Rytų partnerystės politikos pasiekimams visada darė įtaką didelės ambicijos, kurias reikia išlaikyti ir pritaikyti skirtingiems partnerių interesams bei įsitraukimo lygiui, sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ketvirtadienį dalyvaudamas neformalioje Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės valstybių užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijoje, kurioje buvo aptariami Rytų partnerystės politikos pasiekimai ir iššūkiai.
 
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė Rytų partnerystės politikos strateginę vertę ir akcentavo geopolitinį šios politikos aspektą.
 
„Dėl savo Europinio pasirinkimo penkios iš šešių Rytų partnerių patiria išorinių jėgų spaudimą: tai – užšaldyti konfliktai Sakartvele ir Moldovoje, tiesioginė agresija prieš Ukrainą. Baltarusija yra vienintelė partnerė, kurioje konflikto nėra, todėl esame pasirengę prisidėti stiprinant Baltarusijos nepriklausomybę ir suverenumą. Tačiau tai sunku daryti, nes Baltarusija neįgyvendina privalomų tarptautinių ekspertų reikalavimų dėl streso testų Astravo branduolinėje elektrinėje“, – sakė L. Linkevičius.
 
Ministras taip pat pabrėžė, kad būtina kuo greičiau sutarti dėl datos būsimam Rytų Partnerystės fiziniam viršūnių susitikimui, kuriame turėtų būti parengta ambicingus, ilgalaikius ir motyvuojančius tikslus nubrėžianti Bendroji deklaracija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.12; 03:00

Ekonominė blokada. 1990-ieji. Dviračių žygis. Algirdo Sabaliausko (ELTA) nuotr.

Nepastebimai dėl koronaviruso prabėgo Lietuvos ekonominės blokados 30-metis. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomos valstybės atstatymo aktą, Sovietų Sąjunga jau po mėnesio – 1990 m. balandžio 18 d. – paskelbė Lietuvai ekonominę blokadą.
 
Lietuvos ypatingasis archyvas pristato nenustatytos Sovietų Sąjungos žinybos parengtą „Politinės krizės Lietuvoje įveikimo veiksmų plano grafiką“. Pagal šį planą Lietuvai nuo 1990 m. balandžio 16 d. turėjo būti visiškai nutrauktas naftos, grūdų, įvairios įrangos, statytybinių medžiagų, medienos, laikraštinio popieriaus, kavos, riešutų, vyno, konjako ir kt. prekių tiekimas, 60 proc. apribotas dujų tiekimas, taikytos kitos poveikio priemonės.
 
Taip Sovietų Sąjunga, kaip teigiama Lietuvos ypatingojo archyvo pranešime, bandė spausti Lietuvą atšaukti priimtus įstatymus ir atkurti iki kovo 11 d. buvusią padėtį.
 
Ekonominė blokada tęsėsi 75 dienas ir baigėsi 1990 m. liepos 1 d.
 
Su dokumentu galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo paskyroje „Facebook“ socialiniame tinkle:
 
(https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas/) ar interneto svetainėje (http://www.archyvai.lt/lt/lya/isijunk-interneta-ir-j9nf.html).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.12; 09:16

D.Trump. EPA – ELTA nuotr.

JAV Atstovų rūmų Teismų komitetas pirmadienį apibendrino prezidento Donaldo Trumpo apkaltos tyrimo įrodymus.
 
Manoma, kad tai buvo paskutinis viešasis apkaltos svarstymas ir komitetas netrukus parengs išvadą.
 
Šiandien čia susirinkome todėl, kad Donaldas J. Trumpas, 45-as JAV prezidentas, piktnaudžiavo savo, kaip Amerikos prezidento, valdžia, siekdamas politinės ir asmeninės naudos“, – įžanginiame pareiškime teigė Danielis Goldmanas, demokratų advokatas Atstovų rūmų Žvalgybos komitete.
 
Demokratai tvirtina, kad D. Trumpas spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad šis pradėtų tyrimą prieš JAV prezidento politinį varžovą Joe Bideną ir ištirtų klausimus, susijusius su 2016 m. prezidento rinkimais, mainais už milijonų dolerių vertės JAV karinę paramą Ukrainai. Demokratai teigia, kad tokiu būdu prezidentas, siekdamas asmeninių tikslų, pamynė valstybės saugumo interesus.
 
