Turkijos įsigyjamos rusiškos zenitinės raketų sistemos S-400 „Triumf“ Jungtinėms Valstijoms kelia nepriimtiną riziką, teigia JAV gynybos ministro patarėjas Europos ir NATO politikos klausimams Andrew Winternitzas, pabrėždamas, kad jokios pastangos negalės panaikinti šio nerimo.
 
„Turkijos įsigyjamos raketų sistemos S-400 kelia JAV nepriimtiną riziką. Nėra tokių priemonių, kurios galėtų sumažinti mūsų nerimą šiuo klausimu. Šis sandoris yra nesuderinamas su Turkijos įsipareigojimais NATO“, – „Foreign Policy“ organizuotoje konferencijoje kalbėjo A. Winternitzas.
 
„Apie tai mes nuolat kalbame su Ankara ir toliau tęsime šias diskusijas. Esame visada pasiruošę jose dalyvauti“, – teigė A. Winternitzas.
 
Atsakydamas į klausimą apie diskusijų su Turkija eigą ir tolesnius Vašingtono veiksmus, jis pažymėjo kol kas nenorįs „veltis į hipotetinius išvedžiojimus“.
 
„Pažiūrėsime, kas pavyks, o tada priimsime sprendimą. Nenoriu veltis į hipotetinius išvedžiojimus dėl to, ką mes galime, o ko negalime padaryti“, – sakė JAV gynybos ministro patarėjas.
 
Vis dėlto A. Winternitzas išreiškė viltį, kad Ankara „priims sprendimą nepirkti S-400 iš Rusijos“.
 
Balandžio pradžioje JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as pareiškė, kad Vašingtonas nestovės šalia tuo metu, kai NATO narė perka ginkluotę iš Rusijos.
 
„Turkija turi pasirinkti – ji nori likti svarbia sėkmingiausio karinio aljanso pasaulio istorijoje nare, ar rizikuoti šia partneryste priimdama tokius neapgalvotus sprendimus, kurie kenkia visam Aljansui“, – sakė M. Pence’as.
 
Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas.
 
S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.07; 06:00

JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas. EPA - ELTA nuotr.
 JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas. EPA – ELTA nuotr.
Laikinasis JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Turkija atšauks planus įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemas S-400 „Triumf“ ir vietoj jų pirks amerikietiškas „Patriot“ sistemas.

Praėjus dienai po to, kai Vašingtonas įšaldė bendrą F-35 naikintuvų programą su Turkija dėl šios iš Rusijos perkamų sistemų S-400, P. Shanahanas sakė besitikintis, kad Ankara visgi pasirinks „Patriot“ raketų sistemas, o tai, patikino jis, leistų tęsti naikintuvų F-35 programą.

„Ne kartą kalbėjau su (Turkijos) gynybos ministru (Hulusiu) Akaru ir tikrai manau, kad mes su savo strateginiais partneriais išspręsime šią problemą. Esu visiškai tikras dėl mūsų pasiūlymo Turkijai, jo prieinamumo, kainos ir, svarbiausia, Turkijos pramonės įsitraukimo, kuris pridedamas prie įsigyjamų „Patriot“ sistemų“, – kalbėjo P. Shanahanas.

Paklaustas, ar jis pats tikisi, kad Turkija įsigis „Patriot“ sistemų, P. Shanahanas tikino, kad Turkijai ir JAV pavyks išspręsti nesutarimus: „Manau, mums pavyks išspręsti problemas, kad turėtume tinkamą gynybos įrangą, tiek „Patriot“, tiek ir F-35 atveju“.

Pirmadienį Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos. Toks žingsnis, Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, keltų grėsmę NATO, kurios narė yra ir Turkija, vientisumui.

Anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas priminė, kad jo vadovaujama šalis „turi teisę naudoti įvairias priešlėktuvinės gynybos sistemas“, o kitos šalys esą neturi teisės Ankaros dėl to kritikuoti.

