Turkijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ankara, sausio 12 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį pasipiktinusi Turkija iškvietė Švedijos ambasadorių ir pareiškė protestą dėl Stokholmo kurdų grupuotės paskelbto vaizdo įrašo, kuriame prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pavaizduotas pakartas už kojų.
Švedijos Rojavos komitetas trečiadienį tviteryje palygino R. T. Erdoganą su Italijos fašistų diktatoriumi Benito Mussolini, kuris per egzekuciją paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis buvo pakartas aukštyn kojomis.
„Istorija rodo, kaip baigia diktatoriai“, – parašė grupė virš vaizdo įrašo, kuriame rodomos 1945 m. įvykdytos B. Mussolini egzekucijos nuotraukos, o paskui ant virvės kabaluojantis į R. T. Erdoganą panašus manekenas. „Atėjo laikas Erdoganui atsistatydinti. Nepraleisk šios progos ir pasitrauk, kad netektų kabėti žemyn galva (Stambulo) Taksimo aikštėje“, – parašė grupė tviteryje.
Įrašas pasirodė tokiu metu, kai NATO narė Turkija didina spaudimą Švedijai ir Suomijai, siekdama susidoroti su kurdų grupėmis, kurias laiko „teroristinėmis“. Turkija dar neratifikavo abiejų šiaurės šalių paraiškų įstoti į NATO, pateiktų reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Švedija, turinti didesnę kurdų diasporą, ypač supykdė Turkiją. Ankara reikalauja išduoti įtariamus kurdus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn tokias grupes kaip Rojavos komitetas. Ketvirtadienį Turkija užsipuolė tiek Rojavos komitetą, tiek patį Stokholmą dėl vangios reakcijos į pranešimą tviteryje.
„Raginame Švedijos valdžios institucijas nedelsiant imtis būtinų veiksmų prieš teroristines grupuotes“, – tviteryje parašė R. T. Erdogano atstovas Fahrettinas Altunas. Jo žinutė buvo tiesioginis atsakymas į Švedijos užsienio reikalų ministro Tobiaso Billstromo tviteryje paskelbtą pareiškimą, smerkiantį vaizdo įrašą.
Stokholmas pasisako už „atviras diskusijas apie politiką“, bet „atsiriboja nuo grasinimų ir neapykantos politiniams veikėjams“, parašė T. Billstromas. Jis prodūrė, kad vaizduoti pakartą išrinktą prezidentą yra „pasibjaurėtina“.
T. Billstromo atsakymas nenuramino Ankaros. Turkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Švedijos ambasadorių ir apkaltino Stokholmą nesilaikant duotų pažadų bei pareikalavo surasti kaltininkus. Kiek anksčiau Švedijos vyriausybė leido suprasti, kad jau padarė viską, kad patenkintų Ankaros reikalavimus.
Ekremas Imamoglu. EPA – ELTA foto
Stambulas, gruodžio 14 d. (dpa-ELTA). Stambulo teismas trečiadienį skyrė politinį draudimą ir dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę miesto merui Ekremui Imamoglu už tai, kad 2019 m. kalboje įžeidė Turkijos rinkimų pareigūnus.
Teismo sprendimas nėra galutinis, laukiama, kol jį patvirtins Aukščiausiasis Apeliacinis Teismas, dpa sakė E. Imamoglu advokatas Kemalis Polatas. Jei sprendimas bus patvirtintas, E. Imamoglu turės pasitraukti iš mero pareigų, o tai reiškia, kad jį pakeis asmuo iš prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdančiosios partijos, dominuojančios miesto taryboje.
„Šis sprendimas įrodo, kad Turkijoje nebėra teisingumo“, – sakė E. Imamoglu šimtams šalininkų prie savivaldybės pastato viename Stambulo rajone. „Nei nusimenu, nei pasiduodu (…) Mes priversime tuos, kurie mėgina mus nuteisti, gailėtis prie balsadėžių“, – pridūrė E. Imamoglu. Jis turėjo galvoje visuotinius ir prezidento rinkimus, planuojamus 2023 m. viduryje. „Vyriausybe, atsistatydink!”, – skandavo susirinkę žmonės.
Opozicinių partijų lyderiai ir užsienio stebėtojai teismo procesą pasmerkė kaip politiškai motyvuotą.
