Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas respublikonas Donaldas Trumpas pastaruoju metu su savo bendraminčiais svarstė galimybę įkurti naują partiją. Tai antradienį pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“.
 
Pasak leidinio šaltinių, Baltųjų rūmų šeimininkas norėtų pavadinti šią politinę organizaciją Patriotų partija.
 
Kaip pažymi „The Wall Street Journal“, D. Trumpo nesutarimai su jo dabartiniais bendrapartiečiais prasidėjo po to, kai keli iš jų, taip pat ir respublikonų daugumos JAV Kongreso Senate lyderis Mitchas McConnellis, pareiškė, kad prezidentas išprovokavo minią sukelti riaušes Kapitolijuje sausio 6 d.
 
Tada D. Trumpo šalininkai įsiveržė į Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų. Per riaušes žuvo keli žmonės.
 
J. Bideno inauguracija įvyks trečiadienį ant Kapitolijaus laiptų. Jos išvakarėse Vašingtone imtasi griežtų saugumo priemonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.20; 12:00

Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.

Kapitolijaus šturmas Vašingtone sausio 6-ąją – per daug rimtas įvykis, kad jį būtų galima pamiršti deramai neišanalizavus. Slaptai.lt nusprendė remtis dviem autoriais – buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu ir buvusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju ekonomikos klausimais Andrejumi Ilarionovu.

Beje, šie analitikai laikosi kardinaliai priešingos nuomonės. Dėl savo pozicijos A.Ilarionovas net buvo atleistas iš JAV Katono instituto, kur dirbo vyriausiuoju analitiku.

Pirmiausia persispausdinome iš echomoskvy.ru portalo A.Ilarionovo komentarą „Reichstago padegimas“ – 2021″. Dabar jūsų dėmesiui – gordonua.com paskelbtas J.Šveco interviu. Slaptai.lt skaitytojai tegul patys sprendžia, kurioj pusėj – tiesa.

Jurijus Švecas. D.Trumpas įvarė save į tą patį kampą kaip ir V.Putinas

Jelena POSKANNAJA

V. Putino bendrakursis, KGB eksžvalgybininkas J. Švecas: D. Trumpas įvarė save į tą patį kampą kaip ir V. Putinas

Jurijus Švecas. Aleksandro Chomenkos (gordonua.com) nuotr.

Interviu leidiniui „Gordon“ buvęs TSRS KGB žvalgybininkas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino KGB instituto bendrakursis Jurijus Švecas, gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), papasakojo, kaip pasikeitė politinių jėgų pasiskirstymas po to, kai prezidento Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, kaip su šiais įvykiais gali būti susijusios Rusijos specialiosios tarnybos, per kokias organizacijas Rusijos federalinė saugumo tarnyba (Федеральная служба безопасности (FSB)) veikia Amerikos rusakalbę diasporą ir kaip Rusijos Federacija (RF) bandė įtraukti Ukrainą į 2020 metų prezidento kampaniją.

J. Švecas: „Stipriai triukšmauja tik viena potrampinė socialinė grupė – rusakalbiai Amerikos emigrantai“.

Niekada prieš tai JAV istorijoje svarbiausia nacionalinio saugumo grėsme nebuvo vidinis terorizmas, kurio kurstytojas yra kol kas dar pareigas einantis JAV prezidentas.

– Kokia dabar situacija JAV po sausio 6 d. įvykių Vašingtone?

– Tai, kas įvyko, turiu omenyje Kapitolijaus šturmą, buvo bandymas įvykdyti valstybinį perversmą. Jo tikslas buvo neleisti ateiti į valdžią teisėtai išrinktam prezidentui Joe Bidenui ir palikti valdžią apsišaukėliui, žmogui, kuris pralaimėjo, bet vis dar skelbia, kad jis laimėjo, – D. Trumpui.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) tiria šį įvykį kaip vidinio terorizmo apraišką ir mano, kad tai didžiausia JAV saugumo grėsmė. Suimta daugiau nei 100 žmonių, bet tai tik pradžia. Kol kas suimami tik tie, kas išsidavė Kapitolijaus vestibiulyje. Įdomūs aukštesni pareigūnai, dėl kurių šis šturmas tapo įmanomas. Juos irgi anksčiau ar vėliau suras.

Trims žmonėms, kurie įsiveržė į Kapitolijų, pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.

To, kas įvyko, išsigando net respublikonai. Daugelis iš jų laikosi distancijos nuo D. Trumpo. Bendrovės, susijusios su socialiniais tinklais ir platformomis, blokuoja jam priėjimą. Nuo jo ir nuo Respublikonų partijos laikosi distancijos ir didžiausi finansiniai donorai. Vakar gautas pranešimas, kad Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ pasirengęs dovanoti D. Trumpui 300 mln. JAV dolerių skolos, kad tuojau pat nutrauktų su juo ryšius. Ir „Signature Bank“, kuris aptarnavo D. Trumpą ir jo šeimą, taip pat nutraukia su juo ryšius.

– Kaip jūs galvojate, ko būtent D. Trumpas norėjo pasiekti, ko tikėjosi?

– D.Trumpas ilgai kaitino žmones pasakėčiomis apie tai, kad rinkimai buvo falsifikuoti, ir faktiškai nukreipė juos į Kongresą. Visa tai dokumentuota. Kiekvienas, kas supranta anglų kalbą ir matė per televiziją nufilmuotą vaizdo įrašą, negali neigti šio fakto.

Sprendžiant iš visko, gana aukštame, kariuomenės vadovybės, Nacionalinės gvardijos vadovo lygmenyje, o taip pat slaptųjų tarnybų (tarnybų, užtikrinančių prezidento, administracijos, vyriausybinių įstaigų apsaugą) vadovybėje buvo tam tikro pobūdžio sąmokslas, dėl kurio susiklostė situacija, kai sukilėliai prasiveržė į Kongresą. Kadangi juos turėjo sustabdyti gatvėje dar gerokai iki prieinant Kapitolijų, bet kelias buvo atviras. FTB vertinimu, Kapitolijų šturmavo apie 8 tūkst. maištininkų, o jiems priešinosi apie 1,4 tūkst. policininkų, kurie, iš esmės, neturėjo šansų.

Kalbomis, kad rinkimai sufalsifikuoti, tiki tik apkvailinti D. Trumpo šalininkai. Daugiau nei 60 teismų išmetė D. Trumpo komandos ieškinius dėl falsifikacijos į šiukšliadėžes. Čia tai vadinama „frivoliškais teismo ieškiniais“. Tai yra tokie ieškiniai, kurie pateikiami be jokio „faktažo“ ir įrodymų.

