D. Trumpas: nesu Meghan fanas. EPA-ELTA nuotr.Hercogienę Meghan. EPA-ELTA nuotr.
Po kaltinimų britų karališkajai šeimai rasizmu buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepalankiai atsiliepė apie hercogienę Meghan. „Nesu jos fanas“, – pareiškė jis stočiai „Fox News“.
Jis teigė, kad buvo susitikęs su karaliene Elžbieta II, ir ji yra „neįtikėtina“.
Laidos vedėjai respublikono paklausus, ką jis mano apie spėliojimus, kad JAV pilietybę turinti Meghan gali mėginti siekti prezidento posto nuo Demokratų partijos, D. Trumpas sakė: „Manau, kad taip bus“.
Jei ji kandidatuos, jis pats bus „dar labiau“ linkęs dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose. „Nesu Meghan fanas“, – pakartojo D. Trumpas.
Princo Harry‘io žmona Meghan kovo pradžioje interviu JAV televizijai metė sunkius kaltinimus karališkajai šeimai.
Kai ji laukėsi sūnelio Archie, šeimoje esą būta svarstymų, „kokia bus jo odos spalva“. Meghan motina yra juodaodė. Didžiosios Britanijos Karalienė Elžbieta II. EPA – ELTA nuotr.
Kas konkrečiai taip kalbėjo, pora neatskleidė. Vėliau tik atmesta, kad tai buvo karalienė ir jos vyras princas Philipas.
FTB vadas Christopheris Wray. EPA – ELTA nuotr.
JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) Kapitolijaus šturmą sausio 6 dieną vertina kaip „vidaus terorizmą“. „Šis išpuolis, ši apsiaustis buvo kriminalinis elgesys – tiesiog. Ir šiam elgesiui, kurį mes, FTB, vadiname vidaus terorizmu, nėra vietos mūsų demokratijoje“, – antradienį Senato Teisėsaugos komitete sakė FTB vadas Christopheris Wray‘is.
Sausio 6-osios incidentas, kai tuometinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, sukėlė jam „siaubą“. „Vidaus terorizmo problema visoje šalyje per ilgą laiką sukėlė metastazes, ir jos taip greitai neišnyks“, – kalbėjo pareigūnas. Kapitolijus kilus neramumams. EPA-ELTA nuotr.
Rinkimus pralaimėjusio D. Trumpo rėmėjai sausio pradžioje per Kongreso posėdį šturmavo Kapitolijų ir čia sukėlė chaosą. Kongreso saugumo pajėgos nepajėgė sustabdyti puolimo. Per riaušes žuvo penki žmonės, tarp jų – policininkas.
D. Trumpas prieš tai per mitingą įaudrino savo šalininkus, pareikšdamas, kad iš jo buvo pavogta pergalė lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose. Demokratai apkaltino jį „kursčius maištą“ ir pradėjo apkaltos procedūrą. Tačiau D. Trumpas buvo išteisintas, nes jo nuteisimui Senate nepavyko surinkti dviejų trečdalių daugumos.
Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.
Praėjus beveik šešioms savaitėms nuo JAV Kapitolijaus šturmo, Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi paskelbė apie nepriklausomos tyrimo komisijos įsteigimą. Ji aiškinsis „vidaus teroristinio išpuolio“ priežastis ir padarinius bei saugumo pajėgų veiksmus, pirmadienį sakė N. Pelosi.
Komisija esą bus panaši į tą, kurią Kongresas inicijavo po 2001 metų Rugsėjo 11-osios išpuolių.
Apie šią savo iniciatyvą demokratai paskelbė praėjus dviem dienoms po to, kai Senate žlugo buvusio prezidento Donaldo Trumpo apkalta. Komisija, anot N. Pelosi, tirs ir D. Trumpo mėginimus sutrukdyti taikiam valdžios perdavimui. Demokratai kaltina respublikoną per mitingą sausio 6 dieną skatinus savo šalininkus šturmuoti Kapitolijų. Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
Kongresas tą dieną buvo susirinkęs į posėdį patvirtinti D. Trumpo pralaimėtų prezidento rinkimų rezultatų.
Nuo tada Kapitolijus yra atitvertas, jį vis dar saugo 6 000 Nacionalinės gvardijos karių. N. Pelosi laiške parlamentarams teigė, jog pirmasis saugumo priemonių vertinimas parodė, kad reikia papildomo biudžeto Kongresui ir jo nariams ateityje geriau apsaugoti.
Rytoj – Vasario 16-oji. Lietuviui – labai svarbi šventė. Šiomis dienomis mūsų spaudoje, televizijoje, radijoje laidose – gausu su 1918-ųjų vasario 16-ąja susijusių komentarų. Ši diena pelnytai atiduodama istorijai, politikai.
Nepriklausomybės eisena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tačiau džiaugdamasis padidėjusiu susidomėjimu istorija, turiu pripažinti, jog Lietuva, deja, nepriskirtina valstybėms, kuriose istorinės temos būtų nagrinėjamos itin objektyviai, sąžiningai. Lietuviškoje erdvėje – gausu nutylimų, tendencingumų. Lietuvoje esama net ujamų istorikų, mat viešumon jie, užuot patylėję, tempia nemalonius, nepatogius faktus.
Todėl leiskite ir man tarti Vasario 16-osios apmąstymams skirtą žodį. Deja, ne itin džiugų. Švenčių metu priimta linksmintis, didžiuotis. Tačiau kodėl turėčiau krykštauti iš džiaugsmo, jei jo – ne tiek daug?
Monografijų apie dušanskius, raslanus ir zimanus vis dar neturime
Pirmiausia į akis krenta, kaip Lietuva nagrinėjanti žydų bendruomenei nemalonias temas. Ogi niekaip. Tabu. Mirtina tyla. Visi, kas tik apie jas užsimena, – užpuolami, kritikuojami ir galų gale krenta. Sutinku, privalome žinoti savo niekadėjų nusikaltimus. Nesiginčiju – visi klystkeliai turi būti registruoti, išsamiai aprašyt. Lietuviškųjų nuodėmių nevalia slėpti. Tačiau savo istorikų ar istorija besidominčių publicistų, rašytojų stumti į šalį vien už tai, kad jie iškelia ne tik lietuviams, bet ir žydams nepatogius klausimus, – argi tai demokratiška?
Istorikas Valdas Rakutis nepasakė nieko smerktino, ragindamas žvelgti į Antrojo pasaulinio karo istoriją iš abiejų pusių. Vienintelė mažytė nuodėmė – galbūt raginimą derėjo išdėstyti ne Holokausto dienos proga. Tačiau demokratinė valstybė tokią „nuodėmę“ privalo toleruoti. Mat tokiais atvejais svarbiausia, ar tai tiesa: jei atkakliai smerkiame bent šiek tiek su fašistine Vokietija susijusius asmenis, registruokime ir su Kremliaus režimu bendradarbiavusius.
Mus ragina, kad sąžiningai analizuotume savųjų biografijas, pro padidinamąjį stiklą peržvelgtume net menkiausią įtarimą. Tik kodėl anoji pusė iki šiol nei parengė, nei ruošiasi rengti mokslinių monografijų, sakykim, apie dušanskių, raslanų, zimanų nusikaltimus? Kaip mums elgtis, jei fiksuojame kiekvieną savo tikrą ar tariamą nuodėmę, o kiti savas nuodėmes nutyli, slepia? Jei anoji pusė remiasi KGB archyvais priimdama juos už gryną pinigą, kodėl mes negalime analizuoti, kas vokiškos okupacijos metais buvo parašyta „Lietuvių archyve“?
Štai istorikas Arūnas Gumuliauskas pasiūlė priimti rezoliuciją, skelbiančią lietuvių tautą nesant žydžaudžių tauta. Tokia rezoliucija buvo labai reikalinga. Bet jį nutildė tvirtindami, jog lietuvių tautos šia fašistinei Vokietijai priskirtina nuodėme niekas nekaltina. Ar tikrai – niekas nepriekaištauja, niekas nebara, niekas nesmerkia?
Iš Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išstumtas profesionaliai istorija besidomintis publicistas Vidmantas Valiušaitis, savo knygose, straipsniuose, videokomentaruose pažėręs akivaizdžių faktų, kaip mūsų didvyriai Jonas Noreika ir Kazys Škirpa nepagrįstai kaltinami simpatijomis fašistinei Vokietijai.
Kas kris kitas? Nejaugi LGGRTC darbuotojas Dalius Stancikas, parašęs labai reikalingą knygą „Kūju per Lietuvos istoriją“? Juk ir jis neskuba to meto lietuvių veikėjams kabinti žydžaudžių etiketės…
Baltarusiški akcentai
Kita tema – baltarusiška. Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanauskaja mūsų šalyje ir giriama, ir palaikoma. Tai – teisinga laikysena. Taip mušti protestuotojų, kaip elgiasi Aliaksandras Lukašenka, – negalima. Lietuva privalo ištiesti pagalbos ranką baltarusių protestuotojams.
