Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria būtų išreikšta parama JAV prezidento Donaldo Trumpo kandidatūrai į Nobelio Taikos premiją.
Šios iniciatyvos ėmėsi parlamentaras Petras Gražulis, įregistravęs Seimo rezoliucijos projektą „Norvegijos Parlamentui ir Norvegijos Nobelio komitetui dėl siūlymo suteikti Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Donaldui Trumpui Nobelio taikos premiją“.
„Lietuvos Respublikos Seimas (….) vertindamas Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo indėlį siekiant susitarimo dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo; pabrėždamas Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo išskirtinius nuopelnus išgelbstint daugybę civilių nuo žūties Sirijoje; pažymėdamas, jog dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo pastangų Irake, Afganistane ir Sirijoje tampa saugiau, remia Japonijos, Izraelio bei kitų valstybių iniciatyvą ir reiškia paramą jo kandidatūrai į Nobelio Taikos premiją“, – sakoma dokumento projekte.
P. Gražulis siūlo Seimui priimti tokią rezoliuciją įvertinant ir „nuoširdžius ilgalaikius istorinius Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tautų santykius.„
„JAV yra svarbiausia partnerė užtikrinant Lietuvos ir Baltijos valstybių taiką, saugumą, stabilumą bei gerovę“, – sakoma dokumento projekte.
Jame taip pat kalbama apie „lemiamą Jungtinių Amerikos Valstijų ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos vaidmenį užtikrinant taiką, saugumą ir stabilumą Europoje ir visame pasaulyje.„
Kaip skelbė ELTA, JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra sakęs esąs vertas Nobelio taikos premijos, bet nesitikįs jos gauti.
Norvegijos Nobelio instituto duomenimis, šiais metais prestižiniam apdovanojimui gauti pasiūlyti 304 asmenys ir organizacijos. Kas yra kandidatai, laikoma griežtoje paslaptyje.
Demokratai JAV Atstovų Rūmuose pradėjo platų tyrimą dėl prezidento Donaldo Trumpo ir jo aplinkos. Teisėsaugos komitetas pirmadienį pareikalavo kai kurių dokumentų iš Baltųjų rūmų ir dešimčių asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Tarp jų yra ir jo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis.
Gavę daugumą Atstovų Rūmuose, demokratai inicijavo įvairius tyrimus. Teisėsaugos komiteto pirmininkas Jerry’is Nadleris jau savaitgalį paskelbė, kad jo komitetas pareikalaus dokumentų iš daugiau kaip 60 asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Tyrimai susiję su kaltinimais korupcija, piktnaudžiavimu valdžia ir trukdymu dirbti teisėsaugai, sakė J. Nadleris televizijos stočiai ABC.
Komitetas iš D. Trumpo jaunesniojo, be kita ko, reikalauja dokumentų dėl FTB vadovo Jameso Comey’io atleidimo iš pareigų 2017-ųjų gegužę. Platus ir reikalavimų Baltiesiems rūmams sąrašas.
D. Trumpo atstovė Sarah’a Sanders pirmadienį sakė, kad į reikalavimus bus atsakyta „tinkamu metu“.
Buvęs Donaldo Trumpo advokatas Michaelas Cohenas trečiadienį per klausymus JAV Kongrese pareiškė, jog prezidentas iš anksto žinojo apie kibernetinę ataką prieš Demokratų partiją.
Pasak M. Coheno, buvęs D. Trumpo patarėjas Rogeris Stone`as, likus dviem dienoms iki įsilaužimo į demokratų serverius, papasakojo D. Trumpui, apie ką kalbėjo su „WikiLeaks“ įkūrėju Julianu Assange`u. Esą šis jam pranešęs, kad netrukus paskelbs laiškų, kuriuose bus demokratų kandidatę į JAV prezidentus Hillary Clinton kompromituojančias medžiagos.
Pats D. Trumpas anksčiau neigė iš anksto žinojęs apie šį nutekinimą.
M. Cohenas taip pat apkaltino savo buvusį darbdavį rasizmu. Anot jo, D. Trumpas kalbėjo, jog juodaodis negali vadovauti normaliai šaliai, taip pat sakė, kad juodaodžiai gyventojai nebalsuos už jį, nes jie „pernelyg kvaili“.
Be to, M. Cohenas prisipažino melavęs Kongresui, kai pasakojo apie derybų dėl dangoraižio „Trump Tower“ statybos Maskvoje terminus. „Aš sakiau, kad mes nutraukėme derybas 2016 metų sausį. Tai netiesa. Mūsų derybos buvo tęsiamos dar ne vieną mėnesį po to – per prezidento rinkimų kampaniją“, – pridūrė jis.
„Ponas Trumpas vadovavo deryboms dėl dangoraižio Maskvoje per rinkimų kampaniją ir melavo (to nedaręs). Jis melavo, nes niekada nesitikėjo laimėti rinkimus. Jis melavo, nes galėjo uždirbti šimtus milijonų dolerių iš nekilnojamojo turto projekto Maskvoje“, – pareiškė per klausymus buvęs D. Trumpo advokatas.
Specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui tiriant galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, M. Cohenas prisipažino davęs melagingus parodymus Kongrese apie kontaktus su rusais dėl šio projekto. Iš pradžių jis pareiškė nutraukęs visus kontaktus su rusais dėl „Trump Tower“ statybos 2016 metų sausį. Bet vėliau prisipažino, kad vedė derybas iki 2016 metų birželio.
Minesotos valstijos pareigūnai nustatė, kad šuo vardu Donaldas Trumpas buvo nušautas ne dėl politinių priežasčių, praneša televizijos kanalas „Fox News“, remdamasis Džeksono apygardos šerifo biuru.
Jo žiniomis, Aliaskos malamutas, priklausęs vietos gyventojui, buvo nušautas vasario 10 d. Po šio incidento ėmė sklisti gandai apie politinį konflikto pobūdį, nes šuns savininkas yra karštas JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkas ir taip pavadino savo augintinį Baltųjų rūmų šeimininko garbei. Gyvūną nušovęs kaimynas yra demokratų rėmėjas.
