Didžiausia pasaulyje „SpaceX“ raketa „Starship“. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 20 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį per pirmą bandomąjį erdvėlaivio, skirto pasiųsti astronautus į Mėnulį, Marsą ir dar toliau, skrydį sprogo galingiausia kada nors pastatyta „SpaceX“ dviejų pakopų raketų sistema „Starship“.
Milžiniška raketa sėkmingai pakilo 8.33 val. vietos laiku (16.33 val. Lietuvos laiku) iš privataus „SpaceX“ kosmodromo Boka Čikoje, Teksase.
„Starship“ kapsulė turėjo atsiskirti nuo pirmosios pakopos nešančiosios raketos praėjus trims skrydžio minutėms, tačiau atsiskirti nepavyko ir raketa sprogo.
„Lyg dar būtų maža jaudulio dėl bandomojo skrydžio, „Starship“ patyrė greitą neplanuotą subyrėjimą dar prieš atsiskyrimą“, – tviteryje parašė „SpaceX“.
Elonas Muskas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, spalio 15 d. (AFP-ELTA). Elonas Muskas penktadienį pareiškė, kad jo bendrovė „SpaceX“ negali nuolat finansuoti „Starlink“ palydovinio interneto ryšio paslaugų Ukrainoje, o JAV kariuomenė patvirtino besikalbanti su milijardieriaus įmone dėl svarbaus interneto ryšio finansavimo, praneša AFP.
Diskusijos šiuo klausimu kilo po to, kai E. Muskas viešai ginčijosi su Ukrainos atstovais socialiniame tinkle „Twitter“ nes jie pasipiktino milijardieriaus kontraversiškomis idėjomis kaip baigti Rusijos pradėtą karą. Jis pasiūlė, kad Ukraina turėtų atsisakyti Krymo pusiasalio Rusijos naudai, o laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose turėtų vykti nauji Jungtinių Tautų prižiūrimi referendumai.
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas tviteryje rašė, kad E. Muskas turėtų „atsiknisti“ su tokiais pasiūlymais.
„Starlink“ – daugiau nei 3 000 mažų palydovų žemojoje žemės orbitoje – yra svarbūs Ukrainos komunikacijoms šaliai besiginant nuo Rusijos agresijos. Praeitą savaitę E. Muskas pateikė naujausius duomenis, kad „SpaceX“ paaukojo apie 25 000 palydovinio interneto ryšio terminalų Ukrainai.
Socialiniame tinkle „Twitter“ E. Muskas, turtingiausias pasaulio žmogus, regis, patvirtino CNN pranešimus, kad jis įspėjo JAV gynybos departamentą apie tai, kad jo finansinė parama gali liautis ir, kad JAV kariuomenė turėtų mokėti už interneto paslaugas. Internetas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Anot E. Musko, paslaugų teikimas Ukrainai jo bendrovei „SpaceX“ jau kainavo 80 mln. JAV dolerių, o iki metų galo kaštai pasieks 100 mln. dolerių.
Tačiau pasak CNN, Gynybos departamentui perduoti „SpaceX“ duomenys rodo, kad bent dalį kainos už 85 proc. pirmųjų 20 000 „Starlink“ terminalų Ukrainai apmokėjo JAV, Lenkija ir kitos šalys, kurios taip pat padengė 30 proc. interneto ryšio kainos.
Pentagono atstovė Sabrina Singh penktadienį sakė, kad Pentagonas kalbasi su „SpaceX“ ne tik dėl finansavimo, bet ir kitomis temomis. Ji taip pat sakė, kad „Starlink“ ryšiui egzistuoja alternatyvų, tačiau pridėjo neatskleisianti su kuo Gynybos departamentas dar tariasi.
JAV tarptautinės plėtros agentūra penktadienį pranešė, kad „SpaceX“ nenutraukė paslaugų Ukrainos civilinėms ir vyriausybinėms organizacijoms, ir kritinės infrastruktūros valdytojams.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas pripažino „Starlink“ svarbą. Penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ jis rašė, kad E. Muskas padėjo Ukrainai atsilaikyti sunkiausiais karo momentais, o Ukraina ras būdų, kad „Starlink“ veiktų ir toliau.
Lietuvą pasiekė rekordinė, tris dienas po kosmosą skraidžiusi šalies vėliava. „Shift4Payments Lithuania“ biuro Vilniuje nuotr.
Vėlyvą spalio 27-osios vakarą Lietuvą pasiekė specialus siuntinys iš JAV. Atvyko pirmoji šalies istorijoje daugiau nei 585 km aukštyje tris dienas aplink mūsų planetą kosmose skridusi Lietuvos vėliava.
