Juodkalnijos premjeras Duškas Markovičius penktadienį pareiškė, kad Belgrade per protesto akciją prieš Juodkalnijoje priimtą religinių bendruomenių įstatymą buvo užpulta šalies ambasada Serbijoje, praneša „RIA Novosti“.
 
Juodkalnijos Skupščina (parlamentas) gruodžio mėnesį valdančiosios koalicijos balsų dauguma priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą „Dėl tikėjimo ir įsitikinimų laisvės ir religinių bendruomenių teisinės padėties“. Po muštynių posėdžių salėje policija sulaikė visus opozicinio Demokratinio fronto deputatus. Valdančiosios Demokratinės socialistų partijos lyderis ir šalies prezidentas Milas Džukanovičius pasirašė ginčus keliantį įstatymą. Juodkalnijos miestuose kasdien vyksta protesto akcijos prieš šį įstatymą.
 
Nors 2006 metais Juodkalnija atsiskyrė nuo Serbijos, septyni iš 10 Juodkalnijos gyventojų tebėra ištikimi Serbijos stačiatikių bažnyčiai, kuri teigia, kad įstatymu siekiama susilpninti jos įtaką.
 
Ketvirtadienio vakarą tūkstančiai klubo „Crvena Zvezda“ aistruolių surengė eitynes centrinėmis Belgrado gatvėmis ir susirinko prie Juodkalnijos ambasados pareikšti protesto prieš šį įstatymą. Atstovybės duomenimis, jie mėgino sudeginti Juodkalnijos nacionalinę vėliavą.
 
„Naktį Belgrade įvyko dar vienas necivilizuotas išpuolis prieš Juodkalnijos ambasadą ir šalies vėliavą. Stebina Serbijos valdžios požiūris. Juodkalnijai vėl iškilo iššūkis apginti savo nepriklausomybę ir laisvę“, – parašė D. Markovičius tviteryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 05:50

Latvijos Saeima balsų dauguma priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias Latvijos stačiatikių bažnyčios (LSB) vadovai turi būti šios Baltijos valstybės piliečiai, išgyvenę šalyje ne mažiau kaip 10 pastarųjų metų. Tai pranešė parlamento spaudos tarnyba.
 
Atitinkamos LSB įstatymo pataisos buvo priimtos skubos tvarka. Jos numato, kad LSB vadovas, metropolitai, vyskupai ir kandidatai į šias pareigas turi būti dvasininkai ir Latvijos piliečiai, nuolat gyvenantys šalyje ne mažiau kaip 10 pastarųjų metų.
 
„Pilietybės ir nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijų įvedimas religinių organizacijų, kurių vadovybė yra už Latvijos ribų, pareigūnams leis sustiprinti šių organizacijų autonomiją ir padės išvengti potencialaus poveikio iš užsienio. Tai savo ruožtu prisidės prie Latvijos valstybės ir visuomenės saugumo“, – sakė žurnalistams Saeimos Žmogaus teisių komisijos vadovas Artusas Kaiminis, kuris ir yra šių pataisų iniciatorius.
 
Rengiant pataisas buvo konsultuojamasi su LSB ir Latvijos URM atstovais. Kad įstatymas įsigaliotų, jį turi patvirtinti šalies prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.07; 06:08

Šeštadienį Šv. Sofijos sobore Kijevo centre prasidėjo Ukrainos stačiatikių vienijamasis susirinkimas, kuriame, kaip tikimasi, bus įkurta nepriklausoma šalies Stačiatikių bažnyčia, priimtas jos statutas ir išrinktas vadovas – Kijevo metropolitas, praneša BBC.

Kijeve – Ukrainos stačiatikių vienijamasis susirinkimas, kuriame sprendžiamas šalies Stačiatikių bažnyčios likimas. EPA-ELTA nuotr.

„Susirinkimas gali tapti lemiamu žingsniu, jis vainikuoja daugelio metų pastangas sukurti Ukrainoje autokefalinę stačiatikių bažnyčią“, – sakoma Kijevo patriarchato pranešime.

Nuo pat ryto Sofijos aikštėje būriuojasi tūkstančiai žmonių, jos prieigose budi policija. Susirinkusieji reiškia paramą nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios idėjai.