„Džeksono apygardos šerifo biuras ištyrė šuns žūties 2019 metų vasario 10 d. aplinkybes, kadangi šis incidentas paskatino spekuliacijas socialiniuose tinkluose. Nustatyta, kad jį nušovęs asmuo teisėtai gynė savo naminius gyvulius savo valdose“, – sakoma policijos pranešime.
Pasak pareigūnų, vien tik per trejus pastaruosius metus jie gavo 14 skundų dėl nušauto šuns savininko: jo augintiniai ir anksčiau pažeidinėjo privačios nuosavybės ribas, puldinėjo ir kandžiojo žmones, galabijo kaimynų ožkas, viščiukus ir kalakutus.
JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimas dėl Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimams artėja prie pabaigos. Tai pirmadienį pareiškė JAV generalinio prokuroro pareigas einantis Matthew Whitakeris. „Tyrimas, kiek aš žinau, netrukus bus baigtas, – sakė jis. – Tikiuosi, kad ataskaitą gausime kiek įmanoma greičiau“. Detalių M. Whitakeris neįvardijo.
Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
Buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovas R. Muelleris nuo 2017 metų gegužės su savo komanda tiria Rusijos įtaką 2016 metų JAV prezidento rinkimams ir galimas D. Trumpo rinkimų kampanijos štabo sąsajas su Maskva. R. Muelleris jau yra pateikęs kaltinimus virtinei asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Jie kaltinami melaginga priesaika, trukdymu teisėsaugos darbui ir mokestiniu sukčiavimu. Šeši asmenys pripažino savo kaltę ir bendradarbiauja su R. Muelleriu.
D. Trumpas ne kartą aštriai kritikavo tyrimą ir vadino jį „raganų medžiokle“. JAV prezidentas neigia bet kokius nelegalius susitarimus su Rusija. Ir M. Whitakeris praeityje kritiškai atsiliepė apie R. Muellerio tyrimą.
Įdomių detalių dėl vadinamojo Rusijos skandalo tikimasi iš buvusio D. Trumpo advokato Michaelio Coheno. Jis pradžioje norėjo viešai liudyti Kongrese, tačiau vėliau dėl saugumo priežasčių atšaukė šį ketinimą. Tada M. Cohenas gavo oficialių kvietimą vasario 8-ąją liudyti Žvalgybos komitete. Liudijimas nebus viešas.
M. Cohenas daugiau kaip dešimtmetį buvo artimas D. Trumpo patikėtinis. Dabar jie susivaidiję – buvęs prezidento advokatas bendradarbiauja su R. Muelleriu. Gruodį Niujorko teismas, be kita ko, dėl mokesčių vengimo ir melagingo liudijimo Kongresui skyrė M. Cohenui trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Jis prisipažino melavęs Kongresui, kai šis vykdė tyrimą dėl planuoto D. Trumpo statybų projekto Maskvoje. M. Cohenas bausmę pradės atlikti kovo 6-ąją.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas išėjo iš trečiadienį Baltuosiuose rūmuose vykusio susitikimo su demokratų mažumos Kongreso Senate lyderiu Chucku Schumeriu ir Atstovų Rūmų pirmininke demokrate Nancy Pelosi, kai šie neigiamai atsakė į jo prašymą skirti lėšų sienai Amerikos ir Meksikos pasienyje statyti, jeigu jis atnaujins federalinės vyriausybės darbą.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Tai papasakojo pats D. Trumpas tviteryje, taip pat kiti susitikimo dalyviai, kalbėdamiesi su žurnalistais.
„Ką tik išėjau iš susitikimo su Chucku ir Nancy, tai tik laiko gaišimas“, – parašė D. Trumpas. Prezidentas pasiteiravo demokratų lyderių, ar jie patvirtins „sienos arba plieno tvoros“ statybos pasienyje finansavimą, jeigu jis atnaujins vyriausybės darbą. „Nancy pasakė: „Ne“. Aš atsisveikinau, kol kas niekas nedirba!“ – pasakojo Baltųjų rūmų šeimininkas.
Anot Ch. Schumerio, D. Trumpas po neigiamo N. Pelosi atsakymo trenkė kumščiu į stalą ir pareiškė: „Tada mums nėra apie ką su jumis kalbėti“. „Mes vėl tapome (prezidento) įniršio liudininkais, nes jis negavo, ko norėjo, ir tiesiog išėjo iš susitikimo… Prezidentas tiesiog atsistojo ir išėjo“, – atskleidė derybų detales senatorius.
Jungtinėse Valstijose nuo gruodžio 22 d. nedirba dalis federalinės vyriausybės institucijų, nes respublikonams ir demokratams kol kas nepavyko susitarti dėl valstybės biudžeto, į kurį D. Trumpas nori įtraukti daugiau kaip 5 milijardus dolerių sienai JAV ir Meksikos pasienyje statyti.
Sveikindamas D. Trumpą Rusijos prezidentas priminė, kad Rusija – atvira dialogui. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas su Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais pasveikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, informuoja naujienų agentūra TASS.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Pasak Kremliaus spaudos tarnybos, V. Putinas savo sveikinime pabrėžė, kad „Rusijos ir JAV santykiai yra svarbiausias strateginio stabilumo ir tarptautinio saugumo faktorius, ir patvirtino, kad Rusija yra atvira dialogui su JAV įvairiausiais darbotvarkės klausimais“.
Be to, V. Putinas pasveikino ir buvusį JAV prezidentą George’ą Bushą jaunesnįjį.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) partijos garbės pirmininko, prof. Vytauto Landsbergio manymu, ar europarlamentaras Rolandas Paksas buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, reikia paklausti paties V. Putino.
Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Reikia paklausti Putino. Iš tikrųjų Putino evoliucija nuo Trumpo į Paksą būtų labai savotiška. Trumpas nenori su juo (V. Putinu. – ELTA) sveikintis nei kalbėtis po naujos agresijos (Ukrainoje – ELTA), aiškiai pasakęs, kad nesusitiks su juo, kol nepaleis ukrainiečių jūrininkų ir kariškių“, – neslėpdamas ironijos svarstė prof. V. Landsbergis.
Profesoriaus abejoja, kad po tokio JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo V. Putinas kaip kompensaciją bendradarbiavimui būtų pasirinkęs R. Paksą.
„Nematau čia kažko labai skirtingo nuo vaikų darželio“, – „Žinių radijui“ sakė V. Landsbergis.
ELTA primena, kad nušalintasis prezidentas R. Paksas teigia viešėjęs Maskvoje ir susitikęs su V. Putinu bei kitais aukštais Rusijos valdžios pareigūnais. Apie savo vizitą jis pranešė ketvirtadienį vos tik grįžęs iš Maskvos Vilniaus oro uoste, kur surengė spaudos konferenciją.
JAV gynybos sekretorius: Rusija vėl bandė įsikišti į Jungtinių Valstijų rinkimus. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Jimas Mattisas pareiškė, esą Rusija bandė kištis į JAV vidurio kadencijos rinkimus praeitą mėnesį, taip pat kaip 2016 metais, kai šalies prezidentu tapo Donaldas Trumpas.
Prasti Vašingtono ir Maskvos santykiai „be abejonės pablogėjo“, Rusijai bandant paveikti Jungtinių Valstijų rinkimų procesą, gynybos forume Kalifornijoje kalbėjo J. Mattisas.
„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl bandė įsikišti į mūsų rinkimus lapkritį, matome jų pastangas paveikti rinkimus“, – sakė Pentagono vadovas.
„Jų veiksmai, kuriais jie bando suardyti demokratinius procesus, turi būti sustabdyti. Mes padarysime viską, kad apsaugotume mūsų šalies demokratiją“, – tikino J. Matissas.
J. Matisso pareiškimai pasirodė po to, kai D. Trumpas staiga atšaukė susitikimą su V. Putinu G20 šalių viršūnių susitikimo metu. Pasak D. Trumpo, susitikimą jis atšaukė dėl Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą.
JAV teisėsaugos institucijos ne kartą yra perspėjusios, esą „amerikiečiai turi suprasti, kad užsienio valstybės, ypač – Rusija, bando paveikti viešąją nuomonę ir rinkėjų požiūrį, siekdamos destabilizuoti šalį“.
Pats prezidentas D. Trumpas yra pačiame tyrimo centre, kuriame aiškinamasi, ar Rusija galėjo paveikti 2016 m. prezidento rinkimus D. Trumpo naudai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė šeštadienį Buenos Airėse planuotą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Prieš išskrisdamas į G20 viršūnių konferenciją Argentinoje jis tviteryje savo sprendimą argumentavo tuo, kad Maskva iki šiol negrąžino Ukrainai sulaikytų jūreivių. „Aš vėl džiaugsiuosi svarbiu viršūnių susitikimu, kai tik ši situacija bus išspręsta“, – rašė D. Trumpas.
Rusijos pusė iki paskutinės akimirkos tikėjosi, kad abu prezidentai susitiks. Baltieji rūmai taip pat ruošėsi susitikimui. Jau buvo žinomos ir detalės, be kita ko, kad D. Trumpas ir V. Putinas 20 minučių kalbėsis akis į akį. Po to, vadovaujant prezidentams, turėjo kalbėtis daugiau abiejų šalių atstovų.
D. Trumpas antradienį pirmą kartą davė suprasti, kad dėl aštrėjančios Ukrainos krizės jam kyla abejonių dėl susitikimo. Dar prieš pat išskrendant ir prieš paskelbiant apie atšaukimą jis Vašingtone teigė nusprendęs susitikti su V. Putinu. Tam esą yra geras laikas.
Buenos Airėse D. Trumpas dvišalių pokalbių, be kita ko, susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir Japonijos premjeru Shinzo Abe. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas paskelbė ir apie susitikimą su Turkijos vadovu Recepu Tayypu Erdoganu.
„Mes žinias pirma parašome, paskui jas įgyvendiname“ (Teodoras Herclis)
Tai, ką puikiai suvokė XIX a. austrų žurnalistas ir teisininkas Teodoras Herclis (Theodor Herzl), teisininko mantiją iškeitęs į literato karjerą, pastaruosius pusantro šimto metų ketvirtoji valdžia vykdo su triuškinama jėga. Tik jei sionizmo pradininkas kovojęs su antisemitizmu ir siekęs sukurti Izraelio valstybę, tai yra, vietą po saule, kurioje žydų tauta galėtų saugiai plėtoti savo unikalias vertybes, ir žodžio galią perkurti pasaulį naudojęs savo tautos sąmoningumui sutvirtinti, dabartiniai ideologai siekia priešingų tikslų: ištrinti tautas ir valstybių sienas ir sukurti mišrią kosmopolitinę globalią rasę.
Ir jei Herclis buvo fanatiškas idealistas, tai kairiojo liberalizmo apologai, XXI a. valdantys kone visą didžiąją pasaulio žiniasklaidą, yra varomi pirmiausia ciniško valdžios svaigulio perdalinti pasaulį, nusavinti neaprėpiamus išteklius ir tapti žinijos pranašais, kurioje žmogus būtų padarytas ne pagal Dievo paveikslą, bet „visagalio“ ir nuolat save perkuriančio (perkonstruojančio) ateistinio gyvūnžmogio prototipą su numanomomis implantais pagerintomis smegenimis ir iš atliekų perdarytais – mat natūralių žaliavų nebebus – persodinamais perpetuum mobileorganais; arba gyvame donore išaugintomis naujomis ir sveikomis ir nė kiek nenatūraliomis, o greičiausiai genetiškai perdirbtomis detalėmis. Tokio primityvumo pakaitalų nebuvo sumąstę nei neandertaliečiai, nei Velykų salų aborigenai. Jeigu ką, pirmykščiai žmonės kaldindavo skulptūras ar gamindavo totemus ir lėles. Paversti savo kūną bedvase (tai yra, lėle), idealiu atveju marionete, ateiti į galvą galėjo mažne vien mengelizmo pradininkams bei sekėjams.
