Lietuvos valstybės sienos apsauga. VSAT nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) prognozuoja, kad nuo rugsėjo 19 d. įsigaliojus sugriežtintai Rusijos Federacijos piliečių įleidimo į Lietuvos teritoriją tvarkai, bandančių į šalį patekti Rusijos piliečių srautai sumažės.
„Gal ir iššūkiu galima tai pavadinti. Vis tiek nauja tvarka, nauji patikros aspektai atsiranda, bet VSAT ruošiasi tam. Laiko šiek tiek yra, tas pasiruošimas vyksta ir dabar. Yra numatytos išimtys tiems, kas gali patekti, o visi kiti Rusijos piliečiai bus vertinami, ar jie gali įvažiuoti į Lietuvą“, – Eltai sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Visgi VSAT atstovo teigimu, prognozuojama, jog į Lietuvą bandančių patekti Rusijos piliečių srautas sumažės.
„Pareigūnų užteks, kiek jų yra dabar. Esant reikalui jų bus skirta tiek, kiek prireiktų. Tai nėra kažkas tokio, kad reikėtų dvigubinti pajėgas. Prognozuojama yra, kad bandančių patekti į Lietuvą Rusijos piliečių srautas gali apskritai sumažėti, nes yra ženklų, kad naujos tvarkos taikymo pradžioje gali būti laukiama, bandoma žiūrėti, kas čia vyks“, – akcentavo jis.
VSAT atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiemet į Lietuvą atvyko 395 tūkst. Rusijos piliečių, 181 tūkst. iš jų per šalies teritoriją vyko Kaliningrado tranzitu. VSAT ženklas
„Kalbant apie Rusijos piliečius, per Rugsėjį į Lietuvą atvyko beveik 34 tūkst. Rusijos piliečių, įskaitant tuos, kurie vyko Kaliningrado tranzitu traukiniais. Rugpjūtį tokių buvo 83 tūkst., liepą – beveik 65 tūkst.“, – informavo VSAT atstovas.
G. Mišutis atkreipia dėmesį, kad tranzitu per Lietuvą iš Kaliningrado arba į jį vykstantys asmenys nepatenka į papildomus, sustiprintus tikrinimus.
Šiais metais į Lietuvą neįleistas 861 Rusijos Federacijos pilietis
VSAT atstovas taip pat informuoja, kad per šiuos metus į Lietuvą neleista atvykti 861 Rusijos piliečiui.
„Tai ir be vizų bandę vykti asmenys, ir neatitinkantys įleidimo į Šengeno zoną reikalavimų“, – teigė jis.
ELTA primena, kad atsižvelgus į Rusijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes šalių nacionaliniam saugumui, Lietuva kartu su Latvija, Estija bei Lenkija nusprendė, griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę.
Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.
Vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ ir Vyriausybės patvirtintais kriterijais, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją per visus pasienio kontrolės punktus atvykstantiems Rusijos piliečiams nepaprastosios padėties galiojimo metu bus taikomas individualus sugriežtintas patikrinimas.
Patikrinimo metu bus siekiama įsitikinti, ar Rusijos piliečiai atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus ir ar jie nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, kaip tai numatyta Šengeno sienų kodekse.
Vyriausybės nutarimu patvirtinta, kad per Šengeno išorės sieną į Lietuvą bus įleidžiami tik Rusijos piliečiai ir jų šeimos nariai dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, tarptautinius pervežimus vykdančių ekipažų ir įgulų nariai, tranzitu per Lietuvą vykstantys Rusijos diplomatai, asmenys, turintys ES valstybės išduotą leidimą gyventi, taip pat ilgalaikę Šengeno valstybių nacionalinę vizą ar supaprastinto tranzito dokumentą turintys Rusijos piliečiai.
Traukiniai Vilniaus geležinkelio stotyje. Slaptai.lt nuotr.
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė tvirtina, kad pirmadienį buvo priimtas pirmasis traukinys Lietuvoje, po tranzito tvarkos tarp Rusijos ir Kaliningrado atnaujinimo.
„Remiantis Europos Komisijos (EK) gairėmis, prekių, kurių vežimas draudžiamas pagal Reglamentą, tarp Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities per Lietuvos Respublikos teritoriją bus leidžiamas tik tada, jeigu jos yra būtinos. Visas vidutinis kiekis, apskaičiuotas pagal 2019-2021 m. vidurkį, yra 3,1 mln. tonų“, – Eltai teigė K. Dzikaraitė.
Jos aiškinimu, į sąrašą yra įtraukta keli šimtai prekių kodų pagal ES reglamentą, kurių kiekiai bus vertinami konkrečiai tada, kai bus gautos paraiškos.
„Tarp šių būtinų prekių daugiausiai gabenama akmens anglies ir jos produktų, naftos ir jos produktų, juodųjų metalų, cemento ir medienos. Pagal EK išaiškinimą leidžiami kroviniai gabenami remiantis nustatyta tvarka, o pirmadienį buvo priimtas pirmasis traukinys vežimui per Lietuvos Respublikos teritoriją“, – sakė LTG komunikacijos partnerė.
„LTG Cargo“ penktadienį informavo klientus apie pagal Europos Komisijos gaires atnaujintą tranzito tarp Rusijos ir Kaliningrado tvarką
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ penktadienį informavo klientus apie pagal Europos Komisijos (EK) gaires atnaujintą tranzito iš Rusijos į Kaliningradą tvarką. Remiantis EK šių metų liepos 13 d. paskelbtomis Tarybos Reglamento gairėmis Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms (EK gairės), būtinų sankcionuotų prekių tranzitas tarp Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities per Europos Sąjungos teritoriją yra galimas tik laikantis nustatytų ribojimų.
Vadovaujantis atitinkamu ES Tarybos reglamentu ir EK gairėmis bei kompetentingų institucijų išaiškinimais, laikantis EK gairėse numatytų prekių tranzito kontrolės sustiprinimo sąlygų, „LTG Cargo“ tokius vežimus atnaujino nuo liepos 22 d. Jie bus vykdomi laikantis EK gairėse numatytų prekių tranzito kontrolės sustiprinimo sąlygų.
LTG Grupė laikosi ir toliau laikysis ES taikomų sankcijų ir atsakingų Lietuvos institucijų išaiškinimų. EK gairės paaiškina, kad prekių, kurių vežimas draudžiamas pagal Reglamentą, tarp Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities per Lietuvos Respublikos teritoriją bus leidžiamas tik tada, jeigu jos yra būtinos, nėra laikomos neįprastu srautu, neįprastu prekybos modeliu paskirties vietai ir kurios nesukelia ribojamųjų priemonių apėjimo.
Šios sąlygos bus vertinamos atsižvelgiant, ar pervežimo apimtys atitinka trejų kalendorinių metų (skaičiuojant jį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. imtinai) geležinkelio transportu pervežtų prekių aritmetinį vidurkį, kai prekių pradinė ir paskirties stotis nurodyta Rusijos Federacija. Šie vidurkiai bus skaičiuojami kiekvienam prekės kodui atskirai.
Leidžiamos pervežimų metinės apimtys bus skaičiuojamos vieneriems kalendoriniams metams, nepriklausomai nuo Reglamente nurodytų konkrečioms prekėms paskelbtų ribojamųjų priemonių taikymo pradžios datos. Sankcionuotos prekės, kurios neteisėtai pateko į bet kurią Rusijos Federacijos teritorijos dalį, nebus įleidžiamos ir vežamos per Lietuvos Respublikos teritoriją.
Tuo metu Reglamente nurodytų prabangos prekių vežimai tranzitu nebus atnaujinami iki atskiro išaiškinimo. Traukinys. Slaptai.lt foto
Klientui pateikus mėnesio arba papildomą paraišką prekių pervežimui iš Rusijos į Kaliningradą arba atvirkščiai tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, „LTG Cargo“ pagal paraiškoje nurodytą prekės kodą tikrins, ar konkrečios prekės judėjimui tranzitu taikoma prekių gabenimo kiekio kontrolė.
Jei krovinys atitiks atnaujintą tranzito į Kaliningradą tvarką, jis bus priimamas vežimui per Lietuvos Respublikos teritoriją. Konkrečių kodų prekių pervežtam kiekiui pasiekus nustatytus metinius vidurkius, jų gabenimo paraiškos bus atmetamos, o jų vežimas nevykdomas.
Jei prekes, kurių judėjimui tranzitu taikoma vidurkinio kiekio kontrolė, neturės suderintos paraiškos arba vežimo faktiniai duomenys neatitiks paraiškos duomenų, krovinys bus nepriimamas arba grąžinamas.