Bet man neteko girdėti, kad kas nors iš mūsiškių žurnalistų ir politikų šios ponios būtų viešai ir atvirai paklausę apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Astravo atominę elektrinę. Man labai rūpi žinoti, ką apie LDK kilmę mananti ši ponia ir ar ji sutinkanti, jog Astravo atominę elektrinę būtina kuo greičiau stabdyti? O jei net ir pasakė, kad LDK kilmė – lietuviška, net jei patvirtino, jog „Astravo AE būtina sustabdyti, nes ji kelia grėsmę Vilniui“, ar mūsų žvalgybos guldo galvą, jog privačių pokalbių metu ši ponia nekalba priešingai?
Ką žinome apie Aleksejų Navalną?
Panaši ir Aleksejaus Navalno istorija. Be abejo, jis drąsus vyras. A.Navalno dokumentiniai filmai, pasakojantys, kaip Rusijos žvalgybos atstovai nuodijo jį „Novičioku“, arba ta juosta, susukta apie pasakiškus Vladimiro Putino rūmus, – verti dėmesio, pagarbos.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Bet man pirmiausia rūpi išsiaiškinti, ką A.Navalnas yra sakęs, kai Rusija užuolė Gruziją, Ukrainą. Jei jis tikrai tvirtino, esą tuos gruzinus vertėtų užmėtyti sparnuotosiomis raketomis, jei jis tai tvirtino nuoširdžiai, niekieno neverčiamas, tai didelė tikimybė, kad sparnuotosiomis raketomis šis jaunuolis kada nors panorės apmėtyti ir Lietuvą. Tikiuosi, kad Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, neseniai prie Rusijos ambasados dalyvavęs A.Navalną remiančiame mitinge, žinąs atsakymą į šį klausimą?
Korupcijos pažabojimas Rusijoje – svarbi tema. Bet ne mažiau svarbu žinoti, ar nenuilstančio kovotojo su korupcija širdis nėra sukaustyta imperinio mąstymo ledkalnių.
Kada bus įvertina ASALA veikla?
Štai propatria.lt leidinyje skelbiama ištrauka iš Gatestono instituto vyresniojo bendradarbio Raymondo Ibrahimo (knygos „Kardas ir scimitaras: keturiolika šimtmečių tarp islamo ir Vakarų“ autorius) teksto, kuriame skambiai šaukiama, esą „net 340 milijonų krikščionų pasaulyje patiria didžiulius persekiojimus“. Ten rašoma, jog šiandien pasaulyje dėl religinių įsitikinimų kiekvieną dieną nužudoma 13 krikščionių, 5 krikščionys pagrobiami, užpuolama 12 bažnyčių.
Mums būtina žinoti šią liūdną statistiką. Bet ar jūs nepasigendante lyginamosios analizės? Kodėl nepateikta skaičių, kiek pasaulyje kasdien nužudoma žmonių vien dėl to, kad jie – musulmonai? Tuomet antimusulmoniškus faktus palyginčiau su išpuoliais prieš krikščionis ir matyčiau tikrąją padėtį. Dabar gi atrodo, kad pučiama tik į vieną pusę – tik musulmonai skriaudžia krikščionis, o štai krikščionys – musulmonų niekad niekur neskriaudė ir nė nesiruošia skriausti.
Paminklinė lenta prie įėjimo į Baku metropoliteną. Ji primena, kad čia dar ne taip seniai buvo surengtas teroro aktas. Slaptai.lt nuotr.
Bet juk tai – netiesa. Prisiminkime Kryžiaus karus, Alžyro okupaciją, prisiminkime karą prieš Afganistaną, Irako bombardavimus, išpuolius prie Balkanų musulmonus, su žeme sulygintą Čečėnijos sostinę Grozną.
Galų gale prisiminkime, kiek nuo 1975 iki 2002 metų Europos sostinėse armėnų teroristinės organizacijos ASALA, Dašnakcutiun, Gnčak nužudė turkų diplomatų, rezidavusių Vienoje, Madride, Paryžiuje, Berlyne, Kopenhagoje? Surengti 235 teroro aktai, surengta 70 žmogžudysčių, 41 pasikėsinimas. Šių išpuolių metu žuvo 524 asmuo, įskaitant 105 įkaitą.
Azerbaidžano miestas Giandža – po Armėjijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių
Prisiminkime, kaip 2020-ųjų antroje pusėje Armėnijos ginkluotosios pajėgos apšaudė Azerbaidžano miestus Bardą, Giandžą ir Terterą (šių išpuolių metu žuvo 69 civiliai azerbaidžaniečiai, dar 322 buvo sužeisti).
Ar šie skaičiai įtraukiami į ataskaitas apie religinį nepakantumą? Ar mes žinome, kad liūdnai pagarsėjusi ASALA, prieš kelis dešimtmečius persekiojusi turkų diplomatus, 2019-ųjų sausio 1 dieną yra nusiuntusi bauginantį laišką Beirute (Libanas) rezidavusiam turkų diplomatui, prie ambasados pastato sudegino Turkijos vėliavą (Turkijos vėliavos buvo deginamos ir kitose šalyse prie diplomatinių Turkijos misijų)? Ar žinome, kad 2021 metų sausio 20 dieną ASALA išplatino pareiškimą, jog organizacijos nariams nedraudžiama imtis teroro prieš Kalnų Karabachą 2020-ųjų pabaigoje atsiėmusius Azerbaidžano ir jam talkinusios Turkijos piliečius?
Pabandykite šiuos faktus paskelbti lietuviškoje žiniasklaidoje, ir pamatysite, kad tai – ne taip paprasta. Kritikuoti musulmonus – kiek tik širdis geidžia, priekaištauti krikščionims – nevalia! Nors, pavyzdžiui, tarptautinė bendruomenė pripažįsta, jog Kalnų Karabachas priklauso Azerbaidžanui. Tačiau Lietuva nepasveikino Azerbaidžano, susigrąžinusio prieš kelis dešimtmečius dėl Armėnijos agresijos prarastas žemes, įskaitant ir tuos septynetą gretimų rajonų, niekaip nesusijusių su Kalnų Karabachu. Nepasveikino ir Turkijos, kuri padėjo azerbaidžaniečiams susigrąžinti tai, kas Azerbaidžanui priklauso pagal tarptautinę teisę. O juk tai – svarbus, reikšmingas įvykis.
Kas slepiama armėniškuose archyvuose?
Susiraskite LRT paskelbtą „Radio Free Europe /Radio Liberty (RFE/RL) tekstą – RL Armėnijos tarnybos direktoriaus Harry Tamraziano pokalbį su „Carnegie Europe“ Kaukazo ekspertu Thomu de Waalu. Ten – nė menkiausios užuominos, kad, remiantis tarptautine teise, Kalnų Karabachas yra neginčijama Azerbaidžano teritorija. Kai šis faktas nutylimas, beprasmės visos kitos diskusijos. Bent man taip atrodo.
Antiturkiškos propagandos pavyzdžiai
Prisiminkime, kaip Lietuvos Mokslų Akademija neįsileido Turkijos ambasados pakviestų istorikų, kad šie išdėstytų savąją poziciją apie tragiškus 1915-uosius, o Armėnijos ambasados pakviestiems svečiams – atlapojo duris? Štai ir nežinome, kad turkams itin nepalankią ataskaitą „Armėnų tautos tragedija“ parašęs JAV ambasadorius Henris Morgentau, rezidavęs Stambule 1913-1916-aisiais, iš viso – 780 parų, grubiai iškraipė faktus. Per savo rezidavimą Osmanų imperijoje jis nebuvo išvykęs iš Stambulo nė į vieną problemišką regioną – apsiribojo poilsinėmis, pramoginėmis kelionėmis po tuometinę Osmanų imperiją. Tad jau vien dėl to jo ataskaita nelaikytina objektyvia.
Bet yra ir kita priežastis, kodėl tos ataskatos neverta laikyti objektyvia. Šią ataskaitą rašyti jam padėjęs vertėjas, patarėjas, laikytas dešiniąja ranka – Aršagas Simavonianas. O jo sekretorius buvo Akopas Andonianas. Svarbu ne tai, kad tiek patarėjas, tiek sekretorius buvo armėnų kilmės. Svarbu, kad abu šie armėnai nekentė turkų ir visko, kas turkiška. Todėl buvo grubiai tendencingi.
O ką galima pasakyti apie Johanes Lepsius veikalą „Vokietija ir Armėnija 1914 – 1918. Diplomatinių depešų rinkinys“? Nejaugi ir juo verta aklai pasitikėti? Apie šį asmenį žinoma, kad jis buvo aklai proarmėniškai nusiteikęs ir patalogiškai nekentė turkų. Jis į savo depešas, pavyzdžiui, neįtraukė specialaus kaizerio agento Lois Mozel ir karininko Felikso Guso pranešimų, kaip armėnų ginkluotosios formuotės bičiuliavosi su Osmanų imperijos prieše carine Rusija, iš Rusijos carų gaudavo ginklų, su rusais derino savo išpuolius prieš turkus.
