Amerikos žvalgyba

Šiek tiek daugiau nei prieš metus JAV žvalgybos agentūros parengė įslaptintą dokumentą, kuriame teigiama, kad Rusijos vyriausybė 2020 m. prezidento rinkimuose palaiko prezidentą Trumpą, o išvada atitinka jų sutarimą, kad Kremlius bandė padėti Trumpui laimėti rinkimus ir 2016 metais.

Nacionalinės žvalgybos direktoriaus buvo paprašyta pakeisti šį vertinimą, tačiau jis nesutiko, ir netrukus Trump pareiškė, kad direktorius atsistatydina, pranešė „The New York Times”. Netrukus po to, kai naujasis direktorius pasirodė, naujasis žvalgybos pareigūnas iš dalies pakeitė dokumentą, minkštindamas teiginį, esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas norėjo, kad Trump laimėtų, teigiama straipsnyje paskelbtame šeštadienį žurnale “The New York Times “.

Šis tyrimas apima informaciją, kuri anksčiau nebuvo skelbta, ji susijusi su pareigūnų abejonėmis JAV žvalgybos agentūrų duomenimis Trump administracijoje, aprašoma, kaip jie bando informuoti prezidentą nesukeliant jo pykčio ir susirūpinimą ar dėl to nepraras savo darbo vietos“, rašė laikraštis, pridurdamas, kad tyrimo autorius, reporteris Robert Draper, kalbėjo su 40-čia dabartinių ir buvusių žvalgybos pareigūnų ir įstatymų leidėjais bei kongreso darbuotojais. (…)

Preliminarus praėjusiais metais parengto įslaptinto dokumento projektas „Nacionalinis žvalgybos vertinimas“ nagrinėjo chronišką „liguistą problemą“ tarp žvalgybos pareigūnų ir Baltųjų rūmų. Be kitų dalykų, ataskaitoje buvo nagrinėjami Rusijos bandymai daryti įtaką JAV rinkimams 2020 m. ir 2024 m., pasak kelių pareigūnų, kurie jį peržiūrėjo. „Pagrindinis sprendimas“ dokumente buvo tas, kad per 2020 m. rinkimus Rusija teikia pirmenybę esančiajam prezidentui. Norėdami išsklaidyti bet kokią prielaidą, kad Vladimiro Putino susidomėjimas Trump perrinkimu yra atšalęs, ši išvada yra pagrįsta informacija iš labai slapto užsienietiško šaltinio, ir bet kuris, perskaitęs ataskaitą, pavadintų ją“ 100 proc. patikima“, rašoma straipsnyje. Analitikai, naudodamiesi žvalgybos duomenimis, taip pat nurodė, kad Rusija dirbo remiant senatorių Sen Bernie Sanders, kuris tuo metu kandidatavo nuo demokratų partijos į prezidento postą.

Karikatūra: vis dar nežinome, kaip Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus

Veteranas, nacionalinės žvalgybos pareigūnas paaiškino savo kolegoms, pagal įrašus, kuriuos padarė vienas iš proceso dalyvių, jog tai neatspindi senatoriaus Sanders pranašumo, bet buvo bandymas „susilpninti šią partiją ir galiausiai padėti dabartiniam JAV prezidentui“, skelbiama publikacijoje. Vėliau, tuomečiam JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriui Dan Coates buvo pasiūlyta pakeisti ataskaitą. Coates, kuris priminė, kad prašymas būtas nuo JAV administracijos pareigūno, todėl atsisakė. Liepos 28 d. Trump paskelbė, kad Coates paskutinė diena biure bus rugpjūčio 15 d., daugiau nei mėnesį anksčiau nei buvo planuota atsistatydinti.

Rugsėjo mėnesį buvo išplatinta nauja dokumento versija su pataisymais. Naujoje ataskaitoje tapo nebeaišku, ar Rusija simpatizavo dabartiniam prezidentui. Vietoj to, jis trumpai pasakė: „Rusijos lyderiai tikriausiai tiki, kad geresnių santykių su JAV tikimybė sumažės, jei JAV išrinks kitą prezidentą.“ Pokyčiai atspindėjo tai, ką leidinio autorius, Robert Draper, vadinamas „blaivios Trump eros įvykių plėtros šalininku“, kuris sunerimęs dėl kai kurių dabartinių ir buvusių pareigūnų, įstatymų leidėjų bei kongreso narių: „žvalgybos bendruomenės norą pakeisti tai, ką ji pasakyti kitaip tiesiog negali ir nenori nuliūdinti prezidento“, rašo, New York Times . (…)“

Vasario 13 d., Shelby Pearson, analitikė iš Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro, liudijo per uždarą klausymą žvalgybos komitete atstovų palatoje, kad Rusija teikia pirmenybę įsitvirtinusio prezidento laimėjimui 2020 m. rinkimuose. Dauguma respublikonų prieštaravo, tada Pearsono parodymai buvo perduoti Trumpui. Kitą dieną, vasario 14 d., jis nutraukė įprastą instruktažą apie rinkimų saugumą, pasak vieno iš susitikimo dalyvių. Jis paklausė tuometinio nacionalinės žvalgybos direktoriaus, buvusio viceadmirolo Joseph Maguire: „Ei Joe, kiek aš suprantu, jūs informavote Adamą Schiffą ir pasakėte jam, kad Rusija man palanki. Kodėl jūs tai pasakete Šifui?“ Nors Maguire bandė paaiškinti, kad tai buvo kitas pareigūnas, Trump toliau uždavinėjo klausimus ir susitikimas buvo nutrauktas.

Vasario 19 d. Maguire buvo informuotas, kad jam į štabą turėtų būti įleistas tas, kas galėtų jį pakeisti. Jį pakeitė Vokietijos ambasadorius Richard Grenell ir buvęs spaudos sekretorius ambasadorius Jungtinėse Tautose, žiniasklaidos konsultantas ir „Fox News“ komentatorius. (…)

Šaltinis: New York Times

2020.08.12; 12:30

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Senatorė Kamala Harris. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė demokratų kandidatę į viceprezidento postą Kamalą Harris. „Ji melavo, jis sakė netiesą“, – pareiškė D. Trumpas, tačiau šių savo žodžių nedetalizavo.
 
K. Harris nori didinti mokesčius, mažinti karines išlaidas, ji yra prieš gamtinių dujų gavybą hidraulinio ardymo būdu, toliau vardijo prezidentas. Visa tai yra temos, kuriomis jis mėgina mobilizuoti savo respublikonų rinkėjus.
 
Be to, D. Trumpas priekaištavo 55-erių K. Harris, kad ji per klausymus Senate buvo ypač „piktybiška“ jo kandidato į Aukščiausiąjį teismą Bretto Kavanaugho atžvilgiu. „Aš to taip greitai nepamiršiu“, – pabrėžė jis spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose.
 
B. Kavanaugho patvirtinimo procesas Senate 2018 metais buvo labai kontraversiškas, nes kelios moterys apkaltino jį seksualiniu priekabiavimu. Galiausiai jis buvo patvirtintas nežymia respublikonų balsų persvara.
 
D. Trumpas pridūrė, kad jo viceprezidentas Mike‘as Pompeo jam patinka daug labiau. Be kita ko, jį esą gerbia visos religinės grupės.
 
Demokratų kandidatas į JAV prezidento postą J. Bidenas antradienį paskelbė, kad savo kandidate į viceprezidentus renkasi juodaodę senatorę K. Harris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.12; 02:00

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas perspėjo, kad šiais metais vyksiančius prezidento rinkimus bando paveikti Kinija, Rusija, Iranas ir kitos valstybės. Apie tai informuoja BBC.
 
