Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, spalio 15 d. (AFP-ELTA). Europos Komisijos teisminiame ginče su Lenkija Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino siekti kompromiso. „Turime didelių problemų, bet aš patariu spręsti jas kalbantis“, – sakė ji penktadienį lankydamasi Briuselyje.
A. Merkel teigė nemananti, kad politinius nesutarimus ar skirtumus galima išsiaiškinti „tik teismo procesuose“. Kartu ji pabrėžė, kad atvejų skaičius jai „kelią šiokį tokį nerimą“.
Briuselyje prognozuojama, kad ginčas su Lenkija temdys ir kitą savaitę vyksiantį ES viršūnių susitikimą.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis antradienį kreipsis į Europos Parlamentą dėl prieštaringai vertinamo šalies Konstitucinio teismo sprendimo, kuriuo abejojama ES teisės viršenybe.
Lenkijos Konstitucinis teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad dalis ES teisės aktų neatitinka Lenkijos Konstitucijos ir paneigė ES teisės viršenybę nacionalinių įstatymų atžvilgiu.
Vilniaus universiteto profesorius teisininkas Vytautas Mizaras. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlys Seimui paskirti teisininką, Vilniaus universiteto (VU) profesorių Vytautą Mizarą Konstitucinio Teismo teisėju.
Antradienio Seimo plenariniame posėdyje ji ketina pateikti tai numatantį nutarimo projektą.
Paskirti V. Mizarą KT teisėju siūloma vadovaujantis Konstitucija, Konstitucinio Teismo įstatymu ir atsižvelgiant į Seimo pirmininko 2021 m. vasario 4 d. potvarkį „Dėl kandidato į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus“.
Siūloma, kad šis nutarimas įsigaliotų 2021 m. birželio 1 d.
1997 m. V. Mizaras baigė studijas VU Teisės fakultete, kur įgijo teisininko kvalifikaciją. Nuo 1997 m. iki 1998 m. jis studijavo Frankfurto universitete, kur baigė podiplomines studijas ir įgijo teisės magistro laipsnį. 2002 m. Vilniaus universitete įgijo teisės krypties mokslų daktaro laipsnį. 2003–2015 m. jis buvo VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas. V. Mizaras VU profesoriaus pareigas eina nuo 2009 m. Nuo 2016 m. jis taip pat vadovauja Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centrui. Nuo 2018 m. eina Žmogaus teisių stebėjimo instituto Tarybos pirmininko pareigas. Yra dirbęs teisingumo ministro patarėju civilinės teisės ir civilinio proceso teisės klausimais.
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas
Baltarusija neteko teisės rengti šių metų pasaulio ledo ritulio čempionato. Tokį sprendimą pirmadienį dėl „saugumo priežasčių“ priėmė Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) vykdomasis komitetas, pranešė federacija.
IIFH prezidentas Renė Faselis, kuris praėjusią savaitę Minske susitiko su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka, sprendimą pavadino „neišvengiamu“. Pastaruoju metu IIFH sulaukė didelio politinio ir ekonominio spaudimo dėl Baltarusijoje rengiamų pirmenybių.
Dabar per savaitę turės būti nuspręsta, kur vyks čempionatas, planuotas Rygoje ir Minske gegužės 21-birželio 6 dienomis. Jau buvo svarstoma, ar organizuoti renginį tik Latvijos sostinėje, ar rinktis ir Daniją ar Slovakiją. Vykdomasis komitetas dabar posėdžiaus sausio 25-26 dienomis. Vėliausiai tada ir paaiškės, kur vyks čempionatas.
Savaitgalį virtinė ilgamečių IIHL partnerių pagrasino neberemti čempionato, jei jis vyks ir Baltarusijoje.
Po suklastotų rugpjūčio 9 dienos rinkimų ES nepripažįsta A. Lukašenkos prezidentu. Dešimtys šalių paskelbė sankcijas valdžios aparato funkcionieriams. Per protestus prieš A. Lukašenką nuo rugpjūčio sulaikyta per 30 000 žmonių, šimtai žmonių buvo sužeista, taip pat yra žuvusiųjų. Be to, Baltarusija kritikuojama dėl nepakankamų kovos su pandemija priemonių.
Lapkričio 27 dieną Lietuvos Seimo Konstitucijos salėje buvo surengta svarbi, aktuali, turininga konferencija „Žiniasklaidos teisė, šiandienos problemos ir lūkesčiai“.
Renginio organizatorius – Žmogaus teisių komitetas. Renginio moderatorius – Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Šioje konferencijoje buvo pristatyta VU TF profesorės, advokatės, dr. Liudvikos Meškauskaitės monografija „Žiniasklaidos teisė – visuomenės informavimo teisė: teoriniai ir praktiniai aspektai“.
Slaptai.lt skelbia advokatės Liudvikos Meškauskaitės kalbą, pasakytą konferencijoje.
Š.m. gegužės 4 d. Prezidentas Donald Trump surengė NRA – Nacionalinės Ginklų Asociacijos konferenciją, kurioje padėkojo NRA vadovybei ir „Amerikos NRA patriotams amerikiečiams”. Po to pradėjo kalbą, dar kartą patvirtindamas, kad prigimtinės žmonių teisės yra kilusios iš Dievo.
Prezidentas Trump pasakė: „Šie žmonės, esantys salėje, niekada neatsisakė savo laisvių. Jūs niekada nenustojote kovoti už mūsų Konstituciją„.
Jis kalbėjo apie NRA narių vykdomą įsipareigojimą kovoti už „mūsų šventąsias teises, kurias mums suteikė Dievas„.
Jis pasakė: „Jūsų antrosios pataisos teisės … niekada nebus apribotos tol, kol aš esu prezidentas. … Mes tikime, kad mūsų laisvė yra mūsų Kūrėjo dovana, todėl jokia vyriausybė niekuomet negalės jos atimti„.
Trumpas pabrėžė savo meilę šaliai, sakydamas: „Mes didžiuojamės istorija ir pagarba mūsų paveldui. Mes priglaudžiame savo ranką prie širdies, patvirtindami šį savo įsitikinimą, ir visi mes išdidžiai pasisakome už nacionalinį himną„.
Susirinkusi minia skandavo: „USA !, USA !, USA !” ir sugiedojo himną.
Prezidentas Trump pakartojo trečiojo JAV prezidento Thom Jefferson parašytos JAV Nepriklausomybės deklaracijos nuostatos žodžius: „Mes laikomės šių, savaime suprantamų tiesų, skelbiančių, jog Kūrėjas visus žmones sukūrė lygiaverčiais ir apdovanojo neatimamomis teisėmis„.
Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Kilus diskusijai dėl galimo paviešintų Prezidentės laiškų autentiškumo tyrimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas siūlo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui neskubėti imtis naujo tyrimo, o palaukti jo vadovaujamo komiteto atliekamo parlamentinio tyrimo išvadų, kurios bus pateiktos birželio 1 d.
„Norėčiau pakviesti kolegas palaukti bendro vaizdo. Pamatykime visą vaizdą, o tada priimkime sprendimą. Siūlau neskubėti, apibendrinti“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Bakas.
Jo teigimu, NSGK tiria „neteisėtą, nedeklaruotą, neskaidrią atskirų verslo grupių įtaką Lietuvos politinei sistemai, valstybės institucijoms, pareigūnams“.
„Palaukime to tyrimo išvadų ir tada kartu pasikalbėkime. Reikia matyti platesnį vaizdą, komitetas nori parodyti sisteminį veikimą, bendrą veikimą, o ne atskiras detales“, – sakė V. Bakas.
Jis atsisakė nurodyti, ar NSGK savo tyrime domisi, pvz., „MG Baltic“ koncernu, žurnalistu Tomu Dapkumi.
„NSGK tiria keletą epizodų, yra daug pavardžių, kurias mes nagrinėjame, aiškinamės. Aš negalėčiau komentuoti atskirų informacijų nuotrupų, nes nesimato bendro vaizdo. Tai, kas šiandien skelbiama žiniasklaidoje, yra, viena vertus, visiški išsigalvojimai, kita vertus, yra galbūt kažkokios įžvalgos. Mūsų parlamentinio tyrimo užduotis atskleisti bendrą vaizdą kaip Lietuvoje buvo daroma įtaka. Iš tikrųjų mes tai nustatėme. Įtaka buvo daroma, tai buvo daroma pakankamai grubiai, buvo daroma įtaka ir politiniams procesams, ir valstybinėms institucijoms, buvo siekiama proteguoti į svarbias institucijas savo žmones, kurie vėliau galėtų tenkinti asmeninius poreikius atskirų interesų grupių ir juos atstovauti, ir tą mes nustatėme. Tai yra ne vienas, ne du atvejai“, – sakė V. Bakas.
Į klausimą, ar tai darė „MG Baltic“ jis atsakė: „Įvairiais laikotarpiais buvo įvairios galios grupės, kurios nebuvo niekieno rinktos, niekam neatskaitingos, ir tyrime tą parodysime“, – sakė V. Bakas.
Jo teigimu, šiuo metu vyksta informacijos išslaptinimo procesas. „Mes kreipėmės į Valstybės saugumo departamentą (VSD), į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kad informacija būtų išslaptinta ir kiek įmanoma daugiau pateikta visuomenei tam, kad galėtume pamatyti visą paveikslą ir susitarti, ar mums tinka tokia politinė tradicija, ar vis dėlto mes norėtume keisti situaciją iš esmės“, – sakė NSGK pirmininkas.
Jo teigimu, NSGK taip pat pateiks rekomendacijas, kaip spręsti šias problemas.
Prezidentė susitinka su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Japonijos Ministru Pirmininku Shinzo Abe. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė neabejoja, kad dėl paviešintų Prezidentės laiškų reikalingas tyrimas ir greičiausiai jau kitą savaitę, trečiadienį, apie tai bus kalbama jos vadovaujamo komiteto posėdyje.
„Mes dėl pačios formos dar spręsime. Ar laikinosios tyrimo komisijos statusas bus suteiktas komitetui, ar komitetas pats inicijuos tyrimą, tai dar diskusijų dalykas. Bet, manau, kad tyrimo reikia, nes situacija nelabai normali“, – ketvirtadienį sakė ji žurnalistams.
Ji mano, kad interesas būtų pirmiausia atsakyti ir sau, ir visuomenei į klausimą, „kas gi vyko, kai buvo daromas poveikis žiniasklaidai“.
Jos nuomone, kai kurie veiksmai yra konstitucinės teisės vertinimo dalykas, o toks susirašinėjimas rodo, kad yra pasikėsinama į žiniasklaidos laisvę.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad paviešintų Prezidentės laiškų autentiškumą planuojama pavesti tirti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
