JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatas Rudy‘is Giulianis, kuris yra viena pagrindinių figūrų vadinamojoje Ukrainos aferoje, anot amerikiečių žiniasklaidos, atvyko į Ukrainą. Kelionės tikslas yra planuojama TV dokumentika, kurioje R. Giulianis nori atremti kaltinimus D. Trumpui, rašo „The New York Times“.
 
Anot pranešimo, R. Giulianis pradžioje antradienį atvyko į Vengrijos sostinę Budapeštą, o tada – į Kijevą, kad susitiktų su buvusiais Ukrainos prokurorais. Budapešte jis, anot duomenų, susitiko su buvusiu Ukrainos generaliniu prokuroru Jurijumi Lucenka.
 
Laikraštis, remdamasis informuotais šaltiniais, rašo, kad R. Giulianis Kijeve „mėgins susitikti ir su kitais buvusiais Ukrainos prokurorais, tarp jų – J. Lucenkos pirmtaku Viktoru Šokinu“. Paklaustas apie susitikimus, R. Giulianis sakė: „Kaip kiekvienas geras advokatas, aš renku įrodymus, kad apginčiau savo klientą nuo neteisingų kaltinimų“.
 
TV dokumentiką kuria stotis „One America News Network“ (OAN).
 
Demokratų vyraujami Atstovų Rūmai šiuo metu vykdo tyrimą dėl apkaltos D. Trumpui. Demokratai kaltina prezidentą piktnaudžiavus valdžia, nes jis esą reikalavo, kad Ukraina pradėtų tyrimą prieš buvusį viceprezidentą ir demokratų kandidatą į prezidentus Joe Bideną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.05; 11:00

Prieš NATO viršūnių susitikimą Londone JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą patvirtino savo reikalavimą dėl didesnių išlaidų gynybai, kurias turėtų skirti sąjungininkės. JAV moka „gerokai per daug“, sakė jis pirmadienį.
 
D. Trumpas vis kelia gynybos išlaidų klausimą, taip eidamas į konfrontaciją su partnerėmis.
 
Kad būtų sumažinta naujo skandalo rizika NATO viršūnių susitikime antradienį ir trečiadienį, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę paskelbė, kad europietės NATO sąjungininkės ir Kanada į NATO biudžetą mokės daugiau. Atitinkama suma nuo 2016 metų pradžios iki 2020-ųjų pabaigos sieks 130 mlrd. dolerių (118 mlrd. eurų).
 
„J. Stoltenbergas pasakė, jog mes buvome atsakingi, aš buvau atsakingas už tai, kad papildomai gausime daugiau kaip 130 mlrd. dolerių iš šalių, kurias saugome, kurios nemokėjo“, – kalbėjo D. Trumpas. Partnerės esą nevykdė savo įsipareigojimų. Dabar jos, anot prezidento, turės „šiek tiek pasidalyti našta“.
 
Kelionę į NATO viršūnių susitikimą D. Trumpas pavadino viena svarbiausių prezidento kelionių. Jį atskraidinęs orlaivis pirmadienį nusileido Londono Stanstedo oro uoste.
 
D. Trumpas nepavargdamas reikalauja, kad visos šalys iki 2024 metų gynybai skirtų 2 proc. savo BVP.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.03; 00:30

JAV Baltimorės mieste nušvilpta šalies pirmoji ponia Melania Trump – tai itin neįprastas poelgis.
 
Prezidento žmona kalbėjo jaunimui skirtame renginyje prieš narkotikų vartojimą. Kai M. Trump žengė į sceną ir ėmė agituoti už „sveiką gyvenimą be narkotikų“, susirinkę moksleiviai akivaizdžiai pademonstravo savo nepasitenkinimą.
 
Paprastai pirmosios ponios Jungtinėse Valstijose nesiejamos su iš dalies aršiais politiniais debatais. Iki šiol tai galiojo ir Melanijai Trump.
 
Tai, kad ji šį kartą buvo nušvilpta, gali būti susiję su jos vyro pasisakymais: JAV prezidentas liepą smarkiai iškoneveikė Baltimorę. Jis daugiausiai juodaodžių gyvenamą miestą, be kita ko, išvadino „šlykščia, žiurkių ir graužikų apnikta skyle“. Tada jau ne tik politiniai priešininkai apkaltino jį rasizmu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.28; 06:27

Donaldo Trumpo gydytojas Seanas Conley’is paskelbė pranešimą apie JAV prezidento sveikatą po „reguliarios ir suplanuotos“ patikros ir paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, esą D. Trumpo sveikatą suskubta tikrinti dėl skausmo krūtinės srityje.
 
73-ejų D. Trumpui šeštadienį nacionaliniame Walterio Reedo karo medicinos centre Vašingtone apie valandą buvo atliekami „tyrimai, apžiūros ir konsultacijos“, Baltųjų rūmų pranešime teigė prezidento gydytojas S. Conley’is.
 
„Nepaisant kai kurių spekuliacijų, prezidentas nepatyrė jokio skausmo krūtinėje, jis taip pat nebuvo gydomas ar tikrinamas dėl skubių ar rimtų priežasčių“, – tvirtino S. Conley’is.
 