Priminsiu, kad per ketverius vadovavimo metus D. Trumpas paskyrė 25 proc. teisėjų. Jo šalininkai gyrėsi, kad jis faktiškai pradėjo kontroliuoti šalies teismų sistemą. JAV Aukščiausiajame Teisme iš devynių teisėjų dauguma – konservatoriai, tai yra respublikonai, o tris iš jų paskyrė būtent D. Trumpas, beje, jam tai kainavo daug pastangų. Ir vis dėlto visi teismai kaip niekam nereikalingus popierius išmetė D. Trumpo komandos ieškinius, nes jokių rinkimų masinės falsifikacijos įrodymų nebuvo.

Sąmokslininkai turėjo tokį planą: 8 tūkst. šturmuoja Kongresą, grobia senatorius ir kongresmenus, kurie tuo metu formaliai skaičiavo balsus. Pagal įstatymą Kongresas privalo tik užfiksuoti (kaip sąskaitininkas) savo dokumentuose skaičių rinkėjų, atidavusių savo balsus valstijų lygmenyje. Nei aptarinėti, nei kelti abejonių, nei imtis kokių nors kitų diskretiškų veiksmų už arba prieš šiuos balsus nei Senatas, nei Atstovų Rūmai neturi teisės.

Trims žmonėms, įsiveržusiems į JAV Kapitolijų, pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.

D. Trumpo šalininkų apskaičiavimu, du senatoriai respublikonai – vienas iš Teksaso, kitas – iš Misūrio – sugalvojo, jų nuomone, genialų planą ir pasiūlė: „Mes nesakome, kad buvo masinės falsifikacijos, bet jūs juk matote, žmonės suskilę, todėl įkurkime laikiną taikinamąją komisiją, kuri išnagrinės šiuos klausimus ir taip mes sutaikysim šalį“.

Tai buvo Nikolo Makiavelio stiliaus planas, nes nėra nieko pastovesnio nei laikina komisija, kaip rodo daugelio šalių istorija. Komisija būtų dirbusi 10 dienų, dvi savaites, o D. Trumpas visą tą laiką sėdėtų. Artėja naujo prezidento inauguracijos laikas, o komisija dirba ir D. Trumpas sėdi Baltuosiuose rūmuose. Paskui jie atneša D. Trumpui išnagrinėti bet kokį rezultatą, o jis teigia, kad nesutinka su išvadomis, ir komisija vėl tęsia darbą. Ir taip visus artėjančius ketverius metus. Tai yra sistema lūžta. Štai kam visa tai buvo numatyta.

Žlugo planas tik dėl vienos priežasties: kol šturmuotojai užiminėjo Kapitolijų, slaptosios tarnybos spėjo išvesti kongresmenus ir senatorius požeminėmis perėjomis į saugią vietą. Šturmuotojams nieko nepavyko užimti.

D. Trumpas, matyt, kurį laiką pats išsigando. Po šio įvykio kilo rimtas įtarimas dėl jo psichinės būklės. Jis save beveik įvarė į tą patį kampą kaip ir V. Putinas. Ir vienas, ir kitas supranta, kad vienintelis jų saugumo šaltinis – turėti valdžią. Nuėjai į šoną, ir viskas. Ir tai veikia jo psichiką.

Kitą dieną po Kapitolijaus šturmo JAV psichiatrų asociacija nusiuntė laišką į Kongresą prašydama nušalinti D. Trumpą nuo valdžios, nes jis prarado nuovoką. Nepakaltinamas žmogus, galintis prieiti prie raudonojo mygtuko, atominio ginklo, tampa pavojingas ne tik savo šaliai, bet beveik visam pasauliui.

D. Trumpas iš pradžių prigulė po kerplėša, pritilo ir net apkaltino savo šalininkus, kuriuos dar neseniai kvietė eiti šturmuoti Kapitolijų, ir pažadėjo jiems priklausančią bausmę. Kitą dieną dezavavo šį pareiškimą. Trumpai tariant, žmogus kaip nesavas.

Tuomet FTB ir teisėsaugos organai kartkartėmis paskelbia pareiškimus. Jie neatmeta tikimybės, kad iki sausio 20 d. D. Trumpo šalininkai gali suorganizuoti panašių, o gal ir pavojingesnių akcijų. Vienas iš scenarijų, kuris būtent vakar buvo įgarsintas teisėsaugos organų: apsupti Kapitolijų, JAV Aukščiausiąjį Teismą, kitas įstaigas ir suteikti respublikonams galimybę užimti valdžią organizavus valstybinį perversmą. Manau, tai nepavyks. Vašingtonas bus visiškai izoliuotas, apsaugotas, ir saugumas bus užtikrintas.

Tačiau lieka grėsmė, kad panašūs prasiveržimai gali įvykti 50 JAV valstijų. Tuomet teisėsaugos sistema bus perkrauta. Ji tiesiog neturės jėgų, kad užtikrintų saugumą.

Svarbiausia šioje situacijoje štai kas: niekuomet prieš tai JAV istorijoje svarbiausia nacionalinio saugumo grėsme nebuvo vidinis terorizmas, kurio kurstytojas yra kol kas dar pareigas einantis prezidentas. Tai precedento neturintis atvejis.

– Jūsų nuomone, ar įsivėlė į šią situaciją Rusijos specialiosios tarnybos?

– Tai, kas įvyko, sukrėtė Ameriką. Rinkimai įvyko. Visuose lygmenyse net respublikonai pripažino J. Bideno pergalę. Liaudis iš esmės aprimo. Yra tik viena gyventojų socialinė grupė šioje šalyje, mano pastebėjimais, kuri yra egzaltuotos, įsiaudrinusios būsenos ir baisiai triukšmauja. Tai Amerikos rusakalbių emigrantų grupė.

Rusijos slaptoji tarnyba FST (FSB). Slaptai.lt foto

Normalų išsilavinimą turintys žmonės, kurie sugebėjo įsikurti ir realizuoti save šioje šalyje, yra ramūs. Tačiau, kuo žemesnis išsilavinimas, kuo prasčiau įsikūrę, tuo jie agresyvesni ir protrampiškai nusiteikę. Vietiniai ekspertai aiškina, kad didžioji dalis rusų emigracijos – tai vadinamoji dešrinė emigracija, kuri dėl savo mentaliteto, prichotipo pavaldi išorinėms manipuliacijoms.

Tačiau aš manau, kad problema ne tik ši, bet dar ir tai, kas vadinama „Maskvos ranka“. JAV, be ambasados, Rusijos valstybę pristato organizacija, kuri vadinasi Rusijos mokslo ir kultūros centras. Jis pavaldus agentūrai „Rossotrudnichestvo“. O „Rossotrudnichestvo“ tęsia Tarybinių draugystės su užsienio šalimis draugijų sąjungos (Союз советских обществ дружбы с зарубежными странами (ССОД)) tradicijas ir yra jų paveldėtojas. Ši organizacija buvo kuriama TSRS kaip KGB išorinės žvalgybos stogas, priedanga. Aš tai žinau kaip faktą.

