D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Po Talibano įžengimo į Kabulą buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino savo įpėdinį atsistatydinti. Atėjo laikas J. Bidenui „gėdingai“ atsistatydinti „už tai, kas įvyko Afganistane“, – sakė jis. D. Trumpas taip pat kritikavo J. Bideno imigracijos, ūkio ir energetikos politiką.
 
Prezidentaujant D. Trumpui, 2018 metais Dohoje Katare prasidėjo pirmieji tiesioginiai pokalbiai tarp JAV vyriausybės ir Talibano. Derybos 2020 metų vasario 29-ąją baigėsi susitarimu, kuriame buvo įvardytas JAV dalinių išvedimo tvarkaraštis.
J. Bidenas ir D. Trump. EPA-ELTA nuotr.
 
Pajėgų atitraukimas vėlavo, tačiau tada, jau prezidentaujant J. Bidenui, jis gegužę buvo pradėtas. Paraleliai šalį paliko ir NATO daliniai.
 
D. Trumpas jau kelis kartus kritikavo J. Bideno planus dėl karių išvedimo ir teigė, kad jis pats būtų elgęsis „visiškai kitaip ir daug sėkmingiau“. D. Trumpas sekmadienį tviteryje rašė: „Tai, ką J. Bidenas padarė su Afganistanu, taps legenda. Tai įeis į amerikiečių istoriją kaip vienas didžiausių pralaimėjimų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.17; 09:06

Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė teikiąs kolektyvinį ieškinį prieš „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“, taip eskaluodamas savo ilgą laiką vykstančią kovą dėl žodžio laisvės su technologijų milžinėmis, kurios, pasak jo, neteisėtai jį cenzūravo.
 
„Šiandien aš, kaip pagrindinis atstovas, kartu su „America First Policy Institute“ teikiu kolektyvinį ieškinį prieš didžiąsias technologijų milžines, įskaitant „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“ bei jų generalinius direktorius Marką Zuckerbergą, Sundarą Pichai ir Jacką Dorsey’į – tris puikius vyrukus“, – D. Trumpas sakė reporteriams savo golfo klube Naujajame Džersyje.
 
Vienos pagrindinių šalies technologijų bendrovių tapo „neteisėtos, konstitucijai prieštaraujančios cenzūros vykdytojomis“, pridūrė 75-erių respublikonas, kuriam buvo uždrausta kelti įrašus į „Facebook“ ir „Twitter“ po sausio 6-osios JAV Kapitolijaus šturmo, kurį įvykdė jo rėmėjai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.08; 03:00

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Likus kelioms dienoms iki viršūnių susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskvos santykius su JAV yra ištikusi didelė krizė. „Dvišaliai santykiai pastaraisiais metais pasiekė žemiausią tašką“, – sakė jis naktį į šeštadienį paskelbtoje interviu stočiai „NBC News“ ištraukoje.
 
J. Bidenas, anot,V. Putino, radikaliai skiriasi nuo savo pirmtako Donaldo Trumpo, kuris esą buvo ypatinga ir talentinga asmenybė, anksčiau nedalyvavusi politikoje. J. BIdenas tuo tarpu esąs „karjeristas“, kuris praktiškai visą savo, kaip suaugusio žmogaus, gyvenimą praleido politikoje ir yra „kitokio tipo žmogus“.
 
J. Bidenas, pasak V. Putino, turi privalumų ir trūkumų, tačiau jis tikįs, kad JAV prezidentas nesiims impulsyvių veiksmų.
 
Pradėdamas savo pirmąją kelionę Europoje, J. Bidenas trečiadienį sakė, kad JAV neieško konflikto su Rusija. „Mes norime stabilių, nuspėjamų santykių“, – teigė jis. Kartu prezidentas pridūrė, kad Rusijos vyriausybė, jei imsis „kenkėjiškų veiksmų“, gali sulaukti JAV atsako.
 
Šiuo metu J. Bidenas lankosi Didžiojoje Britanijoje, kur iki sekmadienio dalyvaus G7 viršūnių susitikime. Pirmadienį jis jau dalyvaus NATO aukščiausio lygio konferencijoje Briuselyje, dar po dienos susitiks su ES lyderiais. Tada trečiadienį Ženevoje numatytas J. Bideno susitikimas su V. Putinu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.12; 07:00

Socialinis tinklas „Facebook“ penktadienį dvejiems metams užblokavo buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą, nes jis esą nusipelnė griežčiausios bausmės už „Facebook“ taisyklių pažeidimus per jo šalininkų sausį surengtas riaušes JAV Kapitolijuje.
 
„Atsižvelgiant į aplinkybių, lėmusių pono D. Trumpo paskyros suspendavimą, sunkumą, manome, kad jis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė mūsų taisykles, kuriose už tai numatyta griežčiausia bausmė“, – pranešime spaudai teigė „Facebook“ viceprezidentas pasauliniams reikalams Nickas Cleggas.
 
„Facebook“ taip pat nebesuteiks politikams visapusiškos neliečiamybės nuo bausmių už klaidinantį ar įžeidžiantį turinį socialiniame tinkle vien dėl to, kad jų komentarai yra nuolat cituojami žiniasklaidoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.05; 07:31

Liz Cheney. EPA – ELTA nuotr.

Dėl griežtos buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikos iš frakcijos vadovybės pašalinta aukšta respublikonė Liz Cheney. Trečia pagal rangą partijos narė Atstovų Rūmuose trečiadienį per frakcijos posėdį neteko pareigų, pranešė parlamentarai. 54-erių buvusio viceprezidento Dicko Cheney‘io duktė yra viena aršiausių D. Trumpo kritikių partijoje.
 
L. Cheney po Kapitolijaus šturmo sausio 6 dieną buvo viena iš dešimties respublikonų, balsavusių už apkaltą tuometiniam prezidentui. Parlamentarė iš Vajomingo valstijos nuo tada ne kartą aštriai kritikavo D. Trumpą dėl niekuo neįrodytų jo kaltinimų, kad lapkričio 3 dieną vykę prezidento rinkimai buvo suklastoti.
 
L. Cheney neseniai pasmerkė „pavojingą ir antidemokratišką D. Trumpo asmenybės kultą“ partijoje. Ją frakcijos vadovybėje gali pakeisti 36-erių D. Trumpo sąjungininkė Elise Stefanik.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.13; 00:01

The Washington Post leidinys

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija slapta gavo laikraščio „Washington Post“ žurnalistų, kurie rašė apie įtariamą Rusijos kišimąsi į 2016 m. prezidento rinkimus, telefono skambučių išklotines, penktadienį pranešė leidinys.
 
Teisingumo departamentas nusiuntė laiškus trims žurnalistams – Ellen Nakashimai, Gregui Milleriui ir buvusiam „Washington Post“ reporteriui Adamui Entousui – nurodydamas, kad gavo jų telefono skambučių „nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. liepos 31 d.“ išklotines, skelbė „Washington Post“.
 
Laikraštis „reiškia stiprų nerimą dėl tokio vyriausybės galių naudojimo, siekiant gauti prieigą prie žurnalisto komunikacijų“, teigė „Washington Post“ vykdomasis vyriausiasis redaktorius Cameronas Barras.
 
„Teisingumo departamentas turi nedelsiant paaiškinti šio kišimosi į žurnalistų darbą, kurį saugo Pirmoji pataisa, priežastis“, – kalbėjo jis.
Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (ACLU) teigė, kad Teisingumo departamentas „šnipinėjo“ žurnalistus „tam tikros administracijos užgaidomis“.
 
