Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Specialiųjų operacijų pajėgoms (SOP) nuo penktadienio vadovaus pulkininkas Darius Milašius, praneša Lietuvos kariuomenė.
D. Milašius pareigose pakeitė pulkininką Mindaugą Mažoną, kuris Chodkevičių rūmų kieme Vilniuje naujai paskirtam vadui perdavė SOP vėliavą ir viduramžių kario kalaviją.
„Specialiųjų operacijų pajėgose tarnauju ne vienerius metus, esu užgrūdintas. Komandoje kartu su jumis visus iššūkius, visas iškeltas užduotis įveiksime. Aitvarai, savanoriškai pasirinkę SOP kelią, įveikę sudėtingas atrankas, įgavę specialųjį parengimą ir užgrūdinti tarptautinių operacijų ir kitų operacijų. Jūs parodėte pavyzdį, kad Lietuva turi Specialiųjų operacijų pajėgas“, – ceremonijos metu sakė D. Milašius.
Prieš tai D. Milašius vadovavo SOP Vytauto Didžiojo jėgerių batalionui.
Narai. Slaptai.lt foto
Pasak Lietuvos kariuomenės, buvęs SOP vadas M. Mažonas JAV eis atašė pareigas.
„Šis laikotarpis nepašykštėjo mums visiems ne tik daug iššūkių, bet buvo dosnus ir teisingais sprendimais. Užbaigėme misiją Afganistane, tada vėl sugrįžome į „Kabulo 11“ operaciją, evakavome Lietuvos ambasadą Ukrainoje“, – teigė kadenciją baigiantis M. Mažonas.
Vadų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavo Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, Sąjungininkų Specialiųjų operacijų pajėgų vadavietės vadas gen. ltn. Tony Fletcher, Jungtinių Amerikos Valstijų Specialiųjų operacijų pajėgų vadavietės Europoje vadas gen. mjr. Steven G. Edwards bei NATO Specialiųjų operacijų pajėgų ir vienetų vadai.
Pokario Ukrainos didvyriai sukūrė nūdienos savo šalies didvyrių kartas: Vilniuje duris atveria unikali ukrainiečių laisvės kovų paroda
Dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuvoje ir Ukrainoje užsimezgusių laisvės kovų reikšmė – milžiniška ir, bėgant dešimtmečiams, ji anaiptol neslūgsta. Priešingai, begalinis partizanų pasiaukojimas vis stipriau iš kartos į kartą įkvepia abiejų šalių piliečius, virsdamas neišsenkančiu ryžto šaltiniu ginti tėvynę nuo priešo agresijos pavojaus metu.
Nors istoriniai iškraipymai 2022 m. vasario 24 d. atnešė karą į Ukrainą, šios šalies žmonės parodė, kad nepriklausomybės į nieką nemainys nekeis ir kovos tiek, kiek reikės, gins savo kraštą tol, kol jį paliks paskutinis priešo dalinys. Nūdienos vaizdai neleidžia abejoti, kad praeities didvyrių pasipriešinimas sukūrė įkvėpė dabartinius didvyrius, kuriems stiprybės atnešė istoriniai mūšiai, laisvės judėjimas, protėvių patriotiškumas.
Ne mažiau svarbu ir tautų, visuomenių, kurioms teko sumokėti didžiulę laisvės kainą, vieningumas, susitelkimas, palaikymas, nė akimirkai nepamirštant, kad tiktai kartu veikiant galima pasiekti tikslą. Į Lietuvą atkeliavo Lvivo istorijos muziejaus paroda „Nenugalėtieji. Ukrainos sukilėlių armija“ (UPA), kuri vyks atidaroma rytoj 2022 m. gruodžio 16 d. ir bus eksponuojama buvusiame Lukiškių kalėjime, ekspozicinėje erdvėje iki 2023 m. vasario 8 d. Paroda skirta prieš sovietus ir nacistinę Vokietiją kovojusios Ukrainos sukilėlių armijos 80-mečiui pažymėti.
Parodoje – rekonstruotos karių uniformos ir stendai
Parodą sudaro 10 stendų – ginkluoto pasipriešinimo laikmečio fotografijos, istorinė rašytinė medžiaga ir kiti eksponatai. Bene didžiausią įspūdį palieka rekonstruotos UPA karių – vyro ir moters – uniformos.