D. Trumpas bet kokius kaltinimus neigia, o respublikonai Kongrese pareiškė, jog pristatyti įrodymai nėra pakankamai reikšmingi, apkaltos procesas – nesąžiningas.
 
D. Goldmanui pasakius įžanginę kalbą, komitetas išklausė ir respublikonų advokato, veikiančio abiejuose komitetuose, Stepheno Castoro parodymus. Jis teigė, kad procesas yra „nepagrįstas“ įrodymais – trūksta „įtikinamų argumentų“, kad būtų teisinga perimti sprendimą „iš rinkėjų rankų“.
 
Atstovų rūmai, kuriuose dominuoja demokratai, dėl apkaltos aktų balsuoti galėtų penktadienį. Proceso lyderiai dar neįvardijo konkrečių apkaltos pažeidimų, dėl kurių artimiausiu metu galėtų balsuoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.10; 06:21

Dviejų Baltųjų rūmų darbuotojų liudijimai kelia susirūpinimą tuo, kad JAV galėjo iškelti sąlygas Ukrainai dėl paramos ir suteikti ją tik tokiu atveju, jei Ukraina imtųsi tirti JAV prezidento Donaldo Trumpo politinio konkurento Joe Bideno veiklą, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Tyrimui dėl prezidento apkaltos vadovaujantis JAV Atstovų rūmų žvalgybos komitetas šeštadienį paskelbė Nacionalinės saugumo tarybos (NSC) darbuotojo Timothy Morrisono ir viceprezidento biuro darbuotojos Jennifer Williams liudijimus.
 
T. Morrisono suteikta informacija tik padidins spaudimą JAV ambasadoriui ES Gordonui Sondlandui, kuris atsidūrė skandalo epicentre ir viešai liudys trečiadienį.
 
„Kas galėtų padėti jiems gauti paramą, tai jei vyriausiasis prokuroras paimtų mikrofoną ir praneštų, kad jis pradeda tyrimą dėl „Burisma“, – T. Morrisonas citavo JAV ambasadoriaus ES žodžius Ukrainos atžvilgiu. „Burisma“ – tai įmonė, kurios valdybos nariu buvo Joe Bideno sūnus Hunteris.
 
Kitaip nei kiti liudytojai, T. Morrisonas teigė, kad liepos 25 d. vykęs telefono pokalbis tarp D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio jam nesukėlė įtarimų dėl kažko nelegalaus ar netinkamo.
 
Tačiau po kelių savaičių jis suprato, kad veikė paralelinis diplomatinis kanalas, kuriame dalyvavo ir G. Sondlandas, spaudęs Ukrainą dėl tyrimo.
 
Respublikonų rėmėjai veikiausiai T. Morrisono liudijimą pateiks kaip įrodymą, kad D. Trumpas nepadarė nieko bloga.
 
Tuo metu demokratai dėmesį atkreips į kitus šio liudijimo aspektus. Pavyzdžiui, neaiškų T. Morrisono susirūpinimą tuo, kad nutekėjusi informacija apie pokalbį būtų žalinga, dėl ko ji buvo apribota.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.17; 17:44

Kandidatas į prezidentus, demokratas Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Kandidatas į prezidentus, demokratas Joe Bidenas apkaltino prezidentą Donaldą Trumpą „didžiuliu piktnaudžiavimu valdžia“ ir paragino pradėti tyrimą dėl įtarimų, kad JAV vadovas spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti J. Bideno sūnaus tyrimą.
 
J. Bideno kaltinimai sulaukė greito atsako iš D. Trumpo, kuris savo ruožtu kaltina buvusį viceprezidentą savo laiku taip pat darius spaudimą Ukrainai.
 
Abipusiai kaltinimai prasidėjo po „The Washington Post“ publikacijos, kurioje teigiama, kad vienas JAV žvalgybos pareigūnas pateikė skundą, nes D. Trumpas pokalbio telefonu su V. Zelenskiu esą spaudė Ukrainos lyderį pradėti tyrimą dėl J. Bideno ir jo sūnaus Hunterio galimai korupcinės veiklos. H. Bidenas, jo tėvui ėjus viceprezidento Baracko Obamos administracijoje pareigas, bendradarbiavo su Ukrainos gamtinių dujų bendrove.
 
