Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, penktadienį kalbėdamasis su „Savuškin-Orša“ įmonės darbuotojais, pažadėjo, kad Baltarusija atsakys į planuojamas įvesti sankcijas, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
 
„Parodysime jiems, kas yra sankcijos. Jie (lenkai ir lietuviai) tranzitu kirsdavo mūsų teritoriją, kad galėtų prekiauti su Kinija ir Rusija. Dabar jie skris arba per Baltijos jūrą, arba Juodąją jūrą, kad galėtų prekiauti su Rusija ir taip toliau. Kalbant apie prekes, kurioms paskelbtas embargas (maisto prekės, kurioms embargą paskelbusi Rusija), jiems siūlau apie jas pamiršti. Parodysime jiems, kas yra sankcijos“, – kalbėjo A. Lukašenka.
 
„Jie turi perdėtą savivertės jausmą ir pamiršo, kas yra Baltarusija. Jie mano, kad gali mums grasinti tankais, raketomis… Pamatysime, kuris išsigąs. Parodysime jiems, kas yra sankcijos“, – pabrėžė Baltarusijos lyderis.
 
„Nurodžiau vyriausybei parengti priemones, kad visi prekybos srautai iš Lietuvos uostų būtų nukreipiami į kitus. Pamatysime, kaip jiems seksis po to. Mūsų krovinių srautai yra atsakingi už 30 proc. Lietuvos biudžeto. Ko dar jiems reikia? Jie per daug gerai apie save galvoja. Parodysime jiems jų vietą“, – sakė A. Lukašenka.
 
A. Lukašenka pabrėžė, kad Baltarusijai anksčiau jau buvo taikyta sankcijų. „Tuomet mes jas išgyvenome. Išgyvensime jas ir šįkart. Pasaulis nieko vertas, jei jame nėra gerų žmonių. Nenaudinga mus gąsdinti“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 15:38

Energetikos ekspertas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Romas Švedas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius ir energetikos ekspertas Romas Švedas sako, kad Baltarusija dėl energetinės priklausomybės nuo Rusijos yra atsidūrusi kritinėje padėtyje, o tai gali trukdyti net ir naujam Baltarusijos vadovui įgyvendinti pokyčius šalyje.
 
Tuo metu Lietuvos pašonėje statoma Astravo atominė elektrinė (AE), jo nuomone, yra instrumentas, atsiliepsiantis ir Lietuvos energetinei priklausomybei nuo Rusijos.
 
„Mano vertinimu, energetikos sektorius yra ypač veiksminga Rusijos priemonė daryti įtaką Baltarusijai, politiniams režimams, darant įtaką žmonėms, formuojant nuomonę, griaunant idėjas, norą nors kažkiek tos demokratijos turėti daugiau. Baltarusijos energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra absoliuti ir netgi grėsminga. Baltarusijos visa ekonomika yra nepaprastai giliai integruota į Rusijos ekonomiką. Svertų Rusija turi be galo daug ir labai galingų. Turime tą atvejį, kai energetikos sektorius gali padaryti didesnį poveikį politiniams procesams, sukelti žalą ar suvaidinti geradarius ir gelbėtojus. Poveikis nė kiek ne mažesnis nei karo priemonė“, – Eltai teigė R. Švedas.
 
Tokia situacija, jo nuomone, parodo energetinės nepriklausomybės svarbą.
 
„Geras pavyzdys, kai diskutuojame, kiek kainuoja energetinis saugumas, kiek į jį investuojame, į energetinę nepriklausomybę, energijos išteklių tiekimo užtikrinimą, nes yra nuomonių, kad tai turėtų būti tik absoliuti ekonomika, ir yra nuomonių, kad ta nacionalinio saugumo dedamoji nėra tiek svarbi. Tai klasikinis pavyzdys, kiek svarbus nacionalinis saugumas, nes Baltarusija dabar atsidūrė kritinėje padėtyje – ji yra absoliučiai ir visiškai priklausoma nuo Rusijos energetikos sektorių“, – sakė ekspertas.
 
Anot jo, Lietuvoje kai kuriais atvejais ne iki galo įsivaizduojama reali Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos energetikos srityje, kuri, R. Švedo žodžiais, gali būti grėsminga.
 
