Laikrodis. Slaptai.lt fotografija

Jau šį savaitgalį Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas – laikrodžius teks atsukti viena valanda atgal. Žiemos laikas galios iki kovo pabaigos.
 
Du kartus per metus keičiamas laikas kaskart sukelia daugybę klausimų.
 
VUL Santaros klinikų neurologų klausiama, ar laikrodžio persukimas naudingas žmonių sveikatai, o gal turi labiau neigiamą poveikį. Dažnas skundžiasi, kad laikrodžio persukimas jį išbalansuoja, žmogus jaučiasi sudirgęs, nerimastingas, sunkiau susikoncentruoja, suprastėja miegas, sutrinka budrumo pojūtis.
 
Vienos valandos pokytis blogina sveikatą
 
2018 m. spalio mėnesį Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugija Europos Komisijai pateikė rekomendacijas dėl laiko kaitaliojimo. Mokslininkai ir gydytojai vienareikšmiškai teigė, kad laikrodžio sukiojimas du kartus per metus yra žalingas, ir rekomendavo rinktis standartinį (žiemos) laiką, kuris Europos gyventojų sveikatai neabejotinai naudingesnis. Tai ypač svarbu tam tikroms socialinėms grupėms (vaikams, paaugliams, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems tam tikrų ligų), sakoma Santaros klinikų pranešime.
 
„Visiems gerai žinomas ir greitai pajuntamas poveikis miegui. Įvedus vasaros laiką, miegas sutrumpėja, pablogėja jo kokybė. Prireikia laiko, kol žmogus prisitaiko. Miokardo infarktų rizika per pirmąsias dienas po vasaros laiko įvedimo išauga iki 5 procentų, didėja galvos smegenų insulto rizika. Manoma, jog taip nutinka dėl streso hormonų išsiskyrimo, metabolinio disbalanso (medžiagų apykaitos sutrikimo, turinčio įtakos cukriniam diabetui, širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis), kurį sukelia staigus miego trukmės sumažėjimas. Išauga ir psichiatrinio spektro sutrikimų rizika: dėl ilgesnio tamsos periodo paūmėja depresijos, didėja savižudybių rizika“, – pasakoja gydytoja neurologė Raminta Masaitienė.
 
Persukus laikrodžio rodyklę, pažeidžiamas organizmo paros ritmas
 
Pasak Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės R. Masaitienės, dienos šviesą saugantis laikas dažnai prasilenkia su mūsų individualiu biologinio laikrodžio ritmu. Ekspertų teigimu, tai aktualu visiems Europos laiko juostų gyventojams, o ypač vaikams, moksleiviams ir taip vadinamosioms pelėdoms.
 
„Biologinis laikrodis atsakingas už darnią cirkadinių (fiziologinių, biocheminių, hormoninių, miego-budrumo) ritmų veiklą. Cirkadiniai ritmai – tai kitimai, vykstantys per 24 valandas – miego-budrumo procesų, temperatūros, pulso, hormonų išsiskyrimo. Vidinis biologinis laikrodis yra smegenyse, pagumburyje. Jis per akis gauna šviesos impulsą ir taip derina mūsų cirkadinius ritmus su išoriniais veiksniais. Jį galima būtų pavadinti centriniu cirkadinių ritmų vedliu“, – aiškina R. Masaitienė.
 
Cirkadinių procesų darnią veiklą reguliuoja ir genai. Gydytoja pasakoja, kad yra atrasti laikrodiniai genai, kurie yra kiekvienoje ląstelėje bei reguliuoja kiekvienos mūsų kūne esančios ląstelės 24 valandų paros ritmą. Šią cirkadinių procesų reguliavimo sistemą galima būtų pavadinti periferine.
 
Taigi už atskiro žmogaus paros ritmo reguliavimą atsakingi ir genetiniai faktoriai, todėl kiekvienas žmogus turi individualų, sau optimalų vidinį laikrodžio ritmą, pagal kurį gali funkcionuoti efektyviausiai. Jeigu individualus biologinio laikrodžio ritmas nesutampa su socialiniu ritmu, patiriamas socialinis laiko juostų pakeitimo sindromas (angl. social jetlag). Pavyzdžiui, nemažai į konsultacijas ateinančių žmonių įvardija, kad nors miega pakankamai ir gerai, bet atėjus į darbą 7 ar 8 val. yra labai mieguisti, o „atsibunda“ ir aktyviausi jaučiasi nuo 9-10 val.
 
Šis pavyzdys rodo, kad individualiam žmogaus biologiniam laikrodžiui sunku prisitaikyti prie socialinio režimo.
 
„Koks tikrasis mūsų biologinio laikrodžio tipas, galime nusistatyti atostogų metu: kokiu režimu mes gyvename ir jaučiamės geriausiai, kai nesame įsprausti į darbo režimo ar kitus socialinius rėmus (darželis, mokykla ir pan.), toks ritmas ir yra geriausias organizmui“, – sako medikė.
 
Yra apskaičiuota, kad daugumos Europos gyventojų vidinis biologinio laikrodžio ritmas yra vėlyvesnis – todėl Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugijos ekspertais Europos gyventojams siūlo rinktis standartinį laiką, t. y. žiemos laiką. Beje, standartinis arba žiemos laikas labiau koreliuoja ir su šviesos-tamsos režimu. Ekspertai savo išvadose nurodo ne vieną žiemos laiko privalumą: sveikesnis ir geresnis miegas, naudingiau širdžiai, mažesnė metabolinio disbalanso (viršsvorio) rizika, visuomenė būtų psichologiškai sveikesnė, sumažėtų priklausomybė nuo tabako, alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų, pagerėtų mokslų bei darbo pasiekimai (ypač jaunimo).
 
Pirmąją savaitę po laiko pokyčio didėja avaringumas
 
Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą, bet ir avaringumą, kuris pirmąją savaitę po dienos šviesą saugančio vasaros laiko įvedimo išauga iki 8 procentų. Vairuotojai būna labiau mieguisti, prasčiau miegoję. Tuo laiku padaugėja ir nelaimingų atsitikimų, pabrėžiama Santaros klinikų pranešime.
 
Kita svarbi sritis – pasiekimai, darbingumas. Įvedus vasaros laiką, suaugusių žmonių darbingumas būna ženkliai sumažėjęs. O vaikų, moksleivių pažangumas savaitę iki vasaros laiko įvedimo būna pastebimai geresnis, o įvedus – blogesnis. Gydytoja R. Masaitienė pasakoja, kad Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kai vienose apygardose buvo įvestas vasaros laikas, kitose – ne. Tose apygardose, kuriose buvo įvestas vasaros laikas, egzaminų rezultatai buvo blogesni.
 
Vidinė motyvacija padeda lengviau prisitaikyti prie pokyčio
 
Gebėjimas prisiderinti prie laiko pokyčių ne visų vienodas. Santaros klinikų gydytoja neurologė R. Masaitienė išskiria kelis dalykus. Anot medikės, vidinio laikrodžio gebėjimas prisiderinti prie išorinių sąlygų pasikeitimo yra genetiškai sąlygotas, taigi įtakos turi atskiro žmogaus genetika ir jos nulemtas gebėjimas prisitaikyti. Svarbu ir amžius – sunkiau prisitaikyti vaikams, moksleiviams, pagyvenusiems žmonėms.
Laikrodis. Slaptai.lt nuotr.
 
Be to, gretutinės ligos: širdies ir kraujagyslių ligos, jau buvę miego sutrikimai ar miego trūkumas – pasunkina prisitaikymą prie laiko pokyčių. Ypatingą dėmesį R. Masaitienė skiria asmeninei motyvacijai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus pats nueina miegoti valandą vėliau dėl to, kad pasirenka malonią sau veiklą, tada ryte jaučiasi ne taip blogai. Yra žmonių, kurie skrisdami lėktuvu per savaitę ne vieną kartą keičia laiko juostą, bet jaučiasi gerai, nes turi stiprią motyvaciją – atlieka jiems svarbius darbus, gauna už tai atlygį.
 
„Motyvacijos susikūrimas, o dar svarbiau – kančios nepridėjimas yra labai svarbu norint jaustis geriau. Dažnu atveju, keičiant laiką žmonės labai pyksta. Jie ir taip prasčiau jaučiasi, o prisideda pyktis, nusivylimas, kas tik dar labiau pabloginantys jų savijautą“, – dėsto R. Masaitienė.
 
Sukti laikrodžio rodykles pradėta prieš kelis šimtus metų. Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė R. Masaitienė sako, jog dienos šviesą saugantį laiką, vadinamą vasaros, pirmasis įvesti pasiūlė Bendžaminas Franklinas XVIII a. pabaigoje.
 
Vėliau prie šios minties XX amžiaus pradžioje grįžo britų parlamentas siekdamas pasirūpinti žmonėmis. Norėjo, kad vakarai būtų ilgesni, šviesesni, kad žmonėms nereikėtų susirinkus uždarose erdvėse vartoti per daug alkoholinių gėrimų, kitų medžiagų, kartu būtų taupomas apšvietimas.
 
Paradoksas tas, kaip pažymima Santaros klinikų pranešime, kad tie patys britai (kartu su kitų šalių mokslininkais) jau XXI amžiaus pradžioje įrodė, jog laiko kaitaliojimas, ypač vasaros laiko įvedimas, turi neigiamos įtakos sveikatos rodikliams, moksleivių pasiekimams, padidėjusiam avaringumui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.23; 02:00

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentui Gitanui Nausėdai trečiadienį̨ Santaros klinikose buvo atliktas reguliarus profilaktinis sveikatos patikrinimas.
 
Kaip Eltą informavo šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis, G. Nausėdai buvo atlikti kraujo tyrimai, profilaktiškai patikrinta širdies veikla, plauč̌iai bei kiti vidaus organai.
 
„Preliminarūs tyrimų rezultatai rodo, kad prezidento sveikatos būklė yra gera. Jis jauč̌iasi puikiai. Prezidentas dėkoja Santaros klinikų medikams už rūpestį“, – teigė A. Bubnelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.07; 13:25

Popiežius emeritas Benediktas XVI susirgo, jis yra „labai silpnas“. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius emeritas Benediktas XVI, birželį aplankęs savo sunkiai sergantį brolį Vokietijoje, pats susirgo ir yra „labai silpnas“, skelbia Vokietijos laikraštis „Passauer Neue Presse“.
 
93-ejų Benediktas XVI užsikrėtė rože – infekcija, kuri sukelia veido bėrimą ir stiprų skausmą, pranešė leidinys, remdamasis buvusio pontifiko biografu Peteriu Seewaldu.
 
„Seewaldo teigimu, popiežius emeritas dabar yra labai silpnas. Jo mąstymas ir atmintis yra aštrūs, tačiau jo balsas šiuo metu vos girdimas“, – sakoma laikraščio straipsnyje.
 
P. Seewaldas šeštadienį esą aplankė Benediktą XVI Romoje, kad pristatytų jam jo paties biografiją.
 
„Susitikime popiežius emeritas, nepaisant ligos, laikėsi optimistiškai ir teigė, kad sustiprėjęs galės vėl imti į rankas plunksną“, – rašo „Passauer Neue Presse“.
 
Benediktas XVI birželį aplankė sergantį savo brolį Georgą Vokietijoje. Tai buvo pirma buvusio pontifiko kelionė už Italijos ribų nuo 2013 m., kai jis neikėtai atsistatydino.
 
Popiežiaus emerito brolis Georgas Ratzingeris mirė praėjus vos dviem savaitėms po brolių susitikimo, sulaukęs 96-erių metų amžiaus.
Buvęs pontifikas, kurio tikrasis vardas yra Josephas Ratzingeris, šiuo metu gyvena nedideliame vienuolyne Vatikane.
 
Jis iš esmės nesirodo viešumoje po to, kai tapo pirmuoju popiežiumi per pastaruosius 600 metų, kuris atsistatydino. Pontifikas atsistatydino dėl sveikatos priežasčių.
 
Benediktas XVI buvo tradicinių pažiūrų Katalikų Bažnyčios galva, jį pakeitė reformų siekiantis popiežius Pranciškus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.03; 04:00

Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotrauka

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Biruta Zdanevičienė teigia, kad antrosios COVID-19 bangos Lietuvoje dar nėra, nes, pasak jos, pirmoji viruso banga dar nėra pasibaigusi.
 
„Dar pirmoji banga nėra pasibaigusi. Juk nebuvo taip, kad atvejų būtų visiškai nebuvę, tik mes patys žmonės nusiraminame ir manome, kad jau viskas. Tas virusas niekur nedingo ir jis yra tarp mūsų. Mums reikia labai protingai elgtis (…) Dar nepasibaigė pirmoji banga, tai susirgimų pamažėja, tai padidėja ir antros bangos mes laukiame vėliau“, – B. Zdanevičienė.
 
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė tuo metu pritarė, kad antrosios bangos Lietuvoje dar nėra. Kita vertus, viceministrė pabrėžė, kad pirmoji banga Lietuvoje buvo suvaldyta sėkmingai.
 
„Pirmoji banga buvo suvaldyta. Pavienių atvejų mes registruodavome kiekvieną dieną, bet tie rodikliai, kuriuos registruodavome, ir matome, kokie rodikliai yra kitose šalyse, ir kokios priemonės ten įvedinėjamos, tai galime matyti, kad rodikliai kitose šalyse ženkliai didesni negu šiuo metu yra Lietuvoje. Praeitą savaitę rodiklis Lietuvoje šimtui tūkstančių gyventojų buvo 2,8. Pažiūrėjus kitų šalių statistiką, tai tie rodikliai ženkliai didesni. Ir nepaisant turėtų tų kelių atvejų savaitgalį, vis tiek mes išliekame prie tų šalių, kur sergamumo rodikliai yra vieni mažiausių“, – teigė ji.
 
Paklausta, ar antroji banga Lietuvoje jau prasidėjo, viceministrė tai paneigė.
 
„Be abejo, kad ne. Iš kelių dienų tyrimų, kurie yra visi susiję su protrūkiais ir mes galima pasakyti apie kiekvieną atvejį, iš kur jis yra. Mes negalima pasakyti, kad tai jau yra antroji banga“, – sakė K. Garuolienė.
 
Lietuvoje sekmadienį patvirtinta 15 naujų koronaviruso užsikrėtimo atvejų, bendras ligos atvejų skaičius išaugo iki 1947, praneša Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSC).
 
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pirmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 254 žmonės. Nuo jos mirė 80 žmonių, dar 12 užsikrėtusiųjų koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių. Nuo COVID-19 infekcijos pasveiko 1601, izoliacijoje šiuo metu dar yra 81 asmuo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.21; 00:05

Švedijoje registruotas iki šiol didžiausias per parą naujų koronaviruso infekcijų skaičius. Patvirtinti 1 474 nauji atvejai, pranešė sveikatos tarnyba, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
 
Rekordinis atvejų skaičiaus padidėjimas esą yra „tiesioginis išaugusių testavimo apimčių padarinys“. Tai padėjo nustatyti ir atvejus, kai žmonėms pasireiškė tik nežymūs simptomai. Iš viso infekuotųjų skaičius Švedijoje išaugo iki 48 300.
 
