Jei iš susisiekimo ministro pareigų patrauktas Rokas Masiulis būtų likęs Ministrų Kabinete, jis būtų tapęs „pleištu“, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis.
 
„Dėl Roko Masiulio… prezidentas vertino gerai šio ministro darbą ir tikrai matė galimybių, kad jis galėtų dirbti, tačiau, pakalbėjus su (valdančiąja. – ELTA) koalicija – Vyriausybė yra akivaizdi problema. Kad ir koks geras ministras tu būtum ir kokią gerą strategiją turėtum, kad ir kiek idėjų turėtum – jeigu tu neturi kaip ministras palaikymo Seime ir Vyriausybėje, tu esi įkalintas politinės situacijos. Tokia yra logika. Rokas Masiulis šiuo atveju likdamas Vyriausybėje būtų tarsi pleištas ir jo visos iniciatyvos, ir geros iniciatyvos, būtų nepalaikomos Seime vien dėl to, kad tai yra Roko Masiulio iniciatyvos. Prezidentas puikiai supranta tą realybę, nenori politinės sumaišties ir linki viso ko geriausio Rokui Masiuliui, ir net buvo užsiminęs, kad mato galimybę, kad iš politinės arenos jis nedings“, – LRT radijui kalbėjo P. Mačiulis.
 
ELTA primena, kad įgaliojimus atgavusioje Vyriausybėje pasikeitė trys ministrai. Po to, kai prie valdančiosios daugumos prisijungė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), susisiekimo ministrą R. Masiulį pakeitė LLRS-KŠS narys Jaroslavas Narkevičius. Vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną pakeis taip pat LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė. Žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį pakeitė „socialdarbietis“ Andrius Palionis.
 
Iš pareigų ministerijoje šalinamas R. Masiulis yra teigęs, kad pirmi ženklai, jog jis bus atšauktas iš ministro pareigų, buvo po Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus atleidimo, o susisiekimo ministro pakeitimą R. Masiulis pavadino „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kerštu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.22; 09:00

Naujasis susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Klausimai paprasti, o atsakymų nėra. Asmeninės nuomonės – taip pat. Žodžiu, prasideda rudeninis naujosios Seimo koalicijos su Karbauskiu, Kirkilu, Žemaitaičiu bei Tomaševskiu ir naujuoju ministrų kabinetu „grybavimo“ sezonas.

Vakar vakare pirmasis tautai televizijos laidoje „Dienos tema“ (LRT)  prisistatė naujas paskirtasis susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. Pirmiausia, paklaustas, ką galvoja apie pavardžių rašymą originalo kalba, lyg ir bandė išdėstyti savo nuomonę, bet aiškaus atsakymo taip ir nesugebėjo suformuluoti. Lyg ir reikėtų, lyg ir nebūtina.

O kaip su nulio promilių taikymu vairuotojams? Šio klausimo džiunglėse paskirtasis susisiekimo ministras klaidžiojo kur kas ilgiau. Esą reikia diskutuoti, reikia specialistų, partnerių, etc. nuomonių ir įvertinimo. O kokia paties paskirtojo ministro asmeninė nuomonė? Pasirodo, aiškios tarsi ir neturi: skirtingose Europos valstybėse esą skirtingas ir promilių skaičius. Bet reikės svarstyti, tartis…

Bet gi „valstiečiai“, prie kurių prisijungė ir Lenkų rinkiminė akcija (krikščioniškų šeimų sąjunga), kuriai priklauso ir J. Narkevič, savo programoje aiškiai sako – nulis promilių, ir nė žingsnio atgal.

Klausiamas dėl valdžios grasinamo mokesčio taršių automobilių savininkams J. Narkevič dar labiau pasiklydo, nes iš pradžių nelabai, atrodo, ir klausimą suprato…

Šioje naujoje koalicijos politinėje klounadoje vakar viską labai aiškiai paaiškino šio laivo kapitonas Ramūnas Karbauskis. Anot jo, Rokas Masiulis „ buvo geras ministras, bet tik viešuosiuose ryšiuose“, o problemų Susisiekimo ministerijoje vis daugėja.

Štai taip: geras ministras, bet tuo pačiu – ir blogas.

Būna gi neretai taip su Karbauskiu: kaip valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos seniūnas jis, matyt, geras, bet kaip minčių žiniasklaidai dėstytojas – akivaizdžiai blogas.

Štai taip ir norisi, labai naiviai, paklausti: tai kur, praėjus trisdešimčiai metų nuo Baltijos kelio, kurio jubiliejų netrukus švęsime, prašapo intelektualai, visuomenės gerbiami, jos pasitikėjimo verti profesionalai ir šiaip protingi žmonės?

Būkime atviri, su kiekviena nauja ketverių metų Seimo kadencija, politinė Lietuvos padangė vis niūresnė, politinė kultūra vis menkesnė, kaip, beje, ir elementarus politikų raštingumas.

Maža to, kad J. Narkevič nelabai pavyzdingai kalba lietuviškai, pasirodo, nemoka ir anglų kalbos.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Laimės kūdikis – sulaukė naujojo Prezidento Nausėdos, nes tapti Trakų rajono meru praėjusiose Savivaldybių rinkimuose jam nepavyko. O šiuo kartu pro Dalios Grybauskaitės filtrą būtų neprasprūdęs…

Lauksime kitų paskirtųjų – Tamašūnienės ir Palionio pasirodymo.

Vakar sukako mėnuo, kaip Daukanto aikštės rūmuose įsikūrė Prezidentas Gitanas Nausėda. Sako, kuo toliau, tuo labiau žmonės jį myli, o jo reitingai šoka vis aukštyn.

Tikriausiai tai galbūt ir tiesa. Tik ryškių konkrečių darbų kol kas nematyti.

2019.08.13; 06:47

Geležinkelis „Viking“
Lietuvos Susisiekimo ministras Rokas Masiulis

„Azerbaidžanas yra labai svarbus tarptautinio transporto maršruto „Viking“ dalyvis“. Taip kalbėdamas su Haqqin.az žurnalistu pareiškė Lietuvos Susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Kaip tvirtino ministras R. Masiulis, po tarptautinio uosto Aliat pastatymo Azerbaidžane bei paleidus veikti geležinkelį Baku-Tbilisis-Karsas labai išsiplėtė „Viking“ galimybės. Artimiausiu metu šis kelias nutįs iki Stambulo Turkijoje. Taigi Azerbaidžano geležinkelių prijungimas leidžia pagerinti tranzitinių pervežimų pajėgumus Rytai – Vakarai ir Šiaurė – Pietūs kryptimis. O taip pat sukūrė alternatyvius transporto kelius patogesniems nei iki šiol ryšiams tarp Europos ir Azijos. Žodžiu, Azerbaidžanas – svarbi šalis šiame tarptautiniame projekte.

Priminsnime: „Viking“ apima štai tokį maršrutą: Lietuva – Baltarusija – Ukraina ir Gruzija – Azerbaidžanas/ Centrinė Azija – Kinija /Iranas – Indija. Svarbiausias šio sumanymo tikslas: kad Skandinavijos šalys per Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą turėtų išėjimą prie Juodosios jūros regiono, o iš ten – gabenti savo prekes į Azerbaidžaną, Iraną, Tolimuosius Rytus ir Indiją. Dabar prekes nugabenti iš Šiaurės Europos į Indiją galima per 20 parų, o iš Kinijos – per 16-18 parų. Alternatyviais keliais ši kelionė trunka du kartus ilgiau – apie 40 parų.

Informacijos šaltinis – www.haqqin.az

2018.09.08; 10:00

Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD) pradedamas vidaus auditas, kurį pristatydamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, jog direkcija ilgus dešimtmečius veikė lyg politinių užsakymų biuras.

Pasak ministro, auditas parodys, koks pažeidimų mastas, kiek iš viso iššvaistyta lėšų, ir ar jas įmanoma grąžinti.

„Į orą ištaškyta apie 20 mln. eurų, jie valstybei neatneš jokios naudos, nes jie išleisti projektų, kurie niekados nebus atlikti, projektavimui. Iš viso išleista apie 46 mln. eurų, o audito paaiškės, kiek dar lėšų iššvaistyta“, – aiškino ministras.

R. Masiulis vardijo, kaip direkcijoje veikė „politikų nuraminimo“ schema.

„Panašu, kad vienintelis realus paaiškinimas – ne viena ankstesnė direkcijos vadovybė, patyrusi politikų spaudimą padaryti, pastatyti, remontuoti kokį kelią, juos nuramindavo ir nupirkdavo projektavimo darbus. Taip kadencijos laikotarpiu būdavo tarsi nusiperkama ramybė, bet darbų padaryti net nebuvo planuojama. Vadovai būdavo vadinami sukalbamais, nors jie realiai žinojo, kad niekas neįvyks. Kiekviena nauja kadencija reiškė vis naujus pažadus“, – pasakojo susisiekimo ministras.

Anot jo, naujai direkcijos vadovybei nurodyta nuo šiol skaidriai vykdyti kelių planavimo tvarką.

„Iki šiol tokio aiškaus planavimo nebuvo, ir tokie politikų užsakymai dar labiau direkciją išblaškydavo“, – teigė R. Masiulis.

Laikinai einantis LAKD direktoriaus pareigas Vitalijus Andrejevas sakė, kad audituoti reikia apie 1000 projektų.

„Reikia patikrinti jų atitikimą teisės aktams. 46 mln. eurų yra suma, kuria dar nėra pasinaudota. Daugiau kaip pusė tų projektų taip niekada ir neišvys dienos šviesos. Pirmieji patikrinti apie 50 projektų, jų vertė truputį per 10 mln. eurų“, – kalbėjo V. Andrejevas.

Jo teigimu, audituojami projektai nuo 2007 metų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.26; 06:00

Seimo narys Algirdas Butkevičius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako galimų Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimų.

„Viešojoje erdvėje Bakas, kalbėdamas apie NSGK atliekamą parlamentinį tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ lokomotyvuose naudojamos saugos sistemos, mane apšmeižė, leisdamas suprasti, kad esą aš jau esu kaltinamasis, kuriam iškelta byla, pažeidė mano asmens teises, pažemino mano ir Lietuvos Respublikos Seimo, kurio nariu esu, reputaciją, suklaidino visuomenę, savo pasisakymu darė spaudimą NSGK nariams“, – teigia A. Butkevičius.

Pasak jo, yra ir kitų aplinkybių, kurios kelia abejones dėl V. Bako elgesio etikos.

„Rengiant liudytojų apklausą NSGK atliekamame parlamentiniame tyrime tik aš ir buvęs ministras Rimantas Sinkevičius buvome apklausti viešai, posėdyje dalyvaujant žurnalistams. Visi kiti liudytojai buvo apklausiami uždaruose posėdžiuose, – sako A. Butkevičius. – Dar keistesnis sprendimas tas, kad aš, kaip buvęs susisiekimo ministras, buvau pakviestas liudyti, tuo metu dėl kvietimo liudyti kitus susisiekimo ministrus, kurių valdymo metu „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė pagrindinius, su rusiška saugos valdymo sistema susijusius, sprendimus, dar tik svarstoma. Dar daugiau – NSGK pirmininkas pareiškė, kad kvies mane į pakartotinę, jau uždarą, apklausą, nors čia pat pripažino, kad minėtos sistemos diegimo darbai vyko vadovaujant ministrui Eligijui Masiuliui“.

Pasak A. Butkevičiaus, visa tai rodo, kad komiteto pirmininkas nėra objektyvus priimdamas sprendimus, turi išankstinį nusistatymą, siekia daryti spaudimą NSGK nariams atliekant tyrimą, formuoja klaidingą visuomenės nuomonę.

„Seimo narys Bakas viešai reiškė abejones dėl mano kandidatūros į NSGK narius, ragino nusišalinti nuo atliekamo parlamentinio tyrimo, abejojo mano nešališkumu. Jo teiginiai neturi jokio pagrindo, diskredituoja atliekamą tyrimą, kvestionuoja viso Seimo priimtą sprendimą dėl mano darbo NSGK. Remiantis Seimo statutu, sprendimą dėl nusišalinimo galiu priimti tik aš pats arba Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tačiau ne NSGK pirmininkas. Toks elgesys meta man „šešėlį“, menkina mano reputaciją, neatitinka etikos principų“, – pabrėžia A. Butkevičius.

Atsižvelgiant į tai, A. Butkevičius prašo įvertinti, ar Seimo nario V. Bako pasisakymai ir veiksmai yra etiški ir ar neprieštarauja Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintiems pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės principams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.25; 00:05

Trečiadienį parlamentinį tyrimą ketina tęsti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kuris aiškinasi asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimą neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimą neteisėtą įtaką politiniams procesams.

Į posėdį pakviestas buvęs susisiekimo ministras, Seimo narys Rimantas Sinkevičius, „Lietuvos geležinkelių“ atstovai.

Praėjusią savaitę NSGK pasitvirtino reglamentą ir tyrimo grafiką.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas tuomet sakė, kad NSGK pradėjo nuo vieno iš tyrimo epizodų – tai yra „Lietuvos geležinkeliuose“ vykę procesai.

„Tiriamos tam tikros aplinkybės, tam tikros technologinės sistemos, kurios vertė yra dešimtys milijonų eurų, kuri, mūsų vertinimu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, kuri susijusi su Rusijos karine pramone. (…) Mes aiškinamės tos sistemos diegimo aplinkybes, asmenis, kurie buvo atsakingi, kokiu lygmeniu tie sprendimai buvo derinami“, – sakė V. Bakas.

NSGK pirmininko teigimu, tyrimas apima laikotarpį nuo 2006 iki 2012 metų.

Seimo sprendimu, NSGK suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas. Parlamentinį tyrimą pavesta atlikti ir pateikti Seimui išvadas iki kitų metų gegužės 1-osios.

Seimas savo nutarimu įpareigojo NSGK nustatyti, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Tyrimo metu bus bandoma išsiaiškinti, ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

NSGK taip pat tirs, ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

Šis naujas parlamentinis tyrimas inicijuotas atsižvelgiant į Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą tyrusio NSGK nustatytas aplinkybes. Pradėti tokį tyrimą paskatino ir NSGK šiais metais atliktos parlamentinės kontrolės metu paaiškėjusi informacija bei viešojoje erdvėje esanti informacija, kuri leidžia daryti prielaidas apie galimą neteisėtą asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių įtaką politiniams procesams, neskaidrią paramą atskirų politikų rinkimų kampanijoms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.15; 06:00

ilja_larsas

Tautininkai buvo susitikę su „GetJar“ įkūrėju ir vadovu Ilja Laursu. Aptarta aukštųjų technologijų sektoriaus ir užsienio investicijų plėtros perspektyvos bei priemonės pagerinti ekonominę padėtį Lietuvoje.

Tautininkų iniciatyva „GetJar“ įkūrėjas ir savininkas Ilja Laursas Seime susitiko su Seimo nariu Gintaru Songaila ir Tautininkų sąjungos ekonomikos komiteto nariais.

Ilja Laursas – sėkmingiausias Lietuvos verslininkas aukštųjų technologijų sektoriuje.

„GetJar“ yra didžiausia aukštųjų technologijų įmonė Lietuvoje, jau tapusi pasaulinio lygio kompanija, o jos savininkas yra vienas iš turtingiausių Lietuvos žmonių. Nors I.Laurso įmonė veikia garsiajame Silicio slėnyje JAV, tačiau pats jos savininkas liko Lietuvos piliečiu, skirtingai negu daugelis lietuvių, pasirinko gyventi Lietuvoje ir čia stengiasi kuo daugiau įdarbinti darbuotojų bei pakviesti užsienio investuotojų.

Continue reading „Tautininkai buvo susitikę su „GetJar“ įkūrėjumi Ilja Laursu“

telefonas-sukciai

Seimo narys Evaldas Jurkevičius, reaguodamas į gyventojų skundus  dėl sukčiavimo telefonu, kreipėsi į Susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį ir Ryšių reguliavimo tarnybą. Politikas siūlo nustatyti griežtesnę mobiliojo ryšio vartotojų apskaitą, išankstinio mokėjimo SIM korteles susiejant su realiu fiziniu ar juridiniu naudotoju.

 „Dažniausiai žmonės nukenčia nuo sukčių, kurie pinigus išvilioja naudodamiesi anoniminėmis mobiliojo ryšio kortelėmis. Šios kortelės yra lengvai prieinamos, nebrangios, o prekyba jomis visiškai nekontroliuojama.  Daugelyje Europos šalių mobiliojo telefono SIM kortelės su telefono numeriu parduodamos tik pateikus asmens dokumentą, užregistruojant pirkėją, tad kiekvienu atveju tiriant sukčiavimo bylą pareigūnai lengvai nustato kas nusipirko SIM kortelę. O tai, siekiant „apsunkinti gyvenimą“ telefoniniams sukčiams ir apsaugoti pažeidžiamiausius socialinius sluoksnius, yra labai svarbu.“ – sakė E. Jurkevičius.

Continue reading „„Pagalba telefoniniams sukčiams – anoniminės SIM kortelės““