Pagrindinės opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) atstovas E. Imamoglu laikomas potencialiu R. T. Erdogano varžovu, galinčiu mesti iššūkį jo 20 metų valdymui per birželį planuojamus rinkimus. Naujausios apklausos rodo, kad populiarus E. Imamoglu nugalės R. T. Erdoganą. 2019 m. jis laimėjo vietos rinkimus ir nutraukė 25 metus trukusį R. T. Erdogano ir jo konservatyvių islamo pirmtakų dominavimą didžiausiame Turkijos didmiestyje ir finansų sostinėje.
R. T. Erdoganas oficialiai paskelbė sieksiantis dar vienos kadencijos prezidento poste. EPA-ELTA nuotr.
E. Imamoglu buvo apkaltintas „kvailiais“ išvadinęs Aukščiausiosios rinkimų tarybos (YSK) narius 2019 m. lapkritį pasakytoje kalboje. Vidaus reikalų ministras Süleymanas Soylu viešai apkaltino E. Imamoglu „apšmeižus“ rinkimų komisiją. E. Imamoglu kaltinimus neigia.
Atvirai R. T. Erdoganą kritikuojantis E. Imamoglu įveikė varžovą iš R. T. Erdogano valdančiosios partijos, o YSK anuliavus rezultatą, 2019 m. birželį laimėjo dar didesniu skirtumu.
„Jis (Erdoganas) bus kandidatas į prezidentus paskutinį kartą, nes pralaimės“, – sakė E. Imamoglu, jo pastabas transliavo televizija, likus kelioms valandoms iki trečiadienio teismo sprendimo.
Neaišku, ar nuosprendis E. Imamoglu bus paliktas galioti ir kada tai bus nuspręsta.
R. T. Erdogano vyriausybė prieš svarbius rinkimus yra pakeitusi kurdų merus šalies pietryčiuose. Stebėtojų manymu, prezidentas gali vėl griebtis panašios taktikos.
Pačiam R. T. Erdoganui 1999 m., kai buvo Stambulo meru, irgi buvo uždrausta dalyvauti politikoje ir jis buvo pasodintas į kalėjimą. Po kelerių metų jis grįžo kaip ministras pirmininkas, didžiule persvara laimėjęs rinkimus. Gali būti, kad trečiadienio sprendimas padidins E. Imamoglu, kaip „aukos“, populiarumą ir jis po dviejų dešimtmečių tai pakartos, teigė transliuotojas „Halk TV“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Stambulas, lapkričio 3 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį su trijų dienų vizitu vyksta į Turkiją. Čia planuojamų susitikimų temos be Ukrainos karo tikriausiai bus Ankaros pozicija dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO bei Turkijos įtampa su kaimyne ir NATO partnere Graikija. Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ketvirtadienio vakarą J. Stoltenbergas Stambule susitiks su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlütu Cavusoglu. Planuojama bendra spaudos konferencija.
Penktadienį numatyti J. Stoltenbergo pokalbiai su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomija ir Švedija gegužės viduryje pateikė paraiškas prisijungti prie NATO. Tam turi pritarti visos 30 Aljanso narių. 28 jų tai jau padarė – išskyrus Vengriją ir Turkiją.
R. T. Erdoganas vis perspėjo, kad Turkija gali blokuoti ypač Švedijos stojimą – nes šalis esą remia grupuotes, kurios Turkijoje laikomos teroristinėmis organizacijomis.
Turkijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt fotografija
Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). „Tvirtai tikiu, kad Lietuva ir Turkija ir toliau visomis išgalėmis stengsis remti Ukrainą ir daryti maksimalų spaudimą Rusijai ir jos rėmėjams“, rašoma Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sveikinimo laiške 99-ųjų Turkijos Respublikos paskelbimo metinių proga.
Sveikinime ministras pabrėžė, kad Lietuva ir toliau rems Turkiją jos europinės integracijos kelyje, bei akcentavo Suomijos ir Švedijos greito ir sėkmingo įstojimo į NATO strateginę svarbą, rašoma Užsienio ministerijos pranešime žiniasklaidai.
„Brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą rodo, kokia iš tiesų trapi yra saugumo padėtis Europoje ir kaip gyvybiškai svarbu būti vieningiems bei visomis įmanomomis priemonėmis remti Ukrainos žmones kovoje už jų laisvę ir ateitį. Tvirtai tikiu, kad Lietuva ir Turkija ir toliau visomis išgalėmis stengsis remti Ukrainą ir daryti maksimalų spaudimą Rusijai ir jos rėmėjams, siųsdamos aiškią žinią, kad karo ir agresijos nusikaltimai bei pagalba agresoriui sulauks ryžtingo tarptautinės bendruomenės atsako“, – sveikinimo laiške rašė ministras.
