Juodkalnija. Protestai dėl serbų stačiatikų bažnyčios vadovo įšventinimo. EPA-ELTA nuotr.
Juodkalnijoje prasidėjo susirėmimai tarp policijos ir šimtų protestuotojų, blokuojančių kelius į istorinę šalies sostinę Cetinę ir bandančių sutrukdyti naujojo šalies Serbijos stačiatikių bažnyčios vadovo inauguracijai.
Pagrindiniame kelyje, vedančiame iš dabartinės sostinės Podgoricos į Cetinę, naujienų agentūros „dpa“ žurnalistas matė į krūvas sukrautas automobilių padangas bei akmenis, taip pat puspriekabę, pastatytą skersai eismo juostų.
Gatvėje sėdėjo apie 50 moterų. Kai kurie vyrai minioje su savimi turėjo dujokaukes ir metalines ir medines lazdas.
„Mes esame čia, norėdami apsiginti nuo Serbijos bažnyčios okupacijos“,– „dpa“ sakė 40 metų Ivica. Jis pridūrė, kad žmonės čia būriuojasi nuo šeštadienio vidurdienio ir niekur nesitrauks.
Policijai kartais teko panaudoti ašarines dujas, o kai kurie protestuotojai mėtė įvairius daiktus, pranešė naujienų portalas vjesti.me. Panašios chaoso scenos buvo matyti ir šeštadienio vakarą.
Juodkalnijos protestuotojai nerimauja dėl šliaužiančios serbų įtakos jų šalyje ir savo pyktį nukreipė į metropolitą Joanikijų, kuris sekmadienį įšventintas Cetinės vienuolyne. Juodkalnijoje – protestai dėl serbų stačiatikų bažnyčios vadovo įšventinimo. EPA-ELTA nuotr.
Joanikijus eina šias pareigas nuo praėjusių metų, kai jo pirmtakas Amfilohijus mirė nuo COVID-19 komplikacijų. Po sekmadienio ceremonijos jis oficialiai tapo metropolitu.
Sprendimas surengti ceremoniją mieste, kurį juodkalniečiai glaudžiai sieja su savo nacionaline tapatybe, sukėlė pyktį. Be to, daugelis patriotų įtariai žiūri į bažnyčią, kuri neigia Juodkalnijos valstybinę tapatybę ir mažą Balkanų tautą laiko Serbijos dalimi.
Juodkalnija paskelbė nepriklausomybę nuo kaimyninės Serbijos 2006 metais.
Apie 30 proc. jos piliečių yra etniniai serbai, o dar daugiau žmonių priklauso Serbijos stačiatikių bažnyčiai.
Serbijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Porfirijus sakė, kad dalyvaus ceremonijoje Cetinėje. Šeštadienio vakarą jis Podgoricoje laikė mišias tūkstančių tikinčiųjų akivaizdoje. Pamaldos praėjo be incidentų.
Juodkalnijos premjeras Duškas Markovičius penktadienį pareiškė, kad Belgrade per protesto akciją prieš Juodkalnijoje priimtą religinių bendruomenių įstatymą buvo užpulta šalies ambasada Serbijoje, praneša „RIA Novosti“.
Juodkalnijos Skupščina (parlamentas) gruodžio mėnesį valdančiosios koalicijos balsų dauguma priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą „Dėl tikėjimo ir įsitikinimų laisvės ir religinių bendruomenių teisinės padėties“. Po muštynių posėdžių salėje policija sulaikė visus opozicinio Demokratinio fronto deputatus. Valdančiosios Demokratinės socialistų partijos lyderis ir šalies prezidentas Milas Džukanovičius pasirašė ginčus keliantį įstatymą. Juodkalnijos miestuose kasdien vyksta protesto akcijos prieš šį įstatymą.
Nors 2006 metais Juodkalnija atsiskyrė nuo Serbijos, septyni iš 10 Juodkalnijos gyventojų tebėra ištikimi Serbijos stačiatikių bažnyčiai, kuri teigia, kad įstatymu siekiama susilpninti jos įtaką.
Ketvirtadienio vakarą tūkstančiai klubo „Crvena Zvezda“ aistruolių surengė eitynes centrinėmis Belgrado gatvėmis ir susirinko prie Juodkalnijos ambasados pareikšti protesto prieš šį įstatymą. Atstovybės duomenimis, jie mėgino sudeginti Juodkalnijos nacionalinę vėliavą.
„Naktį Belgrade įvyko dar vienas necivilizuotas išpuolis prieš Juodkalnijos ambasadą ir šalies vėliavą. Stebina Serbijos valdžios požiūris. Juodkalnijai vėl iškilo iššūkis apginti savo nepriklausomybę ir laisvę“, – parašė D. Markovičius tviteryje.
Latvijos Saeima balsų dauguma priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias Latvijos stačiatikių bažnyčios (LSB) vadovai turi būti šios Baltijos valstybės piliečiai, išgyvenę šalyje ne mažiau kaip 10 pastarųjų metų. Tai pranešė parlamento spaudos tarnyba.
