šnipinėjimas Rusijai

Aktualijos

Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) penktadienį skelbs sprendimą už šnipinėjimą Rusijai nuteistojo Algirdo Paleckio byloje.
 
Į LAT kasaciniu skundu kreipęsis A. Paleckio advokatas Adomas Liutvinskas prašė panaikinti tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus, bylą nutraukti.
 
A. Paleckis neigia savo kaltę, nesutikdamas su apkaltinamaisiais teismų nuosprendžiais jo atžvilgiu.
 
2022 m. gegužę Apeliacinis teismas atmetė A. Paleckio skundą ir paliko galioti pirmos instancijos Šiaulių apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo A. Paleckis pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir buvo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.
 
Įsiteisėjus teismo sprendimui, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje. A. Paleckis buvo suimtas dar ikiteisminio tyrimo metu – jis nelaisvėje buvo nuo 2018 m. spalio iki 2020 m. balandžio. Šis laikas įskaičiuotas į jam skirtos bausmės laiką.
 
Bylos duomenimis, A. Paleckis su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu verslininku Deimantu Bertausku nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos pareigūnų ir kitais asmenimis, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvoje už piniginį atlygį rinko Rusijos tarnybą dominančią informaciją.
 
Ano teisėsaugos, A. Paleckiui ir D. Bertauskui suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus, bylą nagrinėjusius teisėjus, apie galimybes pagerinti vieno iš byloje teisiamo asmens kalinimo sąlygas, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
 
D. Bertauskas teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla yra nutraukta. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad asmuo geranoriškai davė parodymus, kurių dėka pavyko atskleisti svarbią informaciją apie Rusijos žvalgybos subjektų veiklą Lietuvoje.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.04.14; 00:30
Žvalgyba

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Stokholmas, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Švedijos prokurorai penktadienį apkaltino du brolius švedus „rimtu šnipinėjimu“, jie įtariami 2011–2021 m. šnipinėję Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU, vienas jų – buvęs žvalgybos pareigūnas.
 
„Informacija, kuri buvo gauta, perduota ir atskleista, (…) patekusi į užsienio valdžios rankas galėtų pakenkti Švedijos saugumui“, – sakoma vyriausiojo prokuroro Pero Lindqvisto pareiškime.
 
Kaltinime broliai identifikuojami kaip 35 metų Payamas Kia ir 42 metų Peymanas Kia. Švedijos žiniasklaidos teigimu, jie kilę iš Irano.
 
Peymanas Kia tarnavo Švedijos žvalgybos tarnyboje „Sapo“ ir Švedijos kariuomenės žvalgybos padaliniuose. Remiantis Švedijos laikraščiu „Dagens Nyheter“, vienu metu jis dirbo Specialiosios informacijos rinkimo biure (KSI), slapčiausiame karinės slaptosios tarnybos skyriuje. Jis kaltinamas neteisėtu informacijos gavimu, kai dirbo „Sapo“ ir ginkluotosiose pajėgose.
 
Tuo metu Payamas Kia kaltinamas „dalyvavęs planuojant veiką ir palaikant ryšius su Rusija bei GRU, įskaitant informacijos perdavimą ir atlygio gavimą“.
 
Broliams gresia įkalinimas iki gyvos galvos, jei bus pripažinti kaltais. Švedijos žiniasklaida pranešė, kad jie kaltinimus neigia. Gynybos ministras Palas Jonssonas penktadienį parlamentui sakė, kad byla yra „labai jautri“, nuo tada, kai pora prieš metus buvo suimta, šalis sustiprino saugumą.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.11.12; 07:07
Žvalgyba

Šnipinėjimas

Budapeštas, rugsėjo 27 d. (AFP-ELTA). Vengrijos Aukščiausiasis Teismas antradienį nusprendė įkalinti buvusį opozicijos politiką, kuris, būdamas Europos Parlamento (EP) nariu, šnipinėjo ES Rusijos naudai.
 