„LTG Cargo“ palaiko ryšį su atsakingomis institucijomis ir bus pasirengusi toliau dirbti pagal jų išaiškinimus.
Dezinformacija ar šventa tiesa? Slaptai.lt nuotr.
Nors didelis informacinis spaudimas Lietuvai prasidėjo įsigaliojus ketvirtajam ES sankcijų paketui, praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) paskelbtos gairės suteikė dar daugiau turinio propagandinei žiniasklaidai, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Dominyka Daškevičiūtė.
Anot jos, Kremliaus ruporai Lietuvą ėmė vaizduoti kaip JAV, Jungtinės Karalystės ar Briuselio vietininkę regionę.
„Melagingos informacijos sklaidą fiksuojame nuolatos. Bet koks įvykis NATO, ES ar Lietuvos nacionaliniu lygmeniu pritraukia Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos dėmesį, kuri įvykius išnaudoja savo tikslams. Didelis informacinis spaudimas Lietuvai prasidėjo birželio 18 d. įsigaliojus ketvirtajam ES sankcijų paketui ir nesiliauja iki šiol. EK paskelbtos gairės, žinoma, davė daugiau turinio propagandinei žiniasklaidai, tačiau ženklaus pokyčio unikaliuose dezinformacijos atvejuose po jų paskelbimo nepastebėjome“, – Eltai teigė D. Daškevičiūtė.
Anot analitikės, dezinformacijos kiekis, kaip ir praėjusiomis savaitėmis, išliko stabiliai aukštas. Visgi pradėtas formuoti naratyvas, esą Lietuva neturi savo užsienio politikos.
„Pagrindinis naratyvas, piešiamas propagandinės žiniasklaidos, – Lietuva neturi savo užsienio politikos, o yra tiesiog JAV, JK ar Briuselio vietininkė regione. Po EK paskelbtų gairių pastebėjome sustiprėjusį bandymą priešinti Lietuvą ir ES. Šiuos bandymus esame fiksavę ir anksčiau. Nedraugiškos mums žiniasklaidos tikslas yra priešinti Lietuvą su sąjungininkėmis, ar tai būtų NATO, ar ES. Tai yra daroma jau seniai ir įvairiais formatais, naudojantis tais įvykiais, kurie pritraukia didelį visuomenės dėmesį. Pavyzdžiui, vykstant bet kokioms NATO pratyboms Lietuvoje, fiksuojame bandymus sumenkinti NATO gynybinius pajėgumus ar nupaišyti NATO kaip agresyvaus Aljanso portretą. Tokie bandymai mums nėra nauji“, – komentavo ji.
D. Daškevičiūtė pažymėjo, kad didžioji dalis dezinformacinio turinio yra rusų kalba, todėl natūraliai nutaikyta į gyventojus, informaciją gaunančius rusų kalba. Visgi, pažymi ji, dezinformacija pasiekia ir platesnę auditoriją.
„Žinoma, dezinformaciją skleidžia ne tik rusiška ar baltarusiška žiniasklaida, bet ir oficialūs Kremliaus pareigūnai. Jų žinutės yra verčiamos į kitas kalbas ir pasiekia platesnes auditorijas“, – kalbėjo D. Daškevičiūtė.
ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtino atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą paremtas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu.
Tačiau, nepaisant Rusijos grasinimų, nuo liepos 10 d. įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negali pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
Vis tik liepos 13 d. EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nėra naudojamos kariniams tikslams.
EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva gali blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją gali gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.
Trijų pirštų kombinacija. Slaptai.lt nuotr.
Reaguodami į Europos Komisijos (EK) išaiškinimą Liberalų sąjūdžio nariai europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Seimo narys Raimundas Lopata paskelbė pareiškimą, kuriame ragina Vyriausybę bei prezidentą Gitaną Nausėdą nedaryti jokių nuolaidų Rusijai ir atmesti bet kokius pasiūlymus, leidžiančius sankcionuotoms prekėms per Lietuvą keliauti į Kaliningradą.
„Nepritariame jokiam vadinamam Europos Komisijos išaiškinimui, kuris panaikina, interpretuoja, įveda išimtis, kvotas Europos Sąjungos sprendimu sankcionuotoms rusų prekėms Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai ar jos vyksta tranzitu ar kitaip, nes manome, kad kompetencija panaikinti ar įvesti sankcijas priklauso Europos Vadovų Tarybai“, – feisbuko paskyroje rašo R. Lopata.
Politikai ragina prezidentą G. Nausėdą aiškiai apsispręsti ir atmesti bet kokius pasiūlymus, kurie de facto leistų vykti sankcionuotoms prekėms per Lietuvą, nesvarbu koks būtų sukurtas pralaidumo mechanizmas.
„Kol Ukrainos uostai yra užblokuoti, kol yra naikinama Ukraina ir žudomi jos žmonės, tol jokių nuolaidų agresorei Rusijai. ES privalo ir toliau plėsti sankcijas Rusijai“, – akcentuojama pareiškime.
Trečiadienį Europos Komisija pateikė naujas gaires, leidžiančias Rusijai į Kaliningrado sritį geležinkeliais gabenti ES sankcionuotas prekes.
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kitą dieną po šio paviešinto sprendimo spaudos konferenciją surengė premjerė. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į šį išaiškinimą. Premjerė pažymėjo, kad daug diskusijų sukėlęs EK išaiškinimas dar nereiškia, kad grįžtama į situaciją, kai Rusija į Kaliningradą ir iš jo galėjo gabenti visų rūšių prekes. Premjerė taip pat pažymėjo, kad Vyriausybė nėra atsakinga už sprendimą, kuri priėmė EK. Galiausiai premjerė nesutiko su oponentų žeriamais priekaištais, esą Kaliningrado tranzito krizė kilo, nes apribojimai sankcionuotų rusiškų prekių tranzitui buvo įvesti prieš tai to nesuderinus su ES institucijomis ir partneriais. Petras Auštrevičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Į EK išaiškinimą ketvirtadienio popietę sureagavęs prezidentas G. Nausėda teigė, kad tai įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo ir užkirs kelią Kremliaus dezinformacijai.
„Prezidentas mano, kad EK gairės įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje ES ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai ir nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai. Šalies vadovas pabrėžia, kad efektyvus ES sankcijų įgyvendinimas galimas tik jas vieningai aiškinant ir interpretuojant. Prezidentas teigia, kad Kremliaus provokacijų akivaizdoje yra itin svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę ir tvirtybę ES lygmeniu“, – ketvirtadienį Eltai perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.
Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės I. Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Europos Komisijai (EK) paskelbus išaiškinimą dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų taikymo rusiškų prekių tranzitui per Lietuvą, socialdemokratai sako, kad atsakomybę šioje situacijoje turi prisiimti užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Be to, socialdemokratai atkreipia dėmesį į tai, kad jo vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) nevykdo svarbaus įstatymo – Vyriausybė privalėjo sudaryti Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisiją, tačiau tai nepadaryta.
Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad dėl susiklosčiusios situacijos atsakomybę turėtų prisiimti šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis.
„Jau nebe pirmą kartą, kalbant apie Lietuvos nacionaliniams interesams svarbius sprendimus, kartojasi situacija, kuomet užsienio reikalų ministras nesugeba tinkamai įvertinti situacijos – veiksmai daromi nesikonsultuojant ir nederinant su mūsų strateginiais partneriais, nemodeliuojant galimų pasekmių. Sakytum, pirma padaroma, o po to žiūrima, kas bus, kaip kas reaguos, kas ką pasakys.
Maža to, kai šalies diplomatijai nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų, iš valdančiųjų pusės pradeda lietis kaltinimai visiems aplinkui, nematant savo atsakomybės. Kalbant apie strateginius sprendimus, toks elgesys yra nepriimtinas – taip menkinama ir Lietuvos reputacija, sėjamos nepagrįstos abejonės ES sprendimais. G. Landsbergis ir jo vadovaujama partija pagaliau turėtų padaryti išvadas ir prisiimti atsakomybę. Nebesislapstyti ir nebepermetinėti atsakomybės visiems kitiems“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
Teigia, kad paklaustas apie komisiją, G. Landsbergis tik trūkčiojo pečiais
Tuo tarpu LSDP frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas pabrėžia, kad valdantieji nevykdo ir Seimo priimtų įstatymų – pavyzdžiui, gegužę pataisyto Tarptautinių sankcijų įstatymo, kuris įpareigoja sudaryti specialią komisiją, kuomet kalbama apie sankcijas.