„Rossotrudnichestvo“ visose išsivysčiusiose šalyse, palaikančiose diplomatinius santykius su RF, laiko vadinamuosius Mokslo ir kultūros centrus. Tai FSB stogas arba priedanga. Organizacija užsienio šalyse kuria ir valdo penktąją koloną.

FSB agentūra įsiskverbė į rusų emigraciją. Čia sukasi labai dideli pinigai. Rusų emigracijoje yra visas tarpsluoksnis žmonių, kurie gyvena išskirtinai iš kešo, gaunamo iš šių centrų. Situacija tiesiog idiotiška iš JAV pusės. Tai prasidėjo dar Billo Clintono laikais ir tęsiasi iki šių dienų, nors Rusijos valdžia išvarė iš šalies visas užsienio organizacijas, susijusias su vyriausybėmis. Tarp jų British Council, ISAID ir t. t. Tačiau JAV iki šiol veikia rusų centras.

Vladimir Putin and Donald Trump. EPA – ELTA foto

Žinoma, ne visa rusų emigracija yra potrampinės būsenos. Tačiau socialiniuose tinkluose, kad visi pradėtų spiegti, daug nereikia. Pakanka kelių žmonių, kurie gražbyliaus (tuščiažodžiaus), ir kelių trolių, kurie visa tai palaikys, kuo, tiesą sakant, jie ir užsiima.

Beje, jeigu atkreipėte dėmesį, prieš kelias dienas kelis Ukrainos atstovus įtraukė į juoduosius sąrašus už jų dalyvavimą prezidento rinkimuose JAV-2020 Rusijos specialiųjų tarnybų pusėje. Įdomus momentas. Įtariu, kad ne visi supranta, todėl paaiškinsiu.

Svarbiausia Rusijos įsikišimo į 2016 m. Amerikos rinkimus kryptis buvo tokia: programišiai įsilaužė į JAV serverius ir per „WikiLeaks“, kurią per Julianą Assangą kontroliavo Rusijos specialiosios tarnybos, nutekino pavogtą informaciją. 2020 m. rinkimuose buvo planuota, kad „WikiLeaks“ vaidmenį atliks grupė „draugų“ iš Ukrainos, per kuriuos Rusijos specialiosios tarnybos nutekins informaciją. Šį kartą amerikiečiai padarė tai, ką derėjo padaryti anksčiau. O derėjo iš karto pasakyti: „Bičiuliai, tai, ką nutekina „WikiLeaks“, – tai Rusijos specialiųjų tarnybų darbo rezultatas“.

Tačiau 2016 m. tas nebuvo padaryta. Todėl gavo tai, ką gavo. Bet šį kartą, kai tik Kijeve pradėjo veikti aktyvistų grupė, kuriems vadovavo draugas A. Derkačius, JAV į tai iš karto atkreipė dėmesį, iš karto visi suprato ir bandymą neutralizavo gemalo stadijoje. Tai vienintelė priežastis, kodėl Ukraina nebuvo įtraukta į 2020 m. rinkimus pagal visą programą su visais negatyviais padariniais, kurių pasitaikytų, jeigu „draugų“ planą pavyktų įgyvendinti.

– Tai reiškia, kad Kremliaus ranka, nors ir po priedanga, bet visgi pasiekė JAV prezidento rinkimus?

Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.

– Be abejo. Ši JAV rusų diasporos egzaltacija ir bandymas naudoti Ukrainą „WikiLeaks“ vaidmenyje tik patvirtina šį faktą.

– Ir kaip, jūsų nuomone, susidariusi situacija gali išsispręsti?

– JAV teisėsauga ir FTB labai sunerimę dėl šalyje susidariusios situacijos. Manau, kad tyrimo mastai bus neregėti. Ir pagaliau bus imtasi priemonių, kurių seniai reikėjo imtis.

Amerikiečiai visgi vykdo įstatymus. Bepročių nėra daug. Branduolį ekstremistų, kurie dabar daro betvarkę, aš palyginčiau su sektantais. Su jais neįmanoma diskutuoti. Jie tiki, ir viskas. Jie bus sugniuždyti. Man susidarė įspūdis, kad daugelis jų jau patys suprato, kad D. Trumpas pasirodė esąs netikras pranašas, kuris gali nuvesti dievai žino kur.

Didžiausia auka bus Respublikonų partija. Jeigu pažiūrėtume į praėjusių rinkimų žemėlapį, pamatysime, kad Respublikonų partija atstovavo daugiausiai depresyvios ekonomikos valstijoms ir žmonėms, kurie gyveno Amerikos žemės ūkio regionuose. Miestai ir valstijos, kurių ekonomika yra pažengusi ir šiuolaikinė, palaikė demokratus. Ir pastarieji Kapitolijaus įvykiai paaštrins Respublikonų partijos padėtį.

Kaip jau sakiau, dabar nuo jų bėga finansiniai donorai – didžiausios Amerikos korporacijos ir bankai. T. y. D. Trumpo dėka Respublikonų partija gali virsti marginaline organizacija ir atsidurti Amerikos politinio gyvenimo pakraštyje.

Analitikai, kuriuos aš pažįstu kelis dešimtmečius ir stipriai gerbiu, tikiu jų išmintimi, sako, kad demokratai atėjo į valdžią mažiausiai 10-iai metų. Demokratai gavo vietą Baltuosiuose rūmuose ir abiejuose Parlamento rūmuose. Jie sukurs dvi naujas valstijas – Kolumbijos apygardą ir Puerto Riką – ir gaus dar keturis senatorius demokratus. Jie praplės Aukščiausiojo Teismo sudėtį iki 15 žmonių ir dar paskirs ten savo demokratų.

– O kaip ši istorija gali baigtis Maskvai?

– Čia nebus nieko gero. Rusijos centro aktyvumo pliūpsniai Amerikoje vis dar išsiveržia, tačiau aš manau, kad jie bus užgesinti. Jungtinėse Amerikos Valstijose aiškiai, iš esmės suvokia ir specialiosios tarnybos, ir su užsienio politika susijusios valstybinės agentūros, kad štai už tokią „dovaną“ kaip D. Trumpas, kurią gavo Amerika pastariesiems ketveriems metams, ji turi būti dėkinga Kremliui. Taigi niekas nebus pamiršta.

Gordonua.com

2021.01.18; 19:00

Donaldas Trampas (Trump). EPA-ELTA nuotr.

Daugiau nei du trečdaliai JAV gyventojų nori, kad prezidentas Donaldas Trumpas nebebūtų taip matomas viešumoje po to, kai kitą savaitę baigsis jo kadencija, rodo „Pew Research Center“ atliktos apklausos rezultatai.
 
