Stoltenbergas

Trumposios naujienos

NATO tiria incidentą Viduržemio jūroje, kuomet, pasak Prancūzijos, Turkijos fregatos elgėsi „ypač agresyviai“ vieno iš Prancūzijos karinių laivų atžvilgiu, teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
 
Prancūzijos karinio jūrų laivyno laivas, vykdydamas NATO operaciją, bandė patikrinti krovininį laivą, kuris buvo įtariamas gabenęs ginkluotę į Libiją ir taip pažeisdamas Jungtinių Tautų (JT) įvestą embargą.
 
Prancūzijos pareigūnų teigimu, Turkijos fregatos įsikišo ir radarais tris kartus nusitaikė į Prancūzijos laivą, tuo parodydamos, kad netrukus paleis raketas.
 
NATO narė Turkija kaltinimus pavadino „nepagrįstais“, dabar NATO tiria šį incidentą.
 
„Užtikrinome, kad NATO karinės valdžios institucijos ištirtų šį incidentą ir išaiškintų viską, kas įvyko“, – po NATO šalių gynybos ministrų vaizdo konferencijos sakė J. Stoltenbergas.
 
Prancūzija yra itin pasipiktinusi ir Turkijos veiksmus vadina „nepriimtinais sąjungininkei“, o gynybos ministrė Florence Parly iškėlė šį klausimą NATO šalių gynybos ministrų vaizdo konferencijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 06:00
Trumposios naujienos

JAV prezidentas D.Trumpas ir NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO šalių gynybos ministrai aptarė dalies JAV karių patraukimo iš Vokietijos klausimą, virtualioje spaudos konferencijoje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
 
Tiesa, pabrėžė J. Stoltenbergas, jokių sprendimų dėl galimų karių patraukimo terminų, masto ir naujos jų dislokavimo vietos kol kas nepriimta.
 
„Gynybos ministrai aptarė JAV karių kontingento Vokietijoje pokyčius. Kol kas nepriimti sprendimai dėl konkrečių pajėgų perdislokavimo terminų ir masto. Aptariamas ir naujos dislokavimo vietos klausimas, jį aptaria ir JAV bei Lenkija“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
Donaldas Trumpas teigė sumažinsiąs kariškių Vokietijoje skaičių dėl to, kad Vokietija aplaidžiai žiūrėjo į įsipareigojimus NATO ir „blogai“ elgėsi su JAV prekybos srityje.
 
Žurnalistams jis sakė, kad šiuo metu Vokietijoje yra dislokuoti 52 tūkst. JAV kariškių, šį skaičių prezidentas žada mažinti iki 25 tūkst.
 
Vis dėlto, pasak Pentagono, Vokietijoje nuolat yra dislokuota tik nuo 34 tūkst. iki 35 tūkst. JAV karių. Būrių rotacija gali lemti, kad kartais Vokietijoje būna dislokuota daugiau nei 50 tūkst. karių, tačiau toks skaičius fiksuojamas tik tam tikrais laikotarpiais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 00:30
Aktualijos

Baltijos šalių gynybos ministrai. KAM nuotr.

Gynybos planų tobulinimas, grįžimas į bendrų tarptautinių pratybų su sąjungininkais ritmą po COVID-19, transatlantinis ryšio stiprinimas yra svarbiausi klausimai, siekiant stiprinti regiono gynybą ir išlaikyti atgrasymą, pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, pirmadienį Latvijoje susitikęs su Baltijos šalių gynybos ministrais, kur lankėsi karinėje bazėje šalia Alūksnės ir apžiūrėjo Latvijos karinės infrastruktūros plėtros projektus.
 
Susitikime su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais Jüri Luiku ir Arčiu Pabriku aktualiausiais regioninio saugumo klausimais ministrai derino bendras pozicijas prieš artėjančius Europos Sąjungos ir NATO gynybos ministrų susitikimus, sakoma pranešime.
 
„Artėjant NATO gynybos ministrų susitikimui turime užtikrinti tęstinį Aljanso dėmesį Baltijos šalių regionui, pradėtų saugumo iniciatyvų tęsimą“, – akcentavo R. Karoblis.
 
