Metro reklama. Slaptai.lt nuotr.

Seimas plenariniame posėdyje ketvirtadienį priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, papildytą prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymais.

Už tai, kad įstatymas būtų priimtas nepakeistas, tai yra be prezidentės pataisų, balsavo 18 parlamentarų. Už tai, kad būtų priimtas su prezidentės siūlomomis pataisomis, balsavo 68 Seimo nariai. Susilaikė 28 Seimo nariai.

Antru balsavimu už tai, kad įstatymas būtų priimtas su visais prezidentės siūlymais, balsavo 111 Seimo narių, prieš nebuvo, susilaikė 4 parlamentarai.

ELTA jau rašė, kad Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, siekdamas gerinti investicijų aplinką, inovacijų diegimą į viešąjį transportą, vadovaudamasis Europos Komisijos raginimu veiksmingai spręsti transporto keliamų spūsčių ir ekologines problemas bei, naudojant kuo mažiau žalos aplinkai darantį transportą, pagerinti Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas.

Spalio pabaigoje prezidentė D. Grybauskaitė projektą vetavo, teigdama, jog šį įstatymą reikia taisyti, kad jis atitiktų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę, būtų panaikintos įstatymo interpretavimo galimybės ir užkirstas kelias interesų grupėms juo piktnaudžiauti. Prezidentė siūlė įstatyme numatyti, kad savivaldybė prisiima visišką finansinę atsakomybę ne tik dėl projekto įgyvendinimo būdo pasirinkimo, bet ir dėl veiklos gyvybingumo palaikymo bei visas su tuo susijusias finansines rizikas.

Antradienį Seimas nepritarė prezidentės veto ir nusprendė grįžti svartyti Metropoliteno įstatymo projektą.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienio posėdyje bendru sutarimu pritarė visiems prezidentės siūlymams. Kaip Eltai antradienį sakė komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, jeigu prezidentė reikalauja patikslinti dalykus dėl atsakomybės esant nuostolių, kas atsakys, ar valstybė, ar savivaldybė, jo nuomone, dėl to neverta konfliktuoti, o pats įstatymas atveria galimybes, jeigu ateityje atsirastų suinteresuotas investuotojas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.09; 03:00

Metro. Azerbaidžano sostinė Baku. Slaptai.lt nuotr.

Trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje bus svarstomas Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Eltai sakė, kad, jo nuomone, komitetas pritars prezidentės teiktoms pataisoms ir „pabaigs konfliktinę situaciją“.

„Jeigu prezidentė reikalauja patikslinti kai kuriuos dalykus, atsakomybės esant nuostolių klausimą, kas atsakys, ar valstybė, ar savivaldybė, prašo patikslinti geležinkelio sąvoką į metropoliteno sąvoką – aš nemanau, kad dėl to verta konfliktuoti.

O apskritai vis tiek įstatymas atveria tam tikras galimybes, o ar tai bus kada nors realybėje, ar nebus – tai kitas dalykas. Jeigu atsiras privatus investuotojas, kuris norės investuoti pinigų, tai kodėl uždaryti tokią galimybę“, – Eltai sakė R. Sinkevičius.

Kaip ELTA jau rašė, Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą. Už Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą balsavo 62, prieš buvo 6, susilaikė 31 Seimo narys.

Seimas šį įstatymą priėmė siekdamas gerinti investicijų aplinką, inovacijų diegimą į viešąjį transportą, vadovaudamasis Europos Komisijos raginimu veiksmingai spręsti transporto keliamų spūsčių ir ekologines problemas bei, naudojant kuo mažiau žalos aplinkai darantį transportą, pagerinti Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas.

Spalio pabaigoje prezidentė Dalia Grybauskaitė projektą vetavo, teigdama, jog šį įstatymą reikia taisyti, kad jis atitiktų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę, būtų panaikintos įstatymo interpretavimo galimybės ir užkirstas kelias interesų grupėms juo piktnaudžiauti. Prezidentė siūlo įstatyme numatyti, kad savivaldybė prisiima visišką finansinę atsakomybę ne tik dėl projekto įgyvendinimo būdo pasirinkimo, bet ir dėl veiklos gyvybingumo palaikymo bei visas su tuo susijusias finansines rizikas.

Antradienį Seimas nusprendė iš naujo svarstyti prezidentės vetuotą Metropoliteno įstatymo projektą.

Už sprendimą grąžinti įstatymo projektą svarstyti balsavo 83 Seimo nariai. Prie Metropoliteno įstatymo projekto Seimo plenariniame posėdyje bus grįžta lapkričio 8 dieną.

Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Seime komentuodamas prezidentės veto dėl Metropoliteno įstatymo projekto, teigė, kad šiuo įstatymu, nors politikų ir buvo siūloma, jog valstybei nereikės finansuoti metropoliteno projektų, o visą finansinę atsakomybę prisiims tik savivaldybės, įsigilinus atidžiau į įstatymo projektą, pasak A. Molio, galima matyti teisinių interpretacijų, pagal kurias įgyvendinus metropoliteno įstatymą valstybė turės prisiimti finansinę naštą, kuri pagal šį projektą yra didžiulė.

A. Molis pabrėžė, kad jeigu savivaldybės norėtų iš tikrųjų imtis metropoliteno įstatymo įgyvendinimo, jos sėkmingai galėtų tai daryti ir be šių įstatymo pataisų.

Pasak patarėjo, projektas brangiai kainuotų, antra, nežinoma tokių pavyzdžių, kad toks projektas būtų finansiškai pelningas.

Patarėjas taip pat pažymėjo, kad dabartiniame įstatymo projekte nėra aišku, apie kokią viešojo transporto rūšį kalbama: ar apie geležinkelius, ar apie keleivinį bėginį transportą. Šių rūšių transportui skiriami skirtingi transporto priemonių reikalavimai. Jiems nustatomi skirtingi saugumo, licencijavimo reikalavimai. Pasak patarėjo, dar svarbiau, kad šitų rūšių transportui taikomi skirtingi finansinių įsipareigojimų reikalavimai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.07; 05:47

Kinijos kariuomenė. Reuters nuotr.

Europos parlamentas (EP) plenarinėje sesijoje balsavo dėl rezoliucijos, kuria raginama neleisti Kinijai perimti Europos strateginės infrastruktūros. EP Užsienio reikalų komitetas pažymi, kad Kinija sistemingai bando paversti savo ekonominę galią į politinę įtaką, daugiausiai per strategines infrastruktūros investicijas sukuriant naujas transporto linijas.

ELTA primena, kad EP kreipėsi į šalis, kurios priklauso 16+1 formatui (Kinijos iniciatyvai stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą transporto, finansų, investicijų bei kituose sektoriuose su 5 Balkanų ir 11 ES šalių (tarp kurių yra Lietuva), kad su jomis būtų sutarta dėl bendros ES pozicijos dėl Kinijos planuojamos infrastruktūros plėtros. 

Kinijos įsitraukimas į strateginius infrastruktūros projektus ir dėl to potencialiai išaugusi jos politinė įtaka, pasak EP Užsienio reikalų komiteto, pažeistų bendrąsias ES pozicijas su Kinija. Kartu šalys narės pakviestos stiprinti ES valstybinius diplomatinius santykius.

Kinijos skverbimasis į Lietuvos rinką taip pat pastebimas – Kinijos valdoma bendrovė „China Merchants Group“ (CMG), besispecializuojanti transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų sektoriuose, jau buvo prabilusi apie galimybę gabenti krovinius per Klaipėdos uostą. 

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus kiek anksčiau yra užsiminęs, kad CMG yra pareiškusi norą Klaipėdoje statyti naują konteinerių terminalą. 2016 m. ji bandė investuoti į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltę“, tačiau nesėkmingai.

Liepą Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių „16+1“ vyriausybių vadovų susitikime, kuriame Lietuvai atstovavo finansų ministras Vilius Šapoka, sutarta Vilniuje įkurti „16+1“ formato finansinių technologijų koordinavimo centrą ir 2019 m. organizuoti aukšto lygio fintech konferenciją. 

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius tikino, kad Lietuva, nors ir turi palaikyti strateginius verslo santykius su Kinija, tačiau jie neturėtų būti susiję su šalies strateginiais objektais.

 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.09.15; 07:54