Paroda – jau trečia
Šiek tiek anksčiau Vilniuje buvo atidarytos parodos „Komunizmas=rašizmas“ ir „Nepasmerktas ukrainiečių genocidas kartojasi“, kurias LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus surengė kartu su Ukrainos ambasada Lietuvoje, Valstybinio Ukrainos nacionalinės atminties instituto archyvu ir Ukrainos Holodomoro muziejumi. Šiuo trijų parodų projektu siekiama istorinėje atmintyje įtvirtinti reikšmingas tikrosios Ukrainos istorijos datas bei aktualiai įprasminti Lietuvos ir Ukrainos laisvės kovų paraleles, atrastas bendradarbiaujant su Ukrainos istorijos muziejais ir istorikais.
Siekė Ukrainos nepriklausomybės
Pirmieji Ukrainos sukilėlių armijos padaliniai ėmė kurtis 1942 metų rudenį Vakarų Voluinėje, vėliau išplito po didelę šalies teritoriją. UPA buvo karinis ir politinis Ukrainos laisvės kovų sąjūdžio darinys, siekęs atkurti savo šalies valstybingumą. Tokius pat tikslus Lietuvoje puoselėjo mūsų krašto partizanai.
UPA veiklos žemėlapis
1943 metų vasarą Ukrainoje buvo sukurta vieninga karinė ir politinė rezistencijos sąjūdžio vadovybė. Kaip ir Lietuvoje, veikė gerai organizuota armijos struktūra, o 1944 metų pabaigoje buvo baigtas ir teritorinės UPA struktūros formavimas. Armija aktyviai veikė trijose apygardose – Vakarų, Pietų ir Šiaurės.
Iš kitų šalių laisvės judėjimų (Lietuvos, Latvijos ir Estijos partizanai taip pat neturėjo paramos iš užsienio – R. Č.) UPA, kaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos, partizanai išsiskyrė tuo, kad ji neturėjo pagalbos iš užsienio, kovojo be paramos iš užsienio, rėmėsi tik aktyvia vietos civilių gyventojų parama. Sukilėlius vienijantis Sąjūdis veikė 150 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijoje, kurioje gyveno maždaug 15 mln. žmonių, o UPA gretose iš viso kovojo daugiau nei ketvirtis milijono žmonių. Už dalyvavimą ginkluotoje kovoje ar paramą sukilėliams represijas patyrė daugiau nei ketvirtis milijono Ukrainos gyventojų.
Nacių okupantus pakeitus sovietams, ukrainiečiai lygiai taip pat atkakliai kovojo už savo laisvę ir šis užsidegimas iki šiol kelia Rusijos propagandistų įniršį. Buvo metas, kai teko kariauti dviem frontais, kovojant su Stalino ir Hitlerio režimais.
UPA veikė iki šešto dešimtmečio vidurio. 1943 metais jos vadu tapo Romanas Šuchevičius (slapyvardis Tarasas Čiuprinka), o nuo 1950 metų Sukilėlių armijai vadovavo Vasilijus Kukas-Kalvis (Koval).
Kovos mastas – didžiulis
„UPA yra vienareikšmiai vertintina kaip kovos dėl Ukrainos nepriklausomybės kariuomenė. Ukrainiečių pasipriešinimas buvo didžiulio masto ir vyko ilgai“
Ukrainoje vyko daug kautynių, didelėse teritorijose.
„UPA veiklos, jos kovų reikšmė Ukrainos tapatybei – milžiniška. Pokario pasipriešinimas labai smarkiai įkvėpė dabartinius Ukrainos gyventojus – panašiai, kaip ir mus Lietuvos partizanai“, – pasakojo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Remigijus Černius.
R. Černius pabrėžė, jog Ukrainos gyventojai suprato šių kovų svarbą: „sukilėlių armija buvo pavyzdys, kaip reikia priešintis ir kovoti.“
Pasak R. Černiaus, Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas, vykdant bendrus projektus, rengiant ekspozicijas svarbia istorine tematika, dar labiau sustiprina abiejų šalių vienybę, artina abi tautas, abiejų šalių visuomenes. Šią valandą parama Ukrainai turi būti visokeriopa: ginklais, įvairia įranga, finansais, palaikant glaudžius ryšius tarp institucijų ir joms padedant.
„Mes padedame Ukrainai organizuodami bendras parodas, ukrainiečiai turi jausti, kad jie nėra vieniši, kad mes juos remiame. Bendradarbiavimas su Ukrainos muziejais, tai irgi kelias į pergalę prieš rašistus, Putino režimo imperinių ambicijų tarnus. Istorinė atmintis yra kertinis akmuo, kuris neleidžia pavergti tautos, istorinę atmintį skatina ir parodos. Kitais metais esame numatę dar ne vieną bendrą parodą su savo bičiuliais ukrainiečiais“, – sako Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius R. Černius
Galima kovoti su bet kokiu priešu
Kaip ukrainiečius įkvėpė laisvės kovos jų šalyje, taip ir Lietuvos gyventojams milžinišką įtaką turėjo mūsų valstybėje vykęs ginkluotas pasipriešinimas okupantams.
