Susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu, gavus informacijos apie galimai neracionaliai naudojamas lėšas, valstybės įmonėje „Utenos regiono keliai“ bus atliktas auditas.
„Tai nuoseklus Susisiekimo ministerijos žingsnis, – sako ministras Rokas Masiulis. – Lėšų švaistymas, galimos korupcijos apraiškos yra netoleruotinos, todėl visi įtarimų keliantys pirminės dokumentų analizės faktai privalo būti nuosekliai ištirti.“
Kaip informavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, pirminė dokumentų analizė parodė, kad šioje įmonėje 2010 m., 2011 m. ir 2016 m., atliekant apie 317 kv. m administracinio pastato vidaus ir išorės remonto darbus, per minėtus trejus metus išleista daugiau nei 461 000 Eur. Tai reiškia, kad pastato 1 kvadratinio metro remontas kainavo kiek daugiau nei 1454 Eur.
Siekdama išsiaiškinti šių darbų pagrįstumą ir racionalumą, Kelių direkcija atliks auditą bendradarbiaudama su Susisiekimo ministerijos vidaus audito specialistais.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.
Susisiekimo ministro įsakymu iš pareigų atleistas VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Algimantas Raščius.
„Įmonėje nustatyti šiurkštūs pirkimų procedūrų pažeidimai, keliantys pagrįstų abejonių dėl generalinio direktoriaus darbo skaidrumo ir efektyvumo. Viešųjų pirkimų tarnyba atskleidė, kad įmonėje klestėjo neskaidrūs, galimai vienam tiekėjui subalansuoti viešieji pirkimai. Patikrinimo metu nustatyta, kad „Oro navigacijos“ vadovas į VPT išvadas neatsižvelgė, o pati įmonės veikla ne kartą kėlė abejonių dėl galimos korupcijos. Vertindamas situaciją konstatuoju, kad vadovas nebegali vykdyti savo pareigų“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Laikinai VĮ „Oro navigacija“ vadovaus Mindaugas Gustys, kuris iki šiol ėjo Ekonomikos skyriaus viršininko pareigas.
Jau artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas generalinio direktoriaus pareigoms užimti.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pernai atlikusi VĮ „Oro navigacija“ dviejų 2015 m. organizuotų viešųjų pirkimų vertinimą, nustatė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pažeidimų. Šie pažeidimai turėjo įtakos pirkimų rezultatams.
VPT 2016 m. birželį įpareigojo įmonę nutraukti naujojo administracinio ir regiono skrydžių valdymo centro pastato statybos darbų pirkimo procedūras. 2016 m. rugpjūtį VPT nurodė, kad pasirašyta 3,25 mln. eurų vertės ryšių, navigacijos ir stebėjimo techninės patalpos statybos sutartis su UAB „Satela“ turi būti pripažinta niekine ir nutraukta bei organizuotas naujas pirkimas.
Įmonei paskelbus naują pirkimą iš rinkos dalyvių ir vėl gautos pretenzijos dėl galimai vienam tiekėjui pritaikytų pirkimo sąlygų.
Susisiekimo ministerijai sukėlė abejonių neskelbiamų derybų būdo pasirinkimas įrangos pirkimams iš tiekėjų NRPL Oy ir „Thales“ – įmonė neatliko rinkos tyrimo potencialiems tiekėjams ir numatomai pirkimo vertei nustatyti. „Oro navigacijos“ už beveik 500 tūkst. eurų iš NRPL Oy įsigyta įranga neatitinka realaus įmonės poreikio – įranga naudojama kaip pagalbinė, o ES teisės aktų reikalavimų tinkamam įgyvendinimui įmonė turės įsigyti kitą įrangą.
VĮ „Oro navigacija“ iš vieno konsultacinių paslaugų teikėjo UAB „VG Consult“ pagal 2012–2014 m. pasirašytas 5 sutartis įsigijo paslaugų už 171,9 tūkst. eurų. Susisiekimo ministerijai sukėlė abejonių šių konsultacinių paslaugų reikalingumas ir viešųjų pirkimų skaidrumas.
