Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC, elitinės Irano ginkluotųjų pajėgų dalys) pripažino savo atsakomybę už Ukrainos lėktuvo numušimą prie Teherano. Tai šeštadienį pareiškė IRGC aerokosminių pajėgų vadas brigados generolas Amiras Ali Hajizadeh`ė.
„Mes pripažįstame visą atsakomybę ir esame pasirengę vykdyti visus nurodymus, kuriuos duos šalies vadovybė“, – sakė kariškis. Anot generolo, jis „norėjo mirti, kai išgirdo apie Ukrainos lėktuvo sudužimą, kad nebūtų šios tragedijos liudininkas“.
Pasak Amiro Ali Hajizadeh`ės, „šalies oro gynybos sistema tą naktį, kai įvyko incidentas, buvo maksimalioje kovinėje parengtyje“.
Trečiadienį vos pakilęs netoli Teherano sudužo Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing-737“. Incidento metu žuvo 176 žmonės: Afganistano, Didžiosios Britanijos, Irano, Kanados, Švedijos, Ukrainos ir Vokietijos piliečiai.
Šeštadienio rytą naujienų agentūra ISNA išplatino Irano ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pareiškimą, kuriame sakoma, kad Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas buvo numuštas prie Teherano „dėl netyčinės žmogiškosios klaidos“. Anot pareiškimo autorių, laineris atsidūrė netoli vieno iš svarbių Irano revoliucinės gvardijos karinių objektų, be to, savo forma ir skrydžio aukščiu orlaivis „buvo panašus į priešo objektą“.
Kijevo Boryspilio oro uostas, į kurį negrįžo Irane katastrofą patyręs Ukrainos avialinijų orlaivis. Slaptai.lt nuotr.
JAV pareigūnai suteikė Kijevui „svarbių duomenų“ apie Irane sudužusį Ukrainos oro linijų lėktuvą, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika.
„Prezidentas Volodymyras Zelenskis ir aš susitikome su Jungtinių Valstijų atstovais, – tviteryje parašė V. Prystaika. – Gavome svarbių duomenų, kuriuos išnagrinės mūsų ekspertai.“
Ministro teigimu, vėliau penktadienį V. Zelenskis lėktuvo katastrofą telefonu aptars su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo.
Trečiadienį nukrito iš oro uosto Teherane pakilęs Ukrainos lėktuvas, žuvo visi 176 juo skridę žmonės.
Ketvirtadienį Kanados premjeras Justinas Trudeau, remdamasis Kanados ir kitų šaltinių žvalgybos duomenimis, teigė, esą labiausiai tikėtina, kad lėktuvą numušė Irano raketa.
Kiek anksčiau ketvirtadienį išsamia palydovo duomenų analize rėmęsis JAV pareigūnas nurodė, kad Vašingtonas labai užtikrintai padarė išvadą: lėktuvą numušė priešlėktuvinės raketos. Pareigūnas teigė, jog „Boeing 737-800“ lėktuvą užfiksavo Irano radarai.
Iranas šiuos kaltinimus neigė.
Ketvirtadienį V. Zelenskis apie lėktuvo katastrofos tyrimą šnekėjosi su Irano prezidentu Hassanu Rouhani, kuris pabrėžė, kad Teheranas Ukrainos ekspertų grupei suteiks priėjimą prie visų turimų duomenų.
Panašu, kad Donaldas Trumpas padarė nedovanotiną klaidą, nužudydamas suverenios valstybės, JT narės, vieną iš karinių Irano vadovų, generolą Qasemą Soleimani, ramiai, teisėtai vykusį iš Bagdado aerouosto į miestą.
Visų pirma, ar žmogus – nusikaltėlis, kurį reikia tokiu būdu nubausti mirties bausme, gali nuspręsti tik teismas, JAV ar tarptautinis. Sukurtas valstybinio terorizmo precedentas, kuris atriša rankas tikrai teroristinėms valstybėms ir organizacijoms.
Be to, kas toliau? Šitą nužudė. Ir visa infrastruktūra dingo? Visi ryšiai?