„Tai niekada neturėjo atsitikti, – tviteryje rašė ACLU. – Kai vyriausybė šnipinėja žurnalistus ir jų šaltinius, tai pažeidžia žiniasklaidos laisvę.“
Teisingumo departamentas savo ruožtu teigė, kad, siekdamas gauti skambučių išklotines, laikėsi „numatytų procedūrų“, skelbė „Washington Post“, cituodamas departamento atstovą.
 
Žurnalistams nusiųstuose laiškuose nepatikslinama, kodėl buvo gautos jų skambučių išklotinės.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
 
Tačiau minėto laikotarpio pabaigoje žurnalistų trijulė parašė straipsnį apie JAV žvalgybą, kuriame teigiama, kad Jeffas Sessionsas, kuris vėliau tapo D. Trumpo administracijos generaliniu prokuroru, aptarė D. Trumpo rinkimų kampaniją su Rusijos ambasadoriumi.
 
Minėti žurnalistai taip pat parašė straipsnį apie Baracko Obamos administracijos bandymus atremti Rusijos kišimąsi į 2016 m. rinkimus.
 
JAV žvalgybos agentūros padarė išvadą, kad Rusija, D. Trumpui vykdžius prieš demokratų konkurentę Hillary Clinton nukreiptą kampaniją, įsilaužė į Demokratų nacionalinio komiteto (DNC) kompiuterių serverius.
 
D. Trumpas savo ruožtu menkino Rusijos vaidmenį DNC duomenų nutekėjime ir netikėtai stojo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pusę, užuot sutikęs su savo paties žvalgybos agentūros padarytomis išvadomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.08; 18:00

Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad „visiškai apgailėtina“, jog didieji socialiniai tinklai užblokavo jo paskyras.
 
Tai jis pareiškė netrukus po to, kai „Facebook“ nepriklausoma priežiūros taryba nusprendė toliau blokuoti jo paskyrą platformoje.
 
„Tai, ką padarė „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“, yra visiškai apgailėtina ir daro didžiulę gėdą mūsų šaliai“, – sakoma D. Trumpo pranešime.
 
„Iš JAV prezidento buvo atimta žodžio laisvė, nes radikaliosios kairės lunatikai bijo tiesos, tačiau ji galiausiai vis vien išaiškės“, – pareiškė buvęs respublikonų prezidentas.
 
D. Trumpo paskyros buvo užblokuotos didžiuosiuose socialiniuose tinkluose, kai buvęs prezidentas buvo apkaltintas pakurstęs sausio 6 d. į JAV Kapitolijų įsiveržusią jo šalininkų minią. Per incidentą žuvo penki žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.06; 05:42

„Facebook“ nepriklausoma priežiūros taryba trečiadienį nusprendė ir toliau blokuoti buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą, tačiau paragino peržiūrėti šį sprendimą po šešių mėnesių.
 
Taryba, į kurios priimamus sprendimus pirmaujantis socialinis tinklas privalo atsižvelgti, nurodė, kad D. Trumpas „sukūrė aplinką, kurioje vyravo rimta smurto rizika“ po to, kai jis pateikė savo komentarus prieš sausio 6 d. riaušes JAV Kapitolijuje.
 
„Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų rimtumą ir tebesitęsiančią smurto riziką, „Facebook“ pagrįstai priėmė sprendimą sausio 6 d. užblokuoti pono Trumpo paskyras ir pratęsti jų blokavimą sausio 7 d.“, – po posėdžio teigė taryba.
 
Tačiau taryba pridūrė, kad „Facebook“ nedera taikyti neterminuotą ir nestandartinį (paskyros) blokavimą“ ir paragino socialinių tinklų platformą po šešių mėnesių „iš naujo įvertinti šį klausimą, kad būtų galima nustatyti ir pagrįsti proporcingą atsaką.“
 
„Facebook“ negali neterminuotą laikotarpį blokuoti konkretaus vartotojo paskyros ir nepateikti kriterijų, kuomet ir ar apskritai bus leista atkurti jo paskyrą“, – teigė nepriklausoma taryba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.06; 05:55

Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Kiekvienais metais balandžio 24-osios išakarėse kyla diskusijų, kaip Vakarai turėtų paminėti tragiškus 1915-ųjų metus, kai tuometinėje Osmanų imperijoje žuvo daug armėnų tautybės žmonių.

Šiemet didžiausia intriga – kaip pasielgs naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas). Remiantis ELTOS agentūros pranešimais, JAV Kongreso Senato Užsienio reikalų komiteto vadovas demokratas Robertas Menendezas jau pasveikino Amerikos prezidentą Joe Bideną, ketinantį oficialiai pripažinti armėnų genocidą Osmanų imperijoje XX amžiaus pradžioje.

Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtame pareiškime. Anksčiau apie J. Bideno planus pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, kuris rėmėsi šaltiniais JAV administracijoje.

„Sveikinu prezidento sprendimą padaryti galą daugiau kaip šimtmetį trunkančiam vieno niūriausių žmonijos istorijos įvykių nutylėjimui. Mes pagerbiame tuos, kurie tapo genocido aukomis, prisimename, kaip jie žuvo, ir džiaugiamės pakeitę tai, kas istorijoje bus žinoma apie jų žūtį“, – pabrėžia savo pareiškime R. Menendezas.

„The Wall Street Journal“ duomenimis, Baltųjų rūmų šeimininkas savo sprendimą greičiausiai oficialiai paskelbs šeštadienį, balandžio 24-ąją, kai Armėnijoje bus pažymima Armėnų genocido aukų atminimo diena. Leidinio šaltiniai pabrėžia, kad galutinis sprendimas kol kas nepriimtas, ir J. Bidenas galįs apsiriboti formaliu pareiškimu, kuriame nenuskambės oficialus genocido fakto pripažinimas.

Beje, J. Bideno pirmtakas respublikonas Donaldas Trumpas vengė žodžio „genocidas“ savo pareiškimuose dėl 1915 metų įvykių. Barackas Obama (2009-2017), kurio administracijoje J. Bidenas ėjo viceprezidento pareigas, taip pat vengė šio apibrėžimo. 2019 metais JAV Kongreso Senatas ir Atstovų Rūmai pirmą kartą priėmė rezoliucijas, kuriose 1915 metų tragedija Osmanų imperijoje buvo apibūdinta kaip armėnų genocidas.

Štai kokia 2021-ųjų balandžio 24-osios intriga. Kaip derėtų reaguoti į tokį proarmėniškų jėgų atkaklumą? Mano supratimu, naujasis JAV lyderis pasielgs neteisingai, jei tolimus 1915-ųjų karus pripažintų buvus „armėnų genocidu“. Istorija – ne politika. Istorinių įvykių neįmanoma perprasti svaidantis politiniais pareiškimais. Kvaila, primityvu ieškoti, kas anuomet buvo teisus, balsuojant Kongrese, Senate ar Baltuosiuose rūmuose. Tėra vienintelis kelias pažinti istoriją – ją atidžiai studijuoti archyvuose. Šiandieninė situacija tokia: JAV kongresmenai ir senatoriai tikrai nežino, kas, kaip ir kodėl klojosi 1915-aisiais metais tarp turkų ir armėnų tuometinės Osmanų imperijos žemėse. Dėl to, kad pasaulis vis dar iki šiol nežinąs tikrosios tiesos apie 1915-uosius, kalčiausias oficialusis Jerevanas. Taip, Armėnija, skirtingai nei Turkija, iki šiol įslaptinusi savuosius archyvus šia skausminga tema. Todėl pasakyti, kas anuomet šaudė, žudė, badu marino, tebus galima tik tada, kai JAV istorikai turės galimybę peržiūrėti armėniškus archyvus.

