Bank of Amerika „užsakė“ tinklalapį


Print

Didžiausias Amerikos bankas – Bank of America – atsidūrė grandiozinio skandalo centre.

Programišiai išklojo tinkle dokumentus, liudijančius, kad, bijodami demaskavimų per WikiLeaks tinklalapį, bankas pavedė trims privačioms konsultacinėms kompanijoms, turėjusioms patirties vykdant delikačius vyriausybinius užsakymus, parengti skandalingų išteklių diskreditavimo ir sunaikinimo programą. Tarp bankui pasiūlytų ne visai teisėtų priemonių – įmesti suklastotų dokumentų, organizuoti programišių atakas ir spaudimą žurnalistams.

Ši istorija vargu ar būtų išplaukusi į paviršių, jeigu ne žmogaus, pavarde Eronas Barras, garbės troškimas. Jis vadovauja HBGary Federal – Vašingtone įsikūrusiai kompanijai, teikiančiai vyriausybinėms bei privačioms organizacijoms paslaugas informacinio saugumo sferoje. Ponas Barras mėgo studijuoti socialinius tinklus – Facebook, Twitter, Livejournal ir kt. Jis tikėjosi uždirbti pinigų iš informacijos, esančios šituose tinkluose: konkrečiai, rinkdamas duomenis apie vienų ar kitų vyriausybę ir teisėsaugos organus dominančių bendruomenių narius, jų tarpusavio ryšius bei aktyvumą.

Pirmasis jo taikinys turėjo būti haktivistai (nuo žodžio hacker – programišius – ir activism – agitacija) iš grupės „Anonimai“, kuriems praeitą gruodį pavyko išvesti iš rikiuotės MasterCard, Visa, PayPal ir kitas vyriausybines svetaines JAV ir Švedijoje. „Anonimų“ programišių atakų aukomis tapo organizacijos, susijusios su skandalingai išgarsėjusios ištekliais WikiLeaks persekiojimu. Į kibernetines atakas prieš WikiLeaks priešų interneto svetaines įsijungė tūkstančiai žmonių visame pasaulyje (taip pat ir Rusijoje), ir, beje, dauguma įsilaužimais užsiėmė pirmą kartą. Pašnekesių skiltyje, kurioje bendravo haktivistai, naujokams buvo siūloma atsisiųsti programą, supaprastinančią DDoS-atakų organizavimą. „Anonimus“ tuojau pat užgriuvo daugybės pasaulio šalių teisėsaugos organai ir specialiosios tarnybos. Netrukus prasidėjo pirmieji areštai (Olandijoje ir JAV), bet išsiaiškinti judėjimo lyderių niekaip nesisekė. Aktyviausiai iš visų jų ieškoti stengėsi FTB – tiesa, taip pat nelabai sėkmingai. Eronas Barras pasiryžo padėti federalams. Žinoma, ne veltui.

Jis tapo „Anonimų“ bendrijos socialiniuose tinkluose nariu, įsiterpė į jų pokalbių skiltį ir pradėjo po kruopelytę rinkti informaciją apie judėjimo vadeivas. Darbo rezultatus – dešimties lyderių ir 30 aktyvių haktivistų iš JAV, Australijos, Vokietijos ir Olandijos sąrašą jis ketino pateikti FTB bendradarbiams per susitikimą, paskirtą vasario 7 dieną 11 valandą ryto. Vienas iš judėjimo lyderių Chuckas, pono Barro duomenimis, gyvena Rusijoje, tačiau jis jo nerado.

Tačiau vien pelno ponui Barrui buvo maža – jis troško pripažinimo ir todėl apie savo laimėjimus jis pranešė The Financial Times. Interviu, išėjęs vasario 4, buvo paženklintas FTB bendradarbio citata, skelbiančia, kad „Anonimų“ lyderiams gresia iki dešimties metų kalėjimo.

„Anonimų“ pokalbių skiltyje tą dieną dėjosi neįtikėtini dalykai – juk kibernetinių atakų iniciatoriai įtikinėjo mases, kad susekti jų dalyvių neįmanoma. Kai kas išsigando ir puolė paskubomis trinti iš savo kompiuterių „nusikaltimo“ pėdsakus, bet dauguma užsidegė troškimu pamokyti „kurmį“. Vėliau Eronas Barras papasakos interviu Forbes, kad laukė atpildo, bet manė, jog blogiausiu atveju haktivistai išves iš rikiuotės jo svetainę. Tačiau „Anonimų“ kerštas pasirodė esąs žymiai žiauresnis.

Jie įsilaužė į jo puslapius socialiniuose tinkluose ir išsiuntinėjo jo draugams jo vardu įžeidžiančio turinio pranešimus, įdėjo į internetą jo mobilaus telefono numerį ir paprašė WikiLeaks šalininkus skambinti jam dieną ir naktį. Bet svarbiausia: jie įsiskverbė į jo korporacinį paštą, nukopijavo per 50 tūkst. pranešimų ir išviešino juos (beje, oficialiu operacijos puslapiu tapo ištekliai su išplėtiniu .ru). Operacija „Atpildas“ užėmė šiek tiek mažiau nei 24 valandas. Joje dalyvavo penki programišiai, tarp jų – 16-metė mergina. „Tai buvo nesudėtinga. Nesuprantu, kokie klientai limpa prie jo, juk tas idiotas, pasirodo, nesugeba užtikrinti net savo paties saugumo“, –  pareiškė haktivistas iš Rusijos.

Iš pradžių atrodė, kad dėl viso šito nukentės tik Erono Barro ir jo firmos reputacija, tačiau istorija netikėtai prasitęsė. Tarp pono Barro laiškų pateko WikiLeaks diskreditavimo ir sunaikinimo planas. Susirašinėjimas liudija, kad toji programa buvo parengta didžiausio Amerikos banko – Bank of America – užsakymu.

Motyvų suvesti sąskaitas su WikiLeaks bankas turėjo. Prieš metus viename interviu Julianas Assange‘as užsiminė, kad turi konfidencialios informacijos, galinčios rimtai pakenkti Bank of America reputacijai. O pernai lapkričio 29-ąją jis papasakojo žurnalistams, kad, išspausdinęs diplomatų depešas, ims viešinti bankų dokumentus, demaskuojančius didžiausių JAV finansinių įstaigų korupcines schemas. Šįkart jis nepaminėjo Bank of America, tačiau banko akcijos išsyk nukrito 3 proc.

Šių metų sausio 2-ąją New York Times išėjo žinutė, kurioje, remiantis neįvardytu Bank of America bendradarbiu, sakoma, kad lapkričio 30 banko vadovybė surengė ekstra pasitarimą, kuris užtruko net gerokai po vidurnakčio. Buvo sudarytas krizės štabas, į kurį įėjo 15 iš 20 geriausių banko vadybininkų. Prestižinei konsultacinei kompanijai Booz Allen Hamilton buvo pavesta išanalizuoti banko veiklą, turint omenyje informaciją, kuri galėjo pakliūti WikiLeaks žinion (sudaryti užsimetusių žinučių sąrašą, patikrinti pasiliuosavusius bendradarbius ir t. t.). Be to, banko vadovybė kreipėsi į JAV teisingumo ministeriją, prašydama rekomenduoti advokatų kontorą, kuri parengs strategiją jo reputacijai apsaugoti, jeigu kompromituojanti medžiaga būtų paviešinta. Teisingumo ministerija rekomendavo Hunton & Williams.

Tačiau, sprendžiant iš Erono Barro susirašinėjimo, bankas neplanavo apsiriboti vien tik apsauga: jis pavedė Hunton & Williams padaryti taip, kad kompromituojanti medžiaga apskritai nepatektų į tinklus. Advokatai turėjo surasti būdą, kaip patraukti Julianą Assange‘ą į teismą ir pasiekti, kad jo tinklalapis būtų uždarytas. Lygiagrečiai trim Hunton & Williams pritrauktoms konsultacinėms firmoms, kurios specializuojasi informacinio saugumo srityje, buvo pavesta parengti išteklių diskreditavimo ir sunaikinimo strategiją. Visų trijų firmų klientės, be komercinių organizacijų, yra JAV valstybinės struktūros. Anot oficialios informacijos, per pastaruosius metus šios kompanijos vien tik iš kontraktų su Pentagonu ir FTB uždirbo per 15 mln. dol.

Viename iš Erono Barro laiškų aprašytos priemonės, pasiūlytos Bank of America: pritraukti bendradarbiavimui buvusius WikiLeaks bendradarbius, palikusius projektą dėl nesutarimų su Julianu Assang‘u, ieškoti projekto bendradarbius kompromituojančios medžiagos socialiniuose tinkluose, diskredituoti išteklius išmetant suklastotus dokumentus, rengti kibernetines atakas prieš WikiLeaks siekiant gauti duomenų apie jo informatorius ir spausti liberalius žurnalistus.

Programos paviešinimas iššaukė milžinišką skandalą JAV. „Įsivaizduokite: stambi Amerikos korporacija persekioja besispecializuojantį demaskavimuose tinklalapį ir jam simpatizuojančius žurnalistus, pasitelkdama į pagalbą konsultacines firmas, palaikančias glaudžius ryšius su JAV vyriausybe. Skamba kaip Holivudo populiariausio filmo scenarijus. Bet tai ne filmas!“ – stebisi žymus amerikiečių interneto technologijų ekspertas Markas Stivensas.

Bank of America pasiskubino atsiriboti nuo skandalo, pareikšdamas, kad nesamdė HBGary ir kitų. Beje, žurnalistai banku netiki ir toliau tiria istoriją. Hunton & Williams jos nekomentuoja. Užtat Palantir Technologies и Berico Technologies jau atsiprašė vieno iš žurnalistų, paminėto jų dokumentuose kaip potencialus taikinys, ir išplatino pareiškimus, kuriuose sakoma, kad tikrumoje jie pritaria žodžio laisvei.

Kai dėl Erono Barro, jis jau keletą dienų neišeina iš namų, bijodamas, kad „Anonimai“ su juo fiziškai susidoros. Savo namų kompiuterį jis dėl visa ko išjungė iš rozetės.

Šios medžiagos originalas: „Коммерсантъ“, 2011 02 14, Bank of America направил против хакеров незаконные средства (Bank of America nusitaikė prieš programišius neteisėtomis priemonėmis).

Foto: Reuters, crowdleaks.org

2011.02.23


Prisijunkite prie diskusijos