Neabejoju, kad musulmonų pasaulyje kils antisemitizmo banga, nežinia kur ir ką nublokšianti. Tai jau parodė deginamos Izraelio vėliavos Teherane. Tad vargu ar D. Trumpo sprendimas pasitarnavo Izraelio saugumui.
Nenaudingas šis sprendimas ir Baltijos valstybių, Ukrainos saugumui, nes nukreipia pasaulio dėmesį visai į kitą regioną.
Ypač, kai ir taip Artimuose Rytuose ir aplink juos šiuo metu tokia karinė politinė košė, kad bet kada gali kilti plataus masto karas, kuriame gali nebūti laimėtojų. Ir oficialaus musulmono generolo nužudymas gali tapti kibirkštimi tokiam karui, vienijančiam daugelį pasaulio musulmonų, kilti.
Antraštės JAV ir Irano konflikto tema jau pasipylė. Bet man pasirodė įdomiausia ir svarbiausia ši, pasirodžiusi DW portale https://www.dw.com/en/top-stories/s-9097 2020.01.02, generolo Qasemo Soleimani nužudymo išvakarėse.
D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio ir Irano konfliktas bus pagrindinė Artimųjų Rytų problema 2020 m. (“Israel-Iran conflict to be major Middle East issue in 2020”),
Izraelis ir Iranas yra priešai nuo pat 1980-ųjų, tačiau tik pastaraisiais metais Iranui pavyko išauginti savo įtaką regione.
Sirijoje jis sustiprino ir parėmė šalies kontrolę bandantį susigrąžinti prezidentą Basharą al-Assadą.
Irake jis nuo pat 2003 m. parėmė ne vieną politinę ir karinę organizaciją.
Jemene Iranas palaikė prieš Saudo Arabiją kovojančius hučius – gruodį JAV pranešė sulaikiusi pažangių iranietiškų raketų komponentų siuntą šiems kovotojams.
Izraelio šiaurėje Iranas ir toliau palaiko strateginę paramą didžiausiai Libano politinei partijai „Hezbollah“, kurios karinis sparnas yra laikomas galingesniu nei visa oficiali Libano kariuomenė.
Deginama JAV vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Teheranas jau ne pirmus metus bando įvesti balansą regione, kuriame Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai stipriai lenkia Iraną karinėmis išlaidomis, o Izraelis jau turi branduolinių ginklų. Turėdama minimalias ir gan pasenusias oro pajėgas, šalis negali konkuruoti su regiono kaimynių ir JAV kariniais lėktuvais, todėl kol kas raketos yra vienintelis Teherano konvencinis atgrasymo būdas.
Nežiūrint visko, 2017–2018 m. Izraelio kariuomenė smogė 200 Irano palaikomų objektų Sirijoje.
Operacijų intensyvumas dar labiau išaugo Persijos įlankoje gegužę aplink Hormuzo sąsiaurį JAV padidinus savo karinius pajėgumus dėl ten įvykusių poros tanklaivių užėmimo ir abiejų konfliktuojančių pusių dronų numušimo.
2019 m. lapkritį premjeras Benjaminas Netanyahu patvirtino, kad Izraelis plečia savo operacijas į Jemeną, siekdamas „užkirsti Iranui kelią įsitvirtinti regione“.
Deginama Izraelio vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Šiais metais Irako vyriausybė apkaltino Izraelį užpuolus Iranui palankių Liaudies mobilizacinių pajėgų pozicijas šalyje, taip pat šiitų kovotojų stovyklas netoli Bagdado.
2019 m. rugsėjį dronų ir žemai skriejančių raketų spiečius smogė Saudo Arabijai priklausančiam „Aramco“ naftos perdirbimo kompleksui. Tai sumažino gamybą perpus. Visuotinai tikima, kad išpuolį surengė Iranas.
