Tauro kalnas

Aktualijos

Vilniaus savivaldybėje į pirmąjį posėdį susirinksianti naujai patvirtinta Istorinės atminties komisija svarstys Pertos Cvirkos paminklo likimą ir teritorijos, kurioje dabar stovi paminklas, sutvarkymą.
 
Pasak Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko, sprendimas dėl P. Cvirkos paminklo likimo trečiadienį tikrai nebus priimtas, nes iš pradžių reikės atlikti istorinį ir architektūrinį vietovės tyrimą, o tada spręsti dėl paminklo.
 
„Čia lygiagrečiai du procesai vyksta. Vienas vyksta grynai iš tos istorinės atminties vertinimo ir dėl paties paminklo, komisija nagrinės. Kitas dalykas – savivaldybė yra paskelbusi konkursą ir turi rangovą, lapkričio viduryje turėtume turėti jau rezultatus dėl architektūrinio, istorinio ir viso reljefinio sprendimo šito skvero ateities“, – naujienų agentūrai ELTA sakė V. Benkunskas.  
 
Pasak jo, skveras, kuriame dabar stovi P. Cvirkos paminklas, yra netoli Tauro kalno, ant kurio bus statoma Nacionalinė koncertų salė. Todėl savivaldybė siekia, kad visoje šioje teritorijoje būtų sukurta vieninga erdvė.
 
Tokie planai, V. Benkunsko manymu, sunkiai derinasi su P. Cvirkos paminklu.
 
„Aš galiu savo asmeninę nuomonę pasakyti. Neįsivaizduoju paminklo toje naujoje erdvėje, kuri per artimiausius metus susikurs ant Tauro kalno ir jo prieigose. Ir koalicijos sutartyje po savivaldos rinkimų labai aiškiai tas tikslas ir darbas yra užfiksuotas – sutvarkyti erdvę dabartiniame P. Cvirkos skvere, ją pritaikant prie šiuolaikiško miesto poreikių. Ir kitas sakinys yra, aišku, nukeliant paminklą P. Cvirkai“, – sakė V. Benkunskas.
 
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) Vilniaus savivaldybei pateikė papildomos informacijos apie sovietinę P. Cvirkos veiklą. Pasak istorikų, P. Cvirka ne tik talkino sovietinei propagandai, tapo viešu okupantų rėmėju, bet ir prisidėjo prie to, kad būtų įkalintas poetas Kazys Jakubėnas.
 
Tačiau Lietuvos rašytojų sąjunga anksčiau išplatintame laiške ragino įvertinti P. Cvirkos kaip kūrėjo indėlį į šalies kultūrą ir paminklo negriauti.
 
V. Benkunskas sako, kad dialogas vyksta su abiem suinteresuotom pusėm – ir su LGGRTC, ir su Rašytojų sąjunga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.23; 03:00
Aktualijos

Parlamentarai pritarė pasiūlymui įkurti Vilniuje Nacionalinę koncertų salę – Tautos namus ir jos įgyvendinimo planui 2017-2022 m.

Pabrėždamas Lietuvos kultūrinių ir istorinių tradicijų tęstinumo svarbą visuomenės kultūrinei ir pilietinei raidai, pažymėdamas, kad su istorine Tautos namų idėja yra susiję Lietuvos naujojo valstybingumo ir lietuvių moderniosios kultūros kūrėjai, įvertindamas tai, kad Vilniuje, ant Pamėnkalnio (Tauro kalno), esantis žemės sklypas, kuris už 1911-1913 metais suaukotas lėšas buvo įsigytas statyti Tautos namams, yra laikytinas visos Tautos nuosavybe ir Lietuvos naujųjų laikų istorijos relikvija, Seimas pritarė Tautos namų projektui.

Nutarimu „Dėl istorinio Tautos namų sklypo ir nacionalinės koncertų salės – Tautos namų“ Vyriausybei ir Vilniaus miesto savivaldybei pasiūlyta: rengiant Tautos namų – Nacionalinės koncertų salės su priklausiniais investicijų projektą, atsižvelgti į prioritetinę šio projekto paskirtį – visuomenės kultūrinių, edukacinių, pažintinių poreikių tenkinimas, numatant tolesnio šių funkcijų išplėtimo perspektyvą; įvertinant istorinės Tautos namų idėjos visuomeninę ir pilietinę reikšmę, suteikti būsimai Nacionalinei koncertų salei greta funkcinio pavadinimo simbolinį Tautos namų pavadinimą, o pagrindinėms erdvėms – M. K. Čiurlionio ir J. Basanavičiaus vardus; numatyti 2019 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte lėšas Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų projekto parengimo ir įgyvendinimo programos pradiniam etapui.

Tokiam sprendimui pritarė 67 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 11.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.01; 08:50

jakimavicius_liudvikas
Aktualijos

Vasaros pradžioje Kalvarijų turguje žmona iš moterėlės nusipirko vienuolika pomidorų daigų. Sakau jai – labai negudriai išmetei balon pinigus. Nieko iš tų pomidorų nebus. Nesulauksi, kad ant plyno lauko, nualintoj ežioj, nelaistomi užderėtų ir sunoktų. Toji sako: man pagailo močiutės su tuo paskutiniu ryšulėliu. Nebrangiai sumokėjau – tik septynis litus.

Stovi pomidorai virtuvės kampe, šaknys suvyniotos į celofaninį maišą: jaučio širdys, rusiški juodieji ir dar nežinia kokios rūšies. Ima leipti ir vysti. Buvo gaila močiutės, o dabar gaila tų daigų. Kuo greičiausiai, raginu žmoną, maunam į kaimą. Reikia daigus sukišti į žemę, nors ir nieko iš jų nebus. Išvažiuojam iš Vilniaus, labai nedrąsiai žmona ir sako: “Klausyk, jei pamatysim pakelėj besiganantį arklį, sustok. Išbėgsiu pasirinkti arkliašūdžių. Arklio mėšlas pomidorams labai gerai.”

Continue reading „Išparduotuvė “Lietuva”” →