Švedijos vidaus žvalgybos užrašas
Stokholmas, rugsėjo 29 d. (ELTA). Švedijos prokurorai ketvirtadienį paragino skirti laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę Rusijos ir Švedijos piliečiui Sergejui Skvorcovui, kaltinamam Vakarų technologijų perdavimu Rusijos kariškiams, praneša „Amerikos balsas“. Rusas, suimtas 2022 metų lapkritį per kratą jo namuose Stokholmo priemiestyje, gyvena Švedijoje nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio ir vadovauja importo-eksporto kompanijoms.
60-metis Rusijos ir Švedijos pilietis kaltinamas daugiau nei dešimtmetį vykdęs „neteisėtą žvalgybinę veiklą“ prieš JAV ir Švediją. Pasak Švedijos žiniasklaidos cituojamų ekspertų, ši veikla pirmiausia buvo susijusi su elektroninės įrangos, kuri, be kita ko, gali būti naudojama atliekant tyrimus branduolinio ginklo kūrimo srityje, tiekimu.
Didžioji dalis tris savaites trukusio teismo proceso vyko už uždarų durų dėl nacionalinio saugumo. „Jis yra Rusijos karinio komplekso ir jo žvalgybos padalinio pirkimų agentas, – Stokholmo apygardos teisme pareiškė prokuroras Henrikas Olinas. – Rusijai reikia elektroninių technologijų“.
Pasak H. Olino, S. Skvorcovas naudojo išgalvotus verslo partnerių vardus, nenurodė informacijos apie eksportuojamos produkcijos rūšis ir pateikė melagingą informaciją apie jos galutinius vartotojus.
Rusas ketvirtadienį teismo posėdyje tvirtino esąs nekaltas.
Prokuroras prašė teismo įkalinti S. Skvorcovą nuo ketverių su puse iki penkerių metų.
H. Olinas anksčiau žurnalistams sakė, kad elektroniniai prietaisai dažniausiai buvo tiekiami iš JAV.
Jau esame keletą kartų kritikavę Švediją, leidusią atvykėliams iš kitų šalių jos teritorijoje niekinti musulmonams šventą knygą – Koraną.
Akivaizdu, jog Korano niekinimas, jį trypiant, plėšant į skutus ar deginant centrinėse Švedijos miestų aikštėse, – jokia saviraiškos laisvė. Civilizuotos, demokratinės valstybės neleidžia niekinti jokių knygų. Juolab – religinėms bendruomenėms svarbių knygų. Koraną supleškinti miesto aikštėje – lygiai tokia pat beprotybė, kaip ir mėginimai tyčiotis iš krikščionims šventos Biblijos ar žydams šventų torų. Jei nori pareikšti savo nuomonę, kritikuok laikraščių puslapiuose, televizijų ekranuose, socialiniuose tinkluose. Jei šito maža – išeik į aikštę rankose laikydamas plakatą, kuriame parašyta, kuo gi tau neįtiko šventa knyga. Bet liepsnose pleškinti Koraną, trypti jį kojomis arba aplieti srutomis, – sveiku protu nesuvokiama niekšybė.
Deja, Švedijos valdžia, pasirodo, nesuvokia elementariausių padorumo ir mandagumo taisyklių ir, nori nenori, pati tampa panaši į barbarus, chuliganus ar bepročius. Šitaip sakydamas omenyje turiu ir Švedijos karališkąją šeimą.
Beje, esama dar vieno svarbaus aspekto. Atkaklūs išpuoliai prieš musulmonams brangius simbolius labai panašūs į provokacijas, kurių tikslas – supjudyti visuomenes bei religines bendruomenes. Galbūt siekiama, jog Švedijoje kiltų rimtos riaušės tarp Korano gerbėjų ir Korano priešininkų. Suprask, tegul Švedija krenta į chaosą, kuris neleis švedams rūpintis svarbiausiais reikalais – kaip sustiprinti NATO aljansą, į kurį šių metų liepos 11 – 12 dienomis buvo oficialiai pakviesta. Tokio įtarimo neatmeskime: besiginčijant dėl knygų deginimo lengva pražiopsoti Rusijos provokacijas.
Švedijos ambasada. Rezervuota. Slaptai.lt foto
Švedijos vidaus žvalgybos tarnyba „Säkerhetspolisen“ ne šiaip sau perspėjo: Koranų deginimas Švedijoje padidino pavojų šalies saugumui. Slaptosios tarnybos teigimu, Švedijos reputacija nukentėjo dėl veiksmų, susijusių su jau kurį laiką vykusiomis dezinformacijos kampanijomis. Ilgai laikyta itin tolerantiška šalimi, dabar Švedija vertinama kaip priešiška islamui ir musulmonams, sakoma pranešime. Tai apima suvokimą, kad išpuoliai prieš musulmonus Švedijoje yra toleruojami, o socialinės tarnybos „grobia“ musulmonų vaikus.
Kaip skelbia agentūra DPA, „ypač pikta reakcija buvo Irake, vyriausybė net išsiuntė iš šalies Švedijos ambasadorių; prieš tai protestuotojai įsiveržė į Švedijos ambasadą Bagdade ir ją padegė“.
Kam Švedijai rietis su Iraku, jei didysis Stokholmo priešas – Kremlius? Kam švedams pyktis su Pakistanu, jei didysis Stokholmo priešas – Vladimiro Putino valdoma Rusija? Galų gale kam švedams erzinti kolegę Turkiją politiniame – kariniame NATO aljanse, jei didysis Stokholmo priešas – bjaurų karą prieš Ukrainą pradėjusi Maskva?
Deja, vos tik atsirado vilčių, esą Švedija po truputį atsikvošėja, kvailioti ėmė Danija.
Danija. EPA – ELTA nuotr.
Danijoje šią savaitę jau trečią sykį tyčiotasi iš Korano. Tai – kraštutinių dešiniųjų grupuotės „Danijos patriotai“ veikla. Provokacijas primenanti veikla. Pirmiausia jie niekino Koraną priešais Irako ambasadą, paskui – priešais Egipto ambasadą, po keliolikos valandų – prie Turkijos ambasados. Šaukdami „Velniop islamą!“ jie padegdavo šventąją musulmonų knygą.
Leiskite paklausti, iš kur ateina neapykanta Islamui? Danijos piliečiai verčiami tapti musulmonais? Jie prievartaujami skaityti Koraną? Jiems liepiama melstis mečetėse, laikytis musulmoniškų papročių? Galų gale – ką blogo Danijai padarė Irakas, Turkija, Egiptas? Jei Danijos aikštėse ugnies liepsnose būtų pleškinama Rusijos vėliava, Rusijos herbas, Rusijos prezidento V. Putino, „Wagner“ samdinių vado Jevgenijaus Prigožino, užsienio reikalų ministro Sergėjaus Lavrovo, Rusijos gynybos ministro Sergėjaus Šoigu portretai, – suprasčiau. Šiandieninė Rusija kelia mirtiną pavojų ne tik Ukainai, bet ir visai Europai, įskaitant ir Europos Sąjungos viduryje esančią Danijos Karalystę. Dabar gi – nesuprantu. Toks danų patriotizmas panašus į idiotizmą, kai tyčia ar per kvailumą nesugebama matyti tikrųjų grėsmių ir pavojų.
O Lietuvos valdžia, kaip jai įprasta, pasirinko „tyla – gera byla” taktiką. Bijo net švelniai papriekaištauti kvailiojančiam Stokholmui ir kvailiojančiai Kopenhagai…
Švedijos vidaus žvalgybos užrašas
Stokholmas, liepos 26 d. (dpa-ELTA). Koranų deginimai Švedijoje padidino pavojų šalies saugumui, trečiadienį perspėjo Švedijos vidaus žvalgybos tarnyba „Säkerhetspolisen“.
„Mūsų vertinimu, tokia įvykių eiga pablogino saugumo padėtį“, – sakoma agentūros pranešime.
Nedidelių grupių Švedijoje ir Danijoje vykdomi islamofobiniai veiksmai, kai deginami koranai, pastaruoju metu sukėlė piktus protestus keliose musulmoniškose šalyse. Ypač stipri reakcija buvo Irake, vyriausybė išsiuntė iš šalies Švedijos ambasadorių. Prieš tai protestuotojai įsiveržė į Švedijos ambasadą Bagdade ir ją padegė. Koranas. EPA – ELTA foto
Pirmadienį Švedijos radijo stotis SVT pranešė, kad atsakingas asmuo atšaukė šeštadienį planuotą korano deginimą, tačiau kiti panašūs veiksmai toliau planuojami.
Slaptosios tarnybos teigimu, Švedijos reputacija nukentėjo dėl veiksmų, susijusių su jau kurį laiką vykusiomis dezinformacijos kampanijomis. Ilgai laikyta itin tolerantiška šalimi, dabar Švedija vertinama kaip priešiška islamui ir musulmonams, sakoma pranešime. Tai apima suvokimą, kad išpuoliai prieš musulmonus Švedijoje yra toleruojami, o socialinės tarnybos „grobia“ musulmonų vaikus.
„Apskritai tai gali padidinti asmenų keliamą grėsmę smurtinėje islamistų aplinkoje“, – sakoma pranešime. Jame priduriama, kad Švedijos saugumo tarnybos nuolat susiduria su grasinimais ir išpuoliais prieš Švedijos piliečius ir Švedijos interesus užsienyje. Vis dėlto perspėjimo apie terorizmą lygis išlieka trečias didžiausias iš penkių galimų, jis nuolat peržiūrimas, nurodė agentūra.
Švedijos ginkluotųjų pajėgų emblema
Stokholmas, sausio 10 d. (dpa-ELTA). Švedijos žvalgybos tarnyba „Säpo“ antradienį pareiškė, kad yra pasirengusi Rusijos žvalgybinės veiklos padidėjimui šalyje.
Rusijos invazija į Ukrainą iš esmės pakeitė Europos saugumo tvarką ir saugumo situaciją Švedijoje, sakoma „Säpo“ tinklalapyje.
Tarnyba perspėjo, kad Rusija labiau nei anksčiau siekia gauti informacijos, pasitelkdama Rusijos piliečius, institucijas ir įmones Švedijoje, taip pat rengdama kibernetines atakas, ir gali panaudoti sabotažą, dezinformaciją ir ekstremistų smurtą, kad destabilizuotų Švedijos visuomenę.
Šnipinėjimas ir sabotažas ypač gali pasitaikyti tokiose srityse kaip energijos tiekimas, telekomunikacijos ir svarbių prekių gabenimas, todėl žmonės turi būti atsargūs, parašė „Säpo“. Saugumo policija perspėjo, kad atakos, nukreiptos prieš Švediją šiuose sektoriuose, gali pakenkti ir visai Europai.
„Rusijos režimo veiksmai yra nenuspėjami, Rusija kelia rimtą grėsmę Švedijos vidaus saugumui“, – sakė „Säpo“ vadovė Charlotte von Essen.
Ji pridūrė, kad šią grėsmę reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad Rusija laiko Švediją Europos ir NATO karinio aljanso dalimi. „Galime tikėtis, kad grėsmę saugumui kelianti Rusijos veikla prieš Švediją suaktyvės“, – sakė ji.
2022 m. gegužę Švedija ir Suomija pateikė prašymus tapti NATO narėmis. 28 iš 30-ies NATO narių prašymus ratifikavo, tačiau šiuo metu procesą vilkina jų narystę blokuojanti Turkija.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Švedijos prokurorai penktadienį apkaltino du brolius švedus „rimtu šnipinėjimu“, jie įtariami 2011–2021 m. šnipinėję Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU, vienas jų – buvęs žvalgybos pareigūnas.
„Informacija, kuri buvo gauta, perduota ir atskleista, (…) patekusi į užsienio valdžios rankas galėtų pakenkti Švedijos saugumui“, – sakoma vyriausiojo prokuroro Pero Lindqvisto pareiškime.
Kaltinime broliai identifikuojami kaip 35 metų Payamas Kia ir 42 metų Peymanas Kia. Švedijos žiniasklaidos teigimu, jie kilę iš Irano.
Peymanas Kia tarnavo Švedijos žvalgybos tarnyboje „Sapo“ ir Švedijos kariuomenės žvalgybos padaliniuose. Remiantis Švedijos laikraščiu „Dagens Nyheter“, vienu metu jis dirbo Specialiosios informacijos rinkimo biure (KSI), slapčiausiame karinės slaptosios tarnybos skyriuje. Jis kaltinamas neteisėtu informacijos gavimu, kai dirbo „Sapo“ ir ginkluotosiose pajėgose.
Tuo metu Payamas Kia kaltinamas „dalyvavęs planuojant veiką ir palaikant ryšius su Rusija bei GRU, įskaitant informacijos perdavimą ir atlygio gavimą“.
Broliams gresia įkalinimas iki gyvos galvos, jei bus pripažinti kaltais. Švedijos žiniasklaida pranešė, kad jie kaltinimus neigia. Gynybos ministras Palas Jonssonas penktadienį parlamentui sakė, kad byla yra „labai jautri“, nuo tada, kai pora prieš metus buvo suimta, šalis sustiprino saugumą.
Skraidantys dronai. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, sausio 17 d. (ELTA). Švedijos policija tiria neatpažintų dronų skrydžius virš Kirunos ir Liuleo oro uostų šalies šiaurėje atitinkamai sausio 13-ąją ir 14-ąją. Tai pirmadienį pranešė žinybos atstovai.
„Pradėtas tyrimas, kol kas įtariamųjų nėra“, – sakoma pranešime.
Šiuo metu nežinoma, kam priklauso bepilotės skraidyklės, kol kas tiriamas Civilinės aviacijos įstatymo pažeidimas. Jei paaiškės, kad skraidymo aparatuose buvo kažkokios specialios įrangos, bus tiriamas ir Apsaugos (nuo sabotažo, teroro aktų, šnipinėjimo) įstatymo pažeidimas.
„Dronų skrydžiai oro uoste ir virš jo pažeidžia Civilinės aviacijos įstatymą, bet tai gali būti ir Apsaugos įstatymo pažeidimas, jeigu iš skraidyklių filmuojama“, – aiškinama pranešime.
Sausio 14 d. neatpažinti dronai taip pat buvo pastebėti virš Forsmarko, Oskarshamno ir Ringhalso atominių elektrinių, bet policija kol kas niekaip nesieja jų su bepilotėmis skraidyklėmis Kirunoje ir Liuleo. Kaip pranešė pirmadienį Švedijos saugumo policija (SÄPO), ji perėmė dronų skrydžių virš atominių jėgainių tyrimą.
Šnipinėjimas
Švedijos technologijų konsultantas trečiadienį nuteistas trejus metus kalėti už tai, kad Rusijai pardavė slaptą informaciją apie sunkvežimių gamintoją „Scania“, pranešė apygardos teismas.
Prokurorai teigė, kad 47 metų vyro veiksmai galėjo pakenkti Švedijos nacionaliniam saugumui.
Pasak transliuotojo SVT, tai buvo pirmas šnipinėjimo teismas šalyje per 18 metų.
Vyras buvo areštuotas 2019 metų vasarį, kai vakarieniavo Stokholmo centre esančiame restorane su Rusijos diplomatu, įtariamu žvalgybos pareigūnu. Diplomatas buvo trumpam sulaikytas, tačiau paleistas dėl diplomatinio neliečiamumo. Sulaikymo metu konsultantas ką tik buvo gavęs 27 800 kronų (2700 eurų) už informacijos perdavimą Maskvai, vasarį sakė prokuroras Matsas Ljungqvistas.
Teismas nustatė, kad jis iš „Scania“ nukopijavo „slaptą informaciją“, kurią perkėlė į USB atmintines ir perdavė Rusijos ambasados darbuotojui. Teismas pareiškime pridūrė, kad jis „puikiai suvokė, jog jo pateikta informacija bus naudinga Rusijai“. Informacija buvo susijusi su „šaltinių kodais ir produktų gamyba automobilių sektoriuje“, rodo teismo dokumentai.
Taip pat buvo nustatyta, kad vyras perdavė informaciją iš automobilių gamintojos „Volvo“, tačiau kaltinimai šnipinėjimu jam nebuvo pateikti, nes nepavyko įrodyti, kad ši informacija „pakenkė Švedijos saugumui“.
Dauguma teismo posėdžių vyko už uždarų durų, nes buvo nagrinėjami tokie klausimai, kaip „Švedijos santykis su užsienio galiomis, gynybiniai gebėjimai, žvalgybos darbas“ ir korporacinės paslaptys, sakė teismas.
Savo naujausioje metinėje ataskaitoje, paskelbtoje 2020 m., Švedijos žvalgybos agentūra teigė, kad Rusija kartu su Kinija kelia didžiausią žvalgybos grėsmę Skandinavijos šaliai.
Švedijos žemėlapis
Ketvirtadienį Švedijoje prieš teismą stojo švedas technologijų konsultantas, kaltinamas pardavęs Rusijai neskelbtiną informaciją apie sunkvežimių gamintoją „Scania“ ir „Volvo Cars“. Tai pirmasis per 18 metų šalyje teismo procesas dėl šnipinėjimo.
47 metų vyras, kurio pavardė neatskleidžiama, kaltinamas šnipinėjimu ir neteisėtu žvalgybinių duomenų rinkimu, dėl kurio kyla pavojus Švedijos nacionaliniam saugumui, pranešė prokurorai.
Kaltinamasis buvo dramatiškai suimtas 2019 metų vasarį, kai vakarieniavo su Rusijos diplomatu, kaip įtariama, žvalgybos pareigūnu, restorane Stokholmo centre.
Diplomatas buvo trumpam sulaikytas, tačiau paleistas dėl diplomatinės neliečiamybės.
Sulaikymas sukėlė diplomatinę nesantaiką tarp Švedijos ir Rusijos, o vėliau Stokholmas atsisakė išduoti vizas dviem Rusijos pasiuntiniams. Maskva į tai atsakė išsiųsdama du Švedijos diplomatus.
Sulaikymo metu konsultantas ką tik buvo gavęs 27 800 kronų (3 355 JAV dolerių) už informacijos perdavimą Maskvai, vasarį sakė prokuroras Matsas Ljungqvistas.
Neskelbtina informacija buvo apie „gamybą, pavyzdžiui, programinės įrangos kodus ir automobilių sektoriaus gaminių konstrukcijas.“
Pasak kaltinamojo akto, vyras neteisėtai perkėlė medžiagą iš savo darbinio kompiuterio į asmeninį kompiuterį, o vėliau į USB atmintines.
Siekdamas nuslėpti savo veiklą, kad nereikėtų prisijungti per IT sistemą, jis taip pat fotografavo medžiagą iš savo darbinio kompiuterio ekrano.
Tikimasi, kad bylos nagrinėjimas bus baigtas rugsėjo 1 dieną, o kaltinamajam gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Savo naujausioje metinėje ataskaitoje, paskelbtoje 2020 metais, Švedijos žvalgybos agentūra teigė, kad Rusija kartu su Kinija kelia didžiausią šnipinėjimo grėsmę šaliai.
Pasak visuomeninio transliuotojo SVT, tai pirmas kartas per pastaruosius 18 metų, kai asmuo Švedijoje teisiamas dėl šnipinėjimo.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės inicijuojamos kibernetinės atakos, šnipinėjimas, dezinformacijos kampanijos ir galimi teroristiniai išpuoliai –tokias grėsmes parengtoje ataskaitoje išskiria Švedijos saugumo tarnyba (SAPO).
Pastaruoju metu sustiprėjo veiksmai, nukreipti prieš Švediją, kasmetinės grėsmių ataskaitos pristatyme kalbėjo SAPO direktorius Klasas Fribergas.
Tarnybos teigimu, apie 15 šalių turi žvalgybininkų Švedijoje, o didžiausią grėsmę šaliai kelia Kinija ir Rusija.
Vienas iš tokių veiksmų pavyzdžių esą išryškėjo koronaviruso pandemijos metu, kuomet užsienio valstybės aktyviau bando paveikti visuomenės nuotaikas, teigia SAPO.
„Tai yra klasikinis pavyzdys, kaip užsienio valstybės bando pasinaudoti krize savo labui“, – tvirtino SAPO analitikas Kennetas Anderssonas.
SAPO yra atsakinga už Švedijos nacionalinio saugumo ir demokratinės valdymo sistemos užtikrinimą, taip šnipinėjimo ir teroristinių išpuolių užkardymą.
Tarnyba taip pat pabrėžė užfiksavusi kraštutinių dešiniųjų grupių aktyvumo padidėjimą 2019 m.
„Tarnyba mato kraštutinių dešiniųjų idėjų įkvėptų išpuolių ir smurtinių nusikaltimų grėsmę, taip pat išlieka islamizmo grėsmė“, – sakė K. Fribergas.
Švedų mokslininkai ir saugumo ekspertai mano, kad Rusija atlieka tikslingą kampaniją, darydama spaudimą politiniams debatams Švedijoje, rašo Tagesspiegel korespondentė Klaudia fon Zalcen.
„Laiškas, pasirodęs socialiniuose tinkluose 2015 metų vasarį, sukėlė didelį triukšmą Švedijoje: jis neva tai buvo parašytas Švedijos gynybos ministro Peterio Hultkvisto didžiausio šalies gynybinio koncerno vadovui, ir autorius siūlė koncernui tiekti ginklus Ukrainai. Laiške, tiesa, buvo klaidų ir nesuderintų dalykų: antai, laiške minimas koncerno vadovas jau seniai nebėjo tų pareigų, o ir parašytas jis buvo ne ministro ir adresato gimtąja švedų kalba, o angliškai. Tad buvo prieita prie išvados, kad laiškas suklastotas. Tačiau internete pasklido gandai apie švedų ginkluotės tiekimą Ukrainai – ypač aktyviai tą temą plėtojo prokremliška žiniasklaida“, – praneša žurnalistė.
Stokholmo Tarptautinių santykių instituto mokslininkų nuomone, ta istorija – pavyzdys, kaip Rusija stengiasi paveikti politinius debatus Švedijoje, pasitelkdama dezinformaciją ir sufabrikuotas naujienas, sakoma straipsnyje.
Neseniai išspausdintos išvados apie Rusijos strategijos darant įtaką politinei padėčiai Švedijoje naudojant viešos diplomatijos mechanizmus ir aktyvius veiksmus tyrimą. Jose sakoma, kad „Rusija nuo 2014 metų stengiasi paveikti pirmiausia du procesus: „Švedijos bendradarbiavimą su NATO ir paramą Ukrainai“.
Tyrimo autorių Martino Krago ir Sebastiano Aisbergo nuomone, Rusija tam naudos platų priemonių arsenalą – „pradedant kariniais grasinimais bei dezinformacija ir baigiant vadinamųjų įtakos agentų, kitaip sakant, Maskvos poziciją skleidžiančių asmenų ir organizacijų įtraukimu“, perduoda publikacijos autorius.
„Švedų mokslininkai remiasi tuo, kad šiandien Rusijos užsienio politikoje vėl naudojami nuo šaltojo karo laikų žinomi būdai“, – rašo fon Zalcen. Pernai prieš parlamentui priimant sprendimą suintensyvinti bendradarbiavimą su NATO, Švedijos specialiosios tarnybos užregistravo Rusijos stiprinamą užmaskuotą aktyvumą.
„Praktiškai tuo pačiu metu, – tęsia žurnalistė, – Vokietijos Federalinė Konstitucijos apsaugos žinyba kreipėsi į visuomenę su analogišku perspėjimu. Nuo Ukrainos krizės pradžios pastebima, kad Vokietijoje aktyviai stiprinama propagandinė kampanija ir įsigali dezinformacija. Kartu su žvalgyba buvo parengtas pranešimas apie Rusijos veiklą, stiprinant įtaką politiniam klimatui Vokietijoje“.
Kaip pirmadienį pareiškė Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zaibertas, vyriausybinis pranešimo patikrinimas dar nebaigtas, vadinasi, kol kas neaišku, kokių priemonių imsis federalinė vyriausybė. Atrodo, kad Berlynas planuoja sugriežtinti pasipriešinimą dezinformacijos sklaidai ir laiku identifikuoti informacijos intarpus, sakoma straipsnyje.