„Dabartinė Baltarusijos energetinė priklausomybė nuo Rusijos pastaruoju metu smarkiai sustiprėjo ir atsirado žymiai daugiau energijos tiekimo saugumo rizikų. Padėtis, galiu pavadinti, yra netgi grėsminga. Baltarusijos energetikos paveikslas yra labai paprastas – nafta ir dujos. Naftą Baltarusija gauna iš Rusijos, dujas – taip pat. Maža to, dujas gauna žemesne nei rinkos kaina. Dėl naftos Rusija kaip ir nebenori tiekti jos žemesne kaina, ir įvyko ginčas dėl to, į ką Aliaksandras Lukašenka sureagavo atsiveždamas kelias naftos siuntas per Klaipėdos jūrų uostą. Nauja atominė elektrinė taip pat yra Kremliaus projektas – Kremliaus pinigai, Kremliaus technologija“, – sakė lektorius.
 
R. Švedas taip pat pažymėjo, kodėl Rusijai yra svarbu užtikrinti Karaliaučiaus energijos aprūpinimo stabilumą.
 
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.

„Įgyvendindama Karaliaučiaus autonomijos programą, Rusija įgyvendino keletą projektų, kurie padarė Karaliaučių energetiškai nebepriklausomą. Rusija pastatė SGD terminalą, lygiai tokį patį, kaip Klaipėdoje, tik šiek tiek mažesnį, Rusija praplėtė požemines gamtines dujų saugyklas Karaliaučiuje, pastatė reikšmingus papildomus elektros generavimo pajėgumus Karaliaučiuje iš gamtinių dujų. Rusijos Federacija jau bandė pasižiūrėti, kaip gyventų Karaliaučius be gamtinių dujų tranzito per Lietuvą. Tai reiškia, kad Rusijos Federacijai nebereikia tranzito per Lietuvą.
 
Tokiu atveju Rusijos Federacija gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą šia kryptimi, ir Baltarusija tampa gamtinių dujų vamzdžio gale, nes Lietuva turi SGD terminalą, mes galime gabenti dujas iš bet kur pasaulyje. Į Karaliaučių dujų transportuoti nebereikia, realiai tranzitas yra šiek tiek į Vakarų Europą, bet nebėra gyvybiško elemento, kodėl dujos turėtų tranzitu keliauti per Baltarusiją. Tokiu būdu Rusija Baltarusijai gali bet kada užsukti dujų tiekimą“, – Eltai teigė ekspertas.
 
Dėl šių priežasčių, R. Švedo nuomone, Baltarusijos energetinės nepriklausomybės mažinimas gali būti labai sudėtingas uždavinys.
 
„Šiuo metu, nepaisant to, kad Baltarusija perka dujas mažesne nei rinkos kaina, Baltarusijos skola Rusijai galimai sudaro apie 270 mln. eurų. Situacija tokia, kad Rusija gali bet kada pareikalauti sumokėti skolą, bet kada nutraukti dujų tiekimą, nes Baltarusija negali sumokėti šios skolos, ar nutraukti dujų tiekimą dėl kitos priežasties“, – sakė jis.
 
„Kalbėti apie kažkokį priklausomybės sumažinimą yra labai sudėtinga“, – pridūrė ekspertas.
 
Vis dėlto, jo nuomone, pirmas Baltarusijos sprendimas, siekiant didesnės energetinės nepriklausomybės, turėtų būti kuriant alternatyvius gamtinių dujų ir naftos gabenimo kelius, nepriklausomus nuo Rusijos.
 
Astravo AE gali padidinti Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos
 
Paklaustas, ar, pasikeitus politinei valdžiai Baltarusijoje, būtų galima tikėtis kitokio požiūrio į Astravo AE problemas iš kaimyninės valstybės pusės, R. Švedas teigė, kad viskas priklausys nuo to, ar naujas šalies vadovas norės pripažinti pažeidimus, padarytus projektuojant ar statant šią elektrinę.
 
„Aš manau, kad tikėtis galima (pasikeitusio dialogo – ELTA). Kaip apibrėšime klausimą, kam apskritai buvo Astravo atominė elektrinė statoma, ar vidiniam vartojimui, ar eksportui, kiek nauji vadovai bus linkę pripažinti tarptautinės teisės pažeidimus, kiek bus linkę stiprinti saugą? Mano vertinimu, Baltarusijos atominės elektrinės projektą didžiąja dalimi įgyvendino Rusija. Ji pirmiausia siekė geopolitinių tikslų padėčiai regione deeskaluoti ir tik po to – ekonominių, energetinių tikslų. Jiems jau pavyko deeskaluoti padėtį – tiek supriešinti Lietuvą su Baltarusija, tiek įvesti sumaišties tarp Baltijos šalių, tiek įvesti sumaišties vidaus Lietuvos politikoje tarp partijų, žmonių. Tai šia prasme Kremliaus projektas yra sėkmingas, nes jis smarkiai destabilizuoja padėtį regione“, – Eltai sakė R. Švedas.
 