Baltijos šalių gynybos ministrai taip pat per vaizdo konferenciją susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Pokalbio metu ministrai padėkojo už paramą ir palaikymą dėl NATO karinio buvimo Baltijos šalyse.
 
„Koronaviruso krizė dar kartą parodė sąjungininkų vienybę bei gebėjimą suvaldyti situaciją, tačiau virusui slopstant svarbu toliau užtikrinti nuoseklų karinės parengties palaikymą ir tobulinimą”, – sakė R. Karoblis.
 
Baltijos šalių ministrai dar kartą patvirtino, kad tikslas yra išlaikyti 2 proc. nuo BVP gynybos išlaidoms ir tęsti gynybinių pajėgumų plėtros projektus. Tuo metu NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad investicijos į gynybą yra taip pat ir investicijos į ekonomikos atgaivinimą, taigi būtina užtikrinti grėsmes atitinkantį gynybos finansavimą.
 
Ministrai, aptardami ES darbotvarkės klausimus, įskaitant ES daugiametę finansinę programą, pabrėžė, kad bendras trijų Baltijos šalių interesas derybose išlieka finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.16; 05:30
Trumposios naujienos

JAV prezidentas D.Trumpas ir NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareikalavo stipresnio Aljanso politinio vaidmens. „Karinė galia yra tik dalis atsako“ į tokius pasaulio politinius iššūkius, kaip Kinijos kilimas, klimato kaita ar konfliktai Artimuosiuose Rytuose, sakė jis pirmadienį. „Mes turime NATO labiau panaudoti ir politiškai“, – pabrėžė J. Stoltenbergas. Sąjungininkai Amerikoje ir Europoje ateityje „visus klausimus, susijusius su mūsų saugumu, turi pateikti NATO diskusijai“.
 
NATO vadovas pirmadienį nenorėjo komentuoti žiniasklaidos pranešimų, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjį ketina išvesti iš Vokietijos 9 500 amerikiečių karius iš 34 500, kurie čia dislokuoti. Tačiau jis pažymėjo, kad Aljansas „nuolat kalbasi su JAV ir kitais sąjungininkais dėl karinės pozicijos ir buvimo Europoje“.
 
J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį į tai, kad JAV pastaraisiais metais smarkiai sustiprino savo buvimą Europoje. Faktas, „kad europiečiai sąjungininkai ir JAV dabar Europoje kartu daro daugiau, nei darė tai daug, daug metų“, kalbėjo norvegas. Taip pavyko „sustiprinti karinį bendradarbiavimą NATO viduje“.
 
Kalbėdamas apie labiau politišką NATO, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansas yra „vienintelė vieta, kuri kasdien sutelkia Europą ir Šiaurės Ameriką“. Egzistuoja visos politinio bendradarbiavimo struktūros. „Reikia politinės valios panaudoti NATO“, sakė J. Stoltenbergas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 06:33
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO, pasak generalinio sekretoriaus, ruošia konkrečius planus, kad pasirengtų antrai galimai koronaviruso bangai. Tai Jensas Stoltenbergas pareiškė Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“.
 
Tikslas esą yra koordinuoti veiksmai kovoje su virusu. „Mes turime taip suderinti savo planus, kad NATO šalims ir šalims partnerėms, kurios glaudžiai susijusios su Aljansu, būtų galima padėti dar geriau ir greičiau kovoti su koronavirusu“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
 
Anot jo, planai turėtų būti baigti jau netrukus. Tada jie birželio viduryje virtualiame susitikime bus pateikti NATO valstybių gynybos ministrams.
 
Planai apima tokias priemones, kaip pakankamų medicinos prekių transportavimo pajėgumų užtikrinimas bei atsargų kaupimas, kad būtų galima greitai reaguoti į situaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.07; 00:05
Trumposios naujienos

Į Rusijos naujos kartos sparnuotųjų raketų programą, įskaitant „9M729“ raketas, dėl kurių žlugo Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartis, NATO atsakys priešraketinės gynybos sistemų stiprinimu, platesnio masto pratybomis ir Aljanso ginkluotės plėtra, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
 
Pasak jo, NATO taip pat pasiūlys naujas ginkluotės kontrolės iniciatyvas, tačiau Aljansas esą neketina dislokuoti Europoje antžemyninių branduolinių sparnuotųjų raketų.
 