„Pabrėžiu, jam nebuvo atliktos specializuotos kardiologinės ar neurologinės patikros“, – sakė jis.
 
JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad sveikatos patikrinimas buvo neplanuotas, o jį suskubta atlikti dėl D. Trumpo patirto skausmo krūtinės srityje.
 
„Dėl tvarkaraščio neaiškumų, apie patikrą nebuvo skelbiama iš anksto“, – pranešime, kuriame pateikiami ir D. Trumpo cholesterolio tyrimų rezultatai, teigė S. Conley’is.
 
Po paskutinės D. Trumpo sveikatos patikros vasarį, S. Conley’is paskelbė, kad prezidentas yra „labai geros sveikatos“.
 
D. Trumpas, apstulbinęs sveikatos ekspertus pomėgiu vartoti greitą maistą ir nenoru sportuoti, tuo metu svėrė 110 kg.
 
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Stephanie Grisham šeštadienį tikino, kad D. Trumpas pasinaudojo turėtu laisvu savaitgaliu, kad atliktų dalį kasmetinės sveikatos patikros prieš „labai užimtus 2020-uosius“ rinkimų metus.
 
Pernai tuometinis D. Trumpo gydytojas Ronny’is Jacksonas surengė neįprastai plačią spaudos konferencijoje, kurioje paskelbė, kad D. Trumpas turi „nepaprastai gerus genus“.
 
Neilgai trukus, D. Trumpus paskelbė R. Jacksoną Veteranų reikalų departamento vadovu, tačiau pats R. Jacksonas atsisakė šių pareigų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.19; 10:38

Dviejų Baltųjų rūmų darbuotojų liudijimai kelia susirūpinimą tuo, kad JAV galėjo iškelti sąlygas Ukrainai dėl paramos ir suteikti ją tik tokiu atveju, jei Ukraina imtųsi tirti JAV prezidento Donaldo Trumpo politinio konkurento Joe Bideno veiklą, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Tyrimui dėl prezidento apkaltos vadovaujantis JAV Atstovų rūmų žvalgybos komitetas šeštadienį paskelbė Nacionalinės saugumo tarybos (NSC) darbuotojo Timothy Morrisono ir viceprezidento biuro darbuotojos Jennifer Williams liudijimus.
 
T. Morrisono suteikta informacija tik padidins spaudimą JAV ambasadoriui ES Gordonui Sondlandui, kuris atsidūrė skandalo epicentre ir viešai liudys trečiadienį.
 
„Kas galėtų padėti jiems gauti paramą, tai jei vyriausiasis prokuroras paimtų mikrofoną ir praneštų, kad jis pradeda tyrimą dėl „Burisma“, – T. Morrisonas citavo JAV ambasadoriaus ES žodžius Ukrainos atžvilgiu. „Burisma“ – tai įmonė, kurios valdybos nariu buvo Joe Bideno sūnus Hunteris.
 
Kitaip nei kiti liudytojai, T. Morrisonas teigė, kad liepos 25 d. vykęs telefono pokalbis tarp D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio jam nesukėlė įtarimų dėl kažko nelegalaus ar netinkamo.
 
Tačiau po kelių savaičių jis suprato, kad veikė paralelinis diplomatinis kanalas, kuriame dalyvavo ir G. Sondlandas, spaudęs Ukrainą dėl tyrimo.
 
Respublikonų rėmėjai veikiausiai T. Morrisono liudijimą pateiks kaip įrodymą, kad D. Trumpas nepadarė nieko bloga.
 
Tuo metu demokratai dėmesį atkreips į kitus šio liudijimo aspektus. Pavyzdžiui, neaiškų T. Morrisono susirūpinimą tuo, kad nutekėjusi informacija apie pokalbį būtų žalinga, dėl ko ji buvo apribota.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.17; 17:44

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia svarstąs, ar priimti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimą kitais metais dalyvauti Pergalės dienos kariniame parade Rusijoje, skelbia agentūra AP.
 
Pasak JAV vadovo, jis teigiamai vertina V. Putino kvietimą, bet paradas vyks „pačiame 2020 metų JAV prezidento rinkimų kampanijos laikotarpio viduryjeׅ“, dėl to gali būti sudėtinga ir jis nesąs tikras, ar pavyks sudalyvauti.
 
„Norėčiau vykti, jei galėčiau“, – reporteriams sakė D. Trumpas, pridurdamas, kad „tai labai svarbus renginys, kurio metu švenčiama karo pabaiga“.
 
Rusijai gegužės 9 d. minint Pergalės dieną, Maskvos Raudonojoje aikštėje kasmet rengiamas didžiulis karinis paradas.
 
Rusija tą dieną mini pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.09; 00:30

Saugumas Artimuosiuose Rytuose tik nukentėjo nuo poros pastarųjų dešimtmečių karinių kampanijų, kuriose dalyvavo Jungtinės Valstijos.
 
Tai trečiadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, per televiziją kreipdamasis į bendrapiliečius dėl situacijos šiame regione, pirmiausia – Turkijos ir Sirijos pasienyje.
 