Kaip padėką ir pagarbą mūsų šaliai bei čia dirbantiems įmonės „Shift4 Payments Lithuania“ darbuotojams, rugsėjo 15 d. vėliavą į kosmosą išskraidino saugių apmokėjimo sprendimų lyderės JAV kompanijos „Shift4 Payments“ įkūrėjas, verslininkas Jaredas Isaacmanas.
Tris dienas trukusioje pirmojoje žmonijos istorijoje vien civilių misijoje „Inspiration4“ dalyvavo keturi paprasti amerikiečiai, kurie šiam skrydžiui pasiruošė per pusę metų.
Pati įgula skrydžio metu buvo įsikūrusi kosminėje kapsulėje „Dragon“, ją į orbitą išskraidino „SpaceX“ raketa „Falcon9“. Misijos sumanytojas ir „Inspiration4“ įgulos vadovas J. Isaacmanas kartu su savimi į erdvėlaivį pasėmė ir 1,5 x 0,9 m dydžio Lietuvos vėliavą, kurią skrydžio metu išskleidė ir įamžino foto nuotraukoje.
Pasak jo, išskleisti tokio dydžio vėliavą kosmose buvo ganėtinai sudėtinga, mat išskleista vėliava užėmė beveik visą laisvą kapsulės „Dragon“ erdvę. Vėliau J. Isaacman ant vėliavos uždėjo ir savo asmeninį autografą.
Fiksavo du šalies rekordus
Į Lietuvą atvykęs specialus siuntinys su vėliava buvo atidarytas ketvirtadienį, spalio 28 d., „Shift4Payments Lithuania“ biure Vilniuje. Renginyje dalyvavo Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspertai bei Lietuvos rekordus fiksuojančios „Agentūra Factum“ vadovas Vytautas Navaitis.
Įvertinę vėliavos parametrus bei jos pasiekimus, specialistai fiksavo du šalies rekordus. Tai didžiausia Lietuvos vėliava pabuvojusi kosmose bei aukščiausiai į kosmosą (585 km aukštyje) iškelta Lietuvos vėliava. Vėliavos autentiškumą liudijo ir specialus „SpaceX“ suteiktas sertifikatas.
Renginio metu Lietuvos etnokosmologijos muziejaus atstovai vėliavą įrėmino ir apdengė specialiu muziejiniu stiklu. Kelias savaites ji bus eksponuojama „Shift4Payments Lithuania“ biure Vilniuje. Vėliau bus perduota į Lietuvos etnokosmologijos muziejų, Molėtų rajone, kur jau yra ruošiama speciali visos „Inspiration4“ misijos paroda.
Rodys, kiek pasiekti gali paprasti žmonės
Rekordinė vėliava bus eksponuojama aukščiausiame Lietuvos etnokosmologijos muziejaus taške, elipsoido salėje, kur atsiveria viso regiono panorama. Speciali paroda kvies susipažinti su misijos detalėmis bei keturiais paprastais žmonėmis, tapusiais kosmoso istorijos dalimi.
„Šiuo metu gaminame kapsulės „Dragon“ tūrinį maketą, kuriame ir įkurdinsime Lietuvos vėliavą. Ekspozicijos lankytojai galės ne tik pamatyti vėliavą, bet kartu ir geriau supras, kokiomis sąlygomis astronautai gyvena kosmose, kiek erdvės jie turi skrydžio metu, kas supa jų aplinką“, – sakė muziejaus vadovas Linas Šmigelskas.
Pasak jo, ši paroda, kaip nė viena iki šiol muziejuje, bus skirta asmenybėms ir jų istorijoms. Bus siekiama parodyti, kaip paprasti žmonės, gyvenantys kasdienį gyvenimą, įkvėpti idėjos, gali įveikti visas kliūtis ir pasiekti neįtikėtinų laimėjimų pasauliniu mastu.
Didžiausia paramos akcija istorijoje – 225 mln. dolerių vaikų vėžio prevencijai
Misija „Inspiration4“ tapo istorine ir dėl savo labdaringos veiklos. Įvairiomis formomis viso pasiruošimo bei skrydžio metu buvo siekiama surinkti reikšmingą paramą „St. Jude“ vaikų vėžio tyrimų ligoninei bei jos gydymo programoms.