„Dabar mes svarstome konkrečius klausimus, susijusius su reakcija į naujų raketų sistemų atsiradimu Rusijoje. Kalbame apie NATO pratybų masto didinimą, priešraketinės gynybos sistemų stiprinimą, branduolinio ir įprasto karinio potencialo plėtrą. Žinoma, taip pat kalbame apie naujas ginkluotės kontrolės iniciatyvas, nes norime išvengti ginklavimosi varžybų. Nauji branduoliniai ginklai – blogai, nes jie pavojingi ir daug kainuoja“, – spaudos konferencijoje po NATO šalių gynybos ministrų susitikimo sakė J. Stoltenbergas.
 
NATO generalinis sekretorius taip pat pareiškė, kad Rusijos raketų programos plėtra yra tendencinga dalis platesnio šalies užsienio ir saugumo politikos kurso.
 
„Raketų „9M729“, dėl kurių žlugo INF sutartis, vystymas – dalis platesnio Rusijos kurso. Rusijos Federacija aktyviai investuoja lėšas į modernius karinius pajėgumus, pažangias raketų sistemas, kurios gali nešti tiek branduolines, tiek ir įprastas kovines galvutes, ir reikšmingai sumažina perspėjimo apie puolimą laiką. Tai kelia riziką dėl neteisingų abiejų pusių veiksmų interpretacijų, klaidingų sprendimų, kurie kelia pavojų saugumui“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
JAV ir Rusija, po abipusių kaltinimų sutarties pažeidinėjimais, pernai rugpjūtį nutraukė 1987 m. pasirašytą INF sutartį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.14; 00:30
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pabrėžė, kad itin didelio masto JAV ir sąjungininkų pajėgų dislokavimas Rytų Europoje, prieš prasidedant karinėms pratyboms regione, nėra nukreiptas prieš Rusiją.
 
JAV vadovaujamose pratybose „Defender Europe 2020“ („Europos gynėjas 2020“) dalyvaus maždaug 37 000 kariškių iš 18 valstybių.
 
AFP žurnalistams J. Stoltenbergas sakė, kad „tai didžiausio masto JAV karių dislokavimas Europoje per daugiau nei 25 metus“.
 
Karinės pratybos „rodo JAV esant rimtai įsipareigojusias NATO bei Europos laisvei ir saugumui“, sakė jis. Pratybos vyks gegužę ir birželį, daugiausiai Vokietijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse. O per ateinančius kelis mėnesius JAV į Europą perkels maždaug 20 000 karių.
Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Pratybos „Defender Europe 2020“ nėra nukreiptos prieš kurią nors konkrečią šalį, – pabrėžė J. Stoltenbergas. – Šiomis gynybinėmis pratybomis rodomas gebėjimas greitai dislokuoti dideles pajėgas į Europą, kad, prireikus, JAV galėtų padėti apsaugoti kitas NATO sąjungininkes.“
 
Pratybos rengiamos kritikams vis dar išsakant abejonių dėl JAV pasiryžimo ginti Europą. Vos pradėjęs eiti pareigas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO apibūdino kaip „atgyvenusią organizaciją“.
 
Tačiau, Vokietijai ir kitoms ES šalims pasižadėjus didinti savo gynybos biudžetus, D. Trumpas patikino, kad JAV vis dėlto yra įsipareigojusios Aljansui.
 
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

NATO reikalingumo suvokimas išaugo 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą. Pastarasis įvykis NATO narėms sukėlė daug nerimo.
 
Nuo to laiko Rytų Europoje buvo dislokuota daugiau Aljanso pajėgų, taip pat užtikrinta greito karių perkėlimo į regioną konflikto atveju galimybė.
 
J. Stoltenbergas teigė, kad šiemet NATO narės Lietuva, Estija ir Latvija švenčia 30-ąsias nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos metines. Šiose šalyse vyks dalis „Defender Europe 2020“ pratybų.
 
„Rusija turi visas teises jaustis rami dėl valstybės sienų saugumo, tačiau tokias pačias teises turi ir šalys mūsų narės“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.03; 00:01
Trumposios naujienos

Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose NATO iš Irako atitraukia dalį savo karių. Tai antradienį Briuselyje agentūrai „dpa“ patvirtino Aljanso atstovas.
 
