G. Landsbergis: Kinijos politika verčia ieškoti naujų partnerių Azijos regione


Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Trečiadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) pristatė Lietuvos planus dėl tolesnių santykių su Azijos regiono valstybėmis. Kaip teigia G. Landsbergis, Lietuva turi keisti laikyseną Kinijos atžvilgiu ir užmegzti glaudesnius santykius su kitomis, ekonomiškai pažangiomis bei demokratiškomis valstybėmis. Dėl to jau artimiausiu metu Lietuva atidarys dvi naujas diplomatines atstovybes Pietų Korėjoje ir Singapūre.
 
Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl Lietuva pasirinko steigti atstovybę Singapūre, kaip teigia G. Landsbergis, yra tai, kad ši valstybė yra viena reikšmingiausių Lietuvos partnerių regione. Kita vertus, jis pridūrė, kad Kinijos daromas spaudimas ir įtaka yra dar vienas argumentas, kodėl reikia gerinti santykius su Singapūru.
 
„Kinija yra tikrai aktuali tema. Ir mes, suprasdami, kad su ekonomiškai stipria valstybe ateina ir politiniai iššūkiai, esame nusprendę, kad vis dėlto norėtume tuos iššūkius atremti. Pirmiausia turime ieškoti partnerių ten, kur jų anksčiau galbūt nebuvome aktyviai ieškoję“, – teigė užsienio reikalų ministras.  
 
„Nepaisant dydžio, tai yra vienas svarbiausių mūsų ekonominių partnerių regione. Įdomus aspektas, kad 2019 m. į Kiniją mes eksportavome už 277 mln. eurų, o į Singapūrą – bemaž tiek pat – už 216 mln. eurų“, – sakė ministras.
 
„Tokios nedidelės valstybės, kaip Lietuva, dažnu atveju renkasi būtent Singapūrą, kaip savo naują partnerį regione dėl jo ryšių su visomis aplinkinėmis valstybėmis“, – tvirtino ministras.
 
URK pristatyta strategija dėl Lietuvos atstovavimo Indijos–Ramiojo vandenyno regione
 
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas Seimo komitete pristatė Lietuvos bendradarbiavimo stiprinimo strategiją su Indijos–Ramiojo vandenyno valstybėmis.
 
Siekiant stiprinti Lietuvos atstovavimą minėtame regione, anot E. Meilūno, jau 2022 m. planuojama atidaryti nauja ekonominė atstovybė Singapūre, kuri bus akredituota Indonezijai, Malaizijai, Tailandui ir Vietnamui. Jo teigimu, dar šiais metais taip pat bus atidaroma Lietuvos ambasada Pietų Korėjoje. Ateityje, viceministro teigimu, bus svarstoma ir apie atstovybių steigimą Indonezijoje ir Malaizijoje. 
 
Kaip teigia, E. Meilūnas, Lietuvos bendradarbiavimas su Kinija visgi nepateisino lūkesčių. Todėl Lietuvai atsirado poreikis pergalvoti strategines partneres šiame regione. Kaip pažymi viceministras, Lietuva nebetęs veiklos su Kinija formate 17+1, tačiau bendradarbiavimas su Kinija išlieka Europos Sąjungos mastu plėtojant formatą 27+1.
 
„Dideli lūkesčiai, kuriuos turėjome pradėję dvišalį bendradarbiavimą su Kinija, visgi nepasiteisino. Rodikliai nėra labai aukšti. Tad šiame kontekste nebetęsime Lietuvos veiklos iniciatyvoje 17+1. Sieksime plėtoti dvišalius abipusiai naudingus santykius. Taip pat su partneriais ir Europos Sąjungos institucijomis aktyviai dirbame plėtojant formatą 27+1“, – akcentavo viceministras.
 
Komitete daug dėmesio skirta Lietuvos santykių stiprinimui su Japonija
 
Nuo 2022 m., kaip URK minėjo užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas, Lietuvos ambasada Japonijoje pradės pilną bendradarbiavimą ekonomikos srityje.
 
„Tikimasi ir dvišaliai žymiai pagilinti ir išplėsti bendradarbiavimą siekiant strateginės partnerystės. Mus su šia šalimi, be jokios abejonės, sieja tos pačios demokratinės vertybės. Japonija yra mūsų labai svarbi ekonominė partnerė – Lietuvos eksportas į Japoniją visada viršijo importą. Todėl prekyboje visada buvo teigiamas balansas“, – kalbėjo E. Meilūnas.
 
„Esame įsitikinę, kad per artimiausius metus tiek prekyba, tiek įvažiuojamasis turizmas iš Japonijos atsigaus. Taip pat pastebimas Japonijos susidomėjimas ir Lietuvos investicijomis, kaip „Rail Baltica“, sinchronizavimo projektas ir kt.“, – sakė viceministras.
 
E. Meilūnas teigė, kad beveik visi Lietuvos universitetai yra užmezgę partnerystes su Japonijos švietimo įstaigomis. 
 
Posėdyje dalyvavusi prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Dalia Tamošiūnienė teigė, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip pat labai sveikina ir remia Azijos rinkų diversifikaciją bei nuolat palaiko ryšius su tų valstybių verslo asociacijomis. Primindama, kad Lietuvą ir Japoniją sieja ilgalaikiai draugiški ryšiai ir 2022 metais bus minimos 100-osios diplomatinių santykių užmezgimo metinės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.01; 00:05
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.