Švedijos kariuomenė

SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Stokholmas, rugsėjo 29 d. (dpa-ELTA). Kovai su didėjančiu gaujų smurtu Švedijoje netrukus gali būti pasitelkta kariuomenė. Ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, jog susitiks su nacionalinės policijos vadovu Andersu Thornbergu ir kariuomenės vadu Micaeliu Bydénu, kad aptartų, kaip ginkluotosios pajėgos galėtų padėti policijai kovoti su nusikalstamomis gaujomis.
 
„Mes medžiosime gaujas ir, mes gaujas nugalėsime, – kalbėjo konservatorių premjeras. – Mes patrauksime jas atsakomybėn. Jei tai Švedijos piliečiai, jie labai ilgam sės už grotų. Jei tai užsienio piliečiai, jie bus išsiųsti iš šalies“.
 
Švedija jau daug metų kovoja su gaujų nusikalstamumu – vis pasitaiko šaudymų ir tyčia sukeltų sprogimų. Tačiau šį mėnesį smurtas paaštrėjo. Manoma, kad tai, be kita ko, gali būti susiję su spėjamu konfliktu nusikalstamo „Foxtrot“ tinklo viduje. Šį rugsėjį jau nušauta 11 asmenų, tarp kurių buvo atsitiktinių žmonių. Be to, ketvirtadienį per sprogimą žuvo jauna moteris.
 
U. Kristerssonas dėl dramatiškos padėties kaltino politinį naivumą daugelį metų. „Neatsakinga imigracijos politika ir nepavykusi integracija atvedė mus iki šios situacijos“, – teigė jis. Atskirtis ir paralelinės visuomenės, anot premjero, yra palanki dirva nusikalstamoms gaujoms. „Ten jos gali beatodairiškai verbuoti vaikus ir rengti būsimus žudikus“, – pažymėjo U. Kristerssonas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.09.30; 00:30
Trumposios naujienos

Švedija permetė papildomų pajėgų Gotlando salai ginti. EPA-ELTA nuotr.

Stokholmas, sausio 15 d. (ELTA). Švedijos ginkluotosios pajėgos nusiuntė į Gotlando salą operatyvinį specialųjį dalinį iš Norboteno provincijoje dislokuoto pulko. Tai sakoma šeštadienį paskelbtame šalies kariuomenės pranešime.
 
Dalinys buvo permestas penktadienio vakare tarptautinės transporto organizacijos „Heavy Airlift Wing“, kuriais priklauso Švedija, transporto lėktuvu C-17 iš Kalakso oro uosto. Bet dalis kariškių į salą atplaukė keltu.
 
Pranešime šie veiksmai vadinami „Švedijos reakcija į Rusijos ir Ukrainos santykių aštrėjimą“. Pasak Švedijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinio skyriaus viršininko Michaelio Claessono, „tai nebūtinai reiškia išaugusią grėsmę“. „Mes visada veikiame, atsižvelgdami į susiklosčiusią padėtį“, – pridūrė jis.
 
Savo ruožtu gynybos ministras Peteris Hultqvistas interviu Švedijos radijui aiškino specialiojo dalinio permetimą būtinumu stiprinti Gotlando gynybą esant dabartinei „įtemptai padėčiai“. „Šiomis aplinkybėmis svarbu parodyti, kad mes nesame naivūs. Švedija nebus užklupta netikėtai, jeigu kažkas įvyks. Taip pat svarbu pasiųsti signalą, kad mes rimtai žiūrime į šią situaciją“, – sakė ministras.
 
Vakarų valstybės kaltina Rusiją pastarosiomis savaitėmis dislokavus tankus, artileriją ir apie 100 tūkst. kareivių prie karo draskomos Ukrainos rytinės sienos ir ruošiantis invazijai.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.01.16; 11:30
Trumposios naujienos

Švedijos ginkluotųjų pajėgų emblema

Stokholmas, sausio 14 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Švedija dislokavo šarvuotas kovines mašinas ir ginkluotus karius patruliuoti Gotlando salos gatvėse – tai neįprastas šalies atsakas į išaugusį „Rusijos aktyvumą“ regione, pranešė kariuomenė.
 
Mažame Visbio uostamiestyje strategiškai patogioje saloje buvo matyti apie 10 šarvuotų kovinių mašinų ir dešimtys ginkluotų karių.
 
Toks žingsnis žengtas trims Rusijos desantiniams laivams šią savaitę įplaukus į Baltijos jūrą per Didžiojo Belto sąsiaurį Danijoje, taip pat didėjant įtampai tarp Rusijos ir NATO.
 
„Ginkluotosios pajėgos imasi būtinų priemonių, kad apsaugotų Švedijos vientisumą ir parodytų mūsų gebėjimą apsaugoti Švediją ir Švedijos interesus“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu sakė gynybos ministras Peteris Hultqvistas.
 
Vėlyvą ketvirtadienį paskelbtame pareiškime kariškiai nurodė, kad dėl „padidėjusio Rusijos aktyvumo Baltijos jūroje“ kariai bus dislokuoti, kad „sustiprintų operacijas keliose vietose“.
 
Švedija ne kartą praeityje yra parodžiusi savo karinius raumenis per pratybas, bet retai kada tiesiogiai reaguoja į įvykius.
 
P. Hultqvistas naujienų agentūrai TT taip pat sakė, kad sustiprintas patruliavimas Gotlande rodo, jog Švedija rimtai vertina padėtį ir „nebus užklupta netikėtai“. Švedijos ginkluotųjų pajėgų operacijų vadas Michaelas Claessonas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Visbyje dislokuoti daliniai yra iš saloje jau dislokuoto garnizono.
 
Vakarų valstybės kaltina Rusiją pastarosiomis savaitėmis dislokavus tankus, artileriją ir apie 100 tūkst. kareivių prie karo draskomos rytinės Ukrainos sienos, NATO teigimu, ruošiantis invazijai. Maskva teigia, kad tai atsakas į NATO plėtrą į teritorijas, kurias Rusija laiko savo įtakos sfera.
 
Švedija nėra NATO narė, tačiau glaudžiai bendradarbiauja su aljansu. Rusija neseniai perspėjo dėl „sunkių padarinių“, jei Skandinavijos šalis įstos į NATO.
 
Šaltajam karui pasibaigus Stokholmas sumažino karines išlaidas. Tačiau Rusijai 2014 m. aneksavus Krymo pusiasalį, pakeitė kursą ir ėmė stiprinti gynybą. Du šimtmečius nekariavusi Švedija 2017 m. vėl įvedė privalomąją karinę tarnybą, o 2018 metų sausį vėl atidarė savo garnizoną Gotlande, susirūpinusi dėl Rusijos kėslų Europoje.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.01.15; 06:21
SkaitomiausiosŽvalgyba

Frédéric Fau / Le Figaro

Švedijos karalystė tris savaites plačiais mastais imituoja tikrus mūšius, kartu norėdama patraukti ir civilių švedų dėmesį, rašo Le Figaro žurnalistas Frederikas Fo.

Mūšiai, įsisiautėję Stokholmo centre Herdet parke, apstulbino daug žiūrovų. Švedijos armija parodė publikai tikras kautynes, sakoma straipsnyje. „Pas jus, Prancūzijoje, rengia karinius paradus, kareiviai patruliuoja gatvėse, pas mus to nėra, – primena majoras Andersonas. – Mūsų piliečiai nepratę gyventi šalia kariškių, tuo labiau, kai jie kaunasi. Tai didelė premjera. Manau, kad svarbu pademonstruoti jiems mūsų meistriškumą“.

Oficialiai pratybos „Aurora–17“ turi imituoti, kaip „fiktyvi, iš Rytų atėjusi šalis užpuola Švediją“. Tačiau, Švedijos Gynybinių tyrimo instituto eksperto Nikloso Granholmo nuomone, toks kariuomenės išdėstymas faktiškai reiškia, kad Rusijos grėsmių akivaizdoje karinė strategija visiškai keičiasi. Kas toji „fiktyvi šalis“, kurią diplomatija draudžia įvardyti, niekam nėra paslaptis. „Optimizmas, lydėjęs šaltojo karo pabaigą dešimtajame dešimtmetyje, jau nedera, – aiškina jis. – Atmosfera pradėjo keistis 2008-aisiais, po Rusijos karo su Gruzija, bet mazgą suraizgė Krymo aneksija 2014-aisias ir Maskvos įsikišimas į Ukrainos konfliktą“.

Švedija įtikinėja, kad jau pajuto Rusijos ekspansinės politikos padarinius. Rusijos karinis suaktyvėjimas Baltijos jūroje ir Švedijos teritoriniuose vandenyse, kaip tai atsitiko 2014 metų rudenį, kai povandeninis laivas, kurio kilmė taip ir nebuvo nustatyta, įplaukė į Stokholmo archipelagą. Vietinė spauda reguliariai spausdina nerimą keliančius straipsnius apie Rusijos branduolinių ginklų arsenalų kaupimą, o tuo tarpu Vladimiras Putinas grasina, kad nepaliks be atsako galimą Švedijos stojimą į NATO, rašo Fo.

Dar vienas tų pratybų tikslas – įtikinti švedus, kad atėjo metas vėl investuoti į savo armiją ir kad šalies gynyba yra visos visuomenės prioritetas.

„Pasibaigus šaltajam karui, Švedijos karalystė visiškai sumenkino bet kokias karines pastangas, – nurodo straipsnio autorius. – 2015 metais buvo priimtas sprendimas padidinti gynybos biudžetą – pirmą kartą per 20 metų, pasibaigus anai epochai. Karinė prievolė, atšaukta 2010 metais, neseniai vėl įvesta. Rugpjūčio 16-ąją ministras pirmininkas Stefanas Liovenas net paskelbė apie papildomus biudžetinius – 8 mlrd. kronų (840 mln. eurų) – asignavimus 2018 – 2020 metais, sakydamas, kad tai „reikšmingas signalas mus supančiam pasauliui“.

Informacijos šaltinis: „Le Figaro“ leidinys

2017.10.08; 03:30