JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai sukritikavo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) darbą koronaviruso pandemijos sąlygomis.
„PSO tikrai prisidirbo. Ji daugiausia finansuojama Jungtinių Valstijų, bet dėl kažkokių priežasčių labai orientuojasi į Kiniją. Mes tai gerai išnagrinėsime“, – parašė antradienį savo tviteryje Baltųjų rūmų šeimininkas.
Pasak D. Trumpo, PSO rekomendavo Jungtinėms Valstijoms nenutraukti keleivių iš Kinijos priėmimo, kai naujasis koronavirusas buvo dar tik pradėjęs plisti. „Laimė, aš išsyk atmečiau jų patarimą laikyti mūsų sienas atviras Kinijai. Kodėl jie mums davė tokią klaidingą rekomendaciją?“ – klausia tviteryje JAV administracijos vadovas.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 1,3 milijono žmonių, per 70 tūkstančių infekuotųjų mirė.
Šiuo metu Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje pagal užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu skaičių. Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, šalyje užfiksuoti 369 tūkstančiai užsikrėtimo koronavirusu atvejų, daugiau kaip 11 tūkstančių infekuotųjų mirė.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepaisant koronapandemijos, nenori keisti rudenį numatytų prezidento rinkimų datos. „Rinkimai įvyks lapkričio 3 dieną“, – pareiškė jis penktadienio vakarą Baltuosiuose rūmuose Vašingtone. D. Trumpas buvo paklaustas, ar, atidėjus pirminius rinkimus, įmanomi ir planai keisti rudenį numatytų rinkimų terminą.
D. Trumpas tai atmetė, kaip ir reikalavimą dėl koronakrizės išplėsti balsavimą paštu. „Daugelis žmonių sukčiauja balsuodami paštu“, – teigė jis. Esą yra saugiau, kai žmogus ateina į rinkimų apylinkę su asmens pažymėjimu.
Rinkiminiai metai JAV dėl koronaviruso plitimo visiškai nukrypo nuo vėžių. Kovą ir balandį buvo planuota virtinė pirminių rinkimų. Tačiau dėl pandemijos įvairios valstijos balsavimą atidėjo vėlesniam laikui.
Tuo tarpu atidėti prezidento rinkimų datą būtų labai sudėtinga. Ji yra įtvirtinta įstatymo. Todėl terminui pakeisti būtų reikalingos JAV Kongreso pataisos, tačiau jas vėlgi būtų dar galima skųsti teismuose. Be to, taip būtų laimėtos tik kelios savaitės. Nes kitas kalendorinis planas netgi įtvirtintas konstitucijos ir todėl dar labiau nepajudinamas: naujas Kongresas turi susirinkti sausio 3 dieną, o prezidento inauguracija turi įvykti sausio 20 dieną.
Bet kokiu atveju prezidentas negalėtų pats atidėti rinkimų, jei to norėtų.
AV prezidentas Donaldas Trumpas ketina penktadienį dėl naujojo koronaviruso plitimo paskelbti šalyje nepaprastąją padėtį. Tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi dviem šaltiniais.
Pasak agentūros, nepaprastosios padėties įvedimas leistų naudoti federalines lėšas teikiant pagalbą valstijoms ir municipalitetams.
Anksčiau JAV prezidentas savo tviteryje pranešė ketinąs penktadienį 15 valandą (21 valandą Lietuvos laiku) surengti Baltuosiuose rūmuose spaudos konferenciją, skirtą kovai su koronavirusu.
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. pripažino jį pandemija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip 110-yje šalių.
Pasaulyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 134 tūkstančius, daugiau kaip 5 tūkstančiai žmonių mirė.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras (k.) ir JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Brazilijos prezidento administracijos specialiojo ryšių sekretoriato vadovas Fabio Wajngartenas, lydėjęs Jairą Bolsonarą šeštadienį per susitikimą su Donaldu Trumpu Majamyje, yra užsikrėtęs koronavirusu.
Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „Folha de São Paulo“, remdamasis pareigūno sutuoktine.
„Mano vyras grįžo iš Majamio ir vakar atliko testą dėl koronaviruso, kurio rezultatai buvo teigiami“, – cituoja leidinys Sophie Wajngarten, pažymėdamas, kad ši informacija oficialiai dar nepatvirtinta.
Pasak pareigūno žmonos, jis gydomas namuose karantino sąlygomis ir nekontaktuoja su šeimos nariais.
Išvakarėse buvo sužinota, kad F. Wajngartenui, kuris buvo delegacijos, naktį į trečiadienį grįžusios iš Majamio, narys, pasireiškė gripo simptomai. Taip pat buvo pranešta, kad kelionėje jis buvo šalia prezidento ir tiesiogiai su juo kontaktavo. Be to, šeštadienį F. Wajngartenas savo instagrame pasidalijo nuotrauka, kurioje jis stovi šalia JAV prezidento Donaldo Trumpo ir viceprezidento Mike`o Pence`o.
Brazilijoje pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo patvirtintas vasario 26-ąją, kitą dieną po karnavalo. Infekuotųjų skaičius šalyje jau viršijo 70, dar apie 900 žmonių stebimi „kaip galimi viruso nešiotojai“.
Brazilijos prezidentas J. Bolsonaras antradienį per konferenciją Majamyje pareiškė abejojąs dėl naujojo koronaviruso problemos tikrojo masto ir pavadino jį „prasimanymu“. Koronaviruso aukų skaičius didėja. EPA-ELTA nuotr.
„Žinoma, problema yra, bet nedidelė. Kaip man atrodo, visa šita istorija su koronavirusu daugiau yra prasimanymas. Viskas yra kitaip, nei skelbia pasauliui žiniasklaida“, – citavo Brazilijos prezidentą portalas „G1“.
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. pripažino jį pandemija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip šimte šalių.
Pasaulyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 118 tūkstančių, apie 4,3 tūkstančio žmonių mirė.
Asmeniui, kuris praėjusį mėnesį lankėsi įtakingiausių JAV konservatyviųjų politikų konferencijoje, diagnozuotas koronavirusas. Tame pačiame renginyje dalyvavo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas bei viceprezidentas Mike’as Pence’as.
Konservatyviųjų politinių veiksmų konferencija (CPAC) – didžiausias JAV vykstantis konservatorių susirinkimas, kuriame paprastai dalyvauja tūkstančiai politikų, tarp kurių pastarąjį kartą – ir D. Trumpas su M. Pence’u. Netoli Vašingtono vasario 26-29 d. vykusiame renginyje lankėsi ir keli prezidento kabineto nariai bei kiti aukščiausi Baltųjų rūmų pareigūnai.
Susirgęs asmuo šiuo metu yra karantinuotas Naujajame Džersyje, juo rūpinasi medikai.
„Minėtas dalyvis tiesiogiai nebendravo su prezidentu ar viceprezidentu ir nesilankė pagrindinėje salėje vykusiuose renginiuose“, – tviterio žinutėje paskelbė konferenciją organizavusios Amerikos konservatorių sąjungos (ACU) atstovai.
Tačiau ACU pirmininkas Mattas Schlappas dienraščiui „The Washington Post“ teigė pats tiesiogiai bendravęs su infekuotu asmeniu renginio metu. Ir nors įvykių seka nėra aiški, Schlappas visgi paskutinę konferencijos dieną scenoje paspaudė D. Trumpui ranką.
Tuo metu šalies prezidentas viešai demonstruoja drąsą. „Aš visiškai dėl to nesijaudinu“, – D. Trumpas atsakė žurnalistų paklaustas, ar koronavirusas artinasi prie Baltųjų rūmų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad galėtų tarpininkauti tarp Indijos ir Pakistano sprendžiant Kašmyro problemą.
„Aš viską padarysiu dėl tarpininkavimo (tarp Indijos ir Pakistano), viską padarysiu, kad padėčiau, – pabrėžė D. Trumpas per spaudos konferenciją Naujajame Delyje, skirtą jo vizito į Indiją rezultatams. – Kašmyras pernelyg ilgai daugeliui buvo rakštis. Kiekvienoje istorijoje yra dvi šalys. Jos deda dideles pastangas, kad išspręstų šį klausimą“, – sakė jis.
JAV prezidentas pridūrė, kad jis per susitikimą su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi`u išsamiai aptarė su Kašmyru susijusią situaciją. Amerikos lyderis taip pat pažymėjo, jog prie tarpininkavimo pastangų sėkmės gali prisidėti tai, kad jis palaiko gerus santykius su Pakistano ministru pirmininku Imranu Khanu.
Senovinės Kašmyro kunigaikštystės teritorija yra Indijos ir Pakistano ginčo objektas nuo 1947 metų. Kašmyro problema tapo dviejų iš trijų Indijos ir Pakistano karų priežastimi. Regione nėra valstybinės sienos: jo teritoriją skiria kontrolės linija. Indijai priklausančioje Kašmyro dalyje aktyviai veikią grupuotės, siekiančios atplėšti ją nuo šalies. Naujasis Delis nuolat kaltina Islamabadą teroristų rėmimu, Pakistanas neigia šiuos kaltinimus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina sumažinti savo administracijos darbuotojų skaičių ir remtis tais, kurie įrodė ištikimybę jam. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis savo šaltiniais.
Sekmadienį naujienų portalas „Axios“ informavo, kad Baltųjų rūmų atstovai ir prezidento šalininkai pastaruosius 18 mėnesių sudarinėjo išsamius sąrašus D. Trumpui nelojalių pareigūnų, kuriuos reikia pakeisti valstybės vadovui palankiais asmenimis. Portalo žiniomis, D. Trumpas gavo ir perskaitė šiuos sąrašus.
CNN šaltiniai savo ruožtu pažymi, jog neseniai JAV prezidentas privačiuose pokalbiuose teigė ketinąs sumažinti administracijos darbuotojų skaičių. Kartu jis pareiškė norįs pirmiausia atsikratyti tų, kurie atsidūrė minėtuose sąrašuose. Anot D. Trumpo, kuo daugiau žmonių gali susipažinti su svarbia informacija, tuo didesnė jos nutekėjimo rizika.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV žvalgybos agentūros perspėja, kad Rusija siekia padėti Donaldui Trumpui laimėti 2020 m. prezidento rinkimus, praneša BBC.
Apie tai Atstovų rūmų Žvalgybos komitetui pranešta vasario 13 d., susitikimo už uždarų durų metu, JAV informavimo priemonėms sakė pareigūnai.
Teigiama, kad susitikime aptartas Rusijos kišimosi klausimas supykdė D. Trumpą, jis pareiškė, esą demokratai pasinaudos informacija jį apjuodinti.
Ketvirtadienį jis pašalino laikinai ėjusį pareigas žvalgybos vadovą Josephą Maguire‘ą.
„The New York Times“ pranešė, kad D. Trumpas ypač pyko dėl to, kad pasitarime dalyvavo apkaltos procesui vadovavęs demokratas Adamas Schiffas.
Remiantis laikraščiu „The Washington Post“, J. Maguire‘as turėjo daugiausiai galimybių užimti nuolatinio Nacionalinės žvalgybos vadovo postą. Tačiau prezidentas esą pakeitė nuomonę, sužinojęs apie pasitarimą, kurį pavadino „nelojalumo“ išraiška.
D. Trumpas šią savaitę paskelbė, kad J. Maguire‘ą pakeis jam lojalus Richardas Grenellis, šiuo metu einantis JAV ambasadoriaus Vokietijoje pareigas.
Du D. Trumpo administracijos darbuotojai „The New York Times“ žurnalistams sakė, jog tai, kad J. Maguire‘o iš posto buvo pašalintas netrukus po žvalgybos susitikimo, yra grynas atsitiktinumas. JAV slaptosios tarnybos
JAV žvalgybos pareigūnai teigia, kad Rusija kišosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus, kad padėtų D. Trumpui pasiekti pergalę ir balsavimo proceso metu sukurtų chaosą.
Demokratai sukritikavo D. Trumpą dėl R. Grenellio paskyrimo: jis yra sumenkinęs Rusijos kišimosi į praėjusius rinkimus svarbą, taip pat teigiamai žiūri į kraštutinių dešiniųjų politikų iškilimą Europoje.
Buvęs Baracko Obamos patarėjas Nedas Price‘as teigė, kad D. Trumpas nebeapsimetinėja, jog žvalgyba jam yra reikalinga.
„Jis paskyrė patį politiškiausią – ir įžūlų – JAV ambasadorių į postą, kuris laikomas mažiausiai politiniu ir neabejotinai subtiliu“, – tviterio paskyroje rašė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė JAV žvalgybos įspėjimus, kad Rusija vėl bando kištis į JAV rinkimus. Pasak D. Trumpo, pareiškimas, kad Rusija bando kištis į 2020 m. JAV prezidento rinkimus ir paveikti juos jo naudai, yra „pramanas“, „dezinformacijos kampanija“, kuriai diriguoja jo varžovai demokratai.
„Demokratai Kongrese pradeda dar vieną dezinformacijos kampaniją, tvirtindami, kad Rusija mane mėgsta labiau negu bet kurį iš „dykinėtojų“ demokratų kandidatų, kurie, praėjus dviem savaitėms, vis dar nesugeba suskaičiuoti balsų Ajovos valstijoje“, – tviteryje rašė D. Trumpas.
„Pramanas Nr. 7!“ – tvirtino JAV vadovas.
JAV žiniasklaida anksčiau pranešė, kad JAV žvalgybos pareigūnai informavo Atstovų rūmų narius apie Rusijos bandymus kištis, siekiant sustiprinti D. Trumpo pozicijas 2020 m. rinkimuose.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo sprendimą šįmet skirti „Oskarą“ filmui iš Pietų Korėjos „Parazitas“ (Parasite, Gisaengchung). Savo nuomonę jis išsakė ketvirtadienio vakarą per susitikimą su savo šalininkais Kolorado valstijoje.
„Nugalėtoju tapo filmas iš Pietų Korėjos. Kas čia per velniava? – piktinosi D. Trumpas. – Mes turime pakankamai problemų su Pietų Korėja dėl prekybos, o jiems skiriamas apdovanojimas už geriausią filmą. Ar tai gerai? Nežinau“.
„Grąžinkite juostas „Vėjo nublokšti“ (Gone with the Wind), „Saulėlydžio bulvaras“ (Sunset Boulevard), tiek daug puikių filmų, o nugalėtojas – iš Pietų Korėjos. Ar anksčiau taip būdavo?“ – retoriškai klausė Baltųjų rūmų šeimininkas.
Vasario 9 d. per 92-ąją Amerikos kino meno akademijos apdovanojimų įteikimo ceremoniją geriausio filmo kategorijoje „Oskaro“ statulėlė buvo skirta Pietų Korėjos režisieriaus Bong Joon-ho juodojo humoro komedijai „Parazitas“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui siūlė malonę mainais už tai, jog šis patikintų, kad Rusija 2016 metais nesikišo į JAV prezidento rinkimus.
Britų naujienų agentūra „Press Association“ (PA) trečiadienį pranešė, kad J. Assange‘o gynyba Londono teisme atkreipė dėmesį į dokumentą, anot kurio, buvęs respublikonų kongresmenas Dana Rohrabacheris perdavė J. Assange‘ui prezidento pasiūlymą.
J. Assange‘o advokatė Jennifer Robinson teigė, kad D. Rohrabacheris Londone aplankė J. Assange‘ą ir jam pareiškė, kad „prezidento nurodymu“ siūlo „malonę ar kitokią išeitį“. Mainais J. Assange‘as turįs patikinti, kad Rusija neturi „nieko bendra su nutekintais Demokratų partijos elektroniniais laiškais“.
Baltieji Rūmai atmetė J. Assange‘o advokatės pareiškimą. D. Trumpas „beveik“ nepažįsta Danos Rohrabacherio, sakė atstovė Stephanie Grisham. Prezidentas esą su buvusiu parlamentaru niekada nekalbėjo šia tema. Minėti teiginiai yra „grynas pramanas“.
48 metų J. Assange‘as šiuo metu kali Belmaršo griežtojo režimo kalėjime Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai jis septynerius metus slėpėsi Ekvadoro ambasadoje Londone.
JAV dėl slaptų dokumentų paviešinimo reikalauja išduoti J. Assange‘ą. Jei būtų nuteistas, jam grėstų iki 175 metų kalėjimo.
2010 metais „Wikileaks“ internete paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, pirmiausiai – apie Irako karą. Juose būta labai jautrios informacijos apie JAV misijas šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
Tada 2016-aisiais „Wikileaks“ per rinkimų kampaniją paviešino tūkstančius Demokratų partijos elektroninių laiškų, kurie padarė didelės politinės žalos tuometinei demokratų kandidatei į prezidentus Hillary Clinton. JAV žvalgyba vėliau priėjo prie išvados, kad į partijos serverius įsilaužė Rusijos programišiai, kurie elektroninius laiškus persiuntė „Wikileaks“.
Tiesa ir teisingumas – svarbiausia
Praėjus vos kelioms valandoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo komentaro apie esą per didelę jo buvusiam patarėjui Rogeriui Stone’ui rekomenduojamą skirti bausmę, Teisingumo departamentas pakeitė savo sprendimą. Incidentas sukėlė įtarimų dėl galimo prezidento kišimosi, praneša „Deutsche Welle“.
Antradienį atsistatydino keturi teisininkai, Rogerio Stone’o byloje ėję prokurorų pareigas, Teisingumo departamentui paskelbus apie galimą bausmės, rekomenduojamos skirti ilgamečiam D. Trumpo patarėjui, sumažinimą.
Teisingumo departamento sprendimas paskelbtas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai, pasipiktinęs rekomenduojamu 7-9 metų kalėjime laikotarpiu, D. Trumpas parašė žinutę tviterio paskyroje. Tokią bausmę jis įvardijo kaip „siaubingą ir nesąžiningą“, taip pat „netinkamą teisingumo vykdymą“.
Teisingumo departamentas informavo, kad bausmės rekomendacija buvo paskelbta pirmadienio vakarą, o advokatai šiuo klausimu su Baltaisiais rūmais esą nediskutavo.
Lapkritį buvęs prezidento patarėjas R. Stone’as buvo nuteistas dėl septynių kaltinimų: melavimo Kongresui, trukdymo dirbti ir liudininkų parodymų klastojimo.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Nors Teisingumo departamento rekomendacijų keitimas yra labai neįprastas reiškinys, šį kartą vienas anksčiau šioje byloje nedalyvavęs pareigūnas pareiškė, kad rekomendacija yra „perteklinė ir nepagrįsta“, todėl departamentas esą iš viso neteiks jokios oficialios rekomendacijos.
Kai buvo paskelbta apie šiuos pakeitimus, iš bylos nutarė trauktis keturi R. Stone’o nuteisimo siekę prokurorai: Aaronas Zelinsky’is, Adamas Jedas, Michaelis Marando ir Jonathanas Kravisas. J. Kravisas teisme pareiškė ne tik paliekantis bylą, bet ir pasitraukiantis iš federalinio prokuroro posto.
J. Kravisas ilgą laiką dirbo prokuroru Vašingtone, jis dalyvavo keliose bylose, kurias iškėlė specialiojo patarėjo Roberto Muellerio komanda, taip pat prisidėjo prie buvusio D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto nuteisimo.
Prokuroras A. Zelinsky’is žada sugrįžti prie ankstesnių generalinio prokuroro Baltimorėje pareigų. Dėl šio su R. Stone’o byla susijusio incidento jis taip pat pasitraukė iš pareigų Vašingtone. A. Zelinsky’is anksčiau yra dalyvavęs bylose, kurių metu spręsta, ar D. Trumpo kampanijos rengėjai žinojo apie tai, kad Rusija turėjo priėjimą prie demokratų elektroninių laiškų, kurie vėliau buvo paviešinti.
Kokias pareigas eis iš bylos pasitraukęs A. Jedas kol kas nežinoma. Prieš tai, kai prisijungė prie R. Muellerio komandos, jis dirbo Teisingumo departamente, kur sprendė civilines bylas.
„Teisinės valstybės principai ir ši didžiulė nuostabaus Teisingumo departamento tradicija siaubingai iškreipiama D. Trumpo asmeninių troškimų ir poreikių, – teigė Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris. – Tai didelė gėda.“
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas atleido du jo apkaltoje liudijusius aukšto rango valstybės pareigūnus, taip paskatindamas kalbas, kad jis ėmėsi keršto, praneša naujienų agentūra AFP.
D. Trumpas atšaukė JAV ambasadorių Europos Sąjungai Gordoną Sondlandą ir atleido Nacionalinio saugumo taryboje dirbusį pulkininką leitenantą Alexanderį Vindmaną.
Abu jie neteko darbo praėjus dviem dienoms po to, kai Senatas, kuriame daugumą turi respublikonai, išteisino prezidentą dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais, ir dienai po to, kai savo pergalės kalboje D. Trumpas oponentus pavadino „piktadariais“.
„Šiandien man buvo pranešta, kad prezidentas ketina atšaukti mane iš pareigų, o sprendimas įsigalios nedelsiant“, – G. Sondlandas sakė išplatintame pranešime.
Politinio pasitikėjimo pareigūnas į ambasadoriaus postą buvo paskirtas po to, kai paaukojo 1 mln. JAV dolerių D. Trumpo inauguracijai.
Tuo metu A. Vindmano atleidimas buvo dar staigesnis. Daugelio gerbiamam karininkui, kuris buvo sužeistas Irake, buvo nurodyta palikti savo darbo vietą Nacionalinio saugumo taryboje Baltuosiuose rūmuose.
Jo advokatas Davidas Pressmanas sakė, kad A. Vindmanas „buvo išlydėtas iš Baltųjų rūmų, kur pareigingai tarnavo šaliai ir prezidentui“.
Pasak advokato, „A. Vindmanas buvo atleistas už tai, kad sakė teisybę“.
Paklaustas, kodėl atleido A. Vindmaną, JAV prezidentas teigė esąs juo nepatenkintas.
„Ar manote, kad turėčiau būti juo patenkintas?“ – retoriškai klausė D. Trumpas.
Pasak JAV žiniasklaidos, tuo pačiu metu buvo atleistas ir jo brolis dvynys Yevgenyjus Vindmanas, taip pat pulkininkas leitenantas, Nacionalinio saugumo taryboje dirbęs teisininku.
D. Trumpas apkaltos procesą vadino apgaulingu ir aiškino nepadaręs nieko bloga, kuomet spaudė Ukrainą pradėti tyrimą prieš Demokratų partijos kandidato į prezidentus Joe Bideno šeimą.
JAV prezidentas žurnalistams sakė, kad jis norėtų, jog Respublikonų partiją susigrąžintų daugumą Atstovų rūmuose ir „ištrintų“ jo apkaltą.
Fox News Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas teigia, kad portale „Fox News“ pasirodžiusi informacija, esą trys didieji Lietuvos miestai Europoje pirmauja pagal žmogžudysčių skaičių, sukėlė masinę lietuvių isteriją. Politologas Nerijus Maliukevičius įsitikinęs, kad ši naujiena didelio visuomenės dėmesio susilaukė pagrįstai, nes Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui „Fox news“ yra pagrindinis informacijos šaltinis.
„Fox news“ straipsnis sukėlė isteriją
Komunikacijos specialistas A. Katauskas, reaguodamas į portalo „Fox news“ straipsnio Lietuvoje sukeltą ažiotažą, teigia, kad lietuviai vis dar nemoka ramiai ir protingai įvertinti apie jų šalį pasirodančių žinių.
„Žiūrėdamas į visą šitą „Fox news“ paleistą informaciją, labiau stebiuosi ne tuo, ką jie pasakė, labiau stebiuosi dėl to, kad mes vis dar nesugebame, neišmokstame, jog reikia truputį palaukti ir pažiūrėti, kas vyksta“, – Eltai teigė A. Katauskas.
Pasak eksperto, visuomenę sukrečiančios ar jos dėmesį patraukiančios naujienos yra dirgikliai, į kuriuos žmonės neapgalvotai reaguoja „čia ir dabar“.
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Išmeta dirgiklį ir neduoda pasirinkimo sureaguoti už savaitės arba už dienos, esi priverstas reaguoti, komentuoti, dalintis čia ir dabar. Mes tokiu būdu reaguojame beveik į visus stipresnius dirgiklius“, – sakė A. Katauskas, primindamas prieš kelias savaites visuomenėje kilusią paniką dėl tariamai pagrobtos mergaitės.
A. Katausko teigimu, dėl masinės isterijos institucijos neretai yra priverstos daryti neprotingus sprendimus, nes kito kelio nuraminti socialiniuose tinkluose isterikuojančius, pasak jo, nėra.
„Mes kartais priverčiame kai kurias institucijas daryti veiksmus, kurių jos paprastai nedarytų. Bet kai isterikuoja pusė Lietuvos, kai kaltinimai pilasi kam tik įmanoma, organizacija kartais yra priversta daryti neprotingą žingsnį vien dėl to, kad nėra kito kelio, reikia nuraminti isterikuojančius“, – sakė ekspertas.
Komunikacijos specialistas neslepia, kad jam „kartais gaila tų pačių institucijų, kurios yra priverstos daryti nesąmones“. A. Katauskas taip pat teigia manąs, kad Lietuvos reakcija į „Fox news“ televizijos portale pasirodžiusį straipsnį amerikiečiams turėtų atrodyti absurdiškai.
„Aš amerikiečių vietoje dabar kvatočiau iš lietuvių pasižiūrėjus, ką mes čia darome. Tarsi visas pasaulis staiga sugriuvo“, – sakė ekspertas, atkreipdamas dėmesį, kad tai tėra vienas straipsnis, vienoje žiniasklaidos priemonėje. Visgi A. Katauskas pripažino, kad, nepaisant duomenų netikslumų, straipsnyje pateikti skaičiai Lietuvos vardo nepuošia.
A. Katauskas taip pat ragina atsakingas institucijas atkreipti dėmesį į tai, kad isteriją dabar gali sukelti bet kas. Todėl, pasak eksperto, reikia apsvarstyti, kokiais atvejais institucijoms būtina reaguoti, o kokiais – susilaikyti nuo skubotos reakcijos.
„Reikia suvokti, kad bet kas dabar gali sukelti isteriją, ji truks trumpai, bet bus tokia, kad atrodys, jog išmuša visus saugiklius. Reikia apgalvoti, kada reaguoti, kada nereaguoti, kada pasakyti: brangieji, prilaikykite arklius šiek tiek ir pagalvokit“, – patikino jis.
„Fox news“ yra pagrindinis informacijos šaltinis Amerikos prezidentui
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius mano, kad visiškai natūralu, jog Lietuvai, kaip ir visoms kitoms valstybėms, tarptautinis įvaizdis yra labai svarbus. Visgi, pasak politologo, publikuotas straipsnis didelio visuomenės dėmesio greičiausiai susilaukė ir dėl to, kad portalas „Fox news“ yra pagrindinis informacijos šaltinis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui.
Politologas Nerijus Maliukevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Suprantame, kad „Fox news“ yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių dabartiniam Amerikos prezidentui ir jo aplinkai. Aš manau, kad tokia reakcija yra susijusi su savotišku susirūpinimu, kaip tą žinutę priims būtent Baltųjų rūmų ir konkrečiai prezidento aplinkos auditorija“, – Eltai sakė N. Maliukevičius.
Politologo įsitikinimu, Lietuva dabar turėtų susikoncentruoti į neteisingos informacijos patikslinimą, kuris būtų įdomiai pateiktas JAV auditorijai.
„Tai neturėtų būti sausas tekstas, sausas laiškas. Turi būti kuo mažiau pykčių, emocijų… Galbūt – panaudotas humoras ar kitos priemonės, kurios padėtų mums pasakyt tai, ką mes norime pasakyti“, – patikino jis.
N. Maliukevičiaus teigimu, „tviteris yra būtent ta priemonė, kuri mūsų politikams galėtų suteikti tokių galimybių“.
ELTA primena, kad Jungtinių Valstijų kanalas „Fox News“ trečiadienį savo interneto svetainėje paskelbė straipsnį „10 mirtiniausių Europos miestų“. Šio sąrašo viršuje išsidėstė Lietuvos miestai – Kaunas, Vilnius ir Klaipėda. „Fox News“ sąrašą sudarė pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį žmogžudysčių skaičių, remiantis Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro duomenimis.
Pirmąją vietą mirtiniausių miestų sąraše užima Kaunas, kuriame, pasak „Fox News“, 2017 m. 100 tūkst. gyventojų teko 5,4 žmogžudystės. Antroje vietoje buvo Vilnius, kur kiekvienam 100 tūkst. gyventojų teko 3,9 žmogžudystės. Trečią vietą užėmė Klaipėda, kurioje nužudymų skaičius 100 tūkst. gyventojų 2017 m. buvo toks pat, kaip ir Vilniuje, rašo „Fox News“. Toliau mirtiniausių miestų dešimtuke rikiuojasi Marselis (Prancūzija), Debrecenas (Vengrija), Celjė (Slovėnija), Belfastas (Jungtinė Karalystė), Tamperė (Suomija), Budapeštas (Vengrija) ir Amsterdamas (Nyderlandai).
Savo ruožtu policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris ketvirtadienį Policijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje paneigė portale „Fox News“ pasirodžiusią informaciją. E. Šilerio teigimu, visame pasaulyje nužudymų statistika skaičiuojama skirtingai, dėl to lyginti ją – nelabai etiška.
JAV Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi gynė provokacinį savo elgesį prezidentui Donaldui Trumpui Kongrese skaitant metinį pranešimą ir dar kartą jį užsipuolė.
„Aš suplėšiau melo manifestą“, – sakė N. Pelosi ketvirtadienį Vašingtone. Esą reikėjo atkreipti amerikiečių dėmesį, kad visa tai netiesa. „Tai buvo visiškai tinkamas veiksmas“, – kalbėjo demokratų lyderė. Ji pridūrė, kad jai nereikalingi pamokymai apie orumą, ypač – iš D. Trumpo lūpų.
Prezidentas savo kalboje skleidė melą, kalbėjo N. Pelosi. Jis esą Kongresą pavertė „realybės šou scena“.
N. Pelosi teigė, kad parodė pagarbą D. Trumpui ir jam prieš skaitant metinį pranešimą ištiesė ranką. Tačiau jis esą nenorėjo atsakyti tuo pačiu. „Jis atrodė lyg šiek tiek paveiktas raminamųjų“, – sakė Atstovų Rūmų pirmininkė. Tačiau neištiesta ranka esą nebuvo priežastis to, kad ji vėliau suplėšė kalbos tekstą.
N. Pelosi antradienio vakarą po D. Trumpo kalbos demonstratyviai suplėšė kalbos tekstą. Baltieji rūmai ir D. Trumpas tokį elgesį pasmerkė, o demokratai negailėjo pagyrų.
JAV Senatas, kuriame D. Trumpo respublikonai turi daugumą, trečiadienį išteisino prezidentą nuo visų apkaltos proceso kaltinimų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį buvo išteisintas Senate – taip pasibaigė istorinis apkaltos procesas, atskleidęs politinės bendruomenės pasidalijimą ir Kongreso narių ištikimybę savo grupei.
D. Trumpas pasinaudojo respublikonų parama ir sužlugdė demokratų siekį prezidentą pašalinti iš posto dėl spaudimo Ukrainai, siekiant naudos 2020 m. JAV prezidento rinkimuose.
Senatoriams išteisinus, D. Trumpas nedelsdamas paskelbė „pergalę“, o Baltieji rūmai teigė, kad tai visiška „reabilitacija“. Demokratai atmetė sprendimą, jį pavadinę „beverčiu“ nesąžiningo teismo rezultatu.
Tačiau balsavimas Senate parodė, kaip tvirtai buvusį nekilnojamojo turto magnatą remia respublikonai, – likus tik devyniems mėnesiams iki rinkimų, kurių metu D. Trumpas sieks antros prezidento kadencijos.
Nors kai kurie respublikonai pripažino, kad D. Trumpo elgesys buvo netinkamas, balsavimo metu visi jam liko ištikimi. Prezidentui demokratai pareiškė du kaltinimus: dėl piktnaudžiavimo valdžia ir Kongreso darbo trukdymo. Už pirmojo kaltinimo panaikinimą balsavo 52 senatoriai, prieš pasisakė 48. Antrojo kaltinimo panaikinimui pritarė 53 dalyvavusieji, jiems oponavo 47. Kad D. Trumpui būtų paskelbtas nuosprendis, palankiai jam mestus kaltinimus turėjo įvertinti dviejų trečdalių dauguma.
„Du trečdaliai posėdyje dalyvavusių senatorių prezidento nepripažino kaltu ir neparėmė pateiktų kaltinimų, todėl Donaldą Johną Trumpą nuspręsta išteisinti“, – teigė teismo procesui pirmininkavęs Aukščiausiojo teismo vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas.
Vienas respublikonų atstovas senatorius Mitt Romney, ilgametis D. Trumpo priešas, surizikavo per balsavimą dėl pirmojo kaltinimo stoti į demokratų pusę. M. Romney teigė, kad prezidentas yra „kaltas dėl pasibaisėtino piktnaudžiavimo visuomenės pasitikėjimu“. Tačiau jis pritarė antrojo kaltinimo panaikinimui.
JAV istorijoje apkalta buvo surengta dar dviem valstybės prezidentams: Andrew Johnsonui 1868 m. ir Billui Clintonui 1998 m. Nors nuo pat apkaltos proceso pradžios prognozuota, kad respublikonų kontroliuojamame Senate demokratų kaltinimams nebus pritarta, D. Trumpo apkaltos dėmė vis dėlto išliks žmonių atmintyje – kaip ir kitų dviejų apkaltintų prezidentų atveju.
Apkaltos Donaldui Trumpui procesas nepakenkė JAV prezidento populiarumui – priešingai, galimai jį net išaugino. Nuomonės tyrimo instituto „Gallup“ apklausa rodo, kad D. Trumpo reitingas šiuo metu yra aukščiausias nuo jo kadencijos pradžios 2017-aisiais.
„Gallup“ duomenimis, 49 proc. apklaustųjų patenkinti tuo, kaip D. Trumpas atlieka savo darbą. Tačiau kita pusė respondentų – 50 proc. – nurodė, kad nepritaria respublikono valdymo stiliui. Ar išaugęs D. Trumpo populiarumas susijęs su apkaltos procesu ir neigiama reakcija į jį, ekonomine padėtimi ar kitais veiksniais, dar paaiškės, pareiškė institutas.
Senatas trečiadienį skelbs nuosprendį D. Trumpo apkaltos procese, kurį inicijavo demokratai. Kadangi čia daugumą turi respublikonai, neabejojama, kad prezidentas bus išteisintas. Atstovų Rūmai praėjusiais metais pareiškė kaltinimus D. Trumpui dėl piktnaudžiavimo valdžia ir trukdymo tyrimui Kongrese.
„Gallup“ apklausoje D. Trumpo respublikonai pasiekė geriausią rezultatą nuo 2005-ųjų. 51 proc. respondentų teigiamai įvertino partiją, 46 proc. – neigiamai. Rugsėjį tik 43 proc. respondentų sakė, jog jų nuomonė apie partiją yra teigiama. Amerikiečių nuomonė apie demokratus tuo tarpu, lyginant su rugsėju, pablogėjo (nuo 48 iki 45 proc.).
Donald Trump. EPA-ELTA foto
Policija penktadienį sulaikė du žmones, mėginusius visureigiu įvažiuoti į JAV prezidento Donaldo Trumpo užmiesčio rezidencijos Mar a Lago vietovėje (Floridos valstija) teritoriją. Tai pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis Palm Bičo miesto šerifo biuro atstovais.
Pasak jų, FTB pareigūnai persekiojo juodą visureigį, kuris „artėjo prie dviejų kontrolės punktų, esančių prie Mar a Lago“. Automobilis prasiveržė pro kontrolės punktus ir pasuko prie pagrindinio įėjimo į rezidenciją. „Pareigūnai apšaudė mašiną, kuri mėgino pasprukti, – cituoja CNN šerifo biuro atstovų pranešimą. – Automobilis buvo aptiktas, du žmonės sulaikyti“.
D. Trumpas su žmona Melania turėjo atvykti į Mar a Lago dvarą penktadienį antroje dienos pusėje.
Pasak televizijos kanalo ABC, iš sraigtasparnio darytame vaizdo įraše buvo matyti daug policininkų keliuose, vedančiuose į Mar a Lagą.
Tai jau ne pirmas panašus incidentas Mar a Lage. Praėjusių metų gruodžio mėnesį Palm Bičo policija sulaikė Kinijos pilietę, neteisėtai įsigavusią į D. Trumpo dvaro teritoriją. Paaiškėjo, kad 56 metų amžiaus Jing Lu vizos galiojimas jau pasibaigęs.
Tų pačių metų lapkritį Floridos valstijos Pietų apygardos federalinis teismas nuteisė aštuonis mėnesius kalėti kitą Kinijos pilietę, kuri neteisėtai pateko į Mar a Lago teritoriją ir pateikė melagingą informaciją JAV slaptosios tarnybos darbuotojams, į kurių funkcijas įeina ir prezidento apsauga.
Lietuvos žiniasklada jau ne sykį pranešė, kokį planą Donaldas Trampas (Trumpas) antradienį pristatė Baltuosiuose rūmuose, dalyvaujant Izraelio premjerui Benjaminui Netanjahu (Benjaminas Netanyahu).
Pirmasis įspūdis – slogus. Tai – visiškas Palestinos lūkesčių ignoravimas. Beje, teisėtų lūkesčių.
Pavyzdžiui, remiantis naujuoju planu, Jeruzalė lieka „nedaloma Izraelio sostine“, nors Jeruzalė – taip pat ir palestiniečiams šventas miestas.
Tiesa, susitarimas taip pat ragina, kad žydai mažiausiai ketverius metus įšaldytų Izraelio gyvenviečių statybas (naujų nebestatytų), tačiau tuo pačiu plano nuostatos leidžia Izraeliui išlaikyti daugumos jau pastatytų neteisėtų gyvenviečių kontrolę. Kitaip tariant, žydamas nereikės pasitraukti iš daugelio šiuo metu neteisėtai apgyvendintų (užimtų) teritorijų.
Žodžiu, plano sudarytojai kategoriškai reikalauja, kad palestiniečiai anksčiau įkurtas žydiškas nausėdijas Vakarų krante pripažintų neginčijama Izraelio teritorija.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Taigi nors plane numatoma nuolaidų Palestinai, įtraukiant ir jos dabartinės teritorijos padvigubinimą, vis dėlto šis planas verčia palestiniečius peržengti liniją, kurią jie skelbė esant neperžengtiną, – jie prievartaujami anksčiau įkurtas nausėdijas Vakarų krante pripažinti esant Izraelio teritorija.
Dėl tų nausėdijų dera prisiminti 1967-uosius metus. 1967 metais per Šešių dienų karą Izraelis, be kita ko, užkariavo Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Golano aukštumas. Jungtinės Tautos šias teritorijas vadina okupuotomis, neteisėtai apgyvendinamomis (tik iš tada taip pat užimto Gazos Ruožo Izraelis pasitraukė).
Ką dar žinome apie šį Izraeliui palankų D.Trampo žingsnį? JAV vadovas planą vadina „realistišku dviejų valstybių principu pagrįstu sprendimu“. Palestiniečių vadovybė griežtai atmeta JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytą Artimųjų Rytų planą. Šis planas „atsidurs istorijos šiukšlyne“, kategoriškai pareiškė palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas. D.Trumpo planą jis viešai pavadino „mėšlu“, o ne šimtmečio susitarimu“.
Gazos Ruožą kontroliuojantis islamistų judėjimas „Hamas“ planą be užuolankų pavadino nesąmone. Šis judėjimas, kaip ir palestiniečių prezidentas, mano, jog Vašingtonas trukdo palestiniečiams Vakarų Krante ir Gazos Ruože įkurti savo valstybę su sostine Rytų Jeruzale.
Koks turėtų būti Lietuvos požiūris į šį D.Trampo žingsnį? „Lietuvos ryto“ televizijoje neseniai stebėjau beveik 20-ies minučių trukmės interviu su Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala ir Vilniaus Universiteto lektoriumi Šarūnu Rinkevičiumi. Negaliu sakyti, jog lrytas.lt laida buvo neįdomi, paviršutiniška. Abu pašnekovai užtektinai išsamiai, argumentuotai išdėstė savo nuomonę, kaip į Vašingtono dovaną Izraeliui žiūri kitos šio neramaus regiono valstybės, ar regione gali kilti nauji rimti karai, ar palestiniečiai turi užtektinai jėgų priešintis…
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Visa tai, žinoma, ir įdomu, ir svarbu. Bet nei lrytas.lt žurnalistas, nei jo pašnekovai, mano supratimu, nesvarstė svarbiausios dilemos – kaip šis D.Trumpo sprendimas, t.y. leidimas žydamas įsitvirtinti neteisėtai okupuotose palestiniečių teritorijose, įtakos Ukrainos, Sakartvelo (Gruzija), Moldovos, Azerbaidžano pastangas susigrąžinti dėl Rusijos ir Rusijos – Armėnijos agresijos prarastas savas žemes?
Ar tik D.Trumpas neskatina Vladimiro Putino elgtis dar agresyviau? Jei Izraeliui leidžiama ne tik okupuoti svetimas žemes, bet ir po kelių dešimtmečių jas neteisėtai apgyvendinti saviškiais, kodėl tada Rusijai neleidžiama okupuoti Padniestrės, Krymo, Abchazijos, o Armėnijai – užimti Azerbaidžanui priklausančio Kalnų Karabacho?
Man regis, V.Putinas dabar turi moralinę teisę priekaištauti Amerikai, taikančiai ekonomines sankcijas dėl, sakykim, neteisėtai okupuoto Krymo, nes kitu atveju JAV remia Izraelio pastangas visiems laikams įsitvirtinti iš palestiniečių jėga ir klasta atimtose teritorise. Jei ekonominės sankcijos taikomos Rusijai, tai ir Izraelis nusipelno ne pagyrimų, ne paramos, bet ekonominių trukdžių – ar ne taip? Kitaip turime dvigubus standartus.
Todėl ir klausiu: ar tik nenutiko būtent taip, kad Kremliaus agresoriams ir į juos panašiems grobikams dabar atrišamos rankos gvieštis naujų teritorijų…
D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais per uždarą susitikimą su savo šalininkais domėjosi, ar ilgai Ukraina atsilaikytų prieš Rusiją be Vašingtono pagalbos. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“.
Jos žurnalistai gavo įrašą, kuris, kaip teigiama, buvo padarytas per susitikimą Vašingtono viešbutyje „Trump International Hotel“. Pasak agentūros, juostoje užfiksuotas D. Trumpo balsas. JAV prezidentas klausia: „Kaip sekasi Ukrainai?“
„Jie puikūs kariai, – sako D. Trumpas, turėdamas omenyje ukrainiečius. – Jie taip ilgai kovojo. Jie jau nežinotų, ką daryti, jeigu nekovotų“. „Ar Ukraina turi naftos?“ – vėl teiraujasi prezidentas. Gavęs teigiamą atsakymą, Baltųjų rūmų šeimininkas konstatuoja: „Jie visiškai neturi pinigų“. „Kodėl ten neina kompanijos? Ar tai pernelyg rizikinga?“ – domisi JAV prezidentas. „Ar ilgai jie išsilaikytų kovodami su Rusija?“ – klausia D. Trumpas. „Be mūsų nelabai ilgai“, – pakartoja jis gautą atsakymą.
Į repliką, kad Petro Porošenkai, tuometiniam Ukrainos prezidentui, reikalinga JAV parama, D. Trumpas atsako: „Mums visada tenka visus remti“. „Įdomu, kodėl jo neremia Vokietija, kodėl neremia kiti?“ – pareiškia jis.
D. Trumpas taip pat kritikavo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo projektą. „Kaip jums patinka tai, kad Vokietija atidaro dujotiekį Rusijai? Ir dar sakoma, kad mes turime kovoti su Rusija. O Vokietija moka Rusijai po 2 milijardus dolerių per mėnesį. Ir jie yra NATO nariai“, – piktinasi JAV prezidentas.
Sprendžiant iš įrašo, D. Trumpas taip pat paragino atleisti iš pareigų Marie Yovanovitch, kuri tuo metu buvo JAV ambasadorė Ukrainoje.
Dalį įrašo paskelbė kai kurie JAV televizijos kanalai. Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
Pasak AP, susitikime dalyvavo verslininkai Levas Parnasas ir Igoris Frumanas. Jie Ukrainoje vykdė JAV prezidento asmeninio advokato Rudy`io Giulianio įpareigojimus. Praėjusių metų spalį L. Parnasas ir I. Frumanas buvo sulaikyti Jungtinėse Valstijose. Niujorko valstijos Pietų apygardos prokuratūra pateikė jiems ir dar dviem asmenims kaltinimus pažeidimais atliekant lobistinę veiklą.
L. Parnasas pareiškė R. Giulianio nurodymu įtikinėjęs Ukrainos valdžią pradėti tyrimą buvusio JAV viceprezidento Joe Bideno ir jo sūnaus atžvilgiu. D. Trumpas neigia pažintį su L. Parnasu ir tvirtina, kad tikriausiai niekada su juo nėra kalbėjęsis.
Praėjusių metų liepos mėnesį įvykęs D. Trumpo pokalbis telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sukėlė skandalą Vašingtone ir davė dingstį pradėti apkaltos procedūrą. Kaip teigia Baltųjų rūmų šeimininko politiniai oponentai, jis pokalbio metu mėgino įtikinti V. Zelenskį pradėti tirti Hunterio Bideno, buvusio JAV viceprezidento J. Bideno sūnaus, veiklą Ukrainoje mainais į finansinę ir karinę pagalbą Kijevui.
J. Bidenas laikomas vienu iš labiausiai tikėtinų D. Trumpo varžovų šįmet įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose.