Taip pat nustatyta, kad VĮ „Oro navigacija“ iš vieno tiekėjo UAB „Santika“ 2010–2016 m. įsigijo kelionių organizavimo paslaugų už 692,5 tūkst. eurų. Patikrinimo metu kilo pagrįstų abejonių, ar perkant šias paslaugas buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo.
Vyriausybė protokoliniu sprendimu išreiškė politinį pritarimą Susisiekimo ministerijos pateiktam Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių susitarimo projektui dėl „Rail Baltica“ jungties plėtros.
Tarpvyriausybinį susitarimą planuojama pasirašyti Baltijos Ministrų Tarybos Premjerų susitikime Estijos sostinėje Taline š. m. sausio 31 d.
Šiuo susitarimu siekiama užtikrinti, kad europinės vėžės geležinkelių transporto infrastruktūros statybos darbai būtų baigti iki 2025 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose, taip pat sudarytos projekto partnerėms tinkamos sąlygos įgyvendinti „Rail Baltica“.
„Susitarimas leis įtvirtinti trijų Baltijos šalių įsipareigojimus pabaigti „Rail Baltica“ projektą visa darbų apimtimi, įskaitant ir Vilniaus jungtį bei linijos Kaunas–Lenkijos valstybės siena modernizavimą. Lietuvai labai aktualūs Latvijos ketinimai, kad investicijos nuo Kauno iki Panevėžio ir tolyn iki Latvijos valstybės sienos, ir atitinkamai Latvijos investicijos savo pusėje iki Lietuvos sienos nebūtų betikslės“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Susisiekimo ministro R. Masiulio teigimu, įgyvendinus projektą Baltijos šalyse padidėtų investicijos į transporto ir logistikos sritį. Tai suteiktų daugiau galimybių ir didesnę naudą piliečiams ir verslui visoje Lietuvos teritorijoje.
Susitarimo „Dėl geležinkelių jungties „Rail Baltic/Rail Baltica plėtros“ projektas darbo tvarka buvo suderintas su atsakingomis Latvijos ir Estijos institucijomis. Jame numatyti projekto partnerių įsipareigojimai, nustatytas projekto įgyvendinimo koordinavimo mechanizmas, numatyti bendradarbiavimo su Lenkija ir Suomija būdai.
Susitarimo projektas buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje, kur visi suinteresuoti asmenys galėto teikti pastabas. Visuomenės pastabų ir pasiūlymų negauta.
Dokumentas bus pateiktas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimui. Jį dar turės ratifikuoti ir Latvijos bei Estijos Parlamentai.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis raštu kreipėsi į svarbiausias šalies saugumą ir finansinės veiklos skaidrumą tiriančias įstaigas dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos tyrimų bei įvertinimo nacionalinio saugumo aspektu.
Inicijuoti tokius tyrimus buvo nuspręsta š. m. sausio 11 d. Vyriausybės pasitarime, atsižvelgiant į abejones dėl bendrovės veiklos skaidrumo ir į Seimo narių pateiktus klausimus dėl bendrovės veiklos faktų.
Valstybės saugumo departamento (VSD) prašoma įvertinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklą nacionalinio saugumo aspektu, pagal kompetenciją atsižvelgiant į Seimo narių pateikiamą informaciją apie bendrovės ir prieštaringos reputacijos trečiųjų šalių įmonių ryšius.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prašoma atlikti bendrovės finansinių srautų tyrimus, pagal kompetenciją įvertinant Seimo narių klausimą apie galimus verslo įmonių, turėjusių sandorių su AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsiskaitymus per ofšorines kompanijas.
