Po Berlyne trečiadienį įvykusio Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos bei Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimo abiejų šalių vadovai pritarė, kad NATO šalys turi didinti gynybai skiriamas išlaidas.
 
G. Nausėda paaiškino, kad tai, jog Lietuva yra šalių, skiriančių reikalaujamą 2 proc. nuo šalies BVP sumą krašto gynybai sąraše, daug nulėmė istorinės aplinkybės.
 
„Pirmiausia atkreipčiau dėmesį į tai, kad, skirtingai nei didelė ES valstybių dalis, Lietuva, Lenkija, kitos Rytų Europos šalys turi tam tikrą skausmingą istorinę patirtį, kuri buvo susijusi su keturiasdešimt metų užsitęsusia okupacija, todėl mes galbūt kitą kartą didesnėmis, jautresnėmis akimis matome tas rizikas, tuos pavojus, kurie kyla iš Rytų pusės. Tai buvo priežastis, kodėl po 2014 metų, kuomet Rusija okupavo Krymą, Lietuva labai greitai ėmėsi priemonių, kurios mus vedė link 2 proc. karinių išlaidų nuo BVP tikslo. Iki tol, aš prisimenu, buvo laikai, kuomet ir mes krašto gynybos tikslais skyrėme netgi mažiau negu 1 proc. BVP. Tiesiog realus gyvenimas privertė apie tai pagalvoti visu rimtumu“, – į žurnalisto klausimą, kodėl Lietuva principingai padidino krašto gynybai skiriamas lėšas, atsakė G. Nausėda.
 
Vis dėlto prezidentas pažymėjo, kad tikisi Vokietijai parodyti vienybės NATO atžvilgiu svarbą bei tai daryti Lietuvos pavyzdžiu.
 
„Kalbėdami apie Vokietijos išlaidas karinėms reikmėms, mes, be jokios abejonės, siekiame ne kažką mokyti, o tiesiog pabrėžti NATO solidarumo svarbą, nes NATO taip pat yra ne vien teisės, bet NATO yra ir pareigos, ir jas šalys narės turi prisiimti. Todėl mes, kaip niekas kitas, gerai suprantame, kad negali kažkas intervencijos atveju mūsų apginti. Mes turime taip pat patys demonstruoti didelį norą, didelį pasirengimą gintis patys, traktuoti šį klausimą visu rimtumu ir tik tada tikėtis, kad mūsų partneriai NATO taip pat visu rimtumu žvelgs į mūsų kolektyvinės gynybos klausimus“, – sakė G. Nausėda.
 
Tuo tarpu Vokietijos kanclerė A. Merkel patikino, kad šalis jau yra numačiusi didinti gynybai skirtas išlaidas.
 
„Mes siekiame 1,5 proc. ir kas žino Vokietijos padėtį, žino, kad mes tikrai turime daug ką pagerinti. (…) Tai pačių mūsų interesas, ne tik reikalavimas. Ir čia ne nuo prezidento Trumpo laikų, čia jau su prezidentu Obama mes esame susitarę ir tam įsipareigoję – turime tai pasiekti“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su G. Nausėda kalbėjo A. Merkel.
 
Pasak jos, Vokietija yra gera vieta JAV karių dislokavimui.
 
„Aš manau, Vokietija yra gera dislokavimo vieta. JAV kariams taip pat čia yra daug kas padaryta ir vyksta draugiški, bičiuliški pokalbiai su amerikiečių kariais. Yra daug gerų priežasčių dislokuoti dalinius Vokietijoje“, – sakė A. Merkel.
 
ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja NATO šalių vykdyti finansinius įsipareigojimus krašto gynybos srityje. Jis taip pat buvo pagrasinęs, jog Vokietijai nedidinant gynybos išlaidų, JAV išves savo karius iš šalies ir perkels juos į Lenkiją, kuri įsipareigojimus vykdo.
 
Vokietijoje yra dislokuota daugiausiai amerikiečių karių Europoje. Po Japonijos tai antra didžiausia JAV pajėgų bazė užsienyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.15; 09:30

Jaunoji klimato aktyvistė Greta Thunberg per savo kelionę į JAV nenori eikvoti laiko susitikimui su prezidentu Donaldu Trumpu. „Jei jis nesiruošia klausytis mokslo ir ekspertų, tai kaip aš jį galiu įtikinti? Kaip tai gali pavykti kam nors iš mūsų judėjimo?“ – klausė 16-metė švedė interviu Šveicarijos visuomeniniam transliuotojui RTS.
 