Išplatintame JAV kontržvalgybos direktoriaus pranešime teigiama, kad užsienio valstybės naudoja „slaptas ir atviras įtakos priemones“, skirtas rinkimų rezultatams paveikti. Dokumente taip pat sakoma, kad šios šalys „turi savų rinkimų favoritų“.
 
Kinija esą norėtų, kad „prezidentas Donaldas Trumpas, kurį Pekinas laiko neprognozuojamu, nebūtų perrinktas“, tad šalis „deda vis didesnes pastangas paveikti rinkimus“.
 
Kontržvalgybos pranešime teigiama, kad Rusija siekia „apjuodinti“ Joe Bideną ir kitus „antirusiškos aukštuomenės“ narius. Kiti su Rusija susiję veikėjai „taip pat bando sustiprinti prezidento D. Trumpo kandidatūrą socialiniuose tinkluose ir Rusijos televizijoje“.
 
Tuo metu Iranas stengiasi „pakirsti JAV demokratines institucijas“ ir D. Trumpą bei „sukiršinti šalį“ prieš rinkimus, internete skleisdamas dezinformaciją ir „antiamerikietišką turinį“. Iranas esą deda tokias pastangas, nes mano, kad antrai kadencijai perrinktas dabartinis prezidentas „toliau vykdytų JAV spaudimą Iranui ir skatintų režimo pokyčius“.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.08; 06:00

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto pagrindinę savo rinkimų kampanijos kalbą mėnesio pabaigoje pasakyti Baltuosiuose rūmuose. „Mes galvojame apie tai, – pareiškė jis trečiadienį žinių stočiai „Fox News“. – Saugumo požiūriu tai būtų paprasčiausia“. Tai būtų ir „pigiausias variantas“.
 
Rinkimų kampanijos kalba Baltuosiuose rūmuose sulaužytų tradicijas: paprastai rinkimų kampanijos renginiai čia yra tabu. Kalba, kuria kandidatas į prezidentus priima partijos nominaciją, yra vienas pagrindinių kiekvienos rinkimų kovos momentų.
 
Pradžioje planuota, kad D. Trumpas kalbą sakys rugpjūčio pabaigoje jo nominacijai skirtame Respublikonų partijos suvažiavime Šarlotėje Šiaurės Karolinos valstijoje. Tačiau kadangi tenykštis gubernatorius reikalavo dėl koronoviruso laikytis griežtų taisyklių, D. Trumpas nominavimo dalį perkėlė į Džekonsvilį Floridoje.
 
Čia sparčiai augant infekcijos skaičiams, šių planų liepos pabaigoje taip pat buvo atsisakyta. Todėl kol kas neaišku, kur D. Trumpas sakys savo nominavimo kalbą. Trečiadienį užsimindamas, kad gali kalbėti Baltuosiuose rūmuose, jis kartu pridūrė: „Jei kas nors tame matys problemą, aš galiu eiti kur nors kitur“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.06; 10:00

Pentagonas

Amerikos kariškiai neturi įrodymų, kad sprogimas Libano sostinėje buvo ataka, apie kurią anksčiau kalbėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis trimis neįvardytais šaltiniais Pentagone.
 
D. Trumpas per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose teigiamai atsakė į klausimą, ar jis mano, kad Beirute buvo surengta ataka, o ne įvyko incidentas. „Turint omenyje sprogimą, panašu į tai. Aš susitikau su kai kuriais iš mūsų puikių generolų. Atrodo, jog jie mano, kad tai buvo ataka. Tai buvo kažkokia bomba, taip“, – teigė Amerikos lyderis.
 
Pasak prezidento, Pentagone manoma, kad „tai nebuvo kažkoks gamybinis sprogimas“. „Jie (generolai) žino geriau už mane“, – pridūrė Baltųjų rūmų šeimininkas. Jis pareiškė, kad JAV siūlo Libano vyriausybei savo pagalbą.
 
Savo ruožtu šaltiniai JAV gynybos departamente teigia „nežiną, apie ką kalbėjo prezidentas“. Vienas iš jų sakė, jog jei kariškiai turėtų tokios atakos įrodymų, tai JAV vyriausybė tučtuojau imtųsi papildomų priemonių, kad apsaugotų Amerikos ginkluotąsias pajėgas ir nuosavybę regione. Tas pats šaltinis pareiškė, kad tokių nurodymų kol kas negauta.
 
Galingas sprogimas įvyko antradienį Beiruto jūrų uosto rajone, netoli Libano karinių jūrų pajėgų bazės. Sprogimo banga sudrebino Libano sostinės gyvenamuosius rajonus. Sugriuvo kelių prie uosto esančių pastatų fasadai, nukentėjo gyvenamieji namai ir biurai. Naujausiais duomenimis, sprogimo aukomis tapo mažiausiai 78 žmonės, dar 4 tūkst. buvo sužeisti. Libano sostinė paskelbta nelaimės rajonu, mieste dviem savaitėms įvedama nepaprastoji padėtis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 09:30

Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė nesuprantąs, kodėl JAV turėtų ginti Vokietiją nuo Rusijos.
 
„Vokietija moka Rusijai milijardus dolerių per metus už energiją, o mes turime saugoti Vokietiją nuo Rusijos. Apie ką čia viskas?“, – trečiadienį tviteryje rašė JAV vadovas, komentuodamas JAV sprendimą išvesti didelę dalį savo karių iš Vokietijos.
 
D. Trumpas, be kita ko, dar kartą papriekaištavo Vokietijai neskiriant pakankamai lėšų NATO kolektyvinei gynybai paremti. JAV vadovas ne kartą reikalavo, kad visos NATO narės gynybai skirtų bent 2 proc. BVP.
 
Trečiadienį JAV gynybos sekretorius Markas Esperas paskelbė, kad JAV išves iš Vokietijos 11 900 karių. Iš jų apie 6 400 bus išsiųsti namo, o maždaug 5 600 perkelti į kitas Europos šalis. JAV laikys Vokietijoje ne daugiau kaip 25 000 karių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 10:19

Venesuela apimta protestų ir neramumų. EPA – ELTA nuotr.

Amerikos prezidento Donaldo Trumpo nuomone, Jungtinės Valstijos gali pasukti Venesuelos keliu, jeigu valstybės vadovo rinkimus laimėtų buvęs JAV viceprezidentas demokratas Joe Bidenas.
 
D. Trumpas tai pareiškė interviu televizijos kanalui „Fox News“, kuris buvo parodytas sekmadienį.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
 
„Jis (Bidenas) sunaikins mūsų šalį, bet ne savo rankomis. Tai padarys radikalūs kairieji“, – sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.
 
„Tai ta pati ideologija, kuri apėmė Venesuelą, vieną turtingiausių pasaulio šalių.
 
Dabar jie neturi nei vandens, nei maisto, nei medicinos“, – konstatavo D. Trumpas.
 
Anksčiau JAV prezidentas tviteryje rašė, kad „radikalūs kairieji demokratai, visiškai kontroliuojantys Bideną“, sunaikins JAV. „Ameriką ištiks neįsivaizduojamos baisybės“, – teigė jis.
 
Kandidatas į prezidentus, demokratas Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Venesuela pastaraisiais metais patiria didžiulę ekonominę ir socialinę krizę, kurią lydi hiperinfliacija ir nacionalinės valiutos nuvertėjimas. JT duomenimis, šalį jau paliko apie 4,5 mln. žmonių, beveik 80 proc. jų yra regiono valstybėse. Tarptautinis valiutos fondas sausio pabaigoje pareiškė, kad bendras migrantų iš Venesuelos skaičius šįmet gali viršyti 6 mln.
 
59-ieji JAV prezidento rinkimai įvyks šių metų lapkričio 3 d. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.20; 10:10

Johnas Boltonas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas jaučia politinės filosofijos stygių, vienintelis jį dominantis dalykas – perrinkimas antrajai kadencijai.
 
