Melania Trump. EPA – ELTA nuotr.
JAV pirmoji ponia Melania Trump penktadienį ėmėsi ginti savo vyrą Donaldą Trumpą, žiniasklaidoje pasirodžius pranešimų, esą jis šalies jūrų pėstininkus, palaidotus amerikiečių kapinėse netoli Paryžiaus, pavadino „nevykėliais“.
Retame viešame pranešime pirmoji šalies ponia šiuos kaltinimus, jos vyrui pateiktus žurnalo „The Atlantic“ straipsnyje, atmetė kaip „netikrus“.
„Įžengiame į labai pavojingus laikus, kai anoniminiais šaltiniais tikima labiau, nei bet kuo kitu ir niekas nežino jų tikrųjų užmojų. Tai ne žurnalistika, tai – aktyvizmas. Ir tai smarkiai kenkia mūsų didžios tautos žmonėms“, – tviteryje rašė ji.
Ketvirtadienį „The Atlantic“ paskelbė straipsnį, kuriame cituojami keturi anoniminiai šaltiniai, teigę turintys iš pirmų lūpų gautos informacijos, esą prezidentas D. Trumpas šalies jūrų pėstininkus, palaidotus amerikiečių kapinėse netoli Paryžiaus, pavadino „nevykėliais“.
Melania Trump ir Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
2018 metų spalį lankydamasis Prancūzijoje, šaliai minint šimtąsias Didžiojo karo pabaigos metines, D. Trumpas, kaip buvo planuojama anksčiau, nenuvyko į netoli Paryžiaus esančias kapines – oficialioje įvykių versijoje pateikiama, esą kelionė nevyko dėl prastų oro sąlygų, sutrukdžiusių prezidento skrydį sraigtasparniu.
Tačiau žurnale ši įvykių versija buvo paneigta.
Neigiamų reakcijų į straipsnį sulaukta greitai, o pats D. Trumpas tviteryje ilgai netrukus ėmėsi save ginti.
„The Atlantic“ žurnalas miršta, kaip ir dauguma žurnalų, tad jie nusprendė sukurti netikrą istoriją tam, kad galėtų gauti šiek tiek dėmesio“, – rašė prezidentas, vėliau Baltuosiuose rūmuose spaudos konferencijos metu straipsnį dar pavadinęs „gėdingu“.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad esą dar nematė Vokietijos tyrėjų įrodymų, patvirtinančių, jog Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas.
„Aš tiksliai nežinau, kas nutiko. Manau, kad tai tragiška, tai baisu, tai neturėtų nutikti“, – teigė D. Trumpas.
„Dar nesame matę įrodymų, bet aš juos apžvelgsiu“, – spaudos konferencijoje sakė D. Trumpas.
Prezidento teigimu, jis esą girdėjo, kad Vokietija išsiaiškino, jog praėjusį mėnesį skrydžio metu prastai pasijutęs A. Navalnas buvo apnuodytas „Novičiok“ grupės nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Europa tuomet Rusijai pagrasino naujomis sankcijomis, o NATO pareikalavo atlikti tarptautinį tyrimą dėl galimo pasikėsinimo į opozicionieriaus gyvybę.
Centre – Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietija informavo savo NATO partneres ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, kad atrado „neabejotinų įrodymų“, jog A. Navalnas buvo apnuodytas būtent „Novičiok“.
„Mes patys jų nematėme, – omenyje turėdamas Vokietijos tyrėjų įrodymus sakė D. Trumpas. Jis pridūrė, kad atsižvelgus į tai, ką kalba Vokietija, galėjo nutikti taip, kaip jie sako. – Būčiau labai piktas, jei taip ir nutiko.“
D. Trumpas neminėjo, kokių veiksmų imtųsi, jei būtų patikintas, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritiką iš tiesų bandyta nužudyti. Tačiau jis pareiškė Rusijai iki šiol buvęs „griežtesnis, nei bet kas kitas“.
D. Trumpas taip pat teigė, kad dabar pagrindiniu klausimu jis laiko šiuo metu su Maskva vedamas derybas dėl branduolinių ginklų kontrolės. „Tai pats svarbiausias dalykas“, – teigė prezidentas.
D. Trumpas pavadino J. Bideną blogiausiu istorijoje demokratų kandidatu. EPA-ELTA nuotr.
Donaldas Trumpas pavadino savo priešininką JAV prezidento rinkimuose Joe Bideną blogiausiu Demokratų partijos kandidatu šalies istorijoje. Baltųjų rūmų šeimininkas tai pareiškė savo šalininkams penktadienį Naujojo Hampšyro valstijoje.
„Manau, kad man teko garbė stoti rinkimuose prieš blogiausią kandidatą iš visų, kuriuos kada nors yra iškėlusi Demokratų partija“, – sakė jis.
Jungtinėse Valstijose lapkričio 3 d. įvyks visuotiniai rinkimai. Bus renkami prezidentas ir viceprezidentas, visi 435 Kongreso Atstovų Rūmų nariai ir trečdalis Senato, 13 valstijų gubernatoriai. D. Trumpo varžovas JAV prezidento rinkimuose bus demokratas J. Bidenas.
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
JAV Respublikonų partija oficialiai paskelbė dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą kandidatu į prezidentus antrai kadencijai. D. Trumpas kandidatu paskelbtas per partijos suvažiavimą Šiaurės Karolinos valstijos Šarlotės mieste.
D. Trumpas susilaukė didžiulio respublikonų delegatų iš visos šalies palaikymo ir surinko reikiamus 1 276 balsus.
Atvykęs į suvažiavimą, kaip ir anksčiau, prisiminė buvusį JAV prezidentą Baracką Obamą.
„Turime laimėti, tai yra patys svarbiausi rinkimai mūsų šalies istorijoje. Mūsų šalys gali nueiti siaubinga, siaubinga linkme arba dar puikesne kryptimi. Mes buvome labai susiskaldę vadovaujant prezidentui B. Obamai“, – sakė D. Trumpas.
Jis taip pat, kaip įprastai, gyrėsi dėl aukštumas pasiekusių akcijų kainų ir tvirtino, kad jo oponentas rinkimuose Joe Bidenas įvestų visuotinį karantiną JAV, kad suvaldytų koronaviruso protrūkį.
D. Trumpas, be to, apkaltino Demokratų partiją siekiant „pavogti rinkimus“ iš jo paties ir respublikonų.
„Jie bando pavogti rinkimus iš respublikonų. Vienintelis būdas, kaip jie gali paimti šiuos rinkimus iš mūsų – suklastoti rinkimai. Mes nugalėsime šiuose rinkimuose“, – atvykęs į Respublikonų partijos suvažiavimą pareiškė D. Trumpas.
Tuo tarpu viceprezidentas Mike’as Pence’as ragino amerikiečius balsuoti už D. Trumpą.
„Mes perrinksime prezidentą Donaldą Trumpą dar ketveriems metams ir su jūsų parama ir Dievo pagalba mes vėl padarysime Ameriką didžią, dar kartą“, – sakė M. Pence’as, pabrėždamas, esą „ant balsalapio“ pastatyta šalies ekonomika, tvarka ir teisingumas.
JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 d. Juose susigrums demokratų kandidatas, buvęs viceprezidentas J. Bidenas ir respublikonų kandidatas, dabartinis prezidentas D. Trumpas.
Buvęs sovietų žvalgybos pareigūnas, Vladimiro Putino kolega KGB (КГБ) institute Jurijus Švecas (Юрий Швец), šiuo metu gyvenantis ir dirbantis JAV, vėl davė išsamų videointerviu ukrainiečių portalui Gordonua.com.
Šį sykį daug dėmesio skirta Baltarusijai.
Slaptai.lt skaitytojams pateikiame keletą labiausiai įsiminusių J.Šveco pastabų.
Pastabos dėl Baltarusijos
J.Švecas mano Aliaksandrą Lukašenką esant psichopatu, kuris be valdžios gyventi nepajėgus kaip girtuoklis neišsiverčia be degtinės. Valdžia šiam buvusiam kolchozo pirmininkui – viskas. A.Lukašenkai vargu ar užteks proto pačiam pasitraukti iš prezidento posto. Jei jis šiandien atsisakytų valdžios, pakliūtų istorijon ne kaip itin blogas diktatorius bei sadistas. Bet jam neužteks išminties tokiam žingsniui. Net jei Vakarai sudarys su juo sandėrį, suprask, tegul gyvena kur nors aukštą tvora aptvertoje viloje Rusijoje niekur nekišdamas nosies, – tokia padėtis jam būtų tikra kankynė. Jam reikia vadovauti, kritikuoti, dalyvauti susitikimuose, jam reikia, kad jo bijotų.
Aleksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
A.Lukašenka ilgai negyvens be valdžios. Jei jo neištiks Čeušesku likimas, jis susigrauž iš vidaus. Gyvenimas be valdžios jam taps pats didžiausias išbandymas.
Tačiau tikroji bėda – visai kitur. Visi A.Lukašenkos konkurentai šiuose rinkimuose buvo … Rusijos statytiniai. Ir tie, kurie sugrūsti į kalėjimus, ir tie, kuriems leista dalyvauti rinkimuose. Vieni – Kremliaus, kiti – Gazprom, treti – Rosneft ar dar kokio nors Vladimiro Putino aplinkai pavaldaus darinio atstovai. Šito negalima ignoruoti: A.Lukašenka šiuose rinkimuose rungėsi su Kremliaus klapčiukais. Net toji moteris, to į Baltarusijos prezidento rinkimus ėjusio, bet už grotų atsidūrusiojo žmona, – ne tas asmuo, kuris nusimanytų politikoje.
Šiuo metu vienintelis A.Lukašenka trukto V.Putinui įvesti Baltarusijon rusiškąją tvarką absoliučiai visur. Kad Balatrusija dar nėra nuo galvos iki kojų Rusijos provincija, – A.Lukašenkos nuopelnas. A.Lukašenka šiuo požiūriu neparankus V.Putinui. Kremliui reikia kur kas lojalesnio. Kremlius kiša savuosius.
Jurijus Švecas
Akivaizdu, kad Rusija mėgina Baltarusijoje įvesti savąją tvarką. Kremlius dabar nepasiųs tankų į Minską. Bet anksčiau ar vėliau jam pavyks palaužti baltarusius. Pasiseks pargriauti ant menčių Baltarusiją todėl, kad Vakarai ne itin domisi šios šalies vidaus reikalais. Senutei Europai neįdomi Baltarusija. Tik Baltijos valstybės ir Lenkija aktyviau susirūpino šios šalies likimu.
Protestai Chabarovske
Kaip J.Švecas vertina protestus Tolimuosiuose Rytuose Rusijoje, pavyzdžiui, Chabarovsko mieste? Jei žmonės žinotų, kas buvo tas gubernatorius, kurie jį gina, – pasibaisėtų. Bet žmonės nesuvokia, kad tai – tik Kremliaus rokiruotės. Vieną savo žmogų keitė kitu, nė trupučio negeresniu. Taigi Chabarovskas gina niekšą, nes V.Putinas jau taip nusibodo, taip nusibodo, kad nebeįmanoma gyventi … gyvenant V.Putinui. Priešinamasi visiems V.Putino sprendimams. Ir A.Lukašenka taip įgryso baltarusiams, kad šie jau nebesutinka dar penkerius metus žiūrėti į A.Lukašenkos fizionomiją.
Bet pasikeitimai Rusijoje vis tik prasidės ne Chabarovske, o Maskvoje ir Sankt Peterburge.
Kas pakeis V.Putiną?
J.Švecas mano, kad V.Putinas, tas vidutinybė, „nuorūka“ pravardžiuojamas žmogeliukas, taip ilgai išsilaikė valdžioje tik todėl, kad jam labai sekėsi. Metų metais jis į Vakarus sėkmingai parduodavo naftą, dujas, ir turėjo sočiai pinigų. Vartant tiek daug milijardų net ir Ivanas Kvailelis sugebėtų valdyti valstybę.
Bet Rusjoje dabar ypač bloga padėtis, kad net panašu į 1941-uosius metus, kai vokiečiai beldėsi į Maskvos vartus. Federalinė Saugumo tarnyba (FSB) ruošiasi pakeisti V.Putiną kitu žmogumi. Šiam valdžios pasikeitimui vadovauja Nikolajus Patruševas, tas pats, kuris atsakingas už gyvenamųjų namų sprogdimus Maskvoje ir Volgodonske, kad į valdžią būtų buvę galima pasodinti niekam nežinomą V.Putiną. Ne veltui N.Patruševas gavo 2000-asiais metais (o sprogimai suregti 1999-aisiais) ordiną „Geroj Rosiji“, beje, apdovanojimas įteiktas slapta. Suprantama, V.Putinas šitaip atsidėkojo N.Patruševui, kad šis padėjo užkopti į valdžios olimpą.
Putinas senatvėje. Foto montažas
Dabar – daug kas pasikeitė. V.Putinas nusibodo, išsisėmė. Rusiją valdančiam klanui reikalinga nauja figūra. J.Švecui nūnai atrodo, kad V.Putinas net dabar jau nebevadovauja Rusijai. V.Putinas – mirštanti gulbė. Jo vietą knieti užimti N.Patruševui.
Kitas galimas kandidatas į Rusijos prezidento postą – Dmitrijus Medvedevas. Jis savo darbais įrodė logalumą Bosui, pademonstravo, kad į jį galima nusišluostyti purvinas kojas, mat jis nesipiktins, nekeršys. Tačiau tapti Rusijos prezidentu itin trokšta ir N.Patruševas, turįs patirties rengiant intrigas aukščiausiuose valdžios koridoriuose. Tad konkurencija – didelė.
Kiek per metus įmanoma pagauti šnipų?
J.Švecas siūlo atkreipti dėmesį ir į dar vieną Rusijos slaptosioms tarnyboms garbės nedarantį akcentą. Praėjusiais metais FSB džiūgavo sugavusi, demaskavusi, areštavusi, berods, 405 užsienio šnipus. Nesąmonė. J.Šveco teigimu, Šaltojo karo metais, kai tarp Vakarų ir Sovietų Sąjungos išties įsiplieskė rimti šnipų karai, KGB per metus tesučiupdavo vos tris JAV ar Europos valstybių agentus. Daugų daugiausia per metus buvo pagauti 4 agentai (vienas iš jų – pusiau rimtas, pusiau – popierinis). Tad šiais laikais FSB užsiima tiesiog verslu.
Džo Baidenas būtų griežtesnis Rusijai
Kaip J.Švecas vertina Donaldo Trampo (Donald Trump) šansus laimėti antrąją kadenciją? Šių dienų rezultatai leidžia manyti, kad D.Trampas – pralaimi, o Džo Baidenas (Joe Bidenas) – sėkmingas kandidatas. Jei niekas kardinaliai nepasikeis per paskutiniąsias savaites, Trampas triuškinamai pralaimės. Jis neturįs jokių šansų. Kodėl D.Trampas palankus Rusijai? Jis šiek tiek stabdydavo V.Putinui nemalonius Vašingtono sprendimus. Pristabdydavo.
Jei į valdžią Amerikoje ateis Baidenas, Putinas bus žiaurai nubaustas. Ir Džo Baideno aplinka nebus V.Putinui palanki. Nė trupučio.
Koronavirusu pasaulį užkrėtė Novosibirskas
J.Švecas taip pat mano, kad Covid-19 virusu pasaulį užkrėtė ne kiniečiai, o Rusija. Koronovirusas pasklido po pasaulį iš Novosibirsko, kur nuo seno Rusija turėjo cheminius ginklus gaminančių itin slaptų laboratorijų. Ten praėjusiais metais nugriaudėjo avarija. O po mėnesio rusų kariškiai iš Novosibirsko buvo komandiruoti į Uhano miestą – į karines varžybas. J.Švecas mano, kad tada rusų kariškiai ir užkrėtė kiniečius.
Iš V.Zelenskio nieko gero nebelaukia
Dėl Ukrainos reikalų. J.Švecą stebina kraupus Ukrainos elito nekompetetingumas. Jis stebisi, kaip protiga, darbšti, intelektuali ukrainiečių tauta išsirenka tokius kvailus lyderius, tokias menkystas. Ukrainoje – akivaizdžiausias valdžios nemokėjimas ir negebėjimas valdyti. J.Švecas turėjo vilčių, kad į valdžią atėjęs Volodymiras Zelenskis nušluos nekompetetingą ukainietišką elitą ir atves į valdžią jaunų, ambicingų, padorių, darbšių, provakarietiškų politikų. Bet jis to nepadarė. Dabar J.Švecas iš V.Zelenskio nieko gero nebelaukia – norėtų, kad šis tik kuo mažau kvailysčių prikrėstų.
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
J.Švecas mano, kad valstybėms reikia ne tik kompetetingų, drąsių, bet ir ambicingų politikų. Pasakyk, kokie tavo tikslai, ir aš pasakysiu, ko iš tavęs galima laukti, ką tu galėtum nuveikti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį teigė, kad jo šalis labai atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje, kurioje dėl ginčytinų rinkimų prezidentas Aliaksandras Lukašenka susiduria su didėjančiu spaudimu atsistatydinti.
D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad padėtis Baltarusijoje siaubinga. „Mes labai atidžiai ją stebėsime“, – pridūrė JAV prezidentas.
Rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje, pasibaigus prezidento rinkimams, įsiplieskė masiniai protestai prieš A. Lukašenką. Protestuotojai teigia, kad rinkimai buvo suklastoti. Policija ėmėsi prieš protestuotojus brutalių veiksmų, tūkstančiai demonstrantų buvo sulaikyti, o dauguma jau paleistų protestuotojų teigė, kad sulaikymo įstaigose buvo skriaudžiami ar net kankinami. Vašingtonas jau anksčiau ragino A. Lukašenką pradėti dialogą su pilietine visuomene.
Pats Baltarusijos vadovas A. Lukašenka pirmadienį prakalbo apie Konstitucijos keitimą ir dalijimąsi valdžia, bet atmetė galimybę surengti naujus rinkimus.
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, rugpjūčio 9-ąją prezidentas A. Lukašenka buvo perrinktas šalies vadovu, pelnydamas 80,10 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja neva gavo tik 10,12 proc. balsų.
Europos Sąjunga (ES) anksčiau taip pat pasmerkė rinkimus Baltarusijoje, teigdama, kad jie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis pirmadienį paskelbė, kad trečiadienį rengiamas skubus virtualus viršūnių susitikimas krizei Baltarusijoje aptarti.
„Baltarusijos žmonės turi teisę spręsti dėl savo ateities ir laisvai išrinkti savo vadovą. Smurtas prieš protestuotojus nepriimtinas“, – teigė Ch. Michelis.
Šiek tiek daugiau nei prieš metus JAV žvalgybos agentūros parengė įslaptintą dokumentą, kuriame teigiama, kad Rusijos vyriausybė 2020 m. prezidento rinkimuose palaiko prezidentą Trumpą, o išvada atitinka jų sutarimą, kad Kremlius bandė padėti Trumpui laimėti rinkimus ir 2016 metais.
Nacionalinės žvalgybos direktoriaus buvo paprašyta pakeisti šį vertinimą, tačiau jis nesutiko, ir netrukus Trump pareiškė, kad direktorius atsistatydina, pranešė „The New York Times”. Netrukus po to, kai naujasis direktorius pasirodė, naujasis žvalgybos pareigūnas iš dalies pakeitė dokumentą, minkštindamas teiginį, esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas norėjo, kad Trump laimėtų, teigiama straipsnyje paskelbtame šeštadienį žurnale “The New York Times “.
Šis tyrimas apima informaciją, kuri anksčiau nebuvo skelbta, ji susijusi su pareigūnų abejonėmis JAV žvalgybos agentūrų duomenimis Trump administracijoje, aprašoma, kaip jie bando informuoti prezidentą nesukeliant jo pykčio ir susirūpinimą ar dėl to nepraras savo darbo vietos”, rašė laikraštis, pridurdamas, kad tyrimo autorius, reporteris Robert Draper, kalbėjo su 40-čia dabartinių ir buvusių žvalgybos pareigūnų ir įstatymų leidėjais bei kongreso darbuotojais. (…)
Preliminarus praėjusiais metais parengto įslaptinto dokumento projektas „Nacionalinis žvalgybos vertinimas” nagrinėjo chronišką „liguistą problemą” tarp žvalgybos pareigūnų ir Baltųjų rūmų. Be kitų dalykų, ataskaitoje buvo nagrinėjami Rusijos bandymai daryti įtaką JAV rinkimams 2020 m. ir 2024 m., pasak kelių pareigūnų, kurie jį peržiūrėjo. „Pagrindinis sprendimas” dokumente buvo tas, kad per 2020 m. rinkimus Rusija teikia pirmenybę esančiajam prezidentui. Norėdami išsklaidyti bet kokią prielaidą, kad Vladimiro Putino susidomėjimas Trump perrinkimu yra atšalęs, ši išvada yra pagrįsta informacija iš labai slapto užsienietiško šaltinio, ir bet kuris, perskaitęs ataskaitą, pavadintų ją” 100 proc. patikima”, rašoma straipsnyje. Analitikai, naudodamiesi žvalgybos duomenimis, taip pat nurodė, kad Rusija dirbo remiant senatorių Sen Bernie Sanders, kuris tuo metu kandidatavo nuo demokratų partijos į prezidento postą.
Karikatūra: vis dar nežinome, kaip Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus
Veteranas, nacionalinės žvalgybos pareigūnas paaiškino savo kolegoms, pagal įrašus, kuriuos padarė vienas iš proceso dalyvių, jog tai neatspindi senatoriaus Sanders pranašumo, bet buvo bandymas „susilpninti šią partiją ir galiausiai padėti dabartiniam JAV prezidentui”, skelbiama publikacijoje. Vėliau, tuomečiam JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriui Dan Coates buvo pasiūlyta pakeisti ataskaitą. Coates, kuris priminė, kad prašymas būtas nuo JAV administracijos pareigūno, todėl atsisakė. Liepos 28 d. Trump paskelbė, kad Coates paskutinė diena biure bus rugpjūčio 15 d., daugiau nei mėnesį anksčiau nei buvo planuota atsistatydinti.
Rugsėjo mėnesį buvo išplatinta nauja dokumento versija su pataisymais. Naujoje ataskaitoje tapo nebeaišku, ar Rusija simpatizavo dabartiniam prezidentui. Vietoj to, jis trumpai pasakė: „Rusijos lyderiai tikriausiai tiki, kad geresnių santykių su JAV tikimybė sumažės, jei JAV išrinks kitą prezidentą.” Pokyčiai atspindėjo tai, ką leidinio autorius, Robert Draper, vadinamas „blaivios Trump eros įvykių plėtros šalininku”, kuris sunerimęs dėl kai kurių dabartinių ir buvusių pareigūnų, įstatymų leidėjų bei kongreso narių: „žvalgybos bendruomenės norą pakeisti tai, ką ji pasakyti kitaip tiesiog negali ir nenori nuliūdinti prezidento”, rašo, New York Times . (…)”
Vasario 13 d., Shelby Pearson, analitikė iš Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro, liudijo per uždarą klausymą žvalgybos komitete atstovų palatoje, kad Rusija teikia pirmenybę įsitvirtinusio prezidento laimėjimui 2020 m. rinkimuose. Dauguma respublikonų prieštaravo, tada Pearsono parodymai buvo perduoti Trumpui. Kitą dieną, vasario 14 d., jis nutraukė įprastą instruktažą apie rinkimų saugumą, pasak vieno iš susitikimo dalyvių. Jis paklausė tuometinio nacionalinės žvalgybos direktoriaus, buvusio viceadmirolo Joseph Maguire: „Ei Joe, kiek aš suprantu, jūs informavote Adamą Schiffą ir pasakėte jam, kad Rusija man palanki. Kodėl jūs tai pasakete Šifui?” Nors Maguire bandė paaiškinti, kad tai buvo kitas pareigūnas, Trump toliau uždavinėjo klausimus ir susitikimas buvo nutrauktas.
Vasario 19 d. Maguire buvo informuotas, kad jam į štabą turėtų būti įleistas tas, kas galėtų jį pakeisti. Jį pakeitė Vokietijos ambasadorius Richard Grenell ir buvęs spaudos sekretorius ambasadorius Jungtinėse Tautose, žiniasklaidos konsultantas ir „Fox News” komentatorius. (…)
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.Senatorė Kamala Harris. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė demokratų kandidatę į viceprezidento postą Kamalą Harris. „Ji melavo, jis sakė netiesą“, – pareiškė D. Trumpas, tačiau šių savo žodžių nedetalizavo.
K. Harris nori didinti mokesčius, mažinti karines išlaidas, ji yra prieš gamtinių dujų gavybą hidraulinio ardymo būdu, toliau vardijo prezidentas. Visa tai yra temos, kuriomis jis mėgina mobilizuoti savo respublikonų rinkėjus.
Be to, D. Trumpas priekaištavo 55-erių K. Harris, kad ji per klausymus Senate buvo ypač „piktybiška“ jo kandidato į Aukščiausiąjį teismą Bretto Kavanaugho atžvilgiu. „Aš to taip greitai nepamiršiu“, – pabrėžė jis spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose.
B. Kavanaugho patvirtinimo procesas Senate 2018 metais buvo labai kontraversiškas, nes kelios moterys apkaltino jį seksualiniu priekabiavimu. Galiausiai jis buvo patvirtintas nežymia respublikonų balsų persvara.
D. Trumpas pridūrė, kad jo viceprezidentas Mike‘as Pompeo jam patinka daug labiau. Be kita ko, jį esą gerbia visos religinės grupės.
Demokratų kandidatas į JAV prezidento postą J. Bidenas antradienį paskelbė, kad savo kandidate į viceprezidentus renkasi juodaodę senatorę K. Harris.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas perspėjo, kad šiais metais vyksiančius prezidento rinkimus bando paveikti Kinija, Rusija, Iranas ir kitos valstybės. Apie tai informuoja BBC.
Išplatintame JAV kontržvalgybos direktoriaus pranešime teigiama, kad užsienio valstybės naudoja „slaptas ir atviras įtakos priemones“, skirtas rinkimų rezultatams paveikti. Dokumente taip pat sakoma, kad šios šalys „turi savų rinkimų favoritų“.
Kinija esą norėtų, kad „prezidentas Donaldas Trumpas, kurį Pekinas laiko neprognozuojamu, nebūtų perrinktas“, tad šalis „deda vis didesnes pastangas paveikti rinkimus“.
Kontržvalgybos pranešime teigiama, kad Rusija siekia „apjuodinti“ Joe Bideną ir kitus „antirusiškos aukštuomenės“ narius. Kiti su Rusija susiję veikėjai „taip pat bando sustiprinti prezidento D. Trumpo kandidatūrą socialiniuose tinkluose ir Rusijos televizijoje“.
Tuo metu Iranas stengiasi „pakirsti JAV demokratines institucijas“ ir D. Trumpą bei „sukiršinti šalį“ prieš rinkimus, internete skleisdamas dezinformaciją ir „antiamerikietišką turinį“. Iranas esą deda tokias pastangas, nes mano, kad antrai kadencijai perrinktas dabartinis prezidentas „toliau vykdytų JAV spaudimą Iranui ir skatintų režimo pokyčius“.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto pagrindinę savo rinkimų kampanijos kalbą mėnesio pabaigoje pasakyti Baltuosiuose rūmuose. „Mes galvojame apie tai, – pareiškė jis trečiadienį žinių stočiai „Fox News“. – Saugumo požiūriu tai būtų paprasčiausia“. Tai būtų ir „pigiausias variantas“.
Rinkimų kampanijos kalba Baltuosiuose rūmuose sulaužytų tradicijas: paprastai rinkimų kampanijos renginiai čia yra tabu. Kalba, kuria kandidatas į prezidentus priima partijos nominaciją, yra vienas pagrindinių kiekvienos rinkimų kovos momentų.
Pradžioje planuota, kad D. Trumpas kalbą sakys rugpjūčio pabaigoje jo nominacijai skirtame Respublikonų partijos suvažiavime Šarlotėje Šiaurės Karolinos valstijoje. Tačiau kadangi tenykštis gubernatorius reikalavo dėl koronoviruso laikytis griežtų taisyklių, D. Trumpas nominavimo dalį perkėlė į Džekonsvilį Floridoje.
Čia sparčiai augant infekcijos skaičiams, šių planų liepos pabaigoje taip pat buvo atsisakyta. Todėl kol kas neaišku, kur D. Trumpas sakys savo nominavimo kalbą. Trečiadienį užsimindamas, kad gali kalbėti Baltuosiuose rūmuose, jis kartu pridūrė: „Jei kas nors tame matys problemą, aš galiu eiti kur nors kitur“.
Pentagonas
Amerikos kariškiai neturi įrodymų, kad sprogimas Libano sostinėje buvo ataka, apie kurią anksčiau kalbėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis trimis neįvardytais šaltiniais Pentagone.
D. Trumpas per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose teigiamai atsakė į klausimą, ar jis mano, kad Beirute buvo surengta ataka, o ne įvyko incidentas. „Turint omenyje sprogimą, panašu į tai. Aš susitikau su kai kuriais iš mūsų puikių generolų. Atrodo, jog jie mano, kad tai buvo ataka. Tai buvo kažkokia bomba, taip“, – teigė Amerikos lyderis.
Pasak prezidento, Pentagone manoma, kad „tai nebuvo kažkoks gamybinis sprogimas“. „Jie (generolai) žino geriau už mane“, – pridūrė Baltųjų rūmų šeimininkas. Jis pareiškė, kad JAV siūlo Libano vyriausybei savo pagalbą.
Savo ruožtu šaltiniai JAV gynybos departamente teigia „nežiną, apie ką kalbėjo prezidentas“. Vienas iš jų sakė, jog jei kariškiai turėtų tokios atakos įrodymų, tai JAV vyriausybė tučtuojau imtųsi papildomų priemonių, kad apsaugotų Amerikos ginkluotąsias pajėgas ir nuosavybę regione. Tas pats šaltinis pareiškė, kad tokių nurodymų kol kas negauta.
Galingas sprogimas įvyko antradienį Beiruto jūrų uosto rajone, netoli Libano karinių jūrų pajėgų bazės. Sprogimo banga sudrebino Libano sostinės gyvenamuosius rajonus. Sugriuvo kelių prie uosto esančių pastatų fasadai, nukentėjo gyvenamieji namai ir biurai. Naujausiais duomenimis, sprogimo aukomis tapo mažiausiai 78 žmonės, dar 4 tūkst. buvo sužeisti. Libano sostinė paskelbta nelaimės rajonu, mieste dviem savaitėms įvedama nepaprastoji padėtis.
Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė nesuprantąs, kodėl JAV turėtų ginti Vokietiją nuo Rusijos.
„Vokietija moka Rusijai milijardus dolerių per metus už energiją, o mes turime saugoti Vokietiją nuo Rusijos. Apie ką čia viskas?“, – trečiadienį tviteryje rašė JAV vadovas, komentuodamas JAV sprendimą išvesti didelę dalį savo karių iš Vokietijos.
D. Trumpas, be kita ko, dar kartą papriekaištavo Vokietijai neskiriant pakankamai lėšų NATO kolektyvinei gynybai paremti. JAV vadovas ne kartą reikalavo, kad visos NATO narės gynybai skirtų bent 2 proc. BVP.
Trečiadienį JAV gynybos sekretorius Markas Esperas paskelbė, kad JAV išves iš Vokietijos 11 900 karių. Iš jų apie 6 400 bus išsiųsti namo, o maždaug 5 600 perkelti į kitas Europos šalis. JAV laikys Vokietijoje ne daugiau kaip 25 000 karių.
Venesuela apimta protestų ir neramumų. EPA – ELTA nuotr.
Amerikos prezidento Donaldo Trumpo nuomone, Jungtinės Valstijos gali pasukti Venesuelos keliu, jeigu valstybės vadovo rinkimus laimėtų buvęs JAV viceprezidentas demokratas Joe Bidenas.
D. Trumpas tai pareiškė interviu televizijos kanalui „Fox News“, kuris buvo parodytas sekmadienį. Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
„Jis (Bidenas) sunaikins mūsų šalį, bet ne savo rankomis. Tai padarys radikalūs kairieji“, – sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.
„Tai ta pati ideologija, kuri apėmė Venesuelą, vieną turtingiausių pasaulio šalių.
Dabar jie neturi nei vandens, nei maisto, nei medicinos“, – konstatavo D. Trumpas.
Anksčiau JAV prezidentas tviteryje rašė, kad „radikalūs kairieji demokratai, visiškai kontroliuojantys Bideną“, sunaikins JAV. „Ameriką ištiks neįsivaizduojamos baisybės“, – teigė jis.
Kandidatas į prezidentus, demokratas Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Venesuela pastaraisiais metais patiria didžiulę ekonominę ir socialinę krizę, kurią lydi hiperinfliacija ir nacionalinės valiutos nuvertėjimas. JT duomenimis, šalį jau paliko apie 4,5 mln. žmonių, beveik 80 proc. jų yra regiono valstybėse. Tarptautinis valiutos fondas sausio pabaigoje pareiškė, kad bendras migrantų iš Venesuelos skaičius šįmet gali viršyti 6 mln.
59-ieji JAV prezidento rinkimai įvyks šių metų lapkričio 3 d.
Johnas Boltonas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jaučia politinės filosofijos stygių, vienintelis jį dominantis dalykas – perrinkimas antrajai kadencijai.
Tokią nuomonę penktadienį paskelbtame interviu Vokietijos leidiniui „Spiegel“ išsakė buvęs Amerikos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
„Trumpui iš esmės trūksta politinės filosofijos“, – pareiškė jis. „Žinote, politikos komentatoriai Jungtinėse Valstijose ir Europoje vis mėgina suprasti Trumpą ar net įsigilinti į Trumpo doktriną. Pamirškite tai! Jūs galite sutaupyti laiko, nėra jokios Trumpo doktrinos“, – sakė J. Boltonas.
„Rytą jūs kalbatės su juo, o jau vidurdienį jis vėl gali pakeisti savo nuomonę priklausomai nuo to, iš kur pučia vėjas. Jei kas jį ir domina, tai tik perrinkimas lapkričio mėnesį“, – teigė buvęs JAV prezidento patarėjas. Johnas Boltonas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
„Europa turi žiūrėti į Trumpą kaip į anomaliją. Tai, ką daro Trumpas, nėra nuosekli politika“, – pažymėjo jis.
Anot J. Boltono, Trumpas „palaiko geresnius santykius su autoritarinėmis asmenybėmis negu su daugelio demokratinių šalių vadovais“. Kartu jis pareiškė, jog JAV prezidentas susiduria su tam tikrais keblumais, bendraudamas su politikėmis, pavyzdžiui, su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir buvusia Didžiosios Britanijos premjere Theresa May.
Komentuodamas JAV ir Vokietijos nesutarimus, J. Boltonas įspėjo, kad Trumpas kol kas neatsisakė idėjos įvesti muitus vokiškiems automobiliams. „Ne. Trumpas mėgsta muitus, ir tai tas sprendimas, kurį jis gali priimti be Kongreso sutikimo“, – mano buvęs Amerikos prezidento patarėjas.
71 metų J. Boltonas parašė knygą „Kambarys, kur tai nutiko: Baltųjų rūmų memuarai“ (The Room Where It Happened: A White House Memoir), kurioje atskleidė politikos formavimo proceso Baltuosiuose rūmuose detales.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar prieš rinkimus Amerikoje, įvyksiančius šių metų lapkritį. Tai trečiadienį pranešė Didžiosios Britanijos laikraštis “The Times“.
Tiesa, leidinys nenurodo informacijos šaltinio ir nepateikia citatų savo tvirtinimams pagrįsti.
Pasak publikacijos autorių, labiausiai tikėtina tokio susitikimo data yra rugsėjo 15 d., kai Niujorke vyks Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija.
Be to, straipsnyje teigiama, kad liepos 13 d. telefonu kalbėdamasis su Rusijos URM vadovu Sergejumi Lavrovu JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo patvirtino D. Trumpo norą surengti tokį susitikimą.
Oficialių pranešimų apie galimą D. Trumpo ir V. Putino susitikimą JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose nei JAV, nei Rusija kol kas neskelbia.
Pastarąjį kartą D. Trumpas ir V. Putinas asmeniškai bendravo daugiau kaip prieš metus G20 viršūnių susitikime Osakoje (Japonija). Tada JAV ir Rusijos vadovų pokalbis truko 1 val. 20 min.
JAV Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad amerikiečių teisėsauga turi teisę susipažinti su prezidento Donaldo Trumpo finansiniais dokumentais. Prezidentas esą neturi absoliutaus imuniteto.
Dabar priimtas Aukščiausiojo teismo sprendimas susijęs su keliais procesais. Niujorko prokuroras Cyrusas Vance‘as, be kita ko, reikalauja D. Trumpo mokesčių deklaracijų nuo 2011 metų. To priežastis – tyrimas dėl tariamų „pinigų už tylą“ pornografijos žvaigždei Stormy Daniels, kuri tikina prieš daug metų turėjusi artimus santykius su prezidentu. Teismo sprendimu, prokuratūra dabar turės galimybę susipažinti su dokumentais.
Be to, keli Kongreso komitetai reikalauja D. Trumpo finansinių dokumentų iš bankų „Deutschen Bank“, „Bank Capital One“ ir buhalterinės įmonės „Mazars“. Komitetai, be kita ko, tiria buvusius D. Trumpo verslo ryšius su Rusija ir nori ieškoti galimo interesų konflikto. Tačiau Kongresas, teismo sprendimu, kol kas prieigos prie dokumentų neturės.
Aukščiausiojo teismo sprendimai likus keturiems mėnesiams iki prezidento rinkimų turi potencialiai didelę politinę sprogstamąją galią.
D. Trumpas jau seniai mėgina užkirsti kelią savo finansinių ir mokestinių dokumentų paviešinimui. Dėl to kritikai spėja, kad buvęs verslininkas turi ką slėpti.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį siūlydamas įtvirtinti strateginę partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) gynybos srityje bei siekti Lietuvos kaip pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso.
Lietuvai labai svarbus kuo didesnis JAV karinių pajėgų buvimas regione, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę. Tai ne tik Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo ir apginamumo veiksnys. Strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų atgrasymą bei Lietuvos saugumą.
„Todėl reikia aktyviai remti JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir siekti išnaudoti JAV karių „pergrupavimo“ Europoje momentą. JAV karių išvedimo iš Vokietijos nereikia vadinti „NATO silpninimu“ ar „JAV įsipareigojimų Europoje mažėjimu”, o akcentuoti, kad tai galimybė JAV dalį pajėgų perkelti arčiau rytinio flango, taip stiprinant visos Europos saugumą. Taip pat nedelsti įgyvendinti pažadus dėl sąjungininkų karių mokymosi ir treniravimosi sąlygų gerinimo Lietuvoje. Jei nebus tinkamai paruoštos infrastruktūros, pavyzdžiui, išplėstų poligonų, nerealu tikėtis nuolatinio JAV karių dislokavimo“, – sakė L. Kasčiūnas.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Pasak Seimo nario, siekiant šio tikslo būtina: Lietuva turi gynybai skirti didžiausią BVP dalį regione; aktyviau prisidėti prie JAV vykdomų tarptautinių operacijų, didinant siunčiamų karių skaičių; strateginius gynybos įsigijimus plėtoti bendradarbiaujant su JAV; kur reikia remti JAV poziciją saugumo bei gynybos klausimais, užtikrinti, kad 5G ryšio infrastruktūra Lietuvoje būtų plėtojama dalyvaujant tik europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems gamintojams, sudarant sąlygas ateityje netrukdomai keistis gynybine informacija su JAV. Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiemet atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė tendenciją, kad mažėja vienos svarbiausių Lietuvos partnerių ir NATO sąjungininkių – JAV – draugiškumo vertinimas. Nors 74 proc. šalies gyventojų JAV vertina kaip draugišką valstybę, lyginant su prieš ketverius metus atlikta analogiška apklausa, šis rodiklis buvo 12 proc. didesnis.
Ši draugiškumo vertinimo tendencija atsiliepė gyventojų vertinimams apie grėsmę Lietuvai keliančias valstybes. Nors pastaruosius ketverius metus daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų tarp tokių valstybių išskiria Rusiją, tačiau reikšmingai paaugo JAV rodiklis – 22 proc. Lietuvos gyventojų šią šalį laiko grėsme, kai 2016 m. JAV grėsme laikė tik 7 proc.
„Tokie JAV vertinimo pokyčiai gali būti sietini su Lietuvos žmonių neigiamu požiūriu į šios šalies prezidentą Donaldą Trumpą. Tam įtakos turi ir tai, kad JAV permąsto savo vaidmenį globalių problemų sprendime, didesnį dėmesį kreipia į Kiniją, kurios auganti galia pasaulyje kelia naujų iššūkių, o į Europą pradėjo žiūrėti kaip į atskiras valstybes, bet ne kaip į bendrą regioną“, – teigė L. Kasčiūnas.
Be to, kad transatlantinio ryšio silpnėjimą lemia nepakankamas sąjungininkų Europoje gynybos finansavimas ir nepakankamas naštos pasidalijimas, pasigirstančios idėjos kurti autonomiškai nuo JAV veikiančias Europos gynybos pajėgas, skirtingos JAV ir didžiųjų Vakarų Europos valstybių strateginės kultūros.
„Iš tiesų Kinija ir Artimieji Rytai artimiausiu metu išliks JAV užsienio ir saugumo politikos strategų dėmesio centre. Ir būtent Europos šalių požiūris į Kiniją, jos investicijas ir iš to kylančias rizikas, bus svarbus veiksnys JAV vertinant savo sąjungininkų ir partnerių patikimumą. Tai yra iššūkis, bet kartu ir galimybė, kuria Lietuva gali pasinaudoti“, – sakė NSGK pirmininko pavaduotojas.
Kristupo Kolumbo skulptūra Bostone. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įstatyminį potvarkį įkurti „Nacionalinį Amerikos didvyrių sodą“, kad nuo vandalų būtų apginti JAV nusipelniusių žmonių paminklai, praneša BBC.
Sudarytai darbo grupei nurodyta per 60 dienų parengti planą ir numatyti vietą, kur būtų įrengtas parkas. Prezidentas prašo, kad statulos „nebūtų abstrakčios ar modernistinės“.
Protestuotojai pastaruoju metu ėmė naikinti iškilių JAV asmenybių paminklus po to, kai suėmimo metu mirė juodaodis vyras George‘as Floyd‘as. Ypač taikomasi į paminklus, skirtus vergų turėjusiems Amerikos Valstijų Konfederacijos atstovams. Tadas Kosciuška. Paminklas Milvokyje
Gindamas konfederatų simbolius, D. Trumpas priminė, kad jie taip pat yra valstybės istorijos dalis.
Sakydamas kalbą prie Rašmoro kalno Nepriklausomybės dienos proga, JAV prezidentas pasmerkė paminklus griaunančius protestuotojus prieš rasizmą. Jis sakė, kad Amerikos paveldui gresia pavojus, ir ragino žmones būti patriotais.
Prezidento pasirašytame dokumente nurodoma, kad sodas netoli vieno iš miestų turėtų būti atidarytas 2026 m. liepos 4 d. Valstijos ir pilietinės organizacijos raginamos šiam tikslui perduoti paminklus.
Istorinių asmenybių, kurios būtų įamžintos, sąrašas veikiausiai bus kontraversiškas. Tarp pasiūlymų minimi JAV įkūrėjai George‘as Washington‘as ir Thomas Jefferson‘as, taip pat pasienio gyventojas Davy Crockett‘as, evangelikų pamokslininkas Billy Graham‘as, prezidentas Ronald‘as Reagan‘as ir Antrojo pasaulinio karo didvyriai Douglas‘as MacArthur‘as ir George‘as Patton‘as.
Sode taip pat turėtų iškilti paminklai kovotojams už vergovės panaikinimą Harriet‘ai Tubman ir žmogaus teisių aktyvistui Martin‘ui Luther‘iui King‘ui. Bostone nuspręsta demontuoti paminklą prezidentui A. Lincolnui. EPA-ELTA nuotr.
Be to, į sąrašą D. Trumpas siūlo įtraukti ne JAV piliečius, kurie svariai prisidėjo prie šalies nepriklausomybės, raidos ir atradimų. Taigi sode turėtų atsirasti paminklai Kristupui Kolumbui, Junipero‘ui Serra‘i ir markizui de Lafayette’ui.
Sąraše nėra tenykščių Amerikos gyventojų, Meksikos ar Pietų Amerikos atstovų. Jame taip pat nėra demokratų prezidentų, nors yra respublikonų.
Dienraščio „The Washington Post“ kalbinti istorikai sukritikavo D. Trumpo sumanymą. James‘as Grossman‘as, Amerikos istorijos asociacijos (AHA) vykdomasis direktorius, sakė, kad istorinių asmenybių pasirinkimas „svyruoja nuo keisto iki veikiausiai netinkamo ir net provokuojamo“.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas per Nepriklausomybės dienai skirtą ceremoniją prie Rašmoro Kalno nacionalinio paminklo pabrėžė savo šalies pranašumą. JAV yra „teisingiausia ir ypatingiausia šalis, kada nors egzistavusi Žemėje“, pareiškė jis penktadienio vakarą – jo kalbos klausėsi tūkstančiai žmonių.
Uoloje Pietų Dakotos valstijoje iškalti keturių iškiliausių buvusių JAV prezidentų – George‘o Washingtono, Thomo Jeffersono, Theodore‘o Roosevelto ir Abrahamp Lincolno – profiliai. Pasiklausyti D. Trumpo kalbos ir išvysti fejerverko susirinko daugybė žmonių – tik nedaugelis jų buvo su kaukėmis.
JAV Nepriklausomybės dieną mini liepos 4-ąją. Per renginį prie monumento Nepriklausomybės dienos išvakarėse neapsieita be rinkimų kampanijos elementų. „Dar ketverius metus“, – šaukė D. Trumpo šalininkai, turėdami omenyje galimą jo perrinkimą lapkričio 3 dieną vyksiančiuose rinkimuose. Tiesa, apklausose jo šansai prasti – be kita ko, dėl koronaviruso krizės.
Pandemija JAV vis labiau plinta. Prieš D. Trumpui su žmona Melania atvykstant prie Rašmoro Kalno paminklo, Johhnso Hopkinso universitetas paskelbė apie naują viruso paros rekordą – 57 683 naujus atvejus. Iš viso virusas jau patvirtintas 2,79 mln. amerikiečių. Mirčių padaugėjo 728 iki 129 405.
Kontroversijas JAV šiuo metu kelia ir rasizmo bei vergovės palikimo klausimas. Turėdamas omenyje asmenybių, kurios dėl savo paramos vergovei vertinamos prieštaringai, statulų griovimą, D. Trumpas prie Rašmoro Kalno paminklo kritikavo „kampaniją, kurios tikslas yra ištrinti mūsų istoriją, apjuodinti mūsų didvyrius, sunaikinti mūsų vertybes ir daryti įtaką mūsų vaikams“.
Teksaso policija. EPA-ELTA nuotr.
JAV vidaus saugumo departamentas ketina liepos 4-ąją, Nepriklausomybės dieną, nusiųsti specialiuosius būrius saugoti paminklų nuo vandalų. Tai trečiadienį pranešė laikinasis žinybos vadovas Chadas Wolfas.
„Artėjant liepos 4-ajai aš daviau nurodymą iš anksto komandiruoti greitojo dislokavimo grupes, kad visoje šalyje per Nepriklausomybės šventę būtų apsaugoti monumentai ir statulos“, – sakė pareigūnas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas birželio 26 d. pasirašė potvarkį dėl paminklų apsaugos, numatantį griežtas laisvės atėmimo bausmes vandalams.
Masinės riaušės ir protesto akcijos prieš rasinę nelygybę ir policijos savavaliavimą kilo daugelyje šalies valstijų po policijos sulaikyto afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje. Protestuotojai taip pat ėmė griauti paminklus įvairioms istorinėms asmenybėms, tarp jų – Amerikos atradėju laikomam Kristupui Kolumbui.
