Bulgarija pradėjo ikiteisminį tyrimą prieš du Rusijos diplomatus dėl šnipinėjimo. Tai pranešė Bulgarijos prokuratūros atstovai, kuriais remiasi „Lenta.ru“.
 
Nustatyta, kad vienas iš Rusijos piliečių nuo 2017 metų iki šiol rinko informaciją apie rinkimų procesą Bulgarijoje. Jis turi diplomato imunitetą ir yra Rusijos ambasados Sofijoje konsulinio skyriaus pirmasis sekretorius.
 
Kitas Rusijos pilietis nuo 2018 metų spalio iki šiol rinko informaciją energetikos srityje, kuri yra valstybinė  ir tarnybinė paslaptis. Ji buvo siunčiama į Rusijos žvalgybos tarnybos būstinę Maskvoje. Šis šnipas yra Rusijos prekybos atstovybės Sofijoje darbuotojas.
 
Rusijos ambasadorius Bulgarijoje Anatolijus Makarovas naujienų agentūrai TASS pareiškė, kad oficialiais kanalais negauta jokios informacijos apie Rusijos diplomatams pateiktus kaltinimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.25; 05:30

GRU Nr 1 Denis Sergejew. Deckname Sergej Fedotov. Bellingcat

Dabar jau aišku, kad bulgarų prekeivį ginklais Jemeljaną Gebrevą (Емельян Гебрев) prieš ketverius metus nuodijo Rusijos slaptųjų tarnybų agentai. Tiksliau tariant – Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). Dar tiksliau – likvidavimo operacijai vadovavo rusų agentas, turėjęs Sergejaus Fedotovo vardu išduotą pasą.

Bellingcat ir Der Spiegel rašo, kad Sergejus Fedotovas – tai 45 metų GRU (ГРУ) darbuotojas Denisas Sergejevas.

Taigi 2015 metų balandžio  mėnesį ginklų gamyklos Bulgarijoje savininkas J.Gebrevas viename iš Sofijos restoranų pavakarieniavo, o jau kitos dienos rytą vos bepajudėjo. Paskui – apalpo. Dar po kelių valandų bulgarą ištiko koma. Ir vis dėlto ginklais prekiaujantis verslininkas buvo stiprus, gajus – atsigavo.

Tiesa, 2015 metų gegužės mėnesį, neprabėgus nė mėnesiui po pirmojo vos mirtimi nesibaigusio negalavimo, bulgaras J.Grebnevas vėl susirgo. Bet jis buvo Laimės kūdikis – ir vėl išsikapstė.

2015-aisiais metais dar niekas neįtarė, nežinojo tikrųjų bulgaro negalavimo priežasčių. Manyta, jog J.Gebrevas tiesiog apsinuodijo maistu.

Bet po 2018-ųjų metų, kai Solsberyje pabandyta naudojant itin nuodingą medžiagą  likviduoti į Vakarus perbėgusį Rusijos slaptųjų tarnybų karininką Sergejų Skripalį, visiems tapo aišku, jog ir bulgaro vos mirtimi nesibaigusio negalavimo priežastis – ne pašvinkusi žuvis (tik pamanyk, turtingas verslininkas prabangiame Bulgarijos sostinės restorane apsinuodija sena lašiša, – juk neįtikėtina).

Labai svarbu, kad žurnalistai iš Bellingcat ir Der Spiegel ganėtinai nesunkiai išsiaiškino, kokie Rusijos piliečiai tais metais buvo atvažiavę į Bulgariją, kai vos galo negavo Kremliui neįtikęs ginklų prekeivis. Vienas iš tokių „svečių“ – 45 metų GRU darbuotojas D.Sergejevas, turėjęs S.Fedotovo vardu išduotą pasą. Bulgariją lankyti jis pradėjo dar 2012 metais. Šengeno vizą gaudavęs ambasadoje. Bulgarijos sostinėje Sofijoje jis užfiksuotas ir 2015 metų balandžio 24-ąją, likus trims dienoms iki pasikėsinimo į J.Grebnevo gyvybę.

Minėtų leidinių žurnalistai kruopščiai tikrino tuomet į Bulgariją atvykusių Rusijos piliečių pasų duomenis su oficialiomis Rusijos ir Bulgarijos pasų duomenų bazėmis, ir nustatė, jog bulgarui nunuodyti buvo pasitelkti aštuoni minėto S.Fedotovo prižiūrimi GRU agentai.