„Tarptautinių sankcijų įstatyme aiškiai pasakyta: „Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo užtikrinimui koordinuoti Vyriausybė sudaro Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisiją. Komisijai vadovauja užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo.“ To nebuvo padaryta. Pasiteiravau asmeniškai ministro: jis tik trūkčiojo pečiais“, – sako G. Paluckas. Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).
Kilus skandalui dėl EK ir Lietuvos valdžios supratimo skirtumų, socialdemokratai šioje istorijoje įžvelgia pažįstamą braižą.
„Dar vienas G. Landsbergio fiasko. Baltarusiškos trąšos, Taivano atstovybė, dabar Kaliningradas – mes jau praradome viltį, kad ponas Landsbergis supras savo klaidas, nes jis tuo mėgaujasi, tokiu savo veikimu ir savo užsienio politika. Aš nežinau, kodėl taip vyksta – gal tai siekis įsirašyti į istoriją? Mūsų užsienio strateginiai partneriai priversti nuolat rūpintis mūsų klaidų užglaistymu“, – vertina G. Paluckas.
„Tai, kas dabar nutiko, – pats blogiausias rezultatas, koks tik galėjo būti. Jei būtų sprendusi atsakinga komisija, o sprendimai būtų pagrįsti išankstinėmis konsultacijomis su EK, būtume išvengę beprasmės diplomatinės įtampos Europoje, galėjome išsaugoti veidą. O dabar kas? Tranzitas tęsiasi, reputacija sugadinta, Briuselis piktas“, – vardija G. Paluckas.
Dabartinio Kaliningrado simbolis – tankas Dėl trečiadienį atomazgą pasiekusios Kaliningrado krizės Ministrų kabinetas replikų sulaukė ne tik iš opozicijos, tačiau kritikos strėlės skriejo ir iš dalies valdančiųjų. Pasak jų, Vilnius turėjo užimti griežtesnę poziciją ir neatsitraukti nuo savo laikysenos net ir spaudžiant Europos Komisijai (EK) ir ES valstybėms.
Vyriausybės komunikacija ir priimti strateginiai sprendimai pro akis nepraslydo ir kadenciją baigusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei. Anot jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.
Politologų teigimu, dešiniųjų Ministrų kabinetas pastaruoju metu nuolat susiduria su krizėmis. Todėl, pažymi jie, darbas nuolatiniame kritikos lauke tapo įprasta situacija. Politologai mano, kad nuo įprastos opozicijos kritikos Vyriausybė gali nusiplauti, tačiau, anot jų, dvi kadencijas šaliai vadovavusios prezidentės priekaištai gali turėti skaudesnių pasekmių.
A. Lašas: ilgalaikes pasekmes Vyriausybei įžvelgti sunku
Bulius puola. Youtube.com kadras
Kaliningrado tranzito klausimas kėlė įtampą tiek tarptautinėje erdvėje, tiek šalies viduje – tiek opozicinės partijos, tiek dalis valdančiųjų ir dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė išreiškė priekaištus dešiniųjų Vyriausybei. Todėl, A. Lašo nuomone, iš visų pusių skriejančios kritikos strėlės gali pakenkti Ministrų kabineto reputacijai.
„Visų pirma, kritika kenkia Vyriausybės reitingams ir vertinimui, turint omenyje, kad D. Grybauskaitė turi turbūt vienareikšmišką dabartinės Vyriausybės rėmėjų ir balsuotojų palaikymą. Todėl akivaizdu, kad jos balsas čia reiškia labai daug. Tik klausimas, ar ta kritika bus ilgalaikė, ar vienkartinė, kurią po savaitės mes užmiršime“, – Eltai komentavo politologas.
Anot A. Lašo, šiuo metu dar sunku vertinti, ar kadenciją baigusios prezidentės replikos gali turėti ilgalaikį efektą.
Vaikų muštynės
„Gal ne visai užmiršime, bet ilgalaikio efekto reikia palaukti, nes kol kas jis labai neaiškus. Faktas yra tas, kad Vyriausybė nesuvaldė situacijos ir iš esmės bent kiek jau girdėjau iš vidaus, nebuvo išankstinio planavimo, buvo priimti sprendimai nepasitarus su EK, nebuvo išsigryninta pozicija iš anksto, o tiesiog buvo daromi ganėtinai skuboti sprendimai. (…) Tai, kai nėra koordinavimo tarp skirtingų galios centrų Lietuvoje, ir nėra koordinavimo tarp mūsų pačių ir mūsų partnerių, išlenda problemos ir ilgainiui pasidaro nepalanku, jei net savi išsako tokią kritišką poziciją“, – kalbėjo A. Lašas.
Tuo tarpu opozicijos kritikos politologas nelikęs sureikšminti, mat, jo teigimu, dažnu atveju išsakyti priekaištai nėra nuoseklūs.
„Bet kai kuri ta kritika irgi nėra nuosekli, tarkim, Skvernelis vieną dieną kritikuoja užimtą ambicingą poziciją, kitą dieną jau kritikuoja, kad ji yra neatstovėta. Tai, sakyčiau, skausmingiausia kritika yra iš prezidentės, o opozicija patys mėtosi ir jiems trūksta nuoseklumo“, – kalbėjo A. Lašas.
„Bet, kaip ir minėjau, sunku įžvelgti kažkokias didesnes ilgalaikes pasekmes, nes žmonės paprastai reaguoja į vidines pasekmes, kurios Lietuvai šiuo atveju yra minimalios. Tai čia labiau siejasi su žala reputacijai“, – pridūrė jis.
R. Urbonaitė: vienintelis būdas išeiti iš situacijos – į kritiką atsakyti argumentuotai
Tuo tarpu Rima Urbonaitė mano, kad išsakyta kritika Ministrų kabinetui nėra naujiena. Tačiau, politologės nuomone, galima kelti klausimą, ar priekaištai neturės ilgalaikių pasekmių.
„Kritika nėra nauja, Vyriausybė gyvena nuo vienos iki kitos krizės. Dar vienu metu paprastai turi kovoti su keliomis krizėmis, tai nežinau, ar blogiau ir gali būti. Žinoma, dar nėra aišku, kaip į šį klausimą reaguos visuomenė, neturime aiškaus plačios visuomenės pozicionavimo, tai ir sunku įvertinti, kiek tai turės pasekmių Vyriausybės populiarumui“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
„Bet aišku, kad D. Grybauskaitės sparnuota frazė nebus nepastebėta. Manau, kad jautriai gali sureaguoti ir valdantieji, ir Vyriausybė, nes kritika yra aštri, o D. Grybauskaitės balsas vis dar yra girdimas. Nors oficialių pareigų ji neužima, nuomonę vis dar gali formuoti, o mes tai ir matome“, – pridūrė politologė.
R. Urbonaitės nuomone, vienintelis būdas šiuo metu Vyriausybei išvengti dėl Kaliningrado krizės sulauktos kritikos pasekmių – į išsakytas replikas atsakyti argumentuotai.
„Vienintelis būdas apskritai kaip iš to išeiti – argumentuotai atsakyti. (…) Aišku, D. Grybauskaitės pasisakymas dienai ar dviem politinę padangę sudrebins, bet ar čia virs į ilgalaikį debesuotumą ar ilgas liūtis, sunku pasakyti. Tai su kritika viskas gerai, jei į kritiką atsakoma argumentais. Piktintis dėl to, kad jos sulaukei, yra bloga strategija“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Kaliningrado tranzito klausimas tapo trinčių tarptautinėje ir vidaus politikoje priežastimi
Po kelias savaites trukusių diskusijų EK paskelbė naujas gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Toks sprendimas priimtas po to, kai birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi politikai, šis draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
Europa. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione.
Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, kad draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą. Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Kaliningrado tranzito klausimas kėlė įtampą ir šalies viduje. Opozicinės partijos reiškė priekaištus dešiniųjų Vyriausybei, kad ši apribojimus Kaliningrado tranzitui įvedė prieš tai nesuderinusi su ES institucijomis ir partneriais. Galiausiai po EK išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui S. Skvernelio vadovaujama partija pareikalavo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakomybės. Nepasitenkinimą Vyriausybės veikla reiškė ir dalis valdančiųjų. Pasak jų, Vilnius turėjo užimti griežtesnę poziciją ir neatsitraukti, net spaudžiant ES valstybėms ir EK, nuo pritaikytų apribojimų Rusijos prekėms, gabenamos tranzitu per Lietuvą.