D. Trumpo pasitikėjimo reitingai krito iki rekordinių žemumų ir šiuo metu siekia vos 29 proc., o nuo jo nusisuka net ir rėmėjai, nepatenkinti tuo, kaip jis elgiasi po lapkritį vykusių prezidento rinkimų.
 
D. Trumpo palaikymas itin krito po to, kai sausio 6 d. jo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų ir surengė riaušes, per kurias žuvo keletas žmonių, įskaitant vieną policijos pareigūną. Dėl D. Trumpo kurstymo surengti sukilimą Atstovų Rūmai pradėjo jam apkaltą.
 
Tik ketvirtadalis apklaustųjų teigė, kad respublikonas prezidentas nėra atsakingas už smurto proveržį.
 
Prieš pat riaušes D. Trumpas sakė kalbą miniai ir kartojo visiškai nepagrįstus teiginius, kad rinkimai buvo suklastoti.
 
Tuo metu rinkėjai yra iš esmės patenkinti išrinktojo prezidento Joe Bideno elgesiu pastaruosius du mėnesius. Teigiamą nuomonę šiuo klausimu išreiškė 64 proc. apklaustųjų.
 
Apklausa buvo atlikta sausio 8–11 dienomis, netrukus po riaušių Vašingtone.
 
Lapkričio 3 d. rinkimuose pergalę užtikrintai pasiekė J. Bidenas. D. Trumpo šalininkai į Kapitolijų įsiveržė būtent tada, kai parlamentarai tvirtino rinkimų rezultatus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 04:00

JAV Atstovų Rūmai nubalsavo už apkaltą D. Trumpui. EPA-ELTA nuotr.

JAV Atstovų rūmai trečiadienį 232 balsais prieš 197 nubalsavo už apkaltą prezidentui respublikonui Donaldui Trumpui dėl to, kad jis praėjusią savaitę pakurstė savo šalininkus įsiveržti į Kapitolijų. Per balsavimą 10 respublikonų stojo į demokratų pusę ir balsavo už apkaltą prezidentui.
 
Jis tapo vieninteliu istorijoje JAV prezidentu, kuriam per kadenciją antrą kartą pradėtas apkaltos procesas.
 
Iki D. Trumpo kadencijos pabaigos ir išrinktojo Joe Bideno inauguracijos liko vos septynios dienos.
 
Demokratų kontroliuojami Atstovų rūmai kaltina D. Trumpą pakursčius savo šalininkus įsiveržti į Kapitolijų ir surengti jame riaušes, kurių metu žuvo keli žmonės.
 
Praėjusį trečiadienį sakydamas kalbą Vašingtone, D. Trumpas dar kartą paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius, neva JAV prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti, ir paragino savo rėmėjus žygiuoti prie JAV Kapitolijaus, kur įsikūręs Kongresas.
 
Jo šalininkai įsiveržė į pastatą ir sutrikdė posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta J. Bideno pergalė 2020 m. prezidento rinkimuose. Tačiau posėdis sėkmingai įvyko po to, kai baigėsi neramumai.
 
Dabar D. Trumpo laukia teismas Senate. Kad prezidentas būtų nuteistas, reikia dviejų trečdalių daugumos. Senatą vis dar kontroliuoja respublikonai. Tačiau teismas Senate greičiausiai įvyks tik po to, kai kitą savaitę demokratas J. Bidenas bus inauguruotas naujuoju JAV prezidentu.
 
Kadenciją baigiantis Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellis atmetė teismo procesą prieš J. Bideno inauguraciją ir demokratų raginimus sukviesti Senatą į skubų posėdį iki sausio 19-osios.
 
„Paprasčiausiai nėra jokių šansų, kad sąžiningas ar rimtas teismo procesas galėtų įvykti iki išrinktojo prezidento J. Bideno inauguracijos kitą savaitę“, – teigė jis.
 
Nors jau bus per vėlu pašalinti D. Trumpą iš pareigų, Senatas gali balsuoti už tai, kad iš D. Trumpo būtų atimta teisė dar kartą kandidatuoti į prezidento postą, tam reikėtų paprastos balsų daugumos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 09:20

Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paliks Baltuosius rūmus, turėdamas žemiausią reitingą per visus ketverius kadencijos metus.
 
Kaip rodo trečiadienį paskelbti apklausos, kurią surengė kompanija „Morning Consult“ ir laikraštis „Politico“, rezultatai, jo darbą valstybės vadovo poste teigiamai vertina 34 proc. amerikiečių, neigiamai – 63 proc.
 
Sausio 6 d. įvykiai, kai Amerikos lyderio šalininkai įsiveržė į Kongreso pastatą Vašingtone, iš esmės įtvirtino procentinį JAV piliečių pasiskirstymą į D. Trumpo šalininkus ir priešininkus, pažymi „Politico“. Mat per analogišką apklausą, surengtą sausio 6-7 dienomis, taip pat 63 proc. amerikiečių pareiškė laiką JAV prezidentą D. Trumpą daugiau ar mažiau atsakingu už riaušes, kilusias trečiadienį ant Kapitolijaus kalvos.
 
Leidinys primena, kad per ketverius metus D. Trumpo reitingas svyravo nuo 40 proc. iki 50 proc. ir labai priklausė nuo respondentų politinių simpatijų. Tarp Demokratų partijos šalininkų prezidento populiarumas iš esmės buvo lygus nuliui, tarp respublikonų pasiekdavo ir 83 proc.
 
Kaip konstatuoja „Politico“, dauguma respublikonų rėmėjų net ir po sausio 6 d. įvykių liko ištikimi savo lyderiui – naujausios apklausos duomenimis, 75 proc. jų teigiamai vertina D. Trumpo darbą Amerikos prezidento poste. Tokios pat nuomonės laikosi ir 29 proc. politiškai nepriklausomų rinkėjų, nors dar gruodžio mėnesį tokių buvo 38 proc.
 
Sausio 8-11 dienomis surengtoje apklausoje dalyvavo 1 996 amerikiečiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 06:05

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį teigė, kad tokios milžinės kaip „Twitter“ ir „Facebook“ padarė „katastrofišką klaidą“, užblokuodamos jį po rėmėjų išpuolio Kongrese.
 
„Jie padarė katastrofišką klaidą. Jie skirsto į grupes ir skaldo, jie parodė tai, ką įvyksiant pranašavau jau ilgą laiką“, – prieš išvyką į Teksasą žurnalistams sakė D. Trumpas.
 
D. Trumpas antradienį taip pat teigė, kad praėjusią savaitę jo pasakyta kalba prieš tūkstančius rėmėjų, kuria jis ragino žygiuoti Kongreso link, neturi nieko bendra su netrukus po jos prasiveržusiu smurtu Kapitolijuje.
 