Šiuo metu Irako saugumo pajėgas apmoko 500 NATO kareivių. „spiegel.de“ duomenimis, karių atitraukimas jau vyksta. Į Kuveitą perkeltas Kroatijos kontingentas.
 
„Mūsų personalo saugumas yra labai svarbu“, – sakė NATO šaltinis. Todėl esą nuspręsta „dalį personalo laikinai perkelti į skirtingas vietas ir Irake, ir už Irako ribų“. Detalės saugumo sumetimais neskelbiamos. Tačiau NATO esą išlaikys savo buvimą šalyje.
 
NATO jau sustabdė apmokymus, kai po JAV atakos prieš Irano generolą padėtis regione labai paaštrėjo ir Irako parlamentas paragino vyriausybę išsiųsti iš šalies visus užsienio karius.
 
NATO sprendimas dėl dalinio karių išvedimo antradienio popietę buvo netikėtas, nes generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kelios valandos prieš tai per pokalbį telefonu su Irako premjeru Adilu Abdu al Mahdžiu pabrėžė misijos svarbą.
 
J. Stoltenbergas pažadėjo premjerui, kad karių apmokymas bus tęsiamas, kai tik bus įmanoma. NATO esą „labai įsipareigojusi“ šiai misijai. Misija padeda stiprinti Irako saugumo pajėgas ir užkirsti kelią „Islamo valstybės“ sugrįžimui.
 
NATO misija Irake prasidėjo 2018 metų spalį. 500 karių iš NATO šalių ir valstybių partnerių, pavyzdžiui, Australijos, Suomijos ir Švedijos, apmoko irakiečių pajėgas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 07:34
Trumposios naujienos

Prieš NATO viršūnių susitikimą Londone JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą patvirtino savo reikalavimą dėl didesnių išlaidų gynybai, kurias turėtų skirti sąjungininkės. JAV moka „gerokai per daug“, sakė jis pirmadienį.
 
D. Trumpas vis kelia gynybos išlaidų klausimą, taip eidamas į konfrontaciją su partnerėmis.
 
Kad būtų sumažinta naujo skandalo rizika NATO viršūnių susitikime antradienį ir trečiadienį, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę paskelbė, kad europietės NATO sąjungininkės ir Kanada į NATO biudžetą mokės daugiau. Atitinkama suma nuo 2016 metų pradžios iki 2020-ųjų pabaigos sieks 130 mlrd. dolerių (118 mlrd. eurų).
 
„J. Stoltenbergas pasakė, jog mes buvome atsakingi, aš buvau atsakingas už tai, kad papildomai gausime daugiau kaip 130 mlrd. dolerių iš šalių, kurias saugome, kurios nemokėjo“, – kalbėjo D. Trumpas. Partnerės esą nevykdė savo įsipareigojimų. Dabar jos, anot prezidento, turės „šiek tiek pasidalyti našta“.
 
Kelionę į NATO viršūnių susitikimą D. Trumpas pavadino viena svarbiausių prezidento kelionių. Jį atskraidinęs orlaivis pirmadienį nusileido Londono Stanstedo oro uoste.
 
D. Trumpas nepavargdamas reikalauja, kad visos šalys iki 2024 metų gynybai skirtų 2 proc. savo BVP.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.03; 00:30
Trumposios naujienos

NATO narės Europos šalys ketverius metus iš eilės didino savo išlaidas gynybai, artėjant NATO viršūnių susitikimui sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
 
2017 metų pradžioje į valdžią atėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kaltino Vašingtono sąjungininkes nemokant savo teisingos dalies. Ypač didelės kritikos susilaukė Vokietija. Išlaidos gynybai buvo pagrindinis praėjusių metų NATO viršūnių susitikimo klausimas.
Nerimaujama, kad D. Trumpo nepasitenkinimas nepakankamomis išlaidomis gynybai aptemdys kitą savaitę rengiamą NATO viršūnių susitikimą.
 
J. Stoltenbergas sakė, kad Europos šalys ir Kanada skiria gynybai daugiau nei manyta anksčiau ir prognozuojama, kad 2019 metais bus padidinusios išlaidas gynybai 4,6 proc.
 