„Todėl aš nešvaistysiu savo laiko susitikimui su Donaldu Trumpu“, – pareiškė G. Thunberg atsakydama į klausimą, ką ji pasakytų JAV prezidentui per susitikimą. Vietoj to ji esą per savo kelionę mėgins įtikinti gyventojus daryti didesnį spaudimą D. Trumpui.
 
16-metė aktyvistė ketina jachta kirsti Atlantą ir tada vykti į JAV bei Čilę. Niujorke ji dalyvaus JT klimato viršūnių konferencijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.10; 03:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė suprantąs Turkijos sprendimą įsigyti rusišką oro erdvės gynybos sistemą S-400. Anot D. Trumpo, jo santykiai su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu yra „labai geri“, o situacija labai sudėtinga.
 
Turkija buvo „priversta“ įsigyti rusišką sistemą, nes pirmtakė demokratų vyriausybė nepardavė jai amerikietiškos „Patriot“ sistemos, sakė D. Trumpas antradienį žurnalistams. Taip jis pakartojo Turkijos vyriausybės argumentą.
 
Prieš tai paskirtasis JAV gynybos sekretorius Markas Esperas „neteisingu ir nuviliančiu“ pavadino Turkijos sprendimą įsigyti S-400. Per klausymus JAV Kongrese jis pabrėžė, kad vyriausybė Ankaroje negali turėti abiejų sistemų.
 
Rusiškos sistemos pirkimas jau daug mėnesių kelia ginčus tarp JAV ir Turkijos. Sistemos komponentai pradėti tiekti penktadienį. Vašingtonas baiminasi, kad Rusija per sistemos radarą gali sužinoti duomenis apie naujojo JAV naikintuvo F-35 pajėgumus. Turkija yra F-35 gamybos partnerė, ji ketina įsigyti apie 100 naikintuvų. Pentagonas grasina liepos pabaigoje išmesti Turkiją iš F-35 programos.
 
D. Trumpas per kabineto posėdį sakė, kad Turkijai dabar uždrausta įsigyti naikintuvus – dėl to „Lockheed Martin“ ginkluotės koncernas „nėra labai laimingas“.
 
„Mes turime situaciją, kai Turkija mums buvo labai gera, labai gera. Ir mes dabar Turkijai sakome, kad jai, kadangi ji buvo priversta įsigyti kitą raketų sistemą, neparduosime „F-35“ naikintuvų“, – kalbėjo D. Trumpas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.17; 02:00
 

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį atsikirto Didžiosios Britanijos ambasadoriui JAV Kimui Darrochui, o Didžioji Britanija pradėjo tyrimą dėl nutekintų diplomatinių pranešimų, kuriuose K.Darrochas apibūdina JAV prezidentą ir Baltųjų rūmų komandą kaip neišmintingus ir išimtinai nepajėgius.
 
„Mes iš tiesų nemanome, jog ši administracija galėtų tapti kur kas normalesnė, mažiau neveiksminga, mažiau neprognozuojama, mažiau susiskaldžiusi, mažiau diplomatiškai nerangi ir neišmananti“, – kaip dokumentuose matyti, parašė ambasadorius viename iš pranešimų užsienio reikalų ministerijai.
 
D. Trumpas sekmadienį paskelbė, kad ambasadorius K. Darrochas niekada nesugebėjo tinkamai tarnauti Didžiajai Britanijai, o D. Trumpo administracija ir pats prezidentas esą niekada per daug nemėgo šio Didžiosios Britanijos diplomato.
 
„The Mail on Sunday“ sekmadienį pranešė, jog į Didžiąją Britaniją siųstuose slaptuose dokumentuose ir informaciniuose pranešimuose matyti atviras ambasadoriaus nepasitikėjimas D. Trumpo sugebėjimais. Ambasadorius rašė, kad D. Trumpo administracija gali sudegti ir gėdingai pasibaigti.
 