O kol kas Jerevano skleidžiama informacija, neva patvirtinanti genocido faktą, tėra … nuomonė, įsitikinimas, versija, spekuliacija, interpretacijos arba politinės intrigos, kurių pagalba bandoma spustelėti oponentus ir priešininkus. Mat armėniški archyvai, kaip jau pabrėžiau, aklinai užrakinti. Armėnija neįsileidžia istorijos tyrinėtojų. Kažką akylai slepia. Jei jau viskas buvo taip, kaip porina oficialusis Jerevanas, kam slėpti archyvus? Kodėl Turkija jau seniai nebijanti viešumo, o Armėnija – vis dar slapukauja? Kaip tai įmanoma civilizuotame pasaulyje: armėniški archyvai dar net neperžiūrėti, apie išsamią jų analizę belieka tik svajoti, o „armėnų genocidas“ – jau pripažįstamas !

Filipas Ekozjancas rankose laiko savo knygą „Izraelis Ori. Pandoros skrynia“

Į 1915-aisiais armėnus ištikusią tragediją blaiviausiai žvelgia, mano supratimu, armėnų tyrinėtojas, istorikas, knygos „Izraelis Ori. Pandoros skrynia“ autorius Filipas Ekozjancas. Štai jo komentaras, duotas slaptai.lt portalui 2020-ųjų sausio 20 dieną:

„Kova dėl „genocido“ pripažinimo nėra kova dėl teisingumo pergalės. Tai kova už tai, kad viena sąvoka būtų pakeista kita: visų Osmanų imperijos tautų tragediją pervadinti vienos armėnų tautos genocidu. Protingai mąstančiam žmogui aišku, kad tokiomis sąlygomis, kai Osmanų imperija kovojo keliuose frontuose, kai jos viduje buvo keli pilietinės konfrontacijos židiniai, atsiradę ir religiniu, ir tautiniu pagrindu, tuomet buvo itin sudėtinga vesti šią liūdną statistiką, kuria šiandien manipuliuoja „genocido aukos“ (sakydamas „genocido aukos“ aš turiu omenyje, žinoma, ne tuos, kurie žuvo, amžiną jiems atilsį, o tuos, kurie šiandien bando gauti finansinius ir moralinius „honorarus“ už jų mirtį). Akivaizdu, kad šiandien neįmanoma tiksliai išsiaiškinti, kas būtent vyko kiekviename mieste, kiekviename kaime, kiekvienoje fronto atkarpoje. Argi kuris nors iš mūsų supranta: kas, ką ir dėl ko žudo Irake ir Libijoje? Juk šiandien mes naudojamės palydoviniu ryšiu, internetu, žiniasklaida, vaizdo įrašais, turime tūkstančius profesionalių žurnalistų, dirbančių karštuosiuose taškuose. Ir mes vis tiek negalime neabejodami atsakyti į šiuos klausimus. Ką jau kalbėti apie šimto metų senumo įvykius!“

Ar išgirs šiuos armėnų tautybės publicisto, istoriko, vertėjo žodžius oficialusis Vašingtonas?

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Jei JAV prezidentas Dž.Baidenas pasiduos spaudimui, bus praverta garsioji Pandoros skrynia. Ką turiu galvoje? Dideli ir maži Amerikos oponentai turėsiantys teisę teirautis Jungtinių Valstijų: kaip vadintinas Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio sunaikinimas atominiu ginklu, kaip derėtų apibūdinti karą Vietname, Irako, Serbijos bombardavimus? Taip pat būtų galima prisiminti net ir išpuolius prieš raudonodžius Amerikos gyventojus.

Ar 46-asis JAV prezidentas žinąs, kaip atsakytų į nepatogius klausimus dėl, pavyzdžiui, Japonijos, Vietnamo, Serbijos, Irako bombardavimų?

Viliuosi, jog Amerikai užteks sveiko proto nesivelti į primityvias Jerevano intrigas.

Turkija tūkstantį kartų teisi, kai sako: „Turkijos vyriausybė pripažįsta masinės armėnų žūties faktą, bet stoja prieš termino „genocidas“ vartojimą ir teigia, kad Armėnija skelbia pernelyg didelį aukų skaičių. Anot Ankaros, armėnų žūtis buvo ne kryptingos vyriausybės politikos rezultatas, bet pilietinio karo Osmanų imperijoje, kurio aukomis tapdavo ir turkai, padarinys.“

2021.04.23; 09:00

D. Trumpas: nesu Meghan fanas. EPA-ELTA nuotr.
Hercogienę Meghan. EPA-ELTA nuotr.

Po kaltinimų britų karališkajai šeimai rasizmu buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepalankiai atsiliepė apie hercogienę Meghan. „Nesu jos fanas“, – pareiškė jis stočiai „Fox News“.
 
Jis teigė, kad buvo susitikęs su karaliene Elžbieta II, ir ji yra „neįtikėtina“.
 
Laidos vedėjai respublikono paklausus, ką jis mano apie spėliojimus, kad JAV pilietybę turinti Meghan gali mėginti siekti prezidento posto nuo Demokratų partijos, D. Trumpas sakė: „Manau, kad taip bus“.
 
Jei ji kandidatuos, jis pats bus „dar labiau“ linkęs dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose. „Nesu Meghan fanas“, – pakartojo D. Trumpas.
 
Princo Harry‘io žmona Meghan kovo pradžioje interviu JAV televizijai metė sunkius kaltinimus karališkajai šeimai.
 
Kai ji laukėsi sūnelio Archie, šeimoje esą būta svarstymų, „kokia bus jo odos spalva“. Meghan motina yra juodaodė.
Didžiosios Britanijos Karalienė Elžbieta II. EPA – ELTA nuotr.
 
Kas konkrečiai taip kalbėjo, pora neatskleidė. Vėliau tik atmesta, kad tai buvo karalienė ir jos vyras princas Philipas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.18; 07:00

FTB vadas Christopheris Wray. EPA – ELTA nuotr.

JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) Kapitolijaus šturmą sausio 6 dieną vertina kaip „vidaus terorizmą“. „Šis išpuolis, ši apsiaustis buvo kriminalinis elgesys – tiesiog. Ir šiam elgesiui, kurį mes, FTB, vadiname vidaus terorizmu, nėra vietos mūsų demokratijoje“, – antradienį Senato Teisėsaugos komitete sakė FTB vadas Christopheris Wray‘is.
 
Sausio 6-osios incidentas, kai tuometinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, sukėlė jam „siaubą“. „Vidaus terorizmo problema visoje šalyje per ilgą laiką sukėlė metastazes, ir jos taip greitai neišnyks“, – kalbėjo pareigūnas.
Kapitolijus kilus neramumams. EPA-ELTA nuotr.
 
Rinkimus pralaimėjusio D. Trumpo rėmėjai sausio pradžioje per Kongreso posėdį šturmavo Kapitolijų ir čia sukėlė chaosą. Kongreso saugumo pajėgos nepajėgė sustabdyti puolimo. Per riaušes žuvo penki žmonės, tarp jų – policininkas.
 
D. Trumpas prieš tai per mitingą įaudrino savo šalininkus, pareikšdamas, kad iš jo buvo pavogta pergalė lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose. Demokratai apkaltino jį „kursčius maištą“ ir pradėjo apkaltos procedūrą. Tačiau D. Trumpas buvo išteisintas, nes jo nuteisimui Senate nepavyko surinkti dviejų trečdalių daugumos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.03; 06:30

Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.

