FSB tave stebi dieną naktį
Maskva, gegužės 12 d. (AFP-ELTA). Rusijos vyriausybė inicijavo įstatymą, kuriuo siekiama įpareigoti pavėžėjimo paslaugų programėles suteikti žvalgybos agentūrai FSB prieigą prie jų duomenų realiu laiku.
Nuo vasario 24 dienos, kai pradėjo puolimą Ukrainoje, Rusijos valdžia vis labiau riboja visuomenės laisves.
„Dokumente numatoma taksi užsakymų paslaugos teikėjo pareiga suteikti FSB automatizuotą nuotolinę prieigą prie informacinių sistemų ir duomenų bazių, naudojamų taksi užsakymams priimti, saugoti, apdoroti ir perduoti“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Valstybės Dūmos pareiškime.
Parlamento Saugumo komiteto narys Adalbis Šchagoševas valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad „šią priemonę įgyvendinti labai sunku, tačiau tai nereiškia, kad ji nereikalinga“. FSB jus seka
Pasak Nacionalinės taksi plėtros tarybos pirmininkės Irinos Zaripovos, iki šiol FSB galėjo gauti šią informaciją pateikusi oficialų prašymą taksi tarnyboms, kurios turėjo teisę atsakyti per 30 dienų.
„Daugelis baiminasi, kad FSB galės gauti informaciją apie keleivius bet kuriuo metu realiu laiku“, – sakė ji Rusijos radijo stočiai „Kommersant FM“ kovo pabaigoje, kai šią idėją pirmą kartą iškėlė Rusijos transporto ministerija.
„Tačiau kalbant apie nacionalinį saugumą, labai dažnai pasitaiko situacijų, kai kažkas atsitinka ir FSB agentams reikia gauti šiuos duomenis praktiškai per valandą, kad išaiškintų nusikaltimą arba užkirstų jam kelią“, – aiškino ji, pridurdama, kad „niekas nesiruošia stebėti šių duomenų nuo ryto iki vakaro“.
Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Šiuo metu yra laukiama rekomendacijų, ką turėtų daryti „sprendimų priėmėjai“ Rusijos kapitalo, bet Nyderlanduose registruotos įmonės „Yandex. Taxi“ atžvilgiu, LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Pasak premjero, „Yandex. Taxi“, nors dėl jos Lietuvoje kilo daug triukšmo, nėra strateginę reikšmę turinti įmonė.
„Teisės aktai, kurie labai aiškiai reguliuoja tokių investuotojų atėjimą, prevencinį patikrinimą, taip pat ir mūsų specialiųjų tarnybų – šiai įmonei nėra taikomi. Įmonė registruota Nyderlanduose. Atėjimas toks keistas: lyg ir pavėžėjimo paslaugos, ne taksi paslaugos, tai irgi, kalbant iš licencijavimo pusės, klausimų kyla Vilniaus miesto savivaldybei“, – interviu LRT radijui kalbėjo S. Skvernelis.
Vyriausybės vadovo teigimu, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendacijos yra aiškios ir konkrečios – nesinaudoti šios įmonės paslaugomis.
„Jeigu jos serveriai yra ne visai mums draugiškoje valstybėje, tai mums kiekvienam reikėtų susimąstyti, ar tikrai šia paslauga naudotis“, – sakė premjeras.
Vis dėlto teisine prasme šios įmonės veikla sunkiai apibrėžiama. Kaip taksi paslaugų teikėją, ją turėtų prižiūrėti savivaldybė.
„Tačiau tai daugiau susiję su pavėžėjimu. Tokių įmonių veikla nepatenka į įstatymų, kurie labai aiškiai nustato procedūras, kaip strateginės mūsų įmonės ateina ir kokiu būdu tai gali padaryti. Ne tik teikiamos rekomendacijos VSD ir NKSC, taip pat turi būti teikiami sprendimų priėmėjui labai aiškūs siūlymai. Kol kas tokių siūlymų nėra, bet aš manau, kad artimiausiu metu turėsime labai aiškius pasiūlymus, kaip sprendimų priėmėjas – ar tai būtų Vyriausybės lygmeniu, ar savivaldybės – galėtų spręstų šią problemą“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak premjero, tiesiogiai politiškai kištis į veiklą įmonės, kuri registruota vienoje iš ES šalių, būtų nepriimtina.
„Viskas turi atitikti teisės aktus, ne tik nacionalinius, bet ir tuos, kurie reglamentuoja įmonių veiklą ES. Pirmas žingsnis padarytas, grėsmės įvardytos, laukiame siūlymų“, – teigė premjeras.
ELTA primena, kad rusiško kapitalo pervežimo paslaugas teikianti bendrovė „Yandex.Taxi“ veikti Lietuvoje pradėjo nuo liepos 26-osios.
Viešojoje erdvėje pasklido informacija, kad „Yandex. Taxi“ įkūrėjas Arkadijus Volažas galimai turi artimų ryšių su įtakingais Kremliaus asmenimis.
Dėl to Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis liepos 26 dieną kreipėsi į VSD su prašymu atsakyti, ar VSD iš anksto žinojo apie „Yandex. Taxi“ atėjimą į Lietuvos rinką ir ar įvertino „potencialias grėsmes valstybės ir jos piliečių saugumui“ bei kaip ketinama jų išvengti.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius taip pat kreipėsi į VSD, prašydamas informuoti, ar bendrovės „Yandex.Taxi“ veikla Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. VSD Vilniaus merui skirtame rašte rekomenduoja nesinaudoti „Yandex. Taxi“ programėle tiems asmenims, kurie potencialiai galėtų dominti Rusijos specialiąsias tarnybas.