Covid-19 aukų padaugėjo 19 iki 4 814. Skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, tai yra gerokai daugiau nei kaimyninėse Šiaurės Europos šalyse, tačiau mažiau nei labiausiai pandemijos paveiktose Europos valstybėse Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje.
 
Priešingai nei dauguma pasaulio šalių, Švedija neįvedė griežtų ribojimų, o labiau kliovėsi žmonių sąmoningumu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.12; 02:00

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys trečiadienį vaizdo konferencijoje su ES šalių kariuomenių vadais aptarė pandemijos įtaką kariuomenių veiklai, dalyvavimui tarptautinėse operacijose ir karinių pajėgumų plėtojimui. Europos Sąjungos karinio komiteto posėdžiui pirmininkavo komiteto pirmininkas generolas Claudio Graziano.
 
„Pandemijos metu konvencinės grėsmės neišnyko. Nekonvencinės, tokios kaip dezinformacija, net sustiprėjo. Siekdami atliepti saugumo iššūkius, turime tęsti karinių pajėgų rengimą ir pratybas, tuo pačiu ir užtikrinti personalo saugumą, kad būtų išlaikyta tinkama kovinė parengtis. Taip pat mums yra svarbu dėti pastangas užkirsti kelią sveikatos srities krizei virsti saugumo krize. Todėl tarptautinis bendradarbiavimas ir tarptautinės operacijos ir toliau remia bendrus saugumo tikslus,“ – sakė generolas leitenantas V. Rupšys.
 
Lietuvos kariuomenės vadas dėkojo šalims už Lietuvoje dislokuotų karių tarnybą, puikų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinaciją su mūsų šalies kariais. Jis taip pat pažymėjo, kad karinio mobilumo ES klausimas turi ir toliau išlikti vienu iš prioritetų, kad būtų užtikrintas karinio perdislokavimo efektyvumas ir užtikrinta efektyvi gynyba.
 
Europos Sąjungos karinis komitetas yra aukščiausia ES karinė institucija, kurią sudaro ES šalių kariuomenių vadai. Jis vadovauja visai ES karinei veiklai, visų pirma, – bendros saugumo ir gynybos politikos srityje vykdomų karinių misijų ir operacijų planavimui bei vykdymui ir karinių pajėgumų plėtojimui.
 
Be to, komitetas teikia rekomendacijas kariniais klausimais ES politiniam ir saugumo komitetui, formuojančiam bendrą užsienio ir saugumo politiką. Į karinio komiteto konferencijas ES kariuomenių vadai renkasi du kartus per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 00:30

Donaldas Trumpas ir Kim Jong-unas. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia negalįs patvirtinti žiniasklaidos pranešimų, kad Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno sveikatos būklė yra kritinė po jam atliktos medicininės procedūros. Tačiau prezidentas pridūrė, kad bet kokiu atveju linki jam geros sveikatos.
 
Per antradienį Baltuosiuose rūmuose vykusią spaudos konferenciją JAV vadovas sulaukė klausimo apie neva pablogėjusią Šiaurės Korėjos diktatoriaus sveikatą.
 
„Galiu pasakyti tik tai: linkiu jam gero“, – reporteriams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas ir pabrėžė, kad jį ir Šiaurės Korėjos lyderį sieja geri santykiai.
 
„Tikiuosi, kad jis laikosi gerai. Jei jis yra tokios būklės, kaip skelbiama pranešimuose, naujienose, tada tai labai sunki būklė“, – teigė JAV vadovas, pridurdamas, kad gali pabandyti susitiekti su Kim Jong-unu.
 
JAV vadovas atsisakė atskleisti, ar jis turi tiesioginės informacijos apie Kim Jong-uno sveikatą, ir teigė, kad remiasi naujienų pranešimais.
„Nežinau, ar pranešimai yra teisingi“, – sakė D. Trumpas.
 
Pasak D. Trumpo, pirmąjį pranešimą apie Šiaurės Korėjos vadovo sveikatos būklę paskelbė CNN, o ši žiniasklaidos priemonė jam nekelia didelio pasitikėjimo.
 
Šiaurės Korėja savo ruožtu nepateikė jokio oficialaus komentaro šiuo klausimu, o Pietų Korėjos prezidento kanceliarija teigė negalinti patvirtinti pranešimų. Pasak kanceliarijos, nebuvo jokių požymių, kad Kim Jong-unas turi rimtų sveikatos problemų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.22; 10:17
 

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kaip jau tikriausiai visi esame girdėję dėl pastaruoju metu padidėjusio dėmesio pandemijos tematikai apskritai, maro užkratą andai pradėdavo platinti žiurkių blusos, o po to nuo jų užsikrėtę žmonės pasidalindavo šia baisia liga tarpusavyje, nusinešdavo užkratą į populiacijos gilumą.  

Tai priminiau dar ir dėl to, kad, kaip atrodo bent man, žiurkių blusų metafora labiausiai lakonišku būdu leidžia įvardinti kylantį pro-autoritarinio arba autoritetinio (be jokio autoriteto) valdymo pavojų kovos prieš COVID-19 pandemiją metu mūsų padangėje. Žiurkių blusų metafora leidžia atkreipti dėmesį į tai, kad valdžios patologija, pasinaudojant karantinu, prasideda tarsi ir nepastebimai, mikroskopinių, bet principinę reikšmę turinčių pokyčių pavidalu.

Kažkada Friedrichas Nietzsche yra gražiai pastebėjęs, kad didžiosios mintys ateina tyliomis balandžių kojytėmis, tačiau, kaip sakyta, taip pat ir toks negražus dalykas kaip kvazitotalitarizmo užkratas valstybės valdyme gali prasidėti su nepastebimais žiurkių spyruoklinių blusų pašokinėjimais ant valstybės mechanizmo odos.

Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Pavojingas yra jau pats Kinijos pavyzdžio rodymas prikišamai, pabaksnojant pirštu, tarsi dar būtų likęs toks kvailutis, kuris be įrodinėjimų nesuprastų, kad visų valstybės pajėgumų greitos mobilizacijos reikalaujančių išbandymų metu totalitarinė valdžia iš pradžių veikia efektyviau nei procedūrose galinti užklimpti demokratiškai organizuotų visuomenių valdžia (kaip atrodo, toks sugretinimas tinka ne tik aptariant staigiai kilusios pandemijos atvejį, bet ir specialiųjų tarnybų kasdieninės veiklos aplinkybes, įsivaizduojant, kad čia kiekvieną dieną prisieina veikti ekstremaliai). Tačiau tokiu atveju totalitarizmo pasirinkimas gali būti prilygintas žmogaus apsisprendimui įveikti ligą žmogaus žmogiškumo totalinio sunaikinimo būdu, priimant pasiūlymą, kad nuo slogos greičiausiai pagydo maro užkratas. Taigi jeigu pavyzdžiai čia turi kokią nors vertę, mums svarbesni yra demokratiškai valdomų valstybių pavyzdžiai, pasakojantys sėkmės istoriją apie tai, kai su pandemijos iššūkiais anksčiau ar vėliau pavyko susidoroti vakarietiško tipo visuomenei, išnaudojančiai demokratijos teikiamus resursus.

Praeitą kartą įsivaizdinome komišką šūkį, kad dėl karantino revoliucija neįvyks pirmadienį, neva renginys nusikelia neapibrėžtam laikui. Tačiau išties pavojų demokratijai kelia ne priimti suvaržymai, siekiant užkirsti kelią pandemijos plitimui, įstatymo griežtumas ar išaugusios baudos už karantino sąlygų pažeidimą, bet tai, kad, vaizdžiai tariant, pati demokratija Lietuvoje dabar yra patupdoma į karantiną, atimant jos veiksnumą, priverčiant ją saviizoliuotis, užkertant kelią visų mūsų labui panaudoti tuos demokratijos mechanizmus, kurie leistų pandemijos sutramdymo užduotį įgyvendinti dar sėkmingiau. Šiandien visa valdžia iš esmės koncentruojasi Sauliaus Skvernelio rankose, todėl jo atsisakymas, nežiūrint visų nuotolinio bendravimo galimybių, nuo įprastos anksčiau demokratinei šalies praktikai „Vyriausybės valandos“, leidusios Seimo nariams užduoti klausimus ir tikėtis paaiškinimų labiausiai rūpestį keliančiais klausimais, yra didelis žingsnis priešinga demokratijai linkme.

Dar daugiau abejonių kelia Seimo pasileidimas dviguba to žodžio reikšme! Iš tiesų, kas draudžia Seimo posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu su pozicijos ir opozicijos priešstatomis, debatais, nesutaikomais ginčais, iliustruojančiais demokratinio politikos vyksmo tęstinumą, – ta proga prisimenant žinomą aplinkybę, kad Lietuvos piliečiai Seime vykstančias batalijas paprastai ir anksčiau stebėdavo nuotoliniu būdu, t. y. su TV transliacijų pagalba. Labai norint, net ir balsuoti būtų galima iš namų, nesunkiai randant kokią nors patobulintą elektroninio parašo versiją.

Lietuvos Respublikos Seimo rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taigi galima sakyti, kad šiandieninėmis sąlygomis demokratija Lietuvoje pasirinko miego rėžimą. Ar demokratija Lietuvoje jau yra tokia išklerusi, kad pirmai progai pasitaikius ima ir panyra į mirtiną miegą, ar ji – priešingai –  yra miegančioji gražuolė, kurią, pagal stebuklinės pasakos siužetą, kada nors turėtų pažadinti princas savo pabučiavimu?

Be jokio apsimetinėjimo ir retorinių gudrybių sakau, kad man labai gaila vengrų tautos, kuri užstojusios pandemijos metu Viktorui Orbanui neribotam laikui suteikė kažką panašus į patvaldystės įgaliojimus. Kaip atrodo, tai nėra tik paprastas tautos apsižioplinimas, neatidumas, o Dievo dovanos atmetimas, didžiosios malonės išsižadėjimas.

Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.  

Žinia, vengrai kaip ir lietuviai XX a. be perstojo kovojo už savo laivę, tačiau jėgos buvo nelygios, šioms laisvę mylinčioms tautoms buvo primesta neviltis ir vergovė. Čia laisvės sąmonė visados ruseno, tačiau pati laisvė, neužmirškime to, nukrito iš dangaus kaip Dievo dovana. Kaip įsivaizduoju aš, nusmukęs veteranas turi teisę užstatyti ir pragerti turguje pagyrimo raštus, ordinus ir medalius, vardinį šautuvą ar laikrodį, t. y. visus apdovanojimus, jam įteiktus už kažkada pademonstruotą ryžtą, tačiau net ir toks veteranas neturi teisės užstatyti Dievo dovanos.

Grįžtant prie Lietuvos pavyzdžio, būtų nuodėmė nutylėti paprastą dalyką, kad mūsų šalies išlikimą ir sėkmę gali užtikrinti tik laisvės instinkto palaikymas, laisvės savimonės puoselėjimas visomis metafizinėmis ir fizinėmis priemonėmis. Toks, iš tiesų tarsi ir paprastas edukacinis ir pedagoginis uždavinys nėra taip paprastai, kaip to norėtųsi, įgyvendinamas vartotojiškoje visuomenėje. Kaip kartais nevilties akimirkomis atrodo, užgimstanti Lietuvoje naujoji karta be didesnių sentimentų ir žvalgymosi į pašales žengia išimtinai vartotojiškumo keliu, o toks maršrutas gali pačiu tiesiausiu būdu nuvesti į Rusijos glėbį, kai ten anksčiau ar vėliau bus pasiekti aukštesni vartotojiškumo standartai. Todėl jau vien dėl pedagoginių tikslų mums privalu laisvę atrasti kiekvieną dieną iš naujo, manding, tai yra net svarbesnis dalykas nei administracinio Lietuvos valdymo patobulinimas, valstybės tarnybos reforma ar, tarkime, didesnis ir labiau subalansuotas specialiųjų tarnybų įgalinimas (nors šitai taip pat yra svarbu). 

Taigi, jeigu Lietuvos pilietinė visuomenė pralaimėtų, tai net tokiu atveju, kai valstybės tarnybos reforma butų įgyvendina tobuliausiu pavidalu, Lietuva su visu savo gyvu ir negyvu inventoriumi pasiliktų bemindžiukuojanti pakeliui į Rusijos glėbį.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Žiurkių blusų platinamo autoritetinio valdymo maro užkrato labiausiai tipišku, beveik paradigminiu pavyzdžiu šiandien tampa tokio Dainiaus Gaižausko, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko išpuolis, kai anas, pasinaudodamas savo statusu, pabandė užsiundyti specialiąsias tarnybas prieš Lietuvos nepriklausomą žiniasklaidą https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/gaizausko-taikinyje-ziniasklaida-kovai-su-zurnalistais-seimo-narys-pasikinke-ir-savo-kontroliuojamas-specialiasias-tarnybas.d?id=84070493.

Nesiruošdamas pernelyg detaliai tyrinėti apsidergusio veikėjo išmatų konsistencijos niuansų, dabar, esant progai, pastebėsiu tik tai, kad į spaudą prasisunkus tarnybine paslaptimi laikomai, riboto naudojimo informacijai sąskaitą reikėtų pateikti ne žurnalistams, o pačioms tarnyboms, tarnybinės paslapties subjektams būtent dėl jų nesugebėjimo saugoti savo baisiąsias paslaptis. Kiekvienas turėtų dirbti savo darbą, ne kitaip. Kita vertus, kaip išaiškėja, tokių neva didelės amplitudės tarnybinių paslapčių išviešinimas žiniasklaidoje iš tikrųjų nekelia jokio pavojaus valstybės reikalų tvarkymui, o yra tik atskirus veikėjus diskredituojanti, nepatogi kai kuriems karjeros riteriams informacija.

Kita vertus, kaip atrodo bent man, neslepiančiam savo subjektyvumo, labiausiai reljefiškai totalitarinio žiurkių blusų užkrato tiražavimas šiandien reiškiasi draudimais bent žodelyčių užsiminti apie Lietuvos sveikatos sistemą ištikusias problemas, prisiminti užsisenėjusias pacientų ir gydytojų tarpusavio sąskaitas. Tokie nediskretiški polemizuotojai, išdrįsę suabejoti Lietuvos sveikatos sistemos savipakankamumu, daug greičiau nei kitais kritinio nusiteikimo atvejais yra pavadinami Putino emisarais. Tačiau, kaip atrodo, tokių kritikų kritika, nuožmus diskvalifikavimas turėtų bent mažiausią prasmę tik atskridusių iš kitų planetų būtybių auditorijoje, kai savo ruožtu Lietuvos gyventojai gerai žino tai, apie ką čia kalbame, todėl demonstracinis politinis įkarštis, siekiant įvardyti kenkėjus, yra apgailėjimo vertas dalykas.