Dokumente D. Trumpas taip pat apibūdinamas kaip savimi nepasitikintis ir nekompetentingas.
 
Paklaustas apie nutekėjusių dokumentų incidentą D. Trumpas JAV reporteriams teigė, esą ambasadoriui nepavyko tinkamai atlikti tarnybos ir tarnauti Didžiajai Britanijai. „Mes nesame labai dideli šio žmogaus gerbėjai. Taigi ambasadoriaus komentarą man nėra sunku suprasti, taip pat dėl to aš galiu sakyti apie jį ką tik tinkamas“.
 
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija dėl dokumentų nutekėjimo žada vykdyti oficialų tyrimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 01:00

Euroskeptiškomis pažiūromis ir palankumu JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagarsėjęs britų politikas Nigelas Farageas ragina atšaukti Jungtinės Karalystės ambasadorių Vašingtone po to, kai buvo nutekintos ataskaitos, kuriose jis D. Trumpo administraciją išvadino „nemokšiška“, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Ambasadorius Kimas Darrochas ataskaitose nuo 2017 m. iki dabar rašė, kad JAV prezidentas spinduliavo „nesaugumo jausmą“. Dokumentai buvo nutekinti laikraščiui „The Mail on Sunday“.
 
N. Farageas tviteryje rašė, kad ambasadorius visiškai netinka šiam darbui ir turėtų būti kuo greičiau pašalintas iš pareigų.
 
Duodamas interviu laikraščiui politikas teigė, kad K. Darrochas dėl „globalistinių pažiūrų ir visiškos priešingybės D. Trumpo doktrinai“ yra netinkamas eiti Jungtinės Karalystės ambasadoriaus pareigas JAV, kol prezidentu yra D. Trumpas.
 
Anot N. Farageo, ambasadoriaus sprendimas „spekuliuoti D. Trumpo ryšiais su Rusija rodo, kad jis yra absoliučiai netinkamas“.
 
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija nepaneigė dokumentų autentiškumo. Pasak ministerijos, visuomenė ir turėtų tikėtis, kad šalies diplomatai ministrams pateiks nuoširdų ir nepagražintą vertinimą apie politiką valstybėse, kuriose jie reziduoja.
 
Ministerijos teigimu, ambasadorių nuomonė nebūtinai sutampa su ministrų ar valdžios nuomone, bet jiems ir mokama už tai, kad jie būtų atviri, o JAV ambasadoriai siunčia lygiai tokias pačias ataskaitas namo apie Vestminsterio politikus ir asmenybes.
 
Viename dokumente 2017 m. ambasadorius rašė, kad „nereiktų tikėtis, jog ši administracija taps kur kas normalesne, mažiau nefunkcionalia, mažiau nenuspėjama, mažiau susiskaldžiusia ar mažiau diplomatiškai nemokšiška“.
 
K. Darrochas patarė britų valdžios atstovams meilikauti D. Trumpui, sakydamas, kad „kaip žmogus pakilęs į aukščiausias pareigas šioje planetoje jis spinduliuoja nesaugumo jausmu“.
 
Nors D. Trumpas daugelį naujienų apie vidinę kovą Baltuosiuose rūmuose vadina melagingomis, tačiau ambasadorius teigė, kad jomis reiktų tikėti, nes, jo teigimu, tai patvirtino ne vienas ambasados šaltinis Baltuosiuose rūmuose. Anot jo, dabartinė administracija yra „unikaliai nefunkcionali“.
 
Komentuodamas apie kito diplomato parengtą ataskaitą, ambasadorius suabejojo, kad dabartinė JAV administracija kada nors sugebės atrodyti kompetentinga.
 
Nepaisant tokių įžvalgų, K. Darrochas ragino nenurašyti D. Trumpo, nes skandalai jį supo visą gyvenimą, bet jis nuolat iš jų išsisukdavo.
 
„D. Trumpas gali pakilti iš liepsnų – apdaužytas, bet nepažeistas – kaip Arnoldas Švarcnegeris paskutinėse „Terminatoriaus“ scenose“, – rašė ambasadorius.
 
