Po vidurio kadencijos rinkimų JAV prezidentas Donaldas Trumpas susidurs su sunkumais Atstovų Rūmuose. Kur demokratai gali būti jam pavojingi? Spiegel.de pateikia atsakymus į svarbiausius klausimus.

Demokratai dabar Atstovų rūmuose galės blokuoti D. Trumpo įstatymų projektus. Jų palaiminimo reikės tokioms iniciatyvoms, kaip naujas biudžeto įstatymas, imigracijos ribojimai, tolesnė sienos su Meksika statyba. Demokratai taip pat galės inicijuoti savo įstatymus.

Dar prieš rinkimus partija, be to, paskelbė, jog ketina pradėti per šimtą tyrimų ir viešų klausymų. Jie gali išsireikalauti ir vidinių dokumentų. Kaltinimų prezidentui ir jo patikėtiniams pakanka. Tai Rusijos afera, piktnaudžiavimas valdžia, korupcija, nusižengimas etikai, sukčiavimas renkant aukas, mokesčių slėpimas, seksualinis priekabiavimas.

Ką tiksliai tai reiškia?

Demokratai mėgins priversti D. Trumpą pateikti savo mokesčių deklaracijas – jis yra vienintelis prezidentas, iki šiol to neparadęs. Iš jų D. Trumpo kritikai tikisi duomenų apie galimus jo finansinius ryšius su Rusija ir įvairiais prieštaringais veikėjais. Spėjama, kad D. Trumpas duomenų atskleidimui priešinsis. Tada sprendimą turėtų priimti Aukščiausiasis teismas. Tiesa, šis, patvirtinus teisėją Brettą Kavanaugh’ą, yra aiškiai vyraujamas respublikonų. 

Žvalgybos komitetas gali atnaujinti Rusijos tyrimus Kongrese, kuriuos respublikonai baigė anksčiau laiko. Tai visų pirma taptų aktualų tuomet, jei D. Trumpas atleistų specialųjį tyrėją Robertą Muellerį ar kitaip gudrautų. Demokratai daug klausimų Rusijos tema turi ir Teisėsaugos komitete.

Ar demokratai sieks kiek įmanoma apsunkinti D. Trumpo gyvenimą?

Bet kokiu atveju, atrodo, kad prezidentas to tikrai bijo. Prieš rinkimus jis įspėjo, kad demokratai pergalės atveju neturėtų eikvoti savo laiko tyrimams prieš jo asmenį. „Jie turėtų susitelkti į tai, kam žmonės juos išrinko“, – teigė D. Trumpas.

Ypač įstatymų leidybos srityse federaliniu lygiu D. Trumpo laukia sunkumai. Kad naujas įstatymas įsigaliotų, jam turės pritarti ir nuo dabar demokratų vyraujami Atstovų Rūmai, ir respublikonų dominuojamas Senatas. Jei demokratams ir respublikonams nepavyks susitarti, to rezultatas bus visiška blokada.

Vis dėlto Nancy Pelosi, įtakingiausia demokratė Atstovų Rūmuose, po rinkimų kalbėjo taikingai. „Čia kalba ne tik apie demokratus ir respublikonus. Demokratai nori Kongreso, kuris dirba žmonėms. Apie tai kalba“, – pabrėžė demokratų frakcijos lyderė.

Ar demokratai gali išmesti D. Trumpą iš posto?

Jie gali tai pamėginti. Turėdami daugumą Atstovų Rūmuose, demokratai turi galimybę pradėti apkaltos procesą. Remiantis JAV konstitucija, prezidentu gali būti pateikti kaltinimai dėl „išdavystės, kyšininkavimo ar kitų didelių nusikaltimų ir nusižengimų“. To tikisi daugelis D. Trumpo priešininkų.