Praėjus beveik šešioms savaitėms nuo JAV Kapitolijaus šturmo, Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi paskelbė apie nepriklausomos tyrimo komisijos įsteigimą. Ji aiškinsis „vidaus teroristinio išpuolio“ priežastis ir padarinius bei saugumo pajėgų veiksmus, pirmadienį sakė N. Pelosi.
 
Komisija esą bus panaši į tą, kurią Kongresas inicijavo po 2001 metų Rugsėjo 11-osios išpuolių.
 
Apie šią savo iniciatyvą demokratai paskelbė praėjus dviem dienoms po to, kai Senate žlugo buvusio prezidento Donaldo Trumpo apkalta. Komisija, anot N. Pelosi, tirs ir D. Trumpo mėginimus sutrukdyti taikiam valdžios perdavimui. Demokratai kaltina respublikoną per mitingą sausio 6 dieną skatinus savo šalininkus šturmuoti Kapitolijų.
Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
 
Kongresas tą dieną buvo susirinkęs į posėdį patvirtinti D. Trumpo pralaimėtų prezidento rinkimų rezultatų.
 
Nuo tada Kapitolijus yra atitvertas, jį vis dar saugo 6 000 Nacionalinės gvardijos karių. N. Pelosi laiške parlamentarams teigė, jog pirmasis saugumo priemonių vertinimas parodė, kad reikia papildomo biudžeto Kongresui ir jo nariams ateityje geriau apsaugoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.16; 00:02

Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotr.

Rytoj – Vasario 16-oji. Lietuviui – labai svarbi šventė. Šiomis dienomis mūsų spaudoje, televizijoje, radijoje laidose – gausu su 1918-ųjų vasario 16-ąja susijusių komentarų. Ši diena pelnytai atiduodama istorijai, politikai.

Nepriklausomybės eisena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau džiaugdamasis padidėjusiu susidomėjimu istorija, turiu pripažinti, jog Lietuva, deja, nepriskirtina valstybėms, kuriose istorinės temos būtų nagrinėjamos itin objektyviai, sąžiningai. Lietuviškoje erdvėje – gausu nutylimų, tendencingumų. Lietuvoje esama net ujamų istorikų, mat viešumon jie, užuot patylėję, tempia nemalonius, nepatogius faktus.

Todėl leiskite ir man tarti Vasario 16-osios apmąstymams skirtą žodį. Deja, ne itin džiugų. Švenčių metu priimta linksmintis, didžiuotis. Tačiau kodėl turėčiau krykštauti iš džiaugsmo, jei jo – ne tiek daug?

Monografijų apie dušanskius, raslanus ir zimanus vis dar neturime

Pirmiausia į akis krenta, kaip Lietuva nagrinėjanti žydų bendruomenei nemalonias temas. Ogi niekaip. Tabu. Mirtina tyla. Visi, kas tik apie jas užsimena, – užpuolami, kritikuojami ir galų gale krenta. Sutinku, privalome žinoti savo niekadėjų nusikaltimus. Nesiginčiju – visi klystkeliai turi būti registruoti, išsamiai aprašyt. Lietuviškųjų nuodėmių nevalia slėpti. Tačiau savo istorikų ar istorija besidominčių publicistų, rašytojų stumti į šalį vien už tai, kad jie iškelia ne tik lietuviams, bet ir žydams nepatogius klausimus, – argi tai demokratiška?

Istorikas Valdas Rakutis. Slaptai.lt nuotr.
Vidmantas Valiušaitis. Istorijos tyrinėtojas, publicistas, istorikas. Slaptai.lt nuotr.

Istorikas Valdas Rakutis nepasakė nieko smerktino, ragindamas žvelgti į Antrojo pasaulinio karo istoriją iš abiejų pusių. Vienintelė mažytė nuodėmė – galbūt raginimą derėjo išdėstyti ne Holokausto dienos proga. Tačiau demokratinė valstybė tokią „nuodėmę“ privalo toleruoti. Mat tokiais atvejais svarbiausia, ar tai tiesa: jei atkakliai smerkiame bent šiek tiek su fašistine Vokietija susijusius asmenis, registruokime ir su Kremliaus režimu bendradarbiavusius.

Mus ragina, kad sąžiningai analizuotume savųjų biografijas, pro padidinamąjį stiklą peržvelgtume net menkiausią įtarimą. Tik kodėl anoji pusė iki šiol nei parengė, nei ruošiasi rengti mokslinių monografijų, sakykim, apie dušanskių, raslanų, zimanų nusikaltimus? Kaip mums elgtis, jei fiksuojame kiekvieną savo tikrą ar tariamą nuodėmę, o kiti savas nuodėmes nutyli, slepia? Jei anoji pusė remiasi KGB archyvais priimdama juos už gryną pinigą, kodėl mes negalime analizuoti, kas vokiškos okupacijos metais buvo parašyta „Lietuvių archyve“?

Štai istorikas Arūnas Gumuliauskas pasiūlė priimti rezoliuciją, skelbiančią lietuvių tautą nesant žydžaudžių tauta. Tokia rezoliucija buvo labai reikalinga. Bet jį nutildė tvirtindami, jog lietuvių tautos šia fašistinei Vokietijai priskirtina nuodėme niekas nekaltina. Ar tikrai – niekas nepriekaištauja, niekas nebara, niekas nesmerkia?

Iš Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išstumtas profesionaliai istorija besidomintis publicistas Vidmantas Valiušaitis, savo knygose, straipsniuose, videokomentaruose pažėręs akivaizdžių faktų, kaip mūsų didvyriai Jonas Noreika ir Kazys Škirpa nepagrįstai kaltinami simpatijomis fašistinei Vokietijai.

Kas kris kitas? Nejaugi LGGRTC darbuotojas Dalius Stancikas, parašęs labai reikalingą knygą „Kūju per Lietuvos istoriją“? Juk ir jis neskuba to meto lietuvių veikėjams kabinti žydžaudžių etiketės…

Baltarusiški akcentai

Kita tema – baltarusiška. Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanauskaja mūsų šalyje ir giriama, ir palaikoma. Tai – teisinga laikysena. Taip mušti protestuotojų, kaip elgiasi Aliaksandras Lukašenka, – negalima. Lietuva privalo ištiesti pagalbos ranką baltarusių protestuotojams.

Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Bet man neteko girdėti, kad kas nors iš mūsiškių žurnalistų ir politikų šios ponios būtų viešai ir atvirai paklausę apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Astravo atominę elektrinę. Man labai rūpi žinoti, ką apie LDK kilmę mananti ši ponia ir ar ji sutinkanti, jog Astravo atominę elektrinę būtina kuo greičiau stabdyti? O jei net ir pasakė, kad LDK kilmė – lietuviška, net jei patvirtino, jog „Astravo AE būtina sustabdyti, nes ji kelia grėsmę Vilniui“, ar mūsų žvalgybos guldo galvą, jog privačių pokalbių metu ši ponia nekalba priešingai?

Ką žinome apie Aleksejų Navalną?

 Panaši ir Aleksejaus Navalno istorija. Be abejo, jis drąsus vyras. A.Navalno dokumentiniai filmai, pasakojantys, kaip Rusijos žvalgybos atstovai nuodijo jį „Novičioku“, arba ta juosta, susukta apie pasakiškus Vladimiro Putino rūmus, – verti dėmesio, pagarbos.

Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Bet man pirmiausia rūpi išsiaiškinti, ką A.Navalnas yra sakęs, kai Rusija užuolė Gruziją, Ukrainą. Jei jis tikrai tvirtino, esą tuos gruzinus vertėtų užmėtyti sparnuotosiomis raketomis, jei jis tai tvirtino nuoširdžiai, niekieno neverčiamas, tai didelė tikimybė, kad sparnuotosiomis raketomis šis jaunuolis kada nors panorės apmėtyti ir Lietuvą. Tikiuosi, kad Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, neseniai prie Rusijos ambasados dalyvavęs A.Navalną remiančiame mitinge, žinąs atsakymą į šį klausimą?

