir apkandžiojo pareigūnus. Ir vis reikalauja, reikalauja, reikalauja „FREEDOM“, – sako R.Liepa.
 
Libijos karinis jūrų laivynas: daugiau nei 600 į Europą plaukusių migrantų buvo sugrąžinti atgal į šalį. EPA-ELTA nuotr.

Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovų, žibalo į ugnį įpila ir mūsų tautos išrinktieji, kurie galimai matydami, jog gali uždirbti lengvų balų reitingų lentelėse ir taip kraudamiesi kapitalą rinkimams, profsąjungos nuomone, tapo savotiškais migrantų tarpininkais, užuot žadinę miegančius Europos politikus skubos tvarka taisyti su migracija susijusius, beviltiškai pasenusius teisės aktus.
 
„Butelius ir akmenis į pareigūnus svaidantys migrantai, užuot teisėtu būdu apsilankę ambasadoje ar pasienio kontrolės punkte, daromi aukomis, bedant pirštu į mūsų šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir jos pareigūnus, kad šie jų neįleidžia.  Priminsime, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcija – saugoti valstybės sieną, kad ji netaptų „praeinamu“ kiemu, o šalies gyventojai būtų saugūs. Pasieniečiai ir jiems talkinantys kiti pareigūnai ir toliau gins tas vertybes, kurios svarbiausios – savo šalį bei Lietuvos žmones. Norisi tiek politikų, kurie stojo migrantų pusėn, tiek graudinamos visuomenės paklausti, kas jums šiandien svarbiau – jūsų saugumas, mūsų šalis, mūsų pasieniečiai, patiriantys didžiulį stresą, įtampą ir psichologinį spaudimą, vėl atšaukti iš atostogų, nes valstybėje sudėtinga situacija, ar anapus tvoros esantys migrantai, paminantys teisę ir jėga bandantys patekti į mūsų šalį?“ – klausė R.Liepa.
 
Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Žygimanto Kalpoko, migracijos politika turi būti kuo skubiau peržiūrėta ir atitikti šių dienų realijas.
 
„Ši atsakomybė krinta ant visų Europos valstybių politikų pečių. Situacija, kurią stebime prie Lenkijos valstybės sienos, netrukus gali pasikartoti ir prie Lietuvos ar kitos Europos valstybės sienos. Minia anapus sienos nepanaši į prieglobsčio prašytojus, o į agresorius, kurie kėsinasi į suverenios valstybės ginamas vertybes. Juk eidami į svečius ar kreipdamiesi pagalbos į kaimyną nesibeldžiame į jo duris kojomis ir smūgiais?“ – sako pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas.
Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.
 
Pasak Ž.Kalpoko, Baltarusija naudojasi Europos Sąjungos biurokratizuotu prieglobsčio teisės mechanizmu, nes žino, kad taip galės dirbtinai atkreipti dėmesį ir parodyti, kokia Europa iš tikrųjų yra nehumaniška ir kaip neva pažeidinėjamos žmogaus teisės.
 
„Europai laikas atsibusti ir pradėti kritiškai vertinti migrantų elgesį ir jų tikruosius ketinimus. Tikimės, kad ši migracinė krizė pagaliau pakeis Europos politikų mąstymą ir Europos Sąjunga supras, kad visų alkstančiųjų, trokštančių geresnio ir sotesnio gyvenimo mūsų žemyne, nepamaitins. Chroniškas noras pasirūpinti visu likusiu pasauliu ir jo nelaimingaisiais, bandant patenkinti jų norus yra sizifiška našta, kurios Europos Sąjunga nepakels, todėl viliamės rimtų pokyčių Europos migracijos politikoje – tai ir procedūrų trumpinimo, prieglobsčio prašytojo vertinimo kriterijų peržiūrėjimo“, – sakė Ž.Kalpokas.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.11.08; 00:30

Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Po šeštadienį surengto Astros Genovaitės Astrauskaitės dar vieno mitingo prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. G. Astrauskaitės galimų raginimų organizuoti karinį perversmą ir smurtu nuversti teisėtai išrinktą valdžią.
 
Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus AVPK policijos pareigūnai, jį organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
 
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už viešą raginimą smurtu pažeisti šalies suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Patrankos senovinės. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA primena, kad šeštadienį į įvairių protesto akcijų dalyvės ir organizatorės A. G. Astrauskaitės surengtą mitingą susirinko daugiau kaip 100 žmonių. Renginio organizatorė ragino valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
 
Dar vienas mitingas, rengtas rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje A. G. Astrauskaitės taip pat didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė.
 
Į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2021.10.19; 07:17

Popiežius meldėsi už išpuolių aukas Norvegijoje, Britanijoje ir Afganistane. EPA-ELTA nuotr.

Vatikanas, spalio 17 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį popiežius Pranciškus meldėsi už pastaruoju metu Norvegijoje, Afganistane ir Didžiojoje Britanijoje įvykdytų išpuolių aukas bei paragino nutraukti smurtą pasaulyje.
 
84 metų amžiaus pontifikas atkreipė dėmesį į tai, kad pastarųjų dienų atakos nusinešė daugybę gyvybių.
 
„Reiškiu užuojautą aukų šeimoms“, sakė jis prieš Šv. Petro aikštėje susirinkusius tikinčiuosius. Katalikų bažnyčios vadovas paragino atsisakyti smurto, nes šis visuomet pagimdo tik dar daugiau smurto.
Popiežius meldėsi už išpuolių aukas Norvegijoje, Britanijoje ir Afganistane. EPA-ELTA nuotrauka
 
Šeštadienį paskelbtoje vaizdo žinutėje popiežius paragino ginklų gamintojus ir prekiautojus nutraukti veiklą.
 