„Prezidentas Trumpas yra teisus dėl to, kad svarbu, jog Europos sąjungininkės ir Kanada skirtų daugiau lėšų, ir jis labai aiškiai kelis kartus perdavė šią žinią sąjungininkėms. Tačiau Europos sąjungininkės ir Kanada neturėtų investuoti į gynybą, kad įtiktų prezidentui Trumpui. Jos turėtų investuoti į gynybą, nes mes susiduriame su naujais iššūkiais, mūsų saugumo aplinka tapo pavojingesnė“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
NATO šalys 2014 metais susitarė per dešimtmetį gynybos išlaidas padidinti iki 2 proc. savo BVP. Tačiau apie pusę iš 29 Aljanso narių dar yra toli šio tikslo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.30; 05:22
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pabrėžė, kad, nepaisant Lietuvos ir Baltarusijos nesutarimų dėl Astravo AE, jis bandys plėtoti santykius su kaimyne.
 
„Taip, mes puikiai suprantame, kad ši šalis nėra visiškai nepriklausoma, ypač gynyboje ir karinėje srityje. Bet mes turime būti budrūs ir turime būti pasiruošę galimiems veiksmams iš šių šalių. Mes kartojome ne vieną kartą mūsų diskusijoje žodį dialogas. Dialogas reikalingas ne tik su Rusija, bet ir Baltarusija. Aš esu žmogus, kuris nori dialogo su Baltarusija. Nesvarbu, kad Baltarusija stato Astravo AE, kuri neatitinka visų saugumo ir kokybės standartų, bet mes norime turėti geresnį supratimą apie vienas kitą. Todėl aš tęsiu savo siekius atkurti dialogą su savo kaimynu ir išspręsti visus šiuo probleminius klausimus,“ – teigė Lietuvos vadovas.
 
Jam pritarė ir NATO generalinis sekretorius. Pasak jo, Baltarusija yra NATO kaimynė, todėl dialogas privalo būti.
 
„Baltarusija yra NATO kaimynė, mes tikime dialogu. Mes tikime nauda visiems – tiek NATO aljansui, tiek Baltarusijai. Todėl mes ir turime su jais dialogą, ką Lietuvos prezidentas ir paminėjo (…) Mes gerbiame kiekvienos šalies sprendimą, kokį kelią ji pasirenka,“ – teigė J. Stoltenbergas.
 
G. Nausėda rugsėjo 4-5 dienomis lankosi Briuselyje.
 
Susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi buvo aptarti Lietuvos ir Baltijos regiono šalių saugumo situacija ir grėsmės, gynybos finansavimo klausimai, pasirengimas šių metų gruodį NATO vadovų susitikimui Londone.
 
Šalies vadovas padėkojo J. Stoltenbergui už palaikymą. Susirūpinimą, pasak G. Nausėdos, kelia Rusijos demonstruojama karinė galia bei prieš demokratines vertybes ir taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką nukreipta elgsena.
 
Prezidentas susitikimo metu taip pat akcentavo, kad nuolat besikeičiančioje saugumo aplinkoje yra ypač svarbu nuosekliai vykdyti NATO adaptaciją ir užtikrinti, kad visi ankstesnių NATO viršūnių sprendimai dėl gynybos ir atgrasymo sustiprinimo būtų visiškai įgyvendinti. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva tęs savo tarptautinius įsipareigojimus bei prisidės prie NATO misijų ir operacijų, kad būtų užtikrintas pasaulio saugumas bei taika.
 
Susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi G. Nausėda pareiškė palaikymą ir Sakartvelui bei Ukrainai, pabrėždamas NATO pagalbos šioms valstybėms stiprinant regiono saugumą bei įgyvendinant euroatlantinės integracijos reformas svarbą.
 
G. Nausėda su J. Stoltenbergu taip pat aptarė pasirengimą gruodį vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Londone, minint 70-ąsias Aljanso įkūrimo metines.
 
