Tailandas turi naują karalienę. EPA-ELTA nuotr.
Tailandas turi naują karalienę. Likus trims dienoms iki oficialios monarcho Mahos Vajiralongkorno karūnavimo ceremonijos, karališkieji rūmai trečiadienį netikėtai paskelbė, kad jo žmona Suthida skiriama karaliene. Iki šiol net nebuvo žinoma, kad jie susituokę.

Nuo 2016 metų monarcho pareigas einantis Maha Vajiralongkornas ir buvusi stiuardesė drauge gyvena kelerius metus. Oficialiai nepatvirtintais pranešimais, jie tik trečiadienio rytą iš Vokietijos, kur turi vilą, grįžo į Bankoką.

66-erių karaliui tai jau ketvirta santuoka. Jis turi septynis vaikus. Maha Vajiralongkornas, kuris dar žinomas kaip Rama X, prieš pustrečių metų sėdo į sostą, kai mirė jo tėvas Bhumibolas. Šis karaliavo daugiau kaip septynis dešimtmečius.

Tailando karališkieji rūmai su daugiau kaip 26 mlrd. eurų turtu yra viena turtingiausių pasaulio monarchijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.02; 06:15

Po 18 dienas trukusios dramos iš Tailando urvo išgelbėti visi 12 berniukų ir jų treneris, feisbuke pranešė šalies karinio jūrų laivynas. Priduriama, kad visi jie „saugūs“.

„Iš urvo išvesti visi dvylika „Laukinių šernų“ narių ir treneris“, – sakoma įraše.

Tačiau priduriama, kad vis dar laukiama pasirodant keturių narų, kurie su vaikais ir jų treneriu buvo nuo jų aptikimo užtvindyto urvo gilumoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.11; 05:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas naująja Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadove oficialiai nominavo Giną Haspel. Jis apie kandidatūrą informavo Senatą, pranešė Baltieji rūmai.

61 metų G. Haspel kandidatūra vertinama prieštaringai, nes ji, anot žiniasklaidos, 2002-aisiais vadovavo slaptam JAV kalėjimui Tailande. Jame terorizmu įtariami asmenys buvo kankinami taikant vadinamąjį „Waterboarding“ metodą, kai imituojamas skandinimas. Apie tai, be kita ko, skelbia stotis CNN. Be to, kritikai kaltina G. Haspel, kad ji vėliau prisidėjo prie nelegalaus tokių tardymo metodų vaizdo įrašų naikinimo.

Ligšiolinę CŽV vadovo pavaduotoją poste turi patvirtini Senatas. Klausymai Senate veikiausiai vyks gegužę, rašo „USA Today“.

D. Trumpas kovo viduryje iš pareigų atleido savo valstybės sekretorių Rexą Tillersoną ir jo įpėdiniu paskyrė ligšiolinį CŽV vadovą Mike’ą Pompeo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.19; 05:00

Bankoke, Tailande, pradėjo dirbti tarptautinė automobilių paroda. Ji veiks kovo 28-balandžio 8 dienomis. Joje pristatyta 30-ies automobilių bendrovių ir 15-os motociklų gamintojų naujausia produkcija. 
 
EPA – ELTA nuotr.
 
 
2018.03.29; 08:11

Sekmadienis, gegužės 14 d. (Bankokas, Tailandas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradėdama vizitą Pietryčių Azijoje susitiko su Tailando Princese Maha Chakri Sirindhorn.

Tai atsakomasis vizitas ir antrasis šalies vadovės susitikimas su karališkosios šeimos atstove. Princesė pernai kovą su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvoje. Prieš susitikimą šalies vadovė pagerbė pernai  spalį mirusio Tailando  karaliaus Ramos  IX atminimą.

Susitikime su Tailando Princese aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, bendradarbiavimas ekonomikos, verslo, inovacijų ir turizmo srityse. Daug dėmesio skirta moterų ir vaikų teisių apsaugos, socialinio saugumo bei švietimo klausimams.

Šalies vadovė pabrėžė, jog pastaruoju metu tvirtėjanti draugystė ir augantys Lietuvos ryšiai su Tailandu atveria plačių galimybių abiejų valstybių verslui ir žmonėms.