Trečiadienį Europos Komisijos sprendimą paskelbus oficialiai užsienio reikalų ministras, prezidentas ir premjerė nesuskubo pakomentuoti susiklosčiusios situacijos. Iš karto sureagavo tik Užsienio reikalų ministerija – ji išplatino pranešimą spaudai. G. Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija aiškino, kad Lietuva, kaip „transatlantinės bendruomenės narė“, negali ignoruoti strateginių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos partnerių, EK pozicijų bei vertinimų.
Nepaisant valdančiųjų gretose gana aiškiai reikštų nuostatų, kad nėra jokio pagrindo ir reikalo leisti ES sankcionuotoms rusiškoms prekėms vėl judėti tranzitu per Lietuvą, URM išplatintame pranešime kritikos Europos Komisijai ir jos paskelbtam išaiškinimui nepareiškė.
„Lietuva teigiamai vertina EK išaiškinimu įvedamus tranzito per ES apimčių apribojimus pagal paskutinių trijų metų istorinius vidurkius, kurie turi atspindėti tik būtinųjų prekių tikrąjį poreikį, taip pat būtinumą sustiprinti tokio tranzito kontrolę“, – teigė ministerija.
Į EK išaiškinimą ketvirtadienio popietę sureagavęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad tai įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo ir užkirs kelią Kremliaus dezinformacijai.
„Prezidentas mano, kad EK gairės įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje ES ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai ir nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai. Šalies vadovas pabrėžia, kad efektyvus ES sankcijų įgyvendinimas galimas tik jas vieningai aiškinant ir interpretuojant. Prezidentas teigia, kad Kremliaus provokacijų akivaizdoje yra itin svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę ir tvirtybę ES lygmeniu“, – ketvirtadienį Eltai perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
Aštri kritika iš D. Grybauskaitės
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.
Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės I. Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.
Europos sienos. Slaptai.lt nuotr.
Briuselis, liepos 13 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad Lietuva įpareigota leisti gabenti sankcionuotas prekes, išskyrus ginklus, tarp Rusijos ir jos Kaliningrado eksklavo.
Nors tranzitas keliais neleidžiamas, ES vykdomosios valdžios teisinėse gairėse sakoma, kad „nėra tokio draudimo transportui geležinkeliu“ iš Rusijos į jos Kaliningrado avanpostą ir kad jam negalima taikyti visiško draudimo.
Rusija pagrasino Baltijos valstybei atsakomaisiais veiksmais, kai Vilnius įvedė griežtus apribojimus prekėms, gabenamoms per jo teritoriją, sakydamas, jog tik taiko ES sankcijas. Maskva pareikalavo, kad Lietuva nedelsdama panaikintų apribojimus, ir pareiškė, kad pateikė savo skundus Europos institucijoms.
„Mes dėl nieko nesiderėjome su Rusija“, paskelbus gaires sakė ES atstovas Ericas Mameris.
Europos Komisija (EK) nurodė, kad Lietuva, kaip ir visos ES šalys, turi pareigą „užkirsti kelią visoms įmanomoms ES taikomų ribojamųjų priemonių apėjimo formoms“. Tai turėtų būti daroma taikant „tikslingą, proporcingą ir veiksmingą kontrolę bei kitas tinkamas priemones“, – teigė ES sankcijų vykdymą kontroliuojanti komisija. Europos muitinės. Slaptai.lt nuotr.
Per patikrinimus bus stebimi bet kokie „neįprasti srautai ar prekybos modeliai“, kurie rodytų, jog sankcijos pažeidžiamos, nurodė EK.
Kaliningradas užima maždaug pusės Šveicarijos plotą, jame gyvena kiek daugiau nei milijonas žmonių. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Raudonosios armijos atplėšta nuo Vokietijos teritorija, Sovietų Sąjungai subyrėjus ir Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, liko atskirta nuo Rusijos žemyninės dalies.
Lietuvos geležinkelių stotis Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Sekmadienį įsigalioja ketvirtajame Europos Sąjungos (ES) sankcijų pakete numatytas draudimas nuo liepos 10 d. neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities.
Dėl prekių gabenimo tranzitu iš Rusijos per Lietuvą į Kaliningradą pastarosiomis savaitėmis yra kilę ginčų.
Birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams. Savo ruožtu Europos Komisija (EK) užsimojo parengti naujas gaires dėl sankcijų. Kaip kalbėta viešojoje erdvėje, EK gali nurodyti leisti Rusijos prekėms vėl judėti tranzitu iš Rusijos į Kaliningrado sritį.
Tačiau spėliojant, kaip atrodys Europos Komisijos (EK) rengiamas išaiškinimas dėl sankcijų Rusijai taikymo tranzitu į Kaliningradą gabenamoms prekėms, vis labiau tikėtinas darosi scenarijus, kad bent jau artimiausiu metu jokių suformuluotų gairių Lietuvai keisti esamą tvarką nebus. Kitaip tariant, gali būti taip, kad Europos Sąjungos struktūros nesiryš artimiausiu metu keisti to, kaip įgyvendinamos sankcijos per Lietuvą gabenamoms rusiškoms prekėms.
Eltos gauta neoficiali informacija iš ES struktūrų koridorių rodo, kad viskas krypsta būtent šia linkme. Taigi jau kone kelias savaites laukiamo išaiškinimo, numatančio kitokią nei šiuo metu Lietuva vykdo tranzito kontrolę sankcionuotoms rusiškoms prekėms, gali apskritai nebūti. Tokiu atveju, tikėtina, bent jau iki rudens vidurio, Lietuva ir toliau taikytų Kremlių erzinančias sankcijas kai kurioms į Kaliningrado sritį gabenamoms prekėms.
Tokio scenarijaus neatmeta ir europarlamentaras Andrius Kubilius. Kaip pažymėjo ekspremjeras, panašūs scenarijai buvo aptarti dar praėjusią savaitę ir jų, akcentavo A. Kubilius, niekas nepaneigė. Be to, politikas neatmeta tikimybės, kad nerimą bei aistras kėlę klausimai dėl vadinamojo Kaliningrado tranzito bus perimti iš Europos Komisijos ir sprendžiami rudenį vysiančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) lygmeniu.
Nuo rugpjūčio 10 d. taip pat turi įsigalioti kitų prekių – anglies ir kito kietojo iškastinio kuro gabenimas iš Rusijos per ES teritoriją.
Šiandien – žymiai daugiau optimizmo nei jo būta prieš mėnesį. Jei Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kirilas Budanovas viešai pareiškė, esą dar šių metų rugpjūtį pasaulis išvys pirmąsias ukrainietiškas pergales fronte, – vadinasi, Ukraina išties iš Vakarų sulaukia rimtos karinės paramos. Tai byloja, jog Vakarai nusprendė daugiau nebeflirtuoti su Kremliaus išsigimėliu.
Panašios nuomonės laikosi ir Ukrainos prezidento administracijos patarėjas, karinės žvalgybos specialistas Aleksejus Arestovičius, birželio mėnesio įvykius (G7 ir NATO viršūnių susitikimai) pavadindamas „esminiu lūžiu“. Jo manymu, į gerąją pusę pakrypo tiek Vokietijos, tiek Prancūzijos lyderiai. Jų – nebeatpažinti. O ką jau bekalbėti apie Didžiosios Britanijos premjerą Borisą Džonsoną, kuris atvirai pasityčiojo iš Vladimiro Putino pomėgio demonstruoti neva raumeningą krūtinę kalnų fone sėdint ant arklio.
Įspūdinga ir tai, kad Vašingtonas su Briuseliu viešai, atvirai įvardino V. Putino valdomą Rusiją strateginiu Vakarų civilizacijos priešu.
Dabar ne tiek svarbu, kaip ir kodėl Vakarai atsikvošėjo. Svarbiausia – atsikvošėjo. Žinoma, kai Vakarų politikai skelbia padėsiantys Ukrainai visur ir visada, linkiu neprarasti budrumo. Tokiais atvejais praverčia JAV gyvenančio atsargos karininko Gario Tabaxo atsargumas: „kol vakarietiškų ginklų dėka Ukrainos kariškiai nepereis į puolimą, tol nepatikėsiu“. Be to, nepamirškime, jog tiek Amerikoje, tiek Europoje knibždėte knibžta V. Putino prisijaukintų įtakos agentų, kurie, vos tik pasitaiko menkiausia proga, iškart šaukia, esą Maskvos – Kijevo konfliktą būtina likviduoti … taikiomis priemonėmis. Tokius Kremliaus mylėtojus, mėginančius ukrainiečiams įpiršti kapituliantiškas nuotaikas, lengva atpažinti: jie niekad neužsimena, jog konfliktus būtina užbaigti teisingai. Jiems rūpi viskas (taika, civilių gyvybės, nuolaidos Maskvai, V. Putino įvaizdis, naftos ir dujų kainos), išskyrus teisingumą. O juk neramumų laikais pati svarbiausia civilizuotų valstybių pareiga yra konfliktą sureguliuoti teisingai, sąžiningai, padoriai, nes taikiomis derybomis konfliktai dažniausiai tik užšaldomi – iki naujo kraujo praliejimo. Agresorius retai sutinka gera valia atiduoti tai, ką neteisėtai pagriebė.