Jo vertinimu, Baltarusijos elektros generavimo pajėgumai iš gamtinių dujų yra pakankami užtikrinti energijos tiekimą, todėl Astravo AE projekto energetinė ar ekonominė svarba yra neaiški.
Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.
 
„Nėra taip, kad Baltarusijai buvo gyvybiškai svarbu pastatyti atominę elektrinę, kad užsitikrintų bazinį elektros tiekimą. Tai klausimas, kam tada ta Baltarusijos atominė elektrinė ir kodėl būtent ant Lietuvos-Baltarusijos sienos. Viskas priklausys nuo naujų lyderių laikysenos požiūrio į šią atominę elektrinę ir jos patį tikslą, kam ji yra skirta ir ką toliau su ja daryti. Atominė elektrinė nėra objektas, tai yra priemonė energijos tiekimo saugumui užtikrinti.
 
Mano vertinimu, mes nepakankamai apibrėžiame Lietuvoje Baltarusijos atominės elektrinės problemą kaip tokią. Kai sakome, kad yra branduolinė sauga, dalinamos tabletės, taip, tą turime daryti. Tada poveikis aplinkai, elektros sistemoms, rinkai, kainoms, tai tik sudėtinės dalys pagrindinės problemos, kurią aš įvardiju – šiuo projektu, visų pirma, yra siekiama geopolitinių tikslų. Tai yra eskaluoti padėtį regione, skaldyti ir valdyti“, – teigė ekspertas.
 
VU TSPMI lektoriaus nuomone, Astravo AE padidins Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos.
 
„Vilnius tik už 50 km ir Neris įteka į Vilnių, o Neries vanduo bus naudojamas atominės aušinimui. Mus už virvučių tampys Kremlius. Tai čia yra bėda, kad Kremlius dabar susikūrė sau instrumentą ir sustiprino mūsų priklausomybę nuo jo. Jeigu mes sugebėjome energetinę priklausomybę nuo Kremliaus sumažinti, nes buvo sukurtos priemonės, kurios mažina priklausomybę, diversifikuoja tiekimą, sukūrėme rinką, ji pradėjo veikti, tai dabar šis objektas tą priklausomybę vėl padidina. Niekas nekalba apie ekonomiką, ji nueina į antrą planą.
 
Gyvensime nuolatinėje įtampoje. Branduoliniai objektai turi būti vieni labiausiai atvirų ir skaidrių, nes tai yra branduolinis procesas. Tuo metu čia yra labiausiai paslaptingas objektas, kur buvo slepiami įvykę incidentai ir avarijos“, – situaciją vertino R. Švedas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.21; 06:00

Vengrija pasienio tranzito zonoje sulaikė prieglobsčio prašytojus ir tokiu būdu valstybė galėjo pažeisti ES teisės principus, skelbia bendrijos teismas.
 
Liuksemburge įsikūrusio teismo teisėjai nutarė, kad tokie sulaikymai ES teritorijoje yra neteisėti. Jų tvirtinimu, prieš sulaikymą turi būti išnagrinėtos individualios prieglobsčio prašytojų bylos.
 
Briuselis nepritaria Vengrijos vyriausybei, vykdančiai griežtą, prieš migrantus nukreiptą politiką. Budapešto veiksmus jau ne kartą nagrinėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
 
Byla buvo pradėta keturiems prieglobsčio prašytojams iš Afganistano ir Irano pateikus ieškinį. Atvykę iš Serbijos pastarieji buvo suimti ir dabar laikomi Roszke tranzito zonoje. Budapeštas atmetė jų pateiktus prieglobsčio prašymus, o Belgradas savo ruožtu atsisako juos priimti atgal.
 
Specialią teritoriją Roszke kaime juosia aukšta tvora su spygliuota viela, čia gyvenantiems migrantams taikomi griežti jų judėjimo laisvę varžantys apribojimai.
 
Gyvenimas Roszke teritorijoje prilygsta kalinimui, nustatė teisme Liuksemburge dirbantys teisėjai.
 