Jis apkaltino savo pirmtaką Amerikos administracijos vadovo poste – demokratą Baracką Obamą – mėginus pakeisti režimą Sirijoje. Pasak respublikono D. Trumpo, šis mėginimas žlugo. „Praėjus aštuoneriems ilgiems metams po nesėkmingo prezidento Obamos mėginimo pakeisti režimą, JAV kariuomenė vis dar yra Sirijos žemėje“, – sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.
 
Jis priminė, kokių didžiulių finansinių sąnaudų pareikalavo JAV karinės operacijos Artimuosiuose Rytuose. „Mes išleidome 8 trilijonus dolerių karams Artimuosiuose Rytuose, niekada nenorėdami nugalėti šiuose karuose. Bet po visų šitų išlaidų ir žmonių žūties Artimieji Rytai yra mažiau saugūs ir mažiau stabilūs negu iki šių konfliktų pradžios“, – konstatavo D. Trumpas.
 
JAV prezidentas patvirtino ketinąs laikytis tokio užsienio politikos kurso, kuris skirsis nuo ankstesnių. „Kandidatuodamas į prezidentus, aš aiškiai leidau suprasti, kad mums reikia naujo požiūrio į Amerikos užsienio politiką. Tokio, kurį nulemia ne ideologija, bet patirtis, istorija ir realistinis pasaulio suvokimas“, – pabrėžė D. Trumpas.
 
Jis patikino, kad JAV ketina išvesti beveik visą savo kariuomenę iš Sirijos. „Turkija, Sirija ir kurdai kariavo ištisus šimtmečius. Mes jiems labai pasitarnavome, mes puikiai pasidarbavome jiems visiems, o dabar mes išeiname. Tegul kas nors kitas kovoja dėl to krauju aplaistyto smėlio“, – pabrėžė D. Trumpas.
 
Jis taip pat pareiškė tebesąs prieš tai, kad JAV atliktų pasaulio policininko vaidmenį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.24; 03:00

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiurkščiai užsipuolė jo apkaltos siekiančius demokratus.
 
„Turime reikalą su keliais tikrai ligotais ir pamišusiais žmonėmis“, – pareiškė jis ketvirtadienio vakarą Minesotos valstijoje pirmajame savo rinkimų kampanijos renginyje po to, kai demokratai dėl vadinamosios Ukrainos aferos inicijavo pasirengimą jo apkaltos procesui.
 
Demokratai, anot D. Trumpo, yra „išprotėję“, „pikti“ ir „šėtoniški“.
 
„Demokratai yra kryžiaus žygyje, kad sugriautų mūsų demokratiją, – kalbėjo D. Trumpas. – Mes to niekada neleisime padaryti. Mes juos įveiksime“. Demokratai esą per prezidento rinkimus 2020-aisiais bus nubausti už savo mėginimą nuversti vyriausybę. Tai, ką jie daro, yra ne kas kita, kaip „raganų medžioklė“ ir „sabotažas“, sakė D. Trumpas.
 
Kalbėdamas apie demokratų lyderę, Atstovų Rūmų pirmininkę Nancy Pelosi, D. Trumpas teigė, kad ji arba „iš tikrųjų kvaila“, „nebesusigaudanti“, arba nesąžininga. Prezidentas asmeniškai užsipuolė ir kitus demokratus, tarp jų – kongresmeną Ilhamą Omarą iš Minesotos ir savo potencialių priešininką rinkimuose, buvusį viceprezidentą Joe Bideną.
 
D. Trumpas kaltinamas piktnaudžiavęs valdžia, kai siekė, kad užsienio šalies vyriausybė jo naudai kištųsi į rinkimų kampaniją. Jis per pokalbį telefonu ragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą prieš J. Bideną ir jo sūnų Hunterį. Ant demokratų, D. Trumpas kuriam laikui net sustabdė karinę paramą Ukrainai, taip mėgindamas ją paspausti dėl tyrimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.11; 09:53

AV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad Turkijos invazija į Šiaurės Siriją yra „bloga mintis“ ir kad jis šios karinės operacijos neremia. D. Trumpas taip pat sakė, jog atsakomybė už visus „Islamo valstybės“ kovotojus toje teritorijoje dabar krenta Ankarai. Apie tai pranešė DPA.
 
„JAV neremia šios atakos ir Turkijai aiškiai parodė, kad ši operacija – bloga mintis“, – Baltųjų rūmų pareiškime sakė D.Trumpas. Jis informavo, kad išpuolio metu teritorijoje nebuvo JAV karių.
 
„Turkija įsipareigojo saugoti civilius, religinių mažumų atstovus, tarp jų ir krikščionis, ir užtikrinti, kad neištiks humanitarinė krizė – ir mes padarysime, kad jie šio įsipareigojimo laikytųsi, – sakė D. Trumpas. – Turkija dabar atsakinga už tai, kad visi įkalinti ISIS kovotojai liktų kalėjimuose ir kad ISIS neatsikurų jokia forma“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.10; 00:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „visiškai sugriauti Turkijos ekonomiką“, jei Ankara Sirijoje įgyvendins ką nors, kas, jo manymu, bus „ribų peržengimas“. Prieš tai prezidentas sakė nestabdysiantis Turkijos invazijos regione.
 