Surinkta suma – daugiau nei 225 mln. JAV dolerių – tapo didžiausia paramos akcija istorijoje. Misijos sumanytojas J. Isaacmanas iš savo asmeninių lėšų skyrė 100 mln. dolerių paramą, Elon Musk – 50 mln. Likusi suma buvo surinkta per įvairias aukojimo iniciatyvas bei renginius.
„Inspiration4“ startą ir nusileidimą gyvai JAV stebėjusio ir su misijos dalyviais bendravusio „Shift4 Payments Lithuania“ vadovo Tado Vizgirdos teigimu, galutinė suma, kurią pavyko surinkti vaikų ligoninei, buvo geriausia ir labiausiai laukta žinia.
Jau daugiau nei 25 metus „Shift4 Payments” yra didžiausias ir patikimiausias saugių apmokėjimų sprendimų partneris JAV veikiančiam verslui.Nuo 2017 m. Vilniuje veikia programinės įrangos kūrimo ir 24/7 klientų aptarnavimo centrai „Shift4 Payments Lithuania“, kuriuose šiandien dirba daugiau nei 200 specialistų. „Shift4“ yra listinguota NYSE biržoje.
Elonas Muskas. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, spalio 22 d. (ELTA). Elonas Muskas jau yra turtingiausias pasaulio žmogus – jo turtas vertinamas 249 mlrd. JAV dolerių. Tačiau jau netrukus ši suma gali dar labiau išaugti.
Verslininkas gali tapti pirmuoju planetos trilijonieriumi, prognozuoja vienas investicijų bankas, rašo „The Guardian“. E. Muskui didžiąją turto dalį sukrovė elektromobilių gamintoja „Tesla“.
„Morgan Stanley“ analitikai mano, kad jis su savo kosmoso tyrimo bendrove „SpaceX“ gali uždirbti dar daugiau pinigų. Pasak Adamo Jonaso, 2002 metais įkurta įmonė meta iššūkį „bet kokiam išankstiniam įsivaizdavimui, kas įmanoma raketų, nešančiųjų raketų ir pagalbinės infrastruktūros srityje“. Analitikų vertinimu, „SpaceX“ gali tapti brangiausiai vertinama pasaulio įmone.
„SpaceX“ daugkartinio naudojimo „Starship“ raketos, kurios galėtų skraidinti žmones ir krovinius į Mėnulį ir Marsą, turi potencialo pakeisti investuotojų lūkesčius kosmonautikos pramonėje“, – sakė A. Jonasas.
E. Muskas sausį aplenkė „Amazon“ įkūrėją Jeffą Bezosą ir tarpo turtingiausiu pasaulio žmogumi. Vienu metu jis buvo išstumtas iš pirmosios vietos, tačiau dabar, remiantis „Blooberg“ milijardierių indeksu, vėl yra viršuje. E. Muskas su 249 mlrd. JAV dolerių turi maždaug 51 mlrd. dolerių daugiau turto nei J. Bezosas.
„SpaceX“ įgulos kapsulė su NASA astronautais iš TKS sėkmingai nusileido Žemėje. EPA-ELTA nuotr.
Pirmasis per beveik dešimtmetį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) skridęs JAV pilotuojamas erdvėlaivis sekmadienį sėkmingai nusileido į Žemę.
Meksikos įlankoje į vandenį 14.28 val. vietos laiku (21.48 val. Lietuvos laiku) nusileido „SpaceX“ įgulos kapsulė „Crew Dragon“.
Kapsulė iš TKS atskraidino du NASA astronautus Dougą Hurley ir Bobą Behnkeną. Jie tapo pirmaisiais JAV astronautais per beveik dešimtmetį, kurie į kosmosą kilo iš pačių Jungtinių Valstijų.
„Tai didžiulė garbė ir privilegija“, – sakė D. Hurley. „SpaceX“ įgulos kapsulė su NASA astronautais iš TKS sėkmingai nusileido Žemėje. EPA-ELTA nuotr.„SpaceX“ įgulos kapsulė su NASA astronautais iš TKS sėkmingai nusileido Žemėje. EPA-ELTA nuotr.
Tai yra pirmasis JAV erdvėlaivio nusileidimas ant vandens nuo 1975 m. įvykusios misijos „Apollo-Sojuz“.
Astronautų sugrįžimą stebėjęs „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas sakė, kad ši bendra „SpaceX“ ir NASA misija leis pradėti naują kelionių į kosmosą erą.
„Mes skrisime į Mėnulį, mes turėsime bazę Mėnulyje, mes skrisime į Marsą. Nesu labai religingas, bet už tai meldžiausi“, – sakė E. Muskas.