Toks kalinimas yra neteisėtas, jei „prieš tai nėra priimtas pagrįstas sprendimas, kuriuo toks sulaikymas yra grindžiamas, ir nėra įvertinama tokios priemonės būtinybė ir proporcingumas“, teigė teismas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 13:00

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė sako, kad ketvirtadienį vykusiame šalies vadovo Gitano Nausėdos pokalbyje su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka išgirstas patikinimas, jog netoli pasienio su Lietuva statomoje Astravo atominėje elektrinėje (AE) yra laukiama užsienio eksperų.
 
„Prezidentas Lukašenka atsakė, kad Baltarusija būtų pasirengusi priimti branduolinės energetikos ir ES ekspertus, kad jie vertintų pasirengimą saugos požiūriu. Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad streso testų rekomendacijos turėtų būti įvykdytos dar iki elektrinės paleidimo. Prezidentas Aliaksandras Lukašenka pakartojo, kad visi ekspertai yra laukiami“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
 
Jos teigimu, Baltarusijos vadovas G. Nausėdai taip pat atsakė, ko tikisi iš Rytų partnerystės.
 
„Pokalbyje su A. Lukašenka prezidentas jam tiesiai uždavė klausimą „Ko jūs tikitės iš Rytų partnerystės?“. (…) Prezidentas A. Lukašenka atsakė, kad juos domina ir ES kryptis, ir Rytų kryptis. Iš ES jie mato galimybę daugiau prekių, tranzito turėti. Tai buvo tas variantas, kai yra partneriški santykiai, nebūtinai gilesnė integracija“, – pridūrė A. Skaisgirytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.28; 00:01

Latvijos įmonės pasirengusios teikti Baltarusijai naftos perkrovimo, laikymo ir transportavimo paslaugas. Tai penktadienį naujienų agentūrai TASS pareiškė Latvijos susisiekimo ministerijos komunikacijų skyriaus atstovė Iveta Kancena.
 
„Jei tik tokia būtinybė atsiras, Latvijos įmonės pasirengusios teikti reikiamas naftos perkrovimo, laikymo ir transportavimo paslaugas tiek uostuose, tiek geležinkeliuose“, – sakė ji, pridurdama, kad „šio bendradarbiavimo klausimai anksčiau buvo svarstomi su Baltarusijos atstovais“.
 
„Latvijos tranzito šakos bendradarbiavimas su Baltarusija labai svarbus, o naftos tranzito apimčių didinimas yra viena iš galimų krypčių, – teigė I. Kancena. – Latvija suinteresuota didinti krovinių apimtis ir aprūpinti Baltarusijos naftos perdirbimo įmones nafta iš Latvijos uostų“.
 
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka gruodžio 31 d. įpareigojo naftos ir chemijos komplekso vadovybę artimiausiomis dienomis užtikrinti naftos tiekimą šaliai iš alternatyvių šaltinių. Kaip sakoma naujienų agentūros „BelTA“ pranešime, pirmiausia omenyje turimas naftos tiekimas geležinkeliais iš Baltijos uostų.
 
Penktadienį Baltarusijos valstybinis naftos koncernas „Belneftechim“ pranešė, kad Rusija sustabdė naftos tiekimą Baltarusijai, nes šalims nepavyksta sudaryti naujos sutarties – jos nesutaria dėl tiekimo kainų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 07:00

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad Rusijai ir Ukrainai pavyks sutarti su rusiškų dujų tranzito į Europą, nes, nepaisant paleidžiamo dujotiekio „Nord Stream 2“, Maskva esą neketina atsisakyti dujų tranzito per Ukrainą.
 
„Dabar, kaip žinote, deramės su mūsų partneriais Ukrainoje, derybos vyksta vienoje. Matau, kad iš abiejų pusių girdimos įnoringos pozicijos, tiesa sakant, gana sunkiai įgyvendinamos, – Sočyje vykusiame susitikime su Vokietijos verslo atstovais sakė V. Putinas. – Vis dėlto tikiuosi, kad šių derybų dalyviai, pirmiausia – abiejų pusių ūkio subjektai, ras visiems priimtinus sprendimus.“
 
V. Putinas taip pat tikino, kad dujotiekio „Nord Stream 2“ eksploatacija nereiškia, kad Rusija atsisakys dujų tranzito per Ukrainą. Pasak jo, tai yra ekonominio tikslingumo klausimas.
 
„Dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo darbai artėja prie pabaigos, jo eksploatacija leis padvigubinti rusiškų dujų tiekimo Baltijos maršrutu apimtis“, – sakė Rusijos prezidentas.
 