Korupcijos pažabojimas Rusijoje – svarbi tema. Bet ne mažiau svarbu žinoti, ar nenuilstančio kovotojo su korupcija širdis nėra sukaustyta imperinio mąstymo ledkalnių.

Kada bus įvertina ASALA veikla?

Štai propatria.lt leidinyje skelbiama ištrauka iš Gatestono instituto vyresniojo bendradarbio Raymondo Ibrahimo (knygos „Kardas ir scimitaras: keturiolika šimtmečių tarp islamo ir Vakarų“ autorius) teksto, kuriame skambiai šaukiama, esą „net 340 milijonų krikščionų pasaulyje patiria didžiulius persekiojimus“. Ten rašoma, jog šiandien pasaulyje dėl religinių įsitikinimų kiekvieną dieną nužudoma 13 krikščionių, 5 krikščionys pagrobiami, užpuolama 12 bažnyčių.

Mums būtina žinoti šią liūdną statistiką. Bet ar jūs nepasigendante lyginamosios analizės? Kodėl nepateikta skaičių, kiek pasaulyje kasdien nužudoma žmonių vien dėl to, kad jie – musulmonai? Tuomet antimusulmoniškus faktus palyginčiau su išpuoliais prieš krikščionis ir matyčiau tikrąją padėtį. Dabar gi atrodo, kad pučiama tik į vieną pusę – tik musulmonai skriaudžia krikščionis, o štai krikščionys – musulmonų niekad niekur neskriaudė ir nė nesiruošia skriausti.

Paminklinė lenta prie įėjimo į Baku metropoliteną. Ji primena, kad čia dar ne taip seniai buvo surengtas teroro aktas. Slaptai.lt nuotr.

Bet juk tai – netiesa. Prisiminkime Kryžiaus karus, Alžyro okupaciją, prisiminkime karą prieš Afganistaną, Irako bombardavimus, išpuolius prie Balkanų musulmonus, su žeme sulygintą Čečėnijos sostinę Grozną.

Galų gale prisiminkime, kiek nuo 1975 iki 2002 metų Europos sostinėse armėnų teroristinės organizacijos ASALA, Dašnakcutiun, Gnčak nužudė turkų diplomatų, rezidavusių Vienoje, Madride, Paryžiuje, Berlyne, Kopenhagoje? Surengti 235 teroro aktai, surengta 70 žmogžudysčių, 41 pasikėsinimas. Šių išpuolių metu žuvo 524 asmuo, įskaitant 105 įkaitą.

Azerbaidžano miestas Giandža – po Armėjijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių

Prisiminkime, kaip 2020-ųjų antroje pusėje Armėnijos ginkluotosios pajėgos apšaudė Azerbaidžano miestus Bardą, Giandžą ir Terterą (šių išpuolių metu žuvo 69 civiliai azerbaidžaniečiai, dar 322 buvo sužeisti).

Ar šie skaičiai įtraukiami į ataskaitas apie religinį nepakantumą? Ar mes žinome, kad liūdnai pagarsėjusi ASALA, prieš kelis dešimtmečius persekiojusi turkų diplomatus, 2019-ųjų sausio 1 dieną yra nusiuntusi bauginantį laišką Beirute (Libanas) rezidavusiam turkų diplomatui, prie ambasados pastato sudegino Turkijos vėliavą (Turkijos vėliavos buvo deginamos ir kitose šalyse prie diplomatinių Turkijos misijų)? Ar žinome, kad 2021 metų sausio 20 dieną ASALA išplatino pareiškimą, jog organizacijos nariams nedraudžiama imtis teroro prieš Kalnų Karabachą 2020-ųjų pabaigoje atsiėmusius Azerbaidžano ir jam talkinusios Turkijos piliečius?

Pabandykite šiuos faktus paskelbti lietuviškoje žiniasklaidoje, ir pamatysite, kad tai – ne taip paprasta. Kritikuoti musulmonus – kiek tik širdis geidžia, priekaištauti krikščionims – nevalia! Nors, pavyzdžiui, tarptautinė bendruomenė pripažįsta, jog Kalnų Karabachas priklauso Azerbaidžanui. Tačiau Lietuva nepasveikino Azerbaidžano, susigrąžinusio prieš kelis dešimtmečius dėl Armėnijos agresijos prarastas žemes, įskaitant ir tuos septynetą gretimų rajonų, niekaip nesusijusių su Kalnų Karabachu. Nepasveikino ir Turkijos, kuri padėjo azerbaidžaniečiams susigrąžinti tai, kas Azerbaidžanui priklauso pagal tarptautinę teisę. O juk tai – svarbus, reikšmingas įvykis.

Kas slepiama armėniškuose archyvuose?

Susiraskite LRT paskelbtą „Radio Free Europe /Radio Liberty (RFE/RL) tekstą – RL Armėnijos tarnybos direktoriaus Harry Tamraziano pokalbį su „Carnegie Europe“ Kaukazo ekspertu Thomu de Waalu. Ten – nė menkiausios užuominos, kad, remiantis tarptautine teise, Kalnų Karabachas yra neginčijama Azerbaidžano teritorija. Kai šis faktas nutylimas, beprasmės visos kitos diskusijos. Bent man taip atrodo.

Antiturkiškos propagandos pavyzdžiai

Prisiminkime, kaip Lietuvos Mokslų Akademija neįsileido Turkijos ambasados pakviestų istorikų, kad šie išdėstytų savąją poziciją apie tragiškus 1915-uosius, o Armėnijos ambasados pakviestiems svečiams – atlapojo duris? Štai ir nežinome, kad turkams itin nepalankią ataskaitą „Armėnų tautos tragedija“ parašęs JAV ambasadorius Henris Morgentau, rezidavęs Stambule 1913-1916-aisiais, iš viso – 780 parų, grubiai iškraipė faktus. Per savo rezidavimą Osmanų imperijoje jis nebuvo išvykęs iš Stambulo nė į vieną problemišką regioną – apsiribojo poilsinėmis, pramoginėmis kelionėmis po tuometinę Osmanų imperiją. Tad jau vien dėl to jo ataskaita nelaikytina objektyvia.

Bet yra ir kita priežastis, kodėl tos ataskatos neverta laikyti objektyvia. Šią ataskaitą rašyti jam padėjęs vertėjas, patarėjas, laikytas dešiniąja ranka – Aršagas Simavonianas. O jo sekretorius buvo Akopas Andonianas. Svarbu ne tai, kad tiek patarėjas, tiek sekretorius buvo armėnų kilmės. Svarbu, kad abu šie armėnai nekentė turkų ir visko, kas turkiška. Todėl buvo grubiai tendencingi.

O ką galima pasakyti apie Johanes Lepsius veikalą „Vokietija ir Armėnija 1914 – 1918. Diplomatinių depešų rinkinys“? Nejaugi ir juo verta aklai pasitikėti? Apie šį asmenį žinoma, kad jis buvo aklai proarmėniškai nusiteikęs ir patalogiškai nekentė turkų. Jis į savo depešas, pavyzdžiui, neįtraukė specialaus kaizerio agento Lois Mozel ir karininko Felikso Guso pranešimų, kaip armėnų ginkluotosios formuotės bičiuliavosi su Osmanų imperijos prieše carine Rusija, iš Rusijos carų gaudavo ginklų, su rusais derino savo išpuolius prieš turkus.