„Kaip griežtai sakiau ir pirma, noriu pakartoti. Jei Turkija įgyvendins ką nors, ką, dėl savo didžios ir neprilygstamos išminties, laikyčiau ribų peržengimu, visiškai sužlugdysiu ir sunaikinsiu Turkijos ekonomiką (tą jau esu daręs!)“ – tviterio paskyroje rašė D. Trumpas.
 
Jis pabrėžė, jog Turkija ir Europos šalys bus atsakingos už Šiaurės rytų Sirijoje kalinamus tūkstančius sulaikytųjų „Islamo valstybės“ kovotojų ir jų šeimų. „Laikas kitiems regiono veikėjams saugoti savo teritoriją“ – rašė D. Trumpas.
 
Prezidentas dėl sprendimo iš Sirijos pasienio zonos patraukti JAV karius sulaukė Kongreso nepritarimo. Baltieji rūmai paskelbė, kad jei Turkija vykdys ilgai planuotą operaciją Sirijoje, JAV nesikiš.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.08; 00:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepatvirtino, ar bendradarbiaus su tyrimą dėl galimos jo paties apkaltos pradėjusiu Kongresu.
 
„Nežinau, tai priklauso nuo teisininkų“, – Baltuosiuose rūmuose sakė jis.
 
Atstovų Rūmų demokratai šiuo metu tiria, ar D. Trumpas piktnaudžiavo valdžia, kai jis bandė spausti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą dėl demokratų kandidato į JAV prezidentus Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio veiklos Ukrainoje.
 
Amerikiečių žiniasklaidoje taip pat pasirodė informacija, kad Baltieji rūmai Kongresui praneš nevykdysiantys parlamentarų reikalavimų pateikti įrodymus ir liudyti apkaltos tyrime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.05; 06:15

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį plūdosi prieš apkaltos tyrimui vadovaujantį demokratų atstovą ir pasiūlė jį suimti už išdavystę dėl to, kad šis D. Trumpą pavaizdavo kaip naudojantį mafijos vadeivos strategijas.
 
Adamas Schiffas, Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas, praėjusią savaitę kongreso posėdį pradėjo apsimetęs prezidentu: jis kalbėjo tarsi mafijos vadas ir imitavo, kaip D. Trumpas spaudžia Ukrainos prezidentą tirti Joe’o Bideno veiklą.
 
Tokiu trumpu spektakliu A. Schiffas siekęs pabrėžti tai, kad D. Trumpo pokalbis telefonu su Volodymyru Zelenskiu liepos 25 d. buvo klasikinis mafijos atstovams būdingas šantažo pavyzdys. Tačiau Žvalgybos komiteto pirmininko elegesys buvo plačiai sukritikuotas konservatyvios žiniasklaidos.
 
Adamas Schiffas, Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas. EPA – ELTA nuotr.
D. Trumpas savo tviterio paskyroje pasmerkė šį A. Schiffo gestą ir rašė, jog tai buvęs „falsifikuotas ir siaubingas pareiškimas“.
 
Prezidentas kaltino A. Schiffą, kad šis neteisingai pavaizdavo, kaip iš tikrųjų D. Trumpas elgėsi. A. Schiffas Kongresui ir JAV žmonėms perskaitė – esą iš konteksto ištraukė – būtent tą atkarpą, nors tai, prezidento teigimu, nebuvo svarbiausia skambučio V. Zelenskiui dalis.
 
„Tai neturi jokios sąsajos su tuo, ką sakiau skambučio metu. Suėmimą už išdavystę?“, – rašė D. Trumpas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.01; 06:45

Baltieji rūmai apribojo prieigą prie 2017 metų gegužę įvykusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbio su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir tuometiniu jos ambasadoriumi Vašingtone Sergejumi Kisliaku stenogramos. Tai penktadienį pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis Amerikos administracijos atstovais.
 
Pasak jų, per pokalbį Baltuosiuose rūmuose JAV lyderis esą pareiškė nesijaudinąs dėl Rusijos kišimosi į Amerikos rinkimus, nes pačios Jungtinės Valstijos kišasi į rinkimus kitose pasaulio šalyse.
 
Pagal leidinio versiją, D. Trumpo žodžiai sukėlė nerimą Baltųjų rūmų darbuotojams, kurie nusprendė apriboti prieigą prie pokalbio stenogramos, kad ji nepatektų į žiniasklaidą.
 
Pasak laikraščio šaltinių, D. Trumpas per pokalbį su S. Lavrovu taip pat teigė, jog tai, kad Rusija kaltinama kišimusi į JAV rinkimus, trukdo palaikyti normalius dviejų šalių santykius. „Mano santykiai su jumis galėtų būti puikūs, jeigu ne mūsų žiniasklaida, kaip jūs žinote“, – cituoja Baltųjų rūmų šeimininką vienas iš „The Washington Post“ šaltinių.
 
Anksčiau televizijos kanalas CNN, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Baltieji rūmai pastaruoju metu apribojo D. Trumpo administracijos darbuotojų prieigą prie jo pokalbių telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu įrašų.
 
