STT

Aktualijos

Temidė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visuomenė sureagavo į ažiotažą Lietuvoje sukėlusią teisėjų korupcijos istoriją. Naujausios apklausos rodo, kad per pastarąjį mėnesį pasitikėjimas teismais krito net 11 procentinių punktų. Sociologo teigimu, tai didžiausias pasitikėjimo teismais smukimas per daugiau nei dvidešimt metų.
 
Tuo tarpu vasario mėnesį pasitikėjimas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbu kaip niekada augo – tai patys geriausi STT vertinimai nuo 2004 metų. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, teismais nepasitiki daugiau gyventojų (62 proc.), nei pasitiki (30 proc.). Šiuo atžvilgiu blogiau už teismus vertinamas tik Seimas – juo nepasitiki 68 proc., pasitiki 29 proc. gyventojų. 

„Baltijos tyrimų“ sociologas Romas Mačiūnas teigia, kad apie pasitikėjimą teismais gyventojų reguliariai buvo klausiama nuo 1996 metų sausio mėnesio. Pasak jo, iki pat 2017 m. birželio mėnesio teismais Lietuvos gyventojai daugiau nepasitikėjo, nei pasitikėjo. Sociologo teigimu, patys prasčiausi rezultatai buvo 2010 metų gegužę – tada teismais pasitikėjo tik 17 proc. suaugusių šalies gyventojų ir net 74 proc. jais nepasitikėjo. 

Tačiau, pastebi sociologas, pastaraisiais metais pasitikėjimas teismais pamažu kilo, ir nuo 2018 metų birželio mėnesio iki pat metų pabaigos teismais šalies gyventojai jau daugiau pasitikėjo, nei nepasitikėjo. Geriausi teismų vertinimai buvo praėjusių metų pabaigoje, lapkričio mėnesį, – 48 proc. jais pasitikėjo, 40 proc. nepasitikėjo.

R. Mačiūno nuomone, po rezonansą sukėlusios teismų korupcijos istorijos labai tikėtina, kad visuomenės opinija teismų atžvilgiu keisis iš lėto.

„Pasitikėjimas teismas augo labai iš lėto, ir tik 2018 metais tapo vertinami labiau teigiamai nei neigiamai, todėl ir pasitikėjimo teismais atsistatymas gali būti ilgalaikis procesas“, – apibendrino sociologas.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

R. Mačiūnas atkreipia dėmesį, kad teismų korupcijos skandalas turėjo didelį poveikį visuomenės nuotaikoms. 

„Lietuvos gyventojų apklausa prasidėjo šių metų vasario 15 d., o vasario 20 d. įvyko pirmieji įtariamų korupcija teisėjų ir advokatų sulaikymai. Didžioji dauguma (trys iš keturių) respondentų į anketos klausimus atsakinėjo jau pasidėjus šiems įvykiams, todėl tai paveikė gyventojų nuomonę apie teismus“, – sakė jis. 

Apklausa rodo, kad teismais daugiau nepasitiki vyrai (66 proc.) nei moterys (58 proc.), vyresni nei 50 metų žmonės (66 proc.), gyvenantys kaime (67 proc.), respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu (66 proc.), taip pat rusų tautybės gyventojai (67 proc.), kairiųjų (66 proc.) ir centristinių (66 proc.) pažiūrų respondentai. 

Teismais šiuo metu kiek daugiau už kitus pasitiki 18-29 metų jaunimas (37 proc. pasitiki), rajonų centrų ir mažesnių miestelių gyventojai (35 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (37 proc.), besimokantis jaunimas (44 proc.), dešiniųjų pažiūrų žmonės (36 proc.).

Per pastarąjį mėnesį 3 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų pasitikėjimas policija ir Konstituciniu Teismu. 

Šiuo metu šalies gyventojai labiausiai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 68 proc.), teismais ir Lietuvos Vyriausybe (55 proc.). 

Tuo tarpu per pastarąjį mėnesį visuomenės pasitikėjimas labiausiai didėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasitikėjimas ja išaugo 8 procentiniais punktais. STT šių metų vasario mėnesį pasitikėjo šeši iš dešimties (59 proc.) šalies gyventojų, o šia tarnyba nepasitikėjo trys iš dešimties (28 proc.). Tai patys geriausi STT vertinimai nuo 2004 metų rugpjūčio mėnesio, kai pradėtas analizuoti pasitikėjimas šia tarnyba.

5 procentiniais punktais pagerėjo Prezidento institucijos ir „Sodros“ vertinimas, 4 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių Valstybės saugumo departamentu, o 3 procentiniais punktais per šį laikotarpį pagerėjo gyventojų pasitikėjimas Bažnyčia, Lietuvos žiniasklaida bei Seimu.

Kaip parodė 2019 metų vasario mėnesį vykusi apklausa, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis institucijomis: Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 90 proc.), Lietuvos kariuomene (73 proc.), Bažnyčia (69 proc.), Prezidento institucija (69 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (68 proc.), policija (67 proc.), Konstituciniu Teismu (62 proc.), Lietuvos žiniasklaida (62 proc.), Valstybės saugumo departamentu (61 proc.), Lietuvos banku (61 proc.), Specialiųjų tyrimų tarnyba (59 proc.) ir „Sodra“ (58 proc.). Be šių 12 institucijų, kuriomis pasitiki šeši iš dešimties ir daugiau apklaustų gyventojų, dar yra 4 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima: tai savivaldybės (51 proc.), Valstybės kontrolė (49 proc.), komerciniai bankai (41 proc.) ir profsąjungos (41 proc.).

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.15; 06:00
Aktualijos

Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Generalinei prokuratūrai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje, šiandien sulaikyti dar 5 asmenys.

Tarp sulaikytų asmenų – praktikuojantis advokatas Gintaras Ruseckas, kiti  – suinteresuoti teismų sprendimais ar jų tarpininkai. Siekiant surinkti tyrimui reikšmingų duomenų, šiandien atliktos kratos sulaikytų asmenų darbo, gyvenamosiose vietose, automobiliuose.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų grupė.

2019.02.27; 19:34

Aktualijos

Eurai. Slaptai.lt nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ir prokurorai, atlikę kratas sulaikytų asmenų darbo ir gyvenamosiose vietose bei automobiliuose, rado ir paėmė daugiau nei 300 000 eurų grynųjų pinigų. Iš jų – apie 200 000 eurų grynųjų pinigų rasta pas korupcija įtariamus teisėjus.

Šiame ikiteisminiame tyrime dėl įvairių korupcinių nusikaltimų įtarimai yra pareikšti 28 asmenims, tarp kurių 8 teisėjai, 5 advokatai, Druskininkų meras, jo padėjėjas ir kiti asmenys. Teismas leido suimti 19 asmenų, dėl kurių suėmimo buvo kreiptasi, dar 9 asmenims skirtos kardomosios priemonės – pasižadėjimai neišvykti, nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir dokumentų paėmimai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų.

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, per dvi dienas STT pareigūnai jau atliko daugiau kaip 40 liudytojų apklausų, iš kurių – daugiau nei 20 teisėjų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja ir kontroliuoja trijų specialiųjų Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento bei dviejų Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų grupė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.24; 00:01

Aktualijos

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu Anykščių rajono savivaldybėje. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Įtariama, kad Anykščių rajono savivaldybėje buvo susitarta priimti bei priimta kyšių iš kai kurių verslo atstovų. Verslininkams, kaip įtariama, buvo pažadėta priimti naudingus sprendimus, paveikiant Anykščių rajono savivaldybės valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai arba neteisėtai veiktų ir sudarytų išskirtines sąlygas, naudingas jų verslui.

Atlikdami procesinius veiksmus, STT Panevėžio valdybos pareigūnai iš Anykščių rajono savivaldybės paėmė tyrimui reikšmingų dokumentų. Buvo atliktos kratos kai kurių asmenų darbo vietose bei namuose.

Anykščių rajono meras K. T. laikinai sulaikytas. Sulaikant buvo nutrauktos galimai daromos korupcinės nusikalstamos veikos ir neteisėta įtaka savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams. Merui įteiktas panešimas apie įtarimus dėl prekybos poveikiu.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)

2019.01.29; 05:35

Politinės intrigos

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) visai neseniai sulaikė kyšininkavimu įtariamus Raseinių savivaldybės valdininkus. Prieš kelis mėnesius pareigūnai lankėsi Panevėžio, Šilutės, Telšių savivaldybėse ir vis korupciniai nemalonumai valstybiniuose namuose. Tokios istorijos jau beveik 30 metų. Tai viena savivaldybė, tai kita, ir jokių prošvaisčių, kad situacija pasikeis.

Be kyšių nė žingsnio

Visi korupcijos tyrimai rodo, kad labiausiai kyšininkavimu garsėja medikai ir savivaldybės. Tik policijos pareigūnai, kurie irgi ilgai pirmavo korupcijos žemėlapiuose, pamažu užleidžia pozicijas. Policijai mažinti kyšininkavimą padėjo skaidrus vadovų požiūris, padidintos algos ir sustiprinta kontrolė. Reiktų pagirti ir buvusį komisarą Saulių Skvernelį, kurio vadovavimo laikais buvo pasiekta esminė pažanga. Kai S. Skvernelis tapo Premjeru, buvo galima tikėtis, kad gerąją patirtį pavyks perkelti į sveikatos sritį ir savivaldybes. Gaila, to neatsitiko.

