Lietuvos drugelis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ketvirtadienį Lietuvos liaudies ir buities muziejaus tradicinėje Žolinių šventėje bus siekiama naujo Lietuvos rekordo. Visi šventės lankytojai ir dalyviai kurs didžiausią Lietuvoje širdį iš vaistažolių.
Pasak šios šventės vedėjos, žinomos TV laidų autorės ir labdaros projektų skatintojos Editos Mildažytės, tai unikali proga kiekvienam prisidėti prie istorinio įvykio. „Žmonių atneštos vaistažolių puokštelės pirmą kartą jungsis į didžiausią Lietuvoje širdies pavidalo vaistažolių kompoziciją, kuri bus ne tik tradiciškai šventinama, bet ir numatoma registruoti Lietuvos rekordu“, – sako E. Mildažytė.
„Šitaip siekiame perduoti žinutę visuomenei, kad rūpintis savo širdimi yra būtina kiekvienam: tiek jaunam, tiek senam. Širdis – mūsų gyvybės variklis, organas, nuo kurio priklauso ne tik kiekvienos mūsų organizmo ląstelės gyvybingumas, bet ir mūsų dvasinė pusiausvyra, gyvenimo kokybė bei santykiai su kitais“, – pažymi rekordą inicijuojančios, tradicijas bei inovacijas puoselėjančios įmonės „Valentis“ atstovė – gydytoja Regina Žukauskienė.
Pieva. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žolinių renginyje, greta rekordo aikštelės, atsidarys ir „Sveikos širdies dirbtuvės“. Jose šventės dalyviai iš sveikos gyvensenos žinovų lūpų galės išgirsti patarimus, kaip sveikai maitinantis tausoti širdį. Sporto širdžiai dirbtuvių dalyje bus mokoma pratimų, padedančių palaikyti tinkamą širdies darbą.
Kaip įprasta, visiems atvykusiems ir besidomintiems vaistažolių nauda patars žinomas fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius. Jo nuomone, žinoti, kokie lietuviški augalai yra naudingi žmogaus organizmui, privaloma kiekvienam, besidominčiam savo sveikata. Žinomas žolininkas pažymi, kad širdžiai ypač naudingos vaistažolės: gudobelės, sukatžolės bei valerijonų šaknys, jos naudojamos nuo seniausių laikų.
Kviesdami visus užsukti, renginio iniciatoriai teigia, kad Žolinių šventė yra puiki proga prisiminti apie sveikatos dovanas, kurias mums suteikia augalai. Ši diena Lietuvos liaudies ir buities muziejuje jau ne pirmus metus prasmingai veiklai suvienija vaistažolių ekspertus, mitybos ir sporto specialistus bei visus, kuriems smalsu sužinoti apie Lietuvoje augančių naudingų augalų panaudojimo būdus.
„Atvykite ne tik švęsti, bet ir sužinoti apie senolių išmintį, liaudies receptūrą ir gamtos siūlomus stebuklus“, – pažymi gydytoja R. Žukauskienė.
Laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad po trečiadienį įvykusio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda jis jaučiasi ramus. Pasak ministro, pokalbio metu nebuvo kalbama apie jo likimą poste, tačiau, teigia A. Veryga, esant poreikiui, jis nesilaikytų įsikibęs kėdės.
„Po vakar susitikimo, kaip ir minėjo Prezidentūros atstovai, nebuvo kalbama apie mano poziciją, buvo kalbama apie sveikatos sistemą, apie iššūkius ir aš to tvirtumo nei daugiau, nei mažiau turiu“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.
Jo teigimu, darbas politikoje yra neprognozuojamas.
„Politiko dalia yra tokia, kad niekada tu nežinai, kaip gali susidėlioti aplinkybės ir kada gali tekti su pozicija atsisveikinti. Ir anksčiau taip galėjo atsitikti, ir dabar taip gali atsitikti, tai aš į tą žiūriu labai ramiai“, – pažymėjo A. Veryga.
Pokalbis buvo dalykiškas ir produktyvus bei paliko gerą įspūdį, sakė laikinasis sveikatos apsaugos ministras, pažymėjęs, kad stengėsi atsakyti į visus G. Nausėdos klausimus.
„Aš gavau labai tokių dalykiškų klausimų ir tikrai labai džiaugiuosi, kad daugiau negu valanda buvo skirta laiko, ir aš daugybę dalykų galėjau paaiškinti, pateikti skaičius, argumentus ir, kiek supratau, daugeliu atveju pavyko vis dėlto man paaiškinti prezidentui, kodėl vienokie ar kitokie sprendimai buvo priimti“, – pridūrė A. Veryga.
ELTA primena, kad trečiadienį Prezidentūroje įvyko G. Nausėdos susitikimas su A. Veryga. Vykstant Vyriausybės formavimui, viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, jog G. Nausėda turi abejonių dėl A. Verygos darbo.
Prezidento susitikimai su naujai siūlomais bei esamais ministrais, planuojama, bus tęsiami visą savaitę.
Antradienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel sunegalavo per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vokietijos žiniasklaidos paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kad vyriausybės vadovė, stovėdama ant raudono kilimo, svyruoja ir akivaizdžiai blogai jaučiasi.
Šalia buvę žmonės taip pat atkreipė į tai dėmesį.
Po to kanclerė ir prezidentas išėjo vesti derybų ir susitiko su žurnalistais po maždaug pusantros valandos. Žiniasklaidos atstovams pasiteiravus apie A. Merkel sveikatą, ji atsakė: „Po to aš išgėriau mažiausiai tris stiklines vandens. Matyt, jų man ir trūko. Dabar jaučiuosi labai gerai“.
Pastarosiomis dienomis Berlyne nusistovėjo karšti orai, termometro stulpelis rodo apie 30 laipsnių.
Seime – spaudos konferencija „Pasaulinė diena be tabako 2019″. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Specialistai teigia, kad rūkymas daro neigiamą poveikį žmogaus plaučiams – nuo vėžio iki lėtinių kvėpavimo sistemos ligų. Per pastaruosius metus pasaulyje dėl rūkymo mirė 7 milijonai žmonių, dar 1 milijonas – dėl pasyvaus rūkymo.
Pasak specialistų, su rūkymu labai susijusi ir dar viena liga – tuberkuliozė. Ji pažeidžia plaučius ir blogina jų funkciją. Aktyvi tuberkuliozė žymiai padidina mirties nuo kvėpavimo nepakankamumo riziką.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian teigimu, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų rūko, 72 proc. tabaką vartojančių asmenų teigia, kad jie bandė mesti rūkyti, o 26 proc. tai pavyko. 12 proc. rūkančiųjų prisipažino norintys pamėginti mesti rūkyti, tačiau nė karto to nebandė.
Pasak G. Belian, labai plačiai paplitusi ir pasyvaus rūkymo problema, viena valanda buvimo prirūkytoje patalpoje prilygsta vienai surūkytai cigaretei.
„Jau dabar mokslininkai pradeda kalbėti ne tik apie tą pasyvų antrinį rūkymą, kada nerūkantis žmogus, esantis šalia rūkančio žmogaus, įkvepia rūkančiojo iškvepiamus dūmus ir sakoma, kad viena valanda prirūkytoje patalpoje lygi surūkytai vienai cigaretei. Bet jau yra kalbama apie tretinį rūkymą. Tretinis rūkymas, kada užtenka ateiti, pavyzdžiui, į tą patalpą, kur žmogus rūko, nors jis jau išėjo, bet tie visi cigarečių teršalai nusėda ant paviršių, ir mes kvėpuojame iš esmės tomis pačiomis kenksmingomis medžiagomis. Tai reikia labai susirūpinti kalbant ir apie pasyvų rūkymą“, – sakė G. Belian.
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė ragina Lietuvoje aktyviau taikyti kitose šalyse naudojamas tabako kontrolės priemones: didinti akcizo mokestį ir tabako produktų kainas, įvesti bendrinę standartizuotą pakuotę su perspėjimais apie tabako žalą, įgyvendinti efektyvias visuomenės informavimo kampanijas, kuriose būtų aiškinama apie rūkymo ir tabako žalą, suteikti valstybės garantuojamą efektyvią ir visiems gyventojams prieinamą pagalbą metant rūkyti.
„Kai plaučių vėžys išsivysto ar atsiranda kiti su rūkymu susiję onkologiniai susirgimai, jie ypač sunkiai pasiduoda įvairioms sveikatos priežiūros priemonėms ir gydymui, jei susirgęs žmogus yra rūkantis arba tabako vartotojas. Dėl to tabako vartojimo prevencija ir kontrolė yra minima kaip viena prioritetinių visuomenės sveikatos krypčių“, – sakė I. Zurlytė.
Pasak G. Belian, be minėtų tabako kontrolės priemonių, Lietuvoje reikėtų didinti nerūkymo zonų skaičių. Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių bent po vieną tokią zoną yra įsisteigusios 49-ios savivaldybės, kitos to daryti esą neskuba.
Tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Džulijanas Asandžas (Julianas Assange) perkeltas į Didžiosios Britanijos Belmaršo kalėjimo ligoninę, praneša leidinys „The Daily Mail“.
Pasak „WikiLeaks“ atstovų, J. Assange`o sveikatos būklė smarkiai pablogėjo per septynerius metus, kuriuos jis praleido Ekvadoro ambasadoje sąlygomis, „nesuderinamomis su pagrindinėmis žmogaus teisėmis“.
„Per septynias savaites, praleistas Belmarše, jo sveikatos būklė toliau blogėjo, jis smarkiai sulyso“, – pridūrė „WikiLeaks“ atstovai.
Anot žurnalisto advokato Pero Samuelsono, praėjusį penktadienį J. Assange`as jautėsi taip blogai, kad „su juo buvo neįmanoma normaliai kalbėtis“.
Dar vienas teismo posėdis, kuriame bus svarstomas J. Assange`o ekstradicijos klausimas, numatytas ketvirtadienį Vestminsterio magistrato teisme Londone.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą.
Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
Reaguojant į gyventojų, verslo ir sveikatos apsaugos specialistų teikiamą grėsmingą informaciją kitą savaitę šaukiamas specialus Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetų posėdis.
„Akivaizdu, kad nuo gegužės 1 dienos Vilniaus mieste pradėta komunalinių atliekų tvarkymo sistemos reforma nevaldoma ir kyla grėsmė susidaryti rimtai aplinkosauginei situacijai. Todėl kitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetai numato parlamentinės kontrolės tvarka kviestis susijusių sektorių atstovus ir aiškintis situacijos priežastis“, – sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės, ketvirtadienį paskelbta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas kuo skubiau spręsti neišvežamų šiukšlių problemą. Po atliktų tikrinimų paaiškėjo, kad dėl netinkamai tvarkomų atliekų mieste netrukus gali tekti skelbti ekstremalią situaciją dėl pavojaus žmonių sveikatai.
Komitetų posėdis atliekų krizei Vilniuje įvertinti planuojamas trečiadienį, gegužės 16 dieną.
Tyrimai rodo, jog dabar suaugusieji tokie nesveiki, kad jie 15 metų „vyresni“, nei buvo jų tėvai ir seneliai tokio pat amžiaus, rašo "Daily Mail".
„European Journal of Preventive Cardiology" žurnale paskelbti tyrimų duomenys byloja, jog dėl silpnos sveikatos mus dažniau negu ankstesnes kartas kamuoja aukštas kraujospūdis, diabetas ir nutukimas“, – rašo straipsnio autorė Anna Hodžkiss.
Skaitytojai teisūs, jei pagalvos, kad Slaptai.lt portalo “Sportas ir sveikata" skiltis daug dėmesio skiria netradicinėms, kitokioms nei įprasta judėjimo galimybėms. Esą skiria gal net per daug dėmesio. Netgi jei ir taip, vis tiek drįstu rašyti apie vis kitokio lygmens treniruoklius.
Akivaizdu, kad mokslo pasiekimai taip sparčiai “šuoliuoja” pirmyn, kad, ko gero, atsiribojus nuo visko ir ėmus domėtis tik, pavyzdžiui, šiandieninėmis sporto ar medicinos naujovėmis, procentaliai skaičiuojant vis tiek “sugaudytume” vien mažą dalį minėtų sričių pasiekimų…
Apie Alter G treniruoklius sportui, reabilitacijai, fiziniam aktyvumui galima parašyti atskirai apie kiekvieną po solidų straipsnį. Šie treniruokliai taip pat tarsi “ateiviai” atkeliavę iš NASA technologijų.
Ar kada nors bandėte suskaičiuoti, kiek Lietuvoje veikia žmogų persekiojančių, baudžiančių, kontroliuojančių, stebinčių įstaigų?
Turėdami laisvą akimirką, pamėginkite suskaičiuoti. Liksite nemaloniai nustebinti. Tokių institucijų mūsų šalyje – apie penkiasdešimt. Tai ir VSD, ir STT, ir FNTT, ir KAM Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, ir Mokesčių inspekcija, ir viešojo transporto kontrolieriai, ir Generalinė prokuratūra, ir antstoliai…
Pateikdamas šį retorinį klausimą jokiu būdu negalėčiau tvirtinti, esą baudžiančių ir kontroliuojančių institucijų mums nereikia. Taip pat neapsiverstų liežuvis tvirtinti, jog gausybė persekiojančių, baudžiančių, kontroliuojančių ir stebinčių tarnybų byloja, jog Lietuva – represinė valstybė. Jei valstybė nėra butaforinė, reikalingas jai ir tvirtas saugumas, ir principinga policija, ir akyla Mokesčių inspekcija.
Jo puiki fizinė savijauta ir kuklumo stoka ją demonstruojant buvo Putino – Boriso Jelcino „jauno, energingo“ įpėdinio – prezidentavimo pagrindas.
Dabar gi šlubčiojanti koja, nukeltos kelionės į užsienį, užsidarymas Novo-Ogariove ir „tiesioginės linijos“ perkėlimas nerangių spaudos tarnybos komentarų fone verčia atidžiai stebėti jo pozas ir mimiką.
Vladimiro Putino sveikatos būklė – ne smulkmena, pabrėžia žiniasklaida. Tiesa, Rusijos prezidento spaudos sekretorius paneigė naują gandų bangą apie V.Putino sveikatos būklę, praneša “The New York Time”s.
Visiems žinoma, kad astma – tai kvėpavimo sistemos liga.
O kaip ji gydoma Indijoje, koks gyvenimo filosofijos GURU veikia šioje valstybėje?
Kaip gi gydyti astmą, jei niekas iki šiol žmogui, sergančiam tokia liga, nepadėjo?
Niekur – netgi visai nesvarbu kur jis gyvena – toje pat Indijoje ar kitame Pasaulio kampelyje, kur, gydant tradiciniu gydymo metodu ar metodais, jokio pagerėjimo neapčiuopiama?
Tai labai palietė mane ir, būdamas arti jo viso gydymo metu, vis užduodavau sau klausimą – kodėl? Ne kaip išgydyti šią ligą, bet KODĖL šia liga žmonija serga?
Atsakymo į šį klausimą paieškos keitė daugelį mano jau nusistovėjusių požiūrių. Supratau keletą labai svarbių dalykų.
Daugybė įdomybių galima aptikti apie svaigiuosius gėrimus. O kaip žinoti, kas geriausia kiekvienam?
Šis klausimas reikalauja itin modernių genų inžinerijos tyrimų. Tada galima pasakyti apie kiekvieną organizmą tiek subtilybių, kad patys net neįsivaizduojame…
Galima atlikti ir tyrimus, kaip žmogus priima vienokį ar kitokį vyną? Vynas šiuo atveju – kaip sveikatos tausojimo pagalbininkas tiesiogine prasme. Juk vynas yra senų senovėje išrastas svaigusis gėrimas ir vartojamas iki šių dienų… Hipokratas minėjo, kad vynas gydo netgi žaizdas. Šis garsus gydytojas taip pat sugalvojo frazę: „Tegul maistas bus tavo medicina, tuomet ir medicina bus tavo maistas“.
Maloniai kviečiame jus į balandžio 17 dieną, 16 val. Vilniuje, Europos Komisijos atstovybėje (Naugarduko g. 10) vyksiantį seminarą „Vyresniojo amžiaus žmonių gyvenimo kokybė“. Seminarą organizuoja Sveikatos žurnalistų asociacija.
Seminaro metu bus kalbama, kaip Lietuva atrodo Europos šalių kontekste spręsdama senyvo amžiaus žmonių problemas, kaip svetur sprendžiama diskretiška, socialinę atskirtį didinanti problema – šlapimo nelaikymas, kodėl mūsų šalyje tik gulintys lovoje pacientai nusipelno teisės į šlapimą sugeriančius gaminius, nors daugybė žmonių, turinčių šią problemą, nori ir gali išeiti iš namų ir būti aktyviais visuomenės nariais.
Tokio tipo mankštos modeliai su BOSU kamuoliais (vienas kamuolys kainuoja 499 litus) itin populiarūs Pasaulyje. Visiškai nesvarbu, ar tai ikimokyklinukai ar garbūs senjorai. Tai – tarsi savotiškas menas kurti kūno judėjimo galimybes.
Mūsuose alternatyva dėl finansinių galimybių puikiausiai gali tapti nekondiciniai kamuoliai. Jie identiškai atlieka tą pačią paskirtį mankštinantis, tik nekainuoja nieko, nes dažniausiai tiesiog išmetami todėl, kad nebeestetiški arba nebeatlieka tiesioginės paskirties, pavyzdžiui, nebetinka žaisti krepšinį ar ugdyti jėgą su kimštais kamuoliais.
Šis straipsnis – tęsinys to, kas buvo išdėstyta ankstesniuose šios temos rašiniuose.
Judesių valdymo ir mokymo mokslas integruoja daugelį mokslų – biomechaniką, fiziologiją, psichologiją, kibernetiką, fiziologiją, kibernetikų teoriją, inžineriją ir kt. (A. Skurvydas: Judesių mokslas 13p).
B. Saltin – vienas iš geriausių šio meto sporto fiziologų pasaulyje. Nepaisant dinamiško mokymosi naudos, judesys negali per daug varijuoti ar būti pernelyg dinamiškas – tada sumažėja mokymosi kokybė. Kaip nustatyti tinkamiausią judesio varijavimą mokantis – tai didelė užduotis mokslininkams. Judesių valdymas … pablogėja, jei judesiai treniruojami standartinėmis sąlygomis ar atskirais blokais … (A.Skurvydas: Judesių mokslas 260p, 261p).
Šiandien visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt atidaro naują skiltį, kurioje bus skelbiami rašiniai sveikatos ir sporto temomis.
Mūsų skaitytojai ras čia pačių įvairiausių straipsnių: kaip sveikai maitintis, kaip deramai sportuoti, kaip numesti susikaupusį antsvorį, kaip atsikratyti streso, įtampos, blogų nuotaikų.
Pateiksime specialistų patarimus, kaip išsirinkti deramą mitybos metodą, pasakosime, ar verta vartoti vitaminus, rekomenduosime, kokias arbatas sveikiausia gerti, kaip įveikti nemigą. Teiksime žinių, kokia sporto šaka Jums labiausiai tinka – bėgimas ristele, plaukiojimas baseine, važiavimas dviračiu, tiesiog – spartus pasivaikščiojimas miške. Žodžiu, stengsimės aprėpti kuo galima daugiau klausimų. Manome, kad šios temos – aktualios daugeliui iš mūsų.