Bulgarų ekspertai išsiaiškino, kad nuodai, kurių pagalba į aną pasaulį bandyta pasiųsti J.Gebrevą, labai panašus į „Novičiok“, kuriuo Didžiojoje Britanijoje nuodijo S.Skripalį.

Jemeljanas Gebrevas. Miroslavo Michailovo (RFE/RL0 nuotr).

Publikacijos autoriai Kristo Grocevas, Romanas Leberger ir Fidelis Šmidt įtaria, jog bandymai nužudyti Vakaruose gyvenančius nepalankius Vladimirui Putinui žvalgybininkus, politikus, žurnalistus, verslininkus, – viena iš svarbiausių Kremliaus užduočių. Rusija siekia susilpninti Europą, kad ji taptų paklusnesnė, sukalbamesnė, minkštesnė, silpnesnė, be vienybės. Sakykim, aršiai nekritikuotų Maskvos, jei Rusija vėl užpuls kokią nors kaimyninę valstybę, nė nemanytų taikyti ekonomines sankcijas, netrukdytų įgyvendinti į „Nord Stream 2“ panašius projektus.

Vienas iš būdų, kaip destabilizuoti Europą, – tai jos sostinėse rengti įžulias politinių oponentų likvidavimo operacijas. Nuodijimo metodą šiandien pamėgę GRU agentai Vakaruose dirba įžūliai, žiauriai, ciniškai. Jų nesulaikysi, jų nesugraudinsi. Į Kremliaus nemalonę patekusių žmonių žudymas vidury baltos dienos didžiuosiuose Vakarų miestuose, Europos žvalgybų nesugebėjimas atspėti GRU planų pasirenkant naujus taikinius, drastiškus išpuolius organizavusiųjų agentų sėkmingas sugrįžimas į Rusiją, – visa tai kelia įtampą. Europa pradeda nepasitikėti savo jėgomis. Europa jaučiasi bejėgė. Kremliui to tik ir reikia.

Beje, jei klausite, kuo gi ginklais prekiavęs bulgarų verslininkas neįtiko Kremliui, – paaiškinti nėra sunku. 2008-aisiais metais , kai Rusija puolė Gruziją, J.Gebrevas daug modernių ginklų pardavė ne rusų, o gruzinų ginkluotosioms pajėgoms. Be to, jis ruošėsi nusipirkti dar vieną ginklų gamyklą Bulgarijoje, kurią kontroliuoti per tarpininkus, matyt, norėjo Rusijos slaptosios tarnybos.

Parengta pagal Bellingcat ir Der Spiegel publikacijas

2019.11.26; 05:02

Lapkričio 4-ąją Kremlius šventė Nacionalinės vienybės dieną. Tądien Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai įteikė Draugystės ordiną Bulgarijos „Rusofila“ judėjimo lyderiui Nikolajui Malinovui (Николай Малинов).

Šis apdovanojimas nebūtų kritęs portalui slaptai.lt į akis, jei ne svarbi aplinkybė. Bulgarijoje šis vyras kaltinamas šnipinėjęs Rusijos labui.

Priekaištai dėl šnipinėjimo jam pateikti rugsėjo mėnesį. Tuomet Bulgarijos generalinis prokuroras Sotiras Cacarovas  teigė, kad, remiantis įslaptintu tyrimu, Malinovas ne tik bendradarbiavo su dviem Rusijos organizacijomis, bet joms pateikė ir valstybės paslaptį sudarančios informacijos. 

Visų pirma, omenyje turima „Dvigalvio erelio“ draugija, kuriai vadovauja Rusijos verslininkas Konstantinas Malofejevas, finansavęs, kaip įtariama,  antiukrainietiškas demonstracijas Kryme ir Rytų Ukrainoje.

Buvęs Bulgarijos parlamento narys Malinovas dažnai reiškė prorusiškas idėjas, jis palankiai įvertino Rusijos aneksuotą Krymą ir priešinosi Bulgarijos narystei NATO.

Teismas Malinovą paleido už užstatą. Jam buvo uždrausta išvykti iš šalies. Tačiau teisėjas vis tik padarė išimtį – leido jam išvykti iš Bulgarijos laikotarpiui nuo lapkričio 1 iki 5 dienos, kad galėtų dalyvauti Rusijos taikos fondo ir Tarptautinės slavų sąjungos renginiuose. Atvykęs į Rusiją Nikolajus Malinovas taip pat dalyvavo pokalbių laidoje per kanalą „Rusija 24“, apibūdindamas apdovanojimo įteikimą kaip reakciją į jam Bulgarijoje pateiktus kaltinimus.