Savivaldybėse taip įsigalėjusi kyšininkavimo kultūra, kad tarp valdininkų kalbama ne „ar imti“, bet „kaip imti, kad nepagautų“. Pagrindinės priežastys, kodėl valdininkai nenori dirbti skaidriai, yra tos pačios, kurios buvo panaikintos Policijoje. Valstybės tarnautojų atlyginimai, įvertinant infliaciją, paskutinį dešimtmetį tik mažėjo, o, ir savivaldybių merai, ir kiti vadovai dažnai būna tie, kurie ne kontroliuoja savo pavaldinius, bet patys inicijuoja nusikalstamas veikas. Tą rodo nuolatiniai STT vizitai į savivaldybes, kai sulaikomi ar nušalinami nuo pareigų net aukščiausi vadovai. Tik liūdesį gali kelti eilinis atvejis Panevėžyje, kai buvo sulaikytas meras Rytis Mykolas Račkauskas, kuris prieš rinkimus žadėjo skaidrumą, o miesto tarybos nariai ne tik neišsižadėjo įtarimų sulaukusio lyderio, bet dar ir audringai reiškė paramą. Tai ką galvoti paprastam panevėžiečiui apie tokią valdžią? Kaip, apskritai, pasitikėti demokratija?

Verslo ir politikos suaugimas

Savivaldybių politikai mėgsta kalbėti, kad politikos savivaldybėje nėra, o yra tik „ūkiniai reikalai“. Toks politikas iškart turėtų kelti abejonę? Pasak tokio, nėra viešųjų klausimų, nėra gyventojų interesų, yra tik „reikalai“. Tokiam politikieriui pritaria abejotinos reputacijos verslininkai, kurie labai mielai tvarko tokius „reikalus“. Eilinėje savivaldybėje, visai nesvarbu, kokios politinės pakraipos politikai dominuoja, dalį tarybos narių būtinai sudaro vietos verslininkai ir neretai būtent jų verslas būna glaudžiai susijęs su tos savivaldybės užsakymais. Jeigu tokie neskaidrūs vietos verslininkai, kurių užsakymai susiję su konkrečia savivaldybe, patys neužima tarybos narių ar administracijos pareigūnų postų, tai juos užima arba jų giminaičiai, arba bičiuliai. Tokių atvejų visoje Lietuvoje tiek daug, kad tai net ne atvejai, o taisyklė.

Savivaldybė teikia užsakymus, o neaiškiais būdais laimintys verslininkai atsidėkodami apdovanoja politikus ir valstybės tarnautojus. Tai standartinė schema. Labai sunku ją suardyti, nes visos pusės suinteresuotos, o pinigai gi „valstybiniai“. Tokie „šešėliniai“ machinatoriai gadina sąžiningo verslo reputaciją, todėl niekaip nepavyksta pakeisti neigiamos visuomenės nuomonės apie verslą. Bet kokie bandymai apriboti verslininkų dalyvavimą politikoje yra neleidžiami Konstitucinio Teismo, pačių verslininkų bendruomenė nėra vieninga ir savo narių nekontroliuoja, o Seimo bandymai didinti reikalavimus valstybės tarnybai nieko nekeičia.

Seimas yra linkęs kelti tarnautojams vis daugiau reikalavimų ir bausti už bet kokią klaidą. Tai turėtų gerinti situaciją, bet yra priešingai. Įstatymų yra tokia daugybė, jie painūs, prieštarauja vieni kitiems, todėl suklysti galimybių daug ir tai valstybės tarnautojus verčia jaustis nesaugiai, nevertinti užimamos pozicijos ir skatina leistis į avantiūras. Opiausi sektoriai yra statybų ir viešųjų pirkimų, kur valstybės tarnautojams nuolat grasinama baudomis ir teismo procesais, bet visai nevertinamas jų principingumas.

Rinkimų komitetai kaip kyšininkavimo „Pandoros skrynia“

Nusivylę politikų pažeidžiamumu korupcijai, rinkėjai bando ieškoti geresnių alternatyvų rinkimų komitetuose. Ar jie geresni? Deja, ne. Jie net blogesni! Per šią kadenciją STT pradėjo tirti korupcijos atvejus Raseiniuose, Panevėžyje, Šiauliuose, kur valdo įtakingi rinkimų komitetai. STT įtarimų neišvengė ir Kauno savivaldybė, kur STT lankėsi jos kontroliuojamoje įmonėje „Kauno švara“, o Alytuje pareigūnams teko vykti į savivaldybės valdomus „Dzūkijos vandenis“. Visos minėtos savivaldybės dominuojamos rinkimų komitetų.

Tvarkingoje savivaldybėje valdančiųjų savivalę turėtų apriboti budri opozicija, bet dažnai savivaldybėse trūksta sveikos politinės konkurencijos, nes visi politikai būna tampriai susiję su šešėliniais vietos verslininkais. Kad trūksta tikros partijų konkurencijos, o yra tik interesai, labiausiai atskleidžia populiarėjantys visuomeniniai rinkimų komitetai. Nors jie buvo sugalvoti kaip demokratiją stiprinanti pilietinė galimybė, realybėje dažniausiai į juos buriasi vietos oligarchų kontroliuojami buvę įvairių partijų atskalūnai. Taip patogiau, nes išvengiama bet kokios partijos lyderių kontrolės „iš Vilniaus“, o ir finansavimo klausimai sprendžiami agresyviau ir paprasčiau.

Artėjant savivaldybių merų rinkimams svarbu ne garsūs šūkiai, bet politikų patikimumas ir principingumas. „Rinkimų komiteto“ afiša, toli gražu, negarantuoja, kad pasikeis politinė kultūra, todėl kartais lieka tik pasidžiaugti STT aktyvumu. Tai kartais būna vienintelė tikra opozicija vietos savivaldybių politikų ir oligarchų suokalbiams.

Aktualijos

stt
STT emblema

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo papirkti Lietuvos kariuomenės karininką, siekiant, kad vienai privačiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti tarptautinį Lietuvos kariuomenės viešąjį pirkimą.

Pasak STT, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos informaciją, kad vienos privačios bendrovės vadovas bandė papirkti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovą, kuriam pasiūlė didesnį nei 90 000 eurų kyšį už tai, kad vienai užsienio bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos dalyvauti ir laimėti viešojo pirkimo konkursą.

Privačios bendrovės vadovui pareikšti įtarimai dėl papirkimo. Tyrimo duomenimis, įtariamasis galimai neteisėtais veiksmais siekė naudos vienai Latvijos bendrovei. Trečiadienį įtariamasis buvo sulaikytas, jo namuose ir darbo vietoje atliktos kratos. Taip pat atliktos kratos vienoje Latvijos bendrovėje.

aotd_okei
AOTD emblema

Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas STT pareigūnams bendradarbiaujant su AOTD, taip pat su Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (KNAB) pareigūnais.

„Šis atvejis – tai dar vienas sektinas pavyzdys, kai pačios institucijos kuria antikorupcinę aplinką jų viduje, o nustačiusios konkretų korupcijos atvejį, nedelsiant apie tai praneša STT.

Institucijoms nėra lengva pasiekti, kad apie konkretų bandymą papirkti informuotų kiekvienas darbuotojas, bet šis pavyzdys rodo, kad tai yra įmanoma ir būtų gerai, kad tokių atvejų Lietuvoje visose srityse tik daugėtų“, – pranešime cituojamas STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 06:00

Aktualijos

Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Po nesėkmingo advokatų bandymo nušalinti teisėjų kolegiją, teisme prasidėjo antrojo liudytojo LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einančio Tomo Bartininko apklausa.

„Pažįstu Raimondą Kurlianskį, kai įsidarbinau 2007 m. LNK, jis buvo vadybos narys bei „Alfa Media“ direktorius“, – teisme sakė T. Bartininkas.

Įtariama, kad „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonėse transliavo Darbo partijos reklamą prieš 2016 Seimo rinkimus. R. Kurlianskio nurodymu buvo padaryta 12,1 tūkst. eurų nuolaida, kuris galimai galėjo būti kyšis „darbiečių“ vicepirmininkui Vytautui Gapšiui ir Darbo partijai. Įtariama, kad V.Gapšys už tai palaikė Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime, kurią R.Kurlianskio prašymu įregistravo buvęs Seimo narys, liberalas Šarūnas Gustainis.

Pasak T. Bartininko, 2015 metų lapkritį Darbo partijai dėl reklamos rodymo LNK atstovavo PHD įmonė bei jos direktorius Dalius Dulevičius. Tiesiogiai su „darbiečiais“ jis nebuvo prie derybų stalo.

„Su D. Dulevičiumi buvo aptariamos paslaugų apimtys ir suma, kurią viena pusė norėtų gauti, o kita pusė norėtų sumokėti“, – liudijo teisme LNK atstovas.

Prieš T. Bartininko apklausą advokatai prašė rengti neviešą teismo posėdį.

Advokatų prašymo, kad teismo posėdis nebūtų viešas, nes bus sužinomos komercinės LNK paslaptys, teisėjų kolegija netenkino. Tuomet gynėjai paprašė teisėjų kolegijos nusišalinti.

„Rinkodaros formavimo klausimai turėtų būti neviešai nagrinėjami (…), bus atskleistos komercinės įmonės paslaptys“, – teigė R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.

Advokatas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio salėje dalyvauja daug LNK konkuruojančių žiniasklaidos priemonių, kurios gali pasinaudoti informacija.

Tuo tarpu prokuroras Justas Laucius teigė, kad viso ikiteisminio proceso metu apklausos su T. Bartininku nebuvo slaptinamos, todėl ir dabar jis tam nemato pagrindo.

Trijų teisėjų kolegijai paskelbus, kad prašymo netenkins ir toliau teismo posėdis bus viešas, ,,MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pateikė prašymą teisėjų kolegijai nusišalinti, nes, pasak jo, teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas.

„Teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas (…) Pažeidžia BPK (Baudžiamojo proceso kodekso. – ELTA) devintąjį straipsnį“, – teigė L. Belevičius.

Po pertraukos grįžusi teisėjų kolegija prašymo netenkino ir pranešė, kad ir toliau nagrinės bylą tos pačios teisėjų kolegijos sudėties.