Tarptautinių krizių grupės Irano reikalų analitikas Ali Vaezas atkreipia dėmesį, kad Izraelio gynyba yra pritaikyta balistinių raketų išpuoliams, o ne žemai skrendančių kruizinių raketų, kurios buvo panaudotos prieš Saudo Arabiją. Pasak jo, dabartinės gynybinės sistemos neapsaugotų nuo „košmariško scenarijaus“, kai būtų užpultos Izraelio chemijos komponentų gamyklos ar branduolinė infrastruktūra, taip paverčiant daugelį šalies vietovių visiškai negyvenamomis ištisus dešimtmečius.
Taigi, susidūrus su šia „didžiausia rizika“, pasak A. Vaezo, kyla klausimas, ar Izraelis bandys vengti susidūrimo ir leis grėsmei toliau augti, ar surizikuos ir pabandys smogti pirmas. Jo nuomone, Iranui atnaujinus savo branduolinę programą Izraelio sąjungininkai gali sutikti pulti Iraną pirmi.
„Į keblią padėtį patekusi Tripolio (Libija) vyriausybė, vadovaujama Fayezo al Sarrajo (Fajezo Saradžo), nuo balandžio yra atakuojama Kh. Haftaro pajėgų. Maršalas vadovauja lygiagrečiai administracijai, remiamai Turkijos varžovių regione – Saudo Arabijos, Egipto ir Jungtinių Arabų Emyratų. Turkijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino siūlymą pasiųsti karių į Libiją, Ankarai gavus F. al Sarrajo vyriausybės prašymą suteikti karinę pagalbą. „Priimame iššūkį ir skelbiame džihadą bei raginimą imtis ginklų“, – penktadienį per televiziją kalbėjo Kh. Haftaras. Jis paragino „visus libius“ apsiginkluoti, taip pat kvietė „vyrus ir moteris, karius ir civilius ginti mūsų tėvynę ir garbę“.”
JAV ir Rusija turi galingus Izraelio saugumu besirūpinančius lobistus, gana neblogai sutariančius. Akivaizdu, kad Rusija galutinėje sąskaitoje bus Izraelio pusėje. O Kinija? Kol kas ji tyli.
Tūkstančiai iraniečių gedi per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.
Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų Majidas Takhtas pareiškė, kad generolo nužudymas buvo „JAV karo veiksmas prieš Irano žmones“. „Praėjusią naktį prieš vieną svarbiausių mūsų generolų buvo įvykdytas teroro aktas ir buvo pradėtas karas. Ko tikimasi iš Irano? Mes netylėsime, mes privalome veikti ir mes veiksime“, – sakė M. Takhtas interviu CNN televizijai. „Mes negalime užmerkti akių dėl to, kas įvyko praeitą naktį. Neabejotinai bus kerštas – žiaurus kerštas“, – pagrasino Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų. „Atsakymas į karo veiksmą yra karo veiksmas. Kas, kur, kada? Tai parodys ateitis“, – sakė jis. https://www.delfi.lt/news/daily/world/tukstanciai-irako-gyventoju-gedi-zuvusio-irano-generolo-skanduodami-mirtis-amerikai.d?id=83186899
O dabar pagalvokime, kokios bus pasaulinės benzino, dyzelino ir plataus vartojimo prekių kainos artimiausiu metu, jei iškils pavojus naftos verslovėms Artimuosiuose Rytuose.
Goar Vartanian. ИТАР-ТАСС/ Станислав Красильников
Mirė sovietų šnipė Goar Vartanian, kuri su savo vyru per Antrąjį pasaulinį karą užkirto kelią pasikėsinimui į Staliną, Churchillį ir Roosveltą. Jai buvo 93-eji.
G. Vartanian bus palaidota Maskvos kapinėse šalia 2012-aisiais mirusio savo sutuoktinio Gevorko, pranešė Rusijos užsienio žvalgybos atstovas.
Agentų pora, dirbusi sovietų žvalgybai, dalyvavo daugybėje užsienio misijų.
Goaras ir Gevorkas Vartanianai išgarsėjo tuo, kad 1943-iaisiais užkirto kelią nacių planuotam išpuoliui prieš Teherano konferencijos dalyvius.
Čia pirmą kartą buvo susitikę trys pagrindiniai antihitlerinės koalicijos sąjungininkai Josifas Stalinas, Winstonas Churchillis ir Franklinas D. Rooseveltas.
Didžiosios Britanijos sąjungininkės sutartinai pareikalavo paleisti Irano sulaikytą tanklaivį, plaukiojantį su Jungtinės Karalystės vėliava.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė surengsiantis konsultacijas su britais dėl Irano revoliucinės gvardijos užimto laivo. „Ir tai tik patvirtina tą, ką sakau apie Iraną: bėdos, vienos bėdos“, – Jungtinių valstijų vadovas penktadienį Baltuosiuose rūmuose sakė susirinkusiems žurnalistams.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas teigia, kad Teherano įvykdytas tanklaivio sulaikymas liudija apie „nerimą keliančius signalus, kad Iranas savo neteisėtu ir destabilizuojamu elgesiu galimai renkasi pavojingą kelią“.
Incidentas įvyko netrukus po to, kai britams priklausančio Gibraltaro teismas pratęsė prieš dvi savaites areštuoto Irano tanklaivio sulaikymą. Iraniečių laivas sulaikytas dėl įtarimų pažeidus Europos Sąjungos Sirijai taikomas sankcijas.
Pasak britų kabineto nario Jameso Brokenshire’o, Londonas vis dar bando užmegzti diplomatinius kontaktus su Teheranu dėl incidento Persijos įlankoje.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, Irano veiksmai „trukdo būtinam įtampos Persijos įlankoje sumažinimui“. „Raginame Irano valdžios atstovus nedelsiant paleisti laivą ir jo įgulą bei gerbti laisvos laivybos Persijos įlankoje principus“, – skelbia Prancūzijos URM.
Penktadienį Irano revoliucinė gvardija pranešė Hormūzo sąsiauryje – strategiškai svarbiame vandens kelyje, kuriame pastaruoju metu sparčiai auga įtampa, – dėl „tarptautinių laivybos taisyklių“ pažeidimo sulaikiusi su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantį tanklaivį.
Tuo metu Jungtinė Karalystės teigia, kad Iranas Persijos įlankoje sulaikė du laivus. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas įspėjo dėl „rimtų pasekmių“, jei reikalas nebus greitai išspręstas.
Jungtinės Karalystės įmonė, kuriai priklauso vienas iš tanklaivių – su Liberijos vėliava plaukiojantis „Mesdar“, pranešė kad į laivą laikinai buvo patekęs ginkluotas personalas, tačiau tanklaivis vėliau galėjo laisvai pajudėti, o įgulos nariai liko saugūs ir sveiki.
Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad šalies karinės pajėgos numušė Irano bepilotį lėktuvą, kuris kėlė pavojų amerikiečių karinių jūros pajėgų laivui Hormūzo sąsiauryje. Teheranas tai paneigė. Pro Hormūzo sąsiaurį transportuojama beveik trečdalis viso pasaulio naftos.
Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
Iranas pagrasino JAV padariniais, jei bus pažeidinėjama jo oro erdvė.
Teheranui nesvarbu, ką sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas ar kokius sprendimus jis priima, šeštadienį Irano naujienų agentūrai „Tasnim“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Moussawis.
Svarbu esą tik tai, kad Iranas netoleruos savo sienų pažeidinėjimo ir į kiekvieną pavojų atitinkamai reaguos.
JAV prezidentas prieš tai pareiškė norįs ne karo su Iranu, o pokalbių.
Daug mėnesių trunkanti įtampa tarp Irano ir JAV ketvirtadienį ir penktadienį pavojingai paaštrėjo. Pirmiausia Iranas numušė amerikiečių nepilotuojamą žvalgybinį orlaivį, kuris, Teherano tikinimu, pažeidė šalies oro erdvę ir nereagavo į kelis perspėjimus. JAV teigimu, dronas skrido tarptautinėje oro erdvėje.
Į tai reaguodamas, D. Trumpas nurodė surengti oro smūgius prieš Iraną, tačiau paskutinę akimirką juos atšaukė. Kadangi galėjo žūti 150 žmonių, jis planuotus antskrydžius sustabdė, rašė prezidentas tviteryje.
Ketvirtadienį įvykusio sprogimo Norvegijos įmonės „Frontline“ tanklaivyje Omano įlankoje, dėl kurio JAV kaltina Iraną, priežastis kol kas nežinoma, tačiau bendrovė atmeta „mechaninius gedimus ar žmogaus klaidos faktorių“.
„Incidentas bus ištirtas bendrovės kartu su trečiosiomis šalimis, kad būtų nustatyta jo priežastis. Kol kas atmetame gedimą ar įgulos klaidos faktorių“, – teigiama „Frontline“ pranešime.
Bendrovei priklausančiame „Front Altair“ tanklaivyje sprogimas įvyko ketvirtadienio rytą.
Dėl augančios įtampos regione ir neaiškių sprogimo „Front Altair“ priežasčių bendrovė tikino, kad „itin atsargiai rinksis naujus bendradarbiavimo sandorius regione“.
Šeštadienį pažeistą tanklaivį apžiūrės specialistų grupė.
Dėl incidento Omano įlankoje Jungtinės Valstijos kaltina Iraną, kuris esą bandė nuskandinti tanklaivius. Teheranas neigia bet kokius JAV kaltinimus.
Sekmadienį Irano gynybos ministerija pristatė oro gynybos sistemą, galinčią sunaikinti kelis taikinius savo gamybos raketomis „Sayyad-3“. Kaip praneša naujienų agentūra „Tasnim“, ceremonija, kurioje dalyvavo ir šalies gynybos ministras brigados generolas Amiras Hatamis, buvo surengta Teherane.
Pasak agentūros, oro gynybos sistemą „Khordad-15“ sukūrė Gynybos ministerijos ekspertai, ji oficialiai perduota armijai.
Kaip pranešė ministras, naujoji sistema gali aptikti įvairius taikinius, tarp jų – karinius lėktuvus ir bepilotes skraidykles, 150 kilometrų spinduliu.
„Khordad-15“ taip pat gali vienu metu perimti šešis taikinius, o jos eksploatavimo paprastumas leidžia parengti sistemą taikiniams sunaikinti mažiau kaip per 5 minutes.
Irano atstovai teigia, jog šios technologinės naujovės karinė galia nekelia grėsmės regiono šalims, kadangi Teherano gynybos doktrina grindžiama tik atgrasymu.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį vakare atidarys dviejų dienų regioninio saugumo aukščiausio lygio susitikimą, kuriame dalyvaus Rusija, Iranas ir kiti sąjungininkai. Per viršūnių susitikimą bus aptariama auganti įtampa su Jungtinėmis Valstijomis dėl prekybos politikos ir Vašingtono sprendimas pasitraukti iš susitarimo dėl Teherano branduolinės programos.
Jau penktadienį pasaulio lyderiai pradėjo rinktis į 18-ąjį Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimą. ŠBO vadovauja Kinija ir Rusija. Tarp šio regioninio saugumo bloko narių – buvusios sovietinės Vidurio Azijos respublikos, Pakistanas ir Indija. Iranas susitikime dalyvaus narės-stebėtojos teisėmis.
Prieš ŠBO susitikimą pajūrio mieste Čingdao, kuriame dalyvaus Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Irano prezidentas Hassanas Rouhanis, imtasi ypatingų saugumo priemonių. Renginyje dalyvaus ir Pakistano prezidentas Mamnoonas Hussainas bei Indijos premjeras Narendra Modis.
Xi Jinpingas per atidarymo banketą šeštadienį vakare pasakė įžanginę kalbą. Po banketo – fejerverkų šou.
Kaip teigia analitikai, vienas iš svarbiausių šiųmetinių diskusijų klausimų, nors ir neįtrauktų į darbotvarkę, gali būti galimybė Iranui, šiuo metu turinčiam stebėtojos statusą, tapti visaverte organizacijos nare. Šio statuso Iranas siekia nuo 2008 metų, tačiau negalėjo jo tikėtis, kol šaliai taikomos Jungtinių Tautų sankcijos. Po 2015 metų branduolinio susitarimo ši kliūtis buvo pašalinta.
Dabar, iš sutarties pasitraukus Jungtinėms Valstijoms, „ŠBO narės gali suteikti Iranui visateisės narystės statusą, taip pademonstruodamos paramą Teheranui ir branduoliniam susitarimui“, – teigė JAV Karinių oro pajėgų koledžo tarptautinio saugumo studijų profesorė Dawn Murphy.
Kalbėdama šeštadienį Vilniuje naujienų agentūrai AFP, Irano aukšto rango pareigūnė Massoumeh Ebtekar sakė, kad Teheranas tikisi, jog didžiosios Europos šalys, kaip ir Rusija bei Kinija, patvirtins savo įsipareigojimus laikytis branduolinės sutarties „kiek įmanoma greičiau, nes Iranas nelauks amžinai“. „Buvome ištikimi šio įsipareigojimo dalyviai, stengėmės kiek galėjome, demonstravome savo gerus ketinimus. Dabar susiduriame su dideliu nestabilumu regione“, – sakė ji.
Tinklaraštininkas Ričardas Silveršteinas atskleidė rafinuotą Izraelio smūgio Teheranui planą, rašo Leonardas Berberis laikraščio „Corriere della Sera” portale.
Tai bus sukoordinuota agresija vienu metu su pavyzdžio neturinčia kibernetine ataka, kuri per keletą minučių išves iš rikiuotės „internetą, telefonus, radiją, TV, palydovinį ryšį, pluoštinės optikos ryšio linijas tarp šalies strateginių objektų“. Koks tikslas? „Irano režimas neturi žinoti, kas dedasi jo teritorijoje“. Izraelio karo prieš Teherano režimą planus atskleidė tinklaraštininkas. Ir ne šiaip koks, aiškina medžiagos autorius, o Ričardas Silveršteinas, kurį daugelis vadina Izraelio WikiLeaks‘u.
Maskvoje, eidamas 88-erius metus, mirė garsus sovietų žvalgas Gevorkas Vartanianas. Gevorkas Vartanianas žymus tuo, kad 1943-aisiais metais sugebėjo sužlugdyti fašistinės Vokietijos žvalgybos rengtą pasikėsinimą prieš anthitlerinės koalicijos lyderius, 1943-aisiais susirinkusius į Irano sostinę Teheraną.
Kaip praneša agentūra “Armėnpress”, G.Vartanianas mirė 2012-ųjų sausio 10 dieną ligoninėje Botkinskaja. Paskutiniuoju metu jį kamavo vėžys. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas užuojautos telegramoje tvirtina, kad G.Vartanianas buvo “tikras savo šalies patriotas, ryški, įsimintina asmenybė”. Rusijos prezidento D.Medvedevo teigimu, žvalgybinės operacijos, kurias teko atlikti G.Vartanianui, į Rusijos žvalgybos istoriją įrašytos “aukso raidėmis”. Šiuos Rusijos prezidento žodžius cituoja ir agentūra “Interfaks”.
Tai patvirtino šių metų birželio 25 ir 26 dienomis Teherane vykusi islamo šalių konferencija.
Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos internetiniai laikraščiai lakoniškai supažindina su šiuo renginiu ir kelių šalių vadovų kalbomis. Konferencijoje dalyvavo net 80 valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovai, tarp jų – Afganistano, Pakistano, Irako, Sudano ir Tadžikistano prezidentai, kitų šalių viceprezidentai ir vyriausybių vadovai.
Iranas, Afganistanas ir Pakistanas dar konferencijos išvakarėse, birželio 24 d., pasirašė susitarimą bendromis jėgomis kovoti prieš terorizmą, ekstremizmą ir militarizmą ir paskelbė pareiškimą, kuriame pasisakė prieš bet kurias „intervencijas iš užsienio“ savo regione. Nes jos prieštarauja „islamo dvasiai, taikos tradicijoms regione ir regiono tautų interesams.“