„Be abejonės, pokario partizanų kova tapo ateities kartų motyvacijos pagrindu. Ant šito pamato, atkūrus nepriklausomybę, ir buvo pastatytos Specialiųjų operacijų pajėgos“, – pabrėžė Lietuvos kariuomenės SOP įkūrėjas ir pirmasis vadas, pulkininkas Saulius Guzevičius.
S. Guzevičiui neišdildomus įspūdžius paliko legendinio miško brolio Juozo Lukšos-Daumanto atsiminimų knyga „Partizanai“, kurią jis pirmąsyk perskaitė 1990 metais.
„Partizanai parodė, kad pasirinkus teisingą taktiką, tinkamus kovos būdus, galima kovoti su bet kokiu priešu. Partizaniniame kare labai svarbus visuomenės palaikymas – jeigu jo nebūtų, viskas pasibaigtų po 2-3 mėnesių. Tačiau gyventojai priglaudė kovotojus, aprūpino juos maistu, drabužiais, pastoge, slėpė, suteikdavo vertingos informacijos“, – pasakojo S. Guzevičius.
Visuomenė padėjo išsilaikyti partizanams, nepaisant siaubingo sovietų valdžios teroro, smurto, bauginimų, grėsmės atsidurti Sibire už paramą.
Pasak S. Guzevičiaus, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų susikūrimo pradžią būtų galima laikyti 1944 metus – liepos 3 dieną pasipriešinimo dalyviams buvo duotas įsakymas iš neginkluotos rezistencijos pereiti į ginkluotą kovą.
Po karo vykstant partizaninėms kovoms, buvo įkurta labai stipri pasipriešinimo organizacija, sukurta valdymo grandinė – struktūra, uniformos, aprūpinimas, ryšininkai, miškuose veikė partizanų parengimo centrai, kuriuos baigusiems kariams, būdavo pakeliami kariniai laipsniai.
„Kaip rašė istorikas Bernardas Gailius, tai buvo Lietuvos karas su Sovietų Sąjunga“, – teigė pulkininkas.
Istorinės kovos stipriai motyvuoja ir ukrainiečius
Po pusės amžiaus trukusios okupacijos išsikovojus laisvę, kariuomenėje buvo dedamos pastangos įkurti Specialiųjų operacijų pajėgas.
„Po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių JAV, Lietuva žaibiškai reaguoja, apjungia atskirus mūsų šalies pajėgų vienetus ir tų pačių metų gruodžio 17-ąją įkuria Specialiųjų operacijų pajėgas“, – prisiminė pirmasis SOP vadas.
Plakatas apie parodą
„Laisvės kartos“ kariams, kaip ir plačiajai visuomenei, partizaninės kovos suteikia dvasinės stiprybės, ryžto, yra stiprus psichologinis užtaisas.
„Ukrainiečiai taip pat ima pavyzdžius iš istorijos. Ukrainiečiai juos prisimena, žino, jie juos irgi labai motyvuoja. Ir tai atsispindi ne tik kariniuose veiksmuose. Ukrainos kariuomenės strateginė komunikacija taip pat yra puiki, ji puikiai kariauja rusų pradėtą informacinį karą, duoda tinkamą atkirtį tiems melo, dezinformacijos srautams, kuriuos pila Rusijos propaganda “, – tvirtino S. Guzevičius.
Projektą, kurio dėka bus galima išvysti unikalią parodą apie UPA, vykdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Lvivo istorijos muziejumi bei kitomis institucijomis.
LGGRTC atlieka reikšmingus darbus, tirdamas genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų laikotarpiu, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo procesus. Taip pat rūpinamasi laisvės kovotojų ir genocido aukų, partizanų mūšių vietų, kitų reikšmingų istorinių įvykių įamžinimu, puoselėjant istorinę atmintį, užsiimama knygų leidyba. Vykdant įvairius projektus, aktyviai bendradarbiaujama ir su Lietuvos institucijomis, ir tarptautiniu lygmeniu.
2018 metais tarptautinėse greitojo reagavimo pajėgose – NATO Greitojo reagavimo pajėgose (NRF ), NATO Ypač greito reagavimo pajėgose (VJTF) ir kuriamose Jungtinės Karalystės vadovaujamose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (JEF) – budės 420 Lietuvos karių su priskirta ginkluote ir karine technika.