Tokių tendencingų nutylėjimų, iškraipymų – labai daug. Bet Lietuva nenorinti jų žinoti. Vengianti net užsiminti, kad 2005 metais būtent Turkija pasiūlė Armėnijai suburti bendrą istorikų komisiją, kuri ištirtų visas 1915 metų tragedijos priežastis ir pasekmes. Oficialusis Jerevanas – kategoriškai atsisakė. Matyt, bijo, kad į paviršių iškils daug nemalonių faktų.
Donaldas Trampas ir cenzūra
Žodžiu, Lietuvoje iki tikros demokratijos – dar toloka. Dar daug draudžiamų, ignoruojamų, nutylimų temų.
Donaldas Trampas (Donald Trump)
Vienintelė paguoda – ne tik Lietuva turinti sunkumų. Delfi.lt portale perskaičiau įdomų Vido Rachlevičiaus straipsnį „Didysis lūžis: amerikietiškosios svajonės pabaiga“. Prisipažinsiu: Donaldas Trampas man niekad nepatiko. Ypač tuomet, kai Helsinkyje pataikavo Vladimirui Putinui. Neįtikinami atrodė ir D.Trampo priekaištai dėl suklastotų rinkimų. Prisimenu ir gordonua.com portale paskelbtą interviu su į Ameriką senokai pasitraukusiu buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu, kuris tvirtino, jog Rusijos specialiosios tarnybos buvo nusižiūrėjusios D.Trampą jau senų seniausiai.
Ir vis tik blokuoti D.Trampo paskyrų socialiniuose tinkluose – negalima. Ginčykimės su juo, kritikuokime jį, demaskuokime jį, bet tik neribokime jo teisės į žodžio laisvę.
Pritariu V.Rachlevičiui, manančiam, jog D.Trampo paskyrų blokavimas – antidemokratiškas žingsnis. Pritariu V.Rachlevičiui, jog tikroji demokratija ir žmogaus teisės prasideda nuo žodžio laisvės.
Žodžio laisvė – neliečiama ir nekvestionuojama jokiomis formomis. Žodžio laisvė – be jokių „su sąlyga“, „jeigu“, „bet“.
Donaldas Trampas – išteisintas. EPA – ELTA nuotr.
JAV Kongreso Senatas šeštadienį per apkaltos procedūrą išteisino buvusį prezidentą Donaldą Trumpą.
Kad būtų priimta kaltinamoji išvada, už apkaltą turėjo balsuoti ne mažiau kaip 67 iš 100 senatorių. Bet apkaltą parėmė tik 57 senatoriai, prieš balsavo 43. Tad ir antras demokratų mėginimas paskelbti D. Trumpui apkaltą buvo nesėkmingas.
D. Trumpo apkaltos procedūra buvo inicijuota dėl jo pareiškimų sausio 6-ąją. Tą dieną jo šalininkai įsiveržė į Kongresą, mėgindami sutrukdyti patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
Atstovų Rūmų patvirtintoje rezoliucijoje D. Trumpas buvo kaltinamas maišto kurstymu. Per procesą Senate Atstovų Rūmų atstovai atliko kaltintojų vaidmenį, senatoriai – prisiekusiųjų.
Situacija yra beprecedentė todėl, kad pirmą kartą šalies istorijoje buvo mėginama paskelbti apkaltą vienam ir tam pačiam prezidentui.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Senatoriai penktadienį, ketvirtąją Donaldo Trumpo apkaltos teismo dieną, išklausė kadenciją baigusio prezidento advokatų bei kaltintojų argumentus.
Demokratai koncentravosi į klausimą, ar D. Trumpo nepagrįsti teiginiai dėl rinkimų pažeidimų jo sekėjus pavertė radikalais, respublikonai savo ruožtu kvestionavo apkaltą. Pasak pastarųjų, tai – „politinio šou teismas“, surengtas siekiant diskredituoti D. Trumpą.
Atstovai iš abiejų pusių iškėlė klausimą apie tai, ar D. Trumpas ėmėsi veiksmų, kad sustabdytų smurtą.
„Šis klausimas keliamas vis iš naujo todėl, kad atsakymas į jį yra – „nesiėmė nieko“, – teigė kaltintoja Stacey Plaskett.
Ketvirtoji apkaltos teismo diena baigėsi klausimų ir atsakymų sesija. Senatas dar kartą susiburs šeštadienio rytą, tikimasi, kad tada ir bus surengtas balsavimas dėl D. Trumpo nuteisimo, remiantis „smurto kurstymo“ kaltinimu.
Manoma, kad nuteisimą palaikys demokratai, o respublikonai balsuodami pasisakys prieš apkaltą. Tam, kad apkalta būtų įvykdyta ir D. Trumpui būtų užginta dar kartą kandidatuoti JAV prezidento rinkimuose, reikia dviejų trečdalių senatorių balsų. Nors nemažai nuosaikių respublikonų parodė norą nuteisti D. Trumpą, galimybių, kad apkalta bus įgyvendinta, yra nedaug.
Twitter. Slaptai.lt nuotr.
Socialinis tinklas „Twitter“, anksčiau užblokavęs buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą, neatkurs jos, net jei jis vėl sieks valstybės vadovo posto. Tai trečiadienį interviu televizijos kanalui MSNBC pareiškė „Twitter“ vyriausiasis finansų direktorius Nedas Segalas.
„Mūsų politika tokia: jeigu kažką pašalino iš platformos, tai jį pašalino, ar tai būtų komentatorius, finansininkas, buvęs valdininkas, – sakė N. Segalas, vedėjos paklaustas, ar D. Trumpas galės grįžti į socialinį tinklą, jeigu nuspręs dar kartą pakovoti dėl Baltųjų rūmų šeimininko posto. – Mūsų taisyklės niekam neleidžia raginti griebtis smurto, o jei kažką pašalina už tokius veiksmus, tai mes neleidžiame grįžti“.
„Twitter“ atstovas pabrėžė, kad D. Trumpo paskyra „buvo pašalinta, ir dabar jis niekuo nesiskiria nuo kitų buvusių valdininkų“.
D. Trumpas savo prezidentavimo laikotarpiu reguliariai rašė tviteryje tiek vidaus, tiek užsienio politikos klausimais. Jis kreipėsi į savo šalininkus per socialinius tinklus ir per riaušes Kapitolijuje sausio 6 d. „Twitter“ apibūdino jo įrašus kaip raginimus griebtis smurto ir sausio 9 d. užblokavo paskyrą.
Donaldas Trampas – ar sulauks apkaltos. EPA – ELTA nuotr.
JAV Senate antradienį prasidėjo istorinis antrasis Donaldo Trumpo apkaltos teismas, kuriame buvęs prezidentas kaltinamas kurstęs sausio 6 d. vadinamąjį sukilimą, kuomet jo šalininkai šturmavo Kapitolijų.
D. Trumpas yra pirmasis prezidentas JAV istorijoje, kuriam apkalta surengta net dukart – 2020 m. pradžioje jis buvo išteisintas dėl kaltinimų piktnaudžiavimu valdžia. Jis taip pat tapo pirmuoju istorijoje prezidentu, kuriam apkaltos teismas surengtas jau pasibaigus kadencijai.
„Surengti sąžiningą ir teisingą apkaltos teismą pagal buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui pareikštus kaltinimus yra mūsų svarbi konstitucinė pareiga. Tai yra sunkiausi JAV prezidentui pareikšti kaltinimai šalies istorijoje“, – teigė demokratų Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris.
Teismo posėdžiui pirmininkauja demokratas senatorius Patrickas Leahy’is. Posėdis prasideda debatais ir balsavimu dėl to, ar apkalta buvusiam prezidentui neprieštarauja Konstitucijai.
Tai greičiausiai bus tik formalumas, nes demokratai turi pakankamai balsų, vis dėlto balsavimas parodys, kiek respublikonų yra pasiruošę nagrinėti bylą iš esmės.
Pagrindinė teismo dalis prasidės trečiadienį, jos metu abi pusės turės po 16 val. pristatyti argumentus žodžiu.
Kaukės. Vytauto Visocko nuotr.
Donaldo Trumpo advokatai dar kartą antikonstituciniu pavadino antradienį Senate prasidėsiantį buvusio JAV prezidento apkaltos procesą. Amerikiečių žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime gynėjai reikalauja iš karto atmesti kaltinimą respublikonui, kurį inicijavo demokratų kontroliuojami Atstovų Rūmai.
Advokatai 75 puslapių rašte, be kita ko, argumentuoja, kad procesas yra neteisėtas, nes D. Trumpas nebeina prezidento pareigų. Jie kaltina demokratus rengiant „politinį teatrą“.
Atstovų Rūmų demokratų kaltintojai tuo tarpu įrodymus prieš D. Trumpą pavadino „įtikinamais“. „D. Trumpas pažeidė savo priesaiką ir išdavė amerikiečius. Jo kurstymas maištauti prieš Jungtinių Valstijų vyriausybę, kuris sutrikdė taikų valdžios perdavimą, yra sunkiausias konstitucinis nusikaltimas, kurį kada nors yra įvykdęs bet koks prezidentas“, – sakoma kaltintojų pareiškime.