V. Putinas taip pat tvirtino, kad „Nord Stream 2“ yra ekonominis projektas, nepaisant kaltinimų, kad šiuo dujotiekiu siekiama padaryti Europą dar labiau priklausoma nuo rusiškų dujų.
 
„Noriu pabrėžti – tai yra išskirtinai komercinis projektas, valdžia nedalyvauja jame. Taigi, kad nebūtų jokių įtarimų, jau daug kartų sakiau, galiu dar kartą pakartoti – tai nereiškia, kad Rusija ketina nutraukti tranzitą per Ukrainos teritoriją“, – pareiškė V. Putinas.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Pasak Maskvos, Rusiją ir Vokietiją sujungsiantis dujotiekis „Nord Stream 2“ pradės veikti kitų metų viduryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.07; 00:10

Didžiausio Kazachstano suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) gamintojo tiekiamų dujų tranzitas per Rusiją į Ukrainą buvo sustabdytas, pranešė Ukrainos dujų bendrovės atstovas.

„Didžiausia Kazachstano SGD bendrovė „Tengizševroil“ negali gauti leidimo tranzitui Rusijos geležinkeliais“, – feisbuke rašo „Ukrgazdobyčia“ prekybos direktorius Sergejus Fedorenka.
 
Pasak jo, tikėtina, kad ir kiti kazachų dujų tiekėjai jau nuo birželio nebegalės pervežti dujų į Ukrainą, skelbia „Ukrinform“.
 
„Iš viso prarandamas dujų kiekis sudaro 20 proc. visos rinkos. Galimas dalykas, kad tai lems didesnę kainą jau artimiausiomis dienomis“, – pridūrė S. Fedorenka.
 
Energetikos konsultacijų bendrovės „A-95“ duomenimis, „Tengizševroil“ pernai Ukrainai tiekė 208,3 tūkst. tonų SGD. Tai sudaro 15,8 proc. viso šalies dujų importo. Balandį ši kazachų bendrovė aprūpino jau 19 proc. Ukrainos dujų importo rinkos.
 
Balandį Rusijos vyriausybė uždraudė į Ukrainą eksportuoti naftą ir naftos produktus. Maskva taip pat uždraudė kai kurių prekių, tarp jų popieriaus, vamzdžių, drabužių, avalynės, importą iš Ukrainos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.0525; 09:35

Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Be abejo, kalbama apie technininį susitarimą, bet geopolitiniame būtent šio regiono kontekste ir tokios smulkmenos yra įsidėmėtinos.

Rugsėjo 8-ąją dieną Odesoje Ukrainos valstybinės įmonės „Ukrzaliznycja“, „Gruzijos geležinkelių“ bei „Azerbaidžano geležinkelių“ vadovai pasirašė Bendradarbiavimo memorandumą dėl bendro „Ukrzaliznycja“ keltų naudojimo.

Memorandumas numato steigimą bendros įmonės, kuri užsiims valdymu„Ukrzaliznycja“ keltų „Plevnos herojai“ ir „Šipkos herojai“, vystant krovinių gabenimo maršrutą „Europos Sąjunga (ES)-Ukraina-Juodoji jūra-Gruzija-Azerbaidžanas-Kaspijos jūra-pietryčių Azijos regionas“.

Primintina, kad praėjusių metų sausio 14 dieną Azerbaidžano sostinėje Baku šios šalies, Kazachstano, Gruzijos bei Ukrainos geležinkelius valdančių valstybinių kompanijų vadovai pasirašė protokolą dėl konkurencingų krovinių gabenimo tarifų taikymo tuo pačiu transporto maršutu. Vadinamasis „Naujojo šilko kelio“ su Ukrainos įtraukimu projektas nors pamažu, bet juda į priekį.

Primintina, kad pirmas Rusiją aplenkiantis konteinerinis, pakrautas maisto produktais bei metalo gaminiais, t.y. 32 vagonų bandomasis krovininis sąstatas „Viking“, praėjusių metų sausio 15-ąją dieną startavęs iš Ukrainos uosto Iljičevsko po 5 dienų pasiekė Azerbaidžaną, iš kur keltu „Karabach“ Kaspijos jūra buvo pasiųstas į Vidurio Aziją ir toliau į Kiniją.