„Susitarėme su Rusija dėl S-400 pirkimo, negalime dabar to atšaukti. Tai jau padaryta“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Pasak Turkijos lyderio, šalis tikisi jau šių metų liepą sulaukti rusiškų S-400 sistemų pristatymo.

Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.04.03; 09:40

Naujasis Rusijos zenitinių raketų sistemų S-400 „Triumf“ pulkas Kaliningrade penktadienį pradėjo veikti karinės parengties režimu, praneša Rusijos Baltijos laivyno spaudos tarnyba.

„Kaliningrado srityje naujos kartos zenitinių raketų kompleksų S-400 pulkas pradėjo veikti karinės parengties režimu ir saugo labiausiai į vakarus nutolusio šalies regiono oro erdvę“, – tikino spaudos tarnybos atstovai.

Pasak vieno atstovo, prieš pirmąją raketų sistemų S-400 „Triumf“ sargybą zenitinių raketų pulke buvo surengta šventinė ceremonija.

Naujosios raketų sistemos Baltijos laivyne, kurio bazė yra Kaliningrade, buvo dislokuotos kovo pradžioje. Po sėkmingų bandomųjų šaudymų Astrachanės srityje S-400 „Triumf“ sistemos buvo atgabentos į Kaliningradą.

Kaip teigia rusų žiniasklaida, šios raketų sistemos yra skirtos sunaikinti visas šiuolaikines oro ir kosmoso atakų priemones – žvalgybinius, radarų neužfiksuojamus lėktuvus, naikintuvus, strateginius bombonešius, sparnuotąsias ir balistines raketas, bepiločius skraidymo aparatus ir viršgarsinius taikinius.

Rusiškos S-400 raketų sistemos iki spalio pradės veikti ir NATO narėje Turkijoje. Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.

Anksčiau Jungtinių Valstijų atstovai tikino, kad S-400 sistemų įsigijimas privers Vašingtoną skelbti Turkijai sankcijas. Be to, sakė JAV valstybės sekretoriaus patarėjas Europos ir Eurazijos reikalams Wessas Mitchellas, Jungtinės Valstijos gali nutraukti sandorį su Turkija dėl naikintuvų F-35 įsigijimo.

Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tikino, kad šalis tęs S-400 sistemų įsigijimą, nepriklausomai nuo JAV spaudimo.

„Susitarėme su Rusija dėl S-400 pirkimo, negalime dabar to atšaukti. Tai jau padaryta“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.16; 04:00

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Rusijos laivyno modernizavimą vadina valstybės prioritetu, tačiau trijų neužbaigtų statyti Admirolo Grigorovičiaus klasės fregatų griaučiai Kaliningrado laivų statykloje rodo, kad lengviau pasakyti nei padaryti.

Kaip rašo „Reuters“, numatytos Rusijos Juodosios jūros flotilei fregatos nukentėjo nuo sankcijų, kurias Ukraina įvedė Rusijai po 2014-ųjų Krymo aneksijos. Kijevas uždraudė šalies įmonėms parduoti variklius, turėjusius varyti Rusijos fregatas.

Kadangi Maskvai taip ir nepavyko rasti ukrainietiškų variklių pamainos, laivų statyba užstrigo, o Rusija po kurio laiko nusprendė tris karo laivus be jokių variklių parduoti Indijai.

Ekspertų teigimu, Rusijos laivyno problemos kyla daugiausia dėl Ukrainos įvestų sankcijų. Be to, problemų netrūksta ir karinėse sausumos bei oro pajėgose.

Pasak Rusijos karo tyrimų žurnalo „Eksport Vooruženii“ vyriausiojo redaktoriaus Andrejaus Frolovo, bendras Rusijos ginkluotųjų pajėgų vaizdas yra ne toks, kokį demonstruoja valdžia kasmetiniuose paraduose Raudonojoje aikštėje. Jo teigimu, Rusijos konvencinio karo galia yra gana ribota.