Buvęs prezidentas dėl jo šalininkų surengto Kapitolijaus šturmo sausio 6 dieną kaltinamas „kurstęs maištą“. 74-erių D. Trumpas kaltinamas per mitingą Vašingtone raginęs savo šalininkus kelti riaušes. Jis tada savo kalboje, be kita ko, sakė: „Jei nekovosite kaip velniai, nebeturėsite šalies“. D. Trumpo gynėjai argumentuoja, kad tuometinis prezidentas tik ragino kovoti už rinkimų saugumą. Be to, jie remiasi konstitucijoje įtvirtinta teise laisvai kalbėti.
Kaltintojai tai kategoriškai neigia. Atstovų Rūmai esą pateikė kaltinimus D. Trumpui ne todėl, „kad jis pareiškė nepopuliarią politinę nuomonę“. Demokratai kaltinamajame rašte reikalauja ne tik jį nuteisti, bet ir uždrausti eiti jam pareigas federaliniu lygiu. Tai sutrukdytų galimam D. Trumpo kandidatavimui 2024 metų prezidento rinkimuose.
Tačiau labai mažai tikėtina, kad Senate pavyktų surinkti D. Trumpo nuteisimui reikalingą dviejų trečdalių balsų daugumą. Už tai su 50 demokratų turėtų balsuoti ir 17 respublikonų.
Apie tai britų laikraščiui „Guardian“ papasakojo buvęs KGB šnipas Jurijus Švecas, kurį Sovietų Sąjunga praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo išsiuntusi veikti Vašingtone. Švecas palygino Trumpą su „Kembridžo penketuku“ – britų šnipų grupe, kuri Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo pradžioje perduodavo Maskvai valstybės paslaptis.
67 metų Švecas buvo svarbus žinių šaltinis Craigo Ungero knygai „American Kompromat“ („Amerikiečių kompromatas“, 2021), kurioje aptariami Trumpo santykiai su mirusiu finansininku Jeffrey‘iu Epsteinu. 2018 m. išėjo kita Ungero knyga „House of Trump, House of Putin“ („Trumpo namai, Putino namai“).
„Tai pavyzdys, kaip verbuojami žmonės, kai jie dar buvo studentai, kad po to iškiltų iki reikšmingų pareigybių; panašiai nutiko su Trumpu“, – pasakė Švecas telefoniniame pokalbyje iš savo būsto Virdžinijos valstijoje.
KGB majoras Švecas devintąjį dešimtmetį dirbo Vašingtone. Kaip priedanga pasinaudojo TASS‘o agentūros korespondento darbu. 1993 m. jis apsigyveno JAV ir gavo JAV pilietybę, dirbo saugos tarnybos tardytoju, buvo 2006 metais Londone nužudyto Aleksandro Litvinenkos partneris.
Ungeras naujausioje knygoje aprašo, kaip Trumpas patraukė sovietinių tarnybų dėmesį, kai jis 1977 m. pirmąkart vedė čekų modelį Ivaną Zelničkovą. Trumpas tapo verbavimo operacijos taikiniu. Veiksmus vykdė Čekoslovakijos žvalgyba, bendradarbiaudama su KGB.
1980 metais renovuotame Niujorko viešbutyje „Grand Hyatt New York“ buvo atidaryta Trumpo bendrovė „Trump Organization“ – jo pirmas didžiulis darbas nekilnojamojo turto rinkoje. Trumpas šiam viešbučiui nupirko 200 televizorių iš sovietinio emigranto Semiono Kislino, elektronikos bendrovės „Joy-Lud“ bendrasavininkio Niujorko Penktojoje aveniu.
Jurijus Švecas
Švecas mano, kad bendrovę „Joy-Lud“ kontroliavusi KGB, o Kislinas veikęs kaip „agentas stebėtojas“, identifikavęs jauną perspektyvų verslininką Trumpą kaip potencialų aktyvą. Kislinas neigia sąsajas su KGB.
1987 metais Trumpas su žmona Ivana pirmąkart lankėsi Maskvoje. Švecas mano, kad tuomet KGB stengėsi paveikti Trumpo pažiūras. KGB operatyvininkai, meilikaudami Trumpui, pakišo mintį, kad jis turėtų užsiimti politika.
„KGB buvo surinkusi daug informacijos apie jo asmenybę, vadinasi, asmeniškai žinojo, kas jis toks. Pojūtis toks, jog jis buvo labai neapsaugotas intelektine, psichologine prasme ir pasidavė meilikavimui“, – Švecas pasakoja savo atsiminimuose.
„Jie tuo pasinaudojo. Jie žaidė žaidimą, kad jiems padarė didelį įspūdį jo asmenybė ir jie matantys Trumpą, tą vaikiną, kuris vieną dieną galėtų tapti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, kad tik tokie žmonės, kaip jis, gali pakeisti pasaulį. Jį „pamaitino“ šiomis aktyviomis sumanymų frazėmis, ir tai įvyko. Tuomet tai buvo didelis tuometinės KGB veiklos pasiekimas“, – tvirtina Švecas.
Sugrįžęs į JAV, Trumpas pradėjo domėtis galimybe būti nominuotas JAV prezidento rinkimams nuo Respublikonų partijos, net surengė kampanijos mitingą Niuhempširo valstijos Portsmuto mieste. Šiai akcijai paskyrė puslapio dydžio reklamą laikraščiuose „New York Times“, „Washington Post“ ir „Boston Globe“, skleidžiusią skepticizmą dėl JAV dalyvavimo NATO, apkaltinusią Japoniją išnaudojant JAV.
Švecas pasakojo, kad toks požiūris apie gynybą sujaudinęs Maskvą. Tuomet jis ką tik buvo grįžęs iš JAV į gimtinę ir KGB pirmojoje vyriausiosios direkcijos būstinėje Jeseniove gavęs telegramą, charakterizuojančią šią reklamą kaip veiksmingą „aktyvo planą“, kurį įvykdė naujas KGB aktyvas.
EPA – ELTA nuotraukoje – specialusis prokuroras Robertas Miuleris
„Buvo sunku patikėti, kad kas nors tai paviešintų savo vardu ir kad tai paliktų įspūdį rimtiems žmonėms Vakaruose, bet taip įvyko ir pagaliau šis vaikinas tapo prezidentu“, – sako buvęs KGB šnipas.
Maskva teigiamai atsiliepė apie Trumpo rinkimų pergalę 2016 metais. Ypatingojo prokuroro Roberto Millerio tyrime neaptariamas slaptas Trumpo kampanijos bendrininkų pokalbis su Rusijos atstovais.
Švedas laikraščiui „Guardian“ pasakoja apie savo atliktą tyrimą: „Man Millerio pranešimas teikė didelių vilčių, nes žmonės laukė, kad bus iš esmės ištirti visi Trumpo ryšiai su Maskva, bet buvo tirta tik nusikaltimą liečiantys klausimai. Tenai nebuvo jokių papildomų tyrimo aspektų dėl Trumpo ir Maskvos santykių.“
„Mes nusprendėme tuos pamatus tvirtinti. Todėl aš atlikau savo tyrimą ir tada susitikau su Craigu. Mes nusprendėme šioje knygoje parašyti tai, ką paliko neištyręs Milleris“, – pridūrė Švecas.
Septynių knygų autorius ir buvęs žurnalo „Vanity Fair“ redaktorius Ungeras sakė, kad Trumpas buvo Rusijos „aktyvas“. „Tai prasidėjo devintąjį dešimtmetį, kai rusai kaip patrakę ėmė verbuoti ir stengėsi patraukti dešimčių dešimtis žmonių“.
„Trumpas buvo tobulas taikinys daugeliu atvejų: jo išdidumas ir narcisizmas padarė jį natūraliu verbavimo taikiniu. Tai buvo kultivuojama ilgiau nei 40 metų, iki pat jo išrinkimo“, – tvirtina naujos knygos autorius.
Apie pirmą Trumpo kelionę į Maskvą ir galbūt ryšį su KGB yra rašęs ir „Guardian“ užsienio korespondentas L. Hardingas savo 2017 m. išleistoje knygoje „Collusion: Secret Meetings, Dirty Money, and How Russia Helped Donald Trump Win“(„Sąmokslas: Slapti susitikimai, nešvarūs pinigai, ir kaip Rusija padėjo Donaldui Trumpui nugalėti“).
Lubianka – buvusi KGB būstinė. EPA – ELTA nuotr.
Hardingas, pateikdamas ištraukas iš savo knygos internetiniame žurnale „Politico“, detaliau apibūdino tuometinę situaciją KGB ir Sovietų Sąjungoje.
Hardingas rašė, kad KGB neturėjo didelių pasisekimų veikiant prieš JAV, todėl norint pagerinti veiklą buvo pasitelktos „draugiškos žvalgybos“, pavyzdžiui, Čekoslovakijos ir Rytų Vokietijos. Autorius daro prielaidą, kad KGB sudarė Trumpo dosje jau 1977 metais, kai jis vedė 28 metų Čekoslovakijos modelį Ivaną Zelničkovą. Jo pirmąja žmona, kaip komunistų valdomos šalies piliete, domėjosi tiek šalies žvalgyba, tiek JAV Federalinis žvalgybos biuras (FBI), tiek Centrinė žvalgybos valdyba (CIA).