Tokią nuomonę penktadienį paskelbtame interviu Vokietijos leidiniui „Spiegel“ išsakė buvęs Amerikos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
 
„Trumpui iš esmės trūksta politinės filosofijos“, – pareiškė jis. „Žinote, politikos komentatoriai Jungtinėse Valstijose ir Europoje vis mėgina suprasti Trumpą ar net įsigilinti į Trumpo doktriną. Pamirškite tai! Jūs galite sutaupyti laiko, nėra jokios Trumpo doktrinos“, – sakė J. Boltonas.
 
„Rytą jūs kalbatės su juo, o jau vidurdienį jis vėl gali pakeisti savo nuomonę priklausomai nuo to, iš kur pučia vėjas. Jei kas jį ir domina, tai tik perrinkimas lapkričio mėnesį“, – teigė buvęs JAV prezidento patarėjas.
Johnas Boltonas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Europa turi žiūrėti į Trumpą kaip į anomaliją. Tai, ką daro Trumpas, nėra nuosekli politika“, – pažymėjo jis.
 
Anot J. Boltono, Trumpas „palaiko geresnius santykius su autoritarinėmis asmenybėmis negu su daugelio demokratinių šalių vadovais“. Kartu jis pareiškė, jog JAV prezidentas susiduria su tam tikrais keblumais, bendraudamas su politikėmis, pavyzdžiui, su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir buvusia Didžiosios Britanijos premjere Theresa May.
 
Komentuodamas JAV ir Vokietijos nesutarimus, J. Boltonas įspėjo, kad Trumpas kol kas neatsisakė idėjos įvesti muitus vokiškiems automobiliams. „Ne. Trumpas mėgsta muitus, ir tai tas sprendimas, kurį jis gali priimti be Kongreso sutikimo“, – mano buvęs Amerikos prezidento patarėjas.
 
71 metų J. Boltonas parašė knygą „Kambarys, kur tai nutiko: Baltųjų rūmų memuarai“ (The Room Where It Happened: A White House Memoir), kurioje atskleidė politikos formavimo proceso Baltuosiuose rūmuose detales.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.18; 10:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar prieš rinkimus Amerikoje, įvyksiančius šių metų lapkritį. Tai trečiadienį pranešė Didžiosios Britanijos laikraštis “The Times“.
 
Tiesa, leidinys nenurodo informacijos šaltinio ir nepateikia citatų savo tvirtinimams pagrįsti.
 
Pasak publikacijos autorių, labiausiai tikėtina tokio susitikimo data yra rugsėjo 15 d., kai Niujorke vyks Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija.
 
Be to, straipsnyje teigiama, kad liepos 13 d. telefonu kalbėdamasis su Rusijos URM vadovu Sergejumi Lavrovu JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo patvirtino D. Trumpo norą surengti tokį susitikimą.
 
Oficialių pranešimų apie galimą D. Trumpo ir V. Putino susitikimą JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose nei JAV, nei Rusija kol kas neskelbia.
 
Pastarąjį kartą D. Trumpas ir V. Putinas asmeniškai bendravo daugiau kaip prieš metus G20 viršūnių susitikime Osakoje (Japonija). Tada JAV ir Rusijos vadovų pokalbis truko 1 val. 20 min.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16

JAV Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad amerikiečių teisėsauga turi teisę susipažinti su prezidento Donaldo Trumpo finansiniais dokumentais. Prezidentas esą neturi absoliutaus imuniteto.
 
Dabar priimtas Aukščiausiojo teismo sprendimas susijęs su keliais procesais. Niujorko prokuroras Cyrusas Vance‘as, be kita ko, reikalauja D. Trumpo mokesčių deklaracijų nuo 2011 metų. To priežastis – tyrimas dėl tariamų „pinigų už tylą“ pornografijos žvaigždei Stormy Daniels, kuri tikina prieš daug metų turėjusi artimus santykius su prezidentu. Teismo sprendimu, prokuratūra dabar turės galimybę susipažinti su dokumentais.
 
Be to, keli Kongreso komitetai reikalauja D. Trumpo finansinių dokumentų iš bankų „Deutschen Bank“, „Bank Capital One“ ir buhalterinės įmonės „Mazars“. Komitetai, be kita ko, tiria buvusius D. Trumpo verslo ryšius su Rusija ir nori ieškoti galimo interesų konflikto. Tačiau Kongresas, teismo sprendimu, kol kas prieigos prie dokumentų neturės.
 
Aukščiausiojo teismo sprendimai likus keturiems mėnesiams iki prezidento rinkimų turi potencialiai didelę politinę sprogstamąją galią.
D. Trumpas jau seniai mėgina užkirsti kelią savo finansinių ir mokestinių dokumentų paviešinimui. Dėl to kritikai spėja, kad buvęs verslininkas turi ką slėpti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.10; 07:44

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį siūlydamas įtvirtinti strateginę partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) gynybos srityje bei siekti Lietuvos kaip pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso.
 
Lietuvai labai svarbus kuo didesnis JAV karinių pajėgų buvimas regione, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę. Tai ne tik Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo ir apginamumo veiksnys. Strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų atgrasymą bei Lietuvos saugumą.
 
„Todėl reikia aktyviai remti JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir siekti išnaudoti JAV karių „pergrupavimo“ Europoje momentą. JAV karių išvedimo iš Vokietijos nereikia vadinti „NATO silpninimu“ ar „JAV įsipareigojimų Europoje mažėjimu“, o akcentuoti, kad tai galimybė JAV dalį pajėgų perkelti arčiau rytinio flango, taip stiprinant visos Europos saugumą. Taip pat nedelsti įgyvendinti pažadus dėl sąjungininkų karių mokymosi ir treniravimosi sąlygų gerinimo Lietuvoje. Jei nebus tinkamai paruoštos infrastruktūros, pavyzdžiui, išplėstų poligonų, nerealu tikėtis nuolatinio JAV karių dislokavimo“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Pasak Seimo nario, siekiant šio tikslo būtina: Lietuva turi gynybai skirti didžiausią BVP dalį regione; aktyviau prisidėti prie JAV vykdomų tarptautinių operacijų, didinant siunčiamų karių skaičių; strateginius gynybos įsigijimus plėtoti bendradarbiaujant su JAV; kur reikia remti JAV poziciją saugumo bei gynybos klausimais, užtikrinti, kad 5G ryšio infrastruktūra Lietuvoje būtų plėtojama dalyvaujant tik europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems gamintojams, sudarant sąlygas ateityje netrukdomai keistis gynybine informacija su JAV.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Šiemet atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė tendenciją, kad mažėja vienos svarbiausių Lietuvos partnerių ir NATO sąjungininkių – JAV – draugiškumo vertinimas. Nors 74 proc. šalies gyventojų JAV vertina kaip draugišką valstybę, lyginant su prieš ketverius metus atlikta analogiška apklausa, šis rodiklis buvo 12 proc. didesnis.
 
Ši draugiškumo vertinimo tendencija atsiliepė gyventojų vertinimams apie grėsmę Lietuvai keliančias valstybes. Nors pastaruosius ketverius metus daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų tarp tokių valstybių išskiria Rusiją, tačiau reikšmingai paaugo JAV rodiklis – 22 proc. Lietuvos gyventojų šią šalį laiko grėsme, kai 2016 m. JAV grėsme laikė tik 7 proc.
 
„Tokie JAV vertinimo pokyčiai gali būti sietini su Lietuvos žmonių neigiamu požiūriu į šios šalies prezidentą Donaldą Trumpą. Tam įtakos turi ir tai, kad JAV permąsto savo vaidmenį globalių problemų sprendime, didesnį dėmesį kreipia į Kiniją, kurios auganti galia pasaulyje kelia naujų iššūkių, o į Europą pradėjo žiūrėti kaip į atskiras valstybes, bet ne kaip į bendrą regioną“, – teigė L. Kasčiūnas.
 