Sausio 6 d. D. Trumpas didelei miniai Vašingtone sakė, kad rinkimai buvo pavogti ir kad jie turėtų žygiuoti Kongreso link, parodyti „stiprybę“.
 
„Jie išanalizavo mano kalbą po žodelį, taip pat paskutinę pastraipą, paskutinį sakinį, visi iki vieno manė, kad viskas buvo tinkama“, – teigė D. Trumpas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.13; 03:00

FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.

JAV Federalinis tyrimų biuras turi informacijos, kad netrukus visose šalies valstijose planuojama rengti ginkluotas protesto akcijas.
 
Tai pirmadienį savo tviteryje pranešė televizijos kanalo ABC žurnalistas Aaronas Katersky`is. Jis remiasi gautu FTB dokumentu.
 
Jame pateiktais duomenimis, nustatyta ginkluota grupė ketina vykti į JAV sostinę sausio 16 d. „Jie įspėjo, jog jeigu Kongresas mėgins nušalinti JAV prezidentą remiantis (konstitucijos) 25-ąja pataisa, tai prasidės galingas sukilimas“, – pateikia dokumento ištraukas A. Kastersky`is.
 
Kaip sakoma dokumente, protestai prie 50-ties valstijų įstatymų leidžiamųjų susirinkimų planuojami sausio 16-20 dienomis, o prie Kapitolijaus Vašingtone – sausio 17-20 dienomis.
 
Protesto akcijų organizatoriai, kaip pranešama, ragina užimti teismus ir administracinius pastatus, jeigu dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas Donaldas Trumpas bus nušalintas nuo valdžios iki sausio 20-osios, išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracijos dienos.
 
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas J. Bidenas, rezultatus.
 
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
 
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.12; 00:30

Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.

JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pirmadienį apkaltino respublikonus keliant pavojų Amerikai, kadangi šie užblokavo bandymą nedelsiant nušalinti prezidentą Donaldą Trumpą nuo pareigų.
 
N. Pelosi sukritikavo respublikonų įstatymų leidėjus už tai, kad jie užblokavo demokratų pristatytą rezoliuciją, raginančią viceprezidentą Mike’ą Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų.
 
„Atstovų rūmų respublikonai atmetė šį Ameriką apsaugantį teisės aktą, taip leisdami toliau tęstis prezidento nenormaliems, nestabiliems ir beprotiškiems sukilimo kurstymo veiksmams“, – pranešime sakė N. Pelosi.
 
„Jų bendrininkavimas kelia pavojų Amerikai, ardo mūsų demokratiją ir visa tai turi baigtis“, – pridūrė ji.
 
Veiksmų prieš D. Trumpą įstatymų leidėjai ėmėsi po to, kai D. Trumpo teiginių apie sukčiavimą 2020 m. prezidento rinkimuose įaudrinti jo rėmėjai šturmavo JAV Kapitolijų, kai tuo metu pastate buvo tvirtinama Joe Bideno pergalė rinkimuose prieš D. Trumpą.
 
„Trečiadienį prezidentas pakurstė smurtinį sukilimą prieš Ameriką, kuris nusitaikė į pačią mūsų demokratijos širdį“, – sakė N. Pelosi.
 
„Prezidentas kelia neišvengiamą grėsmę mūsų Konstitucijai, mūsų šaliai ir Amerikos žmonėms, tad jis turi būti nedelsiant nušalintas nuo pareigų“, – pridūrė Atstovų rūmų pirmininkė.
 
N. Pelosi sakė, kad antradienį Atstovų rūmuose bus surengtas balsavimas dėl demokratų raginimo M. Pence’ui pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų.
 
„Raginame viceprezidentą atsakyti per 24 valandas nuo (rezoliucijos) pristatymo“, – sakė ji.
 
„Mūsų kitas žingsnis – Atstovų rūmams pristatyti apkaltos teisės aktus“, – sakė N. Pelosi.
 
„Prezidento keliama grėsmė Amerikai yra skubi, tokie pat netrukus bus mūsų veiksmai“, – pridūrė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.12; 03:00

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

JAV demokratai pirmadienį pradėjo antrąjį prezidento Donaldo Trumpo apkaltos procesą, jei viceprezidentas Mike’as Pence’as ir įstatymų leidėjai nenušalintų jo nuo pareigų.
 
Demokratai pristatė rezoliuciją, raginančią M. Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų, pripažįstant jį netinkamu eiti savo pareigas.
 
Respublikonai užblokavo skubų balsavimą dėl rezoliucijos, o demokratai tuomet pristatė D. Trumpo apkaltos straipsnį dėl „sukilimo kurstymo“ dėl jo vaidmens trečiadienį vykusiame jo rėmėjų šturme į Kapitolijaus pastatą.
 
Šio dramatiško žingsnio imtasi likus vos devynioms dienoms iki D. Trumpo kadencijos pabaigos ir išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracijos, kurioje jis bus prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu.
 
Demokratų kongresmenas Steny’is Hoyeris iš Merilendo valstijos pristatė rezoliuciją, raginančią M. Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir pripažinti D. Trumpą „negalinčiu eiti savo pareigų.“
 
Savo ruožtu respublikonų kongresmenas Alexas Mooney’is iš Vakarų Virdžinijos užblokavo rezoliucijos pritarimą „vieningu sutarimu“, o tai reiškia, kad dėl jos antradienį bus surengtas visų Atstovų rūmų narių balsavimas.
 
Respublikonams užblokavus rezoliuciją, demokratų kontroliuojamuose Atstovų rūmuose buvo pristatytas vienas apkaltos D. Trumpui straipsnis.
 
Atstovų rūmai jau buvo surengę apkaltą D. Trumpui 2019 m. ir jis gali tapti pirmuoju prezidentu JAV istorijoje, kuriam apkalta buvo surengta du kartus.
 
Ankstesniame apkaltos procese jį išteisino Senatas, ir lieka neaišku, ar šįkart aukštieji Kongreso rūmai apskritai surengs balsavimą dėl naujausių kaltinimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.12; 03:00

Donaldas Trampas – ar sulauks apkaltos. EPA – ELTA nuotr.

Demokratų partijos atstovas JAV Kongrese Tedas Lieu atskleidė, kad pirmadienį gali būti pristatyta JAV prezidento Donaldo Trumpo apkaltos rezoliucija, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Nors D. Trumpo kadencija baigsis mažiau nei po dviejų savaičių, kai kurie JAV politikai siekia pašalinti jį iš posto dėl „sukilimo Kapitolijuje kurstymo“.
 