D. Trumpas savo ruožtu paragino žiniasklaidą „pasižiūrėti į“ J. Bideno pasisakymus 2016 m. Tuo metu viceprezidentas grasino įšaldyti 1 mlrd. dolerių JAV paskolą Ukrainą, nebent Kijevas nušalins aukšto rango prokurorą, tuo metu tyrusį gamtinių dujų bendrovę, su kuria susijęs H. Bidenas.
 
„Regis, turime didžiulį piktnaudžiavimą valdžia – telefonu kalbėtis su užsienio šalies lyderiu, kuris laukia Jungtinių Valstijų pagalbos ir klausti apie mane“, – rinkimų kampanijos renginyje Ajovoje reporteriams sakė J. Bidenas.
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Žinau, prieš ką aš einu – serijinį piktnaudžiautoją. Šis vyrukas būtent toks ir yra. Jei jis mato kokią grėsmę savo valdžiai, jis padarys viską, ką gali. Bet šitai jau peržengia bet kokias ribas“, – tęsė J. Bidenas.
 
Buvęs viceprezidentas penktadienį pareikalavo D. Trumpą nedelsiant paskelbti liepos 25 d. įvykusio pokalbio su V. Zelenskiu transkripciją. Pasak J. Bideno, jei žiniasklaidos publikacijos, kuriose teigiama, kad D. Trumpas galimai spaudė Ukrainos lyderį, yra tiesa, tuomet toks D. Trumpo elgesys yra „akivaizdi korupcija“.
 
Pats D. Trumpas kaltinimus vadino juokingais ir šeštadienį tviteryje apkaltino J. Bideną tuo metu, kai šis buvo viceprezidentu, reikalavus, „kad Ukrainos vyriausybė nušalintų prokurorą, tyrusį jo sūnaus veiklą“.
 
Jis taip pat pareiškė, kad žiniasklaidos priemonės sufabrikavo „istoriją apie mane ir tiesiog įprastą bei rutininį mano pokalbį su naujuoju Ukrainos prezidentu. Nebuvo pasakyta nieko bloga, o J. Bideno reikalavimas, kita vertus, yra visiška ir absoliuti katastrofa“.
 
Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaiko paneigė, kad D. Trumpas pokalbio metu spaudė V. Zelenskį.
 
„Žinau, apie ką jie kalbėjo, ir manau, kad spaudimo nebuvo. Tai buvo ilga ir draugiška diskusija, joje aptarta daugelis klausimų, kuriems, daugeliu atvejų, reikėjo rimtų atsakymų“, – televizijos stočiai „Hromadske“ sakė V. Prystaiko.
 
„Piktnaudžiavimas valdžia“
 
Šeštadienį D. Trumpas paskelbė vaizdo montažą, kuriame – žiniasklaidos pranešimai ir J. Bideno pasisakymas apie tai, kad jis prašė nušalinti Ukrainos prokurorą.
 
J. Bidenas tvirtino, kad jo pasisakymas neturi nieko bendra su jo sūnumi.
 
„Niekada nekalbėjau su savo sūnumi apie jo verslo reikalus užjūryje. Visi tai matė ir sakė, kad nieko ten nėra. D. Trumpas taip daro, nes žino, kad rinkimuose jį lengvai sutaršysiu. Jis piktnaudžiauja valdžia ir kiekviena savo, kaip prezidento, galia, kad mane apjuodintų“, – sakė apklausose prieš D. Trumpą pirmaujantis J. Bidenas.
 
D. Trumpas, kaip ir įprasta, pasipiktino ir istoriją į dienos šviesą iškėlusia žiniasklaida.
 
„Melagingų naujienų žiniasklaida šiomis dienomis ne tik netikrina faktų teisingumo, jie tyčia klastoja faktus. Jie net klastoja šaltinius, kad apsaugotų savo partnerius – demokratus“, – tviteryje rašė JAV prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.23; 07:31

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė teigia, kad žiniasklaidos paviešinti duomenys apie prokuratūros darbą – tiesioginis spaudimas teisėsaugai. 