Pirmadienį Vilniaus apygardos teismo teisėjai toliau nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdyje apklausiami pirmieji liudytojai.

Pirmasis liudytojas socialdemokratas Bronius Bradauskas teisėjų kolegijai teigė, kad Seimo nariai turi bendrauti su verslo atstovais ir nereikėtų labai stebėtis, kad jie su jais pietauja ar vakarieniauja.

Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.

„Su verslu ne tik galima, bet Seimo nariams, kurie nori būti arčiau gyvenimo, yra būtina bendrauti su visoms instancijoms. Su verslu, su švietimo, sveikatos atstovais ir t. t. Jūs galvojate, kad Seimo narys ar koks valdininkas – visų galų meistras, kad jis viską išmano? Jis turi semtis patirties ir žinių iš tų, kurie betarpiškai susiję su vienu ar kitu dalyku ir kurie, be abejo, geriau žino. (…) Žinoma, Seimo narys turi atskirti pelus nuo grūdų“, – teigė B. Bradauskas.

B. Bradauskas teisėjų kolegijai sakė, kad daugelio įvykių jau nepamenąs. „Pažįstu visus buvusius Seimo narius – Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį, Gintarą Steponavičių“, – teisme sakė B. Bradauskas.

Socialdemokratas tikina, kad buvusį liberalą Šarūną Gustainį žino, bet asmeniškai jo nepažįsta. O verslininko Raimondo Kurlianskio nepažįsta ir nebuvo sutikęs.

„Su Raimondu Kurlianskiu neteko bendrauti“, – teigė B. Bradauskas.

Socialdemokratas teigė prieš dvejus metus buvęs apklaustas STT ir įspėjo teismą, kad įvykių ir parodymų gerai neatsimena.

„Mano gyvenime tai nereikšmingi įvykiai, esu daug ką pamiršęs“, – sakė B. Bradauskas.

Socialdemokratas teigė, kad STT buvo apklausiamas dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų Seime bei „Vilniaus-Utena“ kelio rekonstrukcijos, tuo metu jis buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Pasak B. Bradausko, tuo metu Š. Gustainio siūlomos daugelis Vartojimo kredito įstatymo pataisų komitete buvo atmestos.

„Atsiminti turinio, ką jis ten siūlė, tikrai negaliu, bet daugelis jo pasiūlymų buvo atmesti, gal net visi“, – sakė buvęs Seimo narys.

B. Bradauskas tikino, kad su „Vilnius-Utena“ kelio rekonstrukcijos siūlymais Seime jis nesutiko.

„Kai pamačiau palūkanas, šiam projektui pasakiau „ne“, ir daug mano frakcijos narių mane tuomet palaikė (…) Man šis projektas pasirodė per brangus“, – teigė B. Bradauskas.

Dėl sūnaus, buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko pažinties su R. Kurlianskiu B. Bradauskas tikina, kad sužinojo iš žiniasklaidos.

Įtariama, kad liberalas Š. Gustainis 2015 m. Seime pateikė Vartojimo kredito įstatymo pataisas, palankias verslininkui R. Kurlianskiui.

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.13; 06:02

Aktualijos

Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad kol kas Valstybės saugumo departamentas (VSD) negali pateikti komisijai prašytos medžiagos, nes Seimo kontrolierius, gavęs Raimondo Kurlianskio skundą, atlieka tyrimą.

„Su VSD yra tokia situacija, kad šiuo metu ten Seimo kontrolierius, gavęs Raimondo Kurlianskio skundą, atlieka tyrimą, ar buvo teisėtai duoti dokumentai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). Kol vyksta tyrimas, VSD dokumentų mums negali pateikti, nes ten labai aktyviai dirba Seimo kontrolierius“, – po trečiadienį už uždarų durų vykusio komisijos posėdžio žurnalistams sakė A. Širinskienė.

Paklausta, ar tai nesutrukdys komisijai numatytu laiku baigti darbą, A. Širinskienė sakė, kad, jei taip atsitiktų, komisija gali prašyti darbą pratęsti.

„Mes turėjome patirties LRT veiklą tyrusioje komisijoje, kada vėlavo dokumentų pateikimas, tai Seimas atitinkamai pratęsė mandatą komisijai, ir tyrimas buvo baigtas kažkiek vėliau. Jei čia tikrai bus toks tyrimo laikotarpis, kuris trukdys komisijos darbui, tai komisija apsispręs ir prašys pratęsti tyrimo terminą. Bet aš tikiuosi, kad ir Seimo kontrolieriai pagal nustatytus įstatymų terminus pabaigs tą tyrimą ir išaiškės, ar ten R. Kurlianskio privatus gyvenimas buvo pažeistas ar nebuvo“, – sakė A. Širinskienė.

Pasak jos, laikinoji tyrimo komisija negavo informacijos ir iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK). „Iš NSGK mes gavome atsakymą, kad jie negali pateikti netgi sąrašo dokumentų, kuriais disponavo, nes, jų manymu, tai yra valstybės paslaptis, nors mes prašėme tik datų ir pavadinimų“, – sakė A. Širinskienė.

Jos nuomone, teisės aktai nenumato, kad tai būtų valstybės paslaptis. A. Širinskienė tikisi, kad šią informaciją komisijai pavyks gauti iš VSD.

„Kreipsimės į VSD ir tą informaciją, kurią turėjome gauti iš NSGK, manytume, gausime iš VSD“, – sakė komisijos pirmininkė.

Tyrimo komisijai taip pat nepavyko gauti prašytos medžiagos iš STT.

„Nėra gautas joks raštas, nes nėra suėję terminai“, – paaiškino A. Širinskienė.

Lietuvos saugumas (VSD)

Trečiadienį komisijos posėdyje, į kurį buvo pakviesti VSD ir STT atstovai, buvo taip pat diskutuojama apie darbą su slapta informacija, – kaip ta informacija disponuojama, kokia numatyta atsakomybė.

„Seimo nariai, kurie nėra turėję patirties laikinųjų komisijų darbe, tiesiog norėjo pagilinti tas savo žinias“, – sakė A. Širinskienė.

Spalio 24 d. Seimo laikinoji tyrimo komisija į posėdį buvo pakvietusi Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorių Žydrūną Bartkų. Komisija paprašė iš šių institucijų medžiagos, su kuria yra susipažinęs parlamentinį tyrimą atlikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Laikinoji tyrimo komisija Seime buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d.

Iki 2019 m. gegužės 1 d. dirbsianti komisija turėtų tirti 2008-2016 metų laikotarpį.

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Tačiau komisijos pirmininkė A. Širinskienė siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus.

Komisijai vadovaujanti „valstiečiams“ atstovaujanti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė siūlo į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.1108; 06:25

Aktualijos

Remigijus Ačas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Kol vyks ikiteisminis tyrimas dėl įtarimų kyšininkavimu STT sulaikytas Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) narys, buvęs Raseinių administracijos direktorius Remigijus Ačas laikinai suspendavo narystę partijoje.

Tai pranešė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.

„Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmai ir pareikšti įtarimai Remigijui Ačui mums yra nemaloni staigmena, tačiau visais atvejais teisėsaugai būtina atlikti visus reikiamus veiksmus, kad galėtų išsiaiškinti tiesą. R. Ačas laikinai sustabdė narystę partijoje, kol vyks ikiteisminis tyrimas”, – sako LSDD lyderis G.Kirkilas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos, vykusios Raseinių rajono savivaldybėje.

Buvęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R. Ačas įtariamas kyšininkavimu. Tiriamos aplinkybės dėl neskaidriai vykdyto viešojo pirkimo R. Ačui einant savivaldybės direktoriaus pareigas – galimo išskirtinio palankumo vienai privačiai bendrovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį su Raseinių rajono savivaldybės valdoma įmone. Įtariama, kad už tai R. Ačas priėmė didelės vertės (daugiau negu 250 MGL) kyšį, primena ELTA.

Įtarimai taip pat pareikšti dviem įmonių atstovams, kurie tiesiogiai papirko R. Ačą arba dalyvavo maskuojant kyšius įvairiomis finansinėmis operacijomis.

Visi įtariamieji yra sulaikyti, jų darbo vietose ir namuose atliktos kratos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.06; 06:29

Aktualijos

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tirianti Seimo laikinoji komisija trečiadienį nutarė kreiptis į VSD ir STT ir jų paprašyti pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo medžiagą, kuri nebuvo vieša ir nepateko į išvadas.

„Ten liko medžiagos, kuri tikrai nebuvo analizuota, nebuvo tirta į gylį (…) Mes turime matyti visą tyrimo apimtį, kurią atliko NSGK. Pasitarėme dėl preliminarių tyrimo objektų energetikos sektoriuje, paprašėme dokumentų, norėdami įvertinti, kiek tie objektai galėtų būti tyrimo objektais“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkė parlamentarė Agnė Širinskienė.

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Kokie tai galėtų būti energetikos objektai, ji atsisakė detalizuoti, tačiau neatmetė, kad energetika gali būti vienas iš komisijos tyrimo akcentų.

Pasak A. Širinskienės, į kitą komisijos posėdį planuojama kviesti VSD ir STT vadovus, siekiant išsiaiškinti teiktinos informacijos apimtį. Taip pat numatoma kviesti ir Seimo NSGK biuro atstovus.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tirianti Seimo laikinoji komisija trečiadienį tarėsi dėl tyrimo objekto. Komisijos posėdis vyko už uždarų durų.

Laikinoji tyrimo komisija buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d.