Be to, kad transatlantinio ryšio silpnėjimą lemia nepakankamas sąjungininkų Europoje gynybos finansavimas ir nepakankamas naštos pasidalijimas, pasigirstančios idėjos kurti autonomiškai nuo JAV veikiančias Europos gynybos pajėgas, skirtingos JAV ir didžiųjų Vakarų Europos valstybių strateginės kultūros.
 
„Iš tiesų Kinija ir Artimieji Rytai artimiausiu metu išliks JAV užsienio ir saugumo politikos strategų dėmesio centre. Ir būtent Europos šalių požiūris į Kiniją, jos investicijas ir iš to kylančias rizikas, bus svarbus veiksnys JAV vertinant savo sąjungininkų ir partnerių patikimumą. Tai yra iššūkis, bet kartu ir galimybė, kuria Lietuva gali pasinaudoti“, – sakė NSGK pirmininko pavaduotojas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.08; 13:57

Kristupo Kolumbo skulptūra Bostone. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įstatyminį potvarkį įkurti „Nacionalinį Amerikos didvyrių sodą“, kad nuo vandalų būtų apginti JAV nusipelniusių žmonių paminklai, praneša BBC.
 
Sudarytai darbo grupei nurodyta per 60 dienų parengti planą ir numatyti vietą, kur būtų įrengtas parkas. Prezidentas prašo, kad statulos „nebūtų abstrakčios ar modernistinės“.
 
Protestuotojai pastaruoju metu ėmė naikinti iškilių JAV asmenybių paminklus po to, kai suėmimo metu mirė juodaodis vyras George‘as Floyd‘as. Ypač taikomasi į paminklus, skirtus vergų turėjusiems Amerikos Valstijų Konfederacijos atstovams.
Tadas Kosciuška. Paminklas Milvokyje
 
Gindamas konfederatų simbolius, D. Trumpas priminė, kad jie taip pat yra valstybės istorijos dalis.
 
Sakydamas kalbą prie Rašmoro kalno Nepriklausomybės dienos proga, JAV prezidentas pasmerkė paminklus griaunančius protestuotojus prieš rasizmą. Jis sakė, kad Amerikos paveldui gresia pavojus, ir ragino žmones būti patriotais.
 
Prezidento pasirašytame dokumente nurodoma, kad sodas netoli vieno iš miestų turėtų būti atidarytas 2026 m. liepos 4 d. Valstijos ir pilietinės organizacijos raginamos šiam tikslui perduoti paminklus.
 
Istorinių asmenybių, kurios būtų įamžintos, sąrašas veikiausiai bus kontraversiškas. Tarp pasiūlymų minimi JAV įkūrėjai George‘as Washington‘as ir Thomas Jefferson‘as, taip pat pasienio gyventojas Davy Crockett‘as, evangelikų pamokslininkas Billy Graham‘as, prezidentas Ronald‘as Reagan‘as ir Antrojo pasaulinio karo didvyriai Douglas‘as MacArthur‘as ir George‘as Patton‘as.
 
Sode taip pat turėtų iškilti paminklai kovotojams už vergovės panaikinimą Harriet‘ai Tubman ir žmogaus teisių aktyvistui Martin‘ui Luther‘iui King‘ui.
Bostone nuspręsta demontuoti paminklą prezidentui A. Lincolnui. EPA-ELTA nuotr.
 
Be to, į sąrašą D. Trumpas siūlo įtraukti ne JAV piliečius, kurie svariai prisidėjo prie šalies nepriklausomybės, raidos ir atradimų. Taigi sode turėtų atsirasti paminklai Kristupui Kolumbui, Junipero‘ui Serra‘i ir markizui de Lafayette’ui.
 
Sąraše nėra tenykščių Amerikos gyventojų, Meksikos ar Pietų Amerikos atstovų. Jame taip pat nėra demokratų prezidentų, nors yra respublikonų.
 
Dienraščio „The Washington Post“ kalbinti istorikai sukritikavo D. Trumpo sumanymą. James‘as Grossman‘as, Amerikos istorijos asociacijos (AHA) vykdomasis direktorius, sakė, kad istorinių asmenybių pasirinkimas „svyruoja nuo keisto iki veikiausiai netinkamo ir net provokuojamo“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.05; 15:27

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per Nepriklausomybės dienai skirtą ceremoniją prie Rašmoro Kalno nacionalinio paminklo pabrėžė savo šalies pranašumą. JAV yra „teisingiausia ir ypatingiausia šalis, kada nors egzistavusi Žemėje“, pareiškė jis penktadienio vakarą – jo kalbos klausėsi tūkstančiai žmonių.
 
Uoloje Pietų Dakotos valstijoje iškalti keturių iškiliausių buvusių JAV prezidentų – George‘o Washingtono, Thomo Jeffersono, Theodore‘o Roosevelto ir Abrahamp Lincolno – profiliai. Pasiklausyti D. Trumpo kalbos ir išvysti fejerverko susirinko daugybė žmonių – tik nedaugelis jų buvo su kaukėmis.
 
JAV Nepriklausomybės dieną mini liepos 4-ąją. Per renginį prie monumento Nepriklausomybės dienos išvakarėse neapsieita be rinkimų kampanijos elementų. „Dar ketverius metus“, – šaukė D. Trumpo šalininkai, turėdami omenyje galimą jo perrinkimą lapkričio 3 dieną vyksiančiuose rinkimuose. Tiesa, apklausose jo šansai prasti – be kita ko, dėl koronaviruso krizės.
 
Pandemija JAV vis labiau plinta. Prieš D. Trumpui su žmona Melania atvykstant prie Rašmoro Kalno paminklo, Johhnso Hopkinso universitetas paskelbė apie naują viruso paros rekordą – 57 683 naujus atvejus. Iš viso virusas jau patvirtintas 2,79 mln. amerikiečių. Mirčių padaugėjo 728 iki 129 405.
 
Kontroversijas JAV šiuo metu kelia ir rasizmo bei vergovės palikimo klausimas. Turėdamas omenyje asmenybių, kurios dėl savo paramos vergovei vertinamos prieštaringai, statulų griovimą, D. Trumpas prie Rašmoro Kalno paminklo kritikavo „kampaniją, kurios tikslas yra ištrinti mūsų istoriją, apjuodinti mūsų didvyrius, sunaikinti mūsų vertybes ir daryti įtaką mūsų vaikams“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.04; 10:51

Teksaso policija. EPA-ELTA nuotr.

JAV vidaus saugumo departamentas ketina liepos 4-ąją, Nepriklausomybės dieną, nusiųsti specialiuosius būrius saugoti paminklų nuo vandalų. Tai trečiadienį pranešė laikinasis žinybos vadovas Chadas Wolfas.
 
„Artėjant liepos 4-ajai aš daviau nurodymą iš anksto komandiruoti greitojo dislokavimo grupes, kad visoje šalyje per Nepriklausomybės šventę būtų apsaugoti monumentai ir statulos“, – sakė pareigūnas.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas birželio 26 d. pasirašė potvarkį dėl paminklų apsaugos, numatantį griežtas laisvės atėmimo bausmes vandalams.
 
Masinės riaušės ir protesto akcijos prieš rasinę nelygybę ir policijos savavaliavimą kilo daugelyje šalies valstijų po policijos sulaikyto afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje. Protestuotojai taip pat ėmė griauti paminklus įvairioms istorinėms asmenybėms, tarp jų – Amerikos atradėju laikomam Kristupui Kolumbui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 02:00

Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.

Iranas išdavė JAV prezidento Donaldo Trumpo ir dar 35 asmenų arešto orderius dėl generolo Qassemo Soleimanio nužudymo ir paprašė Interpolo pagalbos sulaikant kaltinamuosius, pirmadienį paskelbė Teherano prokuroras Ali Alqasimehras, pranešė naujienų agentūra „Fars“.
 