Theodor Herzl. Wikipedia foto
Žodis didžiosiose pasaulio kultūrose esti šventas, galutinė jo svarba suteikiama tikėjimui aukštesne nei žmogaus galia, teisė kalbėti – Dievo vietininkams žemėje, o išminčiai iškeliami į luomų ir sprendimų galios viršūnę. Tačiau natūrali baimė prieš visatos Kūrėją, arba dvasinę sąmoningą Jėgą, buvo nuolat išbandoma Jo Priešų, žmogų padarančių aklu įrankiu, idant nesusivokdamas kas esąs šis griautų nusistovėjusią tvarką ir tradicijas mainais į efemerišką „geresnį rytojų“, kuris niekada neateina. Tokiais istoriniais laikotarpiais būdavo sparčiai prarandama didžiulėmis pastangomis įsteigta gerovė ir taika, normalus santykis su būtimi ir gamta, žmogus žmogui tapdavo priešu, žūdavo viltis ir meilė, smukdavo kultūra, o civilizacijos laimėjimai virsdavo griuvėsiais ir dulkėmis.
Daryti pažangą, nestovėti vietoje, tobulintis, siekti glaudesnio tautų bendradarbiavimo (brolybės) – tokia idėja niekada neprieštaravo visų dvasinių tradicijų žinijoje aptinkamiems įstatymams žmogui, veikiau net buvo kildinama iš paties Dievo. Todėl jose kalbama apie pavojų užimti Jo vietą ir ne Jo vardu, ne Jo priemonėmis keisti kosminės sąrangos dėsnius. Sugriauti šiosios hierarchiją, vadinasi, prarasti būtiną savisaugos instinktą ir pasinerti į juodus nežinomų galių vandenis, į drumzlinus verpetus, iš kurių išnirus jus gali pasitikti tik Charonas, prieš tai pagal nūdienos „žynių“ vadybininkų rekomendacijas sudaręs klastingą sandėrį su Marsu, o šis, kaip tikras „mūsiškis“, nukreipęs ietį prieš saviškius, juk atnešiąs Stikso keltininkui didžiausią pelną? Vargšas Marsas! Nagi ir smogė jam peiliu į nugarą feminizmo vėliavą nešanti žmona Nerija!
Tiesa, po pažinties su Charonu jums gali tekt bendrauti ne su, tarkim, šv. Petru, kurio paslaugų atsisakėt, bet su tais padėjėjais, kurie „užkūrė pragarą jūsų priešui“ ir netikinčius naujuoju progresyvizmu ištrėmė į ledines Marso dykumas užu gimtosios planetos. Panašias draugystes įvaizdina ir nevaržomą spaudoje skelbiamų manifestų manifestaciją pasaulių pragarmėse įkandin Jeronimo Boscho perteikia Šarūnas Sauka ir kiti dailininkai intuityvistai. „Ar tau neprimena šios diẽnos Romos imperijos žlugimo?“ – neseniai pasiteiravo vienas profesorius, filosofas ir civilizacijų tyrinėtojas. Lygiai taip pat retoriškai (kadangi panašumas akivaizdus) atsakiau: „Žinoma, tik anuomet į pagalbą atėjo krikščionybė. Kas ateis dabar?“
Kaip tyčia, vos susidūrus su kraupia Hado tikrove, vis arčiau, visai arti lyžtelinčia kruvina puta, kai akistata tampa nebepakeliama, tučtuojau skubu nusiraminti – pasižiūrėti siaubo filmo. Vienas paskutiniųjų buvo visai vykęs „Kliedesys“ (Delirium). Deja, didžiam mano nusivylimui, nė vienas virtualus siaubas (mistika) nė iš tolo neprilygsta tikrovėje vykstantiems procesams, ir tik laikinai suteikia ironišką refleksijos katarsį. Iki pirmo kompiuterio įjungimo ir pirmosios žinių eilutės.
Trampo meškiukai – prekyboje
Romos imperijos žlugimo priežastys – per keletą šimtmečių išsamiai išgvildenta tema, bet ją norima paversti banalia ir todėl „ne brendu“, kaip smulkiam niekšeliui ir kišenvagiui paprasčiausiai nugvelbti sąsajas ir tapatumus su nieko naujai fundamentalaus, nebent naujas žinių pateikimo ir įkūnijimo formas, taip ir neišradusia žmonija. Visas nūnai progresyvistų diegiamas visuomenėse „žmogaus teises ir laisves“ galima aptikti Romos imperijoje, paveldėjusiose papročius iš šumerų, babiloniečių ar graikų (laisvą visokiausio tipo partnerystę, vergijos formas, prekybą žmonėmis, suktą karybą ir taip toliau ir panašiai). Skirtumas tik tas – ir grąsiai baugus – kad anuomet į „biblinius“ papročius atokiai nuo „Europos civilizacijos lopšio“ gyvenančios tautos ir bendruomenės, kad ir „barbarai“ baltai, gyvenę pagal visai kitus etikos kodeksus, būtų žvelgę it avinas į naujus vartus, o globalizacijos amžiuje jie tampa visų priederme ir prievole.
Pagal Herclio dėsnį, tai, kas įkyriai kartojama žiniose (andai aikštėse), ilgainiui tampa tiesa, tiesa – teise, teisė – prievarta diegiamu įstatymu. O pagal psichologijos dėsnius žinių turiniu besąlygiškai tiki ir jį remia žmonės, kurie nieko bendra su peršamomis vertybėmis neturi, nėra to vaisiaus ragavę ir juolab patyrę padarinių, arba naiviai tikisi niekada su tais dalykais nesusidurti. Su viena sąlyga: idėjos turi būti įvilktos į humanišką rūbą. (Prekyba vaikais – į jų „teises“ be jų pačių ir tėvų žinios, žemių aneksija – į mažumų „gynimą ar apsisprendimą“, karas svetimoje teritorijoje – į „humanitarinę pagalbą“, žaliavų ir išteklių užgrobimas – į „užsienio investicijas“, kultūrinio, kalbinio ir rasinio identiteto išstūmimas – į kitataučių ir pabėgėlių „teises“, ir taip be galo). Mokyklų, universtitetų ir valdžios institucijų palaikoma žinių versija iš karto angažuoja jaunąją kartą. Jos skirtos tiems, kurie skaito žinias ir jomis tiki. Romėnai gal ir karstuose vartosi, vėlių paštu sužinoję apie jų garsiosios teisės pakitimus ir transformacijas, nes jie bent jau daiktus vadino tikrais vardais. Šiuo pamatu kuo toliau, tuo labiau skaldoma tarptautinė bendrija ir jos priimti tarpusavio įsipareigojimai, paskutiniu metu ypač atakuojamas pagrindinis sveiko proto ir vilties ramstis – Jungtinės Tautos. Tačiau niekada nebūna taip, kad propagandos iniciatoriai nebūtų atleisti nuo skelbiamų prievolių, o jos vykdytojai vietoj 30 sidabrinių dažniausiai gauna draugėn Charono kompaniją.
Kam, sakysite, skirtos ideologijos? Ar jos sąžiningai, kaip pridera minties pionieriams, ginčijasi dėl tiesos ar geresnės visų žmonių ateities? Tikrai ne. Tuo užsiima filosofai, idėjas kelia vizionieriai ir pasaulėžiūros grindėjai. Ideologija – bet kuri – yra politizuotas supaprastintų mąstytojų minčių kratinys, kuriame kiekviena formuluotė tarnauja tik ideologams žinomiems tikslams. Kitaip sakant, ideologai yra originalių mąstytojų darbų plagiatoriai, išmėsinėjantys tekstus ir sudarinėjantys savas politines suvestines, kuriose tam tikru ritmu turi it plienas spindėti metaliniai ir nepalaužiami šūkiai, galintys pasiekti mases. Ryškus pavyzdys yra Hitlerio „Mein Kampf“, sukurptas iš kada nors girdėtų ir studijuotų veikalų citatų, palankių trečiojo Reicho reikalui. (Sąrašą pratęskite patys). O kai masių pasąmonė ir kūno atoveiksmiai yra pakankamai prifarširuoti pasikartojančių žodžių darinių, ateina metas skelbti „demokratinius rinkimus“, referendumus, revoliucijas, perversmus ar kažką panašaus.
Dabartiniai ideologai norėtų, kad visos iki jų egzistavusios ideologijos nugarmėtų po žeme ir netrukdytų jiems išmušusiai valandai. Ir ne tik ideologijos, bet ir visas mokslas, kuris prieštarauja tam, kad būtų vykdomas mokslo apiplėšimas ir jo pasiekimų naudojimas neaiškiems politikos avantiūristams, įgyjantiems tai vienoje, tai kitoje šalyje hipertrofuotą galią veikti žmones ir valstybes.
Tačiau ideologija yra paremta masių sąmonės manipuliacijomis, kurios paveikios būtent dėl aliuzijų į vienam ar kitam sluoksniui svarbias vertybes. Tas vertybes sutelkus ir supriešinus pagal numatytą seką, išvengti chaoso (klasikinės anarchijos) įvairių bendruomenės sluoksnių sąmonėje ir veiksmuose tampa beveik neįmanoma.
Kokiam bepročiui ateitų į galvą griežto režimo kalėjime paskelbti liberalizmą (laisvę)? O štai SSRS, „tautų kalėjime“, liberalizmas buvo įdiegtas iš karto, vos tik subraškėjo jo siūlės. Tuomet pasimatė, kuriose Sovietų Sąjungos dalyse kalėjimo „poniatkės“ ir elgesio modeliai turi ilgametį stažą, ir kuriose respublikose tęsia šlovingas komunistinės ideologijos tradicijas. Kaip „laisvė“, mindoma tų pačių klanų, akyse virsta savivale. Lietuva gavo pakankamą dozę šios indoktrinacijos, kuri transformavosi į vakarų demokratijos ir laisvės sampratą. Tačiau ši transformacija neatmetė okupacijos padarinių, todėl nesugebėjo pateikti savos interpretacijos. Mūsų valstybės žiniasklaida laviruoja tarp autentiškų ir pavienių, istoriškai gerokai pavėluotų bandymų atgauti savą savivertę įprasminant valstybingumo žymenis, ir juos totaliai užgožiančių globalistinių ideologijų smurto, siaubiančio kontinentus. Šiaip jau tuštybių, nešvankybių ir keiksmų prisotintas laidų ir filmų turinys, ugdantis išlepusį, aštrių malonumų ieškantį žiaurų plevėsą, kurtinantis nusigyvenusio popso lalėjimas vos paspaudi pultelio mygtuką su gyvenimo tikrove prasilenkia taip, kad nė pamojuoti vienas kitam negali. Ekrano gyvenimas sau, gyvenimas – ne mums.
Teodoro Ruzvelto ir sužeisto lokio istorija
Štai kasdien per pagrindines dienos žinias pateikiama socialinių tinklų analizė. Simpatiška mergina skaito tviterį ir feisbuką, bet atranda labai kryptingus dalykėlius. Prieš kelias dienas pateiktas „žurnalistinės analizės“ pavyzdys sukrėtė paprastumu. Buvo pranešta, jog FOX News, vienintelis kanalas skelbiantis realias žinias apie JAV prezidentą Donaldą Trampą, reklamavo naują žaislą – simpatingą meškiuką su geltonų plaukų sruoga ir šlipsu, pavadintą „Trumpy bear“. Ir kaip vienintelį teisingą liaudies komentarą diktorė perskaitė kažokio piliečio atsaką, kuriame šis meškiukas lyginamas su rusų meška. Suprask, dirba tas Trampas rusams, oi kaip dirba…
O gal reikėjo pasidomėti, kaip ši idėja kilo? Juk akivaizdu, kad „Trumpy bear“ pratęsė prezidentinę tradiciją ir buvo padarytas pagal Teodoro Ruzvelto „Teddy bear“. „Teddy bear“ rinkoje atsirado po legendos, kada JAV prezidentas medžioklės metu pagailėjo nušauti sužeistą žvėrį – juodąją mešką. Puiki verslininkų uoslė ir švelnus humoras. Ir nieko bendra su politika.
Neabejoju, kad meškiukas Trampas atneš milijardus žaislų pramonei. Užtat kokius milijardus Lietuvai atneš tokio lygio žinios, kasdien žeminačios JAV prezidento įvaizdį? Gal galima per žinias pranešti apie opozicionierių kairiarankį (pateikti nuotrauką, kai dokumentai pasirašomi kaire), kuris tokiu būdu akivaizdžiai tarnauja kairiesiems, veikiausiai Kremliui? Sudie, proteli.
Štai tokio lygmens yra „teisinga“ žiniasklaida Lietuvoje. Bet man atrodo, kad panašiais kurioziniais atvejais net Herclio dėsnis nesuveiks, jau nekalbant apie tai, kad Trampas kaip tyčia jo idėją stiprina ir palaiko, kaip koks superpatriot tankas atlaikydamas visų šalių antitautininkų ir antivalstybininkų laviną. Meškiuko nuotykiai tik prasideda ir gresia tapti ideologiniu fetišu. Kas žino, kas laukia „liberalų“ jų eteriuose, kuriuose jie jau dabar primena nuo šimtakojų apsvaigusius lemūrus blizgančiomis akutėmis? Gaila prarasti ganyklas…
Tokiomis aplinkybėmis geriausia žiūrėti gražius filmus apie gamtą ir astronomiją. Nuo ten iki prarasto dangaus – ne taip ir toli.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė galįs atšaukti planuojamą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl Maskvos ir Kijevo konfrontacijos Kerčės sąsiauryje, praneša BBC.
D. Trumpas dienraščiui „The Washington Post“ sakė laukiantis „išsamios ataskaitos“ apie sekmadienį įvykusį incidentą, kai Rusija apšaudė ir sulaikė tris Ukrainos laivus.
Planuota, kad JAV ir Rusijos vadovai susitiks penktadienį ir šeštadeinį Buenos Airėse vyksiančio G20 viršūnių susitikimo kuluaruose.
Tačiau D. Trumpas „The Washington Post“ pabrėžė, kad jo nacionalinio saugumo komandos parengta ataskaita lems, ar susitikimas įvyks.
„Gal susitikimas (su V. Putinu) neįvyks. Gal susitikimas net neįvyks. Man nepatinka tokia agresija. Visai nenoriu tokios agresijos“, – kalbėjo jis.
Per D. Trumpo ir V. Putino susitikimą planuota aptarti saugumo ir ginklų kontrolės klausimus bei padėtį Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, informavo JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
Tuo metu kiti JAV pareigūnai ragino Europos šalis imtis daugiau veiksmų, siekiant padėti Ukrainai.
Valstybės departamento atstovė Heather Nauert pažymėjo, kad Vašingtonas nori matyti griežtesnį sankcijų Rusijai įgyvendinimą.
Skandale, kilusiame dėl numanomo suokalbio tarp Donaldo Trumpo rinkimų štabo darbuotojų ir Rusijos, ne mažiau kaip tris kartus figūruoja Izraelis, tvirtina ispanų laikraštis El Mundo. Paskutinis pagal laiką atvejis „rodo, kad kažkoks aukšto rango Izraelio valdininkas (gal gynybos ministras Avigdoras Libermanas) bendradarbiavo su Polu Manafortu (buvusiu Trumpo štabo vadovu), kad apdergtų Ukrainos opozicijos lyderę Juliją Timošenko ir paremtų prorusišką Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovičių“, rašo korespondentas Pablas Pardas.
„Buvo planuojama apkaltinti antisemitizmu Timošenko, o tuo pačiu, pagal asociaciją, tuometę JAV valstybės sekretorę Hilari Klinton, kuri kritikavo Janukovičių; galutinis tikslas – pasiekti, kad Kijevas suartėtų su Vašingtonu“, – rašo laikraštis, remdamasis dokumento 17-uoju puslapiu, kuriame Manafortas praėjusį penktadienį pripažino savo kaltę ir atsidavė specialiojo prokuroro Roberto Miulerio žinion.
„Dokumente aprašoma, kad Manafortas surežisavo schemą, siekiant tikslo, kaip jis tada tvirtino laiške, jog „Obamos žydai“ paspaustų (JAV) administraciją, kad toji atsisakytų Timošenkos ir paremtų Janukovičių“. Strategija numatė „skleisti straipsnius apie tai, kad kažkoks aukšto rango asmuo iš kabineto (kritikavęs Janukovičiaus poelgį su Timošenko) laikosi antisemitinių pažiūrų, nes palaiko Timošenko“.
Tuo tikslu būsimasis Trumpo štabo vadovas „privačiai koordinavo su vienu aukštu pareigūnu iš Izraelio vyriausybės, kaip paskleisti viešą pareiškimą, kuriame ta istorija būtų paviešinta“, rašo autorius, pranešdamas, kad tai buvo 2012 metų spalio mėnesį, prieš keletą dienų iki prezidento rinkimų JAV ir parlamento rinkimų Ukrainoje.