Azerbaidžano sostinė Baku

Naktį į sausio 31 dieną sąstatas pasiekė Dostyko stotį Kazachstano-Kinijos pasienyje. „Viking“ atvykimo į galinę stotį proga surengtame posėdyje tuometinis Ukrainos infrastruktūros ministras Andrejus Pivovarskis nurodė, jog reisas bus konkurencingas, jei kelyje į vieną pusę užtruks 11-12 dienų (pirmas bandomasis sąstatas keliavo 15,5 dienos). Taigi dirbti yra kur ir tai pamažu daroma.

Tuometinis Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas pareiškė, jog Maskvos mėginta organizuoti Ukrainos ekonominė tranzitinė blokada žlugo. Beje, Ukraina ir su Lietuva praėjusių metų vasario pradžioje pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo vystant „Viking“ projektą „Naujojo šilko kelio“ maršrutu.

Praėjusių metų liepą Baku lankydamasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka bendroje spaudos konferencijoje su Azerbaidžano kolega Ilhamu Alijevu su pasitenkinimu konstatavo abiejų šalių giminingą požiūrį į globalias bei regionines aktualijas. Pasak prezidento,  Azerbaidžanas visada suprato Ukrainą, taigi dabar gali tikėtis Kijevo palaikymo Azerbaidžano teritorinio vientisumo klausimu. Kijevas kaip nepriimtiną nurodo dabartinį Kalnų Karabacho statusą. Prezidentas Ilhamas Alijevas savo ruožtu pažymėjo ekonominių-prekybinių ryšių ir veiksmų derinimo tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Jungtinės Tautos (JT), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) bei Europos Taryba, svarbą.

Baku šiuo metu pirmininkauja Ukrainą, Moldovą, Azerbaidžaną bei Gruziją vienijančiai GUAM (organizacija už demokratiją bei ekonominį vystymąsi). 1997 metų spalį Strasbūre įsteigta regioninė organizacija po beveik dešimtmetį trukusios „komos“ ėmė atgyti šių metų pavasarį, kai kovo 27-ąją Kijeve surengtoje konferencijoje dalyvavo Ukrainos, Moldovos, Gruzijos ministrai pirmininkai bei Azerbaidžano vicepremjeras. Kaip praėjusių metų gruodį yra nurodęs GUAM generalinis sekretorius Azerbaidžano diplomatas Altaius Efendiyevas, jo šalis suinteresuota atgimimu organizacijos, kurią Baku vertina kaip ekonominio bei politinio bendradarbiavimo aikštelę, kurioje galima koordinuoti konfliktų GUAM regione sureguliavimą. Į tokių klausimų ratą situacija aplink Kalnų Karabachą bei Maskvos siekis ekonomiškai „uždaryti“ Ukrainą, be abejo, įeina.

Ypač žinant aplinkybę, iš kur kyla tikroji grėsmė. 2016 metų sausio 4-ąją Ukrainos ekonominio vystymo bei prekybos ministerija informavo, kad Rusijos Federacija visiškai sustabdė ukrainietiškų prekių tranzitą per savo teritoriją. Jau šių metų dienraščio „The Financial Times“ rugsėjo 7-os dienos numeryje Vašingtono strateginių bei tarptautinių tyrimų centro (CSIS) Eurazijos ir Rusijos programos direktoriaus pavaduotojas Jeffrey Mankoffas ir CSIS projekto „Reconnecting Asia“ direktorius Jonathanas E. Hillmanas sukonkretino Maskvos pastangas „uždaryti“ Ukrainą.

Dėl Armėnijos – Rusijos agresijos azerbaidžanietiškasis Kalnų Karabachas paverstas griuvėsiais. Slaptai.lt nuotr.

Rugpjūtį (metais anksčiau nei planuota) rusai baigė tiesti Ukrainą lenkiančią geležinkelio atkarpą, kas kartu su kitais infrastruktūros projektais grasina istoriškai tiltu tarp Vakarų ir Rytų buvusią Ukrainą paversti sala. 26-ešių kilometrų geležinkelio ruožas suteikia galimybę iš Rusijos į Baltarusiją, Baltijos bei kitas Europos valstybes vykstantiems traukiniams aplenkti Ukrainos teritoriją. Pasak ekspertų, judėjimas šiuo keliu gali išaugti pradėjus eksploatuoti transporto koridorių „Šiaurė-Pietūs“ (nuo Maskvos iki Mumbajaus) ir ryšium su Ukrainą aplenkiančių vamzdynų („Šiaurės srautas-2“, „Turkijos srautas“) statyba. Po vieną šie projektą situacijos radikaliai nekeičia, bet jų suma gali atkirsti Ukrainą nuo jos tradicinės prekybinių ryšių struktūros.