Iki 2019 m. gegužės 1 d. dirbsianti komisija tirs 2008-2016 metų laikotarpį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.18; 10:35

Aktualijos

Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl galimų bandymų paveikti tiriamąją žiniasklaidą. Parlamentarė klausia, ar Seimo narys Artūras Skardžius nepažeidė konstitucinės žurnalistų teisės informuoti visuomenę ir nebūti už tai persekiojamiems.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad Seimo laikinoji tyrimų komisija, sudaryta ištirti Seimo nario A.Skardžiaus veiklą, paties tiriamojo iniciatyva kreipėsi į teisėsaugą – Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Valstybės saugumo departamentą (VSD), Generalinę prokuratūrą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) – dėl tiriamojo interesus atskleidusios žiniasklaidos ir jį kritikavusių asmenų, parlamentarė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipiasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir prašo išnagrinėti Laikinosios tyrimų komisijos posėdžių medžiagą bei visus Komisijos darbo epizodus, ir nustatyti, ar A. Skardžius neperžengė savo kaip Seimo nario įgaliojimų, siekdamas paveikti komisijos darbą ir žiniasklaidą.

Seimo narei kyla klausimas, ar A. Skardžius neperžengė savo kaip Seimo nario įgaliojimų, siekdamas galimai per komisiją paveikti žiniasklaidą, kuri visuomenei pateikė informaciją apie jo interesus. Anot parlamentarės, tokiu paklausimu galėjo būti bandoma išsiaiškinti žurnalistų informacijos šaltinius, nors informacijos šaltinio paslaptis yra viena pagrindinių žiniasklaidos laisvės teisių, ir yra saugoma įstatymu. Be to, kreipiantis į teisėsaugos institucijas galėjo būti siekiama paveikti žurnalistus, atlikusius A. Skardžiaus interesų tyrimą, ir tai gali būti traktuojama kaip spaudimas jiems ir atgrasymas.

cenzura_2
Cenzūra

„Vienintelis deramas kelias politikui, manančiam, kad apie jį žiniasklaidos skleidžiama informacija neatitinka tikrovės, yra kreiptis į teismą, tuo tarpu A. Skardžius tokių pretenzijų nėra pateikęs. Kyla įtarimas, kad Seimo narys, prisidengdamas komisija, galimai siekė surinkti nepalankią informaciją apie žurnalistus, nes teisminiu keliu negalėjo nuginčyti visuomenei atskleistos informacijos teisingumo“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Informaciją pateikė Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

2018.08.10; 08:30

Politinės intrigosSkaitomiausios

Edvardas Čiuldė, šio komentarto autorius.

Praeitą kartą baigiau cituodamas F. Nietzsche, sakiusį, kad visuomenė paprastai būna dviejų tipų: arba karinė, arba korupcinė. Tačiau, kaip atrodo, Lietuvoje susiklosčiusi politinė santvarka yra mišraus pobūdžio, kai savo ruožtu tokią tvarką tikslingiausia būtų vadinti policine-korupcine visuomene.

Taip sakau ne tik dėl to, kad Lietuvoje į aukščiausius šalies valdymo organus vis dažniau užkopia policininkai, buvusių policininkų ir teisėsaugos darbuotojų daugėja visuose politinio vadovavimo sferose, taip pat ir savivaldybių lygmenyje. Taip išdrįsau pasakyti taip pat ne tik dėl to, kad Lietuva pateikė kraštutinai pavojingą precedentą, kai buvęs specialiosios tarnybos vadovas tapo Seimo nariu nuo Panevėžio,  faktiškai užimdamas vietą to žmogaus, kuriam sukurpė bylą. Kaip atrodo bent man, šio fenomeno pavojingumą ir atgrasumą mes dar nesugebėjome įvertinti, žiūrėdami į tokią „rotaciją“ kaip į  linksmą nutikimą. Galimas daiktas, neatsitiktinai, o, tęsiant tradiciją, Panevėžyje panaši istorija yra užsukama iš naujo, kai ta pati specialiųjų tyrimų tarnyba pradeda purtyti miesto merą, kai anas nepakluso ir pradėjo maištauti prieš išeivį iš specialiųjų tarnybų, dabartinį atstovą nuo Panevėžio.

GinkDie, nesiūlau teisėsaugos institucijoms, o ypač kovos prieš korupciją tarnyboms lėtinti apsukas, tačiau net ir neginkluota akimi galima pastebėti, kad mūsų kasdienybėje vis dažniau pasitaiko bylų, suadytų baltais siūlais. Negaliu nei patvirtinti nei paneigti fakto, nes nežinau, neturiu slaptų informatorių, tačiau gal kuris nors skaitytojas gali atsakyti į klausimą – ar neseniai išgarsėjęs kaip banditų talkininkas, kalėjime platinęs narkotikus Pravieniškių kriminalinės žvalgybos pareigūnas nėra tas pats „žvalgybininkas iš Pravieniškių“, kuris andai pamokė savo dukrą slaptai įrašinėti KTU gimnazijos direktoriaus Bronislovo Burgio pasisakymus, o po to pradėjo garsiojo Lietuvos pedagogo teisminį persekiojimą. Tąkart tėvelio pavardė nebuvo minima, saugant nepilnametės dukros incognito, tačiau nuo gretinamų įvykių kyla labai panašus dvokas.

Negaliu viešinti detalių, nes toliau minimų faktų negaliu dokumentuoti, įrodyti, tačiau bent užsiminsiu apie keistą istoriją, kai kartą nei iš šio, nei iš to universiteto dėstytojui buvo pradėtas siūlyti kyšįs (anksčiau to nebūdavo nė iš tolo, o tą semestrą tris ar keturis kartus), o dėstytojui – atsižegnojus, anas buvo keikiamas, dergiamas, keli sportinės laikysenos vyrukai baisiai nepatenkinti net grasino primušti, kad nepaėmė brukamų pinigų. Dėstytojas ir šiandien laikosi versijos, kad tąkart labai keisti dalykai dėjosi tikriausiai tik tuo pretekstu, kad jisai parašė blogą pažymį kokio nors aukšto rango teisėsaugininko debiliškai atžalai. Kitaip esą nepaaiškinsi…

Klausimynas

Šiandieninę lietuviškosios demokratijos atmainą savo rizika vadinu, ilgiau neapsistojant prie aptartų įvykių, policine-korupcine iš esmės dėl to, kad aukščiausiojo rango Lietuvos teisėsaugininkai, vyriausieji prokurorai, patarnavę metus kitus valstybės tarnyboje, be didesnio konfūzo pereina į priešingą barikadų pusę, tampa, švelniai tariant, įtartinos reputacijos veikėjus aptarnaujančiu personalu.

Čia nesiruošiu pernelyg ilgai linksniuoti Kazio Pėdnyčios, kuris savo laiku choru buvo vadinamas kišeniniu prokuroru, o dabar, kartas nuo karto, gina nusikaltėlių interesus. Negrasinkite man pirštu, ne aš tai sugalvojau, kišeniniu prokuroru K.Pėdnyčia, jam būnant vyriausiuoju šalies prokuroru, viešojoje erdvėje buvo vadinamas taip dažnai, kaip nė vienas iki jo, ar po jo, o toks pavadinimas minimam teisėsaugininkui prilipo kaip niekam kitam, tiko kaip pirštu į akį. Kita vertus, nesunku įsivaizduoti, kad perlipti iš vienos kišenės į kitą nėra sudėtinga transakcija.

Daug labiau mus turėtų dominti Ramučio Jancevičiaus pavyzdys, kuris, dirbdamas Vilniaus miesto vyriausiuoju prokuroru, labai dažnai rodydavosi viešojoje erdvėje ir buvo tapęs savotišku teisėsaugininkų klano reprezentaciniu atstovu, o, atėjus laikui, perėjo dirbti Dariui Mockui, įsidarbino aukštose pareigose koncerne, kuris Seimo tyrimo išvadoje yra pavadintas „turinčia organizuoto nusikalstamumo požymių“ organizacija (o Seimas – tai ne šuns papas, a?). Kita vertus, turint prieš akis R. Jancevičiaus karjeros pavyzdį, kyla klausimas – ar teisingai sakome apie šio straipsnelio herojus, kai tvirtiname, kad tas ar anas aukšto rango teisėsaugininkas perėjo į priešingą barikadų pusę? Iš tiesų, ar jiems reikėjo kur nors pereiti, ar jie kada nors buvo žmonių pusėje?

Nepulsiu abejoti, kad savo laiku šis įtakingas prokuroras padarė labai gerą darbą, panaikinęs įtarimus D.Mockui, kuris buvo kaltinamas savo kompaniono nunuodijimu. Apginti gerą žmogaus vardą yra ne mažiau svarbu nei nusikaltimų užkardinimas. Tačiau iš dainos žodžių neišmesi, VSD slapta padaryti įrašai prikišamai liudija, kad R.Jancevičius, būdamas Vilniaus miesto vyriausiuoju prokuroru, nusikalstamai naudodamasis savo įgaliojimais, pridengė D. Mockaus koncerno statybinės firmos neteisėtą veiklą, taip pažeisdamas teisėtus miesto gyventojų lūkesčius. Tiesa sakant, nesuprantu – kodėl šiandien, kai yla išlindo iš maišo, garsiajam bylininkui dėl šio epizodo nėra pradėtas teisinis tyrimas, neužvesta byla?

Tai tik uogelės, o mano išsikerojusi nuoskauda, iš naujo sudilgsinti, kai tik ištariama R.Jancevičiaus pavardė, visų pirma siejasi su Gintaro Beresnevičiaus mirties (žūties?) aplinkybių tyrimu – ogi R. Jancevičius kuravo šį daug klausimų kėlusį, o man ir šiandien, prabėgus 12 metų, tebekeliantį, tyrimą. Prasidėjusio rugpjūčio mėnesio 5 d.  sukaks G. Beresnevičiaus mirties dvyliktosios metinės.