„Nauji paviešinti duomenys yra vienoje žiniasklaidos priemonėje, kurios vadovas (Gedvydas Vainauskas. – ELTA) šią savaitę – teisiamųjų suole. Traktuotinas kaip tiesioginis spaudimas teisėsaugai“, – teigė D. Grybauskaitė. 

Lrytas.lt tęstiniame straipsnių cikle paviešino interviu su prokurorais apie politikų ir kitų asmenų daromą poveikį ikiteisminiams tyrimams.

Pati prokuratūra kaltinimus neigia bei sako, kad tikrovės neatitinkantys teiginiai kenkia prokuratūros vardui visuomenėje. 

,,Reaguojant į dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir to paties pavadinimo informaciniame portale skelbiamą publikacijų ciklą, kuriame pateikiami atskiri duomenys, nuorodos ar užuominos į abstrakčius šaltinius, jų apibendrintus vertinimus bei atskirų asmenų komentarai, kurių visuma formuoja neigiamą nuomonę apie Lietuvos prokuratūrą, ikiteisminių tyrimų pagrįstumą bei teisėtumą ir tokiu būdu yra menkinamas visuomenės pasitikėjimas prokuratūra, visa teisingumo sistema bei valstybės vadovais, prokuratūra atkreipia dėmesį į šiose publikacijose pateikiamus tikrovės neatitinkančius teiginius, tendencingai interpretuojamus ar nepaminėtus faktus, kitas reikšmingas visuomenės nuomonei aplinkybes“, – teigiama prokuratūros išplatintame komentare.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.07; 11:03

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo valdančiosios daugumos reikalavimo į Seimo posėdžių salę iškviesti Generalinį Prokurorą. Kreipimesi prašoma pripažinti tokį Socialdemokratų frakcijos veiksmą prieštaraujančiu Seimo Statuto 18 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuri nurodo, kad „draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirti, t.y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams“.

Taip pat prašoma imtis veiksmų, kad Seimas sustabdytų šį Socialdemokratų neteisėtą spaudimą Generaliniam Prokurorui ir, kad Generalinis Prokuroras nebūtų verčiamas Seime aiškintis dėl atliekamo tyrimo, kuriuo suinteresuota valdančioji Socialdemokratų partija.

„Šiandien, rugsėjo 20 d., Seimo Socialdemokratų frakcijos siūlymu į Seimo Vyriausybės pusvalandį yra iškviestas Generalinis Prokuroras E. Pašilis, reikalaujant, kad jis atsakytų į klausimus dėl vadinamosios „auksinių šakučių“ bylos, su kuria yra susijęs socialdemokratas, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Esame įsitikinę, kad toks Socialdemokratų frakcijos veiksmas yra šiurkštus politinis spaudimas Generaliniam Prokurorui dėl atliekamo tyrimo konkrečioje byloje, kuria yra suinteresuota pati Socialdemokratų frakcija“, – teigia A. Kubilius.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus Generalinis Prokuroras ir visi prokurorai yra nepriklausomi vykdydami galimų nusikalstamų veikų tyrimus ir yra draudžiama daryti jiems politinį ar bet kokį kitokį spaudimą dėl atliekamų tyrimų.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt.

2016.09.21; 05:37

Pastebima, kad sutana prisidengę politiniai verteivos (kai kurie lenkų kunigai bei rusų batiuškos) tarnauja ne Dievui, bet imperinei politikai. Jie, spjaudami į Dekalogą patys ir ragindami tai daryti parapijų tikinčiuosius bei jų vaikus, vykdo destruktyvią veiklą.

Tikintieji, matydami imperinei politikai pritariančius dvasiškius ar net skatinančius ir laiminančius tokią destruktyvią veiklą tampa tokios veiklos įkaitais, išpilietinta, politinių verteivų manipuliuojama mase. Ta išpilietinta masė lengvai panaudojama rinkimams į valdžias laimėti, kad vėliau galėtų valstybėje kelti sumaištį, siekti imperinių kėslų realizacijos.

Continue reading „Su religine kauke“

Spausimas iš visų pusių. Ir vis stipresnis. Lenkams mirtinai reikia gabalo Lietuvos su sostine Šalčininkai. Rusams reikia ne tik visos Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos ir t.t. Brangioji Europos Sąjunga nepaliauja siurbti patį didžiausią Lietuvos turtą – žmones: jaunus, gabius, energingus. Čia likusiems jėgų priešintis vis mažiau. Trečias kartas turbūt nemeluos.