„Visada reikia atskirti realybę ir parduotuvės vitriną“, – sakė A. Frolovas, kalbėdamas apie Maskvos demonstruojamą galią paraduose.

„Raudonoji aikštė yra parduotuvės vitrina, kaip restoranuose Japonijoje, kur demonstruojamas maistas. Tai, ką mes matome Raudonojoje aikštėje, yra tik maisto modeliai, o ne pats maistas“, – palygino jis.

Vakarų diplomatai ir karo ekspertai ne kartą tikino, kad V. Putinas ilgą laiką demonstravo karinę galią, taip bandydamas sustiprinti Maskvos įvaizdį tiek šalyje, tiek ir užsienyje, tačiau, sako ekspertai, Rusija modernizuoja savo kariuomenę kur kas lėčiau nei Kinija.

„Maskvos problemos reiškia, kad šalies galimybės demonstruoti karinę galią – ką ji daro Sirijoje ir Ukrainoje – nėra tokios didelės, kaip Kremliui norėtųsi“, – sakė „Reuters“ kalbintas su Rusijos kariuomene susipažinęs Vakarų diplomatas.

Skaitydamas metinį pranešimą trečiadienį, V. Putinas, žinoma, nekalbėjo apie laivyno patiriamą variklių trūkumą, vietoj to susitelkdamas ties iki 2027-ųjų turimais pristatyti 7 naujais povandeniniais ir 16 įprastų laivų.

Valdant V. Putinui Rusijos kariuomenės finansavimas smarkiai augo, tačiau patys Rusijos ekspertai pripažįsta, kad Maskva neturi tiek modernių gamyklų ir kvalifikuotos darbo jėgos, kad atstatytų po SSRS žlugimo nustekentą kariuomenę.

Rusijos povandeninis laivas

A. Frolovo teigimu, Rusija sėkmingai sukūrė naujų ginkluotės sistemų prototipus, tačiau jai vis dar sunkiai sekasi pereiti prie serijinės gamybos.

Tačiau, įspėjo jis, tai nereiškia, kad Rusijos kariuomenė visiškai bejėgė – dalis rusiškos technikos, kaip raketų sistemos S-400 „Triumf“, yra pakankamai aukštos kokybės. V. Putinas taip pat smarkiai padidino finansavimą raketų technologijoms ir atskleidė naujas hipergarsinių raketų sistemas.

Tačiau, nuramino A. Frolovas, Rusijos karinės oro ir sausumos pajėgos, kaip ir laivynas, susiduria su modernizavimo problemomis. Naujojo rusų naikintuvo prototipas į orą pakilo prieš 9 metus, o Kremliaus išgirtas „T-14 Armata“ „supertankas“ iš gamyklos išriedėjo prieš 4 metus, tačiau nei vienas, nei kitas kol kas nepriėjo serijinės gamybos stadijos.

Programa, pagal kurią statomas moderniausia Rusijos Admirolo Gorškovo klasės fregata, buvo paralyžiuota sankcijų. Iki sankcijų statytam prototipui išplaukti į jūrą prireikė 12 metų. Rusija tikisi pastatyti 14 tokių laivų, tačiau kol kas tik 2 iš 14 planuojamų laivų turi variklius.

Maskva šiuo metu siekia pasigaminti variklių, o šią užduotį skyrė orlaivių gamintojui „NPO Saturn“, kuris priklauso konglomeratui „Rostech“, valdomam Sergejaus Čemezovo, kartu su V. Putinu tarnavusio KGB karininko.

2014 m. tuometinis „NPO Saturn“ vadovas Ilja Fedorovas tikino esąs sunerimęs dėl variklių gamybos kaštų ir įspėjo, kad visi laivai yra varomi tokių pačių variklių, kuriuos anksčiau Rusija pirko iš Ukrainos.

Anksčiau vasarį S. Čemezovas „Reuters“ sakė, kad dalis variklių jau pagaminti, tačiau kol kas nei vienas jų nėra įrengtas fregatose, o ekspertai abejoja, ar varikliai artimiausiu metu bus pagaminti.