Į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) kreipiamasi su prašymu atlikti galimų korupcijos atvejų AB „Lietuvos geležinkeliai“ tyrimus. STT prašoma pagal kompetenciją įvertinti Seimo narių keliamus klausimus dėl bendrovėje taikytų vidaus sandorių procedūrų, atsiskaitymų per ofšorines kompanijas bei galimo paramos ir labdaros skirstymo politizavimo.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) prašoma atlikti tyrimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdytų vidaus sandorių procedūrų, pagal kompetenciją įvertinant Seimo narių klausimą, dėl kokių priežasčių įmonėje taip plačiai buvo taikomi tokie sandoriai ir ar jais nebuvo slepiami korupciniai sandoriai bei susitarimai.
Minėtų institucijų prašoma išvadas ir pasiūlymus pateikti Susisiekimo ministerijai, kuri apibendrintą informaciją teiks Vyriausybei.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.
Įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, patvirtinantis dar vieno svarbaus projekto „Rail Baltica“ etapo įgyvendinimo Lietuvoje pradžią.
Juridinę galią įgavo Susisiekimo ministerijos pateiktas europinės vėžės specialusis planas, kuriame nurodyta tiksli geležinkelio nuo Kauno iki Latvijos valstybės sienos linija. Tai reiškia, kad pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamentas per 5 darbo dienas išsiųs daugiau nei 2 tūkst. 100 pranešimų žemės sklypų savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, kuriuos informuos apie įsiteisėjusį Vyriausybės nutarimą.
Informacijos gavėjams bus pranešta, kad prasideda žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos/Latvijos valstybių siena tiesti pagal šalies Vyriausybės patvirtintą specialųjį planą.
Papildomai informacija bus pateikta žiniasklaidoje, kad apie pradedamas žemės paėmimo procedūras galėtų sužinoti sklypų savininkai, kurie išvykę į užsienį ar nėra žinoma jų gyvenamoji vieta, taip pat mirusių žemės sklypų savininkų paveldėtojai.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras planuojama baigti 2019 m. antroje pusėje.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.
Lietuvos keliuose pernai buvome gerokai saugesni. Statistikos duomenimis, 2016 m. šalies keliuose žuvo 189 eismo dalyviai, arba 53 eismo dalyviais (21,9 proc.) mažiau nei 2015 m. Tai geriausias pasiekimas nuo 1952 m. – tais metais šalies keliuose žuvo 180 žmonių.
Šiems rezultatams įtakos turėjo kelių infrastruktūros tobulinimas, intensyvus saugaus eismo priemonių diegimas, sustiprinta Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjų kontrolė ir aktyvi švietėjiška veikla.
Praėjusiais metais rekonstruota daugiau nei 250 avaringų ruožų, kuriuose įrengtos įvairios saugų eismą gerinančios priemonės (žiedinės sankryžos, atitvarai ir t.t.), nutiesta ar rekonstruota 14,60 km pėsčiųjų ir dviračių takų, pertvarkyta 17 avaringų sankryžų, iš kurių 6 perdarytos į žiedines, valstybinės reikšmės kelių ruožuose gyvenviečių teritorijose įdiegtos 198 inžinerinės greičio mažinimo priemonės (trapecinės, sinusoidinės formos greičio mažinimo kalneliai, trasos iškreivinimai, „miesto vartai”).
2016 m. taip pat buvo įrengti 2 išmanieji šviesoforai su greičio viršijimo nustatymo funkcija, rekonstruotos 86 avaringos pėsčiųjų perėjos, kuriose papildomai įrengtas kryptinis apšvietimas.
Per pastaruosius 7-erius metus valstybinės reikšmės keliuose pavyko sumažinti juodųjų dėmių (avaringiausių kelių vietų) skaičių daugiau nei 10 kartų – nuo 280 iki 27.
Eismo dalyvių elgesį keliuose kontroliavo policijos pareigūnai, kurie skirtingose Lietuvos vietose nuolat stabdė neatsakingus vairuotojus, kiekvieną savaitgalį tikrino jų blaivumą.