„Visi, įskaitant JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nancy Pelosi, norėtume, kad Donaldas Trumpas pasielgtų teisingai ir tiesiog atsistatydintų. Arba, kad vicepresidentas Mike‘as Pence‘as „pademonstruotų stuburą“ bent jau dėl savęs ir savo šeimos, ir pritaikytų 25-ąjį Konstitucijos straipsnį“, – T. Lieu sakė CNN.
 
„Jei to neįvyks, tada pirmadienį mes pristatysime apkaltos projektą dėl sukilimo kurstymo ir tikimės, kad ateinančią savaitę įvyks balsavimas“, – pareiškė politikas.
 
T. Lieu, apkaltos projekto bendraautorius, sako, kad rezoliuciją remia 180 demokratų atstovų. Savo žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“ jis rašė, kad už apkaltą balsuotų ir dalis respublikonų, tačiau neįvardijo tikslaus skaičiaus.
 
Trečiadienį sakydamas kalbą Vašingtone D. Trumpas dar kartą paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius neva rinkimų rezultatai buvo suklastoti ir paragino savo rėmėjus žygiuoti prie JAV Kapitolijaus, kur įsikūręs Kongresas.
 
Jo šalininkai įsiveržė į pastatą ir sutrikdė posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta Joe Bideno pergalė 2020 m. prezidento rinkimuose. Tačiau posėdis sėkmingai įvyko po to, kai baigėsi neramumai.
 
D. Trumpo kadencija baigiasi sausio 20 d., kai prisieks išrinktasis prezidentas Joe Bidenas. Tačiau JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi mano, kad kiekviena diena, kai prezidento pareigas eina D. Trumpas, kelia pavojų.
 
Apkaltos rezoliucija būtų parengta Atstovų rūmuose, žemuosiuose Kongreso rūmuose, bet procesas vyktų Senate, aukštuosiuose Kongreso rūmuose. Tačiau beveik neįmanoma, kad apkaltos procedūra baigtųsi dar prieš J. Bideno inauguraciją.
 
Nepaisant to, demokratų tikslas Kongrese veikiausiai yra visai kitas – jei Senatas pripažintų D. Trumpą nusižengus jam jau nustojus eiti prezidento pareigas, jam būtų užkirsta galimybė užimti postą federalinėse institucijose, t. y. jis negalėtų kandidatuoti 2024 m. prezidento rinkimuose.
D. Trumpas turi teisinę neliečiamybę, kuri nebegalios jam nustojus eiti prezidento pareigas.
 
N. Pelosi mano, kad dėl neramumų Kapitolijuje D. Trumpas turėtų susilaukti teisinių pasekmių.
 
Duodama interviu, kurio anonsą rodė CBS, ji vadino D. Trumpą pamišusiu ir pavojingu JAV prezidentu. Ji taip pat pareiškė, kad D. Trumpo veiksmai buvo labai pavojingi ir jam turėtų būti pritaikytas baudžiamasis persekiojimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 08:00

Popiežius pasmerkė minios įsiveržimą į JAV Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus pasmerkė trečiadienį įvykusį JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkų įsiveržimą į JAV Kapitolijų Vašingtone ir ragino žmones nesmurtauti. Savo nuomonę pontifikas išsakė interviu televizijai, kuris bus transliuojamas sekmadienį, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Duodamas interviu Italijos naujienų laidai TG5, popiežius gailėjosi, kad visada atsiras žmonių prieštaraujančių bendruomeniškumui, demokratijai ir bendram gėriui.
 
Katalikų Bažnyčios vadovas sakė buvęs nustebintas įvykių Vašingtone, tačiau, anot jo, buvo akivaizdu, kas juos nulėmė. Jis paragino žmones pasimokyti iš šios situacijos ir iš praeities, kad kas nors panašaus nebepasikartotų ateityje.
 
Anot popiežiaus, žmonės, kurie įsiveržė į Kapitolijų nėra integravęsi į visuomenę, todėl smurtas anksčiau ar vėliau prasiveržia.
 
Trečiadienį šimtai D. Trumpo rėmėjų įsibrovė į Kapitolijų sutrukdydami Kongreso posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta Joe Bideno pergalė 2020 JAV prezidento rinkimuose. Riaušių metu žuvo penki žmonės.
 
Posėdis įvyko pasibaigus neramumas ir J. Bidenas buvo oficialiai pripažintas nugalėtoju, o jo inauguracija įvyks sausio 20 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 07:32

Donaldas Trampas (Trump). EPA-ELTA nuotr.

Po riaušių Vašingtone demokratų lyderis JAV Senate pareikalavo nedelsiant nušalinti prezidentą Donaldą Trumpą. „Tai, kas vakar vyko Kapitolijuje, buvo sukilimas prieš Jungtines Valstijas, pakurstytas prezidento, – ketvirtadienį pareiškė Chuckas Schumeris. – Šitas prezidentas nė dienos ilgiau negali likti poste“.
 
Anot Ch. Schumerio, greičiausias apkaltos kelias yra remtis JAV Konstitucijos 25 straipsnio priedu. Tam reikėtų, kad viceprezidentas Mike‘as Pence‘as ir D. Trumpo vyriausybė pasisakytų už prezidento atstatydinimą, o Senatas ir Atstovų Rūmai tam pritartų dviejų trečdalių balsų dauguma. Jei M. Pence‘as ir kabinetas tokio proceso neinicijuos, Kongresas turi pradėti įprastą apkaltos procedūrą, sakė Ch. Schumeris.
 
Anot JAV žiniasklaidos, atskiri kabineto nariai trečiadienio vakarą diskutavo apie prezidento nušalinimą pagal 25 straipsnį. Įprastas apkaltos procesas per likusias dvi D. Trumpo kadencijos savaites vargu ar galėtų būti baigtas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.08; 06:00

Joe Bidenas žada „ne skaldyti, o vienyti“ šalį. EPA-ELTA nuotr.

JAV Kongresas po riaušių Kapitolijuje patvirtino Joe Bideno pergalę prezidento rinkimuose.
 
Oficialiai J. Bideno pergalė paskelbta, kai Kongreso patvirtintų rinkikų balsų skaičius viršijo 270.
 
Bendra Kongreso rūmų sesija buvo nutraukta prieš kelias valandas, kai Donaldo Trumpo šalininkai sukėlė riaušes ir įsiveržė į Kapitolijaus pastatą, o parlamentarai buvo evakuoti.
 
Atstovų Rūmams ir Senatui atnaujinus darbą, Senato respublikonų daugumos lyderis Mitchas McConnellas pasmerkė Kapitolijuje surengtas riaušes ir pavadino tai „nepavykusiu sukilimu“.
 
„Jie bandė sutrikdyti mūsų demokratija. Jiems nepavyko. Jiems nepavyko. Jiems nepavyko sutrukdyti Kongresui“, – sakė aukšto rango respublikonas.
 
Tvirtinimo procesą kiek užlaikė ir dalis respublikonų, kurie bandė užginčyti rinkikų balsų tvirtinimą kai kuriose valstijose. Visi tokie bandymai buvo atmesti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 14:00

Visi gyvi kadenciją baigę JAV prezidentai pasmerkė Donaldo Trumpo šalininkų, įsiveržusių į Kapitolijaus pastatą, sukeltas riaušes, dėl kurių kongresmenai ir senatoriai buvo priversti evakuotis. Skelbiama, kad per susirėmimus žuvo keturi žmonės.
 
D. Trumpą palaikanti minia prieštaravo Joe Bideno pergalės lapkritį vykusiuose rinkimuose patvirtinimui Kongrese.
 
George’as Bushas sukritikavo savo kolegas respublikonas už „sukilimo“ kurstymą ir palygino situaciją su „bananų respublika“.
 
„Esu pasibjaurėjęs neatsakingai kai kurių politinių lyderių veiksmais nuo pat rinkimų ir šiandien išreikštu pagarbos mūsų institucijoms, mūsų tradicijoms ir mūsų teisėsaugai trūkumu“, – neslėpdamas kritikos D. Trumpui teigė G. Bushas.
 
Barackas Obama taip pat kaltino respublikonus ir D. Trumpas, „kuris ir toliau nepagrįstai meluoja apie teisėtų rinkimų baigtį“.
D. Trumpo pirmtakas incidentą Kapitolijuje vadino „didžiule mūsų tautos gėda ir negarbe“.
 
„Bet mes būtume naivūs, jei tai laikytume visišku netikėtumu“, – sakė B. Obama, teigdamas, kad riaušės Kapitolijuje yra pasekmės to, jog D. Trumpas ir jo šalininkai nepripažino lapkričio 3 d. rinkimų rezultatų.
 
Savo ruožtu Billas Clintonas pasmerkė riaušes kaip „precedento neturintį“ išpuolį prieš JAV Kapitolijų ir pačią amerikiečių tautą.
„Šiandien susidūrėme su precedento neturinčiu išpuoliu prieš mūsų Kapitolijų, mūsų Konstituciją ir mūsų šalį“, – sakė buvęs prezidentas.
 
„Kibirkštį įžiebė Donaldas Trumpas ir aršiausi jo šalininkai, įskaitant Kongreso narius, siekę apversti jo pralaimėtų rinkimų rezultatus“, – teigė B. Clintonas.
 
Vyriausias šio išskirtinio klubo narys, 96-erių demokratas Jimmy Carteris sakė esąs „sunerimęs“ dėl trečiadienio įvykių, kuriuos jis pavadino „nacionaline tragedija“.
 
„Kartu su kitais piliečiais meldžiame taikaus sprendimo, kad mūsų tauta galėtų pasveikti ir užbaigti valdžios perdavimą, kaip tai darėme daugiau nei du šimtmečius“, – pranešime teigė J. Carteris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 10:05

Per susirėmimus su policija JAV Kapitolijuje, į kurį trečiadienį įsiveržė riaušes sukėlę Donaldo Trumpo šalininkai, mirė keturi žmonės, pranešė Vašingtono policijos vadas Robertas Contee. Jo teigimu, per neramumus iš viso buvo sulaikyti 52 žmonės.
 
Pasak R. Contee, vieną moterį policijos pareigūnai pašovė Kapitolijaus viduje, ji vėliau ligoninėje mirė. Policijos vadas tikino, kad dėl šio incidento bus atliktas vidaus tyrimas, ir išreiškė užuojautą aukos artimiesiems.
 
Dar viena moteris ir du vyrai mirė dėl skirtingų medicininių priežasčių.
 
Policijos vadas taip pat informavo, kad buvo sulaikyti 52 žmonės, iš jų keturi – už ginklų laikymą, o 47 – už komendanto valandos pažeidimą.
 
R. Contee teigimu, per susirėmimus buvo sužeisti mažiausiai 14 policijos pareigūnų, du iš jų – sunkiai. Vieną iš dviejų pareigūnų protestuotojai įtraukė į minią, kur jis buvo sumuštas, o antrasis patyrė veido sužalojimus dėl į jį mesto daikto.
 
Protestai prasidėjo netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo nepagrįstais teiginiais apie rinkimų klastojimą pakurstė savo šalininkus ir paskatino juos žygiuoti į Kapitolijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 10:00

Donaldas Trumpas susitaikė su savo pralaimėjimu prezidento rinkimuose. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas privačiuose pokalbiuose pripažįsta savo pralaimėjimą lapkričio 3 d. įvykusiuose rinkimuose, bet nedaro to viešai, kad sulauktų daugiau dėmesio. Tai antradienį pranešė laikraštis „Politico“, remdamasis savo šaltiniais.
 
Jų žiniomis, Amerikos lyderis taip pat supranta, kad trečiadienį JAV Kongreso Senatas ir Atstovų Rūmai bendrame posėdyje patvirtins išrinktojo prezidento Joe Bideno pergalę. Pasak leidinio šaltinių, Baltųjų rūmų šeimininkas netgi prisipažino „esąs tiesiog nusivylęs“ dėl pralaimėjimo prezidento rinkimuose. Valstybės vadovas, teigia laikraštis, susitaikė su savo pralaimėjimu tik pastarosiomis savaitėmis.
 
Nors D. Trumpas privačiuose pokalbiuose pripažįsta savo pralaimėjimą, pažymi „Politico“ šaltiniai, jis vis dėlto tvirtina, kad būtų laimėjęs sąžiningus rinkimus. Amerikos lyderis su patarėjais taip pat svarstė planus palikti Vašingtoną ir išvykti į jam priklausantį Mar a Lago dvarą Floridos valstijoje.
 
D. Trumpas vis dar kalba apie rinkimų klastojimą tik tam, kad sulauktų daugiau dėmesio, rašo leidinys. „Šiais veiksmais siekiama kelti susidomėjimą ir būti svarstomam naujienų laidose“, – sakė laikraščio šaltinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.06; 11:16

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteikė malonę dar keliems savo sąjungininkams, įskaitant savo žento Jaredo Kushnerio tėvą. Per dvi dienas D. Trumpas suteikė malonę net 41 asmeniui.
 
Be Charleso Kushnerio, D. Trumpas taip pat suteikė malonę savo 2016 m. prezidento rinkimų kampanijos vadovui Paului Manafortui ir ilgamečiam sąjungininkui Rogeriui Stone‘ui, teigiama Baltųjų rūmų pranešime.
 
Jie buvo tarp 26 žmonių, kuriems trečiadienį D. Trumpas suteikė malonę. Dar trims žmonėms D. Trumpas sutrumpino nelaisvės laiką.
Vos prieš dieną D. Trumpas suteikė malonę dar 15 asmenų ir sutrumpino penkių asmenų nelaisvės laiką.
 
Antradienį malonę D. Trumpas suteikė dviem asmenims, susijusiems su tyrimo dėl įtariamo jo kampanijos sąmokslo su Rusija, ir keturiems bendrovės „Blackwater“ samdiniams, kurie buvo nuteisti už 14 irakiečių civilių nužudymą 2007 m.
 
Šios suteiktos malonės sukėlė pasipiktinimą, o į trečiadienio veiksmus veikiausiai bus reaguojama panašiai.
 
Nekilnojamojo turto specialistas Ch. Kushneris 2004 m. pripažino savo kaltę byloje dėl mokesčių vengimo ir bandymo daryti įtaką liudytojams.
 
Daugelis apžvalgininkų prognozavo, kad jam bus suteikta malonė dėl jo šeimos ryšių: Jaredas Kushneris yra D. Trumpas dukters Ivankos vyras ir vyriausiasis kadenciją baigiančio prezidento patarėjas.
 
P. Manafortas buvo vienas iš asmenų, nuteistų dėl neteisėto bendradarbiavimo su Rusija, o R. Stone‘as buvo nuteistas dėl melagingų parodymų Kongresui ir trukdymo atlikti Kongreso tyrimą dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. rinkimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.24; 13:42

Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.

JT specialusis pranešėjas kankinimų klausimu Nilsas Melzeris paragino kadenciją baigiantį JAV prezidentą Donaldą Trumpą suteikti malonę šnipinėjimu kaltinamam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui.
 
J. Assange‘as „nėra amerikiečių priešas“, – rašė N. Melzeris antradienį paskelbtame atvirame laiške. Suteikdamas malonę 49-erių australui, D. Trumpas „pasiųstų amerikiečiams ir pasauliui aiškią teisingumo, tiesos ir žmogiškumo žinią“.
 
J. Assange‘as, kurio sveikata labai silpna, jau daugiau kaip pusantrų metų yra kalinamas Didžiosios Britanijos Belmaršo griežtojo režimo kalėjime. Sausio 4 dieną turėtų būti sprendžiama dėl jo išdavimo JAV.
 
J. Asange‘as dėl slaptų dokumentų paviešinimo JAV kaltinamas šnipinėjimu. Jei būtų nuteistas, jam gresia iki 175 metų kalėjimo. Kritikai teisinius veiksmus prieš australą vadina išpuoliu prieš spaudos laivę.
 
N. Melzeris paragino D. Trumpą reabilituoti „drąsų žmogų“, kuris jau daugiau kaip dešimt metų susiduria su „neteisybe, persekiojimu ir žeminimu tik todėl, kad sako tiesą“. Kartu su dviem nepriklausomais gydytojais JT atstovas aplankė J. Assange‘ą kalėjime ir esą gali patvirtinti, kad jo būklė „pablogėjo tiek, kad jo gyvybė yra pavojuje“. J. Assange‘as serga kvėpavimo takų liga ir todėl yra ypač neatsparus Covid-19.
 
„WikiLeaks“ portalas 2010 ir 2011 metais paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, kurie daugiausiai susiję su Irako karu.
J. Assange‘as 2019 metų balandį buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai jis septynerius metus praleido Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.23; 05:10

D. Trumpas dalyvavo Veteranų dienos renginyje. EPA-ELTA nuotr.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, priešingai nei valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo, nemano, kad su plataus masto kibernetine ataka prieš amerikiečių valdžios institucijas būtinai yra susijusi su Rusija.
 
Visuomet, kai kas nors atsitinka, iš karto įtariama Rusija, rašė D. Trumpas šeštadienį tviteryje, prieš tai kelias dienas tylėjęs dėl kibernetinės atakos. Tai esą galėjo būti ir Kinija, tačiau šis variantas „daugiausiai dėl finansinių priežasčių“ nediskutuojamas.
 
M. Pompeo prieš tai dėl plataus masto kibernetinės atakos prieš JAV valdžios institucijas apkaltino Rusiją. Yra „gana aišku“, kad su ataka susijusi Rusija, sakė jis penktadienio vakarą interviu radijui. Rusija neigia bet kokias sąsajas su kibernetine ataka.
 
D. Trumpas savo tviterio žinutėje sumenkino ir kibernetinės atakos mastą bei pavojų. Ataka „melagingoje žiniasklaidoje“ pavaizduota kaip daug didesnė nei iš tikrųjų buvo. „Aš buvau išsamiai informuotas, ir viskas visiškai kontroliuojama“, – rašė D. Trumpas.
 
JAV krašto saugumo departamentas pirmadienį patvirtino, kad būta atakų prie virtinę valdžios institucijų, tačiau detalių neįvardijo. Pasak amerikiečių žiniasklaidos, atakuoti Finansų ir Prekybos departamentai bei kitos žinybos. Penktadienį ir Energetikos departamentas patvirtino patyręs kibernetinę ataką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.20; 10:32

Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.

Dabartinis JAV prezidentas respublikonas Donaldas Trumpas ketina išrinktojo prezidento demokrato Joe Bideno inauguracijos dieną palikti Baltuosius rūmus sraigtasparniu, o paskui lėktuvu „Air Force One“ išskristi į Floridą, jis praleis visus oficialius renginius šalies sostinėje.
 
Tai sekmadienį pranešė portalas „Axios“.
 
Pasak portalo šaltinių, D. Trumpas nepasveikins J. Bideno Baltuosiuose rūmuose, nedalyvaus inauguracijoje, bet pasakys kalbą dideliame savo šalininkų mitinge Floridoje, kur paskelbs, kad dalyvaus 2024 metais įvyksiančiuose prezidento rinkimuose.  
 
Anot leidinio, D. Trumpas, praeityje – „televizijos žvaigždė“, sąmoningai ketina sudaryti situaciją, kai televizijos žiūrovų dėmesys turės blaškytis tarp naujojo prezidento prisaikdinimo ceremonijos Vašingtone, kuri vyks laikantis saugaus atstumo, ir jo paties kalbos didžiulei miniai Floridoje.
 
Baltieji rūmai tokios informacijos apie D. Trumpo planus oficialiai nepatvirtina.
 
Lapkričio 3 d. įvyko JAV prezidento rinkimai. Demokratas Joe Bidenas užsitikrino daugiau kaip 270 rinkikų balsų, reikalingų pergalei. Tačiau antros kadencijos siekiantis respublikonas D. Trumpas atkakliai tvirtina apie plataus masto sukčiavimą rinkimuose ir atsisako pripažinti savo pralaimėjimą. Tiesa, jis vis dėlto sutiko pradėti valdžios perdavimo procedūrą.
 
Naujojo JAV prezidento inauguracija įvyks 2021 metų sausio 20 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.07; 00:30