R.Jancevičiaus iniciatyva, kaip atrodo bent man, tragiško nutikimo istorija buvo užglaistyta, konstatavus, kad neva policininkai, įsodinę G.Beresnevičių į tarnybinę mašiną, niekuo dėti, nes ant rasto negyvėlio kūno neaptikta smurto pėdsakų. Tačiau buvo liudininkas, kuris matė, kaip  garsųjį religijotyrinką, stamboko sudėjimo vyrą policininkai sukišo į šunims vežioti skirtą bagažinę. Ar tai nėra smurtas, nusikaltimas žmogiškumui, kai, galimas daiktas, taip supakuotas žmogus užduso arba, kita galima mirties priežastis, nuo patiriamo fizinio streso, prilygintino kankinimui, sustojo jo širdis. Kur pradingo šis liudininkas, išgaravo, kodėl jo paliudijimas netapo tyrimo duomenimis? R. Jancevičius pats TV laidoje aiškino, kad to, kaip teigia liudininkas, negalėjo būti, nes esą atliktas eksperimentas parodė, jog žmogaus neįmanoma įkišti į šunims vežioti skirtą policijos mašinos bagažinę. Tačiau mums nesunku įsivaizduoti, kad sužvėrėję policininkai užsimanę galėtų sugrūsti žmogų be liekanos net į degtukų dėžutę. Gal šie policininkai šiandien taip pat tarnauja koncernui, a? Tai, žinoma, labai spekuliatyvi prielaida.

Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.

Tuo metu daug rašiau apie šį baisų nutikimą, atviru laišku kreipiausi net į tuometį prezidentą Valdą Adamkų, prašydamas įsikišti, ieškant čia teisybės. Niekas man neatsakė, visi tylėjo tarsi prisisėmę vandens į burnas, taigi jau tąsyk supratau, kad policinėje-korupcinėje visuomenėje eilinio žmogaus balsas į dangų neina. Ką reiškiame mes, žemės dulkės, Olimpo gyventojams, su žemės dulkėmis nenoriu net kalbėtis. Ypač apmaudu dėl V. Adamkaus, kurį visados minėdavau tik geriausiuoju žodžiu, švelniai jį vadindamas senuoju džentelmenu.

Kaip atrodo bent man, sveikoje visuomenėje G. Beresnevičiaus mirties aplinkybių tyrimo dviprasmybės turėjo sukelti masinius žmonių protestus arba net tikrą revoliuciją, nušluojančią tokius pūzrus kaip R. Jancevičius jau tuomet. Tik nesveikoje, prisitaikėlių ir apsidraudėlių, visuomenėje jie turi šansą nebaudžiamai nugalabyti, išmesti iš darbo (čia jau kitas – radžviliados pavyzdys) geriausiuosius iš mūsų, kol patys anksčiau ar vėliau užsirauna.  

2018.08.04; 08:15

Aktualijos

Lietuviams pasisekė – Dalia Grybauskaitė yra ir drąsi, ir griežta. prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad koncerno „MG Baltic“ korupciniai ryšiai buvo žinomi ir anksčiau, tačiau, akcentavo Prezidentė, tai teisėsauga turėjo įrodyti.

„Sprendžiant iš tos informacijos, kokią matome dabar, jie („MG Baltic“ korupciniai ryšiai – ELTA) buvo pastebėti, bet fakto žinojimo nepakanka, reikia įrodymų tam, kad byla ar ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas ir būtų pasiekti teismai“, – kalbėjo šalies vadovė.

D. Grybauskaitė pripažino, kad informacija apie „MG Baltic“ ryšius su politikais buvo žinoma seniau, tačiau tikino, kad teisėsaugai dar reikėjo įrodymų.

„Kriminalinės žvalgybos įstatymas numato tvarką, kad periodiškai vadovai gali būti informuojami apie vidaus saugumo ir korupcinius reiškinius šalyje ir, be jokios abejonės, tai vyko. Ir tai vykdavo tik tokia apimtimi, kokia pagal įstatymą galėjo teikti teisėsauga ir žvalgybos institucijos. Bet tai yra tik informacija apie poveikį, o ji neturi prasmės, jeigu nėra įrodymų. O įrodymus jau vykdo ir ieško teisėsaugos institucijos, tokios kaip STT ir prokuratūra“, – tikino Prezidentė.

Anot jos, pasikeitus institucijų vadovams, pagerėjo ir teisėsaugos darbas.

„Norėčiau paminėti ir atkreipti dėmesį, kad nuo 2016 metų pradžios, pasikeitus kai kurių institucijų vadovams, matome gerokai efektyvesnį ir rezultatyvesnį teisėsaugos ir žvalgybos darbą“, – tikino Prezidentė.

2015 metų pabaigoje generaliniu prokuroru tapo Evaldas Pašilis, 2015 metų balandį VSD vadovauti pradėjo Darius Jauniškis.

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

LRT radijui komentuodama pirmadienį paviešintą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kurioje atskleidžiama, kaip koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas, Prezidentė džiaugėsi, kad bylos pradėjo pasiekti teismus. Anot Prezidentės, tai rodo, kad teisėsauga tinkamai atlieka savo darbą.

„Labai džiaugiuosi, kad tai, kad bylos pradėjo pasiekinėti teismus, rodo, kad teisėsauga galėjo ir gebėjo pateikti ir įrodyti. (…) Tai reiškia, kad nuosekli kova su korupcija bei teisėsaugos profesionalumas bei pastangos pradėjo duoti labai apčiuopiamų rezultatų. Faktas, kad politinės korupcijos bylos pasiekia teismus, tampa nebe išimtimi, bet taisykle“, – antradienį interviu LRT radijui pabrėžė Prezidentė.

Pirmadienį paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje, kuri yra adresuota Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), pateikiama medžiaga, atskleidžianti, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.

Pažymoje pateikiamos ištraukos iš žurnalisto Tomo Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikų ir valstybės pareigūnų ištraukos.

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Paviešintame rašte teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.

T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad žurnalistas siekė paveikti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.09; 03:00

Aktualijos

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Kilus diskusijai dėl galimo paviešintų Prezidentės laiškų autentiškumo tyrimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas siūlo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui neskubėti imtis naujo tyrimo, o palaukti jo vadovaujamo komiteto atliekamo parlamentinio tyrimo išvadų, kurios bus pateiktos birželio 1 d.

„Norėčiau pakviesti kolegas palaukti bendro vaizdo. Pamatykime visą vaizdą, o tada priimkime sprendimą. Siūlau neskubėti, apibendrinti“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Bakas.

Jo teigimu, NSGK tiria „neteisėtą, nedeklaruotą, neskaidrią atskirų verslo grupių įtaką Lietuvos politinei sistemai, valstybės institucijoms, pareigūnams“.

„Palaukime to tyrimo išvadų ir tada kartu pasikalbėkime. Reikia matyti platesnį vaizdą, komitetas nori parodyti sisteminį veikimą, bendrą veikimą, o ne atskiras detales“, – sakė V. Bakas.

Jis atsisakė nurodyti, ar NSGK savo tyrime domisi, pvz., „MG Baltic“ koncernu, žurnalistu Tomu Dapkumi.

„NSGK tiria keletą epizodų, yra daug pavardžių, kurias mes nagrinėjame, aiškinamės. Aš negalėčiau komentuoti atskirų informacijų nuotrupų, nes nesimato bendro vaizdo. Tai, kas šiandien skelbiama žiniasklaidoje, yra, viena vertus, visiški išsigalvojimai, kita vertus, yra galbūt kažkokios įžvalgos. Mūsų parlamentinio tyrimo užduotis atskleisti bendrą vaizdą kaip Lietuvoje buvo daroma įtaka. Iš tikrųjų mes tai nustatėme. Įtaka buvo daroma, tai buvo daroma pakankamai grubiai, buvo daroma įtaka ir politiniams procesams, ir valstybinėms institucijoms, buvo siekiama proteguoti į svarbias institucijas savo žmones, kurie vėliau galėtų tenkinti asmeninius poreikius atskirų interesų grupių ir juos atstovauti, ir tą mes nustatėme. Tai yra ne vienas, ne du atvejai“, – sakė V. Bakas.

Į klausimą, ar tai darė „MG Baltic“ jis atsakė: „Įvairiais laikotarpiais buvo įvairios galios grupės, kurios nebuvo niekieno rinktos, niekam neatskaitingos, ir tyrime tą parodysime“, – sakė V. Bakas.

Jo teigimu, šiuo metu vyksta informacijos išslaptinimo procesas. „Mes kreipėmės į Valstybės saugumo departamentą (VSD), į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kad informacija būtų išslaptinta ir kiek įmanoma daugiau pateikta visuomenei tam, kad galėtume pamatyti visą paveikslą ir susitarti, ar mums tinka tokia politinė tradicija, ar vis dėlto mes norėtume keisti situaciją iš esmės“, – sakė NSGK pirmininkas.

Jo teigimu, NSGK taip pat pateiks rekomendacijas, kaip spręsti šias problemas.

Prezidentė susitinka su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Japonijos Ministru Pirmininku Shinzo Abe. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė neabejoja, kad dėl paviešintų Prezidentės laiškų reikalingas tyrimas ir greičiausiai jau kitą savaitę, trečiadienį, apie tai bus kalbama jos vadovaujamo komiteto posėdyje.

„Mes dėl pačios formos dar spręsime. Ar laikinosios tyrimo komisijos statusas bus suteiktas komitetui, ar komitetas pats inicijuos tyrimą, tai dar diskusijų dalykas. Bet, manau, kad tyrimo reikia, nes situacija nelabai normali“, – ketvirtadienį sakė ji žurnalistams.

Ji mano, kad interesas būtų pirmiausia atsakyti ir sau, ir visuomenei į klausimą, „kas gi vyko, kai buvo daromas poveikis žiniasklaidai“.