Organizuojant švietėjišką saugaus eismo veiklą, buvo glaudžiai bendradarbiauta su suinteresuotomis institucijomis.
2016 m. buvo tęsiami tokie projektai kaip „Saugokime vieni kitus keliuose“, „Eismo saugumas bendruomenėse“, nuolat skatinama dėvėti atšvaitus.
Atsižvelgiant į didelį eismo intensyvumą ir avaringumą kelyje Vilnius–Trakai, šį kelią numatoma praplatinti nuo dviejų iki keturių eismo juostų, šalia jo nutiesti dviračių taką.
Kelio platinimo galimybės ir artimiausi darbai aptarti Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir Trakų rajono savivaldybės vadovų pasitarime.
Statistikos duomenimis, vidutinis eismo intensyvumas kelyje Vilnius–Trakai siekia beveik 16 500 automobilių per parą, iš jų apie 1 200 yra krovininės transporto priemonės. Tai apie triskart daugiau nei vidutiniškai kelyje A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė (apie 5 130 automobilių per parą, iš jų 334 krovininiai), kuriam priklauso ruožas Vilnius–Trakai.
Eismo saugos specialistai pažymi, kad kelyje Vilnius–Trakai eismas intensyvus tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, be to, dėl kelyje pasitaikančių lėtaeigių transporto priemonių susiformuoja spūstys. Greitesnės transporto priemonės dažnai bando lenkti lėtesnes neleistinose vietose, taip sudarydamos avaringas situacijas. Kelio praplatinimas padės išvengti daugelio tokių situacijų, pagerins eismo sąlygas ir saugą.
Dėl kelio platinimo nuspręsta pasirašyti trišalę Kelių direkcijos bei Vilniaus miesto ir Trakų rajono, per kurių teritorijas eina šis kelias, savivaldybių sutartį. VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas per keletą artimiausių mėnesių parengs kelio platinimo projektinius sprendinius. Atsižvelgdamos į juos, savivaldybės parengs teritorijų specialiuosius planus, bus priimti sprendimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir rengiamas techninis kelio platinimo projektas. Kelio platinimo darbų pradžia priklausys nuo minėtų parengiamųjų darbų trukmės.
Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtoms Kelių eismo taisyklių (KET) pataisoms, kuriomis numatytas lankstesnis mopedų, motociklų, triračių ir visų rūšių keturračių padangų naudojimo reglamentavimas. Įsiteisėjus KET nuostatų pakeitimams, privalomas žieminių padangų naudojimas, vairuojant šias transporto priemones, sutrumpėtų 2 mėnesiais.
Senovinis automobilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Teikdami Kelių eismo taisyklių pataisas atsižvelgėme į motociklininkus vienijančių organizacijų nuomonę. Liberalesnis žieminių padangų naudojimas suteiks vairuotojams galimybę patiems apsispręsti, kada verta pakeisti vasarines padangas į žiemines, o kada ne“, – teigė susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.
Remiantis dabartinėmis KET nuostatomis, eksploatuojant motorines transporto priemones, žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. KET nuostatų pakeitimo projekte nurodyta, kad vairuoti mopedus, motociklus, triračius ir visų rūšių keturračius su vasarinėmis padangomis būtų draudžiama gruodžio–vasario mėn., bet leidžiamas nuo kovo 1 d. iki lapkričio 30 d., jeigu važiuojamoji dalis – be sniego ir ledo.
Taip pat pritarta Susisiekimo ministerijos siūlymui suvienodinti lengvųjų ir krovininių automobilių, kurių didžiausia leistina masė ne didesnė kaip 3,5 t, maksimalų leistiną greitį (dabar krovininiams automobiliams iki 3,5 t automagistralėse ir greitkeliuose nustatytas mažesnis greitis: 110/100 km/h).
Keisis ir transporto priemonių vilkimo lanksčia vilktimi tvarka – bus draudžiamas ne tik vilkimas per plikledį, bet ir visais atvejais, kai bent dalis važiuojamosios atkarpos bus apsnigta ar apledėjusi. Tokiomis kelio sąlygomis tikslinga rinktis vilkimą standžia vilktimi arba transportavimą užkėlus.