Irano revoliucinės gvardijos Kudso pajėgų vadą Q. Soleimanį JAV pajėgos nukovė sausio 3 d. įvykdyto antskrydžio Irake metu. Vašingtonas kaltino Q. Soleimanį organizavus Iranui palankių kovotojų išpuolius prieš JAV pajėgas regione, rašo „Reuters“.
Tūkstančiai iraniečių gedėjo per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.
 
Irano atstovas A. Alqasimehras teigė, kad arešto orderis išduotas kaltinant nužudymu ir teroristiniais veiksmais. Jo teigimu, Iranas paprašė, kad Interpolas išduotų „raudonąjį pranešimą“ – tarptautinį arešto orderį – D. Trumpui ir kitiems asmenims, kuriuos Iranas kaltina nužudžius Q. Soleimanį.
 
A. Alqasimehras sakė, kad į asmenų, kuriems išduoti arešto orderiai, yra įtraukti JAV karinių pajėgų ir civiliai pareigūnai, tačiau daugiau informacijos Irano atstovas neatskleidė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.30; 00:30

D. Trumpas po susitikimo su A. Duda paskelbė apie sprendimą perkelti dalį JAV karių iš Vokietijos į Lenkiją. EPA-ELTA nuotr.

Susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ketina perkelti dalį Vokietijoje dislokuotų karių į Lenkiją.
 
Prezidentų susitikimas vyko likus vos keturioms dienoms iki Lenkijos prezidento rinkimų.
 
„Mažinsime savo pajėgas Vokietijoje“ nuo 52 000 iki 25 000 karių, po susitikimo su A. Duda Ovaliniame kabinete sakė D. Trumpas.
 
„Dalis jų sugrįš namo, o dalis keliaus į kitas vietas. Lenkija bus viena iš tų kitų vietų“, – teigė D. Trumpas.
 
A. Duda tai pavadino „labai protingu sprendimu“ ir tikino paprašęs D. Trumpas nepatraukti JAV karių iš Europos, nes „Europos saugumas man labai svarbus“.
 
Paklaustas, kokią žinią pajėgų perdislokavimas siunčia Rusijai, D. Trumpas atsakė: „Manau, kad tai siunčia labai stiprų signalą.“
 
Sekmadienį Lenkijoje vyks prezidento rinkimai, kuriuose antrosios kadencijos siekia ir A. Duda. Susitikimo su D. Trumpu laiką A. Dudos oponentai kritikavo kaip bandymą sulaukti rinkėjų simpatijų.
 
Pats D. Trumpas gyrė A. Dudą. Tai buvo pirmasis D. Trumpo susitikimas gyvai su užsienio valstybės lyderiu nuo COVID-19 pandemijos, nusinešusios beveik 122 tūkst. amerikiečių gyvybes, pradžios.
 
„Prezidentui A. Dudai Lenkijoje sekasi labai gerai. Jis puikiai tvarkosi“, – sakė D. Trumpas.
 
Reaguodamas į kritiką dėl pasirinkto susitikimo laiko, D. Trumpas teigė: „Lenkijos žmonės apie jį galvoja puikiai. Nemanau, kad jam reikia mano pagalbos.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.25; 08:17

Johnas Boltonas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais buvo pasiruošęs pasitraukti iš NATO, naujoje savo knygoje teigia buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
 
JAV vadovas piktinosi, kad NATO narės skiria nepakankamai lėšų gynybai, ypač Vokietija, kuriai dar toli iki NATO narių užsibrėžto tikslo skirti gynybai 2 proc. BVP.
 
D. Trumpas taip pat piktinosi Berlyno parama „Nord Stream 2“ dujotiekiui. Pasak J. Boltono, JAV prezidentas kėlė klausimus, kodėl Vašingtonas dislokuoja karius, siekdamas atgrasyti Maskvą, kai Europa tuo metu gilina energetinius ryšius su Rusija.
 
J. Boltonas teigia, kad prieš NATO viršūnių susitikimą 2018-ųjų liepą prezidentas labai rimtai svarstė idėją pasitraukti iš NATO, o per viršūnių susitikimą ketino pagrasinti Aljanso narių lyderiams, kad JAV pasitrauks iš Aljanso, jei jie toliau rems „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą ir neįsipareigos padidinti išlaidų gynybai.
 
„Mes labai gerbiame NATO, bet su mumis elgiasi nesąžiningai. Iki sausio 1 d. visos narės privalo įsipareigoti skirti 2 proc. BVP ir mes dovanosime įsiskolinimus arba pasitrauksime ir neginsime tų, kurie to nepadarė“, – JAV prezidentas sakė J. Boltonui.
 
Kaip teigia J. Boltonas, jis kartu su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo galiausiai įtikino D. Trumpą nepateikti tokių grasinimų per viršūnių susitikimą, o paraginti NATO nares didinti savo išlaidas gynybai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.24; 09:34

Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas Seime. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, sureagavo į abejones, keliamas dėl Konstitucinio Teismo savarankiškumo ir darbo, – pasak šalies vadovo, tokiais veiksmais valstybė yra neatsakingai stumiama į konstitucinę krizę.

G. Nausėda kalboje taip pat pažymėjo, kad būtina užtikrinti teisėjų etikos standartų laikymąsi ir neleisti politizuoti teisingumo sistemos.

„Gerovės valstybė neįmanoma be teisingumo, tačiau inercijos šioje srityje yra bene daugiausiai. Žmonių pasitikėjimas teismais tebėra siekiamybė, kuriai įgyvendinti nėra staigiai veikiančių receptų. Teismų sistema dar neatsigavo po teisėjų korupcijos skandalo, kurio pėdsakus žmonių atmintyje ištrins tik sąžiningų ir ištikimų savo priesaikai teisėjų ilgametis darbas“, – kreipdamasis į Seimo narius sakė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, jo nepakantumas teisėjo vardą pažeminusiems teisėjams liks, vis dėlto, pabrėžė G. Nausėda, to neužtenka, nes atsakomybę turi prisiimti ir teismų vadovai.

„Ypač svarbi teismų savivaldos ir bendrai visos teismų bendruomenės netolerancija etikos standartų neatitinkančiam bendruomenės narių elgesiui. Tik nuosekliai įgyvendindama savo įgaliojimus teismų savivalda prisidės prie teisėjų etikos standartų laikymosi. Atsakomybė už tai tenka ir teismų vadovams“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.

XXX

Prezidentas tikino, kad jis toliau sieks užkirsti kelią „vis pasikartojantiems bandymams politizuoti teisingumo sistemą, paversti teismus politinių interesų įnagiais ar įkaitais“. Kartu šalies vadovas akcentavo, kad ne viena valdžios institucija vis dar neturi nuolatinio vadovo.

„Ne paslaptis, kad šiandien ne viena valdžios įstaiga neturi nuolatinio vadovo. Užstrigo kai kurių kertinių teisinės sistemos institucijų atsinaujinimas, įskaitant ir tas, į kurias kandidatus teikia prezidentas. Mane vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau nesitaikstysiu su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet matau geresnių kandidatų“, – pabrėžė G. Nausėda.

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Prezidento teigimu, aistros dėl Konstitucinio Teismo stumia valstybę į konstitucinę krizę.

„Pastaruoju metu bandoma kelti daug aistrų dėl Konstitucinio Teismo. Sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga. Visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis augs, jeigu jos veiks pagal suteiktus įgaliojimus. Jeigu valstybės institucijų darbas bus nukreiptas į pasitikėjimo valdžia stiprinimą, o ne viena kitos menkinimą“, – pridūrė G. Nausėda.