Darbo vizitas Belgijoje yra šeštasis prezidento užsienio vizitas ir pirmasis apsilankymas ES ir NATO institucijoje kadencijos metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.04; 15:00
 
 
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO sąjungininkės patvirtino savo įsipareigojimą dėl gynybos išlaidų didinimo. Užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Vašingtone paskelbė specialų pareiškimą. „Mes pasiekėme reikšmingos pažangos, tačiau mes galime, privalome ir darysime daugiau“, – sakoma čia.

29-ios NATO valstybės konkrečiai dar kartą atnaujino savo pažadą laikytis 2014-aisiais užsibrėžto vadinamojo 2 proc. tikslo. Tiesa, jis ne visų šalių interpretuojamas vienodai. JAV tikinimu, visos Aljanso valstybės tada įsipareigojo vėliausiai 2024 metais skirti gynybai mažiausia 2 proc. savo BVP. Vokietija tuo tarpu teigia, kad nutarime kalbama tik apie siekį judėti 2 proc. kryptimi.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasveikino sprendimą, tačiau pabrėžė, kad tikisi daugiau. „Visos sąjungininkės pažadėjo investuoti daugiau į gynybą ir pagerinti naštos pasidalijimą Aljanse“, – sakė norvegas. Anot jo, šis pažadas duotas ne todėl, kad būtų pradžiugintos JAV, o todėl, kad gyvename vis labiau nesaugiame ir nenuspėjamame pasaulyje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis kritikuoja NATO šalis dėl per mažų gynybai skiriamų lėšų.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.05; 08:16
Trumposios naujienos

JAV prezidentas D.Trumpas ir NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, be kita ko, kalbėjo apie Aljanso narių išlaidų gynybai didinimą. Jis pareiškė, kad Vokietija nepakankamai prisideda prie organizacijos biudžeto.

„Vokietija, atvirai kalbant, nemoka savo teisingos dalies, – sakė Baltųjų rūmų šeimininkas. – Jie nemoka to, ką turėtų mokėti. Jie moka tik maždaug 1 procentą“. Jis pridūrė, kad labai gerbia Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir labai gerbia šią šalį.

„Mano tėvas vokietis, buvo vokietis. Jis gimė nuostabioje vietoje Vokietijoje, todėl mano jausmai Vokietijai labai šilti“, – teigė JAV prezidentas.

Laikraštis „The Washington Post“ pažymi, kad D. Trumpas jau mažiausiai trečią kartą taip kalbėjo apie savo tėvą Fredą Trumpą, kuris iš tikrųjų gimė Niujorke 1905 metais.

Žiniasklaidos duomenimis, dabartinio JAV prezidento senelis Friedrichas Trumpas gimė Vokietijoje ir emigravo į Jungtinės Valstijas 1885 metais.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.03; 09:30
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas liks poste mažiausiai iki 2022 metų rudens. 29 Aljanso šalių atstovai ketvirtadienį vienbalsiai pasisakė už tai, kad buvusio Norvegijos premjero kadencija būtų pratęsta. Iš tikrųjų ji turėjo baigtis kitų metų rugsėjį.

J. Stoltenbergas bus pirmasis NATO generalinis sekretorius po vokiečio Manfredo Voernerio, kuris eis pareigas ilgiau nei penkerius metus. J. Stoltenbergas 2014 metų spalį postą perėmė iš dano Anderso Fogho Rasmusseno.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.29; 07:55
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusį mėnesį Miunchene vykusio susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu metu nepateikė nė mažiausio įrodymo, kad Rusija pažeidė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį su JAV, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

„Jis meluoja nė neraudonuodamas. Neseniai Miunchene įvykusiame susitikime su S. Lavrovu J. Stoltenbergas nepateikė nė mažiausio INF sutarties pažeidimo įrodymo“, – sakė M. Zacharova.

Atstovė šiais komentarais reagavo į J. Stoltenbergo pareiškimus, kad Aljansas įsitikinęs, jog Maskva pažeidė susitarimą. 

JAV ne kartą tvirtino, kad Rusija pažeidinėja INF sutartį, ir reikalavo, kad Maskva sunaikintų sutartį pažeidžiančias raketas 9M729. Šių metų vasario 1 d. JAV paskelbė stabdančios įsipareigojimus pagal sutartį bei pradedančios šešių mėnesių trukmės pasitraukimo iš sutarties procesą. 