Praėjusią savaitę tapo žinoma, kad Bulgarija paskelbė Rusijos ambasados ​​pirmąjį sekretorių persona non grata, taip pat atsisakė išduoti vizą Maskvos pasiūlytam kariniam atašė.

Beje, minėtas apdovanojimas įteikiamas už „ypatingus nuopelnus skatinant tautų taiką, draugystę, bendradarbiavimą ir abipusę pagarbą“.

Informacijos šaltinis – Svoboda.org

2019.11.06; 03:00

Dėl prieštaringų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono teiginių imigracijos tema Bulgarija kviečiasi Prancūzijos ambasadorę Sofijoje.
 
Bulgarijos užsienio reikalų ministerijos atstovė sakė, kad ambasadorė pirmadienį turės paaiškinti, ką E. Macronas turėjo omenyje kalbėdamas apie „nelegalius bulgarų ir ukrainiečių tinklus“.
 
Be to, Bulgarijos ambasadorius Prancūzijoje paprašytas įteikti protesto notą Užsienio reikalų ministerijai Paryžiuje.
 
E. Macronas praėjusią savaitę davė interviu prancūzų laikraščiui „Valeurs Actuelles“, kuriame pareiškė esąs už legalią migraciją pagal kvotas. Kartu jis pridūrė teikiąs pirmenybę legaliems migrantams iš Gvinėjos ar Dramblio Kaulo Kranto, o ne „nelegaliems bulgarų ir ukrainiečių tinklams“.
 
E. Macronas griežtos kritikos iš visų politinių stovyklų sulaukė ir dėl savo teiginių apie islamą.
 
E. Macrono žodžius apie migraciją šeštadienį paskelbė bulgarų žiniasklaida. Jie sukėlė ir aršią Bulgarijos viceprezidento Krasimiro Karakačanovo reakciją. „Niekas neturi teisės įžeidinėti bulgarų ir ukrainiečių“, – rašė jis feisbuke ir pridūrė, kad minėti teiginiai yra „dar vienas politinės arogancijos pademonstravimas“.
 
Penktadienį Prancūzijos ambasadorių jau išsikvietė Ukraina. Šis kalbėjo, kad E. Macrono žodžiai buvo paimti iš konteksto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.04; 03:00

Bulgarijos ginkluotosios pajėgos
Bulgarijos parlamento atstovai turėjo pagilinti biudžeto deficitą nuo planuoto 0,5 proc. iki 2,1 proc. BVP, kad galėtų sumokėti už pažangius JAV F-16 naikintuvus.
 
Vis dėlto parlamentarams pirkinio kaina pasirodė pateisinama, jie teigė, kad pirkinys pagaliau ištrauks Bulgariją iš technologinio sąstingio.
 
Penktadienį Bulgarijos parlamentas patvirtino pirkinį – balsavo už aštuonių F-16 naikintuvų įsigijimą, kurie kainuos maždaug 1,1 milijardo eurų. 123 parlamentarai pritarė vyriausybės siūlymui nupirkti aštuonis lėktuvus „F-16 Block 70“, 78 deputatai balsavo „prieš“, o du susilaikė.
 
„Bulgarija bus pirmoji Balkanų šalis, turėsianti tokį naujovišką orlaivių modelį“, – teigė Bulgarijos gynybos ministras Krasimiras Karakachanovas.
 
Šeši F-16 naikintuvai bus vienapiločiai, o kiti du bus dviviečiai. Šis pirkinys pakeis iki šiol Bulgarijoje naudotus dar sovietiniame bloke sukonstruotus MiG-29 naikintuvus, iš kurių tik 7 dar gali skristi.
 
F-16 projektuotojas Lockheedas Martinas teigia, kad šie naikintuvai yra „patikrintas, didelio pajėgumo ir žemos rizikos, taip pat efektyvus kainos atžvilgiu sprendimas, patenkinantis Bulgarijos nacionalinius ir NATO gynybos interesus“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.20; 04:00

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir robotas Sofija

Sofija nėra žmogus, nors labai panašus į tikrą žmogų – simpatišką, mielą moterį. Sofija – tai robotas, kuris pagamintas kaip gyvas žmogus, galintis beveik viską, ką gali ir žmogus – kalbėti, judėti, juoktis, reaguoti į pašnekovo žodžius… Šį robotą pagamino garsi Honkongo kompanija Hanson Robotics, išvysčiusi robotų gamybą.