Kaip jau esu pastebėjęs aną kartą, būtent dabar, kai stojame akis į akį su Lietuvos gydytojais, matydami ne vieno iš jų sugebėjimą pasiaukojančiai vykdyti savo pareigą, būtų palankiausias momentas pradėti nesmagų pokalbį apie sistemos moralines bėdas ir įsisenėjusį nususimą; neišnaudoję tokios galimybės dabar, nukėlę pokalbį į geresnius laikus, tokių geresnių laikų Lietuvos sveikatos sistemoje, galimas daiktas, niekados nesulauksime, greičiau viskas riedės ta linkme, kad šioje sferoje laipsniškai užstos dar blogesni laikai. Jau dabar didžiausia problema yra net ta banali ir pigiai nešvanki kyšio problema, atvėpusi gydytojo chalato kišenė, bet labiau rafinuoti žmogaus finansinio prievartavimo užmojai, kurpiami apgavystės spektakliai, prispaudus neišmanųjį ligonį prie sienos. Kaip atrodo, tokios inscenizacijos vyksta Aurelijaus Verygos panosėje, taigi vis sunkiau yra patikėti, kad anas apie tai visiškai nieko nežino.

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Andai mūsų viešosios erdvės princas Andrius Tapinas (jaučiu nešvarios sąžinės graužatį dėl tokios nelabai skoningos ironijos, pavadinant anąjį princu, nes čia nesusilaikiau neužkabinęs žmogaus, kurį kitais požiūriais laikau neabejotinai labiausiai įdomiu populiacijos atstovu, beveik tobulu lietuviu), viešai susidraskęs marškinius ir demonstruodamas iš pykčio savo tatuiruotą krūtinę pasmerkė bendrapilietį, kuris veidaknygėje negrabiai pareiškė, kad reikėtų padegti kažkokius, jam neva labai nepatikusius valstybinius gimdymo namus. Kaip niekam nekyla jokių abejonių, tai buvo tik kalbos figūra, toli gražu nekviečianti griebtis smurto. Šių eilučių autorius taip pat turi ką papasakoti apie lietuviškos valstybinės medicinos, kuri neretai yra tik tų pačių privačių medicinos kabinetų išvirkščioji pusė, fantasmagorines apraiškas, išbandytas ant savo kailio. Kada nors apie tai papasakosiu plačiau, o dabar prisipažinsiu tik dėl to, kad ir aš, eidamas nusišlapinti į tualetą, visados galvoju tik apie vieną ir tą patį dalyką, kad dabar apmyšiu klozeto dugne ir padegsiu man žinomą medicinos įstaigą, kuri yra ne kažkas daugiau, o tik moralinio kolapso pavyzdys.

Medicinoje inkubaciniu laikotarpiu vadinamas laikas, prabėgęs nuo apsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių išryškėjimo. Toks inkubacinis laikotarpis būdingas taip pat ir autoritarinio valdymo daigelio prasikalimui į paviršių. Taigi pats laikas būtų paklausti ir to – ar mūsų demokratija taip ir neprabus, niekas neprikels užmigusios karantino metu gražuolės savo bučiniu?

Demonomanijos apsėsta Renesanso epocha be savo didžiųjų kūrybinių iškovojimų pateikė taip pat teoriją apie vyriškos lyties demoną inkubą (lot. incubus – gulintis ant viršaus), kuris neva prievartaudavo miegančias moteris, dažniausiai – vienuoles, ir sububą, t. y. moteriškos lyties demoną, kuris stengdavosi palysti po miegančiu vyru. Kaip byloja amžiaus legenda, iš tokios sueities užgimdavo tik luošiai, neišgrynintos formos, pusiau – žvėrys, pusiau – žmonės.  

Neabejoju, kad Lietuvos demokratija yra nusipelniusi visiškai kitokio likimo!

(Bus daugiau)

2020.04.20; 21:00

Bėgimo rungtynės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Siūloma vertinti, kokį poveikį žmonių sveikatai ir imuniteto stiprinimui daro valstybės ir savivaldybių institucijų priimami sprendimai, taip pat reikalauti asmeninės institucijų vadovų atsakomybės už tinkamą šių sprendimų įgyvendinimą.
 
Toks reikalavimas įrašytas į Seimo rezoliucijos projektą „Dėl sveikatos tausojimo ir imuniteto stiprinimo“, kurį įregistravo Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas „valstietis“ Dainius Kepenis ir šios komisijos nariai.
 
Įgyvendinant strateginiuose valstybės dokumentuose numatytas sveikatos tausojimo ir imuniteto stiprinimo priemones, projekto autoriai siūlo atsisakyti deklaratyvių siekių, neatsakingų veiksmų ir viešų pasisakymų, sutelkti valstybės, kitų institucijų, visuomenės, bendruomenių ir asmenines pastangas sprendžiant su sveikatos stiprinimu susijusias problemas.
 
Rezoliucijos projekte taip pat siūloma patikslinti sąvokos „sveikatinimas“ apibrėžtį, kad ji apimtų tiek gydymą, tiek sveiką gyvenseną ir nekeltų painiavos ir nesusikalbėjimo visuomenėje.
 
„Keletą Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečių gyventojų sveikata ir imuniteto – atsparumo ligoms – stiprinimas nebuvo nei valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, švietimo ir mokslo įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų veiklos prioritetas, nei darbdavių rūpestis, o senstančioje visuomenėje didėja sergamumas lėtinėmis ligomis: kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu, piktybiniais navikais, lėtinėmis apatinių kvėpavimo takų ligomis. Pagrindinė šalies gyventojų mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Didėja vaikų sergamumas cukriniu diabetu, toliaregyste, virškinamojo trakto, kraujotakos ligomis, artropatijomis, dėl netinkamos mitybos, nepakankamo fizinio aktyvumo daugėja nutukusių vaikų. Šalies gyventojai per mažai dėmesio skiria sveikatos stiprinimui, didelę dalį savo pajamų išleidžia vaistams, o ne sveikai gyvensenai“, – pažymima rezoliucijos projekte.
Kalnų dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Pasak rezoliucijos projekto, sveikatos tausojimas ir imuniteto stiprinimas, sveika gyvensena, gyvensena be žalingų įpročių nebuvo tinkamai įvertinti ir tam neskirtas reikiamas dėmesys.
 
„Todėl užklupus COVID-19 pandemijai, sukėlusiai ir sveikatos sektoriaus krizę, kuriai įtakos taip pat turėjo gyventojų sąmoninga ir nesąmoninga nesveika gyvensena, tam tikrų higienos taisyklių nesilaikymas ar ignoravimas, savo ir kitų sveikatos netausojimas, dar labiau išryškino sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis“, – sakoma projekte.
 
Jame teigiama, kad sveikatos stiprinimas yra daug platesnis dalykas negu sveikatos priežiūra.
 
„Tai reiškia, kad visa sveikatos sistema turi būti orientuota į sveikatos stiprinimą, o ne vien į gydymo paslaugas. Svarbu, kad sveikatos tausojimo ir imuniteto stiprinimo sistema veiktų ne kaip atskiras valstybės segmentas, o apimtų visų šalies sektorių, taip pat regionų, savivaldybių ir bendruomenių darnią veiklą“, – sakoma rezoliucijos projekte.
 
Dokumente primenama ir apie Lietuvos didžiųjų filosofų, mąstytojų ir sveikatintojų Vydūno (Vilhelmo Storostos), Stasio Šalkauskio, Antano Maceinos, Karolio Dineikos, Mindaugo Valančiaus suformuluotą sveiko, darnaus žmogaus sampratą ir raginimus bei reikšmingą indėlį į šalies gyventojų sveikatos tausojimą ir imuniteto stiprinimą.
Vilhemas Storosta – Vydūnas
 
Projekto autoriai atkreipia dėmesį  į tai, kad dabartinė padėtis suteikia išskirtinę galimybę iš esmės keisti gyvenseną, pabrėžiant sveikatos tausojimo ir imuniteto stiprinimo svarbą, nes tai padėtų mažinti lėtinius neinfekcinius ir ūmius infekcinius susirgimus ir taip mažinti itin didelį gyventojų mirtingumą nuo šių ligų, ilginti ne tik vidutinę gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jų gyvenimo kokybę ir darbingumą.
 
Seimo Sveikos gyvensenos komisija, siekdama inicijuoti naują Lietuvos visuomenės sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką, nustatyti esmines politikos kryptis, parengė ir pateikė Seimui Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires. Šios gairės patvirtintos Seimo 2019 m. liepos 9 d. nutarimu. Vyriausybė įpareigojo Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas parengti šių gairių įgyvendinimo planą.
 
Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių įgyvendinimo priemonių 2020–2022 metų plano pavirtinimo“ nutarta vykdyti mokslinę bei švietėjišką sveikatos tausojimo ir stiprinimo veiklą Klaipėdos regione. Anot rezoliucijos projekto, nutarta sudaryti darbo grupę ir sukurti bei diegti Klaipėdos regione bandomąjį modelį, skirtą mokslinei ir švietėjiškai veiklai skatinti, psichikos sveikatai stiprinti, psichologinei gerovei kurti, fiziniam aktyvumui ir sveikai bei subalansuotai mitybai skatinti, saugiai, ekologiškai aplinkai kurti bei palaikyti, skiriant įgyvendinimui valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų teisėtų finansavimo šaltinių lėšas.
 
Lietuva kartais primena šį trapų guminį plaustą – ar išplauksime? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Todėl Seimo Sveikos gyvensenos komisija kreipiasi į Vyriausybę, įgyvendinant septynioliktosios Vyriausybės programą, skirti Seimo pernai patvirtintam nutarimui „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių“ įgyvendinti numatytas lėšas ir užtikrinti jų panaudojimą pagal paskirtį.
 
Siekiant išvengti sunkių COVID-19 pandemijos padarinių, rezoliucijos projekto autoriai ragina šalies gyventojus saugoti savo ir artimųjų sveikatą, ją tausoti, stiprinti imunitetą, rūpintis sveika gyvensena ir laikytis Vyriausybės karantino metu nustatytų reikalavimų ir tvarkos.
Seimo Sveikos gyvensenos komisijoje dirba Seimo nariai Dainius Kepenis, Kęstutis Bartkevičius, Algimantas Kirkutis, Irina Rozova, Mindaugas Puidokas, Artūras Skardžius, Zenonas Streikus, Tomas Tomilinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.20; 13:00

Vyriausybė trečiadienį pritarė draudimui atvykti ir išvykti iš Nemenčinės miestelio.
 
„Draudžiamas asmenų atvykimas į Nemenčinės miestą, išskyrus grįžtančių į Nemenčinę miesto gyventojų, iš kitų miestų atvykstančių asmenų, dirbančių Nemenčinės mieste, taip pat asmenų, turinčių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą atvykti“, – Vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
 
Taip pat draudžiamas asmenų išvykimas iš miesto, išskyrus gyventojų, išvykstančių dėl darbo santykių kitose teritorijose, Nemenčinės mieste dirbančių kitų teritorijų gyventojų, taip pat asmenų, dėl būtinosios medicinos pagalbos vykstančių į kitą teritoriją ir asmenų, turinčių NVSC leidimą išvykimas.
 
Draudimai turėtų įsigalioti nuo ketvirtadienio 7 valandos ryto ir tęsis iki balandžio 23 dienos 24 val.
 
Premjeras Saulius Skvernelis kiek anksčiau teigė, kad koronaviruso situacija miestelyje tapo per daug pavojinga bei grėsminga. 
 
„Padėtis ten pakankamai grėsminga ir pavojinga. Turime imtis neatidėliotinų veiksmų – tą ir darome. Šiandienos COVID–19 komiteto posėdyje nusprendėme teikti Vyriausybės nutarimą dėl apribojimų šiame miestelyje įvedimo. Bus leidžiama atvykti tik čia gyvenantiems bei dirbantiems, kitais atvejais – tik turint specialų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) leidimą. Išvykti bus galima tik kitur dirbantiems ir tiems, kurie turi tai padaryti dėl sveikatos būklės“, – savo feisbuko paskyroje teigia S. Skvernelis.
 
„Esu patikintas ir dėl to, kad Nemenčinėje gyvenantiems žmonėms produktų tikrai nepritrūks, parduotuvių yra pakankamai, jų veikla nenutrūks“, – sakė jis.
 
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė LRT radijui sekmadienio rytą pranešė, kad naujame koronaviruso židinyje Vilniaus rajone, Nemenčinės mieste esančioje siuvykloje, susirgo jau 10 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.15; 16:00

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nors karantino sąlygomis gyvenantys šalies piliečiai teigia patirią ne tik finansinių, bet ir psichologinių bei fizinių pasekmių sveikatai, už viruso sukeltos krizės suvaldymą atsakingų politikų – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir premjero Sauliaus Skvernelio darbą yra linkę vertinti teigiamai.
 
Ekspertės teigimu, tam, kad visuomenės nepalankiai vertinamo ir pastaruoju metu daug kritikos susilaukiančio ministro A. Verygos darbas įvertintas teigiamai, įtakos, ko gero, turi šokas, kurį sukėlė koronaviruso sukelta krizė. Kai kuriuos išryškėjusius duomenis vertinant atsakingų asmenų darbą, pabrėžia sociologė, galima paaiškinti tik remiantis žmogaus psichologija.  
 
Visuomenė, kaip rodo rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlika apklausa, mano, kad kova su koronavirusu užtruks 2–3 mėnesius ir, nepaisant jau dabar patiriamų nuostolių, teigia nesibaiminanti dar griežtesnių karantino kontrolės priemonių.
 
Valstybei susidūrus su koronaviruso grėsme, šalies gyventojai teigiamai vertina politikus, priėmusius sprendimus, skirtus suvaldyti pandemijos sukeltos krizės padarinius. Nepaisant viešojoje erdvėje reikšto skepsio dėl kai kurių priimtų ar vilkintų priimti sprendimų, 58 proc. gyventojų sako teigiamai vertiną Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo A. Verygos darbą. Tai rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ kovo 24–26 dienomis atlikta visuomenės apklausa.
 
Gerokai daugiau nei trečdalis (37 proc.) šalies gyventojų teigia, kad ministras dirba blogai. Tuo tarpu 6 procentai respondentų apie tai, kaip A. Veryga dirbo, kai Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos buvo įvesta ekstremali padėtis ir karantinas, nuomonės teigė neturį.
 
Pastarąją savaitę krizės kontrolę į savo rankas perėmusio premjero Sauliaus Skvernelio darbą gerai vertina 55 proc. gyventojų. Reikia pažymėti, kad premjeras, nors ir buvo esminių sprendimų, organizuojant situacijos valdymą šalyje, epicentre, krizės valdymą koordinuojančiam komitetui vadovauti pradėjo nuo kovo 25 d. „Baltijos tyrimų“ apklausa atlikta būtent tuo metu. Kita vertus, premjero deklaruoti pažadai medikams didinti atlyginimus buvo išsakyti jau šiai apklausai pasibaigus.
 
Trečdalis (31 proc.) šalies gyventojų Vyriausybės vadovo darbą įvertino blogai. 14 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
 
Stebint „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenis, į akis krinta tai, kad ministrą A. Verygą bei premjerą S. Skvernelį kur kas palankiau vertina moterys nei vyrai. A. Verygos darbo vertinimo atveju šis skirtumas yra itin ryškus.  Kaip rodo apklausa, gerai vertinančių A. Verygos darbą tarp moterų net 20 procentinių punktų daugiau nei tokių yra tarp vyrų. Moterys geriau nei vyrai vertina ir premjero darbą, tačiau čia skirtumas mažesnis, siekia 15 procentinių punktų.
 