Didžiausias Pietryčių Azijos investuotojas Lietuvoje ir 68 milijonų vartotojų rinką turintis Tailandas siekia kurti aukštosiomis technologijomis grįstą ekonomiką. Lietuva yra viena pagrindinių mokslinių lazerių gamintojų pasaulyje. Mūsų valstybė turi sparčiausiai augantį ES gyvybės mokslų sektorių, yra pasižymėjusi biotechnologijų ir atsinaujinančios energetikos srityse. Todėl bendradarbiavimas su Tailandu šiose srityse yra labai perspektyvus ir atitinka ekonominius Lietuvos interesus.

Stiprėjantį dvišalį bendradarbiavimą demonstruoja ir 26 proc. pernai išaugęs Lietuvos eksportas, didėjantys dvišalės prekybos rodikliai. Klaipėdoje veikia 120 darbo vietų sukūrusi Tailando plastiko granulių gamykla. Vis daugiau Lietuvos žmonių atranda šią šalį. Praėjusiais metais ją aplankė 10 tūkstančių lietuvių turistų.

Valstybės vadovė su Princese aptarė, ir kaip stiprinti moterų bei vaikų teisių apsaugą. Prezidentė vadovauja Moterų pasaulio lyderių tarybai, kuri ypatingą dėmesį skiria moterų lyderystės skatinimui, kovai su smurtu artimoje aplinkoje. Kaip telkiantį sėkmingos socialinio saugumo kampanijos pavyzdį šalies vadovė pristatė jau metus veikiančią kampaniją „Už saugią Lietuvą“, kuri rūpinasi vaikų globa, kovoja su smurtu, patyčiomis ir savižudybėmis, tiesia pagalbos ranką nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms.

Susitikime kalbėta apie kultūrinius ryšius. Lietuvą su Tailandu sieja sanskrito tradicija. Mažiausiai nutolusi nuo indoeuropiečių prokalbės, lietuvių kalba yra išlaikiusi daugybę archajiškų jos žodžių. Tailande sanskritas yra siejamas su budizmu. Prezidentė padovanojo Princesei Lietuvos sanskritologo Vyčio Vidūno knygą „Sanskrito – lietuvių vėrinys“.

Eiles ir apsakymus rašanti Princesė Maha Chakri Sirindhorn pati domisi sanskritu. Būdama UNESCO gerosios valios ambasadore, karališkosios šeimos atstovė didelį dėmesį skiria švietimui ir aukštajam mokslui, technologijų plėtrai, aplinkos apsaugai, humanitarinei veiklai ir labdarai. Jos iniciatyva atgaivintos senosios rankdarbių ir šešėlių teatro tradicijos, atstatomos šventyklos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.05.15; 03:15

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį išvyksta valstybinio vizito į Indonezijos Respubliką ir Tailandą, kur su šalies vadovais aptars dvišalių ekonominių, energetinių, turizmo ryšių plėtros, Europos Sąjungos (ES) ir Indonezijos bendradarbiavimo, globalių saugumo ir migracijos iššūkių sprendimo klausimus.

Šalies vadovė vizito metu susitiks su Prezidentu Joko Vidodo (Joko Widodo) ir Indonezijos Parlamento Pirmininku Setajumi Novanto (Setya Novanto). Tai pirmasis istorijoje aukščiausių Lietuvos ir Indonezijos vadovų susitikimas. Prezidentės vadovaujamoje delegacijoje į Pietryčių Aziją taip pat vyks energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.

Daugiau kaip 250 mln. gyventojų turinti Indonezija yra 8-a didžiausia pasaulio ekonomika ir priklauso G-20 valstybių grupei. Todėl Prezidentės susitikimuose daug dėmesio bus skiriama Lietuvos ir Indonezijos ekonominiams santykiams.

Vizito metu bus pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo žemės ūkio, energetikos, transporto, turizmo srityse. Lietuvos verslui, kuris suinteresuotas pieno ir mėsos produktų, saulės baterijų ir kitų gaminių eksportu, tai atvers naujų galimybių įsitvirtinti šioje sparčiai augančioje rinkoje, teigiama pranešime spaudai.

Prezidentės vizito metu Indonezijos sostinėje Džakartoje taip pat vyks pirmasis dvišalis energetikos forumas, kuriame bus keičiamasi patirtimi vystant suskystintų dujų terminalų veiklą, aptariamos galimybės bendradarbiauti atsinaujinančios energetikos srityje. Indonezija yra 4-a didžiausia suskystintųjų gamtinių dujų eksportuotoja pasaulyje.