Komentaro autoriai primena, jog 2013-aisiais pasirašytą sutartį su Kinija dėl 8 milijardų dolerių kinų investicijų į tuometinę „Naujojo šilko kelio“ versiją ir Pekino pažadą už 3 milijardus dolerių pastatyti Kryme naują uostą palaidojo 2014-ųjų pradžioje tarp Ukrainos ir Rusijos kilęs karinis konfliktas. Karas pažeidė ir infrastruktūrą (tiltus, geležinkelius), ir tradicinius prekybinius ryšius. Kijevui nelieka nieko kito kaip iš naujo megzti prekybinius santykius – pirmiausia su Vakarais (2016 metais Ukrainos eksportas į ES sudarė 37 proc. visoje eksporto struktūroje, palyginimui, 2012-aisiais ta dalis siekė 25 proc.). Tuo pat metu tenka priešintis Maskvos pastangoms „atkertančia“ infrastruktūra bei Rusijos duominuojamos Eurazijos ekonominės sąjungos muitų politika izoliuoti Ukrainą rytų kryptimi.

Kijevas logiškai ieško sąjungininkių bei supratimo ir draugų randa taip pat Azerbaidžane. Čia tinka priminti, jog Gruzija liovėsi pirkti rusų koncerno „Gazprom“ gamtines dujas 2007-aisiais, kas tais metais įvyko – žinoma, Rusija užpuolė ir okupavo dalį Gruzijos teritorijos. Tbilisis iš „Gazprom“ ima tik 10 proc. nuo tranzitinių dujų į Armėniją kaip atlygį už vamzdyno gruziniškos atšakos eksploataciją.

Beje, Armėnija nuo tokių regioninių struktūrų kaip GUAM ar iniciatyvų pagelbėti Ukrainai vaduotis iš Rusijos siekiamos primesti izoliacijos laikosi atokiai, nes konflikte su Azarbaidžanu dėl Kalnų Karabacho jos sąjunginkė yra Maskva. Iki šio momento Gruzija beveik 80 proc. jai reikalingų dujų pirko iš Azerbaidžano po 55 dolerių už tūkstantį kubinių metrų kainą (pigiai). Be to, šios šalies energetikos bendrovės SOCAR dukterinė įmonė „SOCAR Georgia Gas“ Gruzijoje nuo 2009 metų yra nutiesusi beveik 7 tūkstančius kilometrų regioninių gamtinių dujų magistralių, iki 2016-ųjų suteikusių prieigą prie šio kuro 21 tūkstančiui naujų abonentų.

Deja, viskas, prie ko prisiliečia Kremlius, atrodo mažiausiai dviprasmiškai, todėl posovietinės respublikos vis dažniau logiškai ginasi regionine kooperacija – kaip galimybe išlikti. 

2017.09.18; 06:00

Susisiekimo ministerija, kuriai Rygoje (Latvija) vykusiame Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos („Kinija+16“) Vyriausybių vadovų susitikime atstovavo viceministras Saulius Girdauskas, su Kinijos Nacionalinės plėtros ir reformų komisija pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo uostų pramoninių parkų plėtros srityje.

„Pasirašytas dokumentas yra geras ženklas Kinijos bendrovėms, kurios domisi verslo galimybėmis Klaipėdos uoste, siekiančiame tapti Kinijos verslo ir krovinių tranzito Vakarų vartais į Europą. Šis susitarimas taip pat demonstruoja Lietuvos pasirengimą bendradarbiauti jūrų uostų ir jų pramoninių parkų plėtros srityje“, – sakė susisiekimo viceministras S. Girdauskas.

Memorandumas naudingas tiek ekonominiu, tiek politiniu aspektu. Šiuo dokumentu Lietuva oficialiai patvirtino dalyvaujanti įgyvendinant Kinijos inicijuotą „Vienos juostos, vieno kelio“ strategiją, kurios viena rengėjų yra Nacionalinė plėtros ir reformų komisija.

Šio susitarimo dėka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija galės siekti labai svarbių tikslų – pritraukti Kinijos investicijas, naujus šios valstybės krovinių srautus į Klaipėdos uostą ir statybos darbų kompanijas uosto infrastruktūros rangos darbams atlikti.

Tai jau penktasis „Kinija+16“ susitikimas, kurio metu šalių Vyriausybių lygiu buvo aptarta bendradarbiavimo pažanga. Toks bendradarbiavimo formatas įkurtas 2012 m. Kinijos iniciatyva.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2016.11.09; 08:33

Sutarties su Uzbekistano partneriais pasirašymo akimirka.
Sutarties su Uzbekistano partneriais pasirašymo akimirka.