Tokių tendencingų nutylėjimų, iškraipymų – labai daug. Bet Lietuva nenorinti jų žinoti. Vengianti net užsiminti, kad 2005 metais būtent Turkija pasiūlė Armėnijai suburti bendrą istorikų komisiją, kuri ištirtų visas 1915 metų tragedijos priežastis ir pasekmes. Oficialusis Jerevanas – kategoriškai atsisakė. Matyt, bijo, kad į paviršių iškils daug nemalonių faktų.

Donaldas Trampas ir cenzūra

Žodžiu, Lietuvoje iki tikros demokratijos – dar toloka. Dar daug draudžiamų, ignoruojamų, nutylimų temų.

Donaldas Trampas (Donald Trump)

Vienintelė paguoda – ne tik Lietuva turinti sunkumų. Delfi.lt portale perskaičiau įdomų Vido Rachlevičiaus straipsnį „Didysis lūžis: amerikietiškosios svajonės pabaiga“. Prisipažinsiu: Donaldas Trampas man niekad nepatiko. Ypač tuomet, kai Helsinkyje pataikavo Vladimirui Putinui. Neįtikinami atrodė ir D.Trampo priekaištai dėl suklastotų rinkimų. Prisimenu ir gordonua.com portale paskelbtą interviu su į Ameriką senokai pasitraukusiu buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu, kuris tvirtino, jog Rusijos specialiosios tarnybos buvo nusižiūrėjusios D.Trampą jau senų seniausiai.

Ir vis tik blokuoti D.Trampo paskyrų socialiniuose tinkluose – negalima. Ginčykimės su juo, kritikuokime jį, demaskuokime jį, bet tik neribokime jo teisės į žodžio laisvę.

Pritariu V.Rachlevičiui, manančiam, jog D.Trampo paskyrų blokavimas – antidemokratiškas žingsnis. Pritariu V.Rachlevičiui, jog tikroji demokratija ir žmogaus teisės prasideda nuo žodžio laisvės.

Žodžio laisvė – neliečiama ir nekvestionuojama jokiomis formomis. Žodžio laisvė – be jokių „su sąlyga“, „jeigu“, „bet“.

Žodžio laisvė arba yra, arba jos nėra.

2021.02.15; 07:00

Donaldas Trampas – išteisintas. EPA – ELTA nuotr.

JAV Kongreso Senatas šeštadienį per apkaltos procedūrą išteisino buvusį prezidentą Donaldą Trumpą.
 
Kad būtų priimta kaltinamoji išvada, už apkaltą turėjo balsuoti ne mažiau kaip 67 iš 100 senatorių. Bet apkaltą parėmė tik 57 senatoriai, prieš balsavo 43. Tad ir antras demokratų mėginimas paskelbti D. Trumpui apkaltą buvo nesėkmingas.
 
D. Trumpo apkaltos procedūra buvo inicijuota dėl jo pareiškimų sausio 6-ąją. Tą dieną jo šalininkai įsiveržė į Kongresą, mėgindami sutrukdyti patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
 
Atstovų Rūmų patvirtintoje rezoliucijoje D. Trumpas buvo kaltinamas maišto kurstymu. Per procesą Senate Atstovų Rūmų atstovai atliko kaltintojų vaidmenį, senatoriai – prisiekusiųjų.
 
Situacija yra beprecedentė todėl, kad pirmą kartą šalies istorijoje buvo mėginama paskelbti apkaltą vienam ir tam pačiam prezidentui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.14; 08:02

Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Senatoriai penktadienį, ketvirtąją Donaldo Trumpo apkaltos teismo dieną, išklausė kadenciją baigusio prezidento advokatų bei kaltintojų argumentus.
 
Demokratai koncentravosi į klausimą, ar D. Trumpo nepagrįsti teiginiai dėl rinkimų pažeidimų jo sekėjus pavertė radikalais, respublikonai savo ruožtu kvestionavo apkaltą. Pasak pastarųjų, tai – „politinio šou teismas“, surengtas siekiant diskredituoti D. Trumpą.
 
Atstovai iš abiejų pusių iškėlė klausimą apie tai, ar D. Trumpas ėmėsi veiksmų, kad sustabdytų smurtą.
 
„Šis klausimas keliamas vis iš naujo todėl, kad atsakymas į jį yra – „nesiėmė nieko“, – teigė kaltintoja Stacey Plaskett.
 
Ketvirtoji apkaltos teismo diena baigėsi klausimų ir atsakymų sesija. Senatas dar kartą susiburs šeštadienio rytą, tikimasi, kad tada ir bus surengtas balsavimas dėl D. Trumpo nuteisimo, remiantis „smurto kurstymo“ kaltinimu.
 
Manoma, kad nuteisimą palaikys demokratai, o respublikonai balsuodami pasisakys prieš apkaltą. Tam, kad apkalta būtų įvykdyta ir D. Trumpui būtų užginta dar kartą kandidatuoti JAV prezidento rinkimuose, reikia dviejų trečdalių senatorių balsų. Nors nemažai nuosaikių respublikonų parodė norą nuteisti D. Trumpą, galimybių, kad apkalta bus įgyvendinta, yra nedaug.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.13; 05:00

Twitter. Slaptai.lt nuotr.

Socialinis tinklas „Twitter“, anksčiau užblokavęs buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą, neatkurs jos, net jei jis vėl sieks valstybės vadovo posto. Tai trečiadienį interviu televizijos kanalui MSNBC pareiškė „Twitter“ vyriausiasis finansų direktorius Nedas Segalas.
 
„Mūsų politika tokia: jeigu kažką pašalino iš platformos, tai jį pašalino, ar tai būtų komentatorius, finansininkas, buvęs valdininkas, – sakė N. Segalas, vedėjos paklaustas, ar D. Trumpas galės grįžti į socialinį tinklą, jeigu nuspręs dar kartą pakovoti dėl Baltųjų rūmų šeimininko posto. – Mūsų taisyklės niekam neleidžia raginti griebtis smurto, o jei kažką pašalina už tokius veiksmus, tai mes neleidžiame grįžti“.
 
„Twitter“ atstovas pabrėžė, kad D. Trumpo paskyra „buvo pašalinta, ir dabar jis niekuo nesiskiria nuo kitų buvusių valdininkų“.
 
D. Trumpas savo prezidentavimo laikotarpiu reguliariai rašė tviteryje tiek vidaus, tiek užsienio politikos klausimais. Jis kreipėsi į savo šalininkus per socialinius tinklus ir per riaušes Kapitolijuje sausio 6 d. „Twitter“ apibūdino jo įrašus kaip raginimus griebtis smurto ir sausio 9 d. užblokavo paskyrą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.11; 00:30

Donaldas Trampas – ar sulauks apkaltos. EPA – ELTA nuotr.

JAV Senate antradienį prasidėjo istorinis antrasis Donaldo Trumpo apkaltos teismas, kuriame buvęs prezidentas kaltinamas kurstęs sausio 6 d. vadinamąjį sukilimą, kuomet jo šalininkai šturmavo Kapitolijų.
 
D. Trumpas yra pirmasis prezidentas JAV istorijoje, kuriam apkalta surengta net dukart – 2020 m. pradžioje jis buvo išteisintas dėl kaltinimų piktnaudžiavimu valdžia. Jis taip pat tapo pirmuoju istorijoje prezidentu, kuriam apkaltos teismas surengtas jau pasibaigus kadencijai.
 
„Surengti sąžiningą ir teisingą apkaltos teismą pagal buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui pareikštus kaltinimus yra mūsų svarbi konstitucinė pareiga. Tai yra sunkiausi JAV prezidentui pareikšti kaltinimai šalies istorijoje“, – teigė demokratų Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris.
 