KET pataisos įsigalios artimiausiu metu, t. y. kitą dieną, kai Vyriausybės nutarimas bus paskelbtas Teisės aktų registre.
Sutarties su Uzbekistano partneriais pasirašymo akimirka.
Lietuva ir Uzbekistanas pasikeis papildomais leidimais, skirtais vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, stiprins dvišalę partnerystę transporto srityje ir kartu spręs vežėjams aktualius klausimus.
Šie trys pagrindiniai susitarimai buvo priimti Susisiekimo ministerijoje įvykusiame bendrame Lietuvos ir Uzbekistano komisijos posėdyje dėl tarptautinio krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis.
„Susitikime priimti dvišaliai sprendimai leis Lietuvos ir Uzbekistano vežėjams aktyviau plėtoti tarptautinius krovinių vežimus kelių transportu, sudarys palankesnes sąlygas abiejų valstybių prekybiniams ryšiams“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Susitarta, kad dar šiemet Lietuvai papildomai bus perduota 100 leidimų, skirtų tarptautiniam krovinių vežimui iš/į trečiųjų (-iąsias) šalių (-is), Uzbekistanui – 100 tranzitinių leidimų. Posėdyje aptartos ir preliminarios leidimų kvotos 2017 m.
Komisija taip pat numatė dvišalės partnerystės transporto srityje perspektyvas, susitarė glaudžiai bendradarbiauti vežėjams aktualiais klausimais ir nuo šiol bendrus posėdžius rengti reguliariai.
Šis posėdis – tai pirmasis oficialus susitikimas po to, kai 1997 m. Lietuvos ir Uzbekistano Vyriausybės pasirašė susitarimą dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų tarp Lietuvos ir Uzbekistano bei tarp Lietuvos, Uzbekistano ir trečiųjų šalių.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.
Dviračių takai nuo Lietuvos valstybės sienos su Latvija iki Nidos bus plėtojami kaip tarptautinės dviračių trasos „EuroVelo Geležinės uždangos“ („EuroVelo 13“) dalis.
Dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rugpjūčio 30 d. Palangos Kurhauzo salėje vyks projekto pristatymas, o rugpjūčio 31-ąją Palangos oro uoste – spaudos konferencija.
„Kelionės dviračiais Europoje itin populiarios. Įgyvendinus šį prasmingą projektą Lietuva neabejotinai sulauks didesnių turistų srautų. Išplėtota dviračių infrastruktūra galės džiaugtis ir šalies dviratininkai“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
„EuroVelo 13“ iniciatorius – Europos Komisijos Transporto ir turizmo komiteto pirmininkas, Europos parlamento (EP) narys Michaelis Crameris. Rugpjūčio pabaigoje jis viešės Lietuvoje ir dalyvaus šio projekto pristatyme.
Europarlamentaras taip pat susitiks su savivaldybių, per kurių teritorijas numatyta tarptautinė dviračių trasa, ir institucijų, atsakingų už dviračių infrastruktūros plėtrą Lietuvoje, atstovais. Susitikimo metu bus diskutuojama apie „EuroVelo13“ ir dviračių infrastruktūros plėtros galimybes.
Buvusią „Geležinę uždangą“ – po Antrojo pasaulinio karo padalintos Europos ribas – žyminti trasa tęsiasi 6800 km. Ji prasideda prie Barenco jūros Norvegijoje, eina palei Suomijos ir Rusijos valstybių sieną iki Baltijos jūros, toliau – Estijos, Latvijos, Lietuvos, Kaliningrado srities, Lenkijos pajūriu iki Liubeko miesto Vokietijoje.