Šaltojo karo metais čekų ir vengrų šnipai garsėjo savo profesionalumu ir buvo dažnai panaudojami užsienio valstybių operacijose, ypač JAV ir Lotynų Amerikoje, nes buvo ne tokie pastebimi kaip Maskvos siųsti šnipai.
Zelničkovos pirmoji santuoka buvo sudaryta su Austrijos nekilnojamojo turto agentu. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje ji persikėlė į Kanadą – pas draugą slidinėjimo instruktorių, nes tuo metu likti Čekoslovakijoje buvo „neįsivaizduojamai sunku“. Po to Zelničkova persikėlė į Niujorką ir 1977 metų balandį susituokė su Trumpu.
2016 m. Čekijoje atskleistose bylose paaiškėjo, kaip Čekoslovakijos šnipai sekė Trumpą ir skaitė laiškus, kuriuos Ivana Trumpa siuntė savo tėčiui inžinieriui Milošui. Paaiškėjo, kad Ivana Trumpa yra paminėjusi savo vyro susidomėjimą politika.
Sugrįždamas į 1987 metus, Hardingas rašo, kad Trumpo vizitą į Maskvą sovietų diplomatinė tarnyba aukščiausiu lygiu suderino su KGB. Tai įvyko tuo metu, kai KGB užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Vladimiras Kriučkovas norėjo, kad KGB darbuotojai užsienyje užverbuotų kuo daugiau amerikiečių.
Pats Trumpas pasakojo, kad jo pirmos kelionės į Maskvą idėja gimė 1986 metų rudenį, kai vieno verslininko renginyje sėdėjęs šalia Sovietų Sąjungos ambasadoriaus Jurijaus Dubinino ir kalbėjosi apie didelio ištaigaus viešbučio statybą šalia Kremliaus. Dubinino dukra „buvo skaičiusi apie Trumpo Bokštą ir viską žinojo apie jį“, – rašė Trumpas savo 1987 m. išleistame biuletenyje „The Art of the Deal“ („Sandėrio menas“). Natalija Dubinina pasakoja, kad Trumpas jos tėvą sutikęs 1986 metų kovą Trumpo Bokšte ir ambasadorius sužavėjęs Trumpą kaip puikus anglų kalbos žinovas ir nuostabus pokalbio draugas.
Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone
Trumpas rašė, kad 1987 metų sausį gavęs Dubinino laišką, jog sovietų tarptautinė turizmo agentūra „Inturist“ susidomėjusi viešbučio statyba. Dubininas suderino kelionę, ir Trumpas su žmona Ivana ir jos asistentu 1987 metų liepos 14 d. išskrido į Maskvą, kur jis buvo nuoširdžiai priimtas. Per šią kelionę Trumpas aplankė ir Leningradą.
Hardingas pažymi, kad po šios ir būsimų kelionių į Maskvą nieko nebuvo pasiekta dėl verslo galimybių Rusijoje, bet Trumpas sugrįžo į Niujorką su nauju strateginiu tikslu – kurti politiko karjerą aukščiausiu lygiu, kaip JAV prezidento.
Donaldas Trampas atsisveikina. EPA – ELTA nuotr.
Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo apkaltos straipsnis dėl įsiveržimo į Kapitolijų pirmadienį bus perduotas Senatui, kur vyks D. Trumpo apkaltos teismas, pranešė Senato demokratų frakcijos lyderis Chuckas Schumeris.
„Pasikalbėjau su (Atstovų Rūmų) pirmininke (Nancy) Pelosi, kuri mane informavo, kad straipsnis pirmadienį bus pristatytas Senatui“, – kalboje penktadienį teigėSenato daugumos lyderis Ch. Schumeris.
„Teismas vyks Jungtinių Valstijų Senate, bus balsuojama dėl to, ar nuteisti prezidentą“, – savo kolegoms senatoriams sakė Ch. Schumeris.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Kadenciją baigiantis JAV prezidentas respublikonas Donaldas Trumpas pastaruoju metu su savo bendraminčiais svarstė galimybę įkurti naują partiją. Tai antradienį pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“.
Pasak leidinio šaltinių, Baltųjų rūmų šeimininkas norėtų pavadinti šią politinę organizaciją Patriotų partija.
Kaip pažymi „The Wall Street Journal“, D. Trumpo nesutarimai su jo dabartiniais bendrapartiečiais prasidėjo po to, kai keli iš jų, taip pat ir respublikonų daugumos JAV Kongreso Senate lyderis Mitchas McConnellis, pareiškė, kad prezidentas išprovokavo minią sukelti riaušes Kapitolijuje sausio 6 d.
Tada D. Trumpo šalininkai įsiveržė į Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų. Per riaušes žuvo keli žmonės.
J. Bideno inauguracija įvyks trečiadienį ant Kapitolijaus laiptų. Jos išvakarėse Vašingtone imtasi griežtų saugumo priemonių.
Kapitolijaus šturmas Vašingtone sausio 6-ąją – per daug rimtas įvykis, kad jį būtų galima pamiršti deramai neišanalizavus. Slaptai.lt nusprendė remtis dviem autoriais – buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu ir buvusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju ekonomikos klausimais Andrejumi Ilarionovu.
Beje, šie analitikai laikosi kardinaliai priešingos nuomonės. Dėl savo pozicijos A.Ilarionovas net buvo atleistas iš JAV Katono instituto, kur dirbo vyriausiuoju analitiku.
Pirmiausia persispausdinome iš echomoskvy.ru portalo A.Ilarionovo komentarą „Reichstago padegimas“ – 2021″. Dabar jūsų dėmesiui – gordonua.com paskelbtas J.Šveco interviu. Slaptai.lt skaitytojai tegul patys sprendžia, kurioj pusėj – tiesa.
Jurijus Švecas. D.Trumpas įvarė save į tą patį kampą kaip ir V.Putinas
Jelena POSKANNAJA
V. Putino bendrakursis, KGB eksžvalgybininkas J. Švecas: D. Trumpas įvarė save į tą patį kampą kaip ir V. Putinas
Jurijus Švecas. Aleksandro Chomenkos (gordonua.com) nuotr.
Interviu leidiniui „Gordon“ buvęs TSRS KGB žvalgybininkas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino KGB instituto bendrakursis Jurijus Švecas, gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), papasakojo, kaip pasikeitė politinių jėgų pasiskirstymas po to, kai prezidento Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, kaip su šiais įvykiais gali būti susijusios Rusijos specialiosios tarnybos, per kokias organizacijas Rusijos federalinė saugumo tarnyba (Федеральная служба безопасности (FSB)) veikia Amerikos rusakalbę diasporą ir kaip Rusijos Federacija (RF) bandė įtraukti Ukrainą į 2020 metų prezidento kampaniją.
J. Švecas: „Stipriai triukšmauja tik viena potrampinė socialinė grupė – rusakalbiai Amerikos emigrantai“.
Niekada prieš tai JAV istorijoje svarbiausia nacionalinio saugumo grėsme nebuvo vidinis terorizmas, kurio kurstytojas yra kol kas dar pareigas einantis JAV prezidentas.
– Kokia dabar situacija JAV po sausio 6 d. įvykių Vašingtone?
– Tai, kas įvyko, turiu omenyje Kapitolijaus šturmą, buvo bandymas įvykdyti valstybinį perversmą. Jo tikslas buvo neleisti ateiti į valdžią teisėtai išrinktam prezidentui Joe Bidenui ir palikti valdžią apsišaukėliui, žmogui, kuris pralaimėjo, bet vis dar skelbia, kad jis laimėjo, – D. Trumpui.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) tiria šį įvykį kaip vidinio terorizmo apraišką ir mano, kad tai didžiausia JAV saugumo grėsmė. Suimta daugiau nei 100 žmonių, bet tai tik pradžia. Kol kas suimami tik tie, kas išsidavė Kapitolijaus vestibiulyje. Įdomūs aukštesni pareigūnai, dėl kurių šis šturmas tapo įmanomas. Juos irgi anksčiau ar vėliau suras.
Trims žmonėms, kurie įsiveržė į Kapitolijų, pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.
To, kas įvyko, išsigando net respublikonai. Daugelis iš jų laikosi distancijos nuo D. Trumpo. Bendrovės, susijusios su socialiniais tinklais ir platformomis, blokuoja jam priėjimą. Nuo jo ir nuo Respublikonų partijos laikosi distancijos ir didžiausi finansiniai donorai. Vakar gautas pranešimas, kad Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ pasirengęs dovanoti D. Trumpui 300 mln. JAV dolerių skolos, kad tuojau pat nutrauktų su juo ryšius. Ir „Signature Bank“, kuris aptarnavo D. Trumpą ir jo šeimą, taip pat nutraukia su juo ryšius.
– Kaip jūs galvojate, ko būtent D. Trumpas norėjo pasiekti, ko tikėjosi?