Visi Lietuvos kariai, priskirti sąjungininkų greitojo reagavimo junginiams, budėjimo metu tarnaus savo nuolatinėse dislokacijos vietose, savo šalyse. Jei būtų priimtas sprendimas siųsti tarptautines pajėgas į operaciją, į nustatytą užduoties rajoną jie bus pasirengę išvykti per nustatytą laiką.
Įvairiuose NATO Ypač greito reagavimo pajėgų komponentuose budės Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Logistikos valdybos, Karo policijos kariai. 2018 m. antrąjį pusmetį NATO ypač greito reagavimo pajėgoms bus priskirtas ir Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų išminavimo laivas.
2018 m. NATO greitojo reagavimo pajėgose budės Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, Sausumos pajėgų, J. Vitkaus inžinerijos bataliono kariai, karo medikai, Logistikos valdybos taktinė kuro užpylimo komanda ir vandens valymo vienetas.
Antrajam 2018 m. pusmečiui NATO greitojo reagavimo pajėgoms bus priskirtas Lietuvos ir Latvijos karo laivų eskadros Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis“.
Lietuvos kariai taip pat priskirti budėti ir 2015 m. įsteigtose ir jau šiais metais planuojama visą operacinį pajėgumą pasieksiančiose Jungtinės Karalystės vadovaujamose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono pėstininkų kuopa šiose pajėgose budės Danijos kovinės grupės sudėtyje.
Gegužės 19 d. Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos kviečia žiniasklaidos atstovus į tarptautinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“ (angl. „Flaming Sword 2017“) svečių ir žiniasklaidos dieną Pabradėje (Švenčionių r.). Renginio metu bus trumpai pristatytos pratybos, vyks karinės operacijos parodomoji programa, ginkluotės ir ekipuotės paroda.
„Liepsnojantis kalavijas 2017“ – tai didžiausios šiais metais Baltijos regione vykstančios tarptautinės specialiųjų operacijų pajėgų pratybos, kuriose kartu su Lietuvos kariais treniruojasi ir sąjungininkų kariai bei kitų už vidaus saugumą atsakingų institucijų atstovai. Pratybos vyksta visoje Lietuvoje.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Asociatyvinė Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų nuotrauka.
Spalio 13–14 d. Vilniuje rengiama pasaulinė specialiųjų operacijų pajėgų konferencija.
Ja siekiama atkreipti dėmesį į Baltijos regiono saugumo aktualijas, aptarti aktualius saugumo užtikrinimo klausimus, specialiųjų operacijų pajėgų ir kitų įvairių institucijų reikšmę užtikrinant saugumą visame pasaulyje.
„Global SOF Foundation” plakatas.
Konferenciją organizuoja ne pelno siekiančios ir profesionalus vienijančios organizacijos – pasaulinė asociacija „Global SOF Fundation“, kurią sudaro 50-ies šalių atstovai, ir Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija.
Šiuo renginiu siekiama suburti pasaulinio lygmens karinius, vyriausybių ir pramonės vadovus, akademikus ir analitinių centrų atstovus.
„Svarbu ir toliau atkreipti Vakarų bendruomenės dėmesį akcentuojant grėsmes Baltijos regione. Stengiamės, kad esamų ir buvusių pasaulinės specialiųjų operacijų pajėgų bendruomenės narių patirtis būtų perteikta gamintojams, integruojama į gamybos ir vystymo procesus, o tai savo ruožtu leistų užtikrinti, kad laiku būtų atsakyta į šiuolaikines pasaulines grėsmes,“ – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Ministras taip pat pasidžiaugė, kad Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų kariai yra užsitarnavę gerą vardą pasaulyje ir kad pirmoji pasaulinė specialiųjų operacijų pajėgų konferencija už JAV ribų vyksta būtent Lietuvoje.
Prie renginio organizavimo Vilniuje prisideda ir Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos.
Renginys vyks parodų rūmuose LITEXPO, o jame planuojama dalyvaus per 200 dalyvių iš NATO sąjungininkių valstybių, atvyks ir šių šalių specialiųjų operacijų vadai, institucijų vadovai.
Renginio metu vyks kontaktų mugė, bus pristatyti gynybos sektoriuje dirbančių tokių įmonių, kaip „BAE systems“, „General Dynamics“ ir kt. produkcija.
Krašto apsaugos ministerija palaiko Lietuvos verslo iniciatyvas kurti, vystyti ir gaminti produktus, kurie būtų naudojami tiek Lietuvos, tiek ir sąjungininkų saugumui užtikrinti.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