Dabar jau retas tiki, kad atsilaikysime. Kai tokios galingos jėgos tavęs nekenčia, kai tokioms galingoms jėgoms tu stovi skersai kelio, tik stebuklas tave gali išgelbėti. Du kartus išgelbėjo…

Vakarams turime būti „dėkingi“ , kad Rusija, mūsų parklupdyta, taip greitai atsistojo ant kojų, t.y. tapo tokia, kokia buvo „šaltojo karo“ laikais. Kaip dabar pavadinsime Rusijos pradėtą karą prieš iš jos gniaužtų ištrūkusias tautas?

Continue reading „Spaudimas iš visų pusių“

„Ką bendro turi Lietuvos sūris, Moldavijos vynas ir Ukrainos saldainiai? Visus šiuos produktus Rusija neseniai uždraudė įvežti į savo teritoriją, neva tai dėl grėsmės gyventojų sveikatai“ – taip pradeda Tagesspiegel apžvalgininkė Klaudia fon Zalzen (Claudia von Salzen) savo straipsnį apie posovietinių respublikų svyravimus tarp Rusijos ir Europos Sąjungos ir Angelos Merkel kalbą Bundestage.

„Tai buvo istorinis žingsnis toms valstybėms, kuriose dar pastebimas pasenęs Europos dalijimas į Rytus ir Vakarus, – kaip ir mums, kurie neretai manome, kad Europa baigiasi ne toliau kaip ties rytine Lenkijos siena… O ir Rusijos požiūriu tų šalių suartėjimas su Europa yra posūkio momentas istorijoje“, – rašo žurnalistė apie savaitės pabaigoje susitarimų dėl asociacijos su ES parafavimą.

Continue reading „Europa pradeda konstruoti naują rytų politiką?“

Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga SAMPRO šių, 2013-ųjų, metų lapkričio 25-ąją atviru laišku kreipėsi į Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį, Seimo narius bei atsakingus pareigūnus dėl Karoliniškių poliklinikos darbuotojos, Lietuvos nepriklausomybės gynėjos Albinos Kavaliauskaitės persekiojimo bei galimo Sodros Vilniaus skyriaus, Vilniaus apylinkės teismo teisėjų tame dalyvavimo.

Continue reading „SAMPRO pirmininkė Irina Judina: „Darbdavio savivalė – nesustabdyta““

Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie Lietuvos ambasadoriui Vašingtone Žygimantui Pavilioniui atsiųstą JAV kongresmenų, senatorių ir pramoninkų laišką, pranašaujantį Lietuvos ir JAV prekybos santykių pablogėjimą, jei Lietuva pirmininkavimo ES metu palaikys Europos Komisijos pasiūlytą Tabako produktų direktyvą (Direktyvą), sukėlė nemažai atgarsių.

Pasaulyje gerai žinomos organizacijos Corporate Accountability International (JAV) bei Action on Smoking and Health (Škotija) praėjusią savaitę kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą P. Andriukaitį, LR Seimo narius, Užsienio reikalų ir Ekonomikos ministerijas patvirtindamos, kad siųsti laiškai neatitinka JAV kongreso ar juo labiau amerikiečių požiūrio į Direktyvą ir siūlo tokias pramonės iniciatyvas lietuviams tiesiog ignoruoti.

Continue reading „JAV tabako pramonė siekia įbauginti Lietuvos politikus“

miliute

Politikos sritį kuruojančių žurnalistų nuolat tyko daugybė pavojų, intrigų, pinklių, į kurias labai lengva patekti, tačiau sunku išsivaduoti. Ilgametė politinių laidų vedėja Rita Miliūtė sako, kad spaudimas yra natūralus dalykas, kuris visada buvo ir bus.

LRT laidoje „Įžvalgos“ žurnalistė Virginijui Savukynui atskleidė, kaip politiniai ir kiti viešosios sferos veikėjai bando daryti įtaką žiniasklaidai ir pateikė paprastą receptą, kaip reikia tam spaudimui atsispirti.

Continue reading „Rita Miliūtė: „Politikoje, gyvenime ar meilėje neturėtų galioti principas, kad visos priemonės geros““