– D.Trumpas ilgai kaitino žmones pasakėčiomis apie tai, kad rinkimai buvo falsifikuoti, ir faktiškai nukreipė juos į Kongresą. Visa tai dokumentuota. Kiekvienas, kas supranta anglų kalbą ir matė per televiziją nufilmuotą vaizdo įrašą, negali neigti šio fakto.
Sprendžiant iš visko, gana aukštame, kariuomenės vadovybės, Nacionalinės gvardijos vadovo lygmenyje, o taip pat slaptųjų tarnybų (tarnybų, užtikrinančių prezidento, administracijos, vyriausybinių įstaigų apsaugą) vadovybėje buvo tam tikro pobūdžio sąmokslas, dėl kurio susiklostė situacija, kai sukilėliai prasiveržė į Kongresą. Kadangi juos turėjo sustabdyti gatvėje dar gerokai iki prieinant Kapitolijų, bet kelias buvo atviras. FTB vertinimu, Kapitolijų šturmavo apie 8 tūkst. maištininkų, o jiems priešinosi apie 1,4 tūkst. policininkų, kurie, iš esmės, neturėjo šansų.
Kalbomis, kad rinkimai sufalsifikuoti, tiki tik apkvailinti D. Trumpo šalininkai. Daugiau nei 60 teismų išmetė D. Trumpo komandos ieškinius dėl falsifikacijos į šiukšliadėžes. Čia tai vadinama „frivoliškais teismo ieškiniais“. Tai yra tokie ieškiniai, kurie pateikiami be jokio „faktažo“ ir įrodymų.
Priminsiu, kad per ketverius vadovavimo metus D. Trumpas paskyrė 25 proc. teisėjų. Jo šalininkai gyrėsi, kad jis faktiškai pradėjo kontroliuoti šalies teismų sistemą. JAV Aukščiausiajame Teisme iš devynių teisėjų dauguma – konservatoriai, tai yra respublikonai, o tris iš jų paskyrė būtent D. Trumpas, beje, jam tai kainavo daug pastangų. Ir vis dėlto visi teismai kaip niekam nereikalingus popierius išmetė D. Trumpo komandos ieškinius, nes jokių rinkimų masinės falsifikacijos įrodymų nebuvo.
Sąmokslininkai turėjo tokį planą: 8 tūkst. šturmuoja Kongresą, grobia senatorius ir kongresmenus, kurie tuo metu formaliai skaičiavo balsus. Pagal įstatymą Kongresas privalo tik užfiksuoti (kaip sąskaitininkas) savo dokumentuose skaičių rinkėjų, atidavusių savo balsus valstijų lygmenyje. Nei aptarinėti, nei kelti abejonių, nei imtis kokių nors kitų diskretiškų veiksmų už arba prieš šiuos balsus nei Senatas, nei Atstovų Rūmai neturi teisės.
Trims žmonėms, įsiveržusiems į JAV Kapitolijų, pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.
D. Trumpo šalininkų apskaičiavimu, du senatoriai respublikonai – vienas iš Teksaso, kitas – iš Misūrio – sugalvojo, jų nuomone, genialų planą ir pasiūlė: „Mes nesakome, kad buvo masinės falsifikacijos, bet jūs juk matote, žmonės suskilę, todėl įkurkime laikiną taikinamąją komisiją, kuri išnagrinės šiuos klausimus ir taip mes sutaikysim šalį“.
Tai buvo Nikolo Makiavelio stiliaus planas, nes nėra nieko pastovesnio nei laikina komisija, kaip rodo daugelio šalių istorija. Komisija būtų dirbusi 10 dienų, dvi savaites, o D. Trumpas visą tą laiką sėdėtų. Artėja naujo prezidento inauguracijos laikas, o komisija dirba ir D. Trumpas sėdi Baltuosiuose rūmuose. Paskui jie atneša D. Trumpui išnagrinėti bet kokį rezultatą, o jis teigia, kad nesutinka su išvadomis, ir komisija vėl tęsia darbą. Ir taip visus artėjančius ketverius metus. Tai yra sistema lūžta. Štai kam visa tai buvo numatyta.
Žlugo planas tik dėl vienos priežasties: kol šturmuotojai užiminėjo Kapitolijų, slaptosios tarnybos spėjo išvesti kongresmenus ir senatorius požeminėmis perėjomis į saugią vietą. Šturmuotojams nieko nepavyko užimti.
D. Trumpas, matyt, kurį laiką pats išsigando. Po šio įvykio kilo rimtas įtarimas dėl jo psichinės būklės. Jis save beveik įvarė į tą patį kampą kaip ir V. Putinas. Ir vienas, ir kitas supranta, kad vienintelis jų saugumo šaltinis – turėti valdžią. Nuėjai į šoną, ir viskas. Ir tai veikia jo psichiką.
Kitą dieną po Kapitolijaus šturmo JAV psichiatrų asociacija nusiuntė laišką į Kongresą prašydama nušalinti D. Trumpą nuo valdžios, nes jis prarado nuovoką. Nepakaltinamas žmogus, galintis prieiti prie raudonojo mygtuko, atominio ginklo, tampa pavojingas ne tik savo šaliai, bet beveik visam pasauliui.
D. Trumpas iš pradžių prigulė po kerplėša, pritilo ir net apkaltino savo šalininkus, kuriuos dar neseniai kvietė eiti šturmuoti Kapitolijų, ir pažadėjo jiems priklausančią bausmę. Kitą dieną dezavavo šį pareiškimą. Trumpai tariant, žmogus kaip nesavas.
Tuomet FTB ir teisėsaugos organai kartkartėmis paskelbia pareiškimus. Jie neatmeta tikimybės, kad iki sausio 20 d. D. Trumpo šalininkai gali suorganizuoti panašių, o gal ir pavojingesnių akcijų. Vienas iš scenarijų, kuris būtent vakar buvo įgarsintas teisėsaugos organų: apsupti Kapitolijų, JAV Aukščiausiąjį Teismą, kitas įstaigas ir suteikti respublikonams galimybę užimti valdžią organizavus valstybinį perversmą. Manau, tai nepavyks. Vašingtonas bus visiškai izoliuotas, apsaugotas, ir saugumas bus užtikrintas.
Tačiau lieka grėsmė, kad panašūs prasiveržimai gali įvykti 50 JAV valstijų. Tuomet teisėsaugos sistema bus perkrauta. Ji tiesiog neturės jėgų, kad užtikrintų saugumą.
Svarbiausia šioje situacijoje štai kas: niekuomet prieš tai JAV istorijoje svarbiausia nacionalinio saugumo grėsme nebuvo vidinis terorizmas, kurio kurstytojas yra kol kas dar pareigas einantis prezidentas. Tai precedento neturintis atvejis.
– Jūsų nuomone, ar įsivėlė į šią situaciją Rusijos specialiosios tarnybos?
– Tai, kas įvyko, sukrėtė Ameriką. Rinkimai įvyko. Visuose lygmenyse net respublikonai pripažino J. Bideno pergalę. Liaudis iš esmės aprimo. Yra tik viena gyventojų socialinė grupė šioje šalyje, mano pastebėjimais, kuri yra egzaltuotos, įsiaudrinusios būsenos ir baisiai triukšmauja. Tai Amerikos rusakalbių emigrantų grupė.
Rusijos slaptoji tarnyba FST (FSB). Slaptai.lt foto
Normalų išsilavinimą turintys žmonės, kurie sugebėjo įsikurti ir realizuoti save šioje šalyje, yra ramūs. Tačiau, kuo žemesnis išsilavinimas, kuo prasčiau įsikūrę, tuo jie agresyvesni ir protrampiškai nusiteikę. Vietiniai ekspertai aiškina, kad didžioji dalis rusų emigracijos – tai vadinamoji dešrinė emigracija, kuri dėl savo mentaliteto, prichotipo pavaldi išorinėms manipuliacijoms.
Tačiau aš manau, kad problema ne tik ši, bet dar ir tai, kas vadinama „Maskvos ranka“. JAV, be ambasados, Rusijos valstybę pristato organizacija, kuri vadinasi Rusijos mokslo ir kultūros centras. Jis pavaldus agentūrai „Rossotrudnichestvo“. O „Rossotrudnichestvo“ tęsia Tarybinių draugystės su užsienio šalimis draugijų sąjungos (Союз советских обществ дружбы с зарубежными странами (ССОД)) tradicijas ir yra jų paveldėtojas. Ši organizacija buvo kuriama TSRS kaip KGB išorinės žvalgybos stogas, priedanga. Aš tai žinau kaip faktą.
„Rossotrudnichestvo“ visose išsivysčiusiose šalyse, palaikančiose diplomatinius santykius su RF, laiko vadinamuosius Mokslo ir kultūros centrus. Tai FSB stogas arba priedanga. Organizacija užsienio šalyse kuria ir valdo penktąją koloną.
FSB agentūra įsiskverbė į rusų emigraciją. Čia sukasi labai dideli pinigai. Rusų emigracijoje yra visas tarpsluoksnis žmonių, kurie gyvena išskirtinai iš kešo, gaunamo iš šių centrų. Situacija tiesiog idiotiška iš JAV pusės. Tai prasidėjo dar Billo Clintono laikais ir tęsiasi iki šių dienų, nors Rusijos valdžia išvarė iš šalies visas užsienio organizacijas, susijusias su vyriausybėmis. Tarp jų British Council, ISAID ir t. t. Tačiau JAV iki šiol veikia rusų centras.