Atitinkamos LSB įstatymo pataisos buvo priimtos skubos tvarka. Jos numato, kad LSB vadovas, metropolitai, vyskupai ir kandidatai į šias pareigas turi būti dvasininkai ir Latvijos piliečiai, nuolat gyvenantys šalyje ne mažiau kaip 10 pastarųjų metų.
„Pilietybės ir nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijų įvedimas religinių organizacijų, kurių vadovybė yra už Latvijos ribų, pareigūnams leis sustiprinti šių organizacijų autonomiją ir padės išvengti potencialaus poveikio iš užsienio. Tai savo ruožtu prisidės prie Latvijos valstybės ir visuomenės saugumo“, – sakė žurnalistams Saeimos Žmogaus teisių komisijos vadovas Artusas Kaiminis, kuris ir yra šių pataisų iniciatorius.
Rengiant pataisas buvo konsultuojamasi su LSB ir Latvijos URM atstovais. Kad įstatymas įsigaliotų, jį turi patvirtinti šalies prezidentas.
Šeštadienį Šv. Sofijos sobore Kijevo centre prasidėjo Ukrainos stačiatikių vienijamasis susirinkimas, kuriame, kaip tikimasi, bus įkurta nepriklausoma šalies Stačiatikių bažnyčia, priimtas jos statutas ir išrinktas vadovas – Kijevo metropolitas, praneša BBC.
Kijeve – Ukrainos stačiatikių vienijamasis susirinkimas, kuriame sprendžiamas šalies Stačiatikių bažnyčios likimas. EPA-ELTA nuotr.
„Susirinkimas gali tapti lemiamu žingsniu, jis vainikuoja daugelio metų pastangas sukurti Ukrainoje autokefalinę stačiatikių bažnyčią“, – sakoma Kijevo patriarchato pranešime.
Nuo pat ryto Sofijos aikštėje būriuojasi tūkstančiai žmonių, jos prieigose budi policija. Susirinkusieji reiškia paramą nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios idėjai.
Į renginį atvyko Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kuris turėtų pasakyti sveikinimo kalbą vienijamojo susirinkimo dalyviams.
Kijeve sprendžiamas šalies Stačiatikių bažnyčios likimas. EPA-ELTA nuotr.
Kvietimai dalyvauti vienijamajame susirinkime buvo nusiųsti visoms Ukrainoje veikiančioms stačiatikių bažnyčioms: Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčiai, Kijevo patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčiai ir Ukrainos autokefalinei stačiatikių bažnyčiai.
2015 metų vasario 9 dieną sužinota, kad šnipų, kuriuos pastarosiomis savaitėmis FSB gaudo kuopomis, sąrašą papildė dar vienas: iki balandžio pratęstas sulaikymo terminas Jevgenijui Petrinui, buvusiam FSB karininkui, vėliau – Maskvos patriarchato Užsienio bažnytinių ryšių skyriaus (OVCS) bendradarbiui.
Byla ypač slapta, patriarchija nekomentuoja, o tyrimą organizuojantys pareigūnai gali pranešti tik kaltinamojo pavardę ir jam inkriminuojamus straipsnius: „Valstybės išdavystė“ ir „Šnipinėjimas“.
Istorikai, kaip minėta, nesidomi paprastais žmonėmis, taigi senovės rusų metraščiuose mes nerandame jokių žinių apie lietuvaitę, kuri XIII a. atvyko į Didįjį Naugardą ir tapo vienuole, vardu Charitina.
Jos vardą mums išsaugojo tik senosios Rusų cerkvės apeiginės knygos su įrašais ir trumpomis žiniomis apie paslaptingąją lietuvaitę, beveik niekam iki šiolei nežinomą Lietuvoje.
Tuo tarpu viso pasaulio įvairių ortodoksų bažnyčių liturginiuose kalendoriuose galime rasti nurodytą šventosios Charitinos Lietuvaitės paminėjimo ir maldos dieną – spalio 5-ąją.
Vladimire prie Kliazmos (180 km nuo Maskvos) esančiame centrale (kalėjime) ypatingo griežtumo sąlygomis kentėjo ir mirė daug lietuvių, tarp jų ir Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys.
Jo atminimo pagerbimui ir vardo įamžinimui 2010 m. spalio 28 d. Vladimiro Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, bažnyčioje (lotynų apeigų katalikų) pakabintas Dievo tarno portretas, o spalio 30 d. – politinių represijų aukų Rusijoje atminimo dieną – Vladimiro miesto kapinių memoriale atidengta paminklinė lenta.
Jeigu paieškosite Google sistemoje Liudmilos Putinos vardo, tuojau pamatysite žodžius „vienuolynas“ ir „skyrybos“. Tokia “The Times” pozicija.
„Rusų carai turėjo tradiciją ištremti įgrisusias žmonas į vienuolynus, o Vladimiro Putino valdžia tokia stipri, kad daugelis Rusijos gyventojų samprotauja taip: Liudmilos Putinos beveik nematyti viešai todėl, kad jos vyras atgaivino tą paprotį“, – rašo žurnalistas Tonis Helpinas. Ar L.Putina vėl pasirodys viešai, kai V.Putinas vėl pradės eiti prezidento pareigas?