Beje, robotas Sofija buvo specialistų pagamintas taip, kad galėtų ne tik reaguoti į žmonių reakcijas, bet būtų pajėgi prisitaikyti prie skirtingo bendravimo su žmonėmis. Neįtikėtina, bet akivaizdu: šis robotas pajėgus bendrauti su žmogumi beveik kaip lygus su lygiu.

Sofija jau turėjo daug „susitikimų“ su žymiais pasaulio politikais, menininkais, žurnalistais. Ji, sakykim, 2017-aisiais „svečiavosi“ Saudo Arabijoje ir net „įgijo“ šios šalies pilietybę.

Šiandien šis technikos stebuklas „svečiuojasi“ Azerbaidžane. Azerbaidžano Imišlinsko rajone šalies Prezidentas Ilhamas Alijevas iškilmingai atidarė politikos, kultūros ir visuomenės poreikiams skirtą kompleksą „ASAN HEJAT“. Štai tame komplekse Azerbaidžano prezidentui ir buvo parodytas robotas – stebuklas, vardu Sofija.

Apie tai informuoja daugelis Azerbaidžano leidinių.

2018.10.23; 07:59

Bulgarija reaguoja į JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) reikalavimą: NATO šalis iki 2024 metų ketina savo išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP. 

Bulgarijos kariuomenė

Iki šių meto galo bus parengtas atitinkamas „nacionalinis planas“, – antradienį Sofijoje po Saugumo tarybos posėdžio pareiškė Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas (Rumen Radew), informuoja agentūra dpa.

Skurdžiausia Europos Sąjungos (ES) šalis, kuri nuo 2004-ųjų yra NATO narė, jau daug metų gynybai skiria mažesnę BVP dalį nei pageidauja NATO.

Tik 2016 metais Balkanų šalis savo gynybos biudžetą padidino iki 1,3 proc. BVP. 2015-aisiais šis rodiklis dar buvo 1,26 proc.

Dėl įtemptos tarptautinės padėties Bulgarijos parlamentas iki metų pabaigos aktualizuos 2011 metais priimtą nacionalinio saugumo strategiją, nusprendė susitikimo dalyviai. Institucijai be premjero Boiko Borisovo priklauso ir parlamentinių partijų lyderiai.

Pasak buvusio generolo R. Radevo, visi sutarė, kad Bulgarijos ginkluotųjų pajėgų modernizacija turi būti tęsiama ir kartu „stiprinamas vietos ginkluotės pramonės vaidmuo“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.31; 00:01

Kai kurių Vakarų šalių sostinėse stiprėja nuogąstavimai, kad Bulgarija vėl gali pasiduoti Maskvos kerams, nors jau prieš daugelį metų ji priimta į Vakarų aljansus, rašo The Wall Street Journal. „Bet koks Sofijos nukrypimas į Rytus gali pakirsti ES ir JAV pastangas pademonstruoti vieningą frontą santykiuose su Vladimiru Putinu, kai Rusija stengiasi atkurti savo įtaką Ukrainai ir kitoms buvusioms SSSR respublikoms“, – aiškina žurnalistas Džo Parkinsonas.

„Rusija visada bus artima bulgarų širdžiai, – sako Javoras Simeonovas, valdančiosios Socialistų  partijos jaunimo sparno lyderis. –  Bulgarija visada buvo tarp Rusijos ir Europos, ir jos nereikia versti pasirinkti. Ji gali eiti kelio viduriu“.

Continue reading „Vakarų sąjungininkai susirūpinę dėl Bulgarijos posūkio į Rytus“

vienuolynas_33

Praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pradžioje sovietinės Bulgarijos specialiosios tarnybos „Državna sigurnost“ (DS) maksimaliai pasistengė, kad jos agentai vienuoliai infiltruotųsi į Zografou vienuolyną ant Ato kalno.

Manoma, kad  „vienuoliai su antpečiais“ plušėjo tikrai ne viename Bulgarijos vienuolyne. O pačiuose svarbiausiuose, turtingiausiuose vienuolynuose DS agentų būta ir po keliolika asmenų.  

O gudruoliška ir tuo pačiu labai slapta operacija Zografou vienuolyne buvo siekiama ne tik perimti į savo rankas vienuolių „dvasios“ kontrolę, bet ir uždėti letenas ant Ato lobių – retų knygų, aukso, brangakmenių, ikonų bei kitokių religinių istorinių relikvijų.

Continue reading „Vienuoliai su antpečiais“