Vladimir Putin and Donald Trump. EPA – ELTA foto
Žinoma, ne visa rusų emigracija yra potrampinės būsenos. Tačiau socialiniuose tinkluose, kad visi pradėtų spiegti, daug nereikia. Pakanka kelių žmonių, kurie gražbyliaus (tuščiažodžiaus), ir kelių trolių, kurie visa tai palaikys, kuo, tiesą sakant, jie ir užsiima.
Beje, jeigu atkreipėte dėmesį, prieš kelias dienas kelis Ukrainos atstovus įtraukė į juoduosius sąrašus už jų dalyvavimą prezidento rinkimuose JAV-2020 Rusijos specialiųjų tarnybų pusėje. Įdomus momentas. Įtariu, kad ne visi supranta, todėl paaiškinsiu.
Svarbiausia Rusijos įsikišimo į 2016 m. Amerikos rinkimus kryptis buvo tokia: programišiai įsilaužė į JAV serverius ir per „WikiLeaks“, kurią per Julianą Assangą kontroliavo Rusijos specialiosios tarnybos, nutekino pavogtą informaciją. 2020 m. rinkimuose buvo planuota, kad „WikiLeaks“ vaidmenį atliks grupė „draugų“ iš Ukrainos, per kuriuos Rusijos specialiosios tarnybos nutekins informaciją. Šį kartą amerikiečiai padarė tai, ką derėjo padaryti anksčiau. O derėjo iš karto pasakyti: „Bičiuliai, tai, ką nutekina „WikiLeaks“, – tai Rusijos specialiųjų tarnybų darbo rezultatas“.
Tačiau 2016 m. tas nebuvo padaryta. Todėl gavo tai, ką gavo. Bet šį kartą, kai tik Kijeve pradėjo veikti aktyvistų grupė, kuriems vadovavo draugas A. Derkačius, JAV į tai iš karto atkreipė dėmesį, iš karto visi suprato ir bandymą neutralizavo gemalo stadijoje. Tai vienintelė priežastis, kodėl Ukraina nebuvo įtraukta į 2020 m. rinkimus pagal visą programą su visais negatyviais padariniais, kurių pasitaikytų, jeigu „draugų“ planą pavyktų įgyvendinti.
– Tai reiškia, kad Kremliaus ranka, nors ir po priedanga, bet visgi pasiekė JAV prezidento rinkimus?
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
– Be abejo. Ši JAV rusų diasporos egzaltacija ir bandymas naudoti Ukrainą „WikiLeaks“ vaidmenyje tik patvirtina šį faktą.
– Ir kaip, jūsų nuomone, susidariusi situacija gali išsispręsti?
– JAV teisėsauga ir FTB labai sunerimę dėl šalyje susidariusios situacijos. Manau, kad tyrimo mastai bus neregėti. Ir pagaliau bus imtasi priemonių, kurių seniai reikėjo imtis.
Amerikiečiai visgi vykdo įstatymus. Bepročių nėra daug. Branduolį ekstremistų, kurie dabar daro betvarkę, aš palyginčiau su sektantais. Su jais neįmanoma diskutuoti. Jie tiki, ir viskas. Jie bus sugniuždyti. Man susidarė įspūdis, kad daugelis jų jau patys suprato, kad D. Trumpas pasirodė esąs netikras pranašas, kuris gali nuvesti dievai žino kur.
Didžiausia auka bus Respublikonų partija. Jeigu pažiūrėtume į praėjusių rinkimų žemėlapį, pamatysime, kad Respublikonų partija atstovavo daugiausiai depresyvios ekonomikos valstijoms ir žmonėms, kurie gyveno Amerikos žemės ūkio regionuose. Miestai ir valstijos, kurių ekonomika yra pažengusi ir šiuolaikinė, palaikė demokratus. Ir pastarieji Kapitolijaus įvykiai paaštrins Respublikonų partijos padėtį.
Kaip jau sakiau, dabar nuo jų bėga finansiniai donorai – didžiausios Amerikos korporacijos ir bankai. T. y. D. Trumpo dėka Respublikonų partija gali virsti marginaline organizacija ir atsidurti Amerikos politinio gyvenimo pakraštyje.
Analitikai, kuriuos aš pažįstu kelis dešimtmečius ir stipriai gerbiu, tikiu jų išmintimi, sako, kad demokratai atėjo į valdžią mažiausiai 10-iai metų. Demokratai gavo vietą Baltuosiuose rūmuose ir abiejuose Parlamento rūmuose. Jie sukurs dvi naujas valstijas – Kolumbijos apygardą ir Puerto Riką – ir gaus dar keturis senatorius demokratus. Jie praplės Aukščiausiojo Teismo sudėtį iki 15 žmonių ir dar paskirs ten savo demokratų.
– O kaip ši istorija gali baigtis Maskvai?
– Čia nebus nieko gero. Rusijos centro aktyvumo pliūpsniai Amerikoje vis dar išsiveržia, tačiau aš manau, kad jie bus užgesinti. Jungtinėse Amerikos Valstijose aiškiai, iš esmės suvokia ir specialiosios tarnybos, ir su užsienio politika susijusios valstybinės agentūros, kad štai už tokią „dovaną“ kaip D. Trumpas, kurią gavo Amerika pastariesiems ketveriems metams, ji turi būti dėkinga Kremliui. Taigi niekas nebus pamiršta.
Donaldas Trampas (Trump). EPA-ELTA nuotr.
Daugiau nei du trečdaliai JAV gyventojų nori, kad prezidentas Donaldas Trumpas nebebūtų taip matomas viešumoje po to, kai kitą savaitę baigsis jo kadencija, rodo „Pew Research Center“ atliktos apklausos rezultatai.
D. Trumpo pasitikėjimo reitingai krito iki rekordinių žemumų ir šiuo metu siekia vos 29 proc., o nuo jo nusisuka net ir rėmėjai, nepatenkinti tuo, kaip jis elgiasi po lapkritį vykusių prezidento rinkimų.
D. Trumpo palaikymas itin krito po to, kai sausio 6 d. jo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų ir surengė riaušes, per kurias žuvo keletas žmonių, įskaitant vieną policijos pareigūną. Dėl D. Trumpo kurstymo surengti sukilimą Atstovų Rūmai pradėjo jam apkaltą.
Tik ketvirtadalis apklaustųjų teigė, kad respublikonas prezidentas nėra atsakingas už smurto proveržį.
Prieš pat riaušes D. Trumpas sakė kalbą miniai ir kartojo visiškai nepagrįstus teiginius, kad rinkimai buvo suklastoti.
Tuo metu rinkėjai yra iš esmės patenkinti išrinktojo prezidento Joe Bideno elgesiu pastaruosius du mėnesius. Teigiamą nuomonę šiuo klausimu išreiškė 64 proc. apklaustųjų.
Apklausa buvo atlikta sausio 8–11 dienomis, netrukus po riaušių Vašingtone.
Lapkričio 3 d. rinkimuose pergalę užtikrintai pasiekė J. Bidenas. D. Trumpo šalininkai į Kapitolijų įsiveržė būtent tada, kai parlamentarai tvirtino rinkimų rezultatus.
JAV Atstovų Rūmai nubalsavo už apkaltą D. Trumpui. EPA-ELTA nuotr.
JAV Atstovų rūmai trečiadienį 232 balsais prieš 197 nubalsavo už apkaltą prezidentui respublikonui Donaldui Trumpui dėl to, kad jis praėjusią savaitę pakurstė savo šalininkus įsiveržti į Kapitolijų. Per balsavimą 10 respublikonų stojo į demokratų pusę ir balsavo už apkaltą prezidentui.
Jis tapo vieninteliu istorijoje JAV prezidentu, kuriam per kadenciją antrą kartą pradėtas apkaltos procesas.
Iki D. Trumpo kadencijos pabaigos ir išrinktojo Joe Bideno inauguracijos liko vos septynios dienos.
Demokratų kontroliuojami Atstovų rūmai kaltina D. Trumpą pakursčius savo šalininkus įsiveržti į Kapitolijų ir surengti jame riaušes, kurių metu žuvo keli žmonės.
Praėjusį trečiadienį sakydamas kalbą Vašingtone, D. Trumpas dar kartą paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius, neva JAV prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti, ir paragino savo rėmėjus žygiuoti prie JAV Kapitolijaus, kur įsikūręs Kongresas.
Jo šalininkai įsiveržė į pastatą ir sutrikdė posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta J. Bideno pergalė 2020 m. prezidento rinkimuose. Tačiau posėdis sėkmingai įvyko po to, kai baigėsi neramumai.
Dabar D. Trumpo laukia teismas Senate. Kad prezidentas būtų nuteistas, reikia dviejų trečdalių daugumos. Senatą vis dar kontroliuoja respublikonai. Tačiau teismas Senate greičiausiai įvyks tik po to, kai kitą savaitę demokratas J. Bidenas bus inauguruotas naujuoju JAV prezidentu.