Pranešimai, jog Baltųjų rūmų šeimininkas, telefonu kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, grasino nutrauksiąs pagalbą Ukrainai, jeigu nebus pradėtas baudžiamasis tyrimas prieš pagrindinį D. Trumpo konkurentą 2020 metais įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose Joe Bideną ir jo sūnų Hunterį, kuris turėjo reikalų su viena Ukrainos kompanija, sukėlė didelį skandalą Vašingtone.
 
Trečiadienį Baltieji rūmai paskelbė liepos mėnesį įvykusio dviejų šalių lyderių pokalbio stenogramą. Iš penkių puslapių dokumento matyti, kad D. Trumpas ragino V. Zelenskį pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus J. Bidenui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.28; 11:13

Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
JAV Atstovų rūmų lyderė demokratė Nancy Pelosi pranešė pradedanti oficialų prezidento Donaldo Trumpo apkaltos tyrimą.
 
Ji teigė, kad prezidentas sulaužė priesaiką, kai siekė užsienio valstybės paramos pakenkti savo varžovui, demokratų atstovui Joe’ui Bidenui.
 
Šis dramatiškas žingsnis – tai pirmasis sudėtingo apkaltos proceso etapas, nors vargu ar D. Trumpas galiausiai bus išstumtas iš posto.
 
JAV politika žengia į naują neramų laikotarpį – apie apkaltos procesą paskelbta likus 14 mėnesių iki naujų rinkimų, kuriuose respublikonai ir demokratai varžysis dėl Baltųjų rūmų ir Kongreso kontrolės.
 
D. Trumpas teigė, kad sprendimas rengti apkaltos tyrimą yra „raganų medžioklės nesąmonė“ ir kad tai vis dėlto padidins jo perrinkimo 2020 metais galimybes.
 
„Prezidento D. Trumpo veiksmai atskleidė negarbingus faktus apie prezidento priesaikos išdavystę, nacionalinio saugumo ir mūsų sąžiningų rinkimų išdavystę, – per ilgai lauktą spaudos konferenciją JAV sostinėje teigė N. Pelosi. – Todėl šiandien skelbiu, kad Atstovų rūmai žengia į priekį su oficialiu apkaltos tyrimu“.
 
N. Pelosi ir kiti demokratų partijos lyderiai jau kelis mėnesius vengė žengti panašų žingsnį – jie siekė koncentruotis į artėjančius rinkimus.
 
Tačiau naujausi kaltinimai, kad D. Trumpas Ukrainai siūlęs pagalbą mainais už tai, kad ši padėtų kenkti demokratų kandidatui kovoje dėl prezidento posto J. Bidenui, gerokai pakeitė situaciją. Prie apkaltą remiančių demokratų dabar prisidėjo ir daugiau šio akibrokšto nustebintų šalininkų.
 
„Prezidentas turėtų atsakyti už savo veiksmus. Niekas nėra aukščiau teisės principų“, – sakė N. Pelosi.
 
D. Trumpas siekęs spausti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad šis pradėtų tyrimą dėl J. Bideno ir jo sūnaus Hunterio, kurie Rytų Europoje turėjo verslų, korupcinės veiklos. Pranešta, kad apie tai liepos 25 dieną D. Trumpas su V. Zelenskiu kalbėjosi telefonu.
 
Norėdamas išvengti apkaltos proceso, D. Trumpas antradienį paskelbė išleisiantis pokalbio telefonu transkripciją. „Pamatysite, kad tai buvo labai draugiškas ir visiškai tinkamas pokalbis. Nebuvo jokio spaudimo ir, skirtingai nei yra linkę elgtis J. Bidenas ir jo sūnus, neskelbiau nieko, ką galima būtų pavadinti „paslauga už paslaugą“, D. Trumpas rašė savo tviterio paskyroje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.25; 09:22

Kandidatas į prezidentus, demokratas Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Kandidatas į prezidentus, demokratas Joe Bidenas apkaltino prezidentą Donaldą Trumpą „didžiuliu piktnaudžiavimu valdžia“ ir paragino pradėti tyrimą dėl įtarimų, kad JAV vadovas spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti J. Bideno sūnaus tyrimą.
 
J. Bideno kaltinimai sulaukė greito atsako iš D. Trumpo, kuris savo ruožtu kaltina buvusį viceprezidentą savo laiku taip pat darius spaudimą Ukrainai.
 
Abipusiai kaltinimai prasidėjo po „The Washington Post“ publikacijos, kurioje teigiama, kad vienas JAV žvalgybos pareigūnas pateikė skundą, nes D. Trumpas pokalbio telefonu su V. Zelenskiu esą spaudė Ukrainos lyderį pradėti tyrimą dėl J. Bideno ir jo sūnaus Hunterio galimai korupcinės veiklos. H. Bidenas, jo tėvui ėjus viceprezidento Baracko Obamos administracijoje pareigas, bendradarbiavo su Ukrainos gamtinių dujų bendrove.
 