Jos nuomone, kai kurie veiksmai yra konstitucinės teisės vertinimo dalykas, o toks susirašinėjimas rodo, kad yra pasikėsinama į žiniasklaidos laisvę.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad paviešintų Prezidentės laiškų autentiškumą planuojama pavesti tirti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.05; 12:00

Aktualijos

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras priėmė sprendimą baigti pusketvirtų metų trukusį ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje pareikšti įtarimai partijai Tvarka ir teisingumas ir šešiems fiziniams asmenims.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša spaudos konferencijoje sakė, kad pranešti įtariamiesiems ir jų gynėjams apie tyrimo pabaigą ir supažindinti juos su tyrimo medžiaga pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnams.

„Korupciniais ir susijusiais įtarimais įtariama partija ir šeši fiziniai asmenys. STT pareigūnai surinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Įtariama, kad politinė partija gavo didesnės nei 1 mln. 200 tūkst. litų (daugiau nei 350 tūkst. eurų – ELTA) naudos“, – sakė M. Jovaiša.

STT ikiteisminis tyrimas dėl galimo turto iššvaistymo, apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo pradėtas 2014 m.

Politinei partijai Tvarka ir teisingumas yra pateikti įtarimai prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu, veikiant bendrininkų grupėje bei apgaulingos apskaitos tvarkymu.

Šių metų balandžio viduryje prokuroras laikinai apribojo nuosavybės teisę į partijai Tvarka ir teisingumas pirmajam šių metų pusmečiui paskirtus valstybės biudžeto asignavimus (223 tūkst. 814 eurų).

„Tai didelis tyrimas, atlikta daugybė apklausų, atlikti finansiniai patikrinimai apie 15 įmonių, skirta teismo ekspertizių centrui ne viena užduotis, daugybės finansinių dokumentų apžiūra, kratos“, – vardijo STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų buvo 15, dabar – 7, įskaičiuojant juridinį asmenį.

Prokuroro M. Jovaišos teigimu, įtariamųjų sumažėjo, nes ne jų visų veiksmuose nustatyti nusikalstamų veikų požymiai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, partija veikė per atsakingąjį sekretorių, kuris susitarė su verslininku R. S. priimti kyšį – paramos koncertą „Pirk dramblį“. Už tai partijos atstovas galimai pažadėjo paveikti Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti nurodytoms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus. Tyrimo duomenimis, įtariamasis R. A. R. galimai paėmė 68 tūkst. 205 eurų vertės kyšį – paramos koncertą „Pirk dramblį“, kuriame buvo viešinama politinė partija Tvarka ir teisingumas ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.

Įtariama, kad politinė partija Tvarka ir teisingumas, veikdama per savo atstovą, taip pat pažadėjo ir susitarė su verslininkais P. K. ir G. R. priimti iš jų kyšį, o už tai pažadėjo paveikti Vidaus reikalų ministerijos tarnautojus, kad jie nurodytoms įmonėms padėtų laimėti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir vienos valstybės įmonės viešuosius pirkimus. Verslininkų nurodymais pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus pervedus lėšas į kito verslininko J. G. vadovaujamų įmonių sąskaitas, apmokėtos partijos viešinimo paslaugos. Galimai tokiu būdu partijos naudai ir interesais iš viso priimtas 519 839 litų (150 555 eurų) vertės kyšis.

Taip pat įtariama, kad Tvarka ir teisingumas, veikdama per savo atstovą R. A. R., sukurstė verslininką V. B. panaudoti žinomai netikrus dokumentus, pervesti lėšas į kito verslininko J. G. vadovaujamos bendrovės sąskaitą tikslu apmokėti už partijai suteiktas viešinimo paslaugas, ir taip iššvaistyti bendrovės didelės – iš viso 484 000 litų (140 176 eurų) – vertės turtą.

Įtariama, kad partijos Tvarka ir teisingumas neteisėtos veikos rezultatas – daugiau nei 350 tūkst. eurų (per 1,2 mln. Lt), kurie buvo panaudoti partijos viešinimo finansavimui.

Vadovaujančias pareigas partijoje ėjusiam asmeniui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei turto iššvaistymo, dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu veikiant bendrininkų grupėje.

Verslininkas R. S. įtariamas prekyba poveikiu, verslininkai P. K. ir G. R. įtariami prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, o verslininkai V. B. ir J. G. – turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu, turto iššvaistymo, dokumento suklastojimo ir kitų nusikalstamų veikų buvo pradėtas 2014 m. rudenį. Atliekant didelės apimties sudėtingą tyrimą buvo atlikta daugiau nei 550 apklausų, atlikta ūkinės-finansinės veiklos specialistų tyrimų, kurie buvo pavesti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Byloje buvo būtina atlikti finansinės veiklos tyrimą, kurio metu buvo tiriama net 15 juridinių asmenų ūkinė finansinė veikla.

Įtariamieji ir jų gynėjai, paskelbus ikiteisminį tyrimą baigtu, turi teisę susipažinti su visa tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Pažymėtina, kad susipažinimo metu gauta informacija yra skirta tik įtariamųjų gynybos reikmėms ir negali būti viešinama.

Apie prokuroro sprendimą dėl šio ikiteisminio tyrimo perdavimo į teismą bus pranešta papildomai.

Informacijos šaltinis – ELTA (Rūta Grigolytė).

2018.05.03; 10:00

Aktualijos

E. Masiulis neigia visus jam metamus kaltinimu ir sako esąs nusivylęs teisėsauga. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Į „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalą įsivėlęs buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sako, kad kaltinimai jam yra sufabrikuoti. Buvęs politikas teigia, kad visos jo iniciatyvos, kurios figūruoja korupcijos byloje, buvo atliktos ne tarnaujant siauriems koncernų interesams, tačiau laikantis liberalių vertybių.

Anot E. Masiulio, kaltinimus jam galėjo inicijuoti Vyriausybė arba kiti politikai. E. Masiulis pabrėžė, kad yra labai nusivylęs teisėsaugos darbu, ir toliau kartoja, kad pinigai, gauti iš Raimondo Kurlianskio, buvo paskola. Anot E. Masiulio, ne į visus faktus prokurorai atsižvelgia jo byloje.

Buvęs liberalas teigė, kad iki pareikštų kaltinimų tikėjo objektyviu teisėsaugos darbu. E. Masiulis sakė nuoširdžiai atsakęs į teisėsaugos užduotus klausimus, nekūręs sąmokslų teorijų ir net nesirgęs.

„Buvau tikras, kad teisinėje valstybėje bus atliktas tyrimas ir viskas bus išsiaiškinta ir galiausiai kaltinimai bus panaikinti“, – trečiadienį aiškino E. Masiulis.

„Tai yra tariama realybė, kuri man yra neatpažįstama“, – kalbėjo E. Masiulis ir pabrėžė, kad nėra nė vienos iniciatyvos, dėl kurios yra kaltinamas, autorius.

E. Masiulis aiškinosi dėl 106 tūkst. eurų, kuriuos gavo iš tuomečio MG Baltic“ koncerno viceprezidento R. Kurlianskio. Anot jo, tai, kad įprasta paskolos sutartis nebuvo sudaryta, buvo didžiausia jo padaryta klaida.

„Tai yra mano didžioji klaida, kurią esu padaręs. Suvokiau moralinę ir politinę atsakomybę, todėl atsistatydinau iš einamų pareigų“, – kalbėjo E. Masiulis.

Tačiau E. Masiulis toliau kartojo, kad buvo pasirašytas dvišalis paskolos „raštelis“, kurio pareigūnai nepaėmė, kai jo namuose atliko kratą.

„Tai, kad mano automobilyje buvo rastas paskolos susitarimas, iki šiol nėra įtraukta į tyrimo protokolus“, – kaltino prokurorus E. Masiulis.

„Prokurorai piktybiškai ignoruoja šį faktą“, – pabrėžė E. Masiulis.

Buvęs politikas aiškinosi dėl konkrečių sprendimų, kurie figūruoja politinės korupcijos byloje.

E. Masiulis aiškino, kad kai kuriuos sprendimus dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ar greitųjų vartojimo kredito pataisas jis inicijavo kaip liberalas, siekdamas sumažinti perteklinius suvaržymus.

Anot E. Masiulio, sprendimus dėl iniciatyvų kelio Vilnius-Utena projekto atžvilgiu taip pat inicijavo kaip liberalas, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą.

E. Masiulis atmetė kaltinimus, kurie yra susiję su Jono Basanavičiaus paminklo statymo klausimu Vilniuje. 

Daktaras Jonas Basanavičius Auszros išleidimo metu – 1883 m.

E. Masiulis nesureikšmino ir kaltinimų dėl to, kad jam buvo sudarytos išskirtinės sąlygos „MG Baltic“ priklausomoje žiniasklaidoje. Anot jo, normalu, kad partijų pirmininkams po rinkimų yra skiriamas išskirtinis dėmesys.

Nesuprantamas ir su realybe prasilenkiantis kaltinimas yra tai, kad jis su „MG Baltic“ pagalba bandė spausti bendrapartietį Antaną Guogą ir reikalauti atsisakyti E. Masiuliui nenaudingo sprendimo – įkurti Liberalų sąjūdžio partijoje „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.

Antradienį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdyba pranešė, kad baigė nagrinėti „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša antradienį sakė, kad yra surašytas kaltinamasis aktas, kuris bus įteiktas kaltinamiesiems, o pati byla trečiadienį perduota teismui. Nesant kliūčių byla galėtų būti pradėta nagrinėti jau rugpjūčio mėnesį.

Byloje įtarimai pareikšti koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, taip pat Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, Vytautui Gapšiui ir Raimondui Kurlianskiui.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai ėmė kyšius iš tuomečio „MG Baltic“ koncerno viceprezidento R. Kurlianskio, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Prokuratūra skelbia, kad yra apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praeitos ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento (EP) narių. Įvykdyta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

„MG Baltic“ atstovaujantys teisininkai prognozuoja, kad teismo procesas tęsis kelerius metus.