Teismo posėdžiui pirmininkauja demokratas senatorius Patrickas Leahy’is. Posėdis prasideda debatais ir balsavimu dėl to, ar apkalta buvusiam prezidentui neprieštarauja Konstitucijai.
 
Tai greičiausiai bus tik formalumas, nes demokratai turi pakankamai balsų, vis dėlto balsavimas parodys, kiek respublikonų yra pasiruošę nagrinėti bylą iš esmės.
 
Pagrindinė teismo dalis prasidės trečiadienį, jos metu abi pusės turės po 16 val. pristatyti argumentus žodžiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.10; 05:01

Kaukės. Vytauto Visocko nuotr.

Donaldo Trumpo advokatai dar kartą antikonstituciniu pavadino antradienį Senate prasidėsiantį buvusio JAV prezidento apkaltos procesą. Amerikiečių žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime gynėjai reikalauja iš karto atmesti kaltinimą respublikonui, kurį inicijavo demokratų kontroliuojami Atstovų Rūmai.
 
Advokatai 75 puslapių rašte, be kita ko, argumentuoja, kad procesas yra neteisėtas, nes D. Trumpas nebeina prezidento pareigų. Jie kaltina demokratus rengiant „politinį teatrą“.
 
Atstovų Rūmų demokratų kaltintojai tuo tarpu įrodymus prieš D. Trumpą pavadino „įtikinamais“. „D. Trumpas pažeidė savo priesaiką ir išdavė amerikiečius. Jo kurstymas maištauti prieš Jungtinių Valstijų vyriausybę, kuris sutrikdė taikų valdžios perdavimą, yra sunkiausias konstitucinis nusikaltimas, kurį kada nors yra įvykdęs bet koks prezidentas“, – sakoma kaltintojų pareiškime.
 
Buvęs prezidentas dėl jo šalininkų surengto Kapitolijaus šturmo sausio 6 dieną kaltinamas „kurstęs maištą“. 74-erių D. Trumpas kaltinamas per mitingą Vašingtone raginęs savo šalininkus kelti riaušes. Jis tada savo kalboje, be kita ko, sakė: „Jei nekovosite kaip velniai, nebeturėsite šalies“. D. Trumpo gynėjai argumentuoja, kad tuometinis prezidentas tik ragino kovoti už rinkimų saugumą. Be to, jie remiasi konstitucijoje įtvirtinta teise laisvai kalbėti.
 
Kaltintojai tai kategoriškai neigia. Atstovų Rūmai esą pateikė kaltinimus D. Trumpui ne todėl, „kad jis pareiškė nepopuliarią politinę nuomonę“. Demokratai kaltinamajame rašte reikalauja ne tik jį nuteisti, bet ir uždrausti eiti jam pareigas federaliniu lygiu. Tai sutrukdytų galimam D. Trumpo kandidatavimui 2024 metų prezidento rinkimuose.
 
Tačiau labai mažai tikėtina, kad Senate pavyktų surinkti D. Trumpo nuteisimui reikalingą dviejų trečdalių balsų daugumą. Už tai su 50 demokratų turėtų balsuoti ir 17 respublikonų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 03:00

Vladimir Putin and Donald Trump. EPA – ELTA foto

Apie tai britų laikraščiui „Guardian“ papasakojo buvęs KGB šnipas Jurijus Švecas, kurį Sovietų Sąjunga praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo išsiuntusi veikti Vašingtone. Švecas palygino Trumpą su „Kembridžo penketuku“ – britų šnipų grupe, kuri Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo pradžioje perduodavo Maskvai valstybės paslaptis.

67 metų Švecas buvo svarbus žinių šaltinis Craigo Ungero knygai „American Kompromat“ („Amerikiečių kompromatas“, 2021), kurioje aptariami Trumpo santykiai su mirusiu finansininku Jeffrey‘iu Epsteinu. 2018 m. išėjo kita Ungero knyga „House of Trump, House of Putin“ („Trumpo namai, Putino namai“).

„Tai pavyzdys, kaip verbuojami žmonės, kai jie dar buvo studentai, kad po to iškiltų iki reikšmingų pareigybių; panašiai nutiko su Trumpu“, – pasakė Švecas telefoniniame pokalbyje iš savo būsto Virdžinijos valstijoje.

KGB majoras Švecas devintąjį dešimtmetį dirbo Vašingtone. Kaip priedanga pasinaudojo TASS‘o agentūros korespondento darbu. 1993 m. jis apsigyveno JAV ir gavo JAV pilietybę, dirbo saugos tarnybos tardytoju, buvo 2006 metais Londone nužudyto Aleksandro Litvinenkos partneris.

Ungeras naujausioje knygoje aprašo, kaip Trumpas patraukė sovietinių tarnybų dėmesį, kai jis 1977 m. pirmąkart vedė čekų modelį Ivaną Zelničkovą. Trumpas tapo verbavimo operacijos taikiniu. Veiksmus vykdė Čekoslovakijos žvalgyba, bendradarbiaudama su KGB.

1980 metais renovuotame Niujorko viešbutyje „Grand Hyatt New York“ buvo atidaryta Trumpo bendrovė „Trump Organization“ – jo pirmas didžiulis darbas nekilnojamojo turto rinkoje. Trumpas šiam viešbučiui nupirko 200 televizorių iš sovietinio emigranto Semiono Kislino, elektronikos bendrovės „Joy-Lud“ bendrasavininkio Niujorko Penktojoje aveniu.

Jurijus Švecas

Švecas mano, kad bendrovę „Joy-Lud“ kontroliavusi KGB, o Kislinas veikęs kaip „agentas stebėtojas“, identifikavęs jauną perspektyvų verslininką Trumpą kaip potencialų aktyvą. Kislinas neigia sąsajas su KGB.

1987 metais Trumpas su žmona Ivana pirmąkart lankėsi Maskvoje. Švecas mano, kad tuomet KGB stengėsi paveikti Trumpo pažiūras. KGB operatyvininkai, meilikaudami Trumpui, pakišo mintį, kad jis turėtų užsiimti politika.

„KGB buvo surinkusi daug informacijos apie jo asmenybę, vadinasi, asmeniškai žinojo, kas jis toks. Pojūtis toks, jog jis buvo labai neapsaugotas intelektine, psichologine prasme ir pasidavė meilikavimui“, – Švecas pasakoja savo atsiminimuose.

„Jie tuo pasinaudojo. Jie žaidė žaidimą, kad jiems padarė didelį įspūdį jo asmenybė ir jie matantys Trumpą, tą vaikiną, kuris vieną dieną galėtų tapti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, kad tik tokie žmonės, kaip jis, gali pakeisti pasaulį. Jį „pamaitino“ šiomis aktyviomis sumanymų frazėmis, ir tai įvyko. Tuomet tai buvo didelis tuometinės KGB veiklos pasiekimas“, – tvirtina Švecas.

Sugrįžęs į JAV, Trumpas pradėjo domėtis galimybe būti nominuotas JAV prezidento rinkimams nuo Respublikonų partijos, net surengė kampanijos mitingą Niuhempširo valstijos Portsmuto mieste. Šiai akcijai paskyrė puslapio dydžio reklamą laikraščiuose „New York Times“, „Washington Post“ ir „Boston Globe“, skleidžiusią skepticizmą dėl JAV dalyvavimo NATO, apkaltinusią Japoniją išnaudojant JAV.