Reaguojant į JAV pareiškimą, vasario 2 d. Rusijos prezidentas paskelbė, kad Maskva taip pat stabdo įsipareigojimus pagal sutartį.

INF sutartis, kurią 1987 m. gruodžio 8 d. pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, įsigaliojo 1988 m. sausio 1 d. Sutartis draudžia gaminti ir turėti iš sausumos paleidžiamas branduolinį ginklą nešti galinčias sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5 500 km.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.22; 05:30
Trumposios naujienos

NATO šalys pasirašys Makedonijos prisijungimo prie Aljanso protokolą vasario 6-ąją. Tai šeštadienį tviteryje pranešė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Vasario 6-ąją mes rašysime istoriją: NATO sąjungininkai pasirašys būsimos Šiaurės Makedonijos Respublikos prisijungimo prie Aljanso protokolą su (Makedonijos) užsienio reikalų ministru Nikola Dimitrovu“, – parašė J. Stoltenbergas.

Gautomis žiniomis, pasirašymo ceremonija įvyks NATO būstinėje Briuselyje 11 valandą vietos laiku (12 valandą Lietuvos laiku).

Sutartį dėl šalies pervardinimo į Šiaurės Makedonijos Respubliką, arba Prespos susitarimą, Makedonijos ir Graikijos užsienio reikalų ministrai pasirašė 2018 metų birželio 17-ąją prie Prespos ežero, kuriuo eina dviejų šalių siena. 2019 metų sausio 11-ąją Makedonijos parlamentas aprobavo atitinkamas savo šalies konstitucijos pataisas. Graikijos parlamentas ratifikavo sutartį sausio 25-ąją.

Šio dokumento ratifikavimu baigėsi 27 metus trukęs Atėnų ir Skopjės konfliktas – visą šį laiką Graikija blokavo Makedonijos priėmimo į NATO ir ES procesą. NATO jau daugiau kaip prieš 10 metų pareiškė esanti pasirengusi priimti Makedoniją, kai tik bus išspręsta šalies pavadinimo problema.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.03; 02:00

Trumposios naujienos

Nuolatiniai JAV prezidento Donaldo Trumpo nusiskundimai dėl per mažų NATO sąjungininkių gynybai skiriamų išlaidų duoda rezultatų. Tai sekmadienį interviu JAV stočiai „Fox News Sunday“ pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Anot jo, D. Trumpo reikalavimai nesusilpnino gynybinio aljanso – priešingai, šalys narės iki 2020 metų pabaigos skirs gynybai papildomus 100 mlrd. dolerių. „Taigi mes matome realias lėšas ir realius rezultatus“, – kalbėjo J. Stoltenbergas, pridurdamas: „JAV prezidento D. Trumpo žinia turi poveikį“.

JAV prezidentas nedelsdamas sureagavo į NATO generalinio sekretoriaus žodžius. J. Stoltenbergas ką tik pareiškė, kad NATO „mano dėka iš savo narių surinko daug daugiau pinigų nei kada nors anksčiau“, rašė jis tviteryje.

D. Trumpas prieš pradėdamas savo kadenciją 2017-aisiais pavadino NATO atgyvena, o jau būdamas prezidentas ne kartą reiškė dvejones dėl paramos garantijų Aljanso šalims užpuolimo atveju. Be to, jis reikalauja daug didesnių išlaidų gynybai, pirmiausiai – iš Vokietijos.

NATO šalys 2014 metais susitarė per dešimtmetį gynybos išlaidas padidinti iki 2 proc. savo BVP. Tačiau apie pusę iš 29 Aljanso narių dar yra toli šio tikslo.

J. Stoltenbergas praėjusiomis dienomis Vašingtone susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo, gynybos sekretoriaus pareigas einančiu Patu Shanahanu ir prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Johnu Boltonu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.28; 02:00

Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Penktadienį vykusiose derybose dėl Rusijos ir JAV pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) išsaugojimo aukšto rango NATO ir Rusijos pareigūnai pažangos nepadarė.

„Šiandien susitikime nebuvo pasiekta jokios tikros pažangos, nes Rusija neišreiškė jokio noro keisti savo poziciją“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Vakarų šalys tvirtina, kad Rusijos naujausios kartos vidutinio nuotolio raketos pažeidžia Šaltojo karo laikų INF sutarties sąlygas ir kelia pavojų Europos miestams. 