„Mūsų laukia ne vieni metai ginčų, kurie tik įrodys, kad tai, dėl ko ginčijamasi, neaišku patiems kaltintojams“, – pranešime spaudai cituojamas „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, kuris bylą vadina politizuota.

Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.

Teisėsauga išaiškino, kad E. Masiulis iš R. Kurlianskio paėmė 106 tūkst. eurų kyšį. Taip pat nustatė, kad buvęs politikas buvo papirkinėjamas ir kitais būdais.

Įtariama, kad R. Kurlianskis taip pat organizavo E. Masiuliui ir Liberalų sąjūdžiui palankių laidų ir pasisakymų transliavimą koncernui priklausančių televizijų laidose. Taip buvo didinamas E. Masiulio ir liberalų partijos autoritetas.

Įtariama, kad R. Kurlianskis taip pat galėjo pasinaudoti savo įtaka ir iš tuomečio Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmojo pavaduotojo, dabartinio europarlamentaro Antano Guogos reikalauti atsisakyti E. Masiuliui nenaudingo sprendimo – įkurti Liberalų sąjūdžio partijoje „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.

Įtariama, kad R. Kurlianskis siekė koncernui naudingų sprendimų, Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius-Utena“, siekio paveikti pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.18; 14:37

Aktualijos

„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus. Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdyba baigė nagrinėti „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, kuri galutinai bus perduota teismui trečiadienį.

„Šiandien norėtume pranešti, kad Vilniaus apygardos prokuratūra ir STT Vilniaus valdyba baigė politinės korupcijos bylą, yra surašytas kaltinamasis aktas, kuris įteikinėjamas kaltinamiesiems, teikimo procesas turėtų būti baigtas, ir byla bus perduota Vilniaus apygardos teismui“, – antradienį žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša.

Tuo metu STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius sakė, kad svarbiausia, jog „MG Baltic“ atvejis iškilo į viešumą.

„Byla rodo, kad verslo atstovai dėjo visas pastangas per savo atstovą tam, kad būtų papirkti politikai, kad būtų daroma įtaka sprendimui, kad būtų daroma įtaka žmonėms, kurie sprendimus priima aukščiausiu lygmeniu, ir šitas mechanizmas svarbiausia, kad neliko latentinis, iškilo viešumon, ir mes turėjome galimybę jį atskleisti“, – sakė STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas R. Lukošius.

Jis taip pat pridūrė, kad svarbiausia yra ne tai, kokių dydžių kyšiai galimai buvo skiriami, bet visas veiklos mechanizmas.

„Kaltinimai yra reiškiami dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, sumos yra ganėtinai įspūdingos, bet esmė ne sumose, bet veiklos mechanizme, jos sistematiškume, nebijant tiesioginių prieigų prie politinių veikėjų ir kitų aukštų pareigūnų, valdžios atstovų, kurie gali priimti ir priima sprendimus, kalbėtis su jais, reikalauti, prašyti palankių sprendimų“, – kalbėjo R. Lukošius. Jo teigimu, bylos perdavimas teismui truko 17 mėnesių, ir tai – optimalus terminas.

Anot R. Lukošiaus, kai kurie įtarimai nepasitvirtino.

„Pirminiai įtarimai ir juose aprašomos aplinkybės yra tikslinamos, kaip ir kiekvienoje byloje, taip ir šioje, pirminiuose įtarimuose buvo įtarimai dėl generalinio prokuroro skyrimo, tai šitos aplinkybės nėra likusios“, – sakė jis.

R. Lukošiaus teigimu, kai kurie įtariamieji kaltę neigia, vieni duoda išsamius parodymus, kiti nuo jų susilaiko.

Byloje įtarimai pareikšti koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, taip pat Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, Vytautui Gapšiui ir Raimondui Kurlianskiui.

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst., E. Masiulis kaltinamas daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšio paėmimu.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai ėmė ar tarėsi su „MG Baltic“ dėl kyšių su koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Pirmadienį išplatintame pranešime „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o pats koncernas bei politikai kaltinimus vadina nepagrįstais.

Kol kas yra apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praeitos ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento (EP) narių. Įvykdyta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.18; 00:58

Gordijo mazgas

Algimantas Rusteika, šios publikacijos autorius

Dėl visokių komentatorių nuomonių specialiosios tarnybos smarkiai nesusijaudina, o štai dėl V.Tomkaus sąrašo viešinimo VSD susijaudino ir oficialiai įspėjo, vadinasi, būta dėl ko. Ir jokių deputatinių komisijų ir ikiteisminių tyrimų V.Tomkus nesusilaukė, nei vienas deputatas ar kitaip pateptasis dėl šmeižto nesikreipė ir nesirengia kreiptis, nors kaltinimai skandalingi ir griaunantys pasitikėjimą valstybe.

Tokia įnirtinga tyla (vargano A.Anušausko paveblenimo nepatogu minėti) – gera byla ir apkaltintųjų baimė net viešai cyptelėti pasiteisinant leidžia, kol nėra geresnių, V.Tomkaus juodraštiniu variantu naudotis.

Todėl itin smagu buvo stebėti, kaip Seimas, kuriame knibždėte knibžda įtariamųjų bendradarbiavimu su KGB ir Prezidentė, lemtingomis valstybei valandomis dirbusi priešų stovykloje, sukėlė masinę isteriją dėl nepavykusios M.Basčio apkaltos už ne taip kaip reikia užpildytą anketą apie pabendravimą su vienu KGB-istu. Iš kur toks aršumas, jei M.Bastys seniai yra politinis nulis, jo buvimas ar nebuvimas Seime absoliučiai jokios reikšmės niekam, išskyrus jį patį su žmona, neturėjo?

Visa ši dūmų uždanga buvo paleista virš prasidėjusios sprendžiamosios kovos dėl teisėsaugos faktinės kontrolės. Iškilo didžiulė grėsmė nacionaliniam saugumui – valstybės valdymui slaptomis pažymomis, teisėsaugos nutekinamais ikiteisminių tyrimų duomenimis ir saviems žurnalistams pamėtėjamais asmeninių sekimo bylų ir pasiklausymo įrašų kompromatais. Prasidėjo tylus karas po antklode dėl to, kas šį galingą ir viešai slaptą valdymo pultelį galės už mūsų ir jūsų laisvę spaudyti. Galvojate niekam nesvarbu, ar pavyks patvirtinti nueinančios nuo scenos D.Grybauskaitės įtakos paveldėtoją – siūlomą naująjį STT vadovą?

Mėlynajame ringo kampe – Prezidentė su savo šventaisiais konservatoriais, apspistais spiečiaus mitiūčių ir M.Basčio istorijoje pasirodžiusiais apgailėtinai. Raudonajame – dar neuždusęs, raumenis auginantis S.Skvernelis, įšokęs į ringą iš teisėsaugininkų rūbinės ir lėtai, bet užtikrintai imantis vadeles į rankas. Ir visi kiti socialdemonai bei deputatai, išsigandę tikimybės tapti sekančiais kraštiniais po M.Basčio.

Lėlininkai gerai suprato, kad nepavykus apkaltai galėjo būti prarastas pagrindinis Seimo deputatų slapto poveikio svertas – baimė būti apkaltintiems ar šantažo galimybė už paviešinimą kokių nors nuodėmių, kurių visi turi daugiau negu reikia ir kurios puikiai žinomos kam reikia. O jeigu ir kiti, neseiminiai didikai pasijaus nukabinti – kas tada su Lietuva bus?

Gaujos lyderio principas – nesugebėjus nubausti vieno nepaklusniojo ims nebeklausyti visi. Kompromatais mintančioje politinėje terpėje, baimės valstybėje pralaimėtojų niekas nesigaili ir galima prarasti viską.Teisėsaugos dobermanai kas vakarą virpina šnerves uosdami orą ir spėdami vėjo kryptį – svarbu nepraleisti momento, iš kurios pusės Naujasis Šeimininkas su šonkauliukais ateis.

Visi toje manų košėje dirbo dėl reitingų ir į mūšį buvo mesta viskas. Ką tik pažeidę Konstituciją fotografuodami slapto balsavimo biuletenius veikėjai mosikuoja Konstitucija, nors jiems už tokius pažeidimus, kurių jie ir patys neneigia, galėtų būti surengta masinė ir sėkminga apkalta, kaip nutiko už balsavimo procedūros pažeidimus išmestam vargšui „prisikėlėliui” L. Karaliui. Reikalaujama paleisti Seimą, nors tam nėra ir nebus reikiamo balsų skaičiaus, arba priešlaikinių rinkimų, nors nei vieno Konstitucijoje nustatyto pagrindo tam nėra. Nemokamas cirkas tęsiasi.

Įsisiautėjęs S.Skvernelis net siūlė balsavimą Seime iš viso panaikinti ir įgalinti apkaltos sprendimus priimti Konstitucinį teismą, kas jam įžengus į S.Daukanto aikštės kabinetą galutinai užbaigtų diktatūros kūrimą, nes tautos atstovybė prarastų paskutines galias. Tam audringai plojo nepatenkinti, įskaudinti, tuščių politikų ir valdiškų žurnalistų lozungų paveikti žmonės, nepagalvodami, jog atėmus sprendimo teisę iš negero Seimo ir perdavus ją niekieno nerinktam teisininkų būreliui, teisių nebeturėtų ir žmonių išrinktas tikrasis Seimas visais, ne tik valdžios krėslams lemiamais momentais.

Sistema po truputį byra toliau, sumaištys bus vis didesnės, pratinkitės. Nei mums, nei valstybės ateičiai jokio skirtumo, buvo M.Bastys deputatu ar nebebus. Rungtynės vyksta toliau, tačiau nesvaikim – niekas apie mus čia negalvoja ir niekam mes nerūpim.