Sociologė stebisi A. Verygos darbo įvertinimu: tai psichologinės priežastys
 
Komentuodama apklausos rezultatus sociologė, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė teigia, kad palankus tiek S. Skvernelio, tiek A. Verygos darbo vertinimas yra susijęs su susiklosčiusios krizinės situacijos specifiškumu. Šokas, teigia R. Ališauskienė, kurį žmonėms sukėlė koronavirusas, ko gero, sudarė prielaidas tradiciškai nepalankiai vertinamam A. Verygai sulaukti gero visuomenės atgarsio.
 
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Tokioje situacijoje žmonės daugiau dėmesio kreipia į specialistus, o Aurelijus Veryga visuomenėje matomas ir kaip medikas, ne tik kaip politikas. Be to, jis labai daug rodomas žiniasklaidoje. Šiuo metu jis apskritai, ko gero, labiausiai matomas žmogus Lietuvoje. Be to, jis kalba apie tuos dalykus, kurie yra žmonėms aktualūs. Nors jis ir sulaukia kritikos, bet jis sudaro dirbančio žmogaus įspūdį“, – samprotavo R. Ališauskienė.
 
Jos teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vertinimo rezultatai gauti atlikus tyrimą po pirmosios karantino savaitės.
„Žmonės buvo šoko būsenos, galbūt ieškojo orientyro, ko klausyti ir kuo galima pasitikėti. Kalbančių nespecialistų daug, o Aurelijus Veryga turi ir įgaliojimus, ir dar yra sveikatos srities specialistas“,  – Eltai sakė sociologė.
 
Pasak jos, nestebina ir premjero S. Skvernelio vertinimas. Vyriausybės vadovas, teigė ji, būdamas atsakingas už situaciją, dažniau kalba bendrais klausimais, kaip suvaldyti visą krizę ir jos keliamus padarinius ekonomikai. Visgi, samprotavo R. Ališauskienė, panašu, kad A. Veryga ir toliau liks viešojo dėmesio epicentre.
 
„Baltijos tyrimų“ kas mėnesį sudaromose palankaus ir nepalankaus visuomenės veikėjų reitinge tiek S. Skvernelis, tiek A. Veryga yra vertinami labiau neigiamai nei teigiamai. Vasario mėnesio duomenimis, premjerą palankiai vertino 41 proc., o nepalankiai 49 proc. gyventojų. Tuo tarpu A. Verygą atitinkamai 29 proc. ir 62 proc.
 
Ekspertė pabrėžia, kad 24–26 dienomis atlikta apklausa nėra analogiška aukščiau minėtai, nes žmonių klausta konkrečiai, kaip vertinamas politikų darbas krizės metu. Tačiau, neabejojo R. Ališauskienė, gana pozityvūs šių dviejų politikų darbo vertinimo rezultatai turėtų daryti įtaką ir tam, kaip visuomenė toliau vertins ministro ir premjero asmenį.
 
„Jei atsižvelgsime į tai, kad per pirmą savaitę darbo vertinimas buvo geras, galima manyti, kad ir bendras politiko vertinimas bus pagerėjęs. Tai nėra tapatūs, tačiau susiję vertinimai“, – teigė sociologė.
 
Jei bendri rodikliai tiek A. Verygos, tiek S. Skvernelio atžvilgiu sociologės nenustebino, vienas apklausų metu surinktų duomenų rodmuo R. Ališauskienei pasirodė analogų neturintis. Tai, kad A. Verygą moterys žymiai geriau vertina nei vyrai, ekspertės teigimu, yra įdomus rezultatas.
 
„Tokių ryškių išsiskyrimų nebuvo anksčiau. Net jei būdavo vertinama politikė moteris, tokio ryškaus išsiskyrimo tarp vyrų ir moterų pozicijų nebūdavo. Skirtumas tikrai yra labai didelis“, – teigė ji.
 
Sociologės teigimu, tokius rezultatus, ko gero, lemia tai, kad moterys dėl susiklosčiusios situacijos stresuoja labiau nei vyrai.
 
„Moterys galbūt labiau stresuoja ir jaučia psichologinę įtampą, nes krizė psichologiškai labiau paveikė būtent moteris. Jos labiau linkusios ir dėl savęs, ir dėl artimųjų sielotis. Kitas dalykas, moterys labiau linkusios pasitikėti medikais. Galbūt dėl viso to ir yra orientuojamasi į žmogų, kuris yra atsakingas už šios krizės suvaldymą. Tai psichologinis elementas“, – apibendrino sociologė.
 
Visuomenė tikisi, kad kova su koronavirusu truks du tris mėnesius
 
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, šalies gyventojai dažniausiai mano, kad kova su koronavirusu Lietuvoje užtruks 2 arba 3 mėnesius. 34 proc. respondentų teigė, kad situacija gali tęstis 3 mėnesius, o 29 proc. piliečių, kad 2 mėn. Kas dešimtas apklaustasis mano, kad ši kova gali tęstis 4-5 mėnesius (9 proc.) ar net 6 mėnesius (11 proc.).
 
„Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenimis, absoliuti dauguma gyventojų nerimauja dėl savo artimųjų sveikatos. Tai deklaravo 94 proc. gyventojų. Tuo tarpu dėl savo sveikatos susirūpinusių šiek tiek mažiau – 83 proc. Daugiau nei pusė apklaustųjų (61 proc.) nerimauja, kad praras darbą ir pajamas.
 
Labiausiai trūksta informacijos dėl valdžios paramos ir vaistų
 
Apklausą atlikusi visuomenės nuomonės tyrimų kompanija išskyrė svarbiausias klausimų grupes, kurias gyventojai dažniausiai paminėjo paklausti apie informacijos poreikius karantino metu.
 
Pirmiausia tai informacija apie pandemijos sukeltos krizės ekonomines ir finansines pasekmes bei jų valdymą.
Vilnius karantino metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Taip pat pageidaujama informacijos apie sveikatą ir susirgimų prevenciją bei informacijos apie taikomus apribojimus, teisėsaugos ir teisėtvarkos klausimus. Logistikos klausimai, grįžimo iš užsienio karantino metu galimybės taip pat atsidūrė klausimų grupėje, kuriais visuomenė norėtų turėti daugiau informacijos.
 
Visuomenė pritartų griežtesnėms karantino priemonėms
 
Atlikta apklausa parodė, kad 92 proc. gyventojų pritaria grįžusių iš užsienio izoliavimui 14 dienų. 71 proc. pritaria griežtesnėms saviizoliacijos sąlygoms, kai būtų leidžiama iš namų išeiti tik būtiniausiais atvejais. Tuo tarpu 61 proc. pritartų judėjimo šalies viduje ribojimui – kai iš gyvenvietės išvykti būtų leidžiama tik su specialiais leidimais.
 
Jaučia poveikį psichinei ir fizinei sveikatai
 
Tai, kad koronaviruso pandemija ir ją suvaldyti skirtos priemonės neigiamai veikia psichologinę būseną teigia pajutę 66 proc. respondentų. 28 proc. šalies piliečių sakosi pajautę fizinės savijautos sutrikimus. Fizinės sveikatos pablogėjimą dažniausiai jaučia vyrai ir jaunesni nei 30 metų gyventojai. Tuo tarpu psichologinės būsenos pablogėjimu dažniau skundžiasi moterys ir vyresni nei 50 metų žmonės.
 
Karantinas jau paveikė piliečių finansinę padėtį
 
Karantinas neigiamai paveikė ir finansinę piliečių padėtį. Daugiau nei trečdalis (39 proc.) gyventojų tvirtina, kad po pirmosios karantino savaitės jaučia finansinės padėties pablogėjimą. Galiausiai 33 proc. apklaustųjų tvirtino, kad dėl karantino įvestų apribojimų nukentėjo jų profesinė veikla.
 
 
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2020 m. kovo 24-26 d. atliko reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą (CAWI). Iš viso apklausta 517 gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinio punkto.
 
2020.04.03; 13:30

Spynelė. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) specialistai įspėja, kad piktavaliai elektroninėje erdvėje intensyviai išnaudoja susidariusią ekstremalią situaciją dėl COVID-19 viruso plitimo. Prisidengiant įvairiomis institucijomis ir melaginga informacija, siuntinėjami laiškai su žalingu programiniu kodu, platinamos suklastotos svetainės, socialinės inžinerijos metodais bandoma vartotoją paskatinti įsidiegti kenkėjišką programinę įrangą ir kitais būdais užvaldyti įrenginius bei išgauti konfidencialią informaciją.
 
Viena iš pasauliniu mastu plintančių su COVID-19 susijusių apgavysčių formų yra „Pasaulio sveikatos organizacijos“ imitavimas, siunčiant melagingą informaciją elektroniniu paštu su kenkėjiškomis nuorodomis, esančiose laiškuose ar jų prieduose. NKSC specialistai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos atveju gali būti siekiama suklastoti Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, savivaldybių publikuojamą informaciją, kuriami fiktyvūs naujienų tinklalapiai.
 
Kibernetinio saugumo specialistai rekomenduoja kritiškai vertinti elektroniniu formatu (elektroniniame pašte, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėse) gaunamas nuorodas, susijusias su COVID-19 tematika. Žalingos nuorodos, vedančios į netikrus puslapius ar į naudotojo kompiuterį atsiunčiančios žalingo kodo programinę įrangą, dažnai būna siunčiamos kartu su žinute. Naudojami socialinės inžinerijos metodai: dominuoja skubos, svarbos, krizės ar nelaimės motyvai. Tokie laiškai taip pat dažnai būna siunčiami apsimetant kompetentingomis institucijomis, todėl būtina atidžiai įvertinti tokių gaunamų laiškų autentiškumą ir turinį, atkreipiant dėmesį į pateiktas nuorodas ir prisegamus priedus.
Spyna. Slaptai.lt nuotr.
 
NKSC specialistai pataria įsitikinti siunčiamos nuorodos autentiškumu , o tai padaryti galima užvedus pelyte ant adreso (nespaudžiant) – nuorodoje neturėtų būti publikuotas kitos svetainės adresas. Jie taip pat atkreipia  dėmesį, kad netikra nuoroda gali būti labai panaši į egzistuojančio ir gerai žinomo tinklapio adresą. „Svarbu įsitikinti, ar siunčiama nuoroda turi patikimą SSL/TLS sertifikatą, šifruojantį perduodamus duomenis. Dažniausiai populiariausios naršyklės įspėja, jeigu nėra naudojamas sertifikatas, ar jis nėra patikimas, tačiau paprasčiausias būdas įsitikinti – prie http trumpinio turi būti raidė „s“, pvz.: https://www.nksc.lt. „,– kaip pavyzdį pateikia kibernetinio saugumo specialistai. 
 
Taip pat rekomenduojama vengti atskleisti asmeninę informaciją, ypač elektroniniu paštu, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėmis ar skambučiais neatskleisti savo asmeninių ar finansinių duomenų. Valstybinės institucijos, bankai, sveikatos priežiūros įstaigos niekada nesikreips su prašymu elektroniniu paštu ar telefonu atskleisti asmeninę informaciją (pvz., asmens kodo, kreditinės ar debetinės kortelės numerio, banko autentifikavimo kodo ir pan.). Gavus panašius prašymus tikslingiausią tokią informaciją perduoti policijai. Kaip atpažinti klastotas nuorodas, galima susipažinti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro biuletenyje: https://www.nksc.lt/doc/biuleteniai/2018-05-15%20phishing%20klastotes%20ir%20duomenu%20vagystes.pdf
 
Kadangi piktavaliai esamą situaciją naudoja ir melagingai informacijai skleisti,  rekomenduojama remtis tik oficialia Lietuvos valstybės ir patikimų žiniasklaidos priemonių teikiama informacija. Socialiniuose tinkluose platinamos žinutės, prieš jomis pasidalinant, taip pat turėtų būti tikrinamos.
 
Vienas esminių būdų, siekiant apsisaugoti nuo piktavalių – nuolat būti atidiems ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.02; 10:40

Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas ragina britus neiti iš namų, siekiant sukontroliuoti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimą. Pačiam B. Johnsonui prieš kelias dienas diagnozuotas koronavirusas, jis izoliavosi savarankiškai.
 
55 metų amžiaus B. Johnsonas teigia, kad jam pasireiškė nesunkūs simptomai, kaip temperatūra ir nuolatinis kosulys, ir jis toliau dirba iš namų. Tarp kitų žinomų koronavirusu užsikrėtusių britų yra Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Charlesas ir sveikatos reikalų sekretorius Mattas Hancockas.
 
B. Johnsono laiške šalies gyventojams, kuris bus išsiųstas 30 mln. namų ūkių Didžiojoje Britanijoje, teigiama, kad prireikus, šalyje gali būti nustatyti griežtesni apribojimai.
 
Griežtos priemonės, skirtos kovai su koronaviruso plitimu, Didžiojoje Britanijoje įvestos tik praėjusią savaitę. Šalyje buvo uždrausti vieši daugiau negu dviejų žmonių susibūrimai, uždarytos parduotuvės, prekiaujančios ne pirmos būtinybės prekėmis, uždarytos mokyklos ir imtasi kitų priemonių.
 
„ … kuo labiau mes visi laikysimės taisyklių, tuo mažiau bus prarasta gyvybių ir tuo greičiau gyvenimas galės sugrįžti į įprastas vėžes. Esant šiai nacionalinei ekstremaliajai situacijai, raginu jus būti namuose, saugoti NHS (Nacionalinę sveikatos tarnybą) ir gyvybes“, – teigiama oficialiame premjero laiške.
 
Pasak B. Johnsono, privaloma laikytis socialinio atsiribojimo taisyklių ir neiti iš namų, o jei šios taisyklės bus pažeidžiamos, policija skirs baudas ir išvaikys susibūrimus.
 
Didžiojoje Britanijoje mirčių nuo koronaviruso infekcijos skaičius viršijo 1 000, o užsikrėtusių yra daugiau kaip 17 tūkst.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.29; 11:30

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 437 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.
 
Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų – 437, per šeštadienį ištirti 1524 ėminiai. Bendrai iki šiol iš viso ištirti 8424 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.
 
Visais atvejais jau pradėti arba bus pradėti epidemiologiniai tyrimai.
 
Sveikatos apsaugos ministerija ragina žmones vadovautis medikų ir institucijų nurodymais, tai yra, maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai bei kita.
 
Pajutus ligos simptomus kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patiems į gydymo įstaigas.
 
Taip pat primenama, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje galima rasti informaciją apie vykdomus epidemiologinių tyrimų rezultatus ir apie koronavirusu užsikrėtusių žmonių lankytas vietas. Kitaip tariant, pateikiama atvejų epidemiologinės diagnostikos metu surinkta informacija, kurią susirgę žmonės pateikė NVSC specialistams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.29; 09:00

Stebėjimas. Žiūronai. Slaptai.lt

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia naujus duomenis apie tai, kur lankėsi koronavirusu užsikrėtę žmonės iki to laiko, kol jiems buvo nustatyta diagnozė.
 
Vietų, kuriose lankėsi COVID-19 užsikrėtę asmenys, sąrašas:
 
1. 2020 m. kovo 7 d. vakare, apie 18 val., dalyvavo pobūvyje restorane, adresu S. Daukanto g. 23, Kaunas. AKTUALU IKI: kovo 22 d.
2. Kovo 8 d. 18 val. lankėsi koncerte koncertų salėje „Compensa“ (nustatyti 37 artimą kontaktą turėję asmenys). Izoliacija būtina prie 1, 4, 6, 15, 17 ir 26 staliukų sėdėjusiems asmenims. AKTUALU IKI: kovo 23 d.
3. Kovo 9 dieną 17:37–17:59 val. lankėsi Vilniuje, Šilo gatvėje, esančioje parduotuvėje „Maxima“. AKTUALU IKI: kovo 24 d.
4. Kovo 11 d. apie 18 val. lankėsi prekybos centre „Panorama“ („McDonalds“, „H&M“ parduotuvėse, taip pat kanceliarinių prekių parduotuvėje). AKTUALU IKI: kovo 26 d.
5. 2020 m. kovo 10 d. 16 val. išvyko iš Kauno autobusu į Vilnių. AKTUALU IKI: kovo 25 d.
6. Kovo 13 d. apie 16–17 val. buvo parduotuvėje „IKI“, esančioje šalia Bendorių kaimo. AKTUALU IKI: kovo 28 d.
7. Kovo 14 d. 12 val. 57 min. išvyko į Tuskulėnų g. esančią parduotuvę „Maxima“ ir grįžo namo 13 val. 57 min. AKTUALU IKI: kovo 29 d.
8. Kovo 13 d. apie 21-22 val. buvo Ukmergės g. esančioje parduotuvėje „Maxima“. AKTUALU IKI: kovo 28 d.
9. Kovo 10 d. su šeima lankėsi „Atostogų parke“. AKTUALU IKI: kovo 25 d.
10. Kovo 12 d. kreipėsi į šeimos gydytoją UAB „Rietavo šeimos daktaras“. AKTUALU IKI: kovo 27 d.
11. Kovo 13 d. apie 16-17 val. lankėsi Elektrėnuose esančioje parduotuvėje „Norfa“. AKTUALU IKI kovo 28 d.
12. Kovo 14 d. lankėsi parduotuvėje „Norfa“ adresu Ateities g 10, nuo 15 val. iki 15 val. 30 min. AKTUALU IKI kovo 29 d.
13. Kovo 14 d. lankėsi parduotuvėje „IKI“ prie Antakalnio žiedo, apie 14-15 val. AKTUALU IKI kovo 29 d.
 
Patvirtintų atvejų sąrašas:
1. Patvirtintas 2020-02-28 (Šiauliai)
1. Asmuo 2020 m. vasario 24 d. 15:30 val. grįžo į Kauno oro uostą (KUN).
2. Taikyta atvejo saviizoliacija, 2020 m. vasario 25 d. nuotoliniu būdu išduotas nedarbingumo pažymėjimas, pasireiškė lengvi klinikiniai ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai.
3. 2020 m. vasario 27 d. kreipėsi į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyrių, 2020 vasario 28 d. patvirtinta COVID-19 diagnozė.
4. Kovo 14 d. pranešta, kad asmuo išleistas namo.
 
2-3. Patvirtinti 2 atvejai 2020-03-10 (Kaunas)
1. Sutuoktiniai 2020 m. kovo 7 d. ryte grįžo iš Šiaurės Italijos lengvuoju automobiliu namo, į Kauną.
2. 2020 m. kovo 7 d. vakare, apie 18 val., dalyvavo pobūvyje restorane, adresu S. Daukanto g. 23, Kaunas. AKTUALU IKI: kovo 22 d.
3. 2020 m. kovo 9 d. lankėsi Kauno Akropolyje.
4. 2020 m. kovo 9 d. vyras pasijuto susirgęs.
5. 2020 m. kovo 10 d., ryte, moteris lankėsi pas odontologę. AKTUALU IKI: kovo 25 d.
6. 2020 kovo 10 d. moteris susirgo.
 
4. Patvirtintas 2020-03-13 (Kaunas)
1. Asmuo 2020 m. vasario 29 d. atskrido iš Milano į Kauno oro uostą.
2. Nuo 2020 vasario 29 d. izoliavosi namuose Kauno rajone, gavo nedarbingumo pažymėjimą.
3. Susirgo 2020 kovo 13 d. ir kreipėsi į GMP.
 
5. Patvirtintas 2020-03-13 (Klaipėda)
1. Asmuo 2020 m. kovo 9 d. 00:10 val. grįžo į Palangos oro uostą.
2. Namo grįžo automobiliu.
3. 2020 kovo 12 d. vyko GMP į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Šiuo metu hospitalizuota.
 
6. Patvirtintas: 2020-03-13 (Vilniaus m.)
1. 2020 m. Kovo 8 d. asmuo parskrido į Lietuvą. Vilniaus oro uoste lėktuvas nusileido 14 val. 20 min. Važiavo namo savo automobiliu.
2. Kovo 8 d. 18 val. lankėsi koncerte koncertų salėje „Compensa“ (nustatyti 37 artimą kontaktą turėję asmenys). Izoliacija būtina prie 1, 4, 6, 15, 17 ir 26 staliukų sėdėjusiems asmenims. AKTUALU IKI: kovo 23 d.
3. Kovo 9 ir 10 dienomis ėjo į darbą (nustatyta 16 artimą kontaktą turėjusių asmenų).
4. Kovo 9 dieną 17:37–17:59 val. lankėsi Vilniuje, Šilo gatvėje, esančioje parduotuvėje „Maxima“. AKTUALU IKI: kovo 24 d.
5. Kovo 10 dieną pradėjo jaustis prastai.
6. Kovo 11 d. apie 18 val. lankėsi prekybos centre „Panorama“ („McDonalds“, „H&M“ parduotuvėse, taip pat kanceliarinių prekių parduotuvėje). AKTUALU IKI: kovo 26 d.
7. Kovo 12 d. iškviesta Greitoji medicinos pagalba, kuri nuvežė į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, tos pačios dienos vakarą asmuo su taksi išvažiavo namo. Asmuo išvažiavo su kauke, taksi vairuotojas rastas ir izoliuotas.
8. Kovo 13 d. 4 val. ryto grįžo į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas grįžo nuosavu automobiliu.
 
7. Patvirtintas 2020-03-14 (Kretinga)
1. Asmuo 2020 m. kovo 10 d. 14:20 val. grįžo į Kauno oro uostą
2. 2020 m. kovo 10 d. 16 val. išvyko autobusu į Vilnių. AKTUALU IKI: kovo 25 d.
3. 2020 m. kovo 11 d. 14:50 val. išvyko autobusu maršrutu Vilnius–Palanga.
4. Iš Palangos į Kretingą grįžo automobiliu. AKTUALU IKI: kovo 26 d.
5. 2020 m. kovo 13 d. vyko GMP į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Šiuo metu hospitalizuotas.
 
8. Patvirtintas 2020-03-14 (Klaipėda)
1. 2020 m. kovo 14 d. asmuo 20:40 val. grįžo į Vilniaus oro uostą.
2. Iš Vilniaus oro uosto GMP tiesiai vyko į Santaros klinikas. Šiuo metu hospitalizuotas.
 
9. Patvirtintas 2020-03-14 (Vilniaus m.)
1. 2020 m. kovo 1 d. asmuo grįžo autobusu iš Italijos.
2. Kovo 1 d. karantinavosi sodyboje.
3. Kovo 10 d. pasireiškė simptomai.
4. Kovo 13 d. išsikvietė Greitąją medicinos pagalbą.
 
10. Patvirtintas 2020-03-14 (Panevėžys)
1. 2020 m. kovo 9 d.–2020 m. kovo 12 d. asmuo lankėsi Olandijoje.
2. Į Lietuvą grįžo 2020 m. kovo 12 d. 13.30 val. lėktuvu, „Air Baltic“ avialinijomis į Vilniaus oro uostą.
3. Keliavo UAB ,,Bolt Services LT“ taksi (vairuotojas nustatytas) iš oro uosto iki Fabijoniškėse esančio greito maisto restorano.
4. Apie 14 val. atvyko į Hesburger greito maisto restoraną (Ukmergės g. 238, Vilnius), užsakymas vykdytas patalpose, buvo patalpose apie 20 min. su kolegomis, kartu grįžusiais iš Nyderlandų.
5. Toliau apie 15 val. keliavo kolegos nuosavu automobiliu iki UAB ,,Šaudymo centras“ (Pramonės g. 97-1, Vilnius), kur vienas iš kolegų tvarkėsi dokumentus dėl ginklo ir kt. Bendras buvimo UAB „Šaudymo centras“ laikas – apie 1 valandą.
6. Keliavo iki Panevėžio kolegos nuosavu automobiliu. Atvažiavus į Panevėžį, apie 18 val. užsuko į ,,Eurokos“ parduotuvę (Klaipėdos g. 103, Panevėžys), parduotuvėje buvo apie 15 min.
7. 2020 m. kovo 13 d. apie 11 val. 30 min. lankėsi UAB ,,Hardman“ auto salone (Veiverių g., Kaunas). Šioje vietoje buvo apie 15 min., kitu metu buvo darbo vietoje, sąlytį turėję asmenys darbo vietoje nustatyti.
8. 2020 m. kovo 13 d. susirgo ir 2020 m. kovo 14 d. 4:25 val. hospitalizuotas į VšĮ RPL infekcinių ligų korpusą. Ligoniui skaudėjo gerklę, kankino sausas kosulys, temperatūra siekė 38,5 C.
 
11. Patvirtintas 2020-03-15 d. (Vilniaus r.)
1. Asmuo 2020 m. kovo 12 d. grįžo į Lietuvą, lėktuvas Vilniaus oro uoste nusileido apie 23 val.
2. Kovo 12 d. iš Vilniaus oro uosto taksi automobiliu grįžo namo. (nustatytas 1 kontaktinis asmuo).
3. Kovo 13 d. apie 16–17 val. buvo parduotuvėje „IKI“, esančioje šalia Bendorių kaimo. AKTUALU IKI: kovo 28 d.
4. Kovo 15 d. pasireiškė simptomai ir nuosavu automobiliu išvyko į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
 
12. Patvirtintas 2020-03-15 (Vilniaus m.)
1. 2020 m. kovo 14 d. asmuo parskrido į Lietuvą. Vilniaus oro uoste nusileido apie 23 val. 30 min.
2. Iš Vilniaus oro uosto asmenį pasiėmė ir namo nuosavu automobiliu parvežė kartu gyvenantis asmuo.
3. Kovo 14 d. pasireiškė simptomai.
4. Kovo 15 d. simptomai sustiprėjo ir išsikvietė Greitąją medicinos pagalbą.
 
13. Patvirtintas 2020-03-15 (Vilniaus m.)
1. Asmuo 2020 m. kovo 12 d. grįžo į Lietuvą per Vilniaus oro uostą.
2. Kovo 12 d. iš Vilniaus oro uosto taksi išvyko į namus (taksi vairuotojas rastas ir izoliuotas).
3. Kovo 13 d. pasireiškė simptomai.
4. Kovo 14 d. išsikvietė Greitąją medicinos pagalbą ir buvo išvežtas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
 
14. Patvirtintas 2020-03-16 (Vilniaus m.)
1. Asmuo 2020 m. kovo 13 d. apie 23:35 val. grįžo į Lietuvą per Vilniaus oro uostą.
2. Namo grįžo taksi automobiliu, taksi vairuotojas rastas ir izoliuotas.
3. Kovo 14 d. 12 val. 57 min. išvyko į Tuskulėnų g. esančią parduotuvę „Maxima“ ir grįžo namo 13 val. 57 min. AKTUALU IKI: kovo 29 d.
4. Kovo 14 d. po kelionės į parduotuvę pajuto simptomus.
5. Kovo 15 d. 21 val. 27 min. Greitoji medicinos pagalba išvežė į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
 
15. Patvirtintas 2020-03-16 (Vilniaus r.)
1. Asmuo 2020 m. kovo 13 d. į Lietuvą grįžo automobiliu.
2. Kovo 13 d. apie 21-22 val. buvo Ukmergės g. esančioje parduotuvėje „Maxima“. AKTUALU IKI: kovo 28 d.
3. Kovo 15 d. pasireiškė simptomai ir savo automobiliu išvažiavo į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
 
16. Patvirtintas 2020-03-16, Rietavo savivaldybė
1. Asmuo 2020 m. kovo 9 d. 14.25 val. atskrido iš Kopenhagos lėktuvu į Kauno oro uostą, reiso Nr. SR7620, vieta 29D, namo į Rietavo savivaldybę grįžo automobiliu (parsivežė šeimos narys).
2. Kovo 10 d. su šeima lankėsi „Atostogų parke“ (nuo 18.30 iki 21.30 val. pagrindinėje zonoje po stogu, kavinėje po stogu prie baseino, lauko 2-uose šiltuose baseinuose ir „Gintaro“, „Lietuviškoje“ pirtyse ir duše).
3. Kovo 11 d. pasijuto blogai, karščiavo.
4. Kovo 12 d. kreipėsi į šeimos gydytoją UAB „Rietavo šeimos daktaras“.
5. Kovo 14 d. skambino tel. 1808 ir pranešė, kad jaučiasi blogai. GMP išvežtas į KUL
 
17. Patvirtintas 2020-03-16 (Panevėžys)
1. Asmuo 2020 m. kovo 4 d. pradėjo jausti silpnumą, pilvo skausmus. Visą kelionės laikotarpį ligonis negalavo ir didesnę laiko dalį praleido viešbutyje.
2. 2020 kovo 12 d. atskrido iš Stambulo į Rygos oro uostą.
3. Nuosavu automobiliu su artimaisiais vyko į Panevėžį, į VšĮ RPL infekcinių ligų skyrių, kur ligonis kovo 12 d. buvo hospitalizuotas. Ligonis jautė didelį silpnumą ir dusulį, temperatūros neturėjo, nekosėjo.
 
18. Patvirtintas 2020-03-16 (Telšiai)
1. Asmuo 2020 m. kovo 2 d. parskrido į Varšuvos oro uostą reiso numeris LO6306
2. Kovo 3 d. Agentūros „Aisčiai“ autobusiuku grįžo iš Lenkijos
3. Šeimos narys parsivežė nuo autostrados „Kryžkalnio“
4. Kovo 6 d. Vyko į Norfos vaistinę (Luokės g. 76, Telšiai) ir į Norfos maisto prekių parduotuvę
5. Kovo 6 d. susitiko su kaimynais
6. Kovo 10 vyko į parduotuvę Maxima (S. Daukanto g. 1, Telšiai)
7. Kovo 11 d. vyko pasivaikščioti prie Ilgio ir Germanto ežero Telšių r.
8. Kovo 11 d. vyko į prekybos centrą MON apie 16 val. (Kauno g. 21, Telšiai).
9. Kovo 11 d. lankėsi prekybos centre LIDL (Luokės g. Luokės g. 74A, Telšiai)
10. Kovo 12 d. Vyko į Norfos vaistinę ir į Norfos maisto prekių parduotuvę (Luokės g. 76, Telšiai)
11. Kovo 13 d. vyko į prekybos centro Norfa aikštelę susitikimui (Luokės g. 76, Telšiai)
12. Kovo 14 d. skambino 112 ir 1808
13. Kovo 15 d. atvyko greitosios automobiliu į Telšių regioninės ligoninės priėmimo skyrių
14. Kovo 15 dieną paguldytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę
 
19. Patvirtintas 2020-03-17 (Kaunas)
1. Asmuo 2020-03-09 – 2020-03-14 slidinėjo Austrijoje;
2. 2020-03-14 draugo automobiliu grįžo į Lietuvą, Alytuje persėdo į savo automobilį (su niekuo nebendravo);
3. 2020-03-14 izoliavosi Kaune;
4. 2020-03-14 susirgo ir 2020-03-17 kreipėsi į GMP.
 
20. Patvirtintas 2020-03-17 (Kretinga)
1. Asmuo 2020 m. kovo 10 d. 14:20 val. grįžo į Kauno oro uostą maršrutu Kopenhaga (Danija)–Kaunas (Lietuva).
2. Kovo 10 d. 16 val. išvyko autobusu į Vilnių. Kokiose viešose vietose lankėsi Vilniuje, negali nurodyti.
3. Kovo 11d. 14:50 val. išvyko autobusu maršrutu Vilnius–Palanga.
4. Iš Palangos į Kretingą grįžo automobiliu. Nurodo, kad Kretingoje viešose vietose nesilankė.
5. Kovo 16 d. vyko GMP į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Šiuo metu hospitalizuotas.
 
21. Patvirtintas 2020-03 -17 (Klaipėda)
1. Asmuo 2020 m. kovo 12 d. 12:10 val. grįžo į Kauno oro uostą maršrutu Bolonija (Italija)–Kaunas (Lietuva).
2. Kovo 12 d. apie 14 val. išvyko autobusu į Klaipėdą.
3. Kovo 16 d. vyko nuosavu automobiliu (GMP leidimu) į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Šiuo metu hospitalizuota.
 
22. Patvirtintas 2020-03-17, (Vilniaus m.)
1. Asmuo 2020 m. kovo 15 d. grįžo į Lietuvą per Vilniaus oro uostą.
2. Iš oro uosto izoliavimosi vietą pasiekė nuosavu automobiliu.
3. Kovo 16 d. išsikvietė Greitąją medicinos pagalbą.
4. Kovo 17 d. atvyko Greitoji medicinos pagalba ir nuvežė į VšĮ Vilniaus
universiteto ligoninės Santaros klinikas.
 
23. Patvirtintas 2020-03-17, Vilniaus m.
1. Asmuo į Lietuvą kovo 17 d. 2 val. nakties per Vilniaus oro uostą.
2. Iš Vilniaus oro uosto buvo nuvežta Greitosios medicinos pagalbos
automobilių į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
 
24. Patvirtintas 2020-03-17, Elektrėnų sav.
1. asmuo 2020 m. kovo 9 d. per Kauno oro uostą grįžo į Lietuvą.
2. Nuosavu automobiliu grįžo namo.
3. Kovo 10, 12 ir 13 dienomis ėjo į darbą (nustatyta 20 kontaktinių
asmenų)
4. Kovo 12 d. lankėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (nustatyti 14 kontaktinių asmenų)
5. Kovo 13 d. apie 16-17 val. lankėsi Elektrėnuose esančioje
parduotuvėje „Norfa“. AKTUALU IKI kovo 28 d.
6. Kovo15 d. išsikvietė Greitąją medicinos pagalbą ir buvo nuvežtas į Santaros klinikas.
 
25. Patvirtintas 2020-03-17 (Vilniaus m.)
1. Asmuo 2020 m. kovo 9 d. grįžo į Lietuvą automobiliu.
2. Kovo 10 d. ėjo į treniruotę.
3. Kovo 11 d. pasireiškė pirmieji simptomai.
4. Kovo 16 d. Greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
 
26. Patvirtintas 2020-03-17 (Vilnius)
1. Asmuo 2020 m. kovo 14 d. grįžo į Lietuvą per Vilniaus oro uostą. Iš oro uosto taksi automobiliu nuvyko iki savo automobilio ir juo grįžo namo (nustatyti 4 kontaktiniai asmenys)
2. Naktį iš kovo 16 d. į kovo 17 d. prasidėjo simptomai.
3. Kovo 17 d. išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir buvo išvežtas VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikas.
 
27. Patvirtintas 2020-03-18 (Šiauliai)
1. Asmuo 2020 m. kovo 14 d. 20 val. lėktuvu (reisas: 3466, sėdėjimo vieta 4F) iš Anglijos (Lutonas) grįžo į Lietuvą (Kauno oro uostas)
2. Kovo 14 d. 22 val. grįžo į Šiaulius.
3. Kovo 15 d. nuėjo pas tėvus, gyvenančius Šiauliuose.
4. Kovo 17 d. pasireiškus klinikiniams simptomams 19 val. iš namų GMP automobiliu nuvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, atlikus laboratorinius tyrimus parvežtas ta patį vakarą į namus.
 
28. Patvirtintas 2020-03-18, (Vilniaus m.)
1. Asmuo 2020 m. kovo 8 d. grįžo į Lietuvą, (dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (visi kontaktiniai asmenys nustatyti).
2. Kovo 13 d. buvo Utenoje (sąlytį turėję asmenys nustatyti).
3. Kovo 14 d. lankėsi parduotuvėje „Norfa“ adresu Ateities g 10, nuo 15
val. iki 15 val. 30 min. AKTUALU IKI kovo 29 d.
 
29. Patvirtintas 2020-03-18 (Kaunas)
1. Asmuo 2020-03-11 grįžo iš Anglijos į Kauno oro uostą.
2. 2020-03-12 ir 2020-03-13 lankėsi odontologijos klinikoje
3.2020-03-13 14 val. parduotuvė Aibė, Veiverių g., Kaunas;
4.2020-03-13 susirgo;
5.2020-03-16 14:30 vaistinė Camelia, Veiverių g.
6.2020-03-17 kreipėsi į GMP.
 
30. Patvirtintas 2020-03-18 (Kaunas)
1. Asmuo 2020-03-14 8:30 iki 11:00val. Aleksoto turgus ir 14 val. Express Market Veiverių g.;
2. 2020-03-17 susirgo ir kreipėsi į GMP.
 
31. Patvirtintas 2020-03-18 (Vilnius)
1. Asmuo 2020 m. kovo 13 d. grįžo į Lietuvą per Vilniaus oro uostą.
2. Kovo 13 d. taksi Bolt automobiliu grįžo iki savo mašinos. Pasiėmė savo automobilį ir grįžo namo (nustatyto 2 kontaktiniai asmenys)
3. Kovo 14 d. lankėsi parduotuvėje „IKI“ prie Antakalnio žiedo, apie 14-15 val. AKTUALU IKI kovo 29 d.
4. Kovo 16 d. išsikvietė Greitąją medicinos pagalbą ir kovo 17 d. rytą buvo išvežtas į VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikas.
 
32. Patvirtintas 2020-03-18 (Vilnius)
1. Asmuo 2020 m. kovo 16 d. grįžo į Lietuvą per Vilniaus oro uostą. Dėl pakilusios temperatūros Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai iškvietė Greitąją medicinos pagalbą.
2. Kovo 16 d. Greitoji medicinos pagalba išvežė asmenį į VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikas.
 
33. Patvirtintas 2020-03-19 (Ukmergė)
1. Asmuo nekeliavo. Susirgo 2020 m. kovo 13 d.
2. Dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
3. Kovo 13 d. dalyvavo susirinkime su Ukmergės savivaldybės atstovais.
4. Kovo 18 d. kreipėsi medicinos pagalbos į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
 
34. Patvirtintas 2020-03-19 (Vilniaus m.)
1. Asmuo 2020 m. kovo 13 d. apie 14 val. dėl pasireiškusių simptomų lankėsi UAB „MediCA klinika“ (Kreivasis skg. 1, Vilnius). Didelės rizikos sąlytį turėję asmenys identifikuoti ir informuoti. Keliavo iki asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir iš jos nuosavu automobiliu.
2. 2020 m. kovo 13 d. 15 val. 00 min. – 15 val. 30 min. asmuo lankėsi VšĮ Antakalnio poliklinikos (Antakalnio g. 59, Vilnius) 8 aukšte, aptarnautas 807 kabinete. Didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo identifikuotas ir informuotas. Keliavo iki asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir iš jos nuosavu automobiliu.
3. 2020 m. kovo 17 d. po pietų kreipėsi į GMP.
 
35. Patvirtintas 2020-03-19 (Klaipėda)
1. Asmuo 2020 m. vasario 16 d. 15:25 val. grįžo į Palangos oro uostą per Kopenhagą iš Oslo.
2. Iš Palangos oro uosto savo automobiliu vyko į namus Klaipėdoje.
3. 2020 m. vasario 21 d. (1 dieną) savo automobiliu keliavo į Liepoją (Latvija) ir lankėsi muziejuje „Kalėjimas“.
 
36. Patvirtinti atvejai (2 asmenų šeima) 2020-03-19 (Klaipėda)
1. Šeima 2020 m. kovo 14 d. apie 18 val. grįžo į Vilniaus oro uostą maršrutu Punta Cana (Dominykos Respublika) – Helsinkis (Suomija) – Vilnius (Lietuva).
2. 2020 m. kovo 14 d. po 18 val. nuosavu automobiliu iš Vilniaus išvyko į Klaipėdą. Nurodė, kad viešose vietose nesilankė.
3. 2020 m. kovo 18 d. kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje yra hospitalizuoti.
 
37. Patvirtintas 2020-03-20 (Kaunas)
1. Asmuo 2020 m. kovo 14 d. 20:10 val. grįžo iš Londono į Kauno oro uostą (skrydžio Nr. 3466, vieta 14A). Iš oro uosto iki Jonavos nuosavu automobiliu keliavo su dviem draugais (asmenys informuoti).
2. 2020-03-16 susirgo ir kreipėsi į GMP.
 
38. Patvirtintas 2020-03-20 (Kaunas)
1. Asmuo 2020-03-03 atvyko į Vilniaus oro uostą iš Londono.
2. 2020-03-03 keliavo pas giminaitį Vilniuje.
3. 2020-03-04 Iš Vilniaus keliavo traukiniu į Jonavą, grįžo pas šeimą.
4. 2020-03-05 nuvyko dėl grožio paslaugos į grožio saloną, esantį Jonavoje.
5. 2020-03-06 lankėsi pas odontologą Jonavoje.
6. 2020-03-06 – 2020-03-07 dalyvavo artimo asmens asmeninėje šventėje, kuri vyko Jonavos r. esančioje sodyboje.
7. 2020-03-09 atsirado pirmieji simptomai.
8. 2020-03-13 lankėsi pas artimą asmenį namuose, esančiuose Jonavos rajone.
9. 2020-03-13 – 2020-03-17 buvo su pažįstamais, tikslios buvimo vietos nežinomos.
10. 2020-03-18 pažįstami atvežė į Jonavoje esančią skubios medicinos pagalbos įstaigą dėl simptomų.
11. 2020-03-18 asmuo nukreiptas į LSMU ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių.
12. 2020-03-19 hospitalizuotas VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuje.
 
39. Patvirtintas 2020-03-20 (Klaipėdos rajonas)
1. Asmuo 2020 m. kovo 13 d. susirgo būdamas Barselonoje.
2. 2020 m. kovo 14 d. 23:35 val. grįžo į Vilniaus oro uostą maršrutu Briuselis (Belgija) – Frankfurtas (Vokietija) – Vilnius (Lietuva).
3. Iš Vilniaus savo automobiliu važiavo į Kauną, nurodė, kad nakvojo savo bute.
4. 2020 m. kovo 15 d. ryte savo automobiliu iš Kauno grįžo į namus Klaipėdos rajone, kuriuose saviizoliavosi.
5. 2020 m. kovo 18 d. kreipėsi į GMP, buvo hospitalizuotas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.20; 18:49

„Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į koronaviruso pandemiją pasaulyje, imasi griežtų priemonių viruso plitimo stabdymui. Nuo rytojaus iki šv. Velykų atostogų pabaigos uždaromos visos ugdymo įstaigos – darželiai, mokyklos, universitetai, atšaukiami visi renginiai, stabdoma kino teatrų, sporto klubų ir kitų poilsio ar pramogų vietų veikla. Tačiau gyventojams savivaldybė rekomenduoja neužsidaryti tarp keturių sienų – nepamiršti išeiti pasivaikščioti, sportuoti lauke, lankytis gamtoje“, – skelbia savivaldybė.
 
Ugdymo įstaigų (darželių, mokyklų, aukštųjų mokyklų) veikla stabdoma nuo penktadienio penkioms savaitėms iki balandžio 17 d., į šį periodą įtraukiant ir šv. Velykų atostogas.
 
Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos vadovo, savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio teigimu, pagrindinis tikslas – stabdyti viruso plitimą, todėl, įsigilinus į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas bei kitų šalių patirtį, bus imtasi visų priemonių, kurios gali sumažinti neigiamas koronaviruso pasekmes.
 
„Suprantame, kad ugdymo įstaigų stabdymas sukels didelių nepatogumų tėvams, bet šiuo atveju turime galvoti apie žmonių gyvybių apsaugojimą – tiek dirbančių ugdymo įstaigose, tiek vaikų, tėvų ir senelių. Laikini veiklos stabdymai Vilniuje galios ir visoms vietoms, kuriose dėl poilsio ar pramogų buriasi žmonės: muziejams, kino teatrams, sporto klubams ir kitiems. Verslą kviečiame solidariai atlaikyti viruso ataką – taip, šios priemonės griežtos, tačiau jos nepažeidžia ekonomikos, priešingai – jei nestabdysime viruso dabar, jis turės didžiulių neigiamų pasekmių ekonomikai ateityje“, – teigė P. Poderskis.
 
Prekybos vietų veikla nestabdoma, tačiau jų savininkams savivaldybė rekomenduoja imtis visų būtinų priemonių dėl efektyvaus patalpų dezinfekavimo, vėdinimo ir užtikrinti, kad būtų išvengta žmonių būriavimosi. Gyventojams rekomenduojama tokiose vietose lankytis tik dėl būtinų pirkinių, taip pat dažniau rinktis apsipirkimą internetu.
 
Vilniaus viešasis transportas nebus stabdomas, tačiau bus dažniau dezinfekuojamas, vėdinamas, taip pat keleiviai bus raginami laikytis atstumo vienas nuo kito. Jau tariamasi su dviračių bei paspirtukų dalijimosi bendrovėmis, kad jos kuo anksčiau pradėtų savo sezoną.
 
Visoms Vilniuje veikiančioms įstaigoms ir įmonėms savivaldybė rekomenduoja atšaukti visas komandiruotes, kiek įmanoma darbą perkelti iš biurų į namus, atsisakyti nereikalingų susitikimų arba perkelti juos į virtualią erdvę.
 
Savivaldybė nuo pirmadienio vilniečius aptarnaus tik nuotoliniu būdu – el. būdu ir telefonu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.12; 12:00

Vilniaus oro uoste pasitinkami iš koronaviruso rizikos židinių lėktuvais grįžę keleiviai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antradienį Vilniaus oro uoste buvo pademonstruota, kaip yra pasitinkami iš koronaviruso rizikos židinių lėktuvais grįžę keleiviai. Pavakarę iš Milano grįžtančius keleivius pasitiko specialiais apsaugos kostiumais bei respiratoriais apsaugoti krašto apsaugos savanoriai kariai.
 
Minėtu reisu skridusi keleivė Bronislava žurnalistus patikino, kad yra labai patenkinta vykdoma patikra.
 
Karių savanorių budėjimas finansuojamas Lietuvos kariuomenės lėšomis
 
Apie budinčius oro uoste karius kalbėjęs Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo atstovas spaudai kapitonas Andrius Dilda sakė, kad visoje Lietuvoje savanoriai patikėtas užduotis vykdo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose, kruizinių laivų ir krovos terminaluose.
 
„Klaipėdos regione turime Palangos oro uostą, taip pat kruizinių laivų, krovos terminalą. Kariai ten nebudės nuolatos, jie ten budės pagal nustatytą grafiką. Tuo metu, kai bus skrydžių iš patvirtintų regionų, iš kurių atvyks keleiviai, kariai padės Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovams registruoti atvykstančius piliečius ar svečius, taip pat kitas jiems patikėtas užduotis“, – žurnalistams antradienį sakė Gynybos štabo atstovas spaudai kapitonas A. Dilda.
 
Kariškis patvirtino, kad toks budėjimas yra finansuojamas iš Lietuvos kariuomenės lėšų.
 
„Kariai savanoriai yra pašaukti į taikos meto užduočių pajėgas, jiems tai yra tarnyba. (…) Kol kas kariuomenė yra pasiruošusi tiek, kiek reikės skirti karių ir užtikrinti pagalbą civilinėms institucijoms“, – sakė jis.
 
A. Dildos teigimu, kariai kartu su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ekspertais turėjo išsamų instruktažą, tad yra tinkamai pasirengę.
 
„Šiuo atveju būtent prieš šią užduotį kariai turėjo labai išsamų instruktažą su (Nacionalinio. – ELTA) visuomenės sveikatos centro atstovais ir tikrai yra parengti jų laukiančioms užduotims“, – patikino kptn. A. Dilda.
 
R. Lingienė: keleivių srautas mažėja
 
Tuo metu NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė tikino, kad bus patikrinti visi lėktuvu skridę keleiviai. Jiems taip pat bus suteikiamos būtinos rekomendacijos.
 
Vilniaus oro uoste. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Vykdoma sustiprinta medicininė, karantininė keleivių kontrolė. (…) Bus pasitikti visi keleiviai, atskridę tiesioginiais skrydžiais iš paveiktų teritorijų, ir patikrinamos orlaivyje surinktos užpildytos kortelės. (…) Taip pat jiems suteikiamos rekomendacijos, kad grįžę iš paveiktų teritorijų, jei įmanoma, dirbtų nuolatinį darbą“, – tikino ji.
 
Taip pat bus suteiktos rekomendacijos, kaip elgtis, jei jų sveikata pablogėtų, išmatuojama jų kūno temperatūra, sakė R. Lingienė.
 
NVSC Vilniaus departamento direktorė patikslino, kad minėtu reisu atskrido apie 40 keleivių.
 
„Pastebėjome tendenciją šią savaitę – keleivių srautas labai mažėja iš paveiktų teritorijų“, – tikino ji.
 
Pasak R. Lingienės, savaitgalį buvo labai daug keleivių, atskridusių iš slidinėjimo kurortų. Dėl to, pasak jos, savaitgalį reisai buvo pilni, kai paskutinėmis dienomis jų jau mažiau.
 
„Jeigu paveiktų regionų bus daugiau, (…) sustiprinta medicininė kontrolė bus vykdoma iš visų paveiktų regionų, bus įtrauktos kitos šalys, (…) tai reikės turbūt daugiau žmonių. Tai priklausys nuo mūsų susitarimo su oro uostu“, – sakė R. Lingienė.
 
Kartu ji pridūrė, kad nusileidusį pilną orlaivį sutinka 20-30 žmonių, šiuo metu tai, jos teigimu, – pakankamas skaičius.
 
Kalbėdama apie Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gulinčią koronavirusu užsikrėtusią lietuvę, R. Lingienė patikino, kad virusas toliau neplinta.
Vilniaus oro uoste buvo pademonstruota, kaip yra pasitinkami iš koronaviruso rizikos židinių lėktuvais grįžę keleiviai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Visuomenėje šitas užkratas neplinta – yra vienas patvirtintas atvejis, jis yra puikiai lokalizuotas. Kaip minėjau, tai dėka to susirgusio žmogaus, dėka visuomenės sveikatos specialistų“, – apibendrino ji.
 
Iš Milano grįžusi keleivė: esu labai patenkinta
 
Iš Milano grįžusi keleivė Bronislava teigė, kad patikra ji yra labai patenkinta.
 
„Labai esu patenkinta patikra. Pirmiausia labai patiko, kad duoda rankas dezinfekuoti“, – teigė nusileidusio lėktuvo keleivė Bronislava.
 
„Viskas labai puiku. (…) Žinau visas rekomendacijas, visos šalys daro tą patį“, – pridūrė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 05:00

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad jai nesuprantamas konservatorių lyderių noras matyti Tėvynės sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) nepriklausančią Ingridą Šimonytę vedančią partijos sąrašą rudenį vyksiančiuose rinkimuose.
 
Socialdemokratė skeptiškai vertina ir „valstiečių“ siekį pirmu numeriu sąraše įrašyti nepartinį premjerą Saulių Skvernelį. Pasak jos, tai rodo partijų pirmininkų – Gabrieliaus Landsbergio ir Ramūno Karbauskio – silpnumą, neužtikrintumą ir nepasitikėjimą savo jėgomis.
 
Interviu naujienų agentūrai ELTA V. Blinkevičiūtė atkreipia dėmesį ir į sudėtingą moterų padėtį Lietuvoje. Buvusi Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė teigia, kad valdantieji ir jų lyderis Ramūnas Karbauskis vyrų ir moterų lygybės klausimo ne tik nemato kaip prioritetinio, bet apskritai „vis dar gyvena šiaudinės pastogės laikais“. To pavyzdys, pasak politikės, – atkaklus valdančiųjų priešinimasis priimti Stambulo konvenciją.
 
Europarlamentarė taip pat tikina, kad mažai tikėtina, jog po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų socialdemokratai sudarytų koaliciją su konservatoriais. Politikė akcentuoja, kad kol kas Lietuvos gyvenime nieko tokio neįvyko, kad reikėtų griauti esančią skirtį tarp kairės ir dešinės ideologijos.
 
Šalies vadovas Gitanas Nausėda į Prezidento rinkimus atėjo su gerovės valstybės vizija. Sekdami prezidento retoriką apie gerovės valstybę pradėjo kalbėti vis daugiau politikų. Kaip manote, ar įsibėgėjus prezidento Gitano Nausėdos kadencijai galima teigti, kad pagaliau matomas teigiamas poslinkis šioje srityje?
 
Aš, kaip socialdemokratė, visada palaikiau ir palaikysiu tuos politikus, kurie nuoširdžiai tiki, kad mūsų valstybei, mūsų Lietuvai ir mūsų žmonėms būtina gerovės valstybė. Būtina ta valstybė, kurioje galima gyventi, kurti šeimas, gimdyti vaikus, kurioje tu gali jaustis laisvas, kurioje yra didelis tolerancijos lygis, kurioje tau nereikia emigruoti iš šalies, nes negali išgyventi su minimaliu atlyginimu.
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Iš tikrųjų sveikinu prezidentą ir labai norėčiau, kad tai netaptų tik tuo vienu iš rinkimų šūkių, su kuriuo jis ėjo į rinkimus ir dėl ko žmonės balsavo. (…) Dabar tik reikia padaryti taip, kad tai taptų realybe ir tikrove. Ar tai bus lengva? Jokiu būdu.
 
Ar jau matote prezidento daromus tam tikrus žingsnius šioje srityje?
 
Tam tikri žingsneliai yra, tam tikras siūlymas vienų ar kitų sprendimų yra, bet jūs pastebėjote, kaip sunkiai tai skinasi kelią? Kažkodėl „valstiečiai“, save vadinantys valdančiąja centro kaire, nepalaiko prezidento siekio, norų dėl realių veiksmų, kurie keistų į gerąją pusę mūsų žmonių gyvenimą. Aš manau, kad pasipriešinimas yra ir bus didžiulis, nes per žema mūsų politikų kultūra, kad jie suprastų, jog vardan tam tikrų tikslų, kurie yra būtini, mes turime visi susijungti, susivienyti, o ne visą laiką kritikuoti, kas yra geresnis ir t. t.
 
Mūsų, socialdemokratų, partija visą laiką palaikys prezidentą jo siekyje kurti gerovės valstybę, pradedant pačia mokesčių sistema. Bet gerovės valstybė iš tikrųjų nėra vien tik vaiko pinigai ar tinkamos pensijos ir pakankami atlyginimai. Yra labai daug kitų svarbių dalykų: kaip tu pats jautiesi, kaip jaunas žmogus gali realizuoti save. Kaip pas mus veikia švietimo sistema, kaip yra prieinama sveikatos priežiūra. Kaip tu jautiesi laisvas kitaip mąstydamas, kitaip atrodydamas, koks yra tolerancijos lygis mūsų valstybėje. Tai yra labai svarbūs dalykai.
 
O kokiose srityse matote vis dar egzistuojančių „blogovės valstybės“ pavyzdžių?
 
Yra iš tikrųjų labai daug sričių. Pavyzdžiui, švietimo sritis, atrodo, jau tokia atsibodusi, nuvalkiota tema, bet aš visą laiką galvoju, kodėl iki šiol mūsų valstybėje vieni vaikai turi kokybiško švietimo galimybes, o kiti – ne, nes jų tėvai neturi pakankamai pinigų. Didžiosios dalies tokių vaikų tėvai tikrai negali leisti jų į privačias mokyklas, negali papildomai samdyti korepetitorių, kad jie pasirengtų tinkamai egzaminams.
 
Arba, pavyzdžiui, tas mokyklų skirstymas – vienos mokyklos prestižinės, kitos – ne. Bet visur gyvena tie patys mūsų, Lietuvos valstybės, vaikai, vadinasi, diskriminacinis požiūris į juos yra jau nuo mažų dienų. Tai yra be galo blogai, taip būti jokiu būdu negali. Tai yra tokia sritis, apie kurią mes visą laiką kalbame: turėsime visokių susitarimų, padarysime mokytoją prestižine profesija, bet šioje srityje tikrai nieko nepadaryta.
 
Pakalbėkime apie galimas koalicijas. Kaip manote, ar tikėtinas scenarijus, kad po 2020 metų Seimo rinkimų socialdemokratai galėtų sudaryti vaivorykštinę koaliciją?
 
Tiesą pasakius, aš per ilgai esu politikoje ir šiuo atveju nebursiu iš kavos tirščių. Pirmiausiai mes turime rimtai dalyvauti Seimo rinkimuose, nes esame rimta parlamentinė, didžiausia Lietuvoje partija, todėl turime rimtai dirbti, kad rinkimų rezultatas būtų geras, kad laimėtume rinkimus, kad mūsų žmonės, mūsų rinkėjai duotų tą pasitikėjimo mandatą ir suteiktų galimybę formuoti daugumą. Su kuo mes būsime valdančiojoje daugumoje, priklausys nuo to, koks bus Seimas, kuo žmonės pasitikės, ką jie išrinks. O derybos neišvengiamai bus su kitomis politinėmis partijomis dėl daugumos, tačiau mes, socialdemokratai, matysime, kaip sutampa mūsų požiūriai į vienus ir kitus dalykus, ir turėsime tam tikras raudonas linijas, kurių peržengti negalime. Todė, aš manau, kad dar šiek tiek per anksti sudarinėti koalicijas. Tiesiog palaukime rinkimų ir tada matysime, kaip mums seksis.
 
Ar svarstytumėte galimybę sudaryti koaliciją su konservatoriais?
 
Pirmiausiai konservatoriai turi laimėti rinkimus. Daug kas jiems pranašauja, kad jie pasirodys gerai, bet gyvenimas parodys. Man atrodo be galo keista ir nesuprantama, kai parlamentinių partijų lyderiai nesiruošia vesti į rinkimus savo partijos žmonių. Aš nesuprantu, kaip tai gali būti. (…)
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
 
Jeigu tu esi partijos lyderis, turi suburti, uždegti žmones, įtikinti rinkėjus, kad esi partijos lyderis, vedi į rinkimus, prašai duoti pasitikėjimo mandatą, nes dirbsite taip, kad tas pasitikėjimas išliktų. Aš niekaip nesuprantu, kodėl rimtos partijos turi samdyti kažkokius rinkimų „vestuvių generolus“. Čia nesuvokiami dalykai yra: S. Skvernelis – ne partijos narys, I. Šimonytė – ne partijos narė, tačiau kažkodėl jie ves partijų sąrašus. Taip neturi būti. Tai rodo tų lyderių silpnumą, neužtikrintumą, nepasitikėjimą savo jėgomis. Todėl labai natūralus klausimas, ar jie gali būti partijos lyderiai. Aš tokių dalykų nepateisinu, man jie yra negražūs ir nesąžiningi. Mano įsitikinimu, partijos lyderis turi vesti savo partiją į rinkimus.
 
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kitas dalykas, politine prasme man atrodo pigu, kad iki šiol tiek I. Šimonytė, tiek S. Skvernelis nelinkę atsakyti, ar jie, būdami nepartiniai, ves partiją į rinkimus ar neves. Toks „laužymasis“ man atrodo labai nesolidus. Visi žino, kad, matyt, ves, viskas bus gerai, bet dar pasilaužykime, pasibranginkime. Jie kažkodėl nestoja į tą partiją. Netiki ta partija? Kaip jie gali vesti partiją netikėdami partija. Galbūt dėl to, kad žurnalistai vis klaustų, ar Ingrida Šimonytė ves sąrašą, ar Saulius Skvernelis ves sąrašą, nes, matyt, kitaip neįdomūs. (…) Mes turime savo partijos lyderį.
 
Mes, socialdemokratai, išrinkome Gintautą Palucką visuotiniuose rinkimuose, ir mūsų partijos lyderis nebijo, atsakomybės nesikrato ir ves mūsų partiją į rinkimus, kas jam ir priklauso.
 
Bet visgi norėčiau grįžti prie klausimo, ar neatmetate konservatorių kaip galimų koalicijos partnerių?
 
Tai turi būti vertybinis klausimas, ir tai visiškai natūralu mūsų gana jaunai demokratijai kaip valstybei. Trisdešimt metų demokratinės valstybės raidoje yra labai mažai, trisdešimt metų žmogaus gyvenime – labai daug. Todėl vargu ar esant dar tokiai pakankamai jaunai demokratijai mes turime padaryti taip, kad dvi didžiosios, įtakingiausios partijos susivienytų tam, kad nebebūtų dešinės ir kairės skirtumo. Nemanyčiau, kad kažkas Lietuvoje atsitiko, jog taip turėtų būti.
 