Popiežius Pranciškus taip pat paragino politikus įvesti bazines pajamas, kad kiekvienas pasaulio gyventojas galėtų sau leisti įsigyti būtiniausių dalykų pragyvenimui.
 
Irma Jančiauskaitė (DPA)
 
2021.10.18; 08:00

VSD – svarbi įstaiga. Slaptai.lt nuotr.

Atsižvelgiant į tendencijas Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse, smurto išpuolių tikimybė protesto akcijų metu dabar yra padidėjusi. Tokį vertinimą Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri prašė įvertinti galimas grėsmes valstybės ar visuomenės saugumui, galinčias kilti ateityje organizuojamuose protestuose.
 
„Pastaruoju metu tokie renginiai Lietuvoje, be taikių dalyvių, pritraukia ir politinio ekstremizmo propaguotojus, Kremliaus bei Minsko valdančiųjų režimų rėmėjus ir smurtą naudoti linkusius asmenis“, – rašoma VSD vertinime.
 
Analizuojant rugpjūčio 10 d. prie Seimo rūmų vykusios protesto akcijos eigą, konstatuota, kad dalies jos dalyvių veiksmų, pažeidžiančių teisės aktų normas, sustabdyti nesugebėjo nei renginio organizatoriai, nei visuomenės veikėjai, turintys autoritetą tarp protestuoti linkusių gyventojų. „Tokia įvykių eiga yra tikėtina ir kitose panašaus pobūdžio akcijose“, – teigiama VSD pateiktame vertinime.
 
Jame taip pat konstatuojama, kad per COVID-19 pandemiją įvairiose Vakarų valstybėse suintensyvėjo sąmokslų teorijų apie „visuotinę kontrolę“ sklaida, nepasitikėjimas institucijomis ir protestai prieš įvestus viešo bei privataus gyvenimo apribojimus.
 
Tokių spontaniškai iškilusių protesto judėjimų organizatoriai paprastai nesiekia įgyvendinti savo tikslų neteisėtomis priemonėmis, tačiau protestais bando pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios socialinius neramumus. Vykstant taikiems masiniams protestams agresyviai nusiteikusios ir ekstremistinės grupės dažnai siekia užimti valstybės institucijų pastatus, nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir sukelia riaušes.
 
Panašios tendencijos fiksuojamos Lietuvoje. Protestuojama prieš COVID-19 prevencijai skirtus apribojimus, „Stambulo konvenciją“, iniciatyvą priimti tos pačios lyties partnerystę įteisinantį įstatymą, nelegalių migrantų apgyvendinimą ir kitus Lietuvos visuomenei aktualius klausimus“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikto atsakymo neįslaptintoje dalyje. Atsakyme taip pat pateikiama ir riboto naudojimo informacija.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
VSD ir anksčiau šiemet (kovą ir gegužę) yra pateikusi įslaptintų žvalgybos produktų, kuriais informavo Vilniaus merą apie protesto judėjimų susikūrimą ir socialinių neramumų rizikų atsiradimą.
 
VSD pagal savo kompetenciją renka ir analizuoja žvalgybos informaciją apie antikonstitucinių grupių ir priešiškų užsienio valstybių bandymus išnaudoti protesto judėjimą bei sukelti socialinius neramumus. Bendradarbiaudamas su Lietuvos teisėsaugos institucijomis, VSD siekia užkardyti antikonstitucinę veiklą, analizuoja ir prognozuoja socialinius procesus, keliančius grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.30; 14:48

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius komentuodamas trijų pavasarį daugybę aistrų kėlusių projektų likimą rudens sesijoje sakė, kad pirmiausiai parlamentarai turėtų apsispręsti dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo pataisų, kurios jau yra apsvarstytos komitetuose.
 
Tuo metu lyčiai neutralios Partnerystės įstatymą, siekiant išvengti kritikos dėl projekto „stūmimo buldozeriu“, planuojama pateikti prieš tai suorganizavus diskusijas su pastabas šiam projektui išsakiusia Prezidentūra bei Bažnyčios hierarchais. Tuo metu Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo valdantieji šioje sesijoje apskritai ketina neinicijuoti, o smurto artimoje aplinkoje problemas žadama spręsti jau galiojančių įstatymų pakeitimais.
 
Seimo salėje pirmiausiai turėtų būti svarstomas narkotinių medžiagų dekriminalizavimo klausimas
 
Laisvės frakcijos parlamentarės Morganos Danielės inicijuotos pataisos, kuriomis siekiama perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), jau yra įveikusios pateikimo stadiją ir po diskusijų su ekspertais buvo apsvarstytos visuose šio klausimo svarstymui paskirtuose komitetuose. T. V. Raskevičius dar negalėjo įvardinti, kada tiksliai bus balsuojama dėl šio projekto priėmimo, tačiau sutiko, kad tai įvyks greičiau, nei Partnerystės ar Stambulo konvencijos atveju.
 
„Dėl konkrečių datų ir konkretaus tvarkaraščio koalicijoje dar pokalbio nebuvo, bet atsižvelgiant į tai, kad dekriminalizacijos projektas jau yra praėjęs komitetų stadiją ir turi sugrįžti į Seimo salę svarstymo stadijoje, manau, kad tikrai jis turėtų vykti pirmasis iš trijų įvardintų“, – Eltai sakė T. V. Raskevičius.
 
Taip pat politikas priminė, kad jau po šio projekto svarstymo komitetuose buvo registruotas papildomas siūlymas BK 199 straipsniui, reglamentuojant bausmes už narkotikų kontrabandą.
 
„Projektas sutvarkytas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Taip pat žinau, kad bus registruojamos pataisos dėl kontrabandos, kad suvienodinti ir sinchronizuoti teisinę bazę“, – teigė Laisvės frakcijos parlamentaras.
 