Kaip ELTA rašė anksčiau, valdantieji antradienį pranešė apie kreipimąsi į šalies vadovą Gitaną Nausėdą, atkreipdami dėmesį, kad, jų nuomone, pasikeitus Konstitucinio Teismo (KT) įstatymui, teismo pirmininko Dainiaus Žalimo įgaliojimai „negalėjo būti pratęsti“. Kiek anksčiau iš valdančiųjų pusės buvo suabejota ir Konstitucinio Teismo savarankiškumu. Tokias valdančiųjų pozicijas sukritikavo tiek pats Konstitucinis teismas, tiek Prezidentūra, tiek ekspertai bei Seimo opozicija.

XXX

Prezidentas Gitanas Nausėda savo pirmame metiniame pranešime Seime, kalbėdamas apie Lietuvos ateitį, pabrėžė, kad šaliai bus svarbios ne tik teisingos investicijos, bet ir švietimo sistemos pertvarka.

„Krizei pasibaigus privalėsime grįžti prie gyvenimo pagal pajamas. Telksime pastangas, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų teisingesnė ir neaptarnautų konkrečių interesų grupių arba net asmenų reikmių. Tačiau net ir teisingiausia mokesčių sistema neužtikrins žmonėms oraus gyvenimo, kol bendro gėrio kūrimui skirti pinigai bus išparceliuojami ir iššvaistomi, o ne investuojami į ateitį.

Todėl mano prioritetas yra skaidrūs viešieji pirkimai ir korupcijos pažabojimas. Sėkmės atveju sutaupytume lėšas, kurias galėtume skirti sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms ir kitoms socialinėms reikmėms. Mes pateikėme svarstyti Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų projektus ir tai yra tik pradžia“, – Seime kalbėjo G. Nausėda.

„Visuomenę piktina pastaruoju metu padažnėję korupcijos skandalai, tačiau tai yra neišvengiamas ligos gydymo etapas. Neatvėrus pūlinio neįmanoma pašalinti infekcijos“, – pridūrė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva artimoje ateityje turės galimybę pritraukti investicijas, kurios pakeistų šalies veidą.

Už dolerius galima viską nupirkti?

„Esame patikrinti pandemijos. Situacija mums strategiškai palanki – atsiveria milžiniški finansiniai ištekliai, kuriuos suteikia Europos Sąjungos daugiametė finansinė perspektyva ir gaivinimo fondas. Europa permąsto pandemijos krizės pamokas ir yra pasirengusi kokybiniam atsinaujinimui.

Artimiausius šešerius septynerius metus Lietuva turi unikalią galimybę kryptingomis investicijomis iš esmės pakeisti savo veidą. Ne papudruoti, o pakeisti. Tai ne tik ambicija, tai ir išgyvenimo konkurencinėje kovoje klausimas.

Kad galime, įrodėme pandemijos mėnesiais, kuomet XXI a. iššūkiams pribrendusios ir patriotizmo kupinos Lietuvos įmonės per itin trumpą laiką persiorientavo gaminti tai, kas būtina žmogaus gyvybei išsaugoti. Tai ne tik pakėlė jų pasitikėjimą savo jėgomis, bet ir iš esmės sustiprino pozicijas vietos ir pasaulio rinkose. Jų pavyzdys galėtų tapti įkvėpimo šaltiniu visam verslui“, – kalbėjo šalies vadovas.

XXX

Prezidentas pasisakė neigiamai vertinantis švietimo sistemą Lietuvoje.

„Blogai vertinu amžinas sistemos reformas, darbo imitavimą, negebėjimą optimizuoti mokyklų tinklo, atnaujinti mokymo programų turinį, pinigų nutekėjimą pro šalį. Nacionalinis švietimo susitarimas yra partijų skola Lietuvai. Ji gali būti atiduota jau artimoje ateityje. Trūksta tik vieno dalyko – partijų ryžto padaryti darbą iki galo“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė sieksiantis, kad būtų įsteigta vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybė ir sukurtas už mokslą ir inovacijas atsakingų atstovų valstybės institucijose tinklas.

„Manau, kad būtina įgyvendinti mokslo ir inovacijų srities institucijų pertvarką, konsoliduojant jų veiklą. Apie tai byloja toliau už mus pažengusių šalių patirtis. Šiandien mes visi esame atsakingi už tai, kokiais žmonėmis užaugs mūsų vaikai. Privalome suvokti, kad kultūra kuria didžiulę ekonominę ir humaniškąją vertę, yra visuomenės turtas, emocinės ir socialinės gerovės šaltinis, ji užtikrina Lietuvos įvaizdžio sklaidą pasaulyje“, – sakė G. Nausėda.

Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.

„Todėl kultūros puoselėjimas yra viena geriausių investicijų kuriant savimi pasitikinčią valstybę“, – pridūrė prezidentas.

„Deja, pandemijos krizė atskleidė, kad šiomis investicijomis ne tik ugdome, bet ir supriešiname kultūrą. Valstybinės ir savivaldos kultūros įstaigos prieš nevyriausybinį kultūros sektorių ir komercines kūrybines industrijas, kultūros infrastruktūra prieš turinį, statybininkų kranai ir plaktukai prieš užgimstančius šiuolaikinius kultūrinės raiškos būdus. Privalome suvokti, kad mūsų kultūra įdomi tiek, kiek ji yra daugialypė, savita ir laisva“, – tęsė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, Lietuva nepajudės iš vietos, jei toliau bus vadovaujamasi „pono ir baudžiauninko santykiais“.

„Šiandien mes esame atsakingi už tai, ar turėsime tolygiai augančią Lietuvą. Kiekvieną mėnesį vykstu dirbti į kitą šalies regioną, tačiau visur girdžiu pasikartojančias problemas: regionų politika neveikia, dialogas su centrine valdžia silpnas, centrinės valdžios nepasitikėjimas savivalda aukštas.

Mes nepajudėsime iš vietos, jei toliau vadovausimės pono ir baudžiauninko santykiais. Mūsų siūlomuose įstatymų projektuose atveriamos galimybės savivaldos institucijoms savarankiškai spręsti dėl taikomų viešųjų pirkimų organizavimo bei korupcijos prevencijos priemonių“, – kalbėjo G. Nausėda.

XXX

Prezidentas Gitanas Nausėda, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, atkreipė dėmesį, kad užsienio politikoje didelę svarbą jis teikia ryšiams su kaimynais, transatlantiniais sąjungininkais bei aktyviam Lietuvos vaidmeniui kuriant ambicingesnę Europos Sąjungą, skatinant Rytų partnerystės procesą.

Kalbėdamas apie santykius su kaimynais, prezidentas pasidžiaugė, kad santykiai su Lenkija grįžo į glaudaus bendradarbiavimo lygmenį.

„Santykiai su Lenkija grįžo į strateginį glaudaus bendradarbiavimo lygmenį“, – sakė šalies vadovas.

Lietuvos ir Lenkijos vėliavos. LR kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidentas taip pat teigė, kad Baltijos šalys dabar turi puikią progą pasitikrinti, ar tvirta draugystė apsiriboja vien šventinėmis deklaracijomis, ar atlaiko ir ekonominio bei finansinio solidarumo svorį.

„Ieškoti baltiškojo sutarimo mus įpareigoja ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektas, kuris pakels mūsų energetikos sistemų saugumą ir nepriklausomybę į kokybiškai naują lygį“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda pabrėžė, kad atnaujintame dialoge su Baltarusija svarbu neperžengti nubrėžtų raudonų linijų.

„Atnaujinome dialogą su kaimyne Baltarusija, neperžengdami mūsų visų kartu nubrėžtų raudonų linijų branduolinės energetikos ir žmogaus teisių klausimais. Baltarusijos suverenitetas yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesas“, – teigė prezidentas.

XXX

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Rusija vis dar bando perrašyti XX a. istoriją.