Lietuvai gresia žymus europinės sanglaudos paramos apkarpymas – kone trečdaliu. Artėjant lemiamoms deryboms dėl būsimo ES biudžeto, Briuselis pažadėjo skirstant lėšas atsižvelgti į Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimą, tačiau kol kas dar lieka neaišku, kiek. Kaip regite situaciją?
 
Dėl naujojo Europos Sąjungos biudžeto 2020-2027 metų situacija kol kas yra iš tikrųjų sudėtinga, nes Europos Parlamentas yra išsakęs savo prioritetus ir derybines pozicijas, kad Europos Sąjungos biudžetas neturėtų sumažėti, nors Didžioji Britanija, kaip viena iš donorių, išėjo iš ES, mes turime tam padidinti valstybių narių įnašus. Lietuva, beje, tam pritaria, tačiau yra šalys donorės, kurių įnašai didžiausi ir kurios nesutinka – Nyderlandai, Švedija, Danija, Vokietija laikosi įvairių nuomonių. Mes, Europos Parlamentas, esame pasakę, kad nesutinkame su tuo siūlymu, kurį gruodžio mėnesį pateikė pirmininkaujanti Suomija, kur šalių narių įnašai būtų tik 1,07 procento. Mes siūlėme 1,3 proc., Europos Komisija – 1,1 proc. Gal čia atrodo skaičių žaismas, bet už to slypi milijardai, kurie būtų investuoti į valstybės nares, o tarp jų ir Lietuvą.
 
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis pateikė naujus siūlymus, kad šiek tiek būtų padidintas narių įnašas iki 1,074 proc., tai būtų apie 7,5 milijardo eurų. Jeigu tai būtų Lietuvai skirta suma, tai viskas būtų gerai, bet jeigu galvojama apie tai, kad ji būtų išsklaidyta 27 valstybėms, tai, žinoma, yra lašas jūroje ir tai, be abejo, netenkina.
 
Dėl didesnės paramos toms valstybėms, iš kurių daug žmonių emigravo, tai yra naujas pono Michelio siūlymas. Manau, šitą siūlymą mes labai rimtai apsvarstysime ir Lietuvai nauda iš to, be abejo, būtų. Matysime, koks bus sutarimas su kitomis šalimis. (…) Vis tik reikia labai apgalvotai naudoti tas lėšas, kad nebūtų jo iššvaistymo, kad nebūtų jo netinkamo naudojimo.
 
Lyčių padėtį matuojamame pasaulio indekse Lietuva atsidūrė 9 pozicijomis žemiau nei pernai, o pagal ministrių procentą užimame paskutinę vietą. Ką reikėtų daryti, kad po 2020 metų Seime ir Vyriausybėje moterų būtų daugiau? Ar tai matote kaip problemą?
 
Galėtų būti trumpas atsakymas – balsuoti už socialdemokratus, kur lyčių lygybės klausimas visą laiką buvo vienas prioritetinių. Tiesą pasakius, man gėda už dabartinę valdančiąją daugumą, kuri neva dedasi, kad yra centro kairės dauguma, bet kairiajai politikai visada yra būdingas lyčių lygybės klausimas. Tai yra prioritetas, kad ir vyrai, ir moterys gali lygiaverčiai dalyvauti darbo rinkoje, gauti ne mažesnį atlyginimą, po to – pensijas, dalyvauti sprendimų priėmime, užimti vieną ar kitą poziciją. Tai mums absoliučiai suprantamas, normalus dalykas. Tuo metu dabartiniai valdantieji ir, turiu pasakyti atvirai, „valstiečių žaliųjų“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis, šito tikrai nesupranta. Jis gyvena tarsi šiaudinės pastogės laikais, o yra XXI a. Ir kuomet Lietuva neturėjo nė vienos moters ministrės, buvo didžiulė gėda. (…) Turi pasikeisti požiūris, turi pasikeisti stereotipai. 
 
Porą dalykų paminėsiu, kurie pastaruoju metu Lietuvoje buvo viešoje erdvėje ir mane, atvirai pasakysiu, tiesiog pritrenkė. Kai įsidarbino premjero žmona (…), Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Karbauskis pasakė, kad ji įsidarbino todėl, kad nori padėti išlaikyti šeimą. Pasirodo, šeima neišgyvena iš premjero atlyginimo, kuris yra vienas didžiausių Lietuvoje. Pasirodo, moters įsidarbinimo motyvacija, pasak jo, gali būti tik tokia, kad išlaikytų šeimą. Požiūris XXI a. Europos Sąjungos valstybės valdančiosios partijos lyderio. Vadinasi, moteris šiaip sėdėtų namuose, bet valgyt nėra ko, todėl išeina dirbti. O kad moteris išsilavinusi, kad moteris nori save realizuoti, kad moteris turi patirtį ir gali normaliai dirbti tam, kad įtvirtintų save ir jaustųsi šalia savo vyro kaip lygiavertė partnerė, šitas kažkaip išplaukia, tarytum būtų nesuprantama.
 
Mane taip pat labai nustebino jauno žmogaus, policijos pareigūno, požiūris, kai buvo išžaginta mergina viename naktinių klubų. Kai policijos pareigūnas viešai pareiškė, kad nėra čia ko kabinėtis, skeryčiotis ar dar kažką daryti. Įsivaizduokite, pareigūnas, jaunas žmogus, jaunas vaikinas apkaltino auką. Matote, koks stereotipas ir koks požiūris, kiek daug dar reikia mums kalbėti, diskutuoti, rodyti gerosios patirties pavyzdžius, netylėti.
Esame viena iš nedaugelio šalių, kurios dar neratifikavo Stambulo konvencijos. Kaip manote, kokios to priežastys?
 
Tos pačios, kaip ką tik sakiau. Nes vėlgi tas pats dabartinis valdančiosios partijos pirmininkas (R. Karbauskis. – ELTA) pasakė, kad Lietuvai ratifikuoti Stambulo konvencijos nereikia, nes mes ir taip gerai kovojame su smurtu prieš moteris, kad ši konvencija yra skirta toms valstybėms, kurios neturi kitų svertų, kaip kovoti su smurtu artimoje aplinkoje ir prieš moteris. Dėl to, kol bus ši valdančioji dauguma, konvencija nebus ratifikuojama. Tą patį sakė ir premjeras.
 
Konservatyvesnių nuostatų šalininkai kritikuoja Stambulo konvenciją, teigdami, kad ratifikuodama konvenciją valstybė įsipareigoja kovoti su lyčių stereotipais. Tai, pasak jų, praktikoje reikštų, kad asmens lytinė tapatybė nebebūtų siejama su prigimtimi, o tik su jos pasirinkimu. Kaip vertinate šią susitarimui išsakytą kritiką?
 
Kada nenori nieko daryti, tai surasi šimtą priežasčių. Nieko bendro neturi ši konvencija su jūsų sakomais dalykais. Tai yra konvencija, skirta kovai su smurtu, su prevencija, su pagalba aukoms, su informavimu ir t. t. Tai yra visa apimantis dokumentas, kurio tikslas – kovoti su smurtu artimoje aplinkoje ar tai būtų moteris, ar tai būtų vaikas, ar tai būtų vyras – bet koks asmuo. Smurtauti prieš žmogų apskritai negalima, kad ir kokia būtų jo lytinė tapatybė, kuo jis įsivaizduotų esąs, niekas neturi teisės smurtauti, jo skriausti, mušti, tyčiotis… Juk net tokia katalikiška valstybė kaip Lenkija ratifikavo šią konvenciją ir nemato čia jokių problemų.
 
Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Evelina Regner siūlo, kad metus priežiūros atostogos būtų apmokamos moterims, o metus – vyrams. Pasak politikės, tai galėtų išspręsti Europoje susidariusią situaciją, kad moterys už tą patį darbą gauna mažesnį atlyginimą ir jos praleidžia daug daugiau laiko augindamos vaikus. Kaip vertinate šį pasiūlymą?
 
Aš labai gerai pažįstu Eveliną Regner, mes esame kolegės, daug metų dirbame kartu Europos Parlamente, dabar ji – Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė. Praėjusią kadenciją man teko vadovauti šiam komitetui. Aš noriu pasakyti, kad Evelina, matyt, kai lankėsi Lietuvoje ir davė šitą interviu, griežtai, galbūt daugiau teoriškai, pasisakė, galbūt daugiau norėjo sukelti mūsų diskusijas, kas, aš manau, jai ir pavyko. (…)
 
Mes dar praėjusios kadencijos metu priėmėme direktyvą dėl darbo ir šeimos suderinimo. Džiaugiuosi, kad mums pavyko priimti šią direktyvą, dabar ją per keletą metų perkelsime į Lietuvos teisę. Tikslas buvo, kad ir tėčiai, ir mamos dalintųsi vaiko priežiūra. (…) Direktyva numato, kad vaiko priežiūrai mama ir tėtis gauna mažiausiai po 4 mėnesius kiekvienas. Iš jų 2 mėnesiai yra neperleidžiami. Šias atostogas galima paimti iki vaikui sukaks 8 metai. T.y. jei tėvas nenorės imti atostogų, mama galės paimti iki 6 mėn. Čia minimalūs dydžiai, valstybės narės gali juos didinti. Niekas nesiūlo Lietuvai metus suteikti mamai ir metus – tėčiui. Reikės apsispręsti tik dėl tų dviejų neperleidžiamų mėnesių.
 
Lietuvai dar viena aktuali problema – didelis socialinės rizikos šeimų skaičius, Lietuvai darosi vis aktualesnė girtų gimdyvių problema, visai neseniai girta moteris Vilniuje pagimdė naujagimį. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad sprendžiant tokias problemas reikalingas švietimas ir aktyvi socialinė priežiūra, kaip manote, ar šių priemonių užtenka, kad situacija Lietuvoje imtų gerėti?
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tai yra labai skaudi tema. Kalbant apie paskutinę gimdyvę, pasirodo, ji yra ir pareigūnė. Tai sunkiai suvokiami dalykai. Matyt, reikia labai daug kalbėti ir šviesti, suteikti pagalbą ir paramą šeimoms, kurios mes neturime pakankamai. Aš manau, kad tai labai didelė problema. Pagalbą ir paramą, aš turiu omenyje, ne vaiko pinigus. Aš turiu omenyje, kad specialistai turėtų lankytis ir padėti. (…) Mums labai trūksta tiesioginių, medicininių, psichologinių paslaugų jaunoms šeimoms, susiduriančioms su tam tikra įtampa. Tai yra skaudūs dalykai, ir kol kas aš to recepto neturiu.
 
Probleminėse šeimose užaugusių asmenų šeimos neretai taip pat patenka į socialinės rizikos grupę. Kitaip tariant, vaikai, gimę socialinės rizikos šeimose, automatiškai patenka į prastesnes startines pozicijas. Kokių veiksmų turėtų imtis valstybė, kad būtų geriau užtikrinamos vaikų lygios galimybės?
 
Yra labai didelė nelygių galimybių ir skurdo problema. Turbūt net nepatikėsite, kad apie 20 mln. vaikų, gyvenančių Europos Sąjungos valstybėse, turtingoje bendrijoje, skursta. Mes Europos Parlamente jau balsavome už tai ir priėmėme sprendimą, kad reikalinga suvienyti pajėgumus, kad ateitų europiniai fondai ir lėšos, kad būtų europinė vaiko garantija, kad būtų suvienytos nacionalinio biudžeto lėšos, ir mes visi kartu galėtume kovoti su vaikų skurdu ir už vaikų lygias galimybes. Labai svarbu, kad mūsų vaikai, nepriklausomai nuo šeimos, galėtų mokytis ir turėtų kokybišką priėjimą prie švietimo, (…) kad turėtų kokybišką sveikatos priežiūrą, kad jų būstas, maistas būtų tinkamas, – į tai reikia investuoti nuo mažų dienų, nes skurdas gimdo skurdą. Ir tai labai sunkus ir ilgalaikis darbas.
 
O kaip vertinate socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio veiklą kovojant su jau minėtomis socialinėmis problemomis?
 
Aš linkiu ministrui Linui Kukuraičiui sėkmės, nes pati dirbau (socialinės apsaugos ir darbo. – ELTA) ministre aštuonerius metus ir sakyčiau, kad tai viena sunkiausių ministerijų ir sričių. Nes problemų begalės, ir ne visas jas iš karto galima išspręsti. Aš tikrai tikiu, kad ministras, kuris dirba toje srityje, nori, kad kuo geriau sektųsi. Galbūt ne viskas visada pasiseka, nes reikia labai rimtai kovoti, norint išmušti tas investicijas į socialinę sritį, juk visą laiką atsiras kitų prioritetinių sričių. Taip jau Lietuvoje yra, kad daug labiau norima investuoti į betoną, o ne žmones. O į žmones investuoti sudėtingiau, nes lėšos turi juos pasiekti. Linkėdama ministrui Kukuraičiui sėkmės tikrai galvoju, kad žmogus stengiasi, gal ne viską pavyko padaryti, ne visą laiką gavo palaikymą iš valdančiosios daugumos. Nežinau nė vieno ministro, dirbusio šioje srityje, kuris norėtų, kad būtų blogiau. Tik vieniems gal geriau pasisekdavo, nes čia yra kasdienė kova.
 
Ačiū už pokalbį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.01; 03:00

Kinijoje naujuoju SARS giminingu virusu užsikrėtusių žmonių skaičius išaugo iki 291, antradienį pranešė valdžios pareigūnai. Valstybinė televizija taip pat paskelbė, kad virusas Uhano mieste jau pasiglemžė šešias gyvybes.
 
Patvirtinta beveik 80 naujų atvejų, dar 900 žmonių yra atidžiai stebimi medikų, pranešė Nacionalinė sveikatos reikalų komisija.
 
Daugiausia naujai patvirtintų atvejų užfiksuota Hubėjaus provincijoje – pagrindinis jos miestas Uhanas laikomas šio mįslingo viruso protrūkio epicentru. Tačiau ataskaitoje neatskleidžiama, ar nauji atvejai užfiksuoti būtent sostinėje, ar kituose provincijos miestuose.
 
Komisija paskelbė, kad penki užsikrėtimo atvejai užfiksuoti Pekine, 14 – pietinėje Guangdongo provincijoje ir du – Šanchajuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.22; 08:00

Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Penktadienį ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui pratęstas laikinas nedarbingumas.
 
Pasak premjero atstovo Tomo Beržinsko, S. Skvernelio sveikata gerėja ir jis turėtų darbe pasirodyti pirmadienį.
 
„Premjero sveikata geryn, buvo planuojama, kad jis jau šiandien grįš į darbą, tačiau prireikė dar keleto dienų pilnai atsistatyti. Manau, kad jis tikrai bus darbe pirmadienį“, – Eltai teigė premjero atstovas.
 
Ministrą pirmininką laikinai pavaduos finansų ministras Vilius Šapoka. 
 
Dėl nustatyto nedarbingumo premjeras nedirba nuo praėjusio trečiadienio.
 
Ketvirtadienį prezidentui Gitanui Nausėdai išreiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi, vis dar laukiama S. Skvernelio pozicijos.
 
S. Skvernelis rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad serga limfoma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.29; 00:02