Dviračių trasa tęsiasi palei Rytų ir Vakarų Vokietijas skyrusią sieną, Čekijos sieną su Vokietija ir Austrija, Austrijos sienas su Slovakija ir Vengrija, pasiekia buvusią Jugoslaviją, Rumuniją ir Bulgariją. Trasos pabaiga – Carevo miestas Bulgarijoje, prie Juodosios jūros.
Lietuvoje „Geležinės uždangos“ trasa driekiasi išskirtinėmis vietomis – pajūriu, per Kuršių neriją.
EP narys M. Crameris pastarąjį kartą Lietuvoje viešėjo 2011 m. ir šią tarptautinę dviračių trasą pristatė Susisiekimo ministerijoje.
Susisiekimo ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje pristatytos liepos 20–23 d. Palangoje vyksiančios tradicinės, jau septynioliktosios, tarptautinės automobilių 1000 km lenktynės nauju pavadinimu „ENEOS 1006 km“.
Senieji automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tai didžiausios lenktynės Baltijos šalyse, itin daug dėmesio skiriančios saugaus eismo propagavimui.
„Saugus eismas – vienas svarbiausių Susisiekimo ministerijos prioritetų. Darome viską, kad eismo sauga nuolat gerėtų, o skiriamas ypatingas dėmesys šiai kelių transporto sričiai leidžia pasiekti neblogų rezultatų, – konferencijoje sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. – Šią sporto šventę labai vertinu ir todėl, kad tiek mūsų, tiek užsienio šalių sportininkai yra vairavimo profesionalai, kurie ne tik siekia pergalių, bet ir skubėdami finišo link griežtai laikosi taisyklių. „ENEOS 1006 km lenktynės“ – svarbus ir išties atsakingas vairavimo ir kartu saugaus eismo egzaminas, kurį lenktynininkai, manau, išlaiko su pagyrimu.“
Susisiekimo ministras pakvietė pamąstyti, kodėl gi mes, ramiai važiuodami šalies keliais ar miestų gatvėmis, negalime būti vairuotojais iš didžiosios raidės, jei žmonės net ekstremaliomis sąlygomis gali vairuoti pavyzdingai?
Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Romas Austinskas teigė, kad renginio organizatoriai kasmet negaili pastangų, entuziazmo ir išmonės, todėl šios varžybos garsėja ne tik azartiška, uždegančia sportine puse, bet ir atskirų pramogų gausa. Viena jų – lankytojų antplūdžio lenktynių dienomis Palangoje sulaukianti atskiroje teritorijoje įrengta saugaus eismo klasė.
Šiemet ji veiks jau 17 kartą. Čia vaikai galės dalyvauti viktorinose, elektromobiliais miniatiūrinėje gatvėje su žiedine sankryža, veikiančiais šviesoforais ir visais būtinais kelio ženklais, laimėti prizų. Suaugusieji galės išbandyti automobilio virtimo stimuliatorius ir įsitikinti, kokie yra svarbūs saugais diržai. Visa tai lenktynių žiūrovams pasiūlys išbandyti Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Lenktynes rengiančios VšĮ „Promo events“ direktorius Darius Jonušis pabrėžė, kad organizatoriai jau pasirengę atsakingiausiam sezono egzaminui ir tikisi garbingai jį išlaikyti. Jo teigimu, saugų eismą skatinančių lenktynių kvalifikacinių varžybų dalyviai ypač atkakliai varžosi dėl Ministro taurės, kurią Susisiekimo ministerija, kaip pagrindinė renginio partnerė, įsteigė ir šiemet.
Susisiekimo viceministro Arijando Šliupo vadovaujama Lietuvos vyriausybinė delegacija birželio 22–23 d. dalyvauja Kankuno mieste (Meksika) vykstančiame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Skaitmeninės ekonomikos komiteto surengtame ministrų susitikime, kuriame aptariami skaitmeninės ekonomikos iššūkiai ir galimybės, tolesnės plėtros kryptys bei pasirašoma deklaracija „Skaitmeninė ekonomika: inovacijos, augimas ir socialinė gerovė“.