„Lietuvos santykiuose su Rusija vis dar yra neįveikiamų kliūčių, maža to, jų net padaugėjo. Kalbu apie Kremliaus pastangas užmauti tragišką daugeliui tautų XX a. vidurio istoriją ant valdžios interesų kurpalio, paversti istoriją klusnia politikos tarnaite. Lietuva su tuo niekada nesutiks – pernelyg brangiai mums tai kainavo“, – sakė prezidentas.

XXX

Lietuvos prezidentas sakė, kad NATO viršūnių susitikime Londone JAV prezidentas Donaldas Trumpas jo paklausė, ką Lietuvai reiškia narystė Europos Sąjungoje ir NATO.

Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.

„Sureagavau lakoniškai: Europos Sąjunga – geresniam gyvenimui, NATO – tiesiog gyvenimui. Ši sentencija taupiai ir tiksliai atspindi esmę. NATO ir JAV karinis buvimas Europoje ir mūsų regione išlieka esmine taikos ir saugumo prielaida. Savo ruožtu Lietuva garbingai vykdo įsipareigojimą skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Tai yra ir mano kaip prezidento asmeninis įsipareigojimas“, – sakė šalies vadovas.

XXX

G. Nausėda teigia, kad Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos politikos kryptį.

„Mums reikalinga ekonomiškai stipri ir politiškai stabili Europos Sąjunga. Galima priekaištauti, kad sprendimų priėmimo mechanizmas joje yra sudėtingas, dažnai stokojama greičio ir nuoseklumo. Tačiau kritikai pamiršta, koks unikalus darinys yra Europos Sąjunga ir kokiems principams ji atstovauja. Joje nėra diktatorių ir diktatoriukų – sprendimai priimami sutarimu, gerbiant vienas kito teises ir laisves. Siekiant bendrojo gėrio visiems“, – sakė prezidentas.

Anot šalies vadovo, ketvirtadienį vyksiantis Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas yra svarbus ženklas Rytų partnerystės šalims.

„Reformas jose paskatintų aiški vizija ir veiksmų algoritmas, leisiantis Rytų partnerystės valstybėms artėti Europos link. Jei jose nebus vietos europietiškoms vertybėms, rasis vietos kitokioms – nebūtinai vakarietiškoms“, – teigė G. Nausėda.

XXX

Prezidentas padėkojo institucijoms už bendradarbiavimą, kuomet tarp Lietuvos ir Rusijos buvo įvykdyti piliečių mainai. 2019 metų lapkričio mėnesį į Lietuvą po kelerių metų kalinimo Rusijoje sugrąžinti Jevgenijus Mataitis ir Aristidas Tamošaitis, taip pat Norvegijos pilietis Frode Bergas. Jie iškeisti į Lietuvoje dėl šnipinėjimo nuteistą kadrinį Rusijos saugumo pareigūną Nikolajų Filipčenką ir Sergejų Moisejenką. Už sugrąžintą Norvegijos pilietį Lietuvai padėkojo šios šalies premjerė.

Vladimiras Putinas. Rusijos nacionalinės šventės renginiuose dalyvavo be kaukės. EPA-ELTA nuotr.

„Galima abstrakčiai kalbėti apie žmogaus svarbą ir nedaryti nieko. Tačiau galima imtis sudėtingos tarptautinės operacijos, siekiant išgelbėti trijų žmonių gyvenimus. Štai kodėl man buvo garbės reikalas du Lietuvos ir vieną mums draugiškos Norvegijos pilietį sugrąžinti į savo šeimas“, – sakė prezidentas.

„Sprendžiant šią problemą, Seimas parodė deramą vienybę. Tarnybos demonstravo profesionalumą ir gebėjimą organizuoti trijų valstybių veiksmus. Ačiū Jums už puikų darnos pavyzdį, kuriuo patvirtinome, kad Lietuvai žmogus nėra pėstininkas geopolitinėje šachmatų lentoje, o kartu sustiprinome savo šalies prestižą NATO sąjungininkų akyse“, – sakė G. Nausėda.

XXX

Prezidentas Gitanas Nausėda savo pirmajame metiniame pranešime Seime pabrėžė, kad atsakomybės perdavimas kitiems dėl Astravo atominės elektrinės statybų Lietuvai nepadės.

„Pripažinkime – Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12-ka metų trunkanti klaida. Atsakomybės permetimas finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai. Šiandien mūsų visų dėka padaryti žingsniai, kurie leidžia užkirsti kelią nesaugios elektros energijos patekimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot prezidento, Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba įtvirtino reikalavimą ES kaimynystėje plėtojamiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus. Vis dėlto šalies vadovas pridūrė, kad vietinės reikšmės memorandumai nebepadės.

„Lietuva kėlė ir kels nesaugiai statomos elektrinės Astrave problemas tarptautinei bendruomenei, reikalaudama imtis atsakomybės ir veiksmų. Juk akivaizdu, kad šis atominis monstras kelia grėsmę ne tik Baltarusijos kaimynams, bet ir visam regionui.

Tačiau mūsų vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės. Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus“, – teigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.

Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai pripažįsta, kad sutarimo dėl Astravo AE energijos nepirkimo nėra.

XXX

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pirmajame savo, kaip šalies vadovo, pranešime nepagailėjo kritikos Lietuvos politikos kultūrai, kurioje, pasak jo, nuolat reikia priminti, kad „civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso“.

Kreipdamasis į Seimą prezidentas priminė, kad politikai turi tarnauti visuomenei, tačiau atkreipė dėmesį, jog asmeniniai ir grupiniai interesai vis dar vyrauja beveik visose srityse.  

„Tarnauti, o ne valdyti, galvojant, kad valdžia išmano geriau, o turintys galią sprendžia už visus likusius. Baigę kadenciją politikai valstybę turi palikti stipresnę nei tuomet, kai prisiėmė piliečių jiems suteiktą atsakomybę atstovauti. Civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso, o ne dominuoja atskirų, paprastai stipresnių grupių poreikiai. Deja, šią tiesą reikia nuolat priminti. Asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki Seimo“, – ketvirtadienį skaitydamas savo metinį pranešimą Seime sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas paaiškino, kad dėl minėtų priežasčių vetavo įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę, nes, pabrėžė prezidentas, „žaidimo taisyklių keitimas likus mažiau nei metams iki rinkimų yra ne demokratijos stiprinimas, o sąlygų sau pasigerinimas“.

Šalies vadovas taip pat kalbėjo apie tai, kad būtina išmokti dalintis su stokojančiais. Dėl to, sakė G. Nausėda, jis inicijavo mokesčių pakeitimus, kurie sumažintų gyventojų pajamų nelygybę ir padidintų sistemos teisingumą.

Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.

„Atleidau ir teikiau atleisti teisėjus, pažeminusius teisėjo vardą, bet pretendavusius į privilegijas. Vetavau bandymą perkelti krizės naštą ant vartotojų pečių ir valstybės siekį reguliuoti kainas. Nesutikau, kad valstybinius kelius valdančios valstybės įmonės sprendimai būtų grindžiami politiniais motyvais, o ne profesionaliu situacijos šiame sektoriuje vertinimu“, – tikino prezidentas.

Kritikos sulaukė ir įsisenėjusių problemų ignoravimas, taip pat – aukšto rango pareigūnų atsakomybės kartelės nuleidimas. Kalbėdamas parlamentarams G. Nausėda pabrėžė, kad už tokią politinę kultūrą, kokia vyrauja dabar, yra atsakingi visi.

„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti. Niekaip nesugebame išspręsti įsisenėjusių problemų, nes žiūrime ne į tai, kas yra siūloma, o į tą, kuris siūlo. Glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams“, – teigė šalies vadovas.

Galiausiai prezidentas parlamentarus paragino eiti į kompromisą, kas, anot G. Nausėdos, neparodo silpnumo. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad politikų darbas – „kurti bendrą gėrį“.

„Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos. Visų darbas – kurti bendrą gėrį“, – pažymėjo G. Nausėda.

XXX

Prezidentas Gitanas Nausėda, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, teigė, kad koronavirusas parodė stipriąsias ir silpnąsias valstybės vietas.

„Koronavirusas parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus, kas tiesiog sąžiningai dirba savo darbą, o kam reikia dramos ir superdidvyrių, kas tiesia bendradarbiavimo ranką partneriui, o kas ieško momentinės šlovės ir matuojasi laurų vainiką“, – sakė šalies vadovas.

Pasak prezidento, atmetę pirmojo krizės etapo sukeltas emocijas, galime konstatuoti, kad šalies specialistai, pilietinė visuomenė egzaminą virusu išlaikė, demonstruodami profesionalumą ir pasiaukojimą.

„Tai Jūs, mūsų medikai, mokytojai, pareigūnai, valstybės tarnautojai ir diplomatai, neskaičiavę darbo valandų. Pilietinė visuomenė testą virusu išlaikė. Vieni – organizuotumu, kiti – drausmingumu. Tai Jūs, savanoriai, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir sąmoningi gyventojai“, – sakė G. Nausėda.

„Verslas pasitikrino vertybes ir lankstumą. Vieni problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems arba greitai prisitaikė gaminti trūkstamą įrangą“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda taip pat teigė, kad ne visoms valstybės institucijoms pavyko išlaikyti koronaviruso testą.

Aistros dėl TSPMI: mitinguotojų pusė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Lankstumą, gebėjimą reaguoti operatyviai, be biurokratinių vilkinimų priimti sprendimus tikrinosi ir politikai, ir valstybės institucijos. Anaiptol ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas teigė, kad šalis nebuvo pakankamai pasiruošusi, todėl susidūrė su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis.

„Žvelgdami atgal matome, kad vėlavome imtis žingsnių, kurie būtų padėję sustabdyti viruso plitimą sveikatos įstaigose. Nebuvome pakankamai pasiruošę, todėl susidūrėme su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis. Šiandien matome, kad, deja, stokojame ryžto ir vėluojame imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 procentų numatytos paramos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas taip pat padėkojo Lietuvos gyventojams, kad šie drausmingai laikėsi karantino sąlygų.

„Jūs sukūrėte dešimtis pilietinių iniciatyvų, kurios žaibiškai sutelkė bei organizavo pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims ir pirmose kovos su virusu linijose stojusiems specialistams. Jūs drausmingai laikėtės karantino reikalavimų. Jūs vykdėte savo profesines pareigas ir tuo pat metu tvarkėtės su asmeniniais bei šeimyniniais rūpesčiais, kurie slėpėsi po žodžių junginiu „likite namuose“. Jums už tai nuoširdžiai dėkoju“, – sakė G. Nausėda.

Informacijos šaltinis – ELTA

2020.06.18; 11:00

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Buvęs Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas savo knygoje kaltina JAV prezidentą piktnaudžiavimu valdžia ir nemokšiškumu. Dar nepasirodžiusios knygos ištraukas paskelbė „The New York Times“.
 
J. Boltonas rašo, kad apkalta D. Trumpui būtų buvusi pateisinama ne tik dėl kaltinimų vadinamojoje Ukrainos aferoje, bet ir dėl kitų atvejų. Jis ne kartą užkirto kelią baudžiamiesiems tyrimams prieš mielą „diktatorių“, pavyzdžiui, dėl Kinijos ir Turkijos, rašo J. Boltonas.
 
„Kasdienybė buvo elgesys, kai buvo trukdoma teisingumui, ir su tuo mes negalėjome taikstytis“, – teigiama knygoje. J. Boltonas savo svarstymus esą tada raštu išsakė ir generaliniam prokurorui Williamui Barrui.
 
D. Trumpas ne kartą prašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo pagalbos dėl perrinkimo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose, rašoma knygoje, kurią cituoja ir „Wall Street Journal“. D. Trumpas derybose dėl prekybos sutarties su Kinija esą ne kartą pareiškė, jog jam svarbu pasiekti rezultatą, kuris leistų per rinkimus lapkritį nugalėti žemės ūkį kultivuojančiose valstijose. Kinijos pažadas pirkti daugiau žemės ūkio produktų buvo svarbi susitarimo dalis.
 
Su D. Trumpu kaip saugumo patarėjas glaudžiai bendradarbiavęs J. Boltonas kaltina prezidentą ir tuo, kad šis nesigaudo užsienio politikoje. Prezidentas, pavyzdžiui, nežinojo, kad Didžioji Britanija yra branduolinė valstybė, o kartą paklausė, ar Suomija priklauso Rusijai, rašoma knygoje.
 
Anot J. Boltono, taip pat buvo aišku, kad D. Trumpo asmeninė diplomatija su Šiaurės Korėjos vadovu Kim jon-unu niekada neduos patenkinamo rezultato. Be to, D. Trumpas esą labai rimtai svarstė išstojimo iš NATO galimybę.
 
JAV vyriausybė antradienį kreipėsi į teismą, kad būtų užkirstas kelias knygos išleidimui. J. Boltonas esą joje pateikia slaptą informaciją ir tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
 
D. Trumpas praėjusių metų rugsėjį dėl nuomonių skirtumų atleido J. Boltoną iš patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigų. Šis jau tada pareiškė, kad atėjus laikui paskelbs savo įvykių versiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 09:00

Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino daugelio šalies valstijų gubernatorius silpnumu ir paragino juos ryžtingiau malšinti protestus. Jis tai pareiškė pirmadienį per žurnalistams uždarą vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo valstijų vadovai.
 
D. Trumpas, kurį cituoja televizijos kanalas CNN, pabrėžė, kad valstijų valdžia turi „suiminėti ir teisti žmones“. JAV prezidentas sakė esąs įsitikinęs, kad protestus ir riaušes kursto kairiosios jėgos. „Šis judėjimas, jeigu jūs jo nenuslopinsite, darysis vis blogesnis ir blogesnis, – pabrėžė Amerikos lyderis. – Vienintelė galimybė, leidžianti jam sėkmingai veikti, – jūsų silpnumas, o dauguma jūsų rodo silpnumą“.
 
Pasak televizijos kanalo, D. Trumpas pareiškė, kad „visas pasaulis juokiasi iš to, kad Mineapolyje per riaušes buvo sudeginta policijos nuovada“. „Jūs turite suiminėti žmones, skelbti jų paiešką, sodinti juos į kalėjimą dešimčiai metų, tada jūsų valstijose nebus tokių dalykų“, – cituoja D. Trumpą naujienų agentūra „The Associated Press“. „Kaip tik taip mes elgiamės Vašingtone“, – pridūrė Baltųjų rūmų šeimininkas. Jis pabrėžė, kad valdžia turi ieškoti riaušių kurstytojų.
 
Mineapolyje – riaušės. EPA – ELTA nuotr.

Minesotoje ir daugelyje kitų Amerikos valstijų nuo praėjusios savaitės pradžios nesiliauja masinės protesto akcijos ir riaušės dėl afroamerikiečio George`o Floydo žūties. 46-erių vyras mirė pirmadienį po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų kelias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors šis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė ligoninėje.
 
Gegužės 26 d. visi keturi pareigūnai, dalyvavę sulaikant G. Floydą, buvo atleisti iš darbo, vienas iš jų – Derekas Chauvinas – suimtas pagal kaltinimą netyčiniu nužudymu.
 
Šis incidentas paskatino plataus masto protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą bei riaušes.
 
AP duomenimis, pastarosiomis dienomis Jungtinėse Valstijose per protesto akcijas ir riaušes buvo sulaikyta apie 4,4 tūkstančio žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 00:05