Vizito Pietryčių Azijoje metu Prezidentė taip pat vyks į Tailandą, kur susitiks su Princese Maha Čakri Sirinton (Maha Chakri Sirindhorn). Su Tailando karališkosios šeimos nare Prezidentė aptars Lietuvos ir Tailando ekonominių, mokslo ir švietimo, kultūros ryšių stiprinimą. Praėjusiais metais Tailando princesė su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvoje.

Tailando sostinėje Bankoke šalies vadovė taip pat atidarys lietuviškų vaikų knygų iliustracijų parodą, kurioje bus pristatomi tarptautinį pripažinimą pelniusių Lietuvos dailininkų Kęstučio Kasparavičiaus, Stasio Eidrigevičiaus, Nomedos Marčėnaitės ir kitų autorių darbai.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.12; 05:27

58 proc. visų Žemės dirbančių žmonių gyvena Azijos Ramiojo vandenyno regione. Šios pasaulio dalies ekonomikos reikšmė kasmet vis didėja: gyventojai tampa labiau pasiturintys, o valdančių politikų balsas skamba vis garsiau viso pasaulio arenoje.

Kartu su Rytų Azijos iškilimu menksta senųjų galybių – Europos ir Amerikos įtaka.

Sparčiausiai augantis regionas

Rytų Azija dabar dinamiškiausia pasaulio dalis. Spartus demografinis augimas, ekonomikos plėtra, urbanizacija, bendrosios pridėtinės vertės didėjimas traukia visų pasaulio lyderių dėmesį. Europoje ar Šiaurės Amerikoje visuomenė ir politikai yra įpratę, kad kalbant apie pasaulio reikalus pirmiausia domimasi, kas vyksta šiuose dviejuose žemynuose. Dar neseniai savaime suprantama buvo, kad tai, kas vyksta Vašingtone, svarbu visam pasauliui, o kas vyksta kokiam nors Bankoke, tėra vietos reikalai. 

Gytis Janišius, šio komentaro autorius.

Tačiau per paskutinius 15 metų įvyko svarbių pokyčių, kurie rodo, kad pasaulio centras vis labiau keliasi į Rytų Aziją, o Europa ir Amerika tampa antraplanėmis geopolitikos žaidėjomis.

Simbolinė žinia apie Rytų Azijos iškilimą apskriejo pasaulį visai neseniai. Vadybos ir finansų konsultacijų bendrovė „Copgemini“ paskelbė, kad Azijos Ramiojo vandenyno regione gyvena daugiausia milijonierių, kurie valdo daugiausia turto. Pirmą kartą šis regionas aplenkė ilgai pirmavusias Šiaurės Ameriką ir Europą. Ekspertai skaičiuoja, kad jeigu turtas Azijos Ramiojo vandenyno regione toliau augs tokiais tempais kaip nuo 2006 iki 2015 metų, tai po dešimtmečio čia bus sukaupta daugiau pasaulio turto negu Europoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose kartu sudėjus.

Žinios apie milijonierius tik simbolinės, tačiau regionas pradėjo pirmauti ir daug rimtesnėse varžybose dėl ekspertų dėmesio. Jau ne tik Kinija kasmet fiksuoja spartų ekonomikos kilimą, tą patį daro ir kitos kaimyninės šalys – Malaizija, Indonezija, Filipinai. Dar 1990 m. Azijos dalis pasaulio ekonomikoje buvo 23,2 proc., 2014 m. pasiekė 38,8 proc., o po dešimtmečio viršys 45 procentus.

Rytų Azijoje sparčiai auga gyventojų pajamos ir vartojimas. 2020 m. vidurinės klasės išlaidos padvigubės, palyginti su 2009 m., o 2030 m. jos bus didesnės daugiau nei 6 kartus. Tokio šuolio išsivysčiusiose šalyse tikėtis neįmanoma. Jau beveik dešimt metų benzino ir kitų kuro rūšių azijiečiai sunaudoja daugiau nei amerikiečiai, ką jau kalbėti apie Europą.

Sėkmės paslaptis – užsienio investicijos

Kaip toks daug šimtmečių buvęs skurdus pasaulio užkampis taip sparčiai pradėjo demonstruoti augimą? Mokslininkai mano, kad pagrindiniai plėtros šaltiniai yra žmonių darbštumas, tarptautinė prekyba ir investicijos. Po Antrojo pasaulinio karo Japonija pritraukė daug amerikiečių investicijų ir tapo pasaulio fabriku. Pradžioje prekės buvo pigios ir nekokybiškos, bet laikui bėgant ženklas „Made in Japan“ tapo prestižinis. Iš Japonijos pasaulinę gamybą greit perėmė Pietų Korėja, Taivanas ir Singapūras, jiems įkandin – atsivėrusi Kinija. Pabrangus kinų darbo jėgai, paskutiniu metu dideli fabrikai vis dažniau statomi Tailande, Vietname, Filipinuose ar Malaizijoje.