„Neturėtume manyti, kad Rusija pradės serijinę variklių gamybą per ateinančius 5 metus“, – sakė Ukrainos karo konsultavimo bendrovės „Defense Express“ vadovas Serhijus Zgurecas.

Rusijos jungtinės laivų statybos korporacijos vadovas Aleksejus Rachmanovas gruodį sakė, kad pirmasis rusiškas variklis turėtų būti įrengtas naujojoje fregatoje „jau artimiausiu metu“. Tačiau, net jei taip ir nutiks, Sankt Peterburgo laivų statyklos vadovas Igoris Ponomariovas tikino, kad naujųjų fregatų gamyba užtruks mažiausiai iki 2022 m. pabaigos, o likusi programos dalis, tikėtina, nusitęs iki 2030-ųjų.

Rusijos planuojamas „Suchoj Su-57“ naikintuvas taip pat neišvengė problemų. Iš pradžių Maskva planavo pasigaminti 150 penktos kartos Su-57 naikintuvų, tačiau šalies gynybos pramonės ir vyriausybės pareigūnai tikina, kad Rusija šiemet tikisi vos vieno naikintuvo, o dar 14 turėtų būti pagaminti „artimiausioje ateityje“. Ekspertų teigimu, penktos kartos naikintuvo, galinčio konkuruoti su Jungtinių Valstijų „Lockheed Martin“ kuriamais F-35 naikintuvais, gamybai Rusijai tiesiog trūksta pinigų.

Rusijos „T-14 Armata“ tanko gamyba taip pat stringa.

Rusijos simbolis – tankas.

Gamyklos, turėjusios gaminti tanką, direktorius Olegas Sienko 2016 m. gyrėsi, esą V. Putinas užsakė 2 300 tokių tankų. Nuo to laiko įvairūs prototipai buvo bandomi, tačiau serijinė gamyba prasidės tik šiemet.

Pasak Gynybos ministerijos, pirmieji 12 iš anksčiau skelbtų 2 300 tankų iš gamyklos išriedės iki šių metų pabaigos.

Birmingamo universiteto Rusijos karybos specialistas Richardas Connely’is „Reuters“ tikino, kad Vakarai neturėtų nuvertinti Maskvos karinės galios, tačiau, nuramino jis, Rusija vis dar kenčia nuo ekonominės krizės, kuri suniokojo šalies ūkį po SSRS griūties.

„Tai nėra taip lengva, kaip tiesiog pasakyti „turime pinigų, taigi padarykime tai“, nes daugelis sovietinių laivų statyklų jau surūdijusios“, – sakė R. Connely’is.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.22; 05:00

desantnik_moteris

Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas šiais, 2012-aisiais, metais planuoja plataus masto mokymus. Mokymai skirti pasirengimui dalyvauti kariniame konflikte, jei staiga paaiškėtų, jog Izraelis ir JAV atakuoja Iraną. Taip rašo „Nezavisimaja gazeta“. Pasak leidinio, jau prasidėjo pasirengimas strateginiams štabo vadovybės mokymams “Kavkaz-2012”.

 

 Kaip informavo Gynybos ministerija, skirtingai nei 2011 metais, šiemet pratybos vyks ne tik Rusijos pietuose, bet ir Abchazijos, Pietų Osetijos ir Armėnijos teritorijose. Strateginiai mokymai “Kavkaz-2012”, kurie planuojami rugsėjo mėnesį, bus svarbiausias 2012 metų ginkluotųjų pajėgų įvykis, – mano “Nezavisimaja gazeta”. Pirmą kartą mokymai, pavadinti „Kavkaz“, buvo surengti 2008 metais, prieš prasidedant ginkluotam konfliktui Gruzijoje.

 

Continue reading „Svarbiausias įvykis Rusijos kariuomenėje: strateginiai mokymai “Kavkaz – 2012”“