D. Trumpas savo ruožtu paragino žiniasklaidą „pasižiūrėti į“ J. Bideno pasisakymus 2016 m. Tuo metu viceprezidentas grasino įšaldyti 1 mlrd. dolerių JAV paskolą Ukrainą, nebent Kijevas nušalins aukšto rango prokurorą, tuo metu tyrusį gamtinių dujų bendrovę, su kuria susijęs H. Bidenas.
 
„Regis, turime didžiulį piktnaudžiavimą valdžia – telefonu kalbėtis su užsienio šalies lyderiu, kuris laukia Jungtinių Valstijų pagalbos ir klausti apie mane“, – rinkimų kampanijos renginyje Ajovoje reporteriams sakė J. Bidenas.
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Žinau, prieš ką aš einu – serijinį piktnaudžiautoją. Šis vyrukas būtent toks ir yra. Jei jis mato kokią grėsmę savo valdžiai, jis padarys viską, ką gali. Bet šitai jau peržengia bet kokias ribas“, – tęsė J. Bidenas.
 
Buvęs viceprezidentas penktadienį pareikalavo D. Trumpą nedelsiant paskelbti liepos 25 d. įvykusio pokalbio su V. Zelenskiu transkripciją. Pasak J. Bideno, jei žiniasklaidos publikacijos, kuriose teigiama, kad D. Trumpas galimai spaudė Ukrainos lyderį, yra tiesa, tuomet toks D. Trumpo elgesys yra „akivaizdi korupcija“.
 
Pats D. Trumpas kaltinimus vadino juokingais ir šeštadienį tviteryje apkaltino J. Bideną tuo metu, kai šis buvo viceprezidentu, reikalavus, „kad Ukrainos vyriausybė nušalintų prokurorą, tyrusį jo sūnaus veiklą“.
 
Jis taip pat pareiškė, kad žiniasklaidos priemonės sufabrikavo „istoriją apie mane ir tiesiog įprastą bei rutininį mano pokalbį su naujuoju Ukrainos prezidentu. Nebuvo pasakyta nieko bloga, o J. Bideno reikalavimas, kita vertus, yra visiška ir absoliuti katastrofa“.
 
Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaiko paneigė, kad D. Trumpas pokalbio metu spaudė V. Zelenskį.
 
„Žinau, apie ką jie kalbėjo, ir manau, kad spaudimo nebuvo. Tai buvo ilga ir draugiška diskusija, joje aptarta daugelis klausimų, kuriems, daugeliu atvejų, reikėjo rimtų atsakymų“, – televizijos stočiai „Hromadske“ sakė V. Prystaiko.
 
„Piktnaudžiavimas valdžia“
 
Šeštadienį D. Trumpas paskelbė vaizdo montažą, kuriame – žiniasklaidos pranešimai ir J. Bideno pasisakymas apie tai, kad jis prašė nušalinti Ukrainos prokurorą.
 
J. Bidenas tvirtino, kad jo pasisakymas neturi nieko bendra su jo sūnumi.
 
„Niekada nekalbėjau su savo sūnumi apie jo verslo reikalus užjūryje. Visi tai matė ir sakė, kad nieko ten nėra. D. Trumpas taip daro, nes žino, kad rinkimuose jį lengvai sutaršysiu. Jis piktnaudžiauja valdžia ir kiekviena savo, kaip prezidento, galia, kad mane apjuodintų“, – sakė apklausose prieš D. Trumpą pirmaujantis J. Bidenas.
 
D. Trumpas, kaip ir įprasta, pasipiktino ir istoriją į dienos šviesą iškėlusia žiniasklaida.
 
„Melagingų naujienų žiniasklaida šiomis dienomis ne tik netikrina faktų teisingumo, jie tyčia klastoja faktus. Jie net klastoja šaltinius, kad apsaugotų savo partnerius – demokratus“, – tviteryje rašė JAV prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.23; 07:31

Artėja ta diena, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų pristatyti savo planą, dramatiškai pakeisiantį JAV užsienio pagalbos skyrimą, prioritetą teikiant „draugiškoms sąjungininkų“ valstybėms, kurios remia JAV siekius, rašo „Politico“.
 
Toks žingsnis pakeistų iki šiol ilgą laiką, jei ne praktikoje, tai bent teoriškai galiojusią užsienio pagalbos politiką, kai JAV ją skirdavo teikdama prioritetą humanitariniams poreikiams, bet ne politiniam lojalumui.
 
Šis planas išdėstytas prezidento administracijos parengtame projekte, kurį gavo „Politico“. Pagal jį, JAV gali nebeteikti paramos toms valstybėms, kurios nepritaria JAV pozicijai tarptautiniuose ginčuose arba eina išvien su JAV varžovais, pavyzdžiui, su Kinija. Tai gali itin paveikti trečiojo pasaulio šalis, ypač Afrikoje, tačiau taip pat ir Azijoje ar Pietų ir Centrinėje Amerikoje.
 
Tuo pačiu metu plane siūloma nutraukti pagalbos programas kovai su priežastimis, dėl kurių žmonės prisijungia prie teroristinių grupuočių, pavyzdžiui, kovai su skurdu ar rasizmu. Projekte teigiama, kad tokios programos neveikia.
 