„Vadovaujantis Kankuno deklaracija ir politinių diskusijų išvadomis bus formuojamos skaitmeninės ekonomikos srities rekomendacijos EBPO šalims narėms. Taigi Lietuvai, siekiančiai narystės šioje organizacijoje ir todėl pirmą kartą turinčiai galimybę pasirašyti tokio pobūdžio deklaraciją, šio ministrų susitikimo rezultatai itin svarbūs. Tai bus gairės Lietuvai formuojant informacinės visuomenės plėtros politiką“, – sako susisiekimo viceministras A. Šliupas.
Skaitmeninės technologijų gausa ir įvairovė.
Tai trečiasis EBPO organizuojamas ministrų susitikimas skaitmeninės ekonomikos tema – iki šiol deklaracijos buvo pasirašytos 1998 m. Otavoje ir 2008 m. Seule. EBPO generalinis sekretorius Angel Gurría atkreipė dėmesį, kad pernelyg daug šalių vis dar laikosi dvidešimto amžiaus požiūrio į dvidešimt pirmo amžiaus technologijas, kurios tobulėja itin sparčiai.
Jo teigimu, jau dabar internetas iš esmės keičia žmonių gyvenimo būdą ir darbo sąlygas, tačiau iš jo būtų galima gauti dar daugiau naudos. Kuo ilgiau bus dvejojama dėl skaitmeninės ekonomikos plėtros, tuo mažiau jos teikiamų privalumų galės panaudoti žmonija.
Ministrų susitikime konstatuojama, kad skaitmeninė ekonomika vis labiau skverbiasi į pasaulio ekonomiką. Duomenų srautai šalių viduje ir tarptautiniu mastu sklinda itin greitai ir dideliais kiekiais, ir tai daro didžiulę įtaką inovacijoms, prekybai, tarptautinėms kompanijoms ir visai visuomenei.
Tik nedaugelis sričių lieka nepaliestos skaitmeninės ekonomikos. Susiduriant su šiais iššūkiais būtina užtikrinti gyventojų, verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimą, kad būtų pasiektas naujas požiūris į skaitmeninės ekonomikos politiką.
Deklaracijoje akcentuojamos keturios pagrindinės politikos kryptys, turinčios tapti pagrindu skaitmeninės ekonomikos plėtrai: tai interneto atvirumas, būtinybė stiprinti skaitmeninių duomenų apsaugą, pasaulinių tinklų plėtra bei esminiai darbo pobūdžio ir įgūdžių pokyčiai.
Ministrų susitikime dalyvauja daugiau kaip 1300 deleguotų atstovų. Kankuno deklaraciją pasirašo EBPO šalių narių ir šalių-kandidačių atstovai.
Siekdama plėtoti krovininę laivybą vidaus vandens keliais, Susisiekimo ministerija paskelbė koncesininko atrankos konkursą projektui „Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymas“ įgyvendinti. Su konkurso laimėtoju numatoma pasirašyti 25 m. trukmės koncesijos sutartį, pagal kurią jis turės išplėsti Kauno mieste prie Nemuno naujai įrengtos Marvelės krovininės prieplaukos infrastruktūrą ir vykdyti šios prieplaukos valdytojo funkcijas.
Paraiškų dalyvauti šiame viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projekte laukiama iki šių metų birželio 3 d. Koncesijos sutartį tikimasi pasirašyti iki 2017 m. trečiojo ketvirčio.
„Rail Baltica“ projektas pats yra kaip traukinys – palengva išjudėjo ir ryžtingai važiuoja į priekį“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, pradėdamas Seime surengtą apskrito stalo diskusiją „Rail Baltica: atviras žvilgsnis į projekto dabartį ir ateitį“.