JAV įspėjo, kad vasario 2 d. pradės šešis mėnesius truksiantį pasitraukimo iš sutarties procesą, nebent Rusija sunaikins raketų sistemą 9M729. Tačiau Maskva neigia, kad raketa pažeidžia sutartį, ir tvirtina, kad jos skrydžio nuotolis yra trumpesnis nei pagal sutartį draudžiamų raketų. 

Penktadienį Briuselyje vykusiame susitikime dalyvavo aukšto rango Rusijos pareigūnai, tarp kurių užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, bet J. Stoltenbergas sakė, kad jie nesuteikė jokio pagrindo. 

Trumpą laikotarpį iki vasario 2 d. ir po šios dienos eisiančius šešis mėnesius J. Stoltenbergas apibūdino kaip „galimybę“ Rusijai sugrįžti prie sutarties laikymosi. 

INF sutartis draudžia raketas, kurių skrydžio nuotolis yra didesnis nei 500 km. Sutartį 1987 metais pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas. Rusija teigia, kad 9M729 raketa nepažeidžia sutarties, nes maksimalus raketos skrydžio nuotolis yra 480 km.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.26; 04:00

Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nebeatmeta galimybės diskutuoti dėl branduolinių pajėgumų stiprinimo Europoje. Jei Rusija neatsisakys savo SSC-8 tipo sparnuotųjų raketų, gynybiniam aljansui „neliks nieko kita, kaip reaguoti“, pareiškė J. Stoltenbergas interviu agentūrai dpa.

Jis pabrėžė, kad ir toliau yra už dialogą su Maskva. Tačiau esą tai Rusija laužo Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF). „Šiuo metu nėra naujų JAV sparnuotųjų raketų Europoje, tačiau yra naujų rusiškų sparnuotųjų raketų“, – kalbėjo NATO vadovas. SSC-8, anot jo, yra mobilios raketos, jas galima apginkluoti branduoliniais užtaisais ir jos gali pasiekti Europos miestus. Jei Rusija nepradės laikytis sutarties, tai bus „didelė problema“, sakė J. Stoltenbergas.

Galima pirmųjų debatų karinių pajėgumų stiprinimo tema NATO laiko gynybos ministrų susitikimą vasario viduryje. JAV gruodžio pradžioje davė Maskvai 60 dienų terminą, kad ši pažadėtų sunaikinti SSC-8. Jei Rusija pažeidinėja sutartį, Jungtinėms Valstijoms nebėra prasmės laikytis sutarties, tada sakė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo. Tokiu atveju JAV teoriškai jau vasario pradžioje galėtų savo ruožtu pradėti kurti naujas branduolines vidutinio nuotolio sistemas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.04; 00:30

Trumposios naujienos

NATO kovinių grupių dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje – tiesioginis atsakymas Rusijai į jos veiksmus Kryme ir prieš Ukrainą, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Pirmą kartą istorijoje šioje Europos dalyje dislokuota NATO kovinių grupių, kurios yra kovinėje parengtyje. Niekas nekalbėjo apie tokią galimybę iki Krymo. Tai tiesioginis atsakymas į agresyvius Rusijos veiksmus Kryme ir prieš Ukrainą“, – pabrėžė jis antradienį paskelbtame interviu Estijos laikraščiui „Postimees“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Aljanso vadovas priminė, kad kovinės grupės – daugiatautės, Baltijos regione yra ir JAV kariškių. 

„Tai siunčia aiškią žinią, kad sąjungininkai yra vieningi. Jeigu bus užpultas vienas, atsakys visas Aljansas“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.

Anot jo, NATO pasirengimą ryžtingiems veiksmams patvirtino spalio-lapkričio mėnesiais Norvegijoje vykusios didžiausios po šaltojo karo pratybos „Trident Junkture“.

Pratybos pademonstravo NATO galią, jos parodė, jog 29 Aljanso šalys ir dvi partnerės – Švedija ir Suomija – gali veikti išvien ir prireikus permesti papildomas pajėgas, kad būtų užkirstas kelias konfliktui, sakė J. Stoltenbergas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 05:34