Už reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimą atsakinga Rusija. Raketos „Buk“ liekanos. EPA – ELTA nuotr.

Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad traukiasi iš konsultacijų su Nyderlandais ir Australija dėl virš Ukrainos numušto MH17 lainerio, besiskųsdama „brutaliais“ bandymais kaltę suversti Maskvai.
 
„Dėl priešiškų Nyderlandų veiksmų beprasmiu tapo bet koks trišalių konsultacijų tęsimas ir mūsų dalyvavimas“, – pranešime sakė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
 
Šalys nuo 2018-ųjų rengė diskusijas, kurių tikslas buvo išsiaiškinti nelaimės priežastis. 2014 metų liepos 17 dieną iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridusiam oro linijų „Malaysia Airlines“ „Boeing 777“ orlaiviui smogė „Buk“ raketa, žuvo visi 298 lėktuvu skridę žmonės.
 
Lėktuvu, numuštu jam skridus virš Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamos teritorijos, keliavo 196 Nyderlandų ir 38 Australijos piliečiai.
 
Maskva skundėsi, kad Haga „vos po trijų diskusijų etapų“ nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) pateikti ieškinį prieš Rusiją „dėl jos vaidmens skrydžio MH17 sunaikinime“.
 
Nyderlandai tuo „parodė savo ketinimus eiti brutaliu keliu… (ir) vienašališkai atsakomybę už tai, kas nutiko, priskirti Rusijai“, priduriama ministerijos pranešime.
 
Nyderlandų lyderiai praeityje atviru tekstu apkaltino Rusiją dėl šalies piliečių žūties. Maskva visuomet griežtai neigė suvaidinusi bet kokį vaidmenį lėktuvo nelaimėje ir savo ruožtu kaltę suvertė Ukrainai.
 
„Australija ir Nyderlandai akivaizdžiai nesistengė suprasti, kas iš tikrųjų nutiko 2014-ųjų vasarą, o verčiau norėjo užsitikrinti Rusijos prisipažinimą ir kompensacijas aukų artimiesiems“, – teigė užsienio reikalų ministerija.
 
Rusija „tęs bendradarbiavimą“ su Haga, tačiau „kitokiu formatu“, pridūrė ministerija.
 
Nyderlanduose kovą prasidėjo keturių asmenų, kaltinamų sukėlus lėktuvo nelaimę, teismas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.16; 05:00

Nyderlandų pareigūnams nepavyko nustatyti, kaip kroatų generolas S. Praljakas gavo nuodų. EPA-ELTA nuotr.

Nyderlandų pareigūnai baigė tirti Kroatijos armijos dimisijos generolo Slobodano Praljako mirties aplinkybes, bet jiems taip ir nepavyko nustatyti, kaip ir kada jis gavo nuodų. Tai penktadienį pranešė Nyderlandų prokuratūra.

S. Praljakas išgėrė kalio cianido per paskutinį Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai posėdį 2017 metų lapkričio 29 d., išgirdęs Apeliacinių rūmų sprendimą palikti galioti nuosprendį, numatantį jam 20 metų įkalinimą.

„Tyrimas neatskleidė, kaip ir kada S. Praljakas gavo kalio cianido, kuriuo pasinaudojo“, – sakoma prokuratūros pranešime.

S. Praljakas, teismo salėje išgėręs nuodų, netrukus mirė ligoninėje.

S. Praljakas daugumai kroatų vis dar lieka didvyris, nors generolas buvo nuteistas dėl nusikaltimų per Bosnijos karą, vykusį prieš daugiau kaip du dešimtmečius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.04; 10:30

Atsimenate lietuviškąjį žaidimą „Surask dešimt skirtumų“? Mums, vaikams, būdavo pateikiami keli panašūs piešinėliai. Žvelgiant į juos tekdavo surasti, pavyzdžiui, dešimt skirtumų.

Žinoma, galvosukį įveikdavome ne iš karto. Reikėdavo laiko ir susikaupimo skirtumams aptikti. Bet juk aptikdavome. Atidžiau įsižiūrėjus į piešinius paaiškėdavo: tai akys žvelgia į skirtingas puses, tai šalikai plaikstosi priešingomis kryptimis…

Kodėl prisiminiau šį vaikystės žaidimą? Lietuvškoji Temidė nūnai prokurorų valia priversta žaisti panašų žaidimą – ieškoti skirtumų ir gaišti laiką nepagrįstai kalinamojo sąskaita. Beje, Lietuvos teisėsaugai nedera imtis jokių žaidimų. Lietuviškoji teisėsauga privalėtų ieškoti tik tiesos ir teisingumo. Niekam iš Temidės tarnų nederėtų veltis į jokius žaidimus: nei į politinius, nei į patriotinius, nei į ekvilibristinius.

Continue reading „Politizuota Medininkų tragedijos teisinių vertinimų kaita“

g.visockas-portretas

Šią vasarą sukanka ketveri metai, kai visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pradėjo intensyviai domėtis Medininkų žudynių byla.

Per paskutiniuosius kelerius metus sukaupti duomenys jau leidžia daryti išsamius, plačius apibendrinimus.

Deja, nuomonė, kurią susidariau kantriai vaikščiodamas į visus Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo posėdžius, nėra palanki nei mūsų teisėsaugai, nei mūsų politikams. Jei Lietuva vadovautųsi savo pačios priimtais įstatymais, Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas šiandien džiaugtųsi laisve.

Lietuva buvusio Latvijos omonininko neturėjo pagrindo net suimti. Juolab – teisti pačia griežčiausia bausme. Mat Lietuvos Generalinės prokuratūros atstovai teismui nepateikė nė menkiausio K.Michailovo – Nikulino kaltę patvirtinančio įrodymo. O kalbos apie neva negaliojančius senaties terminus ar pritaikytus kaltinimus dėl karo nusikaltimų tėra pigi kelių politinių jėgų intriga, kurios pagalba begėdiškai siekiama paslėpti rezonansinės, visai Lietuvai svarbios bylos nagrinėjimo klaidas.

Continue reading „Politiniai Medininkų žudynių bylos aspektai“