konkursai_

Įvairios visuomeninės organizacijos (tarp jų ir Lietuvos Sąjūdžio (LS) Vilniaus miesto Lazdynų klubas) ne kartą kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl apleisto pilietinio bei tautinio patriotinio ugdymo mokyklose, dėl pasipriešinimo okupacijoms istorijos pamokų įvedimo į programas, prie ministerijos dėl to net buvo piketuojama.

Mokykla pagal priimtas programas suteikia žinias, tačiau dora ir sveika gyvensena, bendruomeniškumas, patriotiškumas, pilietiškumas programose mažai tekliečiami. Moksleiviai nenusimano apie valstybę, jos saugumą, savarankiškumo būtinybę, apie patriotizmą ir valstybės gynimo būtinybę.

Continue reading „Sektinas pavyzdys”

algimantas-zolubas-1

Kaip liudija sociologų tyrimas, apie 36 procentuose kaimo vietos bendruomenių aktyviai dirba vos keletas žmonių. Bendruomenių aktyvistai pabrėžia, kad žmonės pasyviai įsitraukia į bendruomenės darbus, nes jiems kur kas labiau rūpi sava, o ne bendruomenės gerovė. Be to, jie netiki, kad organizacijos veikla gali ką nors pakeisti arba yra tiesiog nusivylę gyvenimu. O iš tikrųjų individo veikla bendruomenės labui grįžtamuoju ryšiu teigiamai veikia individo gyvenseną. Jei bitės ar skruzdės instinktyviai taip elgiasi, žmogus – protaujanti būtybė – sąmoningai turi suvokti bendruomeninės veiklos naudą.

Dar sudėtingiau buriasi bendruomenės miestuose. Gal vieninteliams kauniečiams pavyko ne tik įkurti mikrorajonų bendruomenių centrus, bet ir įsteigti Kauno bendruomenių centrų asociaciją. O štai Vilniuje rimčiau, kaip dera bendruomenėms, veikia tik septynios: Žvėryno, Pilaitės, Trakų Vokės, Balsių, Žirmūnų ir ką tik įsikūrusi Čiurlionio gatvės bendruomenė.

Continue reading „Kai bendruomenė tūno, veiklos imasi pasišventėliai vienišiai”