Aptverti Seimo rūmai per Šeimų sąjūdžio mitingą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimas po pateikimo nepritarė Seimo nario Petro Gražulio pateiktoms Susirinkimo įstatymo pataisoms, leisiančioms arčiau valdžios institucijų rengti įvairias akcijas ir susirinkimus.
 
Buvo siūloma numatyti, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės ir teismų pastatų, kaip ir prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, gali būti organizuojami ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų.
 
Projektas po pateikimo nesulaukė paramos, už jį balsavo 34 parlamentarai. 45 buvo prieš, 17 susilaikė. Galimybės tobulinti projektą nebeliko, jis atmestas.
 
Projekto autoriai mano, kad susirinkimo vietos nevienodas traktavimas, o iš esmės ir susirinkimų laisvės (teisės pasirinkti susirinkimų vietą) varžymas pažeidžia konstitucinę piliečių teisę į susirinkimus. Pasak jų, šiuo pakeitimu būtų prisidedama prie susirinkimų laisvės efektyvesnio užtikrinimo.
 
„Pavyzdžiui, prie Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės pastatų, išlaikant dabartiniame teisiniame reguliavime nurodytą atstumą, nėra galimybės tinkamai organizuoti susirinkimų, kadangi, įvertinant susirinkimų organizavimo ribas, piliečiams susirinkti trukdo esantys pastatai, keliai, gatvės. Laikantis susirinkimų organizavimo ribos, piliečiai, siekdami įgyvendinti susirinkimų teisę, pvz., prie Seimo pastatų, kai kuriais atvejais turėtų susirinkimą organizuoti už Neries upės. (….) Susirinkimai ar pavienio asmens akcija pagal esamą teisinį reguliavimą organizuojami taip, kad susirinkimo organizatorius negali laisvai pasirinkti susirinkimo vietos – 75 metrų atstumas nuo Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės ir teismų pastatų yra per žymus, kas vertintina kaip konstitucinės piliečių teisės į susirinkimus ribojimas“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
 
Šiuo metu įstatymas numato, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės ir teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, o prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, Valstybės saugumo departamento sistemos, policijos, prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir kitų krašto apsaugos sistemos objektų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, branduolinės energetikos objektų apsaugos zonų – ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2021.12.10; 05:16

Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl riaušių prie Seimo organizavimo. Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, atsakomybė dėl mitingo metu fiksuotų pažeidimų kils renginio organizatoriams.
 
„Vyksta policijos operacijos aktyvioji bazė ir šiandien visą dieną mūsų policijos pareigūnai dirbo renginyje, kuris pagal išduotą leidimą turėjo baigtis 17 valandą. Bet, kaip matome, prieš 17 valandą dalis žmonių iš mitingo neišsiskirstė, o patraukė prie tam tikrų Seimo pastato vietų, ėmėsi aktyvių veiksmų siekdami užblokuoti judėjimą tiek transporto priemonių, tiek asmenų“, – žurnalistams antradienio vakarą teigė R. Požėla.
 
Policijos generalinio komisaro teigimu, matant, kad situacija ir toliau eskaluojasi buvo priimtas sprendimas parengti policijos operaciją.
 
„Tai šiek tiek užtruko, nes reikėjo mobilizuoti mūsų pareigūnus, surinkti į vieną vietą. (…) Tai užtruko, nes reikėjo ir instruktažą pravesti atitinkamą, sudėlioti aiškiai, taktiškai mūsų veiksmus“, – paaiškino jis.
 
Jo teigimu, minimalus tikslas šiuo metu yra užtikrinti 25 metrų atstumą nuo Seimo. R. Požėlos teigimu, tolesni pareigūnų veiksmai priklausys nuo situacijos. Policijos generalinio komisaro teigimu, protesto organizatoriams gresia atsakomybė.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Pirminis tikslas yra užtikrinti Susirinkimų įstatymo reikalavimą, nors pats renginys jau yra vykdomas pažeidžiant Susirinkimų įstatymą, tai tie dalykai yra dokumentuojami ir, be abejo, kad atsakomybė vienokia ar kitokia renginio organizatoriams kils. Beje, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių organizavimo“, – sakę jis.
 
R. Požėlos teigimu, operacijos metu pareigūnams teko imtis fizinės prievartos veiksmų ir specialiųjų priemonių.
 
„Deja, operacijos metu, mano žiniomis, vienas pareigūnas yra sužalotas. Mano žiniomis, sužalota jo akis“, – informavo generalinis policijos komisaras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.11; 06:40

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas siūlo Susirinkimų įstatymo pataisas, kurios leistų žmonėms laisviau pareikšti savo pozicijas.
 
Įstatyme jis siūlo numatyti, kad susirinkimo organizatoriai laisva forma gali, bet neprivalo pranešti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių.
 
„Projekto parengimą paskatino siekis numatyti galimybę, bet ne privalomumą, susirinkimo, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, organizatoriams laisva forma pranešti apie organizuojamą susirinkimą. Manytina, kad nedidelė žmonių grupė, laikydamasi viešosios tvarkos reikalavimų organizuodama taikų viešą susirinkimą, turėtų galimybę tai daryti lengviau, įgyvendindama savo teises ir laisves“, – sako A. Anušauskas.
 
Kovo 11-oji. Nesankcionuotos eitynės. 2013-ieji. Vytauto Visocko nuotr.

Konstitucijos 36 straipsnyje nustatyta, kad: „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.“
 
„Atsižvelgiant į tai, kad teisė rengti ir rinktis į taikius susibūrimus yra įtvirtinta ir Konstitucijoje, ir tarptautinės teisės aktuose, pažymėtina, kad piliečių siekis organizuoti taikius susirinkimus, nepažeidžiant pamatinių visuomenės vertybių, viešosios tvarkos ir kitų asmenų teisių, yra vienas iš pilietinio aktyvumo raiškos, o ir demokratijos veikimo principų. Tad įstatymo projekto tikslas yra leisti žmonėms laisviau pareikšti savo pozicijas, įstatymu įtvirtinant tai, kad apie susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, organizatoriai gali pranešti, tačiau neprivalo“, – sako A. Anušauskas.
 
Įstatyme šiuo metu nurodyta, kad susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 10:25