Švecas pasakojo, kad toks požiūris apie gynybą sujaudinęs Maskvą. Tuomet jis ką tik buvo grįžęs  iš JAV į gimtinę ir KGB pirmojoje vyriausiosios direkcijos būstinėje Jeseniove gavęs telegramą, charakterizuojančią šią reklamą kaip veiksmingą „aktyvo planą“, kurį įvykdė  naujas KGB aktyvas.

EPA – ELTA nuotraukoje – specialusis prokuroras Robertas Miuleris

„Buvo sunku patikėti, kad kas nors tai paviešintų savo vardu ir kad tai paliktų įspūdį rimtiems žmonėms Vakaruose, bet taip įvyko ir pagaliau šis vaikinas tapo prezidentu“, – sako buvęs KGB šnipas.

Maskva teigiamai atsiliepė apie Trumpo rinkimų pergalę 2016 metais. Ypatingojo prokuroro Roberto Millerio tyrime neaptariamas slaptas Trumpo kampanijos bendrininkų pokalbis su Rusijos atstovais.

Švedas laikraščiui „Guardian“ pasakoja apie savo atliktą tyrimą: „Man Millerio pranešimas teikė didelių vilčių, nes žmonės laukė, kad bus iš esmės ištirti visi Trumpo ryšiai su Maskva, bet buvo tirta tik nusikaltimą liečiantys klausimai. Tenai nebuvo jokių papildomų tyrimo aspektų dėl Trumpo ir Maskvos santykių.“

„Mes nusprendėme tuos pamatus tvirtinti. Todėl aš atlikau savo tyrimą ir tada susitikau su Craigu. Mes nusprendėme šioje knygoje parašyti tai, ką paliko neištyręs Milleris“, – pridūrė Švecas.

Septynių knygų autorius ir buvęs žurnalo „Vanity Fair“ redaktorius Ungeras sakė, kad Trumpas buvo Rusijos „aktyvas“. „Tai prasidėjo devintąjį dešimtmetį, kai rusai kaip patrakę ėmė verbuoti ir stengėsi patraukti dešimčių dešimtis žmonių“.

„Trumpas buvo tobulas taikinys daugeliu atvejų: jo išdidumas ir narcisizmas padarė jį natūraliu verbavimo taikiniu. Tai buvo kultivuojama ilgiau nei 40 metų, iki pat jo išrinkimo“, –  tvirtina naujos knygos autorius.

Apie pirmą Trumpo kelionę į Maskvą ir galbūt ryšį su KGB yra rašęs ir „Guardian“ užsienio korespondentas L. Hardingas savo 2017 m. išleistoje knygoje „Collusion: Secret Meetings, Dirty Money, and  How Russia Helped Donald Trump Win“(„Sąmokslas: Slapti susitikimai, nešvarūs pinigai, ir kaip Rusija padėjo Donaldui Trumpui nugalėti“).

Lubianka – buvusi KGB būstinė. EPA – ELTA nuotr.

Hardingas, pateikdamas ištraukas iš savo knygos internetiniame žurnale „Politico“, detaliau apibūdino tuometinę situaciją KGB ir Sovietų Sąjungoje.

Hardingas rašė, kad KGB neturėjo didelių pasisekimų veikiant prieš JAV, todėl norint pagerinti veiklą buvo pasitelktos „draugiškos žvalgybos“, pavyzdžiui, Čekoslovakijos ir Rytų Vokietijos. Autorius daro prielaidą, kad KGB sudarė Trumpo dosje jau 1977 metais, kai jis vedė 28 metų Čekoslovakijos modelį Ivaną Zelničkovą. Jo pirmąja žmona, kaip komunistų valdomos šalies piliete, domėjosi tiek šalies žvalgyba, tiek JAV Federalinis žvalgybos biuras (FBI), tiek Centrinė žvalgybos valdyba (CIA).

Šaltojo karo metais čekų ir vengrų šnipai garsėjo savo profesionalumu ir buvo dažnai panaudojami užsienio valstybių operacijose, ypač JAV ir Lotynų Amerikoje, nes buvo ne tokie pastebimi kaip Maskvos siųsti šnipai.

Zelničkovos pirmoji santuoka buvo sudaryta su Austrijos nekilnojamojo turto agentu. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje ji persikėlė į Kanadą – pas draugą slidinėjimo instruktorių, nes tuo  metu likti Čekoslovakijoje buvo „neįsivaizduojamai sunku“. Po to Zelničkova persikėlė į Niujorką ir 1977 metų balandį susituokė su Trumpu.

2016 m. Čekijoje atskleistose bylose paaiškėjo, kaip Čekoslovakijos šnipai sekė Trumpą ir skaitė laiškus, kuriuos Ivana Trumpa siuntė savo tėčiui inžinieriui Milošui. Paaiškėjo, kad Ivana Trumpa yra paminėjusi savo vyro susidomėjimą politika.

Sugrįždamas į 1987 metus, Hardingas rašo, kad Trumpo vizitą į Maskvą sovietų  diplomatinė tarnyba aukščiausiu lygiu suderino su KGB. Tai įvyko tuo metu, kai KGB užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Vladimiras Kriučkovas norėjo, kad KGB  darbuotojai užsienyje užverbuotų kuo daugiau amerikiečių.

Pats Trumpas pasakojo, kad jo pirmos kelionės į Maskvą idėja gimė 1986 metų rudenį, kai vieno verslininko renginyje sėdėjęs šalia Sovietų Sąjungos ambasadoriaus Jurijaus Dubinino ir kalbėjosi apie didelio ištaigaus viešbučio statybą šalia Kremliaus. Dubinino dukra „buvo skaičiusi apie Trumpo Bokštą ir viską žinojo apie jį“, – rašė Trumpas savo 1987 m. išleistame biuletenyje „The Art of the Deal“ („Sandėrio menas“). Natalija Dubinina pasakoja, kad Trumpas jos tėvą sutikęs 1986 metų kovą Trumpo Bokšte ir ambasadorius sužavėjęs Trumpą  kaip puikus anglų kalbos žinovas ir nuostabus pokalbio draugas.

Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone

Trumpas rašė, kad 1987 metų sausį gavęs Dubinino laišką, jog sovietų tarptautinė turizmo agentūra „Inturist“ susidomėjusi viešbučio statyba. Dubininas suderino kelionę, ir Trumpas su žmona Ivana ir jos asistentu 1987 metų liepos 14 d.  išskrido į Maskvą, kur jis buvo nuoširdžiai priimtas. Per šią kelionę Trumpas aplankė ir Leningradą.

Hardingas pažymi, kad po šios ir būsimų kelionių į Maskvą nieko nebuvo pasiekta dėl verslo galimybių  Rusijoje, bet Trumpas sugrįžo į Niujorką su nauju strateginiu tikslu – kurti politiko karjerą aukščiausiu lygiu, kaip JAV prezidento.

Parengta pagal LETA

2021.02.05; 14:34

Donaldas Trampas atsisveikina. EPA – ELTA nuotr.

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo apkaltos straipsnis dėl įsiveržimo į Kapitolijų pirmadienį bus perduotas Senatui, kur vyks D. Trumpo apkaltos teismas, pranešė Senato demokratų frakcijos lyderis Chuckas Schumeris.
 
„Pasikalbėjau su (Atstovų Rūmų) pirmininke (Nancy) Pelosi, kuri mane informavo, kad straipsnis pirmadienį bus pristatytas Senatui“, – kalboje penktadienį teigėSenato daugumos lyderis Ch. Schumeris.
 
„Teismas vyks Jungtinių Valstijų Senate, bus balsuojama dėl to, ar nuteisti prezidentą“, – savo kolegoms senatoriams sakė Ch. Schumeris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 04:47