Birželį rašytoje ataskaitoje ambasadorius tvirtino, kad nors D. Trumpas nesiėmė reikšmingų pastangų diversifikuoti savo pagrindinę rėmėjų grupę būdamas valdžioje, tačiau vis tiek egzistuoja galimybė, kad jis gali būti perrinktas prezidentu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.07; 19:18

D. Grybauskaitė ir D. Trumpas. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų šalies žmonių vardu pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Donaldą Trumpą Nepriklausomybės dienos proga.

Pasak Prezidentės, Lietuva Jungtines Amerikos Valstijas vertina kaip labai svarbią partnerę tiek nuosekliai stiprinant dvišalį dialogą ir karinį bendradarbiavimą, tiek ieškant atsako į bendrus iššūkius Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.

„Džiaugiamės mūsų valstybių ir piliečių dialogo augimu, ypač energetikos, verslo, kibernetinio saugumo ir karinio bendradarbiavimo srityse. Atsakinga JAV pozicija ginant laisvę, Jūsų šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione garantuoja atgrasymą ir saugumą. Kartu tai reikšmingai patvirtina ilgametę šalių draugystę ir Jungtinių Amerikos Valstijų paramą Lietuvos žmonėms, kuri buvo ypač svarbi.“, – rašoma šalies vadovės sveikinime.

Prezidentės teigimu, politiniam dialogui ir įvairiapusiam žmonių bendradarbiavimui tvirtą pagrindą suteikia didžiulė lietuvių bendruomenė, susikūrusi namus JAV, taip pat bendros demokratinės vertybės ir laisvė, saugomos Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Prezidentui D. Trumpui ir visiems šalies gyventojams Lietuvos vadovė palinkėjo visokeriopos sėkmės, klestėjimo, vienybės ir taikos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
 
2019.07.04; 09:12

JAV prezidentas Donaldas Trumpas labai rimtai svarsto galimybę apsilankyti Maskvoje 2020 metų gegužę ir dalyvauti iškilmėse, skirtose pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-osioms metinėms. Jis tai pareiškė šeštadienį per spaudos konferenciją Osakoje, kur vyko Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimas.
 
„Jie švenčia pergalės prieš nacizmą 75-ąsias metines. Jis (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) mane pakvietė. Ir aš pasakiau, kad labai rimtai apsvarstysiu šį pasiūlymą“, – sakė D. Trumpas. „Rusija labai daug patyrė, manau, kad jie kovoje su nacizmu neteko kur kas daugiau žmonių negu visi kiti. Jis mane pakvietė, ir aš pasakiau, kad tai apsvarstysime, mes tai labai rimtai aptarsime“, – pridūrė JAV prezidentas.
 
Anksčiau Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad Rusijos vadovybė pakvietė JAV prezidentą atvykti į Maskvą dalyvauti iškilmėse, skirtose „pergalės Didžiajame Tėvynės kare 75-osioms metinėms“. Anot jo, Amerikos lyderis labai teigiamai reagavo į kvietimą.
 
V. Putinas ir D. Trumpas Osakoje surengė dvišalį susitikimą, kuris truko 1 valandą 20 minučių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.30; 07:42

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigiamai sureagavo į kvietimą atvykti kitais metais į Rusiją dalyvauti šventiniuose renginiuose, skirtuose paminėti 75-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines, teigė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.
 
„Mes pakvietėme JAV prezidentą dalyvauti 75-ųjų pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinių minėjime kitų metų gegužės 9 d. JAV prezidentas reagavo labai teigiamai“, – tvirtino J. Ušakovas.
 
„Atsižvelgiant į tai, abi pusės kalbėjo apie kiekvienos šalies nuostolius per karą (Antrąjį pasaulinį karą. – TASS) ir kieno vaidmuo buvo lemiamas“, – aiškino J. Ušakovas.
 
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV vadovas D. Trumpas penktadienį susitiko G20 viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose. Abiejų šalių prezidentų susitikimas truko 80 minučių.
 
Santykiai tarp JAV ir Rusijos yra įtempti dėl nuomonių skirtumų Sirijos, Ukrainos klausimais ir tariamo Rusijos kišimosi į JAV rinkimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.29; 07:40

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto sankcijas dėl planuojamo dujotiekio „Nord Stream 2“ Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją. „Tai yra tai, apie ką mes svarstome, apie ką aš galvoju“, – teigė D. Trumpas, Baltuosiuose rūmuose atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą.
 