Dokumente sumenkinamos daugiašalės organizacijos, per kurias paskirstoma JAV parama, ir vietoje to pabrėžiama privataus sektoriaus svarba. Teigiama, kad tokia paramos strategija leistų JAV sustiprinti savo lyderystę „tarptautinėje energijos sistemoje“.
 
Pagrindinis tikslas – atpratinti valstybes nuo JAV paramos. D. Trumpo rėmėjai mano, kad toks požiūris leistų sutaupyti pinigų ir paskatintų kitas valstybes remti JAV. Tačiau jis jau sukėlė humanitarinių darbuotojų ir Demokratų partijos nepasitenkinimą.
 
Kol kas neaišku, kada JAV prezidentas paviešins naująją direktyvą, kuri dar gali keistis ar išvis likti neįgyvendinta. Projektas buvo ilgai rengiamas, o jo pristatymas leistų įgyvendinti D. Trumpo pažadą peržiūrėti tai, kaip JAV skirsto tarptautinę paramą.
 
Pernai vykusios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu D. Trumpas sakė, kad bus peržiūrėta, kas veikia, o kas ne, ir ar šalims, gaunančioms JAV dolerius ir apsaugą, išties rūpi JAV interesai.
 
Penktadienį Baltieji rūmai susilaikė nuo komentarų apie šį projektą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.08; 07:50

Po Berlyne trečiadienį įvykusio Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos bei Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimo abiejų šalių vadovai pritarė, kad NATO šalys turi didinti gynybai skiriamas išlaidas.
 
G. Nausėda paaiškino, kad tai, jog Lietuva yra šalių, skiriančių reikalaujamą 2 proc. nuo šalies BVP sumą krašto gynybai sąraše, daug nulėmė istorinės aplinkybės.
 
„Pirmiausia atkreipčiau dėmesį į tai, kad, skirtingai nei didelė ES valstybių dalis, Lietuva, Lenkija, kitos Rytų Europos šalys turi tam tikrą skausmingą istorinę patirtį, kuri buvo susijusi su keturiasdešimt metų užsitęsusia okupacija, todėl mes galbūt kitą kartą didesnėmis, jautresnėmis akimis matome tas rizikas, tuos pavojus, kurie kyla iš Rytų pusės. Tai buvo priežastis, kodėl po 2014 metų, kuomet Rusija okupavo Krymą, Lietuva labai greitai ėmėsi priemonių, kurios mus vedė link 2 proc. karinių išlaidų nuo BVP tikslo. Iki tol, aš prisimenu, buvo laikai, kuomet ir mes krašto gynybos tikslais skyrėme netgi mažiau negu 1 proc. BVP. Tiesiog realus gyvenimas privertė apie tai pagalvoti visu rimtumu“, – į žurnalisto klausimą, kodėl Lietuva principingai padidino krašto gynybai skiriamas lėšas, atsakė G. Nausėda.
 
Vis dėlto prezidentas pažymėjo, kad tikisi Vokietijai parodyti vienybės NATO atžvilgiu svarbą bei tai daryti Lietuvos pavyzdžiu.
 
„Kalbėdami apie Vokietijos išlaidas karinėms reikmėms, mes, be jokios abejonės, siekiame ne kažką mokyti, o tiesiog pabrėžti NATO solidarumo svarbą, nes NATO taip pat yra ne vien teisės, bet NATO yra ir pareigos, ir jas šalys narės turi prisiimti. Todėl mes, kaip niekas kitas, gerai suprantame, kad negali kažkas intervencijos atveju mūsų apginti. Mes turime taip pat patys demonstruoti didelį norą, didelį pasirengimą gintis patys, traktuoti šį klausimą visu rimtumu ir tik tada tikėtis, kad mūsų partneriai NATO taip pat visu rimtumu žvelgs į mūsų kolektyvinės gynybos klausimus“, – sakė G. Nausėda.
 
Tuo tarpu Vokietijos kanclerė A. Merkel patikino, kad šalis jau yra numačiusi didinti gynybai skirtas išlaidas.
 
„Mes siekiame 1,5 proc. ir kas žino Vokietijos padėtį, žino, kad mes tikrai turime daug ką pagerinti. (…) Tai pačių mūsų interesas, ne tik reikalavimas. Ir čia ne nuo prezidento Trumpo laikų, čia jau su prezidentu Obama mes esame susitarę ir tam įsipareigoję – turime tai pasiekti“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su G. Nausėda kalbėjo A. Merkel.
 
Pasak jos, Vokietija yra gera vieta JAV karių dislokavimui.
 
„Aš manau, Vokietija yra gera dislokavimo vieta. JAV kariams taip pat čia yra daug kas padaryta ir vyksta draugiški, bičiuliški pokalbiai su amerikiečių kariais. Yra daug gerų priežasčių dislokuoti dalinius Vokietijoje“, – sakė A. Merkel.
 
ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja NATO šalių vykdyti finansinius įsipareigojimus krašto gynybos srityje. Jis taip pat buvo pagrasinęs, jog Vokietijai nedidinant gynybos išlaidų, JAV išves savo karius iš šalies ir perkels juos į Lenkiją, kuri įsipareigojimus vykdo.
 