Vis dėl to tai nėra taip paprasta: nes tokiam procesui turėtų pritarti ir Senatas – dviejų trečdalių dauguma. Senatas ir toliau lieka vyraujamas respublikonų. Vadinasi, daugelis jų turėtų balsuoti prieš D. Trumpą. Tačiau kartelė yra tokia aukšta, kad aukšti demokratai pataria apskritai neinicijuoti apkaltos prezidentui.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-07

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo, kad JAV stiprins branduolinį savo arsenalą, siekdamos daryti spaudimą Rusijai ir Kinijai, skelbia BBC.

Prezidento teigimu, JAV didins savo arsenalą, „kol žmonės sugrįš prie sveiko proto“, ir pridūrė, kad tai turėjo būti padaryta prieš daug metų.

Prezidentas taip pat pakartojo savo įsitikinimą, kad Rusija pažeidė 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF). 

Vašingtonas beveik dvejus metus skundžiasi, kad Rusijos raketų sistema 9M729 pažeidžia sutartį, kuri draudžia jos šalims kurti ir turėti iš sausumos paleidžiamas branduolinį ginklą galinčias nešti sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5 500 km.

Praėjusį savaitgalį D. Trumpui pareiškus ketinimus nutraukti Šaltojo karo laikų nusiginklavimo sutartį su Rusija, kurią pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas, kilo tarptautinis susirūpinimas. Rusija įspėjo, kad sutarties nutraukimas gali sukelti pavojų pasaulio saugumui.

Savo sprendimą aiškindamas JAV prezidentas sakė, kad Rusija „nesilaikė susitarimo dvasios ar paties susitarimo“.

Nors Kinija nėra pasirašiusi INF, D. Trumpas siekia daryti spaudimą ir jai. Prezidentas leido suprasti, kad Kinija, kuri taip pat kuria ta sutartimi draudžiamus ginklus, turėtų būti bet kokios naujos branduolinių ginklų kontrolės sutarties dalimi.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-23

Vokietijos diplomatijos vadovas: nėra prasmės bandyti suprasti D. Trumpą. EPA-ELTA nuotr.

JAV sąjungininkėms Vakaruose neverta bandyti suprasti prezidento Donaldo Trumpo, šeštadienį paskelbtame interviu sako Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. 

EPA – ELTA nuotraukoje: JAV prezidentas Donaldas Trampas.

Taip Vokietijos diplomatijos vadovas replikavo, Italijos dienraščio „Corriere della Sera“ paklaustas apie praėjusią savaitę vykusį Didžiojo septyneto (G7) susitikimą, kurio metu JAV vadovas atmetė bendrą valstybių pasirašytą pareiškimą. 

„Iš tikrųjų nesu tikras, ar verta bandyti suprasti, ką daro D. Trumpas ar kiti. Svarbiausia yra padaryti teisingas išvadas (…), tai galioja ne tik Europai, bet ir visam Vakarų pasauliui, įskaitant NATO. Kai kurie dalykai, mums iki šiol atrodę kaip savaime suprantami – ypač tai, kad Jungtinės Valstijos garantuoja visą Europos saugumą – nebegali būti taip traktuojami“, – sakė užsienio reikalų ministras.

H.Maasas su dienraščiu „Corriere“ kalbėjo prieš pirmadienį Berlyne įvyksiantį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir naujojo Italijos populisto premjero Giuseppės Contės susitikimą. 

Anot ministro, jis supranta italų nusiskundimus dėl nepakankamos kitų Europos Sąjungos narių pagalbos migracijos klausimu ir pridūrė, kad Vokietija turėtų švelniau kalbėti su savo partnerėmis.

Informacijos šaltinis ELTA

2016-06-17

Slaptosios tarnybos. Slaptai.lt nuotr.

JAV teisingumo departamentas, prezidento Donaldo Trumpo reikalavimu, tirs galimą departamento ar Federalinio tyrimų biuro (FTB) kišimąsi į jo rinkimų kampaniją 2016-aisiais.

Atitinkamai bus išplėstas tyrimas dėl galimo Rusijos kišimosi į rinkimų kovą, pirmadienį pranešė Baltųjų rūmų atstovė. Esą bus aiškinamasi, ar nebūta netinkamų FTB ar departamento veiksmų D. Trumpo rinkimų kampanijos atžvilgiu.