Ministras pabrėžė, kad šiuo metu labai svarbu, jog, kaip ir buvo planuota, Lietuva kartu su Latvija ir Estija vasario 16 d. pateikė bendrą antrą paraišką ES finansavimui gauti. Šioje paraiškoje Lietuva numatė veiklas, kuriomis „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė bus tiesiama į šiaurę nuo Kauno Latvijos sienos link – tai buvo prioritetinis partnerių ir Europos Komisijos siekis.
Valstybės institucijų ir įstaigų elektroninėmis viešosiomis paslaugomis 2015 m. naudojosi 44 proc. visų Lietuvos gyventojų, arba 60 proc. šalies interneto vartotojų.
Tai 30 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Pagal naudojimąsi elektroninės valdžios paslaugomis, t. y. pagal gyventojų pildomų įvairių elektroninių formų teikimą valdžios institucijoms, 2015 m. Lietuva užėmė 8 vietą Europos Sąjungoje.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo numatyta paprastesnė tvarka asmenims įgyti motorinio pramoginio laivo, t. y. asmeniniam naudojimui skirto motorą turinčio laivo, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų, laivavedžio kvalifikacijos liudijimus.
Tarp kitų pakeitimų taip pat numatoma, kad išduodami pažymėjimai nebus skirstomi pagal valdomos motorinės pramoginės transporto priemonės variklio galią.
„Modernizuota Tverečiaus pasienio kontrolės punkto infrastruktūra leis pajusti keleriopą naudą. Asmenys ir transporto priemonės galės daug patogiau ir greičiau kirsti valstybės sieną, pagerės darbo sąlygos pasienio kontrolę atliekantiems pareigūnams, padidės transporto priemonių pralaidumas“, – šiandien Tverečiaus pasienio kontrolės punkto (PKP) atidarymo ceremonijoje sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Pastaruoju metu Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Direkcija) skiria daug dėmesio eilių Lietuvos–Baltarusijos pasienyje problemai spręsti. Pasienyje su kaimynine Baltarusija įgyvendinama PKP plėtra, punktai modernizuojami, kad darbas čia vyktų sklandžiau ir veiksmingiau.
Siekdama miestų gatvėse užtikrinti pirmenybę ekologiškiems automobiliams ir gerinti eismo valdymą bei kontrolę, Susisiekimo ministerija siūlo elektros energija ar vandeniliu varomoms transporto priemonėms išduoti specialius, raidėmis EV prasidedančius valstybinius registracijos numerių ženklus.
„Susisiekimo ministerijos tikslas – skatinti kuo plačiau Lietuvoje naudoti pažangias, aplinkai draugiškas transporto priemones. Jau šiuo metu miestų gatvėse elektromobiliai gali važiuoti „A“ raide ir elektromobilių simboliu pažymėtomis eismo juostomis, naudotis rinkliavų už automobilio stovėjimą lengvatomis.
Siekiant didinti šalies pasiekiamumą tiesioginiais skrydžiais, Susisiekimo ministerijos iniciatyva 2015 m. pabaigoje aštuonioms oro linijų bendrovėms iš Maršrutų plėtros fondo skirta kiek daugiau nei milijonas eurų Lietuvai svarbiems reguliarių skrydžių maršrutams remti.
Ekonominės diplomatijos taryba, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, agentūra „Investuok Lietuvoje“ ir VĮ Lietuvos oro uostai savo veiksmus nukreipė į tas pačias tikslines rinkas.
Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė vairuotojų pirminio ir papildomo mokymo klausimams spręsti siūlo diferencijuoti B kategorijos vairuotojų rengimo procesą, t. y. nustatyti tris amžiaus grupes, kurioms būtų taikomi skirtingi vairuotojų rengimo modeliai. Tokiam siūlymui pritarta pirmajame šiemet Susisiekimo ministerijoje vykusiame šios darbo grupės posėdyje.
„Šiuo siūlymu siekiama paskatinti jaunesnius būsimus vairuotojus įgyti daugiau vairavimo praktikos prieš egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Toks vairuotojų rengimo būdas būtų daug lankstesnis“, – sako susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