Vokietijoje yra dislokuota daugiausiai amerikiečių karių Europoje. Po Japonijos tai antra didžiausia JAV pajėgų bazė užsienyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.15; 09:30

Jaunoji klimato aktyvistė Greta Thunberg per savo kelionę į JAV nenori eikvoti laiko susitikimui su prezidentu Donaldu Trumpu. „Jei jis nesiruošia klausytis mokslo ir ekspertų, tai kaip aš jį galiu įtikinti? Kaip tai gali pavykti kam nors iš mūsų judėjimo?“ – klausė 16-metė švedė interviu Šveicarijos visuomeniniam transliuotojui RTS.
 
„Todėl aš nešvaistysiu savo laiko susitikimui su Donaldu Trumpu“, – pareiškė G. Thunberg atsakydama į klausimą, ką ji pasakytų JAV prezidentui per susitikimą. Vietoj to ji esą per savo kelionę mėgins įtikinti gyventojus daryti didesnį spaudimą D. Trumpui.
 
16-metė aktyvistė ketina jachta kirsti Atlantą ir tada vykti į JAV bei Čilę. Niujorke ji dalyvaus JT klimato viršūnių konferencijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.10; 03:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė suprantąs Turkijos sprendimą įsigyti rusišką oro erdvės gynybos sistemą S-400. Anot D. Trumpo, jo santykiai su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu yra „labai geri“, o situacija labai sudėtinga.
 
Turkija buvo „priversta“ įsigyti rusišką sistemą, nes pirmtakė demokratų vyriausybė nepardavė jai amerikietiškos „Patriot“ sistemos, sakė D. Trumpas antradienį žurnalistams. Taip jis pakartojo Turkijos vyriausybės argumentą.
 
Prieš tai paskirtasis JAV gynybos sekretorius Markas Esperas „neteisingu ir nuviliančiu“ pavadino Turkijos sprendimą įsigyti S-400. Per klausymus JAV Kongrese jis pabrėžė, kad vyriausybė Ankaroje negali turėti abiejų sistemų.
 
Rusiškos sistemos pirkimas jau daug mėnesių kelia ginčus tarp JAV ir Turkijos. Sistemos komponentai pradėti tiekti penktadienį. Vašingtonas baiminasi, kad Rusija per sistemos radarą gali sužinoti duomenis apie naujojo JAV naikintuvo F-35 pajėgumus. Turkija yra F-35 gamybos partnerė, ji ketina įsigyti apie 100 naikintuvų. Pentagonas grasina liepos pabaigoje išmesti Turkiją iš F-35 programos.
 
D. Trumpas per kabineto posėdį sakė, kad Turkijai dabar uždrausta įsigyti naikintuvus – dėl to „Lockheed Martin“ ginkluotės koncernas „nėra labai laimingas“.
 
„Mes turime situaciją, kai Turkija mums buvo labai gera, labai gera. Ir mes dabar Turkijai sakome, kad jai, kadangi ji buvo priversta įsigyti kitą raketų sistemą, neparduosime „F-35“ naikintuvų“, – kalbėjo D. Trumpas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.17; 02:00
 

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį atsikirto Didžiosios Britanijos ambasadoriui JAV Kimui Darrochui, o Didžioji Britanija pradėjo tyrimą dėl nutekintų diplomatinių pranešimų, kuriuose K.Darrochas apibūdina JAV prezidentą ir Baltųjų rūmų komandą kaip neišmintingus ir išimtinai nepajėgius.
 
„Mes iš tiesų nemanome, jog ši administracija galėtų tapti kur kas normalesnė, mažiau neveiksminga, mažiau neprognozuojama, mažiau susiskaldžiusi, mažiau diplomatiškai nerangi ir neišmananti“, – kaip dokumentuose matyti, parašė ambasadorius viename iš pranešimų užsienio reikalų ministerijai.
 
D. Trumpas sekmadienį paskelbė, kad ambasadorius K. Darrochas niekada nesugebėjo tinkamai tarnauti Didžiajai Britanijai, o D. Trumpo administracija ir pats prezidentas esą niekada per daug nemėgo šio Didžiosios Britanijos diplomato.
 
„The Mail on Sunday“ sekmadienį pranešė, jog į Didžiąją Britaniją siųstuose slaptuose dokumentuose ir informaciniuose pranešimuose matyti atviras ambasadoriaus nepasitikėjimas D. Trumpo sugebėjimais. Ambasadorius rašė, kad D. Trumpo administracija gali sudegti ir gėdingai pasibaigti.
 
Dokumente D. Trumpas taip pat apibūdinamas kaip savimi nepasitikintis ir nekompetentingas.
 
Paklaustas apie nutekėjusių dokumentų incidentą D. Trumpas JAV reporteriams teigė, esą ambasadoriui nepavyko tinkamai atlikti tarnybos ir tarnauti Didžiajai Britanijai. „Mes nesame labai dideli šio žmogaus gerbėjai. Taigi ambasadoriaus komentarą man nėra sunku suprasti, taip pat dėl to aš galiu sakyti apie jį ką tik tinkamas“.
 
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija dėl dokumentų nutekėjimo žada vykdyti oficialų tyrimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 01:00