Į renginį atvyko Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kuris turėtų pasakyti sveikinimo kalbą vienijamojo susirinkimo dalyviams.

Kijeve sprendžiamas šalies Stačiatikių bažnyčios likimas. EPA-ELTA nuotr.

Kvietimai dalyvauti vienijamajame susirinkime buvo nusiųsti visoms Ukrainoje veikiančioms stačiatikių bažnyčioms: Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčiai, Kijevo patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčiai ir Ukrainos autokefalinei stačiatikių bažnyčiai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.16; 05:00

2015 metų vasario 9 dieną sužinota, kad šnipų, kuriuos pastarosiomis savaitėmis FSB gaudo kuopomis, sąrašą papildė dar vienas: iki balandžio pratęstas sulaikymo terminas Jevgenijui Petrinui, buvusiam FSB karininkui, vėliau – Maskvos patriarchato Užsienio bažnytinių ryšių skyriaus (OVCS) bendradarbiui.

Byla ypač slapta, patriarchija nekomentuoja, o tyrimą organizuojantys pareigūnai gali pranešti tik kaltinamojo pavardę ir jam inkriminuojamus straipsnius: „Valstybės išdavystė“ ir „Šnipinėjimas“.

Continue reading „Kuo Rusijos slaptosioms tarnyboms neįtiko Maskvos patriarchato Užsienio bažnytinių ryšių skyriaus (OVCS) bendradarbis“

Istorikai, kaip minėta, nesidomi paprastais žmonėmis, taigi senovės rusų metraščiuose mes nerandame jokių žinių apie lietuvaitę, kuri XIII a. atvyko į Didįjį Naugardą ir tapo vienuole, vardu Charitina.

Jos vardą mums išsaugojo tik senosios Rusų cerkvės apeiginės knygos su įrašais ir trumpomis žiniomis apie paslaptingąją lietuvaitę, beveik niekam iki šiolei nežinomą Lietuvoje.

Tuo tarpu viso pasaulio įvairių ortodoksų bažnyčių liturginiuose kalendoriuose galime rasti nurodytą šventosios Charitinos Lietuvaitės paminėjimo ir maldos dieną – spalio 5-ąją.

Continue reading „I. Šventoji Charitina Lietuvaitė († 1281) istorijoje ir literatūroje“

mmecislovas_reinys

Vla­di­mi­re prie Kliaz­mos (180 km nuo Mask­vos) esan­čia­me cen­tra­le (ka­lė­ji­me) ypa­tin­go griež­tu­mo są­ly­go­mis ken­tė­jo ir mi­rė daug lie­tu­vių, tarp jų ir Die­vo tar­nas ar­ki­vys­ku­pas Me­čis­lo­vas Rei­nys.

Jo at­mi­ni­mo pa­ger­bi­mui ir var­do įam­ži­ni­mui 2010 m. spa­lio 28 d. Vla­di­mi­ro Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos, Ro­ži­nio Ka­ra­lie­nės, baž­ny­čio­je (lo­ty­nų apei­gų ka­ta­li­kų) pa­ka­bin­tas Die­vo tar­no por­tre­tas, o spa­lio 30 d. – po­li­ti­nių rep­re­si­jų au­kų Ru­si­jo­je at­mi­ni­mo die­ną – Vla­di­mi­ro mies­to ka­pi­nių me­mo­ria­le ati­deng­ta pa­min­kli­nė len­ta.

Continue reading „Rusijoje pagerbtas iškilusis lietuvis“

putinas-zmona

Jeigu paieškosite Google sistemoje Liudmilos Putinos vardo, tuojau pamatysite žodžius „vienuolynas“ ir „skyrybos“. Tokia “The Times” pozicija.

„Rusų carai turėjo tradiciją ištremti įgrisusias žmonas į vienuolynus, o Vladimiro Putino valdžia tokia stipri, kad daugelis Rusijos gyventojų samprotauja taip: Liudmilos Putinos beveik nematyti viešai todėl, kad jos vyras atgaivino tą paprotį“, – rašo žurnalistas Tonis Helpinas. Ar L.Putina  vėl pasirodys viešai, kai V.Putinas vėl pradės eiti prezidento pareigas?

Continue reading „Rusijos “pirmosios ledi” dingimo paslaptis“