Pirmuosius rudens sesijos mėnesius ketina paskirti diskusijoms dėl partnerystės
 
Kitas klausimas, kuris turėtų būti svarstomas rugsėjo 10 d. prasidedančioje rudens sesijoje – Partnerystės įstatymas. Visgi šis projektas dar nėra įveikęs pateikimo stadijos, kadangi pavasario sesijoje plenarinio posėdžio metu vykusiame balsavime iniciatoriams pritrūko 3 balsų. T. V. Raskevičius šiuo klausimu žada neskubėti ir prieš teikiant įstatymą Seime, ketinama inicijuoti diskusiją tarp visų suinteresuotų pusių.
 
„Vienareikšmiškai inicijuosime. Įstatymo projektas bus tobulinamas pagal tai, ką pasakė prezidentas. Taip pat yra pateikti tam tikri opozicinių frakcijų pasiūlymai, dėl jų taip pat bus derinamasi ir diskutuojama. Norėtumėme keletą pirmųjų rudens sesijos mėnesių panaudoti diskusijai, įtraukiant ir Prezidentūros ir Bažnyčios hierarchų atstovus. Manau, kad su pateikimu turėtumėme sugrįžti lapkričio – gruodžio mėnesį“, – kalbėjo „laisvietis“.
 
Parlamentaras aiškina, kad sprendimas inicijuoti papildomas diskusijas prieš nešant projektą į parlamento salę buvo priimtas dėl to, kad įstatymą teikiant Seime pavasarį, buvo susilaukta kritikos dėl šio klausimo „stūmimo buldozeriu“.
Tomas Vytautas Raskevičius susitiko su Prezidentūros atstovais. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Teikiant pirmą kartą buvo pasigirdę tokie, mano manymu, nepamatuoti kaltinimai, kada sakoma, kad projektas stumiamas buldozeriu, per greitai, neišdiskutuota. Tai tiesiog sukursime papildomą erdvę diskusijai, kad visi, kurie nori, galėtų pasisakyti, bet mano giliu įsitikinimu apie įstatymų projektus politiškai yra diskutuojama po to, kai jie praeina pateikimo stadiją“, – aiškino ŽTK pirmininkas.
 
Partnerystės apibrėžimas bus keičiamas atsižvelgiant į G. Nausėdos kritiką
 
Liepos pradžioje su Prezidentūros atstovais susitikęs T. V. Raskevičius tvirtina ketinantis atsižvelgti ir į šalies vadovo pastabas dėl Partnerystės projekto. Tačiau prezidento kritiką dėl partnerystės ir santuokos apibrėžimų „suniveliavimo“ parlamentaras laiko nepagrįsta.
 
„Tokios kritikos iš tiesų nesuprantu, nes partnerystė ir santuoka yra du skirtingi teisiniai instrumentai, taikomi skirtingiems subjektų ratams. Pavyzdžiui: santuoka, yra išimtinai rezervuota tik vyro ir moters sąjungai, o partnerystė – lyčiai neutrali. Taip pat skiriasi kiti techniniai aspektai“, – tvirtino „laisvietis“.
 
Visgi jis sako, kad į prezidento Gitano Nausėdos pastabas bus atsižvelgta.
 
„Prezidentas išsakė kritiką dėl partnerystės sąvokos apibrėžimo, būtent esą kad jis per daug tiesiogiai nurodo į 2019 m. Konstitucinio Teismo nutarimą. Tai mes tą kritiką išgirdome ir partnerystės apibrėžimas bus keičiamas. Ta linkme, kad jis taps labai glaustas ir konkretus“, – tikino ŽTK pirmininkas, kartu patikslindamas, kad partnerystę šiame įstatyme ketinama apibrėžti, kaip dviejų žmonių bendrą gyvenimą nesusituokus.
 
Smurto artimoje aplinkoje problemą žada spręsti nekeliant Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo
 
Tuo metu Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimu T. V. Raskevičius sako nenorintis kalbėti už kitus politikus, tačiau tikina, kad tokio pasiūlymo jo vadovaujamas komitetas ar Laisvės frakcija rudens sesijoje teikti neplanuoja.
 
„Tiek frakcijos, tiek komitetai teikia siūlymus dėl rudens sesijos darbų programos. Mano žiniomis nei Laisvės frakcija, nei Žmogaus teisių komitetas Stambulo konvencijos ratifikavimo rudens sesijoje neteiks“, – aiškino Laisvės frakcijos narys, kartu pridurdamas, kad negali garantuoti, jog tokios diskusijos nebandys inicijuoti kiti parlamentarai.
 
„Aš negaliu kalbėti už kitas frakcijas, kitus komitetus. Galbūt jie turi kažkokių kitokių planų, bet iš mūsų bent jau kol kas tokio pasiūlymo nėra“, – sakė jis.
 
T. V. Raskevičius tuo pačiu prisiminė, kad jau pavasario sesijoje šį klausimą į darbotvarkę bandė įtraukti kai kurie Stambulo konvencijos ratifikavimui nepritariantys politikai.
 
„Prisiminkime, kad pavasario sesijoje tvirtinant darbų programą Žemaitaitis teikė siūlymą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Tai galbūt tokių bandymų bus ir dabar“, – svarstė politikas.
 
Nors Laisvės frakcija ir ŽTK nariai Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo rudens sesijoje kelti neketina, tačiau smurto artimoje aplinkoje klausimas išliks Seimo darbotvarkėje, kadangi laukiama atitinkamų pataisų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Man atrodo, svarbiausia, kad iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ateitų smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos, kuriomis yra įtvirtinamas taip vadinamas apribojimo orderis. Mes dažnai kalbame apie tai, kad Stambulo konvencija esą nereikalinga, galima daug klausimų spręsti ir nacionalinės teisės priemonėmis. Labai norėtųsi, kad mes iš tiesų pradėtumėme reaguoti į smurto artimoje aplinkoje epidemiją“, – kalbėjo parlamentaras.
 
Jo manymu, tai, kad smurto artimoje aplinkoje problema Lietuvoje išlieka opi, įrodo ir praėjusios savaitės įvykiai.
 
„Praeitą savaitę Vilniuje buvo epizodas, kai buvo nušauta moteris mašinoje buitinio konflikto metu. Akivaizdu, kad tos priemonės, kurios egzistuoja šiandien, ypatingai prevencijos ir švietėjiškos veiklos kontekste yra nepakankamos“, – mano T. V. Raskevičius.
 
ELTA primena, kad pagal šalies Konstituciją Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Parlamentas gali nutarti sesiją pratęsti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.25; 06:15

VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis teigia, kad Lietuvos žvalgyba sprendimų priėmėjams jau nuo sausio teikė informaciją apie įtampą visuomenėje galinčius sukelti veiksnius, susijusius su skiepijimo procesais ir pandemijos suvaldymu. Jo teigimu, informacija apie „Šeimų sąjūdžio“ veiklą ir su ja susijusiomis rizikomis buvo pateikta dar kovo mėnesį.
 
„Sprendimų priėmėjams nuo sausio buvo teikiama informacija apie įtampą visuomenėje galinčius sukelti veiksnius, susijusius su skiepijimo procesais bei kitais pandemijos suvaldymo veiksmais. Kovo mėnesį pateikta informacija apie organizuojamą Šeimų maršą ir su tuo susijusias socialinės įtampos rizikas“, – teigė D. Jauniškis.
 
„Tai teigti, kad Valstybės saugumo departamentą tai pagavo kažkaip nepasiruošusį, yra absoliučiai neatsakinga“, – pridūrė jis.
 
VSD direktorius taip pat patikimo, kad kol kas nėra jokių įrodymų, kad pastaraisiais mėnesiais suaktyvėjusių sąjūdžių ir visuomeninių organizacijų veikla būtų kaip nors susijusi su užsienio valstybių įtaka.
 
„Dėl užsienio šalių mes jau buvome pareiškę, kad neturime duomenų apie kažkokią antivalstybinę veiklą, kaip tai yra aprašyta Baudžiamajame kodekse. Lygiai taip pat, kaip sakėme, mes neturime jokių įrodymų, kad už to stovi užsienio jėgos“.
 
Visgi D. Jauniškis galimybės, kad tokių įrodymų gali atsirasti, neatmeta.
 
„Jeigu tie įrodymai bus, o aš neatmetu ir to varianto, tai, be jokios abejonės, bus tiriama, analizuojama ir bus pateikiama visuomenei, jeigu mes turėsime įrodymų“.
 
VSD direktorius akcentuoja, kad žvalgyba turi veikti atsakingai, pasak jo, turi būti pateikiamos tik tos žinios, kurios grįstos įrodymais. „Mes negalime neatsakingai švaistytis pasvarstymais tiesiog žiniasklaidoje ar dar kažkur“, – akcentavo D. Jauniškis.
 
Jis taip pat patikino neturįs duomenų, kad riaušės prie Seimo ir neramumai Rūdninkuose yra susiję.
 
Vis tik VSD direktorius pažymi, kad pastarųjų savaičių neramumuose galima įžvelgti hibridinio karo apraiškų.
 
„Dar kartą sakau, kad hibridinio karo elementų galima įžvelgti, ką mes ir pasakėme, kad yra apraiškų, ypač po riaušių. Yra tam tikrų apraiškų, kurios jau kelia tam tikrą neramumą ir jau reikėtų pervertinti tą situaciją, nes jau kai išvirsta į riaušes, į smurtą, tai čia jau yra visai kiti dalykai“, – teigė D. Jauniškis.
 
„Dėl to ir sakome, kad yra jau tokių antivalstybinių veiklos apraiškų, kurias reikėtų tirti, žiūrėti ir pateikti tam tikras išvadas“, – pridūrė jis. D. Jauniškis taip pat teigė, kad pradinių signalų nebuvo, jog mitingas prie Seimo galėtų pavirsti į riaušes.
 
„Galvoju, kad policijos tokia pati išvada turėtų būti, nes nebuvo signalų, kad tai būtinai išvirs į maištus, riaušes ar smurtą“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.13; 08:00

VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) sako, kad po antradienio vakarą ir naktį vykusių riaušių prie Seimo rūmų yra pagrindo vertinti, jog antivyriausybiniai protestai virsta valstybę destabilizuojančiais veiksmais.
 
Puolimas prieš parlamentą ir parlamentarus, taip pat ir viešąją tvarką palaikančius pareigūnus, apsiginklavus lazdomis ir akmenimis, įgauna antivalstybinės veiklos bruožų. Tokiais veiksmais yra peržengiama riba tarp teisės į taikius protestus ir atsakomybės už smurtinius išpuolius.
 
Šiuo metu VSD renka ir tikrina papildomą informaciją apie protesto Vilniuje ir neramumų neteisėtų migrantų sulaikymo vietoje aplinkybes, galimą šių įvykių koordinavimą, sąsajas tarp asmenų, dalyvaujančių pastarojo meto protestuose, nepriklausomai nuo jų vietos ir turinio.
 
Surinkta informacija, įskaitant ir apie įtampą visuomenėje galinčius sukelti veiksnius, tarp jų – ir susijusius su skiepijimo procesais bei kitais pandemijos suvaldymo veiksmais, nuolat teikiama sprendimų priėmėjams ir kompetentingoms institucijoms.  
 
VSD kol kas nėra fiksavęs įrodymais pagrindžiamo užsienio šalių veikimo pastarojo meto protestuose, tačiau juose aktyviai dalyvauja už antivalstybinę veiklą nuteisti ir antilietuviškos retorikos nevengiantys asmenys bei atkartojami Lietuvai priešiški Rusijos ir Baltarusijos naratyvai. Įgarsinti protestuose Lietuvoje, jie vėl tiražuojami minėtų šalių žiniasklaidoje.
 
Pažymėtina, kad nuotaikų radikalizavimu Lietuvos visuomenėje, priešpriešos eskalavimu gali būti suinteresuotos priešiškos užsienio valstybės, nepatenkintos Lietuvos vykdoma užsienio politika, o neramumai visuomenėje ir jos grupių susidūrimai su teisėsauga gali būti išnaudojami siekiant susilpninti Lietuvos gebėjimus įgyvendinti paramą demokratiniams procesams kaimynystėje.
 
VSD taip pat atkreipia dėmesį, kad, kaip parodė pastarieji įvykiai prie Seimo, neatsakingos manipuliacijos protestuotojų emocijomis gali juos paskatinti radikaliems veiksmams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.12; 04:00

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad pirmadienį Vyriausybei priėmus sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų, į Lietuvą buvo neįleista apie 180 migrantų.
 
„Galima kalbėti apie 180 asmenų. Kalbu apie tuos, kurie buvo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – žurnalistams antradienį teigė R. Liubajevas.
 
VSAT vadas akcentavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju vietoje esantys pareigūnai priima sprendimą dėl atgrasymo veiksmų arba kitų poveikio priemonių panaudojimo.
 
„Galiu pasakyti, kad pareigūnai, turėdami įgaliojimus, turėdami galimybę įvertinti kiekvieną situaciją atskirai, priima sprendimus, ir tie sprendimai yra vykdomi mūsų pasienio sargybų pareigūnų. Šiuo atveju mūsų sargybų vyresnieji užkardų vadovai bei rinktinių vadovai turi visus įgaliojimus, turi instrukcijas, kaip reikia vykdyti šiuos sprendimus ir tuos sprendimus vykdo“, – sakė VSAT vadas.
 
„Tačiau šiuo metu tikrai negalėčiau ir nenorėčiau komentuoti taktinių sprendimų“, – pridūrė jis.
 
Daugiausiai nelegalūs migrantai, pasak jo, buvo apgręžti Varėnos pasienio rinktinės ruože.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
 
„Ten, kur daugiausia, kaip visada, ir vyko valstybės sienos pažeidimų. Tai yra Druskininkų, Aleksandro Barausko bei Gintaro Žagunio ruožai“, – teigė R. Liubajevas.
 
„Mano žiniomis, nebuvo panaudotos specialiosios priemonės vykdant šias operacijas. Organizuojant ir vykdant fizinius veiksmus, tie piliečiai neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – informavo jis.
 
VSAT vadas taip pat teigė kol kas neturįs jokių duomenų apie migrantus, į Lietuvą prisistačiusius per pasienio punktus.
 
Reaguodamas į kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimą spartinti fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybą, R. Liubajevas pripažino, kad šį procesą galima paspartinti. Vis tik jis akcentuoja, kad fizinis barjeras neatsiras per kelias dienas.
 
„Be jokios abejonės, šį procesą būtų galima paspartinti, tačiau turime suprasti, kad siena, tvora ar kitokia inžinerinė kliūtis neatsiras per vieną dieną arba per dvi dienas. Šiandien mes turime laikytis visų procedūrų, kurios yra numatytos mūsų įstatymuose, turime užtikrinti visų šių procedūrų skaidrumą ir efektyvų piniginių lėšų panaudojimą“, – teigė R. Liubajevas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.04; 04:00

Po smurtinių neramumų į dvi PAR provincijas nusiųsta kariuomenė. EPA-ELTA nuotr.

Po kelias dienas trukusių neramumų, per kuriuos žuvo mažiausiai 10 žmonių, Pietų Afrikos vyriausybė į dvi provincijas nusiuntė karius. Jis autorizavo ginkluotųjų pajėgų nusiuntimą į Gautengą ir Kvazulu-Natalį tenykščiai policijai paremti, pirmadienio vakarą kalboje per televiziją sakė prezidentas Cyrilas Ramaphosa. Neramumai šalyje kilo po buvusio PAR prezidento Jacobo Zumos įkalinimo.
 
„Praėjusiomis dienomis ir naktimis būta tokių smurto aktų, kokių retai yra buvę mūsų demokratijos istorijoje“ – sakė C. Ramaphosa, pridūręs, kad šie įvykiai jį „liūdina“. Tai buvo jau antra diena iš eilės, kai prezidentas kreipėsi į tautą dėl smurto šalyje.
 
Konstitucinis teismas birželio pabaigoje už nepagarbą teismui skyrė J. Zumai 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią jis pradėjo atlikti praėjusią savaitę. Daugelis pietų afrikiečių buvusio vadovo įkalinimą vadino šalies teisinio valstybingumo pergale. Tačiau J. Zumos rėmėjai išėjo į gatves.
 
Protestai daugelyje vietų peraugo į smurtą. Pirmadienį ketvirtą dieną iš eilės pirmiausiai Kvazulu-Natalyje, gimtojoje J. Zumos provincijoje, buvo padeginėjami ir plėšiami pastatai. Demonstrantai provincijos sostinėje padegė prekybos centrą. Ešovėje policija paleido šūvius, kad išvaikytų minią.
 
Chaotiškos scenos vyko ir Johanesburge: čia padegta dešimtys automobilių, išdaužyti parduotuvių langų stiklai.
 
Naujausiais policijos duomenimis, per neramumus žuvo dešimt žmonių. Sulaikyti 489 asmenys.
 
Ekspertai įspėja, kad neramumai Pietų Afrikoje gali neigiamai paveikti vakcinacijos kampaniją. Jau dabar esą yra „sunaikintų ar išplėštų“ vakcinacijos centrų. C. Ramaphosa teigė, kad kaip tik įsivažiuojanti skiepijimo kampanija buvo „rimtai sutrikdyta“. PAR yra labiausiai pandemijos paveikta šalis Afrikos žemyne. Pandemija įstūmė šalį į didelę ekonominę krizę, išaugo nedarbas.
 
79-erių J. Zuma ir po daugybės korupcijos aferų vis dar mylimas pirmiausiai skurdesnių gyventojų. Buvęs kovotojas prieš apartheidą 2009 metais atėjo į valdžią kaip vilties švyturys vargšams. Tačiau dėl korupcijos skandalų daugelis žmonių parardo pasitikėjimą juo. 2018 metų pradžioje į skandalus įsipainiojęs prezidentas atsistatydino, užbėgdamas už akių jo nušalinimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.13; 09:00

Ispanijoje išėjo į gatves, protestuodami prieš homofobiją. EPA-ELTA nuotr.

Po smurtinės jauno vyro mirties Ispanijoje tūkstančiai žmonių pirmadienį išėjo į gatves protestuoti prieš homofobiją. Sostinėje Madride demonstrantai laikė rankose plakatus su užrašais „Homofobija ir fašizmas yra tas pats“ ir skandavo „Teisingumo už Samuelį“.
 
Šeštadienio rytą 24 metų slaugytojas Samuelis buvo rastas mirtinai sumuštas prie naktinio klubo La Korunjoje Ispanijos šiaurės vakaruose. Jo artimieji mano, kad tai neapykantos nusikaltimas.
 
Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernandas Grandė-Marlaska sakė, kad kol kas niekas nesulaikytas. Anot jo, neatmetama jokia versija, įskaitant nužudymą iš neapykantos.
 
Ne tik Madride, bet ir kituose miestuose šimtai žmonių po LGBT bendruomenės raginimo išėjo į gatves. „Tai buvo žiaurus ir beatodairiškas nusikaltimas. Ispanija to netoleruos“, – tviteryje rašė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.06; 11:01

Andrius Mazuronis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis teigia, kad jam kyla klausimų, ar Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) tikrai reikėjo panaudoti jėgą prieš parlamentarą Mindaugą Puidoką atliekant kratą jo kabinete. Visgi A. Mazuronis tikina sveikinąs teisėsaugos iniciatyvą nustatyti lobizmo taisykles, taip apribojant tam tikrų suinteresuotų grupių spaudimą, kurį jis pats tikina patyręs iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK).
 
„Kai tik kažkokios įstatyminės iniciatyvos paliečia būtent azartinių lošimų, loterijų reglamentavimą, prasideda beprecedentis spaudimas visiems Seimo nariams, frakcijoms. Skambučiai, spaudimas iš tų institucijų ar organizacijų, iš kurių sunku tikėtis, kad gali gauti spaudimą. Labai keista, kad organizacija, kuri turi rūpintis sporto interesais, pradeda rūpintis lošimo interesais. Nesupranti, kas čia darosi, šnekėjimo maniera tokia ultimatyvi darosi“, – „Žinių radijui“ penktadienį kalbėjo A. Mazuronis.
 
„Darbietis“ tikina, kad norint įtikinti parlamentarus ir jiems pateikti argumentus, tai galima padaryti Seimo komitetuose, konkrečių pataisų svarstymo metu posėdyje pristatant savo poziciją. Todėl A. Mazuronis tikisi, kad pasikeis ir tam tikrų žinomų asmenų požiūris, kaip geriausiai įtikinėti politikus.
Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Aš nesu pratęs, kad kažkokią teisėkūros iniciatyvą atlikus sulaukti skambučių iš tokių žinomų Lietuvos žmonių su nedviprasmiškais įvairiausiais sakymais, ką jie norėtų ar ko jie nenorėtų. Aš labai tikiuosi, kad keičiasi visuomenė, kartos, žmonių požiūris į daugelį procesų. Aš labai noriu, kad ir aukštų, Lietuvoje žinomų, populiarių, įtakingų žmonių požiūris taipogi keistųsi. Nebėra, kaip sovietiniais ar postsovietiniais laikais, kai galėdavai kažkam paskambinti ir aiškinti, kaip kažką daryti“, – tikino parlamentaras, kartu akcentuodamas, kad sveikina STT iniciatyvą sukurti skaidresnes lobizmo taisykles, aiškiai parodant, jog kyšininkavimas nėra priimtinas.
 
„Sveikintina teisėsaugos iniciatyva ateičiai nustatyti tokias taisykles, kad tas lobizmas šitoje srityje būtų skaidresnis, civilizuotesnis, visiems labiau suprantamas“, – teigė jis.
 
Visgi „darbiečiui“ klausimų kelia pats būdas, kuriuo iš M. Puidoko kabineto buvo paimti įkalčiai. Politikas mano, kad STT galėjo savo funkcijas atlikti kur kas civilizuotesniais būdais, įtikinant patį M. Puidoką bendradarbiauti su teisėsauga, pateikiant teisinius argumentus ir paaiškinant procesą.
 
„Iškyla didelis klausimas, ar parlamentas yra ta vieta, kur teisėsaugos institucijos turėtų naudoti smurtą taip, kaip jis buvo panaudotas parlamente. Ar prie „Aibės“ parduotuvės Kuršėnuose ar kitame miestelyje ant suoliuko sėdinčią chebrytę, geriančią alų iš plastikinių butelių galima prilyginti su parlamentu ir parlamento nariu? Tuos procesus, man atrodo, civilizuotai galima atlikti be jokio smurto, pasitelkus kanceliarijos darbuotojus, įtikinimo mechanizmus“, – samprotavo A. Mazuronis.
 
Narve. Slaptai.lt nuotr.

Kaip skelbė STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.
 
STT tvirtina, kad ketvirtadienį parlamentaro kabinete atliekant kratą buvo pasipriešinta teisėtiems pareigūnų reikalavimams.
 
„Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigia STT.
 
Savo ruožtu M. Puidokas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį apkaltino Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje.
 
Pasak M. Puidoko, jis buvo smaugiamas, iš jo atimti asmeniniai daiktai.
 
„Buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nors nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė. Savo veiksmų jie nenutraukė. Tikrai kreipiuosi į Seimo pirmininkę, kas vyksta, nes tokie dalykai Seime neturėtų vykti“, – Seimo salėje kalbėjo parlamentaras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.11; 09:48

Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarimai, jog jo patarėjas bandė papirkti Seimo narį Matą Maldeikį, yra visiškas „briedas“.
 
„Manau, kad tai yra visiškas briedas. Iš tikrųjų man labai liūdna dėl gerbiamo Mato tokio elgesio, nes mes esame grupiokai, ketverius metus kartu mokėmės Vytauto Didžiojo universitete. Iš tikrųjų yra labai keista, ką jis kalba, labai gaila, kad tiek šmeiždamas prezidentą, tiek net ir su savo draugu taip elgdamasis, šmeiždamas jo patarėją šiuo atveju, jis šitaip elgiasi“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė M. Puidokas.
 
„Tai nėra gražus ir garbingas elgesys, ir tikrai aš esu labai nusiminęs, kad jis taip pasikeitė nuo tų laikų, kai mes kartu mokėmės“, – pridūrė jis.
 
M. Puidokas taip pat piktinasi, kad STT pareigūnai atėmė jo, o ne patarėjo telefoną.
 
„Kaip jūs vertinate, kaltina patarėją, o muša ir smaugia mane, smurtą psichologinį patiria mano mažamečiai vaikai, mano žmona dėl to, nes nesupranta, kur aš esu, negali prisiskambinti, atimami mano telefonai, o ne mano patarėjo telefonai, nors yra kaltinamas, kaip M. Maldeikis ir įvardino, mano patarėjas. Ar tai yra normali demokratinės valstybės praktika?“ – piktinosi politikas.
 
M. Puidokas įsitikinęs, kad M. Maldeikio jo patarėjui mesti kaltinimai yra „ieškojimas sensacijos ir garbės ten, kur jos negalima rasti“.
 
„Tikrai negalėjo siūlyt kyšio. Man sunku kalbėti už kitą žmogų, jis tikrai pas mane dirba neseniai, nuo šios kadencijos pradžios, aš jį vertinu kaip protingą ir išmintingą žmogų, kuris niekad taip nesielgtų, nes toks elgesys ne tai kad skandalingas, bet ir dėl to, kad toks elgesys užtraukia dėmę ne tik patarėjui, bet ir man pačiam“, – sakė jis.
 
Visgi parlamentaras teigia, kad galimybė, jog jo patarėjas galėjo būti susitikęs su M. Maldeikiu, reali. Pasak jo, M. Maldeikio kabinetas yra tame pačiame koridoriuje.
 
„Einame į tualetą, einame arbatos, natūralu, kad prasilenkiame ir persimetame keliais žodžiais“, – sakė jis.
 
M. Puidokas teigia, kad STT pareigūnai prieš jį smurtavo, kai jis norėjo išeiti iš savo kabineto.
 
„Jie neleido man išeiti iš kabineto. Aš bandžiau išeiti, jie puolė man rankas laužti, plėšyti švarko skvernus, smaugti tam, kad atimtų mano mobiliuosius telefonus. Advokatas pasakė, kad aš turiu visą teisę juos pasilikti sau kaip savo darbines priemones“, – paaiškino „darbietis“.
 
Seimo narys teigia, kad jam pavyko išsireikalauti, jog advokatas būtų iškviestas.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
„Nors ir labai nenorėjo STT agentai, kad advokatas dalyvautų kratoje, nes tai net nėra apklausa. Čia naujas žanras“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad Darbo partijai priklausančiam parlamentarui M. Puidokui pareiškus ketvirtadienį Seime patyrus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų smurtą, STT tvirtina pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti Seimo narį. Kaip skelbiama STT išplatintame pranešime, konservatorių frakcijai priklausantis M. Maldeikis pranešė apie tai, kad M. Puidoko padėjėjas bandė jį papirkti. Kaip tvirtina STT, M. Puidoko padėjėjas sulaikytas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.10; 18:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Ar galima nufotografuoti blogio veidą?

Kaip rašė dar Arthuras Schopenhaueris, naujaisiais laikais  nelabasis jau nedėvi ragų, o kvailiui nebūtinai yra parišamas varpelis po kaklu, kadaise iš anksto perspėdavęs apie nelaimės pasirodymą.

Aliaksandro Lukašenkos palyginimas su tarakonu buvo toks taiklus, kad turintis nors lašelį vaizduotės žmogus čia nieko daugiau, o tik styrančias tarakono antenas, jau nebegali įžvelgti. Tai tikriausiai ir bus tas atvejis, kai vaizduotė išryškina tikrąją esmę, tačiau, kaip žinome, vaizduotės objektai vis tik yra nepavaldūs fotografavimo menui arba, kitaip tariant, yra nefotografibilūs, išskyrus nebent tą atvejį, kai žmonės pradeda guostis, jog pigiuose provincijos viešbučiuose veisiasi  vabzdžiai insectum lukashenkos ir įsibėgėjęs įvaizdinimas tunelio pabaigoje jau įgyja daiktiško konkretumo pavidalą.

