Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos sostinei sekmadienį ruošiantis dar vienam mitingui, kurio dalyviai ketina protestuoti prieš praėjusį mėnesį įvykusių prezidento rinkimų rezultatus, pagal kuriuos šalies prezidentu ir vėl tariamai tapo Aliaksandras Lukašenka, policija bei saugumo pajėgos demonstruoja savo jėgą.
Remiantis vietinės spaudos pranešimais, atkirstos kai kurios Minsko gatvės, jose išrikiuoti šarvuočiai. Naujienų portalo Tut.by duomenimis, „siekiant užtikrinti keleivių saugumą“ uždarytos kai kurios Minsko metro stotys.
Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos atstovai perspėjo, kad ketina į sostinės gatves pasiųsti dar daugiau pareigūnų.
Ministerija taip pat įspėjo gyventojus nedalyvauti popietę numatytame mitinge, į kurį, nepaisydami grasinimų, turėtų susirinkti tūkstančiai baltarusių.
Baltarusijos saugumo pajėgos demonstruoja budrumą. EPA – ELTA nuotr.
Šią savaitę šalyje sulaikyta kelios dešimtys protestuotojų, tarp kurių – studentai ir įvykius nušviečiantys žurnalistai.
Anot naujienų agentūros AFP, šeštadienį, kai į Baltarusijos gatves išėjo apie 4 tūkst. gyventojų, oficialiais duomenimis buvo sulaikyta daugiau nei 90 žmonių.
Buvusi opozicijos kandidatė į Baltarusijos prezidento postą, politikos naujokė Sviatlana Cichanouskaja paragino protestuotojus sekmadienį susirinkti į planuojamą „Vienybės žygį“.
„Nepamirškite, kad būsime stiprus tik tuomet, jeigu būsime vieningi“, – kalbėjo S. Cichanouskaja trumpoje vaizdo žinutėje.
Gausybei demonstrantų Baltarusijoje gresia kaltinimai, praėjus dienai po jų suėmimo protestuose, vykstančiuose dėl, jų teigimu, pavogtų rinkimų, šeštadienį paskelbė šalies Vidaus reikalų ministerija.
Penktadienį buvo sulaikyta apie 40 demonstrantų, tačiau tik maždaug pusei jų grės kaltinimai, teigė ministerija.
Baltarusijos žmogaus teisių grupė „Viasna“ patvirtino pranešimus apie sulaikymus, pažymėdama, kad dauguma sulaikytųjų protestavo taikiai. Grupės teigimu, buvo smurtaujama prieš kai kuriuos protestuotojus, suimtus studentų demonstracijų metu.
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka teigia iškovojęs pergalę rugpjūčio 9 dieną įvykusiuose šalies prezidento rinkimuose, kuriuose jis esą surinko 80 proc. rinkėjų balsų. Šalį jis valdo jau daugiau nei ketvirtį amžiaus.
Tačiau dauguma baltarusių mano, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti, ir būtent dėl šios priežasties šalyje vilnija protestų banga. Europos Sąjunga (ES) atsisako pripažinti rinkimų rezultatus.
Daugumai naujausių protestų vadovavo studentai, jiems jau sugrįžus į savo mokymo įstaigas po vasaros atostogų. Švietimo ministerija pagrasino susidoroti su universitetais dėl jų vaidmenų protestuose.
Protestuotojai sekmadienį ketina surengti dar vieną didelę demonstraciją. Praėjusios savaitės protestuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, jie taikiai žygiavo šalies gatvėmis.
Viskonsino valstijoje paskelbta nepaprastoji padėtis. EPA-ELTA nuotr.
Po smurtinių protestų, kilusių dėl policininkų šūvių į juodaodį amerikietį, JAV Viskonsino valstijoje paskelbta nepaprastoji padėtis.
Gubernatorius Tony‘is Eversas kartu nurodė sustiprinti Nacionalinės gvardijos gretas Kenošos mieste. Jis pabrėžė, kad yra riba tarp taikaus protesto ir riaušių, keliančių grėsmę šeimoms ir parduotuvėms.
Daugelis ginčytiną policijos akciją prieš afroamerikietį Jacobą Blake‘ą laiko naujausiu rasizmo ir policijos smurto JAV pavyzdžiu.
29 metų šeimos tėvas sekmadienį Kenošoje buvo sunkiai sužeistas į nugarą, kai į jį šūvius paleido policija.
Vaizdo įraše matyti, kaip J. Blake‘as eina prie savo automobilio, o paskui jį seka du ginkluoti policininkai. Vienas ginklas nukreiptas į vyro nugarą. Kai J. Blake‘as atidaro automobilio dureles ir pasilenkia, pasigirsta šūviai. Šeimos advokato duomenims automobilyje sėdėjo J. Blake‘o vaikai, kurių amžius – treji, penkeri ir aštuoneri metai.
Ką tik įvykusioje Sviatlanos Chichanovskajos spaudos konferencijoje, kurią transliavo visuomeninė Lietuvos TV, į žurnalisto klausimą apie tai, ar Baltarusijos laisvės simboliu tituluojama moteris, pasirinkusi politikės kelią, įsivaizduoja tokią galimybę, jog demonstrantų minia šturmuotų Lukašenkos irštvą, anoji atsakė maždaug taip, kad nereikia prarasti tikėjimo taikia įvykių eiga, neva reikia puoselėti viltį, kad netrukus prasidės rezultatyvios derybos tarp valdžios ir opozicijos, nes esą dabartinė valdžia ne kartą yra deklaravusi karštą meilę savo tautai.
Tačiau, kaip žinome mes, matę šilto ir šalto, meilė meilei – nelygu, ar ne?
Pabandykime įsivaizduoti tokį fantasmagorišką atvejį, kad su tarptautine stebėtojų komisija iš naujo, dabar jau sąžiningai perskaičiavus Baltarusijos prezidento rinkimų biuletenius, imtų ir išaiškėtų, jog tas pats Aleksandras Lukašenka laimėjo rinkimus, surinkęs 50, 01% balsų. Ar tai reikštų, kad toks rezultatas teikia pagrindą paskelbti A.Lukašenką legitimiu Baltarusijos vadovu?
Jokiu būdu, ne! Pastarieji prezidento rinkimai Baltarusijoje tradiciškai nebuvo sąžiningi ir laisvi, mums visiems gerai žinant, kad ši įprasta biurokratinį formuluotė – „nebuvo laisvi“, pridengia kraupų lukašenkinės valdžios nevalyvumą, neįtikėtinai brutalų oponentų išstūmimą iš politinio lauko, rinkimų pagrindinių konkurentų susodinimą į kalėjimus, žmonių persekiojimą ir kankinimus. Šie rinkimai dar kartą parodė, kad apsigimusi yra visa dabartinės Baltarusijos politinė teisinė sistema, savo prioritetu laikanti tirono valdžios išplėtimą ir visuomenės pavergimo ir beteisiškumo išsaugojimą.
Kita vertus, kaip atrodo bent man, yra netiesioginių įrodymų, kad diktatorius šįkart stipriai prapylė rinkimus ir apie tai pats gerai žino, yra tiksliai informuotas.
Ogi kyla toks įspūdis, kad prasidėjęs po rinkimų ir užsitęsęs keletą dienų žiaurus demonstrantų vaikymas, žmonių sulaikymai, įkalinimai, kankinimai buvo ne tik ir galiausiai ne tiek riaušių malšinimo, kiek baudžiamoji tėtušio akcija už neteisingą pasirinkimą. Dar daugiau, – esu beveik tikras, kad iškrypėliškos natūros diktatorius pats smulkiai instruktavo dėl to – kaip ir kokiu laipsniu reikia bausti išėjusius į miestų gatves protestuojančius tautiečius. Kaip matėme iš parodytų sumuštų žmonių nuotraukų, vyrai visų pirma buvo talžomi lazdomis per užpakalius, kartas nuo karto įkišant tą lazdą į išangę, o iš skaitlingų liudijimų žinome ir tai, kad moterys buvo išrengiamos nuogai ir parklupdamos ant žemės besityčiojančių sadistų akivaizdoje. Ta naktis jau gali būti vadinama mėlynųjų (nuo sumušimų pamėlynavusių) užpakalių ir iš gėdos raudonuojančių veidų, labiausiai masiško moterų išniekinimo naktimi.
Nesunku būtų įsivaizduoti ir tai, kad diktatorius perspėjo iš anksto savo parankinius, jog nevalia bus visiškai pribaigti internuotus vyrus ir masiškai prievartauti iš gatvės pagriebtas moteris, nors dėl techninių nesklandumų visko pasitaikė – vienas kitas tarsi ir netyčia pražuvo, o keli lytiniai entuziastai paprievartavo truputėlį moteris tikriausiai savo iniciatyva, tarkime, visiškai nesankcionuotu pavidalu. Šiaip ar taip, vergo mirtis yra gyvi nuostoliai, taigi diktatoriui svarbu buvo ne tiek pražudyti, kiek pažeminti neišlaikiusius jo pasitikėjimo testo tautiečius.
Tokia štai yra įsižeidusio, nesulaukusio iš tautos abipusiškumo diktatoriaus meilė.
Kitas klausimas – apie taikų baltarusių tautos pasipriešinimo diktatūrai pobūdį, apie jų neįtikėtino atlaidumo sugebėjimus pasitikti baudėjus su ištiestomis gėlėmis rankose ir įspūdingų gražuolių bandymus apkabinus iš visų pusių negyvai užbučiuoti sutiktus omonininkus gatvėse.
Dievas mato, – tikrai nenorėčiau, jeigu ir kažkaip galėčiau, patogiai sėdėdamas ant sofos, paskatinti skaudžius ekscesus, kruvinus susidūrimus Baltarusijoje tarp valdžios ir maištaujančios tautos, nepalaikykite manęs tokiu neatsakingu kurstytoju. Apsaugok, Viešpatie! Mūsų dainuojamoji revoliucija taip pat buvo taiki, dėl to ir jos pavyzdys yra toks sugestyvus, sektinas. Tačiau dėl teisybės reikia pastebėti ir tai, kad mūsų revoliucijos sėkmę užtikrino ne tik gražiosios dainos, bet ir sugebėjimas pergudrauti priešininką reikiamu momentu ir patogioje vietoje, o gudrybė tokiu atveju yra vadinama karine gudrybe, kitaip nepavadinsi.
Baltarusijos specialiosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.Baltarusiškos represijos. EPA-ELTA nuotr.
Sovietiniais laikais mums taip pat buvo peršamas įsivaizdavimas, kad lietuvių tauta yra taiki, darbšti, net nuolanki tauta, lietuvis artojas esą aria žemę, nedrįsdamas pakelti akių į dangų. Todėl gerai atsimenu tai, kokį milžinišką įspūdį tada padarė pirmą kartą išgirstas Lietuvos žurnalistikos patriarcho Juozo Keliuočio tvirtinimas, kad lietuvių tautos svarbiausiasis bruožas yra karingumas (perfrazavus J.Keliuočio žodžius pagal vėliau išryškėjusių aktualijų pavyzdį, tarsi būtų galima sakyti, kad lietuviai yra europietiško mentaliteto čečėnai).
Ar galima tuo patikėti be išlygų? Kad ir kaip ten būtų, neabejoju dėl to, jog tokiu atveju, kai kokio nors sumišimo metu policija masiškai išrengtų ir pažemintų mūsų moteris, kitą dieną taip pasižymėjusi policija pradingtų iš gyvosios gamtos kaip išnykusi rūšis.
Tik nevisprotis galėtų sakyti, kad viena tauta yra pranašesnė už kitą, kita vertus, mes turime gerą progą daug ko išmokti vienas iš kito.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį teigė, kad jo šalis labai atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje, kurioje dėl ginčytinų rinkimų prezidentas Aliaksandras Lukašenka susiduria su didėjančiu spaudimu atsistatydinti.
D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad padėtis Baltarusijoje siaubinga. „Mes labai atidžiai ją stebėsime“, – pridūrė JAV prezidentas.
Rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje, pasibaigus prezidento rinkimams, įsiplieskė masiniai protestai prieš A. Lukašenką. Protestuotojai teigia, kad rinkimai buvo suklastoti. Policija ėmėsi prieš protestuotojus brutalių veiksmų, tūkstančiai demonstrantų buvo sulaikyti, o dauguma jau paleistų protestuotojų teigė, kad sulaikymo įstaigose buvo skriaudžiami ar net kankinami. Vašingtonas jau anksčiau ragino A. Lukašenką pradėti dialogą su pilietine visuomene.
Pats Baltarusijos vadovas A. Lukašenka pirmadienį prakalbo apie Konstitucijos keitimą ir dalijimąsi valdžia, bet atmetė galimybę surengti naujus rinkimus.
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, rugpjūčio 9-ąją prezidentas A. Lukašenka buvo perrinktas šalies vadovu, pelnydamas 80,10 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja neva gavo tik 10,12 proc. balsų.
Europos Sąjunga (ES) anksčiau taip pat pasmerkė rinkimus Baltarusijoje, teigdama, kad jie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis pirmadienį paskelbė, kad trečiadienį rengiamas skubus virtualus viršūnių susitikimas krizei Baltarusijoje aptarti.
„Baltarusijos žmonės turi teisę spręsti dėl savo ateities ir laisvai išrinkti savo vadovą. Smurtas prieš protestuotojus nepriimtinas“, – teigė Ch. Michelis.
Prezidentūra pripažino – Baltarusijos valdžia atmetė Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos siūlytą tarpininkavimo planą politinei krizei kaimyninėje valstybėje suvaldyti.
„Savaitgalį režimas atmetė tarpininkavimo planą“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Pasak jos, valstybės vadovas penktadienį pokalbio metu išgirdo iš Baltarusijos opozicionierės Sviatlanos Cichanouskajos patvirtinimą, kad ji yra pasirengusi vesti šalį į naujus rinkimus.
Režimui atmetus tarpininkavimo pasiūlymą, kitas žingsnis, pripažino A. Skaisgirytė, bus, ko gero, Baltarusijai taikomos sankcijos.
„Europinės arba nacionalinės“, – teigė ji, pridurdama, kad prioritetas būtų skiriamas europinėms sankcijoms.
„Prezidentas nuosekliai pasisakė, kad sankcijos, kaip instrumentas, turi būti diskutuojamos. Pirmenybė būtų teikiama Europos Sąjungos sankcijoms. Tai nepavykus – nacionalinėms“, – teigė G. Nausėdos patarėja.
Tai, kokie bus daromi tolesni žingsniai situacijos Baltarusijoje klausimu, pabrėžė A. Skaisgirytė, G. Nausėda artimiausiu metu aptars su Latvijos, Lenkijos ir Estijos prezidentais.
„Situacija po savaitgalio yra nauja“, – pridūrė ji.
Reaguodamas į po neskaidrių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjusias masines protesto akcijas, virtusias į susirėmimus su jėgos struktūromis, G. Nausėda pristatė trijų punktų planą politinei krizei suvaldyti. G. Nausėda pasiūlė ketvirtį amžiaus šalį valdančiam Aliaksandrui Lukašenkai nutraukti smurtą prieš piliečius, paleisti suimtuosius ir atnaujinti dialogą su visuomene.
Savaitgalį A. Lukašenka pareiškė, kad šalyje yra sava pagal Konstituciją sudaryta vyriausybė, o šalys, šiuo metu mėginančios tapti tarpininkėmis, pirmiausia turėtų įvesti tvarką savo teritorijoje.
Minske tūkstančiai žmonių atsisveikino su žuvusiu protestuotoju. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį Minske tūkstančiai žmonių atsisveikino su Aliaksandru Taraikovskiu, žuvusiu naktį į rugpjūčio 11-ąją per protesto akciją įvykus susirėmimui su Baltarusijos pareigūnais, praneša „Interfax“.
Velionio šeima ir artimieji, taip pat keli šimtai žmonių susirinko laidojimo biuro salėje, o keli tūkstančiai – A. Taraikovskio žūties vietoje prie „Puškino“ metro stoties, kaip ir prašė jo šeima.
Žmonės pagerbė žuvusiojo atminimą tylos minute, paliko ten daugybę gėlių, žvakių, oro balionų. Milicija į įvykius nesikišo.
Kaip jau buvo pranešta, pirmadienio vakarą „Puškino“ metro stoties rajone vyko protestuotojų susirėmimai su OMON. Pareigūnai naudojo specialiąsias priemones, tarp jų – kurtinamąsias granatas.
Baltarusijos vidaus reikalų ministerija teigia, kad žuvusysis mėgino mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą, bet šis sprogo jo rankose.
Pasak A. Taraikovskio draugės, mirties liudijime parašyta, kad pagrindinė jo mirties priežastis – atvira žaizda krūtinės ląstoje.
Vyrui buvo 34 metai. Be tėvo liko trejų metų duktė.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai. Oficialiais galutiniais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
Žurnalistų organizacijos skelbia, kad Baltarusijoje buvo sulaikyta apie 70 žurnalistų, kurie rengė pranešimus apie įtariamus pažeidimus per praėjusį savaitgalį vykusį prezidento rinkimų balsavimą.
Ketvirtadienio duomenimis 23 žurnalistai yra ir toliau kalinami, pranešė organizacija „Reporteriai be sienų“, citavusi Baltarusijos žurnalistų asociacijos pateiktą pranešimą. Remiantis pranešimu, žurnalistais dirbantys žmonės buvo suimami atsitiktinai, jie buvo mušami, kai kuriais atvejais uždaromi ilgam laikotarpiui.
Taip pat pranešama, kad prieš 29 žurnalistus saugumo pareigūnai panaudojo jėgą, septyni patyrė sunkių sužalojimų.
„Toks žiniasklaidos darbuotojų persekiojimas Europoje yra visiškai nepriimtinas“, – teigė grupės pavaduojanti vyriausioji redaktorė Catherine Monnet.
Reaguojat į situaciją Baltarusijoje Seimo nariams surinkus parašus dėl antradienį planuojamos neeilinės sesijos, opozicinių konservatorių lyderiai teigia, kad reikšti susirūpinimą dėl Aliaksandro Lukašenkos represijų prieš taikius protestuotojus jau nebepakanka.
„Reikšti tik susirūpinimus jau nebepakanka – A. Lukašenkos režimo ir jo kontroliuojamų jėgos struktūrų represijos prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje kasdien darosi vis brutalesnės ir nežmoniškesnės. Lietuva turi rodyti pavyzdį Europai ir ne tik nepripažinti tokio Baltarusijos vadovo legitimumo, bet ir įvesti pati bei raginti Europos Sąjungą ir JAV įvesti sankcijas režimo atstovams, kurie atsakingi už represijas ir rinkimų klastojimą. Taip pat privalome suteikti visokeriopą paramą Baltarusijos opozicijai, pilietinės visuomenės organizacijoms bei paprastiems Baltarusijos žmonėms, nukentėjusiems nuo režimo“, – teigia viena iš neeilinės sesijos iniciatorių bei Seimo rezoliucijos teikėjų Seimo narė Ingrida Šimonytė.
Pasak Seimo opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio, Lietuvos istorinė, politinė ir moralinė atsakomybė yra padėti demokratinei Baltarusijai ir už laisvę gyventi demokratiškai narsiai į gatves ir darbovietes išėjusiems kovoti jos žmonėms.
„Džiaugiuosi, kad tvirtą ir principingą poziciją A. Lukašenkos režimo atžvilgiu ir dėl pagalbos Baltarusijos pilietinei visuomenei Lietuvoje mums, panašu, kad pavyko sutelkti – tiek opozicijos, tiek valdančiųjų pagrindinių politinių jėgų atstovai sutaria dėl bendro situacijos vertinimo bei tolesnių veiksmų. Tai geras susitelkimo dėl nacionalinių interesų pavyzdys“, – pažymėjo Seimo opozicijos lyderis G. Landsbergis.
Seimas dėl suklastotų Prezidento rinkimų ir žmogaus teisių padėties Baltarusijoje, antradienį ketina surengti neeilinę Seimo sesiją. Daugiau nei trečdalio Seimo narių reikalavimu inicijuojamos neeilinės sesijos metu turėtų būti ne tik išklausyti Baltarusijos pilietinės visuomenės ir opozicijos atstovai, bet ir priimta rezoliucija „Dėl padėties Baltarusijos Respublikoje po suklastotų Prezidento rinkimų“.
Baltarusiai tęsė protestus prieš A. Lukašenką. EPA-ELTA nuotr.
Nepaisydami specialiųjų milicijos pajėgų naudojamo smurto, ketvirtą vakarą iš eilės žmonės daugelyje Baltarusijos miestų išėjo į gatves, reikalaudami prezidento Aliaksandro Lukašenkos atsistatydinimo.
Keliuose nepriklausomuose žinių tarnybos „Telegram“ kanaluose naktį į ketvirtadienį buvo galima išvysti vaizdo įrašų, kaip žmonės Minske, Gardine ir kituose miestuose ragina A. Lukašenką nutraukti smurtą ir atsistatydinti. Per protestus vėl suimta dešimtys asmenų, yra ir sužeistųjų.
Kartu išaugo solidarumas su demonstrantais. Minske į protestą prieš smurtą stojo per 100 gydytojų.
Nobelio literatūros premijos laureatė iš Baltarusijos Sviatlana Aleksijevič pirmą kartą tiesiogiai paragino autoritarišką prezidentą atsistatydinti. „Dink, kol nevėlu, – sakė 72-ejų rašytoja trečiadienio vakarą radijo stoties „Svoboda“ Baltarusijos tarnybai. – Mano nuomone, valdžios aparatas paskelbė tautai karą“. Niekas esą negalėjo įsivaizduoti tokio smurto.
Daug kur žmonės formavo žmonių grandines, taip protestuodami prieš milicijos smurtą ir rinkimų rezultatų klastojimą. Po sekmadienį vykusių ginčytinų rinkimų paskelbta, kad 26 metus valdžioje esantis A. Lukašenka perrinktas dar vienai kadencijai surinkęs 80,08 proc. balsų. Tuo tarpu prezidento priešininkai nugalėtoja mat jo varžovę 37-erių Sviatlaną Cichanouskają. Spaudžiama tarnybų, ji pabėgo į Lietuvą.
Baltarusijos specialiosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.
Kandidatas Valerijus Cepkala, žinomas IT specialistas, kuriam nebuvo leista dalyvauti rinkimuose, paragino ES prezidente pripažinti C. Cichanouskają. Šimtai IT specialistų ragino A. Lukašenką nusileisti ir atvirame laiške grasino su savo įmonėmis palikti šalį.
Protestų prieš smurtą Baltarusijoje būta ir užsienyje, pavyzdžiui, prie šalies ambasados Maskvoje. Latvijoje šimtai žmonių taip pat susirinko prie Baltarusijos ambasados, jie reikalavo paleisti sulaikytus demonstrantus. Ukrainoje buvęs prezidentas Petro Porošenka vaizdo įraše paragino A. Lukašenką atsisakyti smurto.
Baltarusijoje trečią naktį iš eilės tęsėsi protestai. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijoje per naujus protestus vėl prasiveržė smurtas. Socialinėje žiniasklaidoje pirmiausiai iš sostinės Minsko buvo pranešama apie smarkius susirėmimus tarp milicijos ir demonstrantų. Saugumo pajėgos prieš taikius žmones naudojo brutalią jėgą.
„Telegram“ žinių kanale buvo paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip uniformuoti pareigūnai muša ir spardo civilius.
Tai buvo jau trečioji protestų naktis iš eilės po sekmadienį vykusių prezidento rinkimų. Milicija prieš demonstrantus vėl panaudojo akinamąsias granatas ir gumines kulkas. Šie priešinosi mėtydami akmenis ir butelius. Girdėjosi sprogimai. Sužeistųjų skaičius kol kas nežinomas. Antradienį žinybos kalbėjo apie 200 sužeistųjų Minske, kurie gydomi ligoninėje.
Stebėtojų teigimu, šį kartą saugumo pajėgos ėmėsi griežtesnių veiksmų prieš demonstrantus nei per ankstesnes naktis. Daug gatvių Minske buvo atitvertos.
Šimtai žmonių ir kituose šalies miestuose dalyvavo protestuose prieš rinkimų klastojimą. Vėl kilo didelių problemų dėl interneto. Trikdydamos ryšį, žinybos nori užkirsti kelią protestuotojų apsijungimui.
Baltarusijoje nesiliauja protestai. EPA-ELTA nuotr.
Kiek žmonių per protestus sulaikyta, kol kas nežinoma. Anot žiniasklaidos, tarp sulaikytųjų yra ir žurnalistų. Kalbama apie didžiulį smurtą prieš reporterius ir fotografus – ir prieš tuos, kurie oficialiai akredituoti Baltarusijoje. Britų stotis BBC Rusijoje pranešė, kad saugumo pajėgos užpuolė jos komandą.
Užsienio reikalų ministerija Minske atmetė kritiką iš užsienio dėl valdžios aparato veiksmų prieš demonstrantus. Greiti daugybės Europos politikų pareiškimai esą yra visiškai nepriimtini. „Jau planuojama priimti lemtingus sprendimus dėl mūsų šalies santykių su ES“, – sakoma valstybinės agentūros „Belta“ pranešime.
ES paskelbė peržiūrėsianti savo santykius su Baltarusija. „Be kita ko, gali būti imtasi priemonių prieš tuos, kuriems tenka atsakomybė už stebimą smurtą, nepateisinamus areštus ir rinkimų rezultatų klastojimą“, – 27 valstybių vardu pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.
Baltarusijos specialiosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pirmadienį pasmerkė Baltarusijos pareigūnų jėgos naudojimą prieš protestuotojus Minske po sekmadienį įvykusių prezidento rinkimų.
„Smerkiu policijos smurtą prieš taikius demonstrantus Minske, – parašė politikas tviteryje. – Tokių veiksmų šiandieninėje Europoje jokiu būtu neturi būti griebiamasi. Baltarusiai turi teisę į žodžio laisvę ir demokratiją“.
Čekijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbtame pareiškime pažymėjo, jog Baltarusijoje įvykusių rinkimų negalima laikyti demokratiškais. „Čekijos URM reiškia susirūpinimą dėl šių Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių negalima laikyti laisvais ir demokratiškais, – pabrėžiama dokumente. – Daugelio piliečių sulaikymas agitacinės rinkimų kampanijos metu yra neleistinas. Taip pat neleistini represinių dalinių veiksmai prieš piliečius, protestuojančius prieš pažeidimus per rinkimus ir jų rezultatus. Šie faktai verčia mus nerimauti. Raginame Baltarusijos vyriausybę nebebausti savo piliečių už tai, kad jie naudojasi šalies konstitucijos garantuojamomis teisėmis“.
Pasak Čekijos URM, Baltarusijos piliečiai aktyviai dalyvavo opozicijos mitinguose. „Negalima ignoruoti tokio tvirto visuomenės raginimo surengti tikrai laisvus rinkimus“, – sakoma dokumente.
Čekijos užsienio politikos žinyba pareiškė apgailestaujanti dėl to, kad Baltarusijos valdžia neleido stebėti prezidento rinkimų stebėtojams iš ESBO. Kartu URM pareiškime pabrėžiama, kad Čekija remia Baltarusijos teritorijos vientisumą ir nepriklausomybę.
Čekijos prezidento administracijos Tarptautinio departamento direktorius Rudolfas Jindrakas mano, kad būtina kruopščiai ištirti Baltarusijos valdžios veiksmus prieš Aliaksandro Lukašenkos varžovus prezidento rinkimuose ir opoziciją. Pasak jo, oficialioji Praha atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje. Baltarusijos opozicija. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos opoziciją taip pat parėmė Čekijos parlamento deputatai ir politinių partijų lyderiai.
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, Baltarusijos prezidento rinkimus laimėjo dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka, surinkęs 80,23 proc. balsų, o opozicijos atstovė Svetlana Tichanovskaja gavo 9,9 proc. balsų.
Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, sekmadienio vakarą Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsaugos institucijų darbuotojais. VRM duomenimis, buvo sulaikyta apie 3 tūkst. žmonių, nukentėjo dešimtys milicijos pareigūnų ir demonstrantų.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį pokalbyje telefonu su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi pareiškė Lietuvos susirūpinimą dėl galimo jėgos panaudojimo šioje šalyje prieš opoziciją, taip pat skubinamu Astravo AE paleidimu.
Pokalbis telefonu įvyko Lietuvos iniciatyva, sakoma pranešime.
„Esame labai susirūpinę galimu valdžios smurto ir perteklinės jėgos panaudojimu opozicijos atžvilgiu rinkimų laikotarpiu ir ypač po rinkimų. Taip pat labai neigiamai vertiname artimiausiu metu planuojamą Astravo elektrinės paleidimą. Mūsų informacija verčia daryti išvadas, kad paleidimas yra skubinamas, neatsižvelgiant į saugumo reikalavimus”, – pabrėžė ministras L. Linkevičius.
Ministras dar kartą pabrėžė, kad Baltarusijos nepriklausomybė Lietuvai yra svarbi, todėl padėsime ją išsaugoti tiek tarptautiniu lygiu, tiek ir dvišaliais santykiais.
Švedijoje iš pravažiuojančio automobilio nušauta dvylikametė. EPA-ELTA nuotr.
Mirtini šūviai į dvylikametę sukėlė siaubą Švedijoje: mergaitė, anot žiniasklaidos, savaitgalį buvo nušauta Stokholme prie greitojo maisto restorano iš pravažiuojančio automobilio. Ji buvo atsitiktinė auka, šūviai esą buvo skirti dviem nusikalstamos gaujos nariams.
Šis incidentas pakurstė debatus apie didėjantį gaujų smurtą Švedijoje. Policija pradėjo tyrimą dėl nužudymo. Tyrėjai ieško balto automobilio, kuris buvo pastebėtas nusikaltimo vietoje.
Teisingumo ministras Morganas Johanssonas naujienų agentūrai TT teigė esantis sukrėstas nusikaltimo. Jis žadėjo „daugiau policininkų ir griežtesnes bausmes“.
Pastaraisiais metais didėjant gaujų nusikalstamumui Švedijos vyriausybė išplėtė policijos įgaliojimus, liudininkų apsaugos programas ir sugriežtino baudas už su narkotikais ir ginklais susijusius nusikaltimus.
Policijos duomenimis, vien tik pirmąjį 2020 metų pusmetį 10,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje per 163 šaudynes buvo nušauta 20 žmonių.
G. Floydo artimieji. EPA-ELTA nuotr.
George’o Floydo brolis trečiadienį paragino Jungtines Tautas (JT) suformuoti nepriklausomą komisiją, kuri ištirtų JAV policininkų vykdomus afroamerikiečių nužudymus.
„Aš esu savo brolio sargas“, – teigė Philonise’as Floydas, kurio brolis buvo nužudytas gegužės 25 d. Mineapolyje policijos pareigūnui užspaudus jam kaklą.
„Aš galėjau būti jo vietoje“, – P. Floydas sakė debatų dėl rasizmo ir brutalaus policijos elgesio, kuriuos surengė JT Žmogaus teisių taryba Ženevoje, metu.
„Prašau man padėti, – kreipėsi jis. – Viliuosi, kad apsvarstysite galimybę suformuoti nepriklausomą komisiją, kuri ištirs juodaodžių nužudymus Amerikoje, kuriuos vykdo policija, taip pat smurtą prieš taikius protestuotojus.“
Ar įstengs TS-LKD peržengti priešiškumo tiems rinkėjams, kurie susirūpinę Garliavos mergaitės likimu, barjerą.
Iš pradžių priešiškumo nebuvo
Pasiremsiu TV3.lt skelbtu Jūratės Vaižgauskaitės straipsniu (2019.11.11) “ Garliavos istorijos aidai: kaip politikai kilo, krito, gynė ir išsižadėjo”, atkreipdamas dėmesį tik į TS-LKD pozicijos kaitą šioje istorijoje. Aš pats įdėmiai stebiu šią istoriją ir laikau straipsnyje pateikiamus faktus patikimais.
TS-LKD partijos patriarchas Vytautas Landsbergis nevengė pareikšti savo nuomonę apie Garliavos įvykius, N. Venckienės dukterėčios paėmimą iš tetos ar teismų darbą. Daug kas prisimena V. Landsbergio kvietimą žmonėms „nestovėti po medžiu“. Jis ragino partiją nenusisukti nuo to, kas vyksta Garliavoje.
Šviežiai komentuodamas įvykius, kai Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra 2012 metų gegužės 17 dieną buvo perduota motinai, žiniasklaidoje jis tikino, kad jo pozicija yra gana aiški. „Pozicija ir negali būti kitokia, tik vienašališka. Kitas atvejis būtų nusiplauti rankas ir nematyti, kas vyksta. Aš nemanau pasiduoti bandymams užčiaupti burną ir nepareikšti savo nuomonės“, – “Lietuvos Rytui” sakė politikas.
2012 metų pavasarį vykusiame konservatorių partijos suvažiavime V. Landsbergis ragino bendražygius atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta Garliavoje, užsiminė apie, jo manymu, abejotiną teisėsaugos darbą, pedofilijos bylos tyrimo „blokavimą“.
Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2012 metų gruodžio mėnesį duotame interviu portalui bernardinai.lt V. Landsbergis sakė: „Aš manau, kad vis dėlto mes, Tėvynės sąjunga, stovėjome kažkokioje atsargioje pozicijoje, kuri galėjo būti ne tokia atsargi.
Kada atsirado priešiškumas
Bet galbūt galima už tą atsargumą atleisti, minėtame interviu tęsė V. Landsbergis. Elgėmės taip, kad neateitų dar blogesni. Aiškiai buvo galima spėti ir tai pasitvirtino – jie darys viską, kad Neringa Venckienė kurtų partiją. Šitame kambaryje sakiau jai: ponia, tik nepasiduokite, nesteikite partijos, jus sumurkdys, paliks sumenkintą, politikuojančią. Jūs ir mergaitės neapginsite, ir pati nieko nelaimėsite. Atrodė, kad suprato. Bet ji turėjo kitus nuolatinius patarėjus, kurių, matyt, klausė ir kurie, matyt, jai sakė: taip visa Lietuva pakilusi, eisime ir visus nušluosime… Gal patikėjo moteriškė? Ji nėra didelio proto, atleiskite man. Jai pradėjo pūsti miglas, kad ji gali būti prezidente, kad ji tokį palaikymą turi“, – apie N. Venckienę ir konservatorių partijos poziciją Garliavos klausimu tuomet kalbėjo V. Landsbergis.
Taip ir įvyko. Atsirado “Drąsos kelias” su jo idėjine lydere N. Venckiene. Partija įregistruota 2012 m. kovą, o spalį įvyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. “Drąsos kelias” jame gavo 7 vietas, TS-LKD – 30.
2013 metais pavasarį V. Landsbergis reziumavo santykius su N. Venckiene. Kai pradėjo aiškėti ta sudėtinga ir daug žmonių jaudinanti byla dėl mergaitės buvimo vienuose ar kituose namuose, kad ją galima „išimti“ kaip daiktą pagal antstolio specialiai sudarytus įgaliojimus ir su visa kariuomene, tai man atrodo, kad čia yra kažkas ne taip. <…> O jeigu man tai kelia klausimų ir kai kas nepatinka, ir aš apie tai pasakau, tai nereiškia, kad aš įstojau į N. Venckienės partiją“, – tuomet aiškino politikas.
Suprantamas TS-LKD priešiškumas “Drąsos keliui”, Seimo rinkimuose galimai atitraukusiam dalį konservatorių rinkėjų kitų partijų naudai arba iš viso nenuėjusių balsuoti.
Artėja eiliniai Seimo rinkimai.
V. Landsbergio pranašystė “ponia, tik nepasiduokite, nesteikite partijos, jus sumurkdys, paliks sumenkintą, politikuojančią. Jūs ir mergaitės neapginsite, ir pati nieko nelaimėsite” išsipildė. Galima tik spėlioti, kokia būtų buvusi TS-LKD pozicija aiškinantis tiesą galimos pedofilijos, žmogžudysčių, smurto prieš mergaitę istorijoje, jei “Drąsos kelias” nebūtų įkurtas, bet manyčiau, kad teigiama.
Artėjant Seimo rinkimams Garliavos įvykių atžvilgiu aktyvūs rinkėjai pasiskirstę į tris grupes.
Spėju, didžiausią grupę sudaro abejingieji.
Neringa Venckienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Kita grupė įsitikinusi, kad pedofilija buvo, ją dengia teisėtvarka ir teisėsauga, mergaitė pagrobta, panaudojant prieš ją smurtą, ir ji arba negyva, arba psichiatrinėje po tokių psichinių traumų, arba, geriausiu atveju, slepiama svetimoje šalyje, nežinia kokiose sąlygose.
Trečioji grupė įsitikinusi, kad viskas vyksta pagal Lietuvos įstatymus ir tarptautines konvencijas – įrodyta, kad žmogžudystės ir nelaimingi atsitikimai niekaip su pedofilija nesusiję, nes pedofilijos nebuvo, o mergaitę saugo įstatymai, ji yra saugi.
Sprendžiant iš komentarų socialiniuose tinkluose, komentarų po straipsniais portaluose antrosios grupės šalininkų kur kas daugiau, negu trečiosios, arba bent jau jie žymiai aktyvesni.
Jei TS-LKD atsieti nuo rinkėjų, tai ji, bent formaliai, priklauso trečiajai grupei. Tai patvirtina ir pranešimas, kad vaikų psichiatras Linas Slušnys kandidatuos į Seimą TS-LKD sąraše. Šis vaikų psichiatras mergaitės smurtinį (mano nuomonė) atėmimo iš globėjos aktą pavadino teisiškai nesmurtiniu. Po to mergaitės likimu, kiek žinau, nesidomėjo.
Atlaidumas ir gailestingumas
Bet Deimante Stankūnaite susidomėjo Jungtinių Tautų specialus komitetas, įtraukęs ją į dingusių be žinios sąrašą, paaiškinant:
“Ataskaitiniu laikotarpiu buvo paduotas prašymas dėl neatidėliotinų veiksmų Deimantės Stankūnaitės atžvilgiu, seksualinio išnaudojimo aukos, įtariama, su tyliu motinos sutikimu ir dalyvaujant valstybės institucijoms, kuri dingo, sulaukusi 8 metų (skubių veiksmų prašymas Nr. 569/2019). Atsakyme valstybė narė informavo komitetą, kad Deimantė buvo surasta ir šiuo metu saugoma įstatymų. Nepaisant to, atstovas paprašė valstybės, šios Konvencijos Šalies, patvirtinti tikslią Deimantės buvimo vietą ir leisti susisiekti su ja. Kitas pranešimas bus išsiųstas valstybei, šios Konvencijos šaliai.”
Neringa Venckienė atvežama į teismą. Roko Markovičiaus (ELTA) nuotr.
During the reporting period, a request for urgent action was registered on behalf of Deimantė Stankūnaitė (urgent action request No 569/2019) a victim of sexual exploitation allegedly committed with the mother’s acquiescence and the involvement of State authorities, who disappeared at the age of 8. In its reply, the State party informed the Committee that Deimantė had been found and was currently under the protection of the law. Nevertheless, the representative requested the State party to confirm Deimantė’s exact whereabouts and allow contact with her. A follow-up note will be sent to the State party (iš oficialaus JT tinklalapio).
Viskas paprasta ir aišku, prašytojas nori įsitikinti, kad Deimantė gyva, ir sužinoti, kaip ji gyvena. Matyt, pagal tarptautines konvencijas tai – šventa prašytojo teisė, kurią, jei Deimantė gyva, yra visiškai nesunku įgyvendinti.
Dvi iš šešių krikščioniškų dorybių – atlaidumas ir gailestingumas. Jas labai naudinga žinoti einant į rinkimus su viešais pareiškimais. Taip pat, ir savų klaidų pripažinimas, pavyzdžiui, TS-LKD kandidatui į Seimą viešai pripažinus kažkada klydus, o dabar pakeitus nuomonę.
Be to, tylėjimas reiškia sutikimą. Negi TS-LKD sutinka, kad galimai valdančiąją partiją, pagrindinį jos konkurentą, į Seimo rinkimus vesiantis lyderis Garliavos istorijoje – be nuodėmės? Net po to, kai aštuonerius metus slėptas video įrašas, padarytas 2012 m. gegužės 17 d. namo viduje Garliavoje, neseniai buvo išsiųstas visoms suinteresuotoms valstybės institucijoms?
Prancūzijoje protestuoja rasizmu ir smurtu kaltinami policininkai. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos policininkai ir policijos profesinės sąjungos penktadienį antrą dieną iš eilės rengė protestus dėl jiems reiškiamų kaltinimų rasizmu ir smurtu.
Jie skundžiasi vyriausybės paramos trūkumu ir piktinasi tuo, kad yra kaltinami rasizmu ir brutaliu elgesiu.
Keli šimtai pareigūnų ir sąjungų narių penktadienį blokavo eismą, važiuodami Eliziejaus laukų alėja Paryžiuje.
Ketvirtadienį pareigūnai, protestuodami Lilyje, Marselyje ir kituose miestuose, numetė ant žemės antrankius. Dauguma šaukė ir ragino vidaus reikalų ministrą Christophe’ą Castanerį atsistatydinti.
Ministras supykdė pareigūnus anksčiau šią savaitę, kai pažadėjo, kad laikysis „nulinės tolerancijos“ rasizmui policijos gretose. Ch. Castaneris, be kita ko, pridūrė, kad pareigūnai, sulaikydami įtariamuosius, daugiau nebegalės stipriai suimti jų už kaklo.
Tokius žingsnius paskatino birželio pradžioje Paryžiuje tūkstančių žmonių surengtas protestas prieš policijos smurtą ir rasizmą. Tūkstančiai žmonių protestavo dėl juodaodžio vyro Adamo Traore mirties jį sulaikius policininkams 2016 metais, įkvėpti JAV apėmusių protestų dėl juodaodžio George’o Floydo mirties jį areštavusių policininkų rankose.
„Policininkai nėra rasistai. Jie gelbėja žmonių gyvybes, nepaisydami jų odos spalvos“, – penktadienį žurnalistams sakė vienos policijos profesinės sąjungos vadovas Fabienas Vanhemelryckas.
„Tai susiję ne tik su vidaus reikalų ministru. Prezidentas privalo užtikrinti, kad policija būtų gerbiama“, – pridūrė jis.
Šeštadienį Paryžiuje ir kituose miestuose planuojami nauji protestai prieš policijos naudojamą smurtą ir rasizmą.
Vilniuje – eisena, smerkianti rasizmą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Po penktadienį Vilniuje įvykusios ir viešas diskusijas sukėlusios protesto akcijos prieš rasizmą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir aštuoni tyrimai dėl administracinės teisės pažeidimų. Tai trečiadienį žurnalistams pranešė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
„Vykdomi atitinkami tyrimai. Konkrečiai yra pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pradėtos 8 administracinių teisės pažeidimų teisenos“, – Seime teigė policijos generalinis komisaras.
Kaip patikslino R. Požėla, tyrimai pradėti dėl pastarąjį penktadienį Vilniuje vykusioje eisenoje demonstruotų plakatų su įžeidžiais, policijai skirtais epitetais. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kelių aktyvistų susistumdymo eisenos metu.
„Ten buvo situacija, kai buvo susistumdymas, situacija yra užfiksuota ir dabar yra normalia tvarka vykdomas tyrimas“, – teigė generalinis komisaras.
R. Požėla neslėpė, kad pats skeptiškai vertina tai, kad demonstrantai, susirinkę palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą, viešai įžeidinėjo policiją.
„Be abejo, neigiamai (vertinu – ELTA), mes už tai, kad žmonės taikiai, protingai reikštų savo įsitikinimus, bet jokiu būdu nevartodami tokių epitetų ir neįžeidinėdami institucijų ar konkrečių pareigūnų, ar dar blogiau – nenaudodami prievartos priemonių“, – teigė R. Požėla.
Jungtinėse Amerikos Valstijose nesibaigiant protestų dėl juodaodžių teisių bangai, Vilniuje penktadienį suorganizuota eisena, siekiant atkreipti dėmesį į rasizmo problemas bei palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą. Policijos atstovų tvirtinimu, eisenoje dalyvauja apie 1 tūkst. demonstrantų. Tarp susirinkusių demonstrantų buvo asmenų, nešusių plakatus su policijos atžvilgiu įžeidžiais užrašais. Viename iš plakatų buvo užrašas „F**k the police“.
ELTA primena, kad protestai JAV įsisiūbavo policijos pareigūnui Derekui Chauvinui nužudžius sulaikytą juodaodį George‘ą Floydą. Per G. Floydo sulaikymą gegužės 25 d. policijos pareigūnas D. Chauvinas beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti. Netrukus jis mirė. Nepriklausoma atlikta autopsija parodė, kad vyras mirė dėl uždusimo.
G. Floydo mirtis paskatino masinius protestus JAV prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes ir plėšikavimus. Pačiam pareigūnui D. Chauvinui už antrojo laipsnio žmogžudystę gresia iki 40 metų kalėjimo.
Jungtinės Karalystės sostinėje mitingo prieš rasizmą metu kilus susirėmimams su kai kuriais protestuotojais, sužeisti 14 policijos pareigūnų. Apie tai sekmadienį pranešė Londono policijos viršininkė Cressida Dick.
„Man nepaprastai liūdna, kad vakar vakarą Londono centre nedidelė dalis protestuotojų griebėsi smurto prieš pareigūnus“, – C. Dick kalbėjo sekmadienio popietę.
Policijos viršininkė taip pat pridūrė, kad „šokiruojamų ir visiškai nepriimtinų“ incidentų metu praėjusią savaitę buvo sužeisti iš viso 13 policininkų.
Po taikaus mitingo prieš rasizmą sostinės centre šeštadienio popietę kai kurie protestuotojai pradėjo mėtyti įvairius daiktus, leisti fejerverkus ir netgi raketas. Pastaruoju atveju išsigandęs policijos žirgas nusviedė policininkę žemyn. Moteris gydoma ligoninėje.
Remiantis policijos duomenimis, per susirėmimus suimta 14 žmonių.
Sekmadienį protestai prieš rasizmą jau vyksta ar dar vyks ne viename Jungtinės Karalystės mieste.
Per pastarąsias 24 val. Jungtinėse Valstijose nuo COVID-19 mirė 691 žmogus, rodo naujausi Johnso Hopkinso universiteto duomenys.
Tai yra mažiausias koronaviruso aukų skaičius per savaitę.
Baltimorėje įsikūrusio universiteto renkamais duomenimis, JAV iš viso užfiksuotos 110 482 mirtys nuo COVID-19 ir 1 938 842 ligos atvejai.
Tiek užsikrėtusiųjų, tiek ir mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius JAV yra gerokai didesnis nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.
Tiesa, skaičiuojant pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Jungtines Valstijas lenkia kelios Europos šalys, tarp jų Prancūzija, Italija ir Ispanija.
JAV balandžio viduryje kasdien nuo COVID-19 mirdavo apie 3 tūkst. žmonių, šiuo metu statistika rodo, kad šalyje kasdien nuo šios ligos miršta apie 1 tūkst. žmonių, o ja užsikrečia apie 20 tūkst. gyventojų.
Sveikatos apsaugos specialistai baiminasi, kad masiniai protestai prieš policijos brutalumą ir rasizmą daugelyje JAV miestų gali paskatinti naują užsikrėtimų skaičiaus šuolį.