ELTA primena, kad šių metų vasarą Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pagrasino „įšaldyti“ Švedijos ir Suomijos narystės NATO paraiškas, jei karinis aljansas neįvykdys Ankaros sąlygų.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasiūlė surengti referendumą dėl konstitucijos pataisos, kuri garantuotų teisę moterims valstybinėse institucijose, mokyklose ir universitetuose dėvėti musulmoniškas skaras. „Jei turite drąsos (…), surenkime referendumą“, – sakė jis per televiziją.
Taip prezidentas reagavo į opozicijos lyderio Kemalo Kilicdaroglu iš pasaulietinės Liaudies respublikonų partijos (CHP) pasisakymą. Šis neseniai pasiūlė priimti įstatymą, kuris garantuotų teisę dėvėti skaras. Debatai dėl musulmoniškų skarų dėvėjimo Turkijoje atsinaujino prieš kitais metais planuojamus prezidento ir parlamento rinkimus. CHP vadovas savo pasiūlymu norėjo paneigti būgštavimus, kad jo partija pergalės rinkimuose atveju vėl uždraus dėvėti galvos apdangalus. „Mes praeityje padarėme klaidų dėl galvos apdangalų“, – pripažino K. Kilicdaroglu.
Dauguma Turkijos gyventojų yra musulmonai, tačiau Konstitucijoje įtvirtintas religijos ir valstybės atskyrimas. Nepaisant to, R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partija (AKP) 2013 metais panaikino ilgai galiojusį draudimą valstybinėse įstaigose dėvėti musulmoniškas skaras. R. T. Erdoganas šio draudimo atšaukimą vis pateikia kaip pavyzdį to, kaip jo partija gina pamaldžius musulmonus nuo pasaulietinių partijų. Tačiau priešingai nei dešimtajame dešimtmetyje, šiandien nė viena partija Turkijoje nepasisako už musulmoniškų skarų draudimą. Musulmoniška skarelė
R. T. Erdoganas dabar siūlo Konstitucijos pataisą dėl teisės dėvėti skaras pateikti parlamentui. Kad tokia pataisa būtų priimta be referendumo, reikia 400 parlamentarų balsų. Tai reiškia, kad pataisai turi pritarti ir CHP. Priešingu atveju, gavus 360 parlamentarų pritarimą, iniciatyva būtų perleista gyventojams. „Jei ši problema nebus išspręsta parlamente, leisime dėl jos spręsti žmonėms“, – sakė R. T. Erdoganas.
R. T. Erdoganas (centre) ragina „kuo greičiau“ užbaigti karą Ukrainoje. EPA-ELTA nuotr.
Samarkandas, Uzbekistanas, rugsėjo 16 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį regioniniame viršūnių susitikime, kuriame dalyvavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pareiškė norįs, kad karas Ukrainoje baigtųsi „kuo greičiau“.
„Mes dedame pastangas, kad diplomatijos būdu kuo greičiau užbaigtume konfliktus Ukrainoje“, – sakė R. T. Erdoganas per Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos susitikimą buvusiame sovietiniame Uzbekistane.
R. T. Erdoganas mėgina pasinaudoti gerais darbo santykiais su Maskva, kad įtikintų V. Putiną surengti Turkijoje tiesiogines derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu dėl paliaubų.
R. T. Erdoganas taip pat pakartojo V. Putino susirūpinimą, kad grūdai, išvežami iš Ukrainos pagal Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkautą susitarimą, pasiekia nedaugelį besivystančių šalių. „Mes nuoširdžiai stengiamės pristatyti grūdus tiems, kuriems jų reikia labiausiai, ypač mūsų broliams ir seserims Afrikoje“, – sakė R. T. Erdoganas.
Vėliau penktadienį R. T. Erdoganas turi privačiai susitikti su V. Putinu Samarkando viršūnių susitikimo kuluaruose. Vykstant karui Ukrainoje, NATO narė Turkija tiekia ginklus Kyjivui ir siekia stiprinti prekybos ryšius su Rusija. R. T. Erdoganas tikina, kad tokia „subalansuota“ pozicija reikalinga dėl didelės Turkijos priklausomybės nuo Rusijos energijos tiekimų.