Tai metaforos įgalinta praregėjimo akimirka, tačiau kasdienybėje baudėjai ir budeliai dėvi antveidžius.

Karo korespondentų reportažai apie karo  baisybes neretai būna tokie paveikūs, kad žiūrėdamas į nuotrauką pradedi užuosti parako, kraujo, lavonų ir beviltiškumo kvapą, tačiau besisklaidantys dūmai nuo iššauto patrankos sviedinio neretai ir čia pridengia blogio veidą.

Romanas Protasevičius. EPA – ELTA nuotr.

O ši  nuotrauka, fiksuojanti akimirką, kai žurnalistas patenka į režimo nagus, atidengia blogio veidą taip netikėtai ir ryškiai, jog iškart padeda suprasti kažką daugiau apie blogio prigimtį nei žinojai iš teorinių apibrėžimų ir nuvalkiotų žodžių apie mūsų pasipiktinimą ir apgailestavimus.

Iš priekio, žurnalistą apglėbęs režimo tarnas yra banalus, lengvai atpažįstamas personažas iš visų totalitarizmo nusikaltimų, masinių žudynių, kankinimų ir trėmimų, yra neabejotinai žmogus su nuliniu savimonės laipsniu, galimai net mylintis savo vaikus ir prieš miegą pabučiuojantis žmoną. Nieko naujo! Iš tiesų, visą blogio „grožį“ atidengia užpakalinė kompozicija, parodanti žurnalistui už nugaros stovintį užsikaifavusį žmogaus pavidalo vabalą, tokį išsigimėlį, kuris, kaip matosi iš nuotraukos, orgazmo palaimą patiria vien nuo minties, jog greitai galės užšokti šiam jaunuoliui ant nugaros, draskyti jo kūną, ryti žmogieną, o taip pat ir žmogaus sielą. Tai  nuotraukoje užfiksuotas besitenkinančio, su išnarintomis akimis blogio personifikacijos veidas, kurio nesugebėtų paslėpti po kitu veidu net viso pasaulio plastinės chirurgijos virtuozai.  

2021.05.26; 07:00

Jeruzalėje sužeista šimtai žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Pirmadienį per atsinaujinusius palestiniečių ir Izraelio policijos susirėmimus Jeruzalėje sužeista šimtai žmonių.
 
Palestiniečiai po pavienių susirėmimų nakties į Izraelio pareigūnus svaidė daiktus, o šie šaudė guminėmis kulkomis ir naudojo ašarines dujas, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas įvykio vietoje.
 
„Per susirėmimus sužeista šimtai žmonių“, maždaug 50 jų buvo nugabenti į ligonines, žurnalistams sakė Raudonojo Pusmėnulio atstovai.
 
Penktadienį vakare prie Al Aksos mečetės, kur dešimtys tūkstančių maldininkų suplūdo paskutinėms Ramadano penktadienio pamaldoms, per policijos ir palestiniečių susirėmimus buvo sužeista apie 200 žmonių.
 
Tai didžiausi tokio tipo neramumai Jeruzalėje nuo 2017 m. Juos paskatino Rytų Jeruzalėje susidariusi įtampa, žydams naujakuriams jau daugelį metų bandant perimti netoliese esančius palestiniečių namus.
 
Baiminamasi, kad smurto dar padaugės prieš pirmadienį planuojamą eiseną, kuria Izraelis siekia paminėti Jeruzalės perėmimą per 1967 m. Šešių dienų karą. Sekmadienio duomenimis, Izraelio policija patvirtino eiseną, ji turėtų prasidėti 16 val.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.11; 05:54

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino nutraukti smurtą aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, kur per palestiniečių ir Izraelio policijos susirėmimus buvo sužeista daug palestiniečių.
 
Popiežius po „Regina Caeli“ maldos pro savo langą, atsiveriantį į Šv. Petro aikštę, pareiškė, kad su „ypatingu susirūpinimu seka įvykius Jeruzalėje“.
 
„Meldžiuosi, kad tai galėtų būti susitikimo, o ne smurtinių susirėmimų vieta, maldos ir taikos vieta“, – teigė popiežius ir paragino visus ieškoti bendrų sprendimų.
 
„Smurtas tik skatina smurtą. Sustabdykime šiuos susirėmimus“, – sakė popiežius Pranciškus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.09; 15:41

Tarptautinė bendruomenė smerkia smurtinį protestų malšinimą Kolumbijoje. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Tautos (JT), Europos Sąjunga (ES) ir JAV antradienį pasmerkė neproporcingą Kolumbijos policijos jėgos naudojimą, siekiant sukontroliuoti beveik savaitę vykstančius antivyriausybinius protestus.
 
Oficialiais duomenimis, per susirėmimus su Kolumbijos saugumo pajėgomis žuvo 19 žmonių, o 846 buvo sužeisti.
 
Kolumbijos žmogaus teisių ombudsmenas nurodo, kad dar 89 žmonės yra įtraukti į dingusiųjų sąrašą.
 
Kolumbijoje praėjusį trečiadienį tūkstančiai gyventojų išėjo į gatves protestuoti prieš pasiūlytą mokesčių reformą, bet nuo to laiko protestai peraugo į platesnius protestus prieš prezidento Ivano Duque vyriausybę.
 
Kalio mieste – trečiame pagal dydį Kolumbijos mieste ir labiausiai nukentėjusiame nuo dabartinių neramumų – vyriausybės nurodymu nuo penktadienio gatvėse patruliuoja kariai.
 
Gynybos ministerija visoje šalyje dislokavo 47 500 uniformuotų pareigūnų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.05; 10:10