Ne mažiau svarbus faktorius nei investicijos yra vadinamosios globalios vertės grandinės (angliškai GVC): produktai gaminami vienoje šalyje, žaliavos perkamos iš kitų šalių, o produkcija parduodama trečiosiose, iš kur grįžta investicijos. Ekspertai pažymi, kad Azijos šalių ekonominis augimas labai priklauso nuo to, kiek jos įsitraukia į globalios vertės grandines, pavyzdžiui, pernai amerikiečių kompanijos „Apple“ 24 proc. pajamų atkeliavo iš Kinijos. Per keletą metų šie skaičiai padvigubėjo. Tokie perkėlimai veiklos grandinėje leidžia kompanijoms diferencijuoti pardavimus ir gamybą, o regionams teikia stimulą plėtrai.

Azijai praturtėti liko 35 metai

Nors ekonomikos ir gerovės augimas spartus, didžioji dalis Rytų Azijos vis dar išlieka nepasiturintis regionas. Filipinuose vidutinis mėnesinis atlygis siekia apie 155 eurus, Vietname apie 200, Tailande 338 eurus. Tai gerokai mažiau nei turtingiausiuose pasaulio regionuose ar pažengusiose kaimynėse Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre.

Skurdas ir nepritekliai programuoja ir kitus globalius iššūkius, su kuriais susiduria regionas: emigraciją, protų nutekėjimą, prekybą žmonėmis, vaikų išnaudojimą, net gamtos stichijų sukeliamus nuostolius. Dėl prastos informavimo sistemos ir neišplėtotų pažangių technologijų Azijos Ramiojo vandenyno regionas labiausiai visame pasaulyje kenčia dėl gamtos stichijų. 2015 m. 80 proc. visų nukentėjusiųjų buvo iš šios pasaulio dalies.

Jungtinės Tautos pažymi, kad dabar yra geriausias metas Azijos Ramiojo vandenyno šalims susikurti gerovę. Net 68 proc. gyventojų yra darbingo amžiaus – tokių palankių proporcijų niekada nėra buvę. Tačiau taip nebus amžinai. Dėl gerėjančių gyvenimo sąlygų ir pasikeitusių demografinių tendencijų azijiečiai nori turėti vis mažiau vaikų ir apie 2050 m. iškils ta pati problema kaip ir Europoje: visuomenė sens, dirbančiųjų mažės, o išlaikytinių daugės. Taigi, kaip sako Jungtinių Tautų pareigūnas Haoliang Xu: „Iki 2050 m. Rytų Azijai atvertas galimybių langas susikurti gerovę ateičiai.“

Ekonominė galia virsta politine

JAV prezidentas Barackas Obama savo paskutinį prezidentinį vizitą paskyrė Rytų Azijai. Lankydamasis Laose, jis apibendrino savo politiką ir nubrėžė ateities prioritetus, pareikšdamas, kad JAV atsigręžimas į Aziją yra ilgalaikis ir bus siekiama išlaikyti JAV lyderystę visame regione. Tai yra pripažinimas, kad didėjanti ekonominė ir karinė Azijos Ramiojo vandenyno šalių galia stiprėja ir politiškai.

Ekspertai pabrėžia, kad dar svaresnį regiono vaidmenį pasaulio politikoje nulemtų didesnė šalių integracija. Su tuo sutinka ir JAV bei Europos Sąjunga: jos laikosi nuomonės, kad didesnė integracija skatina taiką, klestėjimą ir padeda spręsti tarptautines problemas. JAV yra pasiūliusi Rytų Azijos ir Okeanijos šalims pasirašyti laisvosios prekybos sutartį, panašių projektų siūlo ir Europos Sąjunga.

2015 m. rugpjūtį Kinijai paskelbus apie juanio devalvaciją, finansiniai burbulai nusirito per visą pasaulį. Šis įvykis tik rodo, kad Azijos Ramiojo vandenyno šalių įtaka pasaulio geopolitikai yra didelė ir ateityje didės dar sparčiau. Kylant naujajam galios centrui, seniesiems reikės pasispausti.

Informacijos šaltinis – www.geopolitika.lt portalas.

2017.02.18; 05:29