The Financial Times

Aktualijos

Finansų ministrė Gintarė Skaistė. FM nuotr.

„The Financial Times“ leidinių grupei priklausantis žurnalas „The Banker“ finansų ministrę Gintarę Skaistę paskelbė Metų finansų ministre pasaulio ir Europos kontekste.
 
Kasmet žurnalo redakcijos sudaromame geriausių metų finansų ministrų sąraše pagerbiami vadovai, kurie geriausiai sugebėjo paskatinti augimą ir stabilizuoti ekonomiką. Pasauline metų finansų ministre (angl. 2022 Global Finance Minister of the Year) tituluotos G. Skaistės pirmieji mėnesiai poste paties leidinio pavadinti „ugnies krikštu“, praneša Finansų ministerija.
 
„Naujoji Vyriausybė – trišalė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijų koalicija – pradėjo eiti pareigas 2020 m. gruodžio viduryje ir Finansų ministerijai greitai teko paruošti 2021 m. valstybės biudžetą, užtikrinant adekvačią paramą ekonomikai ir visuomenei COVID-19 pandemijos akivaizdoje, – rašo „The Banker“. – Tuo pačiu metu reikėjo paruošti ir Vyriausybės programą, taip pat 2,225 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ planą, siekiant pereiti prie teisingesnės, išmanesnės, aukštą pridėtinę vertę kuriančios šalies“.
 
Publikacijoje cituojama 2022-ųjų metų pasaulio finansų ministro titulo laimėtojos G. Skaistės didžiausias pasiekimas – per rekordiškai trumpą laiką parengtas „Naujos kartos Lietuva“ planas, vaidinsiantis esminį vaidmenį Lietuvai pakylant iš COVID-19 pandemijos stipresne ekonomika, darantis ilgalaikį teigiamą poveikį, paspartinant skaitmeninę ir žaliąją transformaciją – du kertinius plano komponentus, kuriems kartu numatyti beveik 68 proc. asignavimų.
 
Anot ministrės, šalies ekonomika atlaikė pandeminius sukrėtimus dėl visuomenės prisitaikymo prie pasikeitusių pandeminių sąlygų, o verslas pademonstravo dinamišką perėjimą prie skaitmeninės aplinkos – tai buvo viena iš priežasčių, leidusių ekonomikai gerai atlaikyti sukrėtimą.
 
„2021 m. ministrė G. Skaistė parengė mokestinės pagalbos priemones, skirtas padėti labiausiai nukentėjusiems sektoriams, grąžinant mokesčius ir atidėjus sumokėtus mokesčius bei atitinkamas sektorines paskatas, kurios suteikė reikiamą pagalbą verslui ir paskatino skaidrų mokesčių mokėjimą“, – Finansų ministerija cituoja publikaciją.
 
Anot „The Banker“, ministrė G. Skaistė, energingai startavusi, tempo nelėtino visus 2021 metus. Reikšmingiausios pradėtos inciatyvos: rinkos dalyvių ir viešojo sektoriaus atstovų grupės sukūrimas Lietuvos „Fintech“ sektoriaus plėtros gairėms parengti 2022–2027 m.; ambicija Lietuvai tapti Europos kovos su pinigų plovimu kompetencijos centru; liepą išleista750 milijonų 30 metų euroobligacijų emisija, kuri rugsėjį atverta vietos investuotojams; vystomas Baltijos kapitalo rinkų plėtros akceleravimo fondas drauge su Latvija ir Estija, siekiant kurti bendrą Baltijos kapitalo rinką, kurios tikslas – padaryti valstybes labiau matomas užsienio investuotojams ir didinti smulkių ir vidutinių įmonių (SVV) galimybes gauti platesnes finansavimo galimybes.
 
„The Banker“ yra anglų kalba leidžiamas mėnesinis tarptautinių finansinių aktualijų leidinys, priklausantis „The Financial Times“ ir leidžiamas Londone, Jungtinėje Karalystėje. Nuo 1926 m. leidžiamas „The Banker“ yra svarbiausias pasaulyje bankininkystės ir finansų aktualijų leidinys, skaitomas daugiau nei 180 šalių ir yra pagrindinis šios industrijos duomenų bei analizės šaltinis.
 
Praėjusiais metais Metų finansų ministro titulą laimėjo Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras Bruno Le Maire, primenama ministerijos pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.01.05; 05:50
Aktualijos

Laikraštis The Financial Times

Prezidentas Gitanas Nausėda, duodamas interviu „The Financial Times“, tikino, kad Lietuva nenusileis ginčuose su Baltarusija ar Kinija ir yra pasiryžusi ginti demokratijos vertybes, kurios yra puolamos.
 
G. Nausėda sakė „The Financial Times“, kad su Rusija ir Baltarusija besiribojanti Lietuva per savo ilgametę istoriją priprato prie „sunkių kaimynų“ ir išmoko kaip su jais elgtis.
 
„Ko gero svarbiausia žinia, kurią galėtume nusiųsti Baltarusijos režimui, yra ta, kad demokratinės šalys nėra silpnos. Demokratinės šalys – stiprios, vieningos ir gerbia teisės viršenybę. Nereikėtų manyti, kad mes silpni – mes būsime ryžtingi“, – sakė prezidentas.
 
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva susiduria su Baltarusijos hibridine ataka, kuri yra nukreipta prieš visą Europos Sąjungą. Pastarosiomis savaitėmis Minskas per sieną pasiuntė daugiau nei 4 000 migrantų, daugiausiai Irako piliečių.
 
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Baltarusija migraciją naudoja kaip ginklą.
 
Be to, praeitą savaitę Lietuva tapo pirmąją ES valstybe, iš kurios Kinija atšaukė savo ambasadorių. Taip Pekinas reagavo į Lietuvos sprendimą Vilniuje steigti Taivano atstovybę.
 
Kinijos komunistų partijos kontroliuojamas bulvarinis laikraštis „Global Times“ trečiadienį rašė, kad Kinija turėtų veikti išvien su Rusija ir Baltarusija, kad „nubaustų“ Lietuvą. „Kinijai ir Rusijai reikia drauge suduoti stiprų smūgį vienam ar dviem JAV pakalikams ir taip perspėti kitas valstybes“, – rašoma kinų laikraštyje.
 
G. Nausėda sakė, kad Lietuva tuo pačiu metu susiduria su spaudimu iš Baltarusijos ir Kinijos, ir tai veikiausiai nėra sutapimas. Jis taip priminė, kad Lietuva laikėsi „vienos Kinijos politikos“ nuo tada, kai 1991 m. abi valstybės užmezgė diplomatinius santykius.
 
„Norėtume, kad santykiai su Kinija remtųsi abipusės pagarbos principu. Kitu atveju dialogas virsta vienašaliais ultimatumais, reikalavimais, kurie nepriimtini tarptautiniuose santykiuose“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.
 
Jis tikisi, kad Kinija apsigalvos ir pakeis savo sprendimą dėl ambasadoriaus atšaukimo bei pabrėžė, kad būdama suvereni ir nepriklausoma valstybė Lietuva gali laisvai spręsti su kuriomis šalimis ar teritorijomis vystyti ekonominius ir kultūrinius santykius.
 
Po beveik 50 metų trukusios okupacijos 1990 m. Lietuva iškovojo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos ir tapo viena didžiausių demokratijos gynėjų tarp NATO ir ES narių.
 
„Kartais tie principai ir vertybės nelabai patinka mūsų kaimynams ir kai kurioms kitoms valstybėms. Tačiau mes negalime pasirinkti kito kelio. Tai yra mūsų kelias. Mes puikiai suprantame, kad šis kelias ne pats lengviausias“, – pabrėžė G. Nausėda.
 
Praeitą savaitę Lietuva, regis, ėmė suvaldyti nelegalią migraciją iš Baltarusijos po to, kai įtikino Iraką nutraukti skrydžius į Minską ir įgaliojo pasieniečius neįleisti iš Baltarusijos migrantų, bandančių patekti į Lietuvą ne per pasienio kontrolės punktus. Atrodo, kad po to Baltarusija migracijos srautus nukreipė į kaimynines Latviją ir Lenkiją.
 
Pastaruoju metu Lietuva susidūrė su keliais incidentais, kurie, prezidento patarėjų teigimu, gali būti tarpusavyje susiję. Anksčiau šią savaitę įvyko riaušės prie parlamento ir kilo neramumai nelegalių migrantų stovykloje prie Vilniaus, o Užsienio reikalų ministerija susidūrė su kibernetine ataka.
 
„Pastaruoju metu mes įpratome kovoti su hibridinėmis atakomis. Matome, kad yra vykdomos kibernetinės atakos. Lietuva iš tikrųjų puikiai supranta, kad įtampa regione padidėjo ir mes privalome būti pasiruošę į tai reaguoti“, – sakė G. Nausėda.
 
Prezidentas pirmadienį kalbėjo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir paprašė Lietuvoje dislokuoti NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę. Jis taip pat minėjo, kad artėjančios bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ gali prisidėti prie įtampos regione.
 
Kinijos karys

Latvijos užsienio reikalų ministras jau įspėjo apie galimus incidentus. Tuo metu G. Nausėda teigė, kad nors ir nėra įrodymų, jog Rusija gali būti prisidėjusi prie Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos, tačiau „niekas negali paneigti, kad šie įvykiai daugiau ar mažiau naudingi Rusijai“.
 
G. Nausėda sako, kad atgavusi nepriklausomybę Lietuva išmoko tam tikras „moralines pamokas“ ir, būdama NATO ir ES narė bei atsižvelgdama į savo istorinę patirtį, rimtai suvokia savo atsakomybę.
 
„Mūsų istorija skausminga. Mūsų istorija sudėtinga. Tačiau manome, kad principai ir vertybės net ir XXI amžiuje reiškia daug ir mes bandome juos ginti“, – sakė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.16; 06:42
Trumposios naujienos

Danske Bank. EPA – ELTA nuotr.

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ trečiadienį pranešė, kad jis negali nustatyti, kiek lėšų buvo išplauta per jo Estijos padalinį 2007-2015 m. laikotarpiu, ir kad dėl šio skandalo atsistatydino generalinis direktorius Thomas Borgenas.

„Akivaizdu, kad „Danske Bank“ nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, susijusių su galimu pinigų plovimu Estijoje, – teigė Th. Borgenas savo atsistatydinimo pareiškime. – Aš labai dėl to apgailestauju. Nors tyrimas nustatė, kad aš vykdžiau visus savo juridinius įsipareigojimus, esu įsitikinęs, kad visoms šalims bus geriau, jei atsistatydinsiu.“

Jis pažymėjo, kad jis, kaip generalinis direktorius, prisiima atsakomybę už visus įvykius banke. „Man jau kurį laiką buvo aišku, kad atsistatydinimas – teisingas žingsnis, kurį būtina žengti, bet aš vis atidėliodavau tokį sprendimą, nes jaučiau pareigą vadovauti bankui šiuo sudėtingu jam laikotarpiu“, – pareigūno žodžius cituoja err.ee.

Banko tarybos pirmininkas Olė Andersenas išsakė apgailestavimą dėl to, kad tenka atsisveikinti su Th. Borgenu, bet pridūrė, kad jie nuolat svarstė šį klausimą ir kad jis gerbia Th. Borgeno sprendimą, kuris, jo nuomone, yra teisingas.

Thomas Borgenas. EPA – ELTA nuotr.

Rugsėjo pradžioje įtakingas verslo laikraštis „The Financial Times“ (FT), remdamasis konsultacinės bendrovės „Promontory Financial“ ataskaita, rašė, kad „rusiškų pinigų“, pervestų per „Danske Bank“ Estijos padalinį, suma 2013 metais buvo rekordinė – iki 30 mlrd. JAV dolerių, o per 2007- 2015 metų laikotarpį, laikraščio duomenimis, per „Danske Bank“ Estijos padalinį galėjo būti išplauta iki 150 mlrd. JAV dolerių „iš įmonių, turinčių ryšių su Rusija ir buvusia Sovietų Sąjunga“.

Anksčiau skelbta, kad Estijos prokuratūra, sulaukusi tarptautinio finansininko ir investuotojo, fondo „Hermitage Capital“ steigėjo Williamo Browderio atitinkamo turinio skundo, pradėjo tyrimą. W. Browderis apkaltino „Danske Bank“ Estijos padalinio darbuotojus prisidėjus prie pinigų plovimo. Estijos generalinė prokurorė Lavly Perling anksčiau skelbė, kad 26 „Danske Bank“ Estijos padalinio darbuotojai sukūrė nusikalstamą pinigus plaunančią grupuotę, per kurią buvo išplauta apie 13 mlrd. dolerių.

„Danske Bank“ sumažino 2018 metų grynojo pelno prognozę: nuo 18-20 mlrd. iki 16-17 Danijos kronų.

„Danske Bank“ akcijų vertė ankstyvojoje trečiadienio prekyboje Kopenhagos akcijų biržoje smuko daugiau nei 3,75 proc.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.20; 16:44

bank_
Žvalgyba

Didžiausias Amerikos bankas – Bank of America – atsidūrė grandiozinio skandalo centre.

Programišiai išklojo tinkle dokumentus, liudijančius, kad, bijodami demaskavimų per WikiLeaks tinklalapį, bankas pavedė trims privačioms konsultacinėms kompanijoms, turėjusioms patirties vykdant delikačius vyriausybinius užsakymus, parengti skandalingų išteklių diskreditavimo ir sunaikinimo programą. Tarp bankui pasiūlytų ne visai teisėtų priemonių – įmesti suklastotų dokumentų, organizuoti programišių atakas ir spaudimą žurnalistams.

Continue reading „Bank of Amerika „užsakė“ tinklalapį” →