Prezidentas kritikavo: „Mes saugome Vokietiją nuo Rusijos, o Rusija gauna milijardus iš Vokietijos“. Spaudos konferencijoje jis dalyvavo kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
 
D. Trumpas įspėjo, kad Vokietija su šiuo dujotiekiu juda priklausomybės link ir blogiausiu atveju gali tapti „Rusijos įkaite“. Vokietija čia esą daro „milžinišką klaidą“. „Nord Stream 2“ dujotiekiu, aplenkiant Lenkiją ir Ukrainą, dujos iš Rusijos tekės į Vokietiją. Ir D. Trumpas, ir A. Duda yra prieš šį dujotiekį.
 
JAV prezidentas nepasakė, prieš ką gali būti nukreiptos galimos sankcijos. Amerikiečių senatoriai Tedas Cruzas ir Jeanne Shaheen gegužę JAV Senate pateikė įstatymo projektą, kuris numato sankcijas laivų, klojančių vamzdžius dujotiekiui Baltijos jūroje, operatorėms.
 
Tuo šiuo metu užsiima vienos italų ir vienos šveicarų įmonės laivai.
 
Sankcijų gali sulaukti ir jų draudikai. Anot žiniasklaidos, pati Rusija tokių statybos laivų neturi. 1 200 km ilgio dujotiekiu rusiškos dujos į Europą turėtų pradėti tekėti nuo 2020 metų.
 
JAV mėgina Europoje parduoti savo dujų perteklių. Su Lenkija Vašingtonas pasirašė penkerių metų tiekimo sutartį. Lenkija pasistatė terminalą, kur gali švartuotis laivai su amerikietiškomis dujomis. Anot D. Trumpo, Lenkija pažadėjo be jau sutartų nupirkti 6 mlrd. kubinių metrų suskystintų dujų importuoti dar du mlrd. už 2 mlrd. dolerių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.13; 12:19

Dauguma amerikiečių mano, kad Donaldas Trumpas laimės 2020 metais įvyksiančius JAV prezidento rinkimus. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis nepriklausomos tyrimų tarnybos SSRS surengtos apklausos rezultatais.
 
Tyrimo duomenimis, 54 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas nugalės 2020 metų rinkimuose. 41 proc. respondentų mano priešingai, o 5 proc. neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.
 
CNN primena, jog praėjusių metų gruodį 51 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad D. Trumpas pralaimės prezidento rinkimus.
 
Apklausoje dalyvavo 1006 amerikiečiai, ji buvo surengta gegužės 28-31 dienomis telefonu anglų ir ispanų kalbomis. 34 proc. apklaustųjų prisistatė esą Demokratų partijos šalininkai, 27 proc. – respublikonų, 39 proc. pareiškė esą nepriklausomi. Galima paklaida – 3,8 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.06; 00:01

JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada Didžiajai Britanijai dvišalį prekybos susitarimą. „Įmanoma didelė prekybos sutartis, jei tik Jungtinė Karalystė išsilaisvins iš savo pančių, – rašė jis pirmadienį tvitreyje lankydamasis Londone. – Mes jau pradėjome apie tai kalbėtis“.
 
Didžioji Britanija dėl narystės ES šiuo metu negali sudaryti savo prekybos sutarčių, informuoja agentūra „Reuters“.
 
Jo vizitas Londone vyksta labai gerai, dar prieš tai rašė D. Trumpas.
 
Santykiai tarp Didžiosios Britanijos ir JAV taip pat yra labai stiprūs. „Didelės sveikintojų ir žmonių, mylinčių mūsų šalį, minios. Aš dar nemačiau demonstrantų, tačiau esu tikras, kad melaginga žiniasklaida atkakliai dirbs, kad jų rastų“, – postringavo prezidentas toliau tviteryje.
 
Per valstybinį banketą D. Trumpo garbei Bakingemo rūmuose pirmadienio vakarą karalienė Elžbieta II savo kalboje gyrė „glaudžią ir ilgametę draugystę“ tarp abiejų valstybių. D. Trumpas taip pat pabrėžė Antrajame pasauliniame kare atsiradusį „neišardomą ryšį tarp abiejų šalių“.
 