Be to, R. Šimašius kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl įstatymų reikalavimų galimai neatitinkančios „Yandex. Taxi“ reklamos. Anot kreipimosi, įmonė net nesikreipė į savivaldybę dėl leidimų vežti keleivius.
Eltai atsiųstame komentare „Yandex. Taxi“ tarptautinės plėtros vadovas Aramas Sargsianas sakė, kad „Yandex. Taxi“ nėra vežėjas ir nevykdo pervežimo ar taksi paslaugų Lietuvoje bei kitose šalyse.
Jo teigimu, mobilioji programėlė vykdo veiklą su vietinėmis taksi įmonėmis ar su oficialiais vežėjais, kurie turi visus reikiamus leidimus, išduotus valstybinių institucijų.
Tuo metu Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir toliau rekomenduoja „Yandex. Taxi“ paslaugomis nesinaudoti.
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius taip pat yra sakęs, kad tokie investuotojai, kaip „Yandex. Taxi“, gali kenkti Lietuvos investicinei aplinkai.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) Vilniaus merui skirtame rašte rekomenduoja nesinaudoti „Yandex. Taxi“ programėle tiems asmenims, kurie potencialiai galėtų dominti Rusijos specialiąsias tarnybas, sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.
„Rašto turinys yra riboto naudojimo, viso turinio atskleisti negaliu, bet galiu pasakyti, kad VSD rekomenduoja nesinaudoti „Yandex. Taxi“ programėle asmenims, kurie potencialiai gali dominti Rusijos specialiąsias tarnybas. Ši rekomendacija galioja kariams, žurnalistams, valstybės tarnautojams, teisėsaugos pareigūnams, taip pat asmenims, kurie dažnai vyksta į Rusiją ar Baltarusiją“, – penktadienį žurnalistams sakė P. Poderskis.
Jo teigimu, savivaldybė taip pat išsiuntė savo darbuotojams rekomendaciją nesinaudoti šia programėle, o tai padariusiems nurodė, kaip apriboti prieigos teises arba pašalinti, jei jos nepageidauja.
P. Poderskis taip pat pridūrė, kad savivaldybė dar laukia Konkurencijos tarybos išvadų, ar įmonė neklaidina vartotojų teigdama, kad teikia pavėžėjimo paslaugas, nors reklamoje vadina save informacinės bendruomenės servisu.
„Mes matome, kad tai tam tikra pilkoji zona, ir dėl jos kviečiame pasisakyti Seimą arba Susisiekimo ministeriją, nes savivaldybė tik išduoda licencijas taksi paslaugų bendrovėms, o „Yandex. Taxi“ neskelbia savęs taksi bendrove, todėl turime tartis su valstybės institucijomis, ką aktyviai ir darome“, – kalbėjo jis. Anot P. Poderskio, Seimo nariai gali inicijuoti įstatymo pataisas dėl tokių subjektų veiklos.
Paklaustas, ar VSD įvardijo „Yandex. Taxi“ kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, savivaldybės administracijos direktorius sakė, kad tokios formuluotės rašte nebuvo.
ELTA primena, kad rusiško kapitalo pervežimo paslaugas teikianti bendrovė „Yandex.Taxi“ veikti Lietuvoje pradėjo nuo liepos 26-osios.
Viešojoje erdvėje pasklido informacija, kad „Yandex. Taxi“ įkūrėjas Arkadijus Volažas galimai turi artimų ryšių su įtakingais Kremliaus asmenimis.
Dėl to Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis liepos 26 dieną kreipėsi į VSD su prašymu atsakyti, ar VSD iš anksto žinojo apie „Yandex. Taxi“ atėjimą į Lietuvos rinką ir ar įvertino „potencialias grėsmes valstybės ir jos piliečių saugumui“ bei kaip ketinama jų išvengti.
Lietuvoje veiklą pradeda Rusijos pavėžėjimo paslaugas teikianti įmonė „Yandex Taxi“. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius taip pat kreipėsi į VSD, prašydamas informuoti, ar bendrovės „Yandex.Taxi“ veikla Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Be to, pirmadienį R. Šimašius kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl įstatymų reikalavimų galimai neatitinkančios „Yandex. Taxi“ reklamos. Anot kreipimosi, įmonė net nesikreipė į savivaldybę dėl leidimų vežti keleivius.
Eltai atsiųstame komentare „Yandex. Taxi“ tarptautinės plėtros vadovas Aramas Sargsianas sako, kad „Yandex. Taxi“ nėra vežėjas ir nevykdo pervežimo ar taksi paslaugų Lietuvoje bei kitose šalyse.
Jo teigimu, mobilioji programėlė vykdo veiklą su vietinėmis taksi įmonėmis ar su oficialiais vežėjais, kurie turi visus reikiamus leidimus, išduotus valstybinių institucijų.
Tuo metu Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir toliau rekomenduoja „Yandex. Taxi“ paslaugomis nesinaudoti. Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius taip pat yra sakęs, kad tokie investuotojai, kaip „Yandex. Taxi“, gali kenkti Lietuvos investicinei aplinkai.
Kol Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas nelabai sėkmingai kūrė taksi paslaugų bendrovę „Vilnius veža“ (kuri sudegė po Konkurencijos tarybos nuosprendžio ir dėl kurios veikiausiai bus serija teismų), pasaulyje labai išpopuliarėjo startuolis „Uber“ – jis sudrebino ir iš esmės keičia taksi paslaugų sektorių.
Kad programėlė, leidžianti vienu mygtuko paspaudimu išsikviesti pakeleivingą automobilį ir juo grįžti iš vakarėlio, išties įtakinga, rodo investuotojų susidomėjimas ja. Vien per pastaruosius šešis praėjusių metų mėnesius į startuolį buvo dusyk investuota po daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių.