Kadenciją baigiantis Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellis atmetė teismo procesą prieš J. Bideno inauguraciją ir demokratų raginimus sukviesti Senatą į skubų posėdį iki sausio 19-osios.
„Paprasčiausiai nėra jokių šansų, kad sąžiningas ar rimtas teismo procesas galėtų įvykti iki išrinktojo prezidento J. Bideno inauguracijos kitą savaitę“, – teigė jis.
Nors jau bus per vėlu pašalinti D. Trumpą iš pareigų, Senatas gali balsuoti už tai, kad iš D. Trumpo būtų atimta teisė dar kartą kandidatuoti į prezidento postą, tam reikėtų paprastos balsų daugumos.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paliks Baltuosius rūmus, turėdamas žemiausią reitingą per visus ketverius kadencijos metus.
Kaip rodo trečiadienį paskelbti apklausos, kurią surengė kompanija „Morning Consult“ ir laikraštis „Politico“, rezultatai, jo darbą valstybės vadovo poste teigiamai vertina 34 proc. amerikiečių, neigiamai – 63 proc.
Sausio 6 d. įvykiai, kai Amerikos lyderio šalininkai įsiveržė į Kongreso pastatą Vašingtone, iš esmės įtvirtino procentinį JAV piliečių pasiskirstymą į D. Trumpo šalininkus ir priešininkus, pažymi „Politico“. Mat per analogišką apklausą, surengtą sausio 6-7 dienomis, taip pat 63 proc. amerikiečių pareiškė laiką JAV prezidentą D. Trumpą daugiau ar mažiau atsakingu už riaušes, kilusias trečiadienį ant Kapitolijaus kalvos.
Leidinys primena, kad per ketverius metus D. Trumpo reitingas svyravo nuo 40 proc. iki 50 proc. ir labai priklausė nuo respondentų politinių simpatijų. Tarp Demokratų partijos šalininkų prezidento populiarumas iš esmės buvo lygus nuliui, tarp respublikonų pasiekdavo ir 83 proc.
Kaip konstatuoja „Politico“, dauguma respublikonų rėmėjų net ir po sausio 6 d. įvykių liko ištikimi savo lyderiui – naujausios apklausos duomenimis, 75 proc. jų teigiamai vertina D. Trumpo darbą Amerikos prezidento poste. Tokios pat nuomonės laikosi ir 29 proc. politiškai nepriklausomų rinkėjų, nors dar gruodžio mėnesį tokių buvo 38 proc.
Sausio 8-11 dienomis surengtoje apklausoje dalyvavo 1 996 amerikiečiai.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį teigė, kad tokios milžinės kaip „Twitter“ ir „Facebook“ padarė „katastrofišką klaidą“, užblokuodamos jį po rėmėjų išpuolio Kongrese.
„Jie padarė katastrofišką klaidą. Jie skirsto į grupes ir skaldo, jie parodė tai, ką įvyksiant pranašavau jau ilgą laiką“, – prieš išvyką į Teksasą žurnalistams sakė D. Trumpas.
D. Trumpas antradienį taip pat teigė, kad praėjusią savaitę jo pasakyta kalba prieš tūkstančius rėmėjų, kuria jis ragino žygiuoti Kongreso link, neturi nieko bendra su netrukus po jos prasiveržusiu smurtu Kapitolijuje.
Sausio 6 d. D. Trumpas didelei miniai Vašingtone sakė, kad rinkimai buvo pavogti ir kad jie turėtų žygiuoti Kongreso link, parodyti „stiprybę“.
„Jie išanalizavo mano kalbą po žodelį, taip pat paskutinę pastraipą, paskutinį sakinį, visi iki vieno manė, kad viskas buvo tinkama“, – teigė D. Trumpas.
FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.
JAV Federalinis tyrimų biuras turi informacijos, kad netrukus visose šalies valstijose planuojama rengti ginkluotas protesto akcijas.
Tai pirmadienį savo tviteryje pranešė televizijos kanalo ABC žurnalistas Aaronas Katersky`is. Jis remiasi gautu FTB dokumentu.
Jame pateiktais duomenimis, nustatyta ginkluota grupė ketina vykti į JAV sostinę sausio 16 d. „Jie įspėjo, jog jeigu Kongresas mėgins nušalinti JAV prezidentą remiantis (konstitucijos) 25-ąja pataisa, tai prasidės galingas sukilimas“, – pateikia dokumento ištraukas A. Kastersky`is.
Kaip sakoma dokumente, protestai prie 50-ties valstijų įstatymų leidžiamųjų susirinkimų planuojami sausio 16-20 dienomis, o prie Kapitolijaus Vašingtone – sausio 17-20 dienomis.
Protesto akcijų organizatoriai, kaip pranešama, ragina užimti teismus ir administracinius pastatus, jeigu dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas Donaldas Trumpas bus nušalintas nuo valdžios iki sausio 20-osios, išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracijos dienos.
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas J. Bidenas, rezultatus.
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pirmadienį apkaltino respublikonus keliant pavojų Amerikai, kadangi šie užblokavo bandymą nedelsiant nušalinti prezidentą Donaldą Trumpą nuo pareigų.
N. Pelosi sukritikavo respublikonų įstatymų leidėjus už tai, kad jie užblokavo demokratų pristatytą rezoliuciją, raginančią viceprezidentą Mike’ą Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų.
„Atstovų rūmų respublikonai atmetė šį Ameriką apsaugantį teisės aktą, taip leisdami toliau tęstis prezidento nenormaliems, nestabiliems ir beprotiškiems sukilimo kurstymo veiksmams“, – pranešime sakė N. Pelosi.
„Jų bendrininkavimas kelia pavojų Amerikai, ardo mūsų demokratiją ir visa tai turi baigtis“, – pridūrė ji.
Veiksmų prieš D. Trumpą įstatymų leidėjai ėmėsi po to, kai D. Trumpo teiginių apie sukčiavimą 2020 m. prezidento rinkimuose įaudrinti jo rėmėjai šturmavo JAV Kapitolijų, kai tuo metu pastate buvo tvirtinama Joe Bideno pergalė rinkimuose prieš D. Trumpą.
„Trečiadienį prezidentas pakurstė smurtinį sukilimą prieš Ameriką, kuris nusitaikė į pačią mūsų demokratijos širdį“, – sakė N. Pelosi.
„Prezidentas kelia neišvengiamą grėsmę mūsų Konstitucijai, mūsų šaliai ir Amerikos žmonėms, tad jis turi būti nedelsiant nušalintas nuo pareigų“, – pridūrė Atstovų rūmų pirmininkė.
N. Pelosi sakė, kad antradienį Atstovų rūmuose bus surengtas balsavimas dėl demokratų raginimo M. Pence’ui pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų.
„Raginame viceprezidentą atsakyti per 24 valandas nuo (rezoliucijos) pristatymo“, – sakė ji.
„Mūsų kitas žingsnis – Atstovų rūmams pristatyti apkaltos teisės aktus“, – sakė N. Pelosi.
„Prezidento keliama grėsmė Amerikai yra skubi, tokie pat netrukus bus mūsų veiksmai“, – pridūrė ji.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV demokratai pirmadienį pradėjo antrąjį prezidento Donaldo Trumpo apkaltos procesą, jei viceprezidentas Mike’as Pence’as ir įstatymų leidėjai nenušalintų jo nuo pareigų.
Demokratai pristatė rezoliuciją, raginančią M. Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų, pripažįstant jį netinkamu eiti savo pareigas.
Respublikonai užblokavo skubų balsavimą dėl rezoliucijos, o demokratai tuomet pristatė D. Trumpo apkaltos straipsnį dėl „sukilimo kurstymo“ dėl jo vaidmens trečiadienį vykusiame jo rėmėjų šturme į Kapitolijaus pastatą.
Šio dramatiško žingsnio imtasi likus vos devynioms dienoms iki D. Trumpo kadencijos pabaigos ir išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracijos, kurioje jis bus prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu.
Demokratų kongresmenas Steny’is Hoyeris iš Merilendo valstijos pristatė rezoliuciją, raginančią M. Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir pripažinti D. Trumpą „negalinčiu eiti savo pareigų.“
Savo ruožtu respublikonų kongresmenas Alexas Mooney’is iš Vakarų Virdžinijos užblokavo rezoliucijos pritarimą „vieningu sutarimu“, o tai reiškia, kad dėl jos antradienį bus surengtas visų Atstovų rūmų narių balsavimas.
Respublikonams užblokavus rezoliuciją, demokratų kontroliuojamuose Atstovų rūmuose buvo pristatytas vienas apkaltos D. Trumpui straipsnis.
Atstovų rūmai jau buvo surengę apkaltą D. Trumpui 2019 m. ir jis gali tapti pirmuoju prezidentu JAV istorijoje, kuriam apkalta buvo surengta du kartus.
Ankstesniame apkaltos procese jį išteisino Senatas, ir lieka neaišku, ar šįkart aukštieji Kongreso rūmai apskritai surengs balsavimą dėl naujausių kaltinimų.