Bankete dalyvavo ir princas Charlesas su žmona Camilla bei princas Williamas su sutuoktine hercogiene Kate, taip pat premjerė Theresa May. Su pareigas paliekančia vyriausybės vadove D. Trumpas pokalbių susitiks antradienį.
 
D. Trumo vizitas Didžiojoje Britanijoje vertinamas labai prieštaringai.
 
Milijonai britų pasirašė peticiją, kad jam užkirstų kelią. Tūkstančiai išėjo į gatves, protestuodami prieš D. Trumpą ir jo politiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.04; 06:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, duodamas interviu britų laikraščiui „Sunday Times“, vėl kišosi į Didžiosios Britanijos politiką. Jis pareiškė, kad, jei ES nepatenkins Londono reikalavimų, Didžioji Britanija turėtų išstoji iš Bendrijos be sutarties.
 
„Jei jūs negausite to, ko norite, tada aš traukčiausi (iš ES)“, – sakė D. Trumpas, atsakydamas į klausimą, ką patartų pareigas paliekančios premjerės Theresos May įpėdiniui.
 
Jis taip pat sakė, kad Londonas neturėtų mokėti ES savo 39 mlrd. svarų (44 mlrd. eurų) skolos. „Jei aš būčiau jūs, aš nemokėčiau 50 mlrd. dolerių, – kalbėjo D. Trumpas. – Tai didelė suma“. Jis tęsė: „Aš nemokėčiau 50 mlrd. dolerių. Toks aš esu. Aš nemokėčiau – tai milžiniška suma“.
 
D. Trumpas taip pat rekomendavo britams į derybas su Briuseliu įtraukti radikalios „Brexito“ partijos pirmininką NIgelą Farage’ą. Jam esą turėtų būti atlyginta už jo pergalę Europos Parlamento rinkimuose.
 
Šeštadienį JAV prezidentas kitame interviu bulvariniam laikraščiui „The Sun“ sakė, kad iš pareigų pasitraukiančią ministrę pirmininkę Th. May turėtų pakeisti „Brexito“ griežto kurso šalininkas Borisas Johnsonas.
Abu laikraščiai priklauso žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho imperijai.
 
D. Trumpas pirmadienį atvyks į Didžiąją Britaniją su trijų dienų vizitu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.03; 09:00

Išaugo palaikymas JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Gallup“ duomenimis, palaikymas JAV vadovui dabar didžiausias per visą jo prezidentavimo laikotarpį. 

Palaikymas D. Trumpui išaugo po to, kai buvo paskelbta dvejus metus trukusio specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio tyrimo dėl įtariamo Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus ataskaita. Reitingo augimui įtakos turėjo ir geros ekonomikos naujienos.

JAV prezidentą teigiamai vertina 46 proc. amerikiečių. Tačiau vis dar didesnė dalis žmonių – 50 proc. – nepritaria D. Trumpo veiklai JAV prezidento poste. 

Palaikymas D. Trumpui išaugo nuo 39 proc. kovo mėnesio pradžioje iki 46 proc. antrojoje balandžio mėnesio pusėje, o nepritarimas jo veiklai sumažėjo nuo 57 proc. iki 50 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.07; 09:03

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nerodo didelio noro surengti karinę operaciją Venesueloje, bet jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas yra už griežtesnę poziciją šios šalies atžvilgiu, rašo laikraštis „The Washington Post“, remdamasis savo šaltiniais.

„Pasak dabartinių ir buvusių (prezidento) patarėjų, D. Trumpas nerodo didelio noro įsiveržti į Venesuelą, nors jis jau įvedė sankcijas Kubai, kurią JAV administracija kaltina Venesuelos kariškių kontrole, ir grasina įvesiąs dar“, – rašo leidinys. 

„Prezidentas ne sykį yra sakęs, kad J. Boltonas nori įtraukti jį į karą“, – teigia „The Washington Post“.

Šiomis dienomis interviu televizijos kanalui „Fox News“ JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo pareiškė, jog Vašingtonas neatmeta karinio Venesuelos krizės sprendimo varianto, bet teikia pirmenybę taikiam valdžios perdavimui šioje šalyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.02; 02:00

Be tviterio gyventi negalintis JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose priėmė tviterio įkūrėją Jacką Dorsey“į, informuoja agentūra „Reuters“.