Šioje aikštelėje tiesiog nėra mūsiškių ir nėra už ką sirgti – nusipirkim spragėsių ir stebėkim gražius derinukus, tritaškius ir dėjimus iš viršaus. Gal tik nauji rinkimai M.Basčio apygardoje patenkins smalsumą, kur krypsta reitingų rodyklės, nors mūsų reitingų profesionalai seniai žino, kad reitingų rezultatai labiausiai priklauso nuo reitingų rezultatų.

2018.03.15; 06:00

Politinės intrigos

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio viešus pasisakymus bei jų atitikimą parlamento nariams keliamiems etikos reikalavimams.

Išplatintu pranešimu STT atkreipia dėmesį, kad viešai skelbiama informacija, kuri, kaip nurodo viešosios informacijos skleidėjas, yra parengta remiantis R. Žemaitaičio teiginiais, jog neva „įrašą, kuriame žemės ūkio ministras kartu su viceministru spaudžia tuometinį Nacionalinės žemės tarnybos vadovą pasitraukti iš pareigų paviešino Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, nes jų vadovybė nereagavo“, neatitinka tikrovės.

Minėtas garso įrašas nėra užfiksuotas STT pareigūnų, taip pat jis nėra paviešintas STT ar STT pareigūnų iniciatyva ar pastangomis.

Atsižvelgdami į tai, kad pasisakymai apie neteisėtą garso įrašo paviešinimą, tariamą STT vadovybės neveiklumą bei šio neveiklumo neva sąlygotus STT pareigūnų veiksmus, neatitinka tikrovės, nepagrįstai menkina STT dalykinę reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą šia institucija. Tai gali turėti neigiamos įtakos STT tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašoma įvertinti R. Žemaitaičio elgesį ir priimti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos kompetencijai priskirtus sprendimus.

Portalas tv3.lt paviešino žemės ūkio ministro Broniaus Markausko ir jo pavaduotojo viceministro Artūro Bogdanovo pokalbio įrašą su tuometiniu Nacionalinės žemės tarnybos vadovu Danieliumi Kupriu, kuriame pastarasis įkalbinėjamas savo valia trauktis iš pareigų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.13; 00:30

AtsargiaiSkaitomiausios

Telefonas – puikus įrenginys pasiklausymui. Slaptai.lt nuotr.

Policinė valstybė – anaiptol ne vien policininkų gausa gatvėse. Daug geriau ją apibūdina tam tikras valdžios elgesys. Atrodo, šventvagiška net pagalvoti, jog Lietuva galėtų tapti policine valstybe.

Vis tik kai kurie veiksmai, ypač bandymai labai rimtas problemas spręsti draudimais, baudomis ir administracinėmis priemonėmis, verčia kelti šį klausimą. Tokia politika taip pat rodo valdžios nepasitikėjimą savo piliečiais bei vengimą ieškoti rimtų problemų priežasčių. Kai svarbios problemos sprendžiamos draudimais, lieka tik veiklos ir sprendimo regimybė.

Beje, apie policinę valstybę kiek anksčiau buvo prabilusi ir Prezidentė D. Grybauskaitė. Ji dar 2015-ųjų metų vasarą policiniais metodais pavadino tuometinio Vidaus reikalų ministro S. Skvernelio nurodymą teisėsaugos institucijų vadovams pranešti apie būsimus susitikimus su politikais arba informuoti apie tokių susitikimų darbotvarkę po susitikimų.

Nuo to laiko daug vandens nutekėjo. Valstiečiai – žalieji laimėjo rinkimus, o S. Skvernelis tapo Ministru Pirmininku bei populiariausiu politiku, kurį kai kas mato net prezidento krėsle. Tai būtų pirmasis Lietuvos prezidentas – buvęs policininkas.

Gaila, bet dabartinė Seimo dauguma bando draudimų ir baudų politiką įgyvendinti praktikoje. Baudos ir draudimai auga kaip grybai po lietaus. Pradedant neesminėmis vairavimo taisyklėmis ir baigiant rimtesniais dalykais.

Štai keli pavyzdžiai.

Prieš rinkimus kova su girtavimu buvo valstiečių – žaliųjų firminis ženklas. Pats kalbėjimas apie „kovą su alkoholizmu“ kvepia tarybiniais laikais – ir pačiu šūkiu, o dar labiau priemonėmis. Draudimais ir kitomis administracinėmis priemonėmis girtavimą stabdė M. Gorbačiovas; dar anksčiau įstatymais alkoholio draudimas arba prohibicija buvo paskelbta Jungtinėse Valstijose. Abu „kryžiaus žygiai“ baigėsi visišku fiasko, jei nelaikysime sėkme naujų milijonierių, jais tapusių nelegaliai pardavinėjant alkoholį, atsiradimo.

Seimo dauguma, įsitikinusi tuo, kad Lietuva yra labiausiai gerianti valstybė pasaulyje, priėmė visokių draudimų, baudų, kaip tarybiniais laikais sakydavo, įgyvendino „administracines priemones“ alkoholizmui įveikti. Skaičiai, ar tikrai Lietuva yra labiausiai gerianti pasaulyje valstybė, taip ir liko iki galo nepatvirtinti. Tačiau tai palikime statistikos mėgėjams. Yra svarbesnių klausimų, į kuriuos net nebuvo bandyta atsakyti.

Pats svarbiausias jų – kodėl Lietuvoje daug geriama. Atsakymas, jog tai „sovietinis palikimas“, netenkina, nes Lietuva seniai nėra sovietinė respublika. Tačiau bent dalis priežasčių, matyt, yra panašios į tas, dėl kurių emigruojama – daug kam Lietuvoje nėra gera gyventi.

Antras klausimas – kaip padėti žmonėms, norintiems negerti. Tai faktiškai iš viso nebuvo svarstyta. Atrodo, jog vien draudimas pardavinėti degtinę iki įstatymais nustatytos valandos ar amžiaus cenzo pakėlimas galėtų išspręsti alkoholizmo problemą. Ir apskritai, kodėl reikėtų stengtis kokiam nors girtuokliui padėti, jei jį galima bausti arba gerti jam uždrausti. Taškas. Problema išspręsta?

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Kitas pavyzdys. Skelbiama kova su korupcija. Pirmais smuikais groja STT ir FNTT. Stebime, kas nutinka, tiriant vadinamąsias rezonansines bylas: pradžioje triukšmas, kai kada nutekinti telefoniniai pokalbiai, o po to nieko, tyla. Ne, ne nieko. Šalyje kuriama, nesvarbu, sąmoningai ar ne, baimės atmosfera. Kaip V. Putino Rusijoje – nebežinai, kas kaltas, o kas ne, o kas dar tiesiog nežino, kad yra kaltas.

Kaip rašė R. Valatka, klausomasi dažnai. 2010-ųjų metų duomenimis, ES teisėsauga kreipėsi į telebendroves prašydama duomenų pagal ES „Sekimo direktyvą“ tiek kartų: Lietuva – 105 tūkst., Ispanija – 53,6 tūkst., Vokietija – 12,7 tūkst., Suomija – 5,5 tūkst., Danija ir Estija – po 4 tūkstančius. Tai 2010 metų duomenys. Vėlesnių duomenų nėra.

Piliečių kontrolė yra ne tik telefoninių pokalbių klausymasis. Lietuvoje atsiranda policijos nuovados mentalitetas. Neseniai viešoje erdvėje paskelbtas uždavinys sunaikinti šešėlinę ekonomiką. „Šešėlis“ nėra gerai, bet kovos priemonės vėl kvepia nuovada.

Sakykime, būtų įvestas draudimas nuo tam tikros sumos atsiskaityti grynaisiais. Taip esą būtų smogtas smūgis „šešėliui“. Tačiau kodėl žmogus negali pasirinkti, kuo atsiskaityti – kortele, bankiniu pervedimu ar grynaisiais? Juk pasiėmus atlyginimą ir sumokėjus mokesčius niekam neturėtų rūpėti, ką pilietis perka, jei neužsiima nusikalstama veikla. Nusikalstamai veiklai tirti yra sukurtos tam skirtos institucijos, o apskritai turėtų galioti nekaltumo prezumpcija, o ne visuotinė kontrolė.

Be to, atsiskaitant kortelėmis ar bankiniais pavedimais, kaip pastebėjo ne vienas apžvalgininkas, ribojamas žmogaus privatumas. Juk bankai žino, kur ką perki, ir tai lieka bankų kompiuteriuose. Kaupiama informacija, kurią ne kiekvienas pilietis norėtų suteikti bankui, kuris nežinia kam ją gali pateikti. Ne kiekvienas norėtų net ir dalį savo privatumo perleisti „didžiajam broliui“.

Arba dar įdomesnis įstatymas: perkant žemę bus galima atsiskaityti vien bankiniais pavedimais. „Didysis brolis“ panoro sužinoti, ar pirkai arą žemės, ar ne, ir kiek mokėjai. Tai, visų pirma, pavėluota, nes apsukrūs piliečiai seniai susipirko šimtus hektarų žemės ir tapo žemvaldžiais. Be to, net kelios dešimtys procentų piliečių iš viso neturi sąskaitų bankuose. Tai tik padidins „šešėlį“, nes padaugės dovanojimų ir kitų būdų apeiti šią naujovę. Taip ne kovojama su „šešėliu“, bet didinamas teisinis nihilizmas. 

Sekimas

Totalios kontrolės, kaip žinoma, pasiekti neįmanoma, o kuo ji formaliai didesnė, tuo vis mažiau galima ką nors kontroliuoti.

Yra vienintelis kelias iš daugelio bėdų – pilietinės visuomenės kūrimosi skatinimas, o ne bandymas su visais elgtis kaip su nusikaltėliais ar neatsakingai besielgiančiais vaikais.

2017.12.28; 05:55