D. Trumpas sekmadienį paskelbė norįs išsiaiškinti, ar prezidentaujant Barackui Obamai Teisingumo departamentas ar FTB 2016-aisiais nešnipinėjo jo rinkimų komandos ir ar nebuvo infiltravęs į ją savo žmonių. Anot D. Trumpo, tai galėjo būti daroma dėl politinių priežasčių ar reikalavimo iš B. Obamos aplinkos.

D. Trumpas praeityje ne kartą teigė, kad jo pirmtakas B. Obama, jo vyriausybė bei įvairios institucijos galėjo šnipinėti jo rinkimų komandą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.23; 06:45

Donaldas ir Melanija Trampai. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sieks tyrimo, kad būtų nustatyta, ar Federalinis tyrimų biuras (FTB) 2016-aisiais nešnipinėjo jo rinkimų komandos ir ar nebuvo infiltravęs į ją savo žmonių. Tai jis paskelbė tviteryje, informuoja agentūra „Reuters“.

Tyrimui esą turėtų vadovauti pats teisingumo departamentas ir atkreipti dėmesį, ar tokių veiksmų nereikalavo Baracko Obamos vyriausybė.

Jau pernai departamentas paskelbė, kad neturi jokių įrodymų, kad B. Obamos vyriausybė būtų vykdžiusi pasiklausymo akcijas.

Nepaisant to, D. Trumpas vis atnaujina kalbas apie savo rinkimų štabo šnipinėjimą. Pirmadienį jis paprašys oficialaus tyrimo, rašė jis tviteryje.

D. Trumpas praeityje ne kartą teigė, kad jo pirmtakas B. Obama, jo vyriausybė bei įvairios institucijos galėjo šnipinėti jo rinkimų komandą.

Anot pranešimų, FTB turėjo slaptą šaltinį, kad su D. Trumpo patarėjais galėtų kalbėti apie galimus jo komandos ryšius su Rusija ar galimą įtaką rinkimams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.21; 19:54

Š.m. gegužės 4 d. Prezidentas Donald Trump surengė NRA – Nacionalinės Ginklų Asociacijos konferenciją, kurioje padėkojo NRA vadovybei ir „Amerikos NRA patriotams amerikiečiams”. Po to pradėjo kalbą, dar kartą patvirtindamas, kad prigimtinės žmonių teisės yra kilusios iš Dievo.

Prezidentas Trump pasakė: „Šie žmonės, esantys salėje, niekada neatsisakė savo laisvių. Jūs niekada nenustojote kovoti už mūsų Konstituciją„.

Jis kalbėjo apie NRA narių vykdomą įsipareigojimą kovoti už „mūsų šventąsias teises, kurias mums suteikė Dievas„.

Jis pasakė: „Jūsų antrosios pataisos teisės … niekada nebus apribotos tol, kol aš esu prezidentas. … Mes tikime, kad mūsų laisvė yra mūsų Kūrėjo dovana, todėl jokia vyriausybė niekuomet negalės jos atimti„.

Trumpas pabrėžė savo meilę šaliai, sakydamas: „Mes didžiuojamės istorija ir pagarba mūsų paveldui. Mes priglaudžiame savo ranką prie širdies, patvirtindami šį savo įsitikinimą, ir visi mes išdidžiai pasisakome už nacionalinį himną„.

Susirinkusi minia skandavo: „USA !, USA !, USA !” ir sugiedojo himną.

Prezidentas Trump pakartojo trečiojo JAV prezidento Thom Jefferson parašytos JAV Nepriklausomybės deklaracijos nuostatos žodžius: „Mes laikomės šių, savaime suprantamų tiesų, skelbiančių, jog Kūrėjas visus žmones sukūrė lygiaverčiais ir apdovanojo neatimamomis teisėmis„.

Plačiau + video žr.: http://www.breitbart.com/2nd-amendment/2018/05/04/president-trump-nra-convention/?utm_source=newsletter&utm_medium=email&utm_term=daily&utm_content=links&utm_campaign=20180504

2018.05.08; 03:30