„Nuostabus susitikimas Baltuosiuose rūmuose su Jacku iš tviterio“, – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle po pokalbio su jo įkūrėju ir vadovu J. Dorsey’iu. Prieš tai prezidentas kritikavo, kad šis socialinis tinklas jį diskriminuoja.

D. Trumpo paskyrą tviteryje seka 59,9 mln. žmonių, ji yra viena populiariausių. Prezidentas ir jo respublikonai kongresmenai ne kartą kritikavo bendrovę dėl šališkumo konservatorių atžvilgiu. Tviteris kaltinimus neigia.

Įmonė pranešė, kad J. Dorsey’io susitikimas su JAV prezidentu buvo konstruktyvus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.25; 08:40

JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį kritikavo laikraštį „The New York Times“, teigdamas, kad leidinys turės jo atsiprašyti atsiklaupęs. 

„Įdomu, ar „The New York Times“ atsiprašys manęs antrą kartą, kaip ir po 2016 metais įvykusių rinkimų. Bet šįsyk jie turės atsiklaupti ir maldauti atleidimo – jie tikrai yra žmonių priešai!“ – parašė tviteryje Baltųjų rūmų šeimininkas.

Jis nepatikslino, kuri konkrečiai publikacija sukėlė jo nepasitenkinimą. Bet pirmadienį laikraštyje buvo paskelbtas apžvalgininko Paulo Krugmano straipsnis, kuriame D. Trumpas vėl buvo kaltinamas trukdęs tirti Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, o visa Respublikonų partija – tikėjimo Amerikos vertybėmis praradimu. 

Pasak D. Trumpo, P. Krugmanas, „kaip ir pats „The New York Times“, prarado bet kokį pasitikėjimą dėl melagingų ir nekorektiškų naujienų“. 

D. Trumpas anksčiau ne kartą kaltino liberalią JAV žiniasklaidą neobjektyviu požiūriu į jį patį ir jo administracijos sprendimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.24; 07:00

Paviešinus beveik dvejus metus vykusio specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimo dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus ataskaitą, Donaldo Trumpo palaikymas sumažėjo, rodo penktadienio vakarą paskelbta viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Ipsos“ apklausa.

Naujienų agentūros „Reuters“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, JAV prezidentą teigiamai vertina 37 proc. rinkėjų, o neigiamai – 56 proc.

D. Trumpo reitingai smuko, palyginti su kovo pabaigoje atlikta apklausa, kurioje 43 proc. respondentų pasisakė palaikantys prezidentą. Neigiamai vertinančių D. Trumpą taip pat buvo mažiau – 54 proc.

Tiesa, balandžio apklausoje skirtingoms partijoms prijaučiančių respondentų nuomonės gerokai skyrėsi. Tarp demokratų šalininkų D. Trumpo palaikymas siekė vos 10 proc., o tarp respublikonų partiją palaikančių respondentų net 75 proc. sakė palaikantys ir JAV prezidentą.

Skirtumai tarp partijų rinkėjų matomi ir neigiamo D. Trumpo vertinimo rodikliuose. 86 proc. demokratų rinkėjų tikino nepalaikantys D. Trumpo, o tarp respublikonų rinkėjų tokių atsirado tik 20 proc.

92 proc. respondentų sakė žinantys apie R. Muellerio atliktą tyrimą ir paskelbtą ataskaitą.

„Ipsos“ rinkėjų apklausą atliko balandžio 18-19 dienomis.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.04.20; 16:04

Prieš paviešinant specialiojo prokuroro Roberto Muellerio ataskaitą, JAV generalinis prokuroras Williamas Barras vėl gynė prezidentą Donaldą Trumpą nuo kaltinimų, susijusiu su Rusijos įtaka 2016 metų rinkimams, praneša agentūra „Reuters“.

Tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad D. Trumpas trukdė teisingumui, sakė W. Barras ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vašingtone. Esą nenustatyta ir jokių slaptų susitarimų tarp D. Trumpo rinkimų kampanijos komandos bei Rusijos atstovų. Taip generalinis prokuroras patvirtino išvadas, kurias padarė jau kovą, kai R. Muelleris perdavė jam ataskaitą.

Beveik 400 puslapių ataskaitos kopijos dar ketvirtadienį bus perduotos Kongresui. Tiesa, tai bus „paredaguotas variantas“. Manoma, kad kai kurie ataskaitos skirsniai bus užjuodinti. Anot W. Barro, tai būtina, nes ataskaitoje yra jautrios informacijos.

R. Muelleris beveik dvejus metus tyrė, ar būta slaptų susitarimų tarp Rusijos ir D. Trumpo rinkimų kampanijos komandos demokratų kandidatės Hillary Clinton nenaudai ir ar prezidentas trukdė teisingumui. Baigus tyrimą, D. Trumpo paskirtas generalinis prokuroras kovą pradžioje paskelbė tik keturių puslapių ataskaitos santrauką. Paviešinti visą ataskaitą reikalavo demokratai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.19; 08:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia dar neperskaitęs specialiojo prokuroro Roberto Muellerio ataskaitos dėl galimų jo komandos ryšių su Rusija. Jis žino tik išvadas, rašė D. Trumpas tviteryje. Jis esą turįs teisę skaityti ataskaitą, tačiau kol kas to nepadarė.

D. Trumpas pabrėžė, jog R. Muelleris priėjo prie išvados, kad nebuvo jokių slaptų susitarimų tarp jo rinkimų štabo ir Rusijos.

Specialusis prokuroras savo tyrimą baigė prieš dvi savaites ir konfidencialią ataskaitą perdavė generaliniam prokurorui Williamui Barrui. Šis iki šiol paskelbė tik keturių puslapių ataskaitos santrauką. Ja remiantis, R. Muelleris priėjo prie išvados, jog nėra įrodymų, kad būtų slaptų susitarimų tarp D. Trumpo rinkimų stovyklos ir Maskvos atstovų.

Tačiau kartu ataskaitoje teigiama, jog nebuvo įmanoma nustatyti, ar D. Trumpas, atleisdamas iš pareigų FTB vadovą Jamesą Commey’į, trukdė teisingumui. W. Barras, komentuodamas ataskaitą, tuo tarpu sakė, kad prezidentas išteisintas ir pagal šį punktą.

Praėjusiomis dienomis būta pranešimų, jog R. Muellerio komandos tyrėjai mano, kad W. Barras tyrimo rezultatus perteikė neadekvačiai ir kad jie yra problematiškesni D. Trumpui, nei pristatė generalinis prokuroras. Demokratai ir dėl to reikalauja, kad būtų paskelbta visa 400 puslapių ataskaita.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.07; 11:11

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį Berlyne priėmė buvusį JAV prezidentą Baracką Obamą. Jų susitikimas truko pusantros valandos. Manoma, kad jie, be kita ko, galėjo kalbėtis apie įtemptus transatlantinius santykius. Šie, prie Baltųjų rūmų vairo stojus B. Obamos įpėdiniui Donaldui Trumpui, gerokai pablogėjo. A. Merkel ir D. Trumpas ypač nesutaria dėl JAV protekcionistinės ekonominės politikos.

Pasak vyriausybės atstovo Steffeno Seiberto, tai konfidencialus susitikimas. Kanclerė esą susitinka su buvusiais prezidentais ir vyriausybių vadovais, „su kuriais glaudžiai ir gerai bendradarbiavo“. Atsakydamas į klausimą, ar šis susitikimas yra aiškus ženklas D. Trumpui, S. Seibertas teigė: „Kategoriškai tai atmetu“.

Tarp A. Merkel ir B. Obamos per aštuonerius jo kadencijos metus užsimezgė politinė draugystė, nors abu jie priklauso skirtingoms partinėms šeimoms. Pokalbis buvo ne spaudai, pabrėžė vyriausybės atstovė.

Ketvirtadienį B. Obama dalyvavo renginyje Kelne, kur jį sveikino 14 000 žmonių. Demokratas, be kita ko, teigė tikįs, kad JAV netrukus vėl lyderiaus klimato apsaugos srityje. Apie D. Trumpą jis neužsiminė nė žodžiu, tačiau įvairiose vietose buvo aišku, kas turima omenyje.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.06; 06:00