Aleksejus Arestovičius – Politeka televizijos svečias
Pastarieji keli šimtai metų byloja, jog Rusija – nesikeičia. Ji tiesiog negali nekariauti. Ji nieko kito nemoka – tik grobti, žudyti, skriausti, engti. Sukurti savo žemėse gerbūvio nepajėgi. Savame ir svetimame kieme temoka prišnerkšti, sugriauti, išvartyti. Todėl su pasiutusiu šunimi reikia bendrauti griežtai: jei neleistina jo nušauti, tai privalu jį uždaryti narve.
Ukrainos atveju tai reikštų: ukrainiečiai susigrąžina visas prarastas teritorijas, įskaitant Krymą; Rusijai paskelbiamos trilijoninės baudos, ir kol ji ukrainiečiams nepadengia visų nuostolių, tol Vakarai vieningai jai taiko žiaurias ekonomines sankcijas.
Taip turėtų būti. Bet pasaulis, deja, gyvuoja pagal savus principus. Bijau, jog ir šį sykį atsiras daug Kremliaus advokatų, kurie stengsis perprasti „mįslingą rusų širdį“, žavėsis išskirtine Rusijos kultūra, menu, dar, net nenutilus šūviams, reikalaus iš ukrainiečių atlaidumo, nuolankumo.
Norite, kad pateikčiau pavyzdžių?
Vos tik oficialusis Vilnius subtiliai priminė Maskvai, jog tranzitas į Kaliningradą driekiasi būtent per jos teritoriją, ir Lietuva turinti teisę jį apriboti ar net blokuoti, Europos Komisijoje kilo svarstymų, ar lietuviai nesielgia per daug griežtai ir įžūliai. O juk Lietuvą derėtų ne peikti, bet girti, kad ji nedaro nuolaidų, kad ji vadovaujasi Europos Sąjungos vieningai patvirtintomis taisyklėmis.
Tikiuosi, EK bosai išsipagirios – ims blaiviau žiūrėti į „tranzito klausimą“, o Lietuvos vadovai laikysis itin griežtai. Taip griežtai, kad daugiau niekam iš EK „gudruolių“ nekils mintis mokyti Lietuvos, kaip jai pravartu reguliuoti „žemyninius kelius į Karaliaučių“.
Kaliningrado srities (buvusi Mažoji Lietuva) žemėlapis
Dėl Kaliningrado tranzito galvosūkių šitaip pasakysiu. Ar tiesa, kad po Antrojo pasaulinio karo Vakarai nūnai Kaliningrado sritimi vadinamas teritorijas atidavė Maskvai administruoti laikinai? Mano žiniomis, Maskvai valdyti šias žemes leista 50 metų. Šis laikotarpis seniai ištirpo. Todėl stebiuosi: kodėl nei JAV, nei Europos Sąjunga nė sykio nepaklausė V. Putino, kada jis teiksis pasitraukti iš Prūsija, Mažąja Lietuva buvusių žemių?
Jei Vakarai visuomet elgtųsi principingai, teisingai, šiandien Kaliningrado srityje nerastume nė vieno rusų kareivio, ką jau bekalbėti apie atominį ginklą nešti galinčias raketas. Nekiltų rūpesčių ir dėl sunkiai apginamo Suvalkų koridoriaus.
Nes pats išmintingiausias žingsnis – atimti iš padoriai elgtis nemokančios Rusijos šį anklavą ir priskirti jį Europai.
Štai kuo šiandieniniai EK vadovai turėtų rūpintis.
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Tikroji diplomatija – ne visuomet neutralūs, malonybiniai aikčiojimai. Tikroji diplomatija – tai ir pipirais pagardinti priekaištai.
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Norvegijos ginkluotosios pajėgos
Oslas, birželio 28 d. (ELTA). Norvegija atsisakė praleisti per Sturskugo kontrolės postą krovinius, skirtus rusų gyvenvietėms Špicbergene, nors Rusija prašė padaryti sankcijų taikymo išimtį.
Tai antradienį pranešė Norvegijos visuomeninis transliuotojas NRK, remdamasis šalies URM komentarais.
„Konkretus prašymas leisti gabenti krovinius buvo atmestas“, – sakoma Norvegijos užsienio politikos žinybos komentaruose.
Transliuotojo duomenimis, prašymą „leisti nugabenti krovinių Barencburgo rusų šachtininkų gyvenvietei Špicbergene“ Norvegijos užsienio reikalų ministerijai tresto „Arktikugol“ vardu pateikė Rusijos ambasada Osle.
Kroviniai į rusų gyvenvietes Špicbergene paprastai gabenami sunkvežimiais iš Murmansko (Rusija) į Trumsę (Norvegija) per vienintelį Sturskugo kontrolės postą Rusijos ir Norvegijos pasienyje, o paskui jūra į Barencburgą. Šioje gyvenvietėje gyvena apie 500 žmonių, įskaitant šachtininkus, dirbančius Rusijos tresto „Arktikugol“ kasyklose.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva yra pajėgi užsitikrinti elektros tiekimą, jei reaguojant į apribotą prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą Kremlius atjungtų šalį nuo Maskvoje valdomo Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos elektros žiedo (BRELL).
Parlamentaro teigimu, energetiniai apribojimai yra vienas būdų, kaip Maskva gali atsakyti į savaitgalį įsigaliojusį Europos Sąjungos draudimą geležinkeliais vežti plieną ir kt. metalus Lietuvos teritorija.
„Mes pasiruošę“, – trečiadienį po NSGK posėdžio sakė L. Kasčiūnas.
„Esame padarę labai daug namų darbų, bet mūsų pozicijos energetiniame sektoriuje, kuris galėtų būti tas taškas, yra labai solidžios. Net ir elektros energetikai, kur yra kalbų, kad mus atjungs nuo BRELL sistemos. Mes galėtume (užsitikrinti elektros tiekimą –ELTA) ir be šios sistemos“, – patikino jis.
NSGK pirmininkas taip pat priminė, kad Lietuva jau nebevartoja rusiškų gamtinių dujų.
„Kaip puikiai žinote, mūsų balanse rusiškų dujų nėra, ten esame tikrai stiprūs, pajėgus. Šioje vietoje esame pasiruošę, turime pasiekę tam tikrą atsparumo lygį ir, manau, kad jis tikrai solidus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak politiko, „ne viskas taip paprasta“ ir apie rimtas neigiamas pasekmes visiems Lietuvos gyventojams kalbantiems Kremliaus pareigūnams, kadangi pats Kaliningradas priklausomas nuo per Lietuvą einančios infrastruktūros.
„Ne viskas taip paprasta ir jiems. Jie gali turėt suskystintų dujų terminalą, vis tiek yra priklausomi nuo vamzdžio, einančio per Lietuvą. Jie irgi turi tą kalkuliuoti, svarstyti, mąstyti, dėliodami savo tam tikrus atsakus“, – pažymėjo L. Kasčiūnas. Kartu jis atskleidė nemanąs, jog karinių priemonių panaudojimas prieš Lietuvą yra tikėtinas. Traukiniai Vilniaus geležinkelio stotyje. Slaptai.lt nuotr.
„Jie negali šiuo metu kariauti antro karo vienu metu. Jie gali riaumoti, rėkauti, bet jei kalbame apie iššūkį NATO šaliai, jie tiesiog nepajėgūs to daryti. Gali daryti provokacijas, įgyvendinti lokalų algoritmą, bet kalbėti apie kažkokią karinę invaziją, jie tiesiog nepajėgūs“, – svarstė NSGK pirmininkas.
ELTA primena, kad „Lietuvos geležinkeliams“ savaitgalį paskelbus, kad per Lietuvą iš žemyninės Rusijos į Kaliningradą nebebus leidžiama gabenti plieno ir kitų juodųjų metalų, Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas antradienį perspėjo Lietuvą „rimtais“ padariniais dėl ES sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliu apribojimų į Maskvos eksklavą Kaliningradą.
Atsakomųjų veiksmų „bus imtasi artimiausiu metu“. „Padariniai turės rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams“, – sakė N. Patruševas per regioninio saugumo susitikimą Kaliningrade. Dabartinio Kaliningrado simbolis – tankas
Kaip numatyta 2022 metų kovo 15 dieną priimtame 4-ajame ES sankcijų pakete, 2022 metų birželio 17 dieną galutinai įsigaliojo ES ribojamosios priemonės rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų produktų importui į ES ir pervežimui per ES teritoriją.
JAV kariai. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 22 d. (ELTA). Jeigu Rusija ketintų imtis kokių nors karinių priemonių prieš Lietuvą, JAV būtinai paremtų NATO šalį.
Tai per spaudos konferenciją Vašingtone pareiškė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price`as.
„Mes palaikome savo NATO sąjungininkus ir palaikome Lietuvą, – sakė jis. – Mūsų įsipareigojimas NATO 5-ajam straipsniui – postulatui, kad vieno užpuolimas reikš visų užpuolimą – yra tvirtas“.
N. Price`as pažymėjo, kad Vašingtonas vertina beprecedentes ekonomines priemones prieš Rusiją, kurių kartu su JAV ėmėsi ir kitos šalys, tarp jų – Lietuva. Jis priminė, kad į spaudimo Maskvai kampaniją įsijungė dešimtys pasaulio valstybių.
Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas antradienį pagrasino Europos Sąjungai ir Lietuvai „rimtais“ padariniais dėl ES sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliu apribojimų į Maskvos eksklavą Kaliningradą.
Mitingas prieš prekių iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitą per Lietuvą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Trečiadienį prie Vyriausybės susirinkę mitinguotojai išreiškė solidarumą už laisvę kovojančiai Ukrainai, kartu reikalaudami visų Europos Sąjungos šalių partnerių, jų teigimu, realios pagalbos Ukrainai, nutraukiant ekonominius ryšius su Rusija ir Baltarusija.
„Mes priprantame prie karo vaizdų, prie karo tematikos ir tai tampa norma, bet tai nėra norma. (…) Labai jautrus momentas kalbėti apie karą, kai Lietuvoje nemaža dalis nenori apie tai kalbėti. Bet mes apie tai kalbėsime“, – rodydamas Ukrainos karo nuotraukas prie Vyriausybės kalbėjo vienas iš mitingo organizatorių Olegas Šurajevas.
Protesto akcijos organizatoriai kėlė reikalavimą valdžiai, verslams, elitui, menininkams, piliečiams ne tik išreikšti žodinį palaikymą, tačiau ir imtis veiksmų.
Į renginį atvykę Ukrainos karo pabėgėliai buvo kviečiami su visuomene dalytis savo istorijomis.
„Noriu padėkoti Lietuvai, Lietuva visada palaiko Ukrainą ir mes tikrai esame broliai. Vienybėje, kai visas pasaulis susijungė, su šia jėga mes nugalėsime šį siaubą“, – kalbėjo į renginį atvykusi ir Lietuvoje gyvenanti ukrainietė.
Priešais Vyriausybę sustoję gyventojai rankose laikė Ukrainos vėliavas ir plakatus. Prie mikrofono palaikymą Ukrainai atėjo pareikšti Rusijos emigrantai.
O. Šurajevo teigimu, tai tik viena iš akcijų, kurias ateityje ketinama organizuoti ir tarptautiniu mastu.
„Mes judėsime toliau, planai kalbėti apie tai Europai garsiau. Kalbėti angliškai, kalbėti vokiškai, kalbėti ispaniškai“, – teigė O. Šurajevas.
Organizatoriai nurodo, kad piketo tikslas yra garsiai pasakyti visam pasauliui, kad Rusijos vykdomas genocidas Ukrainoje nėra tik Ukrainos reikalas, tai – viso pasaulio reikalas.
Kaip pranešė renginio organizatoriai, akcija buvo suderinta su Lietuvos policija ir Vilniaus miesto savivaldybe.
ELTA primena, kad dar trečiadienį prieš protestą premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su mitingo organizatoriumi Olegu Šurajevu. Kaip po susitikimo akcentavo O. Šurajevas, susitikimas nebuvo skirtas aptarti ekonominių ryšių su Rusija ir Baltarusija nutraukimo.
„Yra krūva būdų, kaip galima užtverti kelią, ir ne man patarinėti premjerei, mūsų tarnyboms. Aš nesu nei politikas, nei aš esu kažkuo išrinktas, nei gaunu pinigų iš valstybės, aš galiu užsiiminėti tik aktyvizmu, ką aš ir darau“, – po susitikimo prie Vyriausybės kalbėjo O. Šurajevas.
Praėjusią savaitę O. Šurajevas organizavo protestą Minsko plente, siekdamas priversti Lietuvos Vyriausybę nedelsiant nutraukti prekybą su Rusija ir Baltarusija bei nepalaikyti prekybinių ryšių, ekonomiškai neremti šių valstybių agresorių.
Lietuvos muitinės pareigūnai Raigardo kelio poste balandžio mėnesį sulaikė iš Baltarusijos gabenamą specialiosios paskirties krovininį automobilį URAL-375AM. Vilniaus teritorinei muitinei pradėjus tyrimą dėl šio krovinio gabenimo, Krašto apsaugos ministerijos Judėjimo kontrolės centro specialistai patvirtino, kad ši transporto priemonė yra įtraukta į kontroliuojamų prekių sąrašą ir jai gabenti reikalinga licencija. Krovinį gabenusi įmonė šio dokumento muitinės pareigūnams patikrinimo metu nepateikė, pranešė Muitinės departamentas.
Ir tai ne pirmas šios įmonės bandymas į Lietuvą be būtinų dokumentų įvežti kontroliuojamas prekes – kovą, pasinaudojusi muitinės informacinių sistemų gedimu, ji importavo dvi kilnojamąsias elektros stotis ant transporto priemonės ZIL platformos.
Be to, balandžio 26 d. Raigardo kelio poste muitinės pareigūnai sulaikė dar vieną panašų krovinį – be tranzito licencijos per Lietuvą ketinta gabenti krovininį automobilį KAMAZ-43101, kuris priskiriamas prie karinės įrangos.
Lietuvos muitinė, atsižvelgdama į vis pasitaikančius strateginių prekių įvežimo, išvežimo iš Lietuvos ar tranzito per šalį pažeidimus, primena tokių prekių gabenimui keliamus reikalavimus. Juos pažeidus tokios prekės gali būt sulaikomos.
Strateginės prekės – tai prekės, programinė įranga ar technologijos, kurios gali būti naudojamos tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams. Jos priskiriamos kontroliuojamoms prekėms, kaip ir cheminės ir biologinės medžiagos, kurios gali būti naudojamos cheminių ginklų ir cheminių bakteriologinių masinio naikinimo ginklų gamyboje, karinė įranga ir technologijos, ginklai ir jų dalys, amunicija, sprogmenys. Visų šių prekių gabenimui turi būti įgytos atitinkamos formos licencijos, kurias išduoda Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Už strateginių prekių kontrolės režimo pažeidimus – gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės arba gabenant be licencijos, t. y. gabenimą kontrabanda, numatyta tiek administracinė, tiek ir baudžiamoji atsakomybė.
Lietuva yra nustačiusi griežtesnius karinės įrangos kontrolės reikalavimus nei kitos ES valstybės – būtinos ne tik karinės įrangos eksporto, importo ir tranzito licencijos, Lietuva į karinės įrangos sąrašus yra įtraukusi kai kuriuos objektus, kurių kitos šalys nekontroliuoja.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, penktadienį kalbėdamasis su „Savuškin-Orša“ įmonės darbuotojais, pažadėjo, kad Baltarusija atsakys į planuojamas įvesti sankcijas, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
„Parodysime jiems, kas yra sankcijos. Jie (lenkai ir lietuviai) tranzitu kirsdavo mūsų teritoriją, kad galėtų prekiauti su Kinija ir Rusija. Dabar jie skris arba per Baltijos jūrą, arba Juodąją jūrą, kad galėtų prekiauti su Rusija ir taip toliau. Kalbant apie prekes, kurioms paskelbtas embargas (maisto prekės, kurioms embargą paskelbusi Rusija), jiems siūlau apie jas pamiršti. Parodysime jiems, kas yra sankcijos“, – kalbėjo A. Lukašenka.
„Jie turi perdėtą savivertės jausmą ir pamiršo, kas yra Baltarusija. Jie mano, kad gali mums grasinti tankais, raketomis… Pamatysime, kuris išsigąs. Parodysime jiems, kas yra sankcijos“, – pabrėžė Baltarusijos lyderis.
„Nurodžiau vyriausybei parengti priemones, kad visi prekybos srautai iš Lietuvos uostų būtų nukreipiami į kitus. Pamatysime, kaip jiems seksis po to. Mūsų krovinių srautai yra atsakingi už 30 proc. Lietuvos biudžeto. Ko dar jiems reikia? Jie per daug gerai apie save galvoja. Parodysime jiems jų vietą“, – sakė A. Lukašenka.
A. Lukašenka pabrėžė, kad Baltarusijai anksčiau jau buvo taikyta sankcijų. „Tuomet mes jas išgyvenome. Išgyvensime jas ir šįkart. Pasaulis nieko vertas, jei jame nėra gerų žmonių. Nenaudinga mus gąsdinti“, – teigė jis.
Energetikos ekspertas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Romas Švedas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius ir energetikos ekspertas Romas Švedas sako, kad Baltarusija dėl energetinės priklausomybės nuo Rusijos yra atsidūrusi kritinėje padėtyje, o tai gali trukdyti net ir naujam Baltarusijos vadovui įgyvendinti pokyčius šalyje.
Tuo metu Lietuvos pašonėje statoma Astravo atominė elektrinė (AE), jo nuomone, yra instrumentas, atsiliepsiantis ir Lietuvos energetinei priklausomybei nuo Rusijos.
„Mano vertinimu, energetikos sektorius yra ypač veiksminga Rusijos priemonė daryti įtaką Baltarusijai, politiniams režimams, darant įtaką žmonėms, formuojant nuomonę, griaunant idėjas, norą nors kažkiek tos demokratijos turėti daugiau. Baltarusijos energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra absoliuti ir netgi grėsminga. Baltarusijos visa ekonomika yra nepaprastai giliai integruota į Rusijos ekonomiką. Svertų Rusija turi be galo daug ir labai galingų. Turime tą atvejį, kai energetikos sektorius gali padaryti didesnį poveikį politiniams procesams, sukelti žalą ar suvaidinti geradarius ir gelbėtojus. Poveikis nė kiek ne mažesnis nei karo priemonė“, – Eltai teigė R. Švedas.
Tokia situacija, jo nuomone, parodo energetinės nepriklausomybės svarbą.
„Geras pavyzdys, kai diskutuojame, kiek kainuoja energetinis saugumas, kiek į jį investuojame, į energetinę nepriklausomybę, energijos išteklių tiekimo užtikrinimą, nes yra nuomonių, kad tai turėtų būti tik absoliuti ekonomika, ir yra nuomonių, kad ta nacionalinio saugumo dedamoji nėra tiek svarbi. Tai klasikinis pavyzdys, kiek svarbus nacionalinis saugumas, nes Baltarusija dabar atsidūrė kritinėje padėtyje – ji yra absoliučiai ir visiškai priklausoma nuo Rusijos energetikos sektorių“, – sakė ekspertas.
Anot jo, Lietuvoje kai kuriais atvejais ne iki galo įsivaizduojama reali Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos energetikos srityje, kuri, R. Švedo žodžiais, gali būti grėsminga.
„Dabartinė Baltarusijos energetinė priklausomybė nuo Rusijos pastaruoju metu smarkiai sustiprėjo ir atsirado žymiai daugiau energijos tiekimo saugumo rizikų. Padėtis, galiu pavadinti, yra netgi grėsminga. Baltarusijos energetikos paveikslas yra labai paprastas – nafta ir dujos. Naftą Baltarusija gauna iš Rusijos, dujas – taip pat. Maža to, dujas gauna žemesne nei rinkos kaina. Dėl naftos Rusija kaip ir nebenori tiekti jos žemesne kaina, ir įvyko ginčas dėl to, į ką Aliaksandras Lukašenka sureagavo atsiveždamas kelias naftos siuntas per Klaipėdos jūrų uostą. Nauja atominė elektrinė taip pat yra Kremliaus projektas – Kremliaus pinigai, Kremliaus technologija“, – sakė lektorius.
R. Švedas taip pat pažymėjo, kodėl Rusijai yra svarbu užtikrinti Karaliaučiaus energijos aprūpinimo stabilumą.
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
„Įgyvendindama Karaliaučiaus autonomijos programą, Rusija įgyvendino keletą projektų, kurie padarė Karaliaučių energetiškai nebepriklausomą. Rusija pastatė SGD terminalą, lygiai tokį patį, kaip Klaipėdoje, tik šiek tiek mažesnį, Rusija praplėtė požemines gamtines dujų saugyklas Karaliaučiuje, pastatė reikšmingus papildomus elektros generavimo pajėgumus Karaliaučiuje iš gamtinių dujų. Rusijos Federacija jau bandė pasižiūrėti, kaip gyventų Karaliaučius be gamtinių dujų tranzito per Lietuvą. Tai reiškia, kad Rusijos Federacijai nebereikia tranzito per Lietuvą.
Tokiu atveju Rusijos Federacija gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą šia kryptimi, ir Baltarusija tampa gamtinių dujų vamzdžio gale, nes Lietuva turi SGD terminalą, mes galime gabenti dujas iš bet kur pasaulyje. Į Karaliaučių dujų transportuoti nebereikia, realiai tranzitas yra šiek tiek į Vakarų Europą, bet nebėra gyvybiško elemento, kodėl dujos turėtų tranzitu keliauti per Baltarusiją. Tokiu būdu Rusija Baltarusijai gali bet kada užsukti dujų tiekimą“, – Eltai teigė ekspertas.
Dėl šių priežasčių, R. Švedo nuomone, Baltarusijos energetinės nepriklausomybės mažinimas gali būti labai sudėtingas uždavinys.
„Šiuo metu, nepaisant to, kad Baltarusija perka dujas mažesne nei rinkos kaina, Baltarusijos skola Rusijai galimai sudaro apie 270 mln. eurų. Situacija tokia, kad Rusija gali bet kada pareikalauti sumokėti skolą, bet kada nutraukti dujų tiekimą, nes Baltarusija negali sumokėti šios skolos, ar nutraukti dujų tiekimą dėl kitos priežasties“, – sakė jis.
„Kalbėti apie kažkokį priklausomybės sumažinimą yra labai sudėtinga“, – pridūrė ekspertas.
Vis dėlto, jo nuomone, pirmas Baltarusijos sprendimas, siekiant didesnės energetinės nepriklausomybės, turėtų būti kuriant alternatyvius gamtinių dujų ir naftos gabenimo kelius, nepriklausomus nuo Rusijos.
Astravo AE gali padidinti Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos
Paklaustas, ar, pasikeitus politinei valdžiai Baltarusijoje, būtų galima tikėtis kitokio požiūrio į Astravo AE problemas iš kaimyninės valstybės pusės, R. Švedas teigė, kad viskas priklausys nuo to, ar naujas šalies vadovas norės pripažinti pažeidimus, padarytus projektuojant ar statant šią elektrinę.
„Aš manau, kad tikėtis galima (pasikeitusio dialogo – ELTA). Kaip apibrėšime klausimą, kam apskritai buvo Astravo atominė elektrinė statoma, ar vidiniam vartojimui, ar eksportui, kiek nauji vadovai bus linkę pripažinti tarptautinės teisės pažeidimus, kiek bus linkę stiprinti saugą? Mano vertinimu, Baltarusijos atominės elektrinės projektą didžiąja dalimi įgyvendino Rusija. Ji pirmiausia siekė geopolitinių tikslų padėčiai regione deeskaluoti ir tik po to – ekonominių, energetinių tikslų. Jiems jau pavyko deeskaluoti padėtį – tiek supriešinti Lietuvą su Baltarusija, tiek įvesti sumaišties tarp Baltijos šalių, tiek įvesti sumaišties vidaus Lietuvos politikoje tarp partijų, žmonių. Tai šia prasme Kremliaus projektas yra sėkmingas, nes jis smarkiai destabilizuoja padėtį regione“, – Eltai sakė R. Švedas.
Jo vertinimu, Baltarusijos elektros generavimo pajėgumai iš gamtinių dujų yra pakankami užtikrinti energijos tiekimą, todėl Astravo AE projekto energetinė ar ekonominė svarba yra neaiški. Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.
„Nėra taip, kad Baltarusijai buvo gyvybiškai svarbu pastatyti atominę elektrinę, kad užsitikrintų bazinį elektros tiekimą. Tai klausimas, kam tada ta Baltarusijos atominė elektrinė ir kodėl būtent ant Lietuvos-Baltarusijos sienos. Viskas priklausys nuo naujų lyderių laikysenos požiūrio į šią atominę elektrinę ir jos patį tikslą, kam ji yra skirta ir ką toliau su ja daryti. Atominė elektrinė nėra objektas, tai yra priemonė energijos tiekimo saugumui užtikrinti.
Mano vertinimu, mes nepakankamai apibrėžiame Lietuvoje Baltarusijos atominės elektrinės problemą kaip tokią. Kai sakome, kad yra branduolinė sauga, dalinamos tabletės, taip, tą turime daryti. Tada poveikis aplinkai, elektros sistemoms, rinkai, kainoms, tai tik sudėtinės dalys pagrindinės problemos, kurią aš įvardiju – šiuo projektu, visų pirma, yra siekiama geopolitinių tikslų. Tai yra eskaluoti padėtį regione, skaldyti ir valdyti“, – teigė ekspertas.
VU TSPMI lektoriaus nuomone, Astravo AE padidins Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos.
„Vilnius tik už 50 km ir Neris įteka į Vilnių, o Neries vanduo bus naudojamas atominės aušinimui. Mus už virvučių tampys Kremlius. Tai čia yra bėda, kad Kremlius dabar susikūrė sau instrumentą ir sustiprino mūsų priklausomybę nuo jo. Jeigu mes sugebėjome energetinę priklausomybę nuo Kremliaus sumažinti, nes buvo sukurtos priemonės, kurios mažina priklausomybę, diversifikuoja tiekimą, sukūrėme rinką, ji pradėjo veikti, tai dabar šis objektas tą priklausomybę vėl padidina. Niekas nekalba apie ekonomiką, ji nueina į antrą planą.
Gyvensime nuolatinėje įtampoje. Branduoliniai objektai turi būti vieni labiausiai atvirų ir skaidrių, nes tai yra branduolinis procesas. Tuo metu čia yra labiausiai paslaptingas objektas, kur buvo slepiami įvykę incidentai ir avarijos“, – situaciją vertino R. Švedas.
Vengrija pasienio tranzito zonoje sulaikė prieglobsčio prašytojus ir tokiu būdu valstybė galėjo pažeisti ES teisės principus, skelbia bendrijos teismas.
Liuksemburge įsikūrusio teismo teisėjai nutarė, kad tokie sulaikymai ES teritorijoje yra neteisėti. Jų tvirtinimu, prieš sulaikymą turi būti išnagrinėtos individualios prieglobsčio prašytojų bylos.
Briuselis nepritaria Vengrijos vyriausybei, vykdančiai griežtą, prieš migrantus nukreiptą politiką. Budapešto veiksmus jau ne kartą nagrinėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
Byla buvo pradėta keturiems prieglobsčio prašytojams iš Afganistano ir Irano pateikus ieškinį. Atvykę iš Serbijos pastarieji buvo suimti ir dabar laikomi Roszke tranzito zonoje. Budapeštas atmetė jų pateiktus prieglobsčio prašymus, o Belgradas savo ruožtu atsisako juos priimti atgal.
Specialią teritoriją Roszke kaime juosia aukšta tvora su spygliuota viela, čia gyvenantiems migrantams taikomi griežti jų judėjimo laisvę varžantys apribojimai.
Gyvenimas Roszke teritorijoje prilygsta kalinimui, nustatė teisme Liuksemburge dirbantys teisėjai.
Toks kalinimas yra neteisėtas, jei „prieš tai nėra priimtas pagrįstas sprendimas, kuriuo toks sulaikymas yra grindžiamas, ir nėra įvertinama tokios priemonės būtinybė ir proporcingumas“, teigė teismas.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė sako, kad ketvirtadienį vykusiame šalies vadovo Gitano Nausėdos pokalbyje su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka išgirstas patikinimas, jog netoli pasienio su Lietuva statomoje Astravo atominėje elektrinėje (AE) yra laukiama užsienio eksperų.
„Prezidentas Lukašenka atsakė, kad Baltarusija būtų pasirengusi priimti branduolinės energetikos ir ES ekspertus, kad jie vertintų pasirengimą saugos požiūriu. Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad streso testų rekomendacijos turėtų būti įvykdytos dar iki elektrinės paleidimo. Prezidentas Aliaksandras Lukašenka pakartojo, kad visi ekspertai yra laukiami“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Jos teigimu, Baltarusijos vadovas G. Nausėdai taip pat atsakė, ko tikisi iš Rytų partnerystės.
„Pokalbyje su A. Lukašenka prezidentas jam tiesiai uždavė klausimą „Ko jūs tikitės iš Rytų partnerystės?“. (…) Prezidentas A. Lukašenka atsakė, kad juos domina ir ES kryptis, ir Rytų kryptis. Iš ES jie mato galimybę daugiau prekių, tranzito turėti. Tai buvo tas variantas, kai yra partneriški santykiai, nebūtinai gilesnė integracija“, – pridūrė A. Skaisgirytė.
Latvijos įmonės pasirengusios teikti Baltarusijai naftos perkrovimo, laikymo ir transportavimo paslaugas. Tai penktadienį naujienų agentūrai TASS pareiškė Latvijos susisiekimo ministerijos komunikacijų skyriaus atstovė Iveta Kancena.
„Jei tik tokia būtinybė atsiras, Latvijos įmonės pasirengusios teikti reikiamas naftos perkrovimo, laikymo ir transportavimo paslaugas tiek uostuose, tiek geležinkeliuose“, – sakė ji, pridurdama, kad „šio bendradarbiavimo klausimai anksčiau buvo svarstomi su Baltarusijos atstovais“.
„Latvijos tranzito šakos bendradarbiavimas su Baltarusija labai svarbus, o naftos tranzito apimčių didinimas yra viena iš galimų krypčių, – teigė I. Kancena. – Latvija suinteresuota didinti krovinių apimtis ir aprūpinti Baltarusijos naftos perdirbimo įmones nafta iš Latvijos uostų“.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka gruodžio 31 d. įpareigojo naftos ir chemijos komplekso vadovybę artimiausiomis dienomis užtikrinti naftos tiekimą šaliai iš alternatyvių šaltinių. Kaip sakoma naujienų agentūros „BelTA“ pranešime, pirmiausia omenyje turimas naftos tiekimas geležinkeliais iš Baltijos uostų.
Penktadienį Baltarusijos valstybinis naftos koncernas „Belneftechim“ pranešė, kad Rusija sustabdė naftos tiekimą Baltarusijai, nes šalims nepavyksta sudaryti naujos sutarties – jos nesutaria dėl tiekimo kainų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad Rusijai ir Ukrainai pavyks sutarti su rusiškų dujų tranzito į Europą, nes, nepaisant paleidžiamo dujotiekio „Nord Stream 2“, Maskva esą neketina atsisakyti dujų tranzito per Ukrainą.
„Dabar, kaip žinote, deramės su mūsų partneriais Ukrainoje, derybos vyksta vienoje. Matau, kad iš abiejų pusių girdimos įnoringos pozicijos, tiesa sakant, gana sunkiai įgyvendinamos, – Sočyje vykusiame susitikime su Vokietijos verslo atstovais sakė V. Putinas. – Vis dėlto tikiuosi, kad šių derybų dalyviai, pirmiausia – abiejų pusių ūkio subjektai, ras visiems priimtinus sprendimus.“
V. Putinas taip pat tikino, kad dujotiekio „Nord Stream 2“ eksploatacija nereiškia, kad Rusija atsisakys dujų tranzito per Ukrainą. Pasak jo, tai yra ekonominio tikslingumo klausimas.
„Dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo darbai artėja prie pabaigos, jo eksploatacija leis padvigubinti rusiškų dujų tiekimo Baltijos maršrutu apimtis“, – sakė Rusijos prezidentas.
V. Putinas taip pat tvirtino, kad „Nord Stream 2“ yra ekonominis projektas, nepaisant kaltinimų, kad šiuo dujotiekiu siekiama padaryti Europą dar labiau priklausoma nuo rusiškų dujų.
„Noriu pabrėžti – tai yra išskirtinai komercinis projektas, valdžia nedalyvauja jame. Taigi, kad nebūtų jokių įtarimų, jau daug kartų sakiau, galiu dar kartą pakartoti – tai nereiškia, kad Rusija ketina nutraukti tranzitą per Ukrainos teritoriją“, – pareiškė V. Putinas.
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Pasak Maskvos, Rusiją ir Vokietiją sujungsiantis dujotiekis „Nord Stream 2“ pradės veikti kitų metų viduryje.