Manafortas elektroniniame pašte pasigyrė, kad apie tariamą Timošenkos ir ponios Klinton antisemitizmą parašys bulvarinis leidinys New York Post. „Po naujienos išspausdinimo Manaforto komanda ketino pranešti Obamos vyriausybei, kad Mitas Romnis (Obamos varžovas 2012 metų rinkimuose, – red. past.) įtikino „aukštą pareigūną iš Izraelio vyriausybės“ neminėti savo komunikate paramos, kurią Vašingtonas teikė Timošenko. Tokiu būdu jis tikėjosi „užsitikrinti (Obamos – red. past.) vyriausybės palankumą Janukovičiaus atžvilgiu“, – sakoma straipsnyje.
2012 metų spalio 27-ąją „Izraelio URM išspausdino komunikatą rusų kalba, kuriame rūsčiai pasmerkė Timošenkos paktų su jos šalies ultradešiniaisiais politiką“, rašo autorius. Tuo metu A. Libermanas buvo Izraelio užsienio reikalų ministras.
Julija Timošenko
Amerikos žiniasklaida pamanė, kad „aukštas pareigūnas iš Obamos kabineto“ – tai Hilari Klinton. „Izraeliečiai spėja, kad „aukštas pareigūnas“ iš tos šalies, kuris, kaip manoma, koordinavo savo veiksmus su Manafortu ir savo iniciatyva išleido diplomatinę notą rusų kalba, – tai Libermanas. Tačiau planas žlugo, nes nei New York Post, nei kiti leidiniai neišspausdino melagingos naujienos apie Klinton „antisemitizmą“, – sakoma straipsnyje.
Autorius primena du atvejus, kai „Rašageito“ skandale buvo minėtas Izraelis. Trumpo rinkimų štabo patarėjas Džordžas Papadopulas „turėjo kontaktų su Izarelio žvalgyba“, tvirtina laikraštis, remdamasis jo žmona ir buvusiu Australijos užsienio reikalų ministru Aleksanderiu Dauneriu.
2016 metų gruodį būsimasis Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Maiklas Flynas slapta susitiko su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku, tvirtina leidinys. Parodymuose Miuleriui ponas Flynas pareiškė, kad „gana aukštas prezidento pereinamosios komandos narys liepė jam susisiekti su aukštais pareigūnais iš užsienio vyriausybių, įskaitant Rusiją“, ir paprašyti jų „atidėti“ Izraelio gyvenvietes smerkiančią rezoliuciją „arba balsuoti prieš ją“ JTO Saugumo Taryboje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paneigė savo buvusio teisininko teiginius, esą jis iš anksto žinojo apie 2016-aisiais įvykusį savo šeimos narių ir rinkimų kampanijos vadovų susitikimą su rusų teisininke.
„Aš nežinojau apie susitikimą su mano sūnumi, Donu jaunesniuoju“, – tviteryje tikino D. Trumpas.
„Skamba taip, lyg kažkas išsigalvotų istorijas, mėgindamas išbristi iš su tuo nesusijusių bėdų“, – pareiškė D. Trumpas, nurodydamas į buvusio savo teisininko Michaelo Coheno, su kuriuo yra susipykęs, atžvilgiu pradėtą federalinį tyrimą.
Prezidento sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis, žentas Jaredas Kushneris ir tuometis rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas 2016 metų birželio 9 dieną „Trumpo bokšte“ Niujorke susitiko su rusų teisininke Natalija Veselnickaja. Ji siūlė suteikti Rusijos vyriausybės turimos informacijos, esą kompromituojančios tuometę D. Trumpo varžovę Hillary Clinton.
D. Trumpas, jo sūnus, teisininkai ir kiti administracijos pareigūnai atkakliai tvirtino, kad prezidentas nieko nežinojo apie šį susitikimą iki 2017-ųjų liepos, kai apie jį paskelbė žiniasklaida.
Tačiau, anot televizijos tinklų CNN ir NBC, buvęs D. Trumpo teisininkas M. Cohenas tvirtina pats buvęs patalpoje, kai Donaldas jaunesnysis pranešė tėvui apie rusų pasiūlymą susitikti. D. Trumpas pasiūlymui esą pritarė. Tiesa, teigiama, kad M. Cohenas neturi jokių įrodymų, galinčių paremti jo versiją.
Jungtinės Amerikos Valstijos turėtų vertinti Europą kaip artimiausią sąjungininkę, prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą kreipdamasis į prezidentą Donaldą Trumpą sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas, pabrėždamas, kad Europa gynybai skiria kelis kartus daugiau nei Rusija.
„Miela Amerika, vertink savo sąjungininkus, nes, tiesą sakant, neturi jų tiek jau daug. Ir, miela Europa, daugiau lėšų skirk savo gynybai, nes visi nori, kad jų sąjungininkas būtų gerai pasiruošęs ir apsirūpinęs“, – kalbėjo D. Tuskas. „Pinigai – svarbu, bet dar svarbiau turėtų būti tikras solidarumas“, – pridūrė jis.
Be kita ko, D. Tuskas mėgino atremti teiginį, kad tik JAV gina Europą. Jis priminė, kad Europa pirmoji plačiu mastu sureagavo po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių JAV ir po to vykusiame Afganistano kare neteko 870 karių.
„Mielas pone prezidente, prašau, prisiminkite tai rytoj, kai susitiksime NATO viršūnių susitikime, o dar svarbiau – prisiminkite tai, kai Helsinkyje susitiksite su (Rusijos) prezidentu Vladimiru Putinu. Visada gerai žinoti, kas tavo strateginis draugas, o kas – strateginė problema“, – sakė EVT vadovas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nerimsta ginče su NATO partnerėmis dėl didesnių išlaidų gynybai. Kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime jis pareikš, kad į Jungtines Valstijas negalima žiūrėti kaip į „pasaulio kiaulę taupyklę“, antradienį Vašingtone sakė Baltųjų rūmų atstovas Hoganas Gudley’us. „Tai turi liautis“, – pridūrė jis, informuoja agentūra „Reuters“.
D. Trumpas prieš tai vėl sukritikavo Aljanso partneres. Laiške NATO sąjungininkėms jis priekaištavo, kad šios nepakankamai investuoja į savo pačių gynybą. Apie tai antradienį rašė „New York Times“.
„Kaip mes aptarėme per jūsų viešnagę balandį, Jungtinėse Valstijose didėja frustracija dėl to, kad kai kurios sąjungininkės, priešingai nei žadėjo, nepadidino išlaidų“, – laikraštis cituoja D. Trumpo laišką Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
„Jungtinės Valstijos ir toliau Europos gynybai skiria daugiau lėšų. Tuo pat metu žemyno, įskaitant Vokietijos, ekonomikai, einasi gerai, o saugumo iššūkiai yra įvairiapusiai. Tai mums nebepakeliama“, – rašė prezidentas.
NATO valstybės 2014 metais sutarė savo išlaidas gynybai iki 2024-ųjų didinti 2 proc. BVP link. Tačiau Vokietija, pavyzdžiui, išlaidas gynybai 2019-aisiais ketina auginti tik nuo 1,2 proc. iki 1,3 proc.
Likus dviem savaitėms iki pirmojo savo viršūnių susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasiruošęs kompromisams beveik visomis temomis. Išimtis yra Krymo pusiasalis, pirmadienį Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Krymas yra neatskiriama Rusijos dalis, pabrėžė D. Peskovas. Šios temos, anot jo, viršūnių susitikimo darbotvarkėje nėra. Visais kitais klausimais V. Putinas esą mėgins ieškoti kompromiso su D. Trumpu.
Abiejų prezidentų viršūnių susitikimas planuojamas liepos 16-ąją Suomijos sostinėje Helsinkyje. JAV vyriausybė susitikimo temomis įvardijo įtemptus abiejų šalių santykius ir nacionalinio saugumo klausimus. D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas neatmetė galimybės, kad JAV prezidentas susitikime kalbės ir apie Rusijos grąžinimą į G7 grupę (G8).
V. Putinas ir D. Trumpas jau yra susitikę konferencijose, tačiau jų viršūnių susitikimo dar nėra buvę.
Rusija ir JAV, be kita ko, nesutaria dėl konfliktų Sirijoje ir Ukrainoje. JAV, kaip ir ES, nepripažįsta, kad 2014-aisiais aneksuotas Ukrainos Krymo pusiasalis yra Rusijos. Be to, JAV dėl spėjamo Rusijos kišimosi į JAV rinkimus ir kaltinimų kibernetinėmis atakomis prieš JAV energetikos tinklus ir telekomunikacijos infrastruktūrą yra paskelbusios Rusijai ekonomines sankcijas.
Apie atsistatydinimą paskelbė JAV ambasadorius Estijoje. Pranešama, kad tokį jo žingsnį paskatino JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarai apie sąjungininkus Europoje, informuoja BBC.
JAV prezidentas neseniai nurodė įvesti muitus kai kurioms prekėms iš Europos Sąjungos ir griežtai kritikavo NATO partnerius.
„Prezidento pareiškimai apie tai, kad Europos Sąjunga siekia pasinaudoti JAV kaip kiaule taupykle arba kad NATO yra lygiai tokia pat bloga kaip NAFTA (Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartis), yra ne tik faktiškai klaidingi, bet ir įrodo, kad man atėjo metas trauktis“, – JAV ambasadorius Estijoje James’as Melville’is rašė draugams feisbuke.
J. Melville’į ambasadoriumi Estijoje paskyrė buvęs JAV prezidentas Barackas Obama 2015 m.
Kai kurie kiti JAV diplomatai pastaraisiais mėnesiais taip pat pasitraukė iš einamų pareigų. Sausį atsistatydino JAV ambasadorius Panamoje Johnas Feeley, kuris sakė nebegalėjęs likti poste dėl prezidento D. Trumpo.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsargiai vertina liepos 16 d. Suomijos sostinėje Helsinkyje planuojamą JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą.
Užsienio žurnalistams Briuselyje Lietuvos vadovė sakė, kad daug lūkesčių į šį susitikimą nededanti. Prezidentė, atsakydama į žurnalistų klausimą, priminė, kad JAV vadovas Donaldas Trumpas neseniai buvo susitikęs su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.
„Matysime ateityje. Mes jau matėme vieną aukšto lygio susitikimą tarp Kimo ir prezidento. Pamatysime, kas nutiks. Mes neturime daug lūkesčių, esame labai atsargūs“, – žurnalistams Briuselyje penktadienį kalbėjo D. Grybauskaitė.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams nepaneigė, kad Rusijos įvykdyta Ukrainos Krymo pusiasalio aneksija gali būti pripažinta, kai jis liepos mėnesį susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša naujienų agentūra AFP.
Žurnalistų paklaustas, ar JAV pozicija nesikeis ir ji toliau reikš nepritarimą 2014 m. įvykusiai aneksijai, D. Trumpas atsakė, kad „teks pažiūrėti“.
D. Trumpo atsisakymas patvirtinti ilgalaikį JAV nepritarimą Rusijos intervencijai Ukrainoje turėtų kelti nerimą Europos sąjungininkams prieš liepos mėnesį įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Vakarų valstybių lyderiai dalyvaus NATO susitikime Belgijoje liepos 11 d., o po kelių dienų, liepos 16 d., JAV prezidentas Helsinkyje susitiks su V. Putinu.
Pripažinimas, kad Krymas niekada nebeatiteks Ukrainai, būtų itin didelė Rusijos pergalė, kuriai po aneksijos buvo įvestos griežtos tarptautinės prekybos sankcijos.