Lietuva ir Uzbekistanas pasikeis papildomais leidimais, skirtais vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, stiprins dvišalę partnerystę transporto srityje ir kartu spręs vežėjams aktualius klausimus.

Šie trys pagrindiniai susitarimai buvo priimti Susisiekimo ministerijoje įvykusiame bendrame Lietuvos ir Uzbekistano komisijos posėdyje dėl tarptautinio krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis.

„Susitikime priimti dvišaliai sprendimai leis Lietuvos ir Uzbekistano vežėjams aktyviau plėtoti tarptautinius krovinių vežimus kelių transportu, sudarys palankesnes sąlygas abiejų valstybių prekybiniams ryšiams“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Susitarta, kad dar šiemet Lietuvai papildomai bus perduota 100 leidimų, skirtų tarptautiniam krovinių vežimui iš/į trečiųjų (-iąsias) šalių (-is), Uzbekistanui – 100 tranzitinių leidimų. Posėdyje aptartos ir preliminarios leidimų kvotos 2017 m.

Komisija taip pat numatė dvišalės partnerystės transporto srityje perspektyvas, susitarė glaudžiai bendradarbiauti vežėjams aktualiais klausimais ir nuo šiol bendrus posėdžius rengti reguliariai.

Šis posėdis – tai pirmasis oficialus susitikimas po to, kai 1997 m. Lietuvos ir Uzbekistano Vyriausybės pasirašė susitarimą dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų tarp Lietuvos ir Uzbekistano bei tarp Lietuvos, Uzbekistano ir trečiųjų šalių.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.

2016.09.22; 05:53

Vladimiras Putinas vėl pakartojo savo tezę, kad jei Ukraina sudarys asociaciją su Europos Sąjunga, aprėpiančią Ukrainos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos režimo įvedimą, „mes būsim priversti imtis priemonių savo ekonomikai, savo rinkai apsaugoti“.

Kokius argumentus jis pateikia ir kaip tie argumentai susiję su realybe?

Continue reading „Bausmė už tai, kad pasirinkta Europa. Putinui svarbiausia – pridaryti nemalonumų ukrainiečiams“

Rusija nebesvarstys paties griežčiausio ES trečiojo energetikos paketo realizavimo Lietuvoje klausimo, kuris numato dujų tiekėjo atskyrimą nuo dujų transportavimo sistemos savininko. Ilgas „Gazprom“ ginčas su Lietuva, kurio metu Vladimiras Putinas, tada vadovaudamas Rusijos vyriausybei, Lietuvos veiksmus pavadino vagyste, baigėsi Rusijos kapituliacija.

„Kai Lietuva jėga, remdamasi Briuseliu, atplėšė nuo „Gazprom“ didžiąja dalimi priklausančios įmonės „Lietuvos dujos“ dujų tiekimo sistemą. Po to, kai „Gazprom“ vadovai apkaltino Lietuvą, kad ji faktiškai palaidojo milijonines Rusijos investicijas Lietuvoje, kai nusprendė atimti dujotiekį iš „Lietuvos dujų“, o „Gazprom“ visą tą laiką stiprino tinklą, tiesė Lietuvoje naujas atšakas, modernizavo jas, remontavo. Po to, kai „Gazprom“ kreipėsi į tarptautinį arbitražą, o Lietuvai ėmė grėsti didelės baudos. Po to, kai pati Lietuva kreipėsi dėl „Gazprom“ į tarptautinį arbitražą ir pareikalavo milijardų eurų kompensacijos už neva sumokėtą per didelę kainą už dujas. Po daugelio viešų įžeidimų, išsakytų visų pirma buvusios Lietuvos valdžios atstovų, kuriuose Rusija ir „Gazprom“ vadinama siaubūnu, smaugiančiu Lietuvą, ignoruojant faktą, kad dujų Lietuvai kaina yra tokia, kokia numatyta pačios Lietuvos pasirašytose sutartyse. Po viso šito Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas netikėtai patiems lietuviams suteikė Lietuvai visišką amnestiją“, rašoma Olego Michailovo straipsnyje "Kodėl D.Medvedevas kapituliavo prieš Lietuvą?" (regnum.ru).

Continue reading „Olegas Michailovas: kodėl Dmitrijus Medvedevas kapituliavo prieš Lietuvą?“