Žiema. 2022-ųjų gruodis. Pilaitės. Bitėnų gatvė. Slaptai.lt foto
Vilnius, gruodžio 26 d. (ELTA). Sudėtingesnės eismo sąlygos dėl prasidėjusio snygio, vietomis pereinančio į šlapdribą yra vakarų, pietvakarių ir pietų Lietuvoje.
Čia kelių dangos pasidengia šlapio ar pažliugusio sniego sluoksniu. AB „Kelių priežiūra“ slidžius kelių ruožus valo ir barsto, tačiau vairuotojų prašome neskubėti ir rinktis saugų greitį, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Kitur šalyje magistralinių ir didesnio intensyvumo krašto kelių dangos drėgnos, vietomis šlapios, o mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos provėžotos, vietomis padengtos ledu, pažliugusio arba prispausto sniego sluoksniu.
Lietuvoje oro temperatūra nuo 3 iki 8 laipsnių šalčio, pajūryje nuo 0 iki 1 laipsnio šalčio.
Antys žiemą. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 24 d. (ELTA). Prasidėjus šventiniam laikotarpiui, JAV užklupo didžiulė žiemos audra, jau spėjusi paveikti apie 200 mln. žmonių, praneša BBC.
Su šia stichija taip pat siejamos dar bent 12 žmonių mirtys. Dėl audros penktadienį be elektros liko daugiau kaip 1,5 mln. gyventojų ir buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių. Ją pakurstė vadinamasis „ciklonas–bomba“, kurio metu fiksuojamas slėgio kritimas. Skaičiuojama, kad milžiniška audra šiuo metu driekiasi maždaug 3,2 tūkst. kilometrų.
Anot pranešimų, kai kuriose šalies vietose lauko temperatūra smuko iki -45 laipsnių Celsijaus. Kaip nurodė Nacionalinė meteorologijos tarnyba (NWS), Pensilvanijos ir Mičigano valstijose numatomas gausus snygis, o Bafalo mieste Niujorko valstijoje gali iškristi mažiausiai 89 centimetrai sniego.
Teksasas žiemą. EPA – ELTA nuotr.
Stichija visoje šalyje lėmė kelionių chaosą, kurį dar labiau paaštrino kelių valymo technikos operatorių stygius. Dėl sudėtingų oro sąlygų kilo daugybė avarijų, įskaitant Ohajuje užfiksuotą didžiulį eismo įvykį, kuris pražudė du žmones.
Pasak NWS, artimiausiu metu šalyje gali būti sumušta daugiau kaip 100 ankstesnių žemos temperatūros rekordų. Kai kur kelių dešimtmečių senumo rekordai jau buvo pasiekti.
Apsnigtas policijos automobilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilnius, sausio 20 d. (ELTA). Vakarėjant ketvirtadieniui, sudėtingos eismo sąlygos dėl snygio ir pustymo išlieka didžiojoje šalies dalyje, ypač Trakų, Marijampolės, Telšių ir Mažeikių rajonuose.
Čia valstybinės reikšmės kelių ruožai padengti prispausto arba pažliugusio sniego sluoksniu, daug kur provėžoti, slidūs.
Žiemiškai geresnės eismo sąlygos yra Pakruojo rajone, kur pagrindinių kelių dangos daugiausia yra šlapios, vietomis drėgnos.
Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai didžiojoje šalies dalyje išlieka provėžoti, aplediję, slidūs, daug kur padengti puraus, pažliugusio ar prispausto sniego sluoksniu, skelbia VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
AB „Kelių priežiūra” slidžius ir apsnigtus kelių ruožus valo ir barsto, tačiau vairuotojų prašoma atsižvelgti į kelio dangos būklę ir meteorologines sąlygas bei rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, daugelyje šalies rajonų sninga arba pusto, tik šiaurės rytų, rytų Lietuvoje bei Alytaus, Panevėžio ir Kauno rajonuose be žymesnių kritulių. Oro temperatūra nuo 0 iki 2 laipsnių šalčio.
Ateinančią naktį daug kur snygis, pustymas, kai kur smarkus. Daugelyje rajonų plikledis, pustys, vietomis kils pūga. Vėjas pietvakarių, vakarų, pereinantis į šiaurės vakarų, 9-14 m/s, daug kur gūsiai 15-20 m/s, vakariniuose rajonuose vietomis 21-23 m/s, pajūryje iki 27 m/s.
Oro temperatūra svyruos nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.
Pūga Pakistane prie Muri miesto. EPA – ELTA fotoPūga Pakistane prie Muri miesto pareikalavo aukų. EPA – ELTA foto
Muri, sausio 8 d. (AFP-ELTA). Mažiausiai 16 pakistaniečių žuvo užstrigę savo automobiliuose, kuriuose juos įkalino gausus sniegas, iškritęs šalies šiaurėje esančiame kalnų mieste Muri. Į šį kurortą pasigrožėti žiema suplūdo dešimtys tūkstančių gyventojų.
Pakistano vidaus reikalų ministras Sheikhas Rashidas vaizdo žinutėje teigia, kad keliams valyti ir įstrigusiems žmonėms gelbėti pasitelkta kariuomenė.
Per kelias pastarąsias dienas į vaizdingąjį Muri suvažiavo daugiau nei 100 tūkst. automobilių. Pakistaniečiai norėjo pamatyti čia neįprastai gausiai iškritusį sniegą, todėl ties įvažiavimais ir išvažiavimais susidarė milžiniškos spūstys.
Muri, esantį maždaug už 70 km į šiaurės rytus nuo Islamabado, daugybė sostinės gyventojų jau nuo seno renkasi vienos dienos išvykoms.
Pandžabo provincijos vyriausiojo ministro biuras pranešė, kad Muri kurortas paskelbtas nelaimės zona. Pakistaniečiai raginami kol kas nevykti į šį kalnų miestą.
Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nors per pastarąją parą pasienyje su Baltarusija bandymų nelegaliai kirsti sieną apmažėjo, pasieniečiai sako, kad padėtis dar sunkiai prognozuojama. Jie viliasi, kad iškritęs sniegas, išduodantis nelegalų pėdsakus, bei sparčiai vykstančios fizinio barjero statybos, leis supaprastinti sienos apsaugą.
„Bandymų nelegalai kirsti sieną pastebime kasdien. Tiesa, pastarosiomis paromis tai labiau pavieniai atvejai. Kartais, išvydę mūsų pareigūnus, migrantai pasitraukia atgal, tada vėl bando kitame užkardos ruože. Tad atsipalaiduoti negalime nė minutei“, – Eltai sakė Druskininkų pasienio užkardos vadas Andrius Beloručkinas.
Jis pridūrė, kad dar praėjusį šeštadienį užkardos pasieniečiai turėjo gerokai paplušėti. „Sulaikėme dvi dideles grupes nelegalių migrantų, iš viso 64 asmenis. Jie įsiveržė per stebimą pelkėtą teritoriją, perlipo koncertiną. Visi šie asmenys buvo apklausti, pamaitinti ir palydėti atgal į Baltarusiją“, – teigė užkardos vadas.
Džiaugiasi sniegu
A. Beloručkino teigimu, nepaprastosios padėties įvedimas pasienyje su Baltarusija leido Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams padidinti savo pajėgumus. Pasienyje su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Mūsų užkardoje dirba šimtas pasieniečių ir šiuo metu jiems talkina dar septyniasdešimt pareigūnų – policijos, kariuomenės, „Frontex“ bei kitų. Tad šiuo momentu pajėgumų pakanka, turime dronų ir sraigtasparnių, vykdome stebėseną ir iš oro“, – sakė Druskininkų pasienio užkardos vadas.
A. Beloručkinas pažymėjo, kad šiuo metu pasieniečiams padeda ir pati gamta.
„Sniegas yra pasieniečių draugas ir pagalbininkas. Tai – natūrali juosta, kurioje matosi visi pėdsakai, tiek žvėrių, tiek žmonių. Džiaugiamės sniegu, mums jis palengvina tarnybą, aptikti galimą sienos pažeidimą ar kitą neteisėtą veiklą. Tad galime greičiau tuos asmenis pamatyti plika akimi ir sulaikyti. Taip pat paprasčiau dirbti su termovizoriais“,– teigė jis.
Leis laimėti laiko
Anot VSAT pareigūno, jau iki Kalėdų didžioji dalis 30 km ilgio Druskininkų pasienio užkardos ruožo turėtų būti padengta koncertina, o iki balandžio – ir penkių metrų aukščio tvora. Fizinis barjeras papildys šiuo metu užkardoje veikiančią vaizdo ir judesio stebėjimo sistemą bei kitas sienos apsaugos priemones. Tvora Baltarusijos – Lietuvos pasienyje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Naujasis fizinis barjeras nėra neįveikiamas, pavyzdžiui, per jį galima permesti nukirstą medį, tačiau jis mums laimės daug brangaus laiko, užlaikys pažeidėjus prie sienos, o mes galėsime greičiau reaguoti, nebereikės vaikytis nelegalių migrantų po miškus“,– sakė A. Beloručkinas.
Išlieka budrūs
Druskininkų pasienio užkardos vadas sakė, kad šiuo metu užkardoje – tam tikras atokvėpis.
Anapus – Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Lyginant su vasara, kai per parą sulaikydavome vidutiniškai apie 150 sienos pažeidėjų, o užkardoje buvo apgyvendinta apie 400 nelegalų, dabar yra ganėtinai ramu. Paskutiniai nelegalai iš mūsų užkardos buvo išgabenti tik prieš dvi savaites, pagaliau užkarda priklauso tik mums. Bet niekada nežinai, kas įvyks rytoj, prie sienos kasdien stebime didesnį ar mažesnį aktyvumą, bandymus kirsti sieną, budrumo prarasti negalima“, – sakė A. Beloručkinas.
Pareigūną palaikė musulmonu
Druskininkų pasienio užkardos vadas užsiminė, kad pasieniečių darbe pasitaiko ir linksmų epizodų.
„Mūsų ruožas liepą buvo rekordininkai, tuomet sulaikėme 850 nelegalių migrantų. Bendravimo su jais patirties turime sočiai. Užkardoje gyveno įvairių tautybių asmenys – afrikiečiai, kurdai, arabai. Tradiciškai jie ne itin sutaria, pasitaikydavo ir muštynių dėl futbolo kamuolio ir panašiai. Tačiau būdavo gražu žiūrėti, kai ilgainiui konfliktai virsdavo draugystėmis, net bendrais šokiais ir dainavimais“, – sakė A. Beloručkinas.
Vadas prisiminė, kad vienas jo pareigūnų sumanė užsiauginti barzdą ir tuo sulaukė išskirtinio migrantų dėmesio.
„Jis žmogus stotingas, toks „kovinis“, be to, tamsesnio gymio, o užsiauginęs ilgą barzdą, tapo visai panašus į žmones iš Rytų kraštų. Migrantai ilgai jį smalsiai stebėjo, kol ryžosi užkalbinti. Paklausė, ar jis kartais ne musulmonas. Ko gero, norėjo išpešti iš jo lengvatų ar paslaugų. Neišdegė“, – šyptelėjo užkardos vadas. Anapus tvoros – Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
A. Beloručkinas pasakojo ir apie nelegalių migrantų sulaikymus. „Užkardoje dirba ir kolegos iš Estijos. Kartą taip jau išėjo, kad estei pareigūnei teko vienai miške pasaugoti keturis sulaikytus sienos pažeidėjus. Atvykę kolegos susižavėję stebėjo, kaip ji viena, ginkluota teleskopine lazda, prižiūrėjo keturis ant samanų suguldytus vyriškius, nė vienas jų nedrįso nė krustelti“, – teigė užkardos vadas.
Per pastarąją parą pasieniečiai apgręžė 35 draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą bandžiusius patekti migrantus, pranešė VSAT. Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, į Lietuvą nepateko 7692 migrantai.
Šalto oro frontas ir smarkus snygis sukėlė chaosą dalyje Graikijos. Net Akropolį Atėnuose antradienio rytą dengė maždaug 10 cm sniego sluoksnis, pranešė valstybinė televizija ERT. Apie gausų sniegą pranešama ir iš daugelio salų.
Dėl meteorologinių sąlygų Atėnuose buvo atšaukti visi autobusų reisai, nekursavo miesto traukiniai. Dėl apledėjusios kelio dangos buvo uždaryta svarbiausia šalies transporto arterija Atėnai-Salonikai. „Prašau, neikite iš namų“, – piliečius ragino civilinė apsauga. Daug kur nutrūko elektros energijos tiekimas.
Kadangi dauguma gatvių buvo nepravažiuojamos ir Atėnų centre, Sveikatos ministerija atšaukė iki pietų numatytą gyventojų vakcinaciją.
Žiemiški orai Graikijoje turėtų tęstis iki trečiadienio vakaro.
Vilnius skęsta sniege. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad dėl iškritusio gausaus šlapio sniego visoje Lietuvoje 18 valandą be elektros buvo apie 21 tūkst. namų ūkių. Vos spėja valyti sniegą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Daugiausiai vartotojų be elektros fiksuojama Vilniaus (apie 8,5 tūkst.) ir Alytaus (apie 7,7 tūkst.) regionuose, Kauno regione (apie 3,4 tūkst.), Utenos regione (apie 1,5 tūkst.). Kituose regionuose gedimai nefiksuojami.
Šiuo metu dirba per 130 ESO ir rangovų brigadų, šalinančių elektros energijos tiekimo gedimus.
ESO specialistai dirba visa galia, kad elektros tiekimas būtų atnaujintas kuo operatyviau. Tačiau, nepaisant visų dedamų pastangų, dalies gedimų šalinimas gali užtrukti ilgiau nei parą, nes dėl sudėtingų oro sąlygų iki kai kurių gedimų sunkiai privažiuojama. Taip pat išlieka didelė tikimybė, kad vėl kris šakos ir toje pačioje vietoje bus nutraukti skirstomojo elektros tinklo oro linijų laidai.
Kaip ne kartą girdėjome iš tautiečių pasakojimų TV reportažuose ar televizinėse gyvenimo būdo laidose, žmonės mūsų padangėje karantino metu peržiūrėjo daug naujų kino filmų, serialų, kurių tikriausiai nebūtų turėję progos stebeilyti, jeigu ne tas prakeiktas koronavirusas, sustabdęs mūsų darbus, ne vieną pervedęs į nieko neveikimo režimą.
O pats įdomiausias filmas, kurį pamačiau aš pats, buvo 1-aisiais koronaviruso metais gegužės 12 d. pradėjęs dribti sniegas už lango. Pasistūmęs fotelį prieš didžiulį, beveik per visą sieną langą ilgai stebėjau šį vyksmą, kur įtemto siužeto vingius pradeda pavaduoti ne mažiau įkrautas neprasikalusios esmės lūkestis.
Tai buvo veizėjimas iškiliausia to žodžio reikšme.
Pilaitė – 2017-ųjų šv. Velykų rytą. Slaptai.lt nuotr.
Žinia, pats žodis „veizėti“ yra lietuviškojo žodyno karūna ir savaiminio iškilumo liudijimas, yra toks žodis, kuris meditacinę žmogaus būklę nusako nepalyginamai turiningiau nei tai išgali padaryti kitų tautų žodynai. Žodyje „veizėti“ ataidi Platono eidos teorijos įvardijimas ir pasaulio veido duotybė, dabar pasislėpusi už krintančio sniego klosčių vualio.
Kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Kažkada, rizikuodamas būtų blogai suprastas, labai rimtame, akademiniame leidinyje esu parašęs, kad nėra labiau erotiško vaizdinio nei pavasarį atgimstančios žemės panorama. Tačiau netipiškas pavasariui krentančio sniego ant pražydusio medžio žiedų (vos nepasakiau – krūtų) vaizdinys, žemės erotinį pažadą suintensyvina dar labiau, net iki skausmo ribos.
Pasiryžus kalbėti tokia slidžia tema, nėra ko sustoti pakeliui, todėl daug netrypčiodamas aplink, pasakysiu iškart, kad koronaviruso laikų moterys su kaukėmis jaudina dar labiau nei savo atidengtą veidą reklaminiuose įvaizdinimuose eksponuojančios pasaulio gražuolės.
Tarkime, taip yra dėl to, jog dienos šviesa kartais išblukina moters veidą, paverčia jį banalybe, o kaukės atributas padeda susigrąžinti moters vaizdinį į paslapties rėmus.
Seksas galutine prasme yra beveidis, kaip ir tas pavasario sniegas už lango.
Nesu koks nors ypatingas žmogelis, tačiau man, skirtingai nei daugeliui mano pažįstamų, apniukusi, beveik neišauštanti šiuo metų laiku žiema negadina nuotaikos, neužgauna jokių ambicijų, greičiau yra priešingai, jeigu ir netrykštu dabar ant kiekvieno kampo džiaugsmu, vis dėlto tik tokioje neišauštančioje žiemos dienoje jaučiuosi taip ramiai ir užtikrintai, tarsi galop būčiau sugrįžęs į tikruosius savo namus po neproporcingai užsitęsusio vasaros kliedesių laikotarpio ir rudens melancholijos vargų su prarastu svorio centru.
Tai ypač akivaizdu dabar, kai žiema prasidėjo ir tęsiasi be sniego, niekaip neįstengdama pasnigti, tik vis dažniau ir dažniau palynodama už lango, jau bebaigianti suvis išlašėti, kai iš visų pakampių kylantis rūkas grasina iš anos pusės išstumti lango šibas, bet visiškai neužveržia, nenuspaudžia sielos, neverčia paviešinti savosios paslapties. Tikriausiai taip ir yra, kad tokia neišauštanti žiemos diena labiausiai atitinka manąją, Algio Dalgio, sielos ritmiką.
Kažkada Šv. Augustinas įrodinėjo, kad žmogaus siela yra neišmatuojamos gelmės. Tai ilgą laiką vargino mane, ši tirada vertė jaustis nepatogiai, balansuojant ant nepilnavertiškumo ribos, nes niekados nėra tekę patirti sielos dilgčiojimo kaip kažkokios bedugnės prezumpcijos. Išties, išties visas žmogaus nuopuolių bedugnes ir pergalių viršūnes esu stebėjęs tik trivialaus išorinio pasaulio išklotinėse, kažkokio ekrano tinklainėse, o sielos neišsakomumą, net ir prasidėjus kūno destrukcijai, vis dažniau pradedu suprasti kaip pilkumos įsivyravimą, permušiantį kitų spalvų erzelynę dar mažiausiosios tikimybės stadijoje. Jeigu užstoja, įkyriai kaip infekcija prisikabina spalvotų sapnų metas, išties, tai suprantu kaip išorinio pasaulio užkrato pasidauginimą pilkoje mano vidujybės kriauklėje, kaip svetimybės užganėdinimą.
Tuoj ateis žiema. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dar I. Kantas yra pastebėjęs, kad siela neužima arba, kitaip tariant, neturi vietos. Nenoriu įsivelti į begalinę diskusiją – ar savo ruožtu spalva apskritai užima kokią nors vietą tikrovės intensyvumo skalėje, – tačiau drauge visais savo paslėpsniais jaučiu, kad tokia jau beveik bespalvė, mažiausio spalvinio užkrautumo pilkumos spalva neužgriozdina jokios daiktų atsiskleidimui reikalingos vietos ir drauge yra pasaulio kaukės nuplėšimo spalva, vedanti į akistatą su tikrovės neišsakomumo paslaptimi. Ta prasme pilkuma yra tikrovės tikroviškumo paieškos spalva, savotiška tikrovės kelrodė žvaigždė.
Kartais ir pilką lynojančią žiemos dieną išmuša iš vėžių disonansu staigiai horizonte užsidegusi ryški spalva, tačiau įsižiūrėjus greitai pasimato, kad tai buvo iškrautų pakuočių atplaišos sukeltas miražas ar nuo kalėdinės mugės ant tako užsilikusios šiukšlytės besispardantis blykstelėjimas.
Jeigu sapnuočiau nepasibaigiantį baltumą, juolab tuo atveju, kai iš tiesų skriečiau, kaip būdavo anksčiau, pro apsnigtą, balta spalva žėrinčią plynę, pradėčiau įtarinėti, kad su rogių trikinke pasiklydęs bekelių viražuose arba tiesioginiu taikymu automobiliu iš Žemaičių plento nepastebimai pralėkiau demarkacinę liniją ir dabar jau mirusiųjų pasaulyje iš inercijos tęsiu klajonę be pabaigos. Savo ruožtu pilka spalva tvirtai pririša prie nusistovėjusių per ilgą laiką daiktų, o pilka, už lango lynojanti viduržiemio diena yra tokia pat tikroviška kaip pačios sielos kartėlis.
Antys žiemą. Slaptai.lt nuotr.
Dar labiau sutirštėjęs pilkumas už lango ir neišsakoma vidinė pilkuma neišauštančios žiemos dienos duotybėje susilieja į vientisą daiktą, su tuo atsitiktiniu skirtumu, kad ten kapsi drėgme, o čia – ta pati pilkuma nenumaldomai tvinksi ir tvinksi.
Ten kaupiasi pilkumos tvanas, o čia įsižiebia pilka tapatybės dykuma.
Taigi labiausiai už viską, iš tolo baidausi išauštančios pavasario dienos, į kurią aš, Algis Dalgis, kaskart patenku lengvai kaip kirminas, viliojamas žalio lapo, bet drauge kur kenčiu baisius nepriteklius, apleistas savo sielos, pasilikusios neišaušusios žiemos dienos tyruose…
Žiema. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Artėjantį savaitgalį po lietingų Kalėdų švenčių šiek tiek pašals, galime sulaukti ir sniego, prognozuoja sinoptikai.
Tačiau ketvirtadienis, antroji Kalėdų diena, dar bus apniukusi ir niūri, lis nedidelis lietus, tik rytiniuose rajonuose vis dažniau pasirodys ir šlapdriba, LRT Radijui sakė sinoptikas Paulius Starkus. Oro temperatūra svyruos apie 1-4 laipsnius šilumos.
Artimiausią naktį, pasak sinoptiko, kritulių išvengti taip pat nepavyks, tačiau lietų vis dažniau keis šlapdriba, paryčiais – ir sniegas. Oro temperatūra didžiojoje šalies dalyje bus neigiama – tarp 0-2 laipsnių šalčio ir tik vietomis išsilaikys silpnai teigiama. Daug kur formuosis plikledis. Penktadienį dieną vietomis jau sulauksime sniego, daugiau ir dažniau jis pasirodys rytinėje šalies pusėje. Čia kai kur kraštovaizdis jau gali ir paboluoti, teigė sinoptikas P. Starkus. Oro temperatūra laikysis artima nuliui, tačiau sustiprėjus šiaurės vakarų, šiaurės vėjui, nors pavojingų gūsių jis ir nesieks, bus gana žvarbu ir nemalonu. Iš serijos – lietuviška žiema. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Artėjantis savaitgalis gali būti baltas. Šeštadienį, nors sniego sulauksime mažiau, tačiau bus dar šalčiau. Naktį temperatūra pažemės iki 0-5 laipsnių šalčio. Neigiama ji laikysis ir dieną.
Sekmadienio naktį taip pat dar nebus permainų – pašals iki 2-7 laipsnių šalčio ir tik dieną priartės šiltasis atmosferos frontas ir pradės stumti šaltesnį orą. Vakare priartės kritulių debesys, kurie pirmadienio naktį atneš įvairius kritulius, lijundrą, plikledį ir vėl šiltą vėjuotą ir rudenišką orą.
Žiema – ypatingas metų laikas. Žiema, kaip ir vasara, pavasaris ar ruduo, – labai graži. Ypač graži mūsiškė – lietuviškoji žiema. Jos nesinorėtų mainyti į jokią kitą žiemą – anglišką, rusišką ar kinietišką. Tik lietuviškosios žiemos grožį reikia sugebėt pamatyti, įvertinti, suprasti. Jei norite – širdimi pajusti.
Tiesa, tikrų žiemų, kada spaudžia šaltukas, ledo sukaustyti ežerai ir net upės, kada sniego – ne tik iki kelių, bet iki pat juosmens, – Lietuvoje vis mažiau. Žiemą Lietuvoje nūnai dažniau lija, nei sninga. Todėl skubėkime džiaugtis tikra lietuviška žiema, kada nuo šalčio pokši tvoros, kai apsnigtame miške tylu, kad net ausyse spengia, kai norisi čiupt slides ir pasileist į žygį…
Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – keletas Vytauto Visocko nuotraukų.