Aukščiausiasis teismas kraštutinių dešiniųjų partijos „Jobbik“ narį Belą Kovacsą nuteisė kalėti penkerius metus už šnipinėjimą, taip pat mokestinį sukčiavimą ir dokumentų klastojimą.
 
B. Kovacsas, kuris, kaip pranešama, yra Rusijoje, buvo nuteistas už akių.
 
2017 metais B. Kovacsui pareikšti kaltinimai apėmė „ES institucijų šnipinėjimą“ ir „šnipinėjimą užsienio valstybės interesais“ 2012-2014 metais.
 
Prokurorai teigė, kad B. Kovacsas, kuris dažnai lankosi Maskvoje ir yra rusės sūnus, reguliariai slapta susitikdavo su Rusijos diplomatu, kuris, kaip manoma, buvo slaptųjų tarnybų agentas.
 
Be to, jis kaltinamas pasirašęs „fiktyvias“ stažuočių sutartis, dėl kurių EP institucijos patyrė didelių finansinių nuostolių.
 
2010-2019 metais buvęs EP nariu, B. Kovacsas buvo kaltinamas perdavinėjęs informaciją apie energetikos klausimus, įskaitant vienintelę Vengrijos atominę elektrinę, EP rinkimus ir Vengrijos vidaus politiką.
 
Politikas nuosekliai neigė kaltinimus, kuriuos Vengrijos valdžios institucijos pirmą kartą pateikė prieš 2014 metų EP rinkimus.
 
B. Kovacsas sakė, kad yra „politinių išpuolių auka“, ir kaltino ministro pirmininko Viktoro Orbano dešiniąją partiją „Fidesz“, kad ši „naudojasi“ juo, kad užsipultų „Jobbik“.
 
Vietos spaudoje pramintas „KGBela“, turint omenyje jo įtariamus ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, netrukus po to, kai buvo pareikšti kaltinimai, B. Kovacsas pasitraukė iš nacionalistinės partijos.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.09.28; 08:28
Žvalgyba

 

Lenkijos karinė žandarmerija paskelbė Lenkijos armijos rezervo karininko Piotro Capalu paiešką, įtarus jį šnipinėjimu Rusijai. 

Lenkijos karinės žandarmerijos automobilis
Lenkijos karinės žandarmerijos automobilis.

Apie tai praneša Evropeiska Pravda, remdamasi TVP info.

Pranešimas apie paiešką buvo paskelbtas karinės žandarmerijos portale prokuratūros prašymu.

Karinis įgulos teismas Varšuvoje prokuroro teikimu leido suimti karininką trims mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis slapstosi nuo policijos, paskelbta būtent visuotinė paieška. 

Lenkijos armijos rezervo karininkas Piotras Capala.
Lenkijos armijos rezervo karininkas Piotras Capala.

Anot skelbimo, 41-rių metų Piotras Capala įtariamas pažeidęs Lenkijos Baudžiamojo kodekso 130 straipsnį.

Tai reiškia, kad jis įtariamas lankęsis informacinėje sistemoje siekiant gauti informacijos, kurios perdavimas užsienio žvalgybai gali grėsti Lenkijos saugumui.

Galimas ir toks variantas: pasirengimas bendradarbiauti su užsienio specialiosiomis tarnybomis.

Toks nusikaltimas baudžiamas kalėjimu nuo 6 mėnesių iki 8 metų. Karininkas taip pat įtariamas pažeidęs kitus straipsnius.

Tuo pačiu Lenkijos Baudžiamasis kodeksas numato ir kitokias bausmes už šnipinėjimą įvairiomis formomis: už dalyvavimą užsienio žvalgybos veikloje numatoma 10 metų kalėjimo, už informacijos perdavimą – iki 15 metų, už vadovavimą žvalgybinei veiklai užsienio valstybės naudai – 25 metus laisvės atėmimo.

Informacijos šaltinis: Unian.net.

2016.08.26; 06:28