Nesu didelis žurnalisto Andriaus Tapino gerbėjas. Prisipažinsiu: nemėgstu Laisvės TV, kurioje vedėjas elgiasi taip užtikrintai, taip žaismingai, tarsi viską kuo puikiausiai išmanytų, tarsi viskas jam būtų aišku.
Tačiau A. Tapiną yra už ką gerbti. Būdamas sumanus organizatorius, jis pamėtėjo puikią iniciatyvą – tegul lietuviai nuperka turkišką kovinį droną „Bayraktar“ ir šią mūšio lauke itin efektyvią skraidyklę padovanoja Ukrainos kariuomenei. Pasakė – padarė. A. Tapino paraginta Lietuvos visuomenė pasielgė pilietiškai – paaukojo užtektinai pinigėlių, kad turkiškas kovinis dronas atsidurtų Ukrainoje.
Čia, beje, gražų žestą pademonstravo Turkija. Turkai savo kovinį droną Lietuvai tiesiog padovanojo. Neėmė iš lietuvių eurų. Gal buvo sužavėti lietuvių sąmoningumu, o gal turėjo pragmatiškų sumetimų? Juk toks žingsnis – puiki reklama tarptautinėje arenoje! Kaip ten bebūtų, o už surinktus pinigus mes pajėgėme nupirkti papildomos amunicijos, kuri verkiant reikalinga narsiems ukrainiečių kariams.
Visa tai žinome. O į ką neatkreipėme dėmesio?
Youtube erdvėse aptikau A. Tapino laidą „Lenkų Bober, pralošti Las Vegase pinigai ir Turkish delight“. Remiantis vedėju, ji surengta trumpam sugrįžus iš vasaros atsotogų. Vos prieš keletą savaičių.
Kadangi domiuosi sudėtingais Armėnijos – Turkijos – Azerbaidžano santykiais, puoliau klausyti, ką pasakys A. Tapinas. Žiūriu ir netikiu savo akimis. 54 minutes trunkančiame filme daug dėmesio skiriama Turkijai bei Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui. Tačiau apie Turkiją – beveik nė vieno gražaus žodžio. O Turkijos prezidentas ne tik kritikuojamas, bet keliuose epizoduose iš jo net tyčiojamasi. A. Tapinas, žinoma, įžeidžiančius epizodus tik pasiskolinęs iš kitų informacijos šaltinių, juos vien žaismingai vertina, ne jis – jų autorius, tad pats juridiškai – niekuo dėtas.
Andrius Tapinas. Laisvės TV. Youtube.com
Mano nuostata tvirta: jei Turkija padovanojo „Bayraktarą“, tai dar nereiškia, kad mes, lietuviai, neturime teisės kritikuoti šios šalies, jos vadovų. Ir vis tik minėtas videopasakojimas dvelkė tendencingu vienpusiškumu. Turkija – beveik blogio įsikūnijimas. Ten jokios demokratijos – vien veidmainystės, dvigubi standartai, politinės intrigos.
O Lietuva, be abejo, šventa? Ar tikrai? Kodėl A. Tapinas, analizuodamas Turkijos tikras ar tariamas klaidas, pavyzdžiui, nekritikuoja Lietuvos parlamentarų, kurie kadaise Seime paskelbė rezoliuciją, esą turkai kalti dėl armėnų genocido (1914-ieji), nors nė vienas iš mūsiškių, įskaitant istorikus bei politologus, nebuvo nė sykio pravėrę turkiškų archyvų? Ar galima Lietuvą vadinti civilizuota, garbinga šalimi, jei ji kaltininkus nurodė nesusipažinusi su pirminiais šaltiniais – su tuo, kas svarbiausia? Šaipykis, kiek geidžia širdis. Bet nesišaipo…
Kodėl A. Tapinas neįvertino, sakykim, nutikimo 2019-ųjų gruodį, kuomet Lietuvoje reziduojantis Turkijos ambasadorius Gokhan Turan į Vilnių pakvietė turkų istorikus, kad šie Lietuvos visuomenei papasakotų turkiškąją versiją apie tragiškus 1914-uosius, bet turkų mokslininkai, tyrinėtojai, ekspertai nebuvo įleisti į Lietuvos Mokslų Akademiją? Prieš tai mūsų Mokslų Akademijoje buvo išsamiai išdėstyta armėniškoji versija, o štai turkams prieš pat nosį užtrenkėme duris. Turkai savąją paskaitą buvo priversti organizuoti viešbutyje. Taip elgtis, kaip pasielgė mūsų Mokslų Akademija, – demokratiška, civilizuota? Šaipykis ironiškai, piktai, šaipykis subtiliai ar drastiškai. Bet nesišaipo…
Kuo remiantis A. Tapinas tvirtina, esą Turkija palaikė 2020-ųjų rudenį karinę operaciją surengusį Azerbaidžaną … tikėdamasi pigesnių dujų ir naftos? Taip, 2020-ųjų rudenį Baku kariniu būdu susigrąžino jam pagal tarptautinę teisę priklausantį Karabacho regioną (didžiąją jo dalį). Taip, beveik pusantro mėnesio trukusiame kare azerbaidžaniečiams talkino Turkija. Bet Turkija parėmė Azerbaidžaną ne vien pragmatiškais sumetimais. Karabachas, remiantis šiandien Pasaulyje galiojančiais teritorinio vientisumo principais, – neatskiriama Azerbaidžano dalis. Azerbaidžanas kantriai laukė beveik tris dešimtmečius, kada gi Europa padės jam atkurti teritorinį vientisumą. Deja, tiek Europa, tiek JAV žaidė dvigubus žaidimus – nespaudė, kad armėnai išvestų savo ginkluotąsias pajėgas iš Karabacho. Tad kas čia keisto, jog Azerbaidžanas vieną dieną pritrūko kantrybės, o jį šioje operacijoje palaikė gimininga nacija – turkai. O gal pagalba atkuriant teritorinį vientisumą – nuodėmė?
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Kita svarbi tema. A. Tapinas minėtoje laidoje labai smulkiai dėstė, kas, kur ir kodėl klysta. O apie tai, kad 2020-ųjų rudenį Armėnija, kuomet Azerbaidžanas jėga vadovo Karabachą, apšaudė net tris stambius Azerbaidžano miestus, neturinčius nieko bendro su Karabachu, – mirtina tyla. Bardoje, Giandžoje ir Tertere žuvo kelios dešimtys civilių, įskaitant vaikus ir moteris, sugriauta dešimtys pastatų. Armėnija tuomet pasielgė lygiai taip pat, kaip šiandien elgiasi Rusija, apšaudydama Ukrainos miestus. Rusiją smerkiame, kad žudo ukrainiečius. Turkiją barame už karinius veiksmus prieš kurdus. O štai apie Armėniją – nė vieno pikto žodžio. Jokių pasmerkimų. Jokių pasišaipymų.
Eidami tokiu keliu, kurį pasirinko A. Tapinas minėtame videokomentare, turėtume kritikuoti ir JAV prezidentą Joe Bideną. Kaip bežiūrėsi, Amerikos prezidentas – ypač garbaus amžiaus. Mėginimai žvaliai ristele bėgti per pievą link žurnalistų, – neįtikinami. Vis labiau į akis krenta epizodai, kuomet prezidentas klupinėja lipdamas lėktuvo trapu. Kaip bebūtų skaudu, jis vis labiau primena Leonidą Brežnevą paskutinėmis vadovavimo Sovietų Sąjungai dienomis. O juk viešai dar žadėjo, jog sieks antrosios kadencijos. Perfrazuojant A. Tapino pastabas apie Turkijos prezidentą, norėtųsi paklausti, ar Amerika nejaučia gėdos, kuomet į svarbiausią šalies postą išsirinko garbaus amžiaus senuką? Nejaugi vienoje iš galingiausių pasaulio valstybių nėra nė vieno bent kiek rimto, patyrusio ir tuo pačiu bent kiek jaunesnio politiko, kuris būtų galėjęs pakeisti J. Bideną?
Analizuotinas ir ne itin senas Lietuvoje reziduojančio JAV ambasadoriaus akibrokštas, kuomet jis atėjęs svečiuosna pas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorių subtiliai nurodinėjo, kokių temų lietuviams kelti nevalia. Ambasadorius, be abejo, pageidavo, kad Lietuvos istorikai liautųsi nagrinėję žydams nemalonias temas. Panašų vizitą anuomet pas LGGRTC vadovą surengė ir tuometinis Izraelio ambasadorius. Jis piršo tą pačią nuomonę. Kiek čia progų patyčioms? Juk Amerika demokratiška, tad kaip demokratinės valstybės pasiuntinys drįsta įkalbinėti demokratinės Lietuvos istorikus vadovautis dvigubais standartais, atsisakyti objektyvumo, imtis savicenzūros?
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
O kodėl dar nepasišaipius iš Popiežiaus Pranciškaus? Juk Šventasis Tėvas kadaise į Vatikaną atvykusiam Vladimirui Putinui įteikė Taikos angelo medalį. Rusija didžiojo karo prieš Ukrainą tą dieną dar nebuvo pradėjusi, bet tuo metu Kremlius jau buvo sutrypęs Čečėniją, išžudęs nepriklausomybės siekusius Čečėnijos lyderius Džocharą Dudajevą, Zelimchaną Jandarbijevą, Aslaną Maschadovą, iš Gruzijos atėmęs du regionus, susprogdinęs gyvenamuosius namus Maskvoje ir Volgodonske, Londone radioaktyviuoju poloniu nunuodijęs Rusijos nusikaltimus demaskavusį buvusį KGB agentą Aleksandrą Litvinenką. Taip pat ir prieš Kijevą rengė bjaurių provokacijų, kai ukrainiečiai kovosi už demokratiją ir laisvę Maidane. Štai kokiam žmogui Vatikano lyderis ant kaklo pakabino Taikos angelo medalioną, spaudė dešinę, kantriai laukė vėluojančio beveik 50 minučių!
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Taigi temų pašaipoms, ironijoms, kritiniams reportažams, straipsniams, videopasakojimams, – apstu. Tik būkime nuoseklūs, sąžiningi, principingi. Pasiėmę rankon padidinamąjį stiklą žvelkime į visas puses.
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
R. T. Erdoganas oficialiai paskelbė sieksiantis dar vienos kadencijos prezidento poste. EPA-ELTA nuotr.
Ankara, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį atnaujino savo grasinimus „įšaldyti“ Švedijos ir Suomijos narystės NATO paraiškas, jei karinis aljansas neįvykdys Ankaros sąlygų.
Birželio pabaigoje Madride vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime R. T. Erdoganas paragino abi šalis „atlikti savo darbą“ kovojant su terorizmu ir apkaltino jas suteikus prieglobstį už įstatymo ribų paskelbtiems kurdų kovotojams.
Pirmadienį, trišalio viršūnių susitikimo su Rusija ir Iranu išvakarėse, R. T. Erdoganas žurnalistams sakė: „Noriu dar kartą pakartoti, kad įšaldysime procesą, jei šios šalys nesiims reikiamų veiksmų įvykdyti mūsų sąlygas”.
„Ypač atkreipiame dėmesį į tai, kad Švedija šiuo klausimu neturi gero įvaizdžio“, – pridūrė Turkijos vadovas.
Šio mėnesio pradžioje NATO pradėjo Švedijos ir Suomijos stojimo procedūras, kai pavyko pasiekti susitarimą su Turkija, kuri skelbė neleisianti Šiaurės šalims įstoti į NATO.
Pirmadienio vakarą jis turi sėsti į lėktuvą ir skristi į Teheraną, kur antradienį vyks derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Irano prezidentu Ebrahimu Raissiu, iš kurių jis tikisi gauti leidimą ginkluotai intervencijai Sirijos šiaurės vakaruose.
Ankara nuo gegužės pabaigos grasina pradėti operaciją, kurios tikslas – sukurti 30 km „saugumo zoną“ palei savo sieną, kad galėtų susidoroti su kurdų kovotojais, vykdančiais sukilimą prieš Turkijos valstybę. Tiek Teheranas, tiek Maskva jau pareiškė nepritariantys tokiam puolimui.
Rusija, Turkija ir Iranas yra pagrindiniai nuo 2011 metų Siriją niokojančio karo dalyviai: Maskva ir Teheranas remia Bašaro al Assado režimą, o Ankara – sukilėlius.
Su TURKIJOS RESPUBLIKOS ambasadoriumi GÖKHAN TURAN 6-ųjų LIEPOS 15-osios bandymo surengti perversmą metinių proga kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, Turkija buvo viena iš pirmųjų šalių, atidariusių reziduojančią ambasadą Vilniuje. Tiesą sakant, kai Turkija 1992-aisiais atidarė ambasadą Vilniuje, tai buvo pirmoji ir vienintelė Turkijos ambasada nepriklausomybę atkūrusiose Baltijos šalyse. Turkijos ambasados Estijoje ir Latvijoje buvo įkurtos žymiai vėliau.
Moderniais laikais mūsų pirmasis diplomatinis susitarimas buvo Draugingumo sutartis, sudaryta 1930 m. rugsėjo 17 d., po kurios sekė Turkijos niekada nepripažintos sovietų okupacijos periodas. Tad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pripažinimas buvo natūralus žingsnis. Techniškai diplomatiniai santykiai tarp šių šalių buvo užmegzti 1991 m. rugsėjo 3 d. Iš tiesų mes turime unikalią ryšių su Turkijos tauta istorija. Reikia prisiminti, kad Turkijos ir Lietuvos santykiai siekia dar Osmanų Imperijos ir Abiejų Tautų Respublikos laikus, kai šios valstybės dalijosi siena, turėjo prekybos susitarimus ir siekė strateginio tikslo išlaikyti galios balansą Rytų Europos ir Juodosios jūros regione.
Kaip draugai, o šiandien ir kaip sąjungininkai, mes turime suprasti vieni kitus. Tad būtų tinkama pripažinti, kad ši diena prieš šešerius metus tapo svarbia data Turkijos tautos istorijoje, kai buvo surengtas bandymas įvykdyti perversmą prieš jos demokratiją ir išrinktą to meto vyriausybę.
-Lietuvos skaitytojų aiškumui, gal galite paaiškinti, kas tiksliai įvyko Turkijoje prieš šešerius metus, 2016 m. liepos 15 d.?
-Klastingas bandymas įvykdyti perversmą, kuris taikėsi į Turkijos demokratiją, įvyko 2016 m. liepos 15 d. Perversmo bandymas, surengtas grupės karininkų, kurie buvo Fethullah Teroro Organizacijos (FETO) nariai ar su ja susiję, kėsinosi nužudyti Prezidentą Erdoğaną ir pakeisti konstitucinę tvarką bei parlamentinę demokratiją į karinę chuntą.
Po Liepos 15-osios nakties, FETO nariai surengė puolimą prieš Turkijos demokratiją, kitą rytą atsibudusi Turkija išvydo tragišką vaizdą. Tai, kas įvyko, buvo siaubo naktis aršiai tratant sraigtasparnių, tankų ir F-16 naikintuvų ginkluotei. Šie įvykiai nusinešė 251 gyvybę. Daugiau nei 2500 žmonių buvo suluošinti ar sužeisti. Perversmo vykdytojai, tarp kitų įvairių vietų, bombardavo Turkijos Parlamentą, užpuolė Prezidentūros kompleksą, policijos būstinę ir Nacionalinę žvalgybos organizaciją (NŽO), taikėsi į kai kurias žiniasklaidos priemones ir Turkijos palydovinių ryšių centrą (Turksat).
Tačiau dešimtys tūkstančių beginklių civilių išėjo į Turkijos miestų gatves apginti Turkijos demokratijos bei jos teisėtai išrinktos vyriausybės ir aiškiai pasipriešino perversmo sąmokslininkams. Dėka epiško tautos pasipriešinimo, taip retai matomo pasaulio istorijoje, bandymas įvykdyti perversmą buvo ryžtingai atremtas.
Tai buvo labiausiai organizuotas teroristinis išpuolis ir kruviniausias bandymas įvykdyti perversmą, su kuriuo Turkija yra susidūrusi. Tuometinis JAV Viceprezidentas Joe Bidenas, lankydamasis Turkijoje po Liepos 15-osios perversmo bandymo, pavadino jį ‘Turkijos Rugsėjo 11-ąja”.
Tam, kad suprastume tai, reikia įsivaizduoti Lietuvos naikintuvus bombarduojant Seimą, JAV karinius lėktuvus metant bombas ant Kapitolijaus kalvos ar Vokietijos Oro pajėgas taikantis į Bundestagą, kol sraigtasparniai šaudo į minias žmonių, susirinkusių priešais Prezidentūrą. Štai kas iš tiesų įvyko Turkijoje tą kraupią naktį.
–Kiek asmenų dalyvavo šiame bandyme įvykdyti perversmą?
-Daugiau nei 10 tūkstančių kariškių ir civilių FETO organizacijos narių, 35 kariniai lėktuvai, 74 tankai, 246 šarvuoti automobiliai, 3 kariniai laivai, 3992 ginklai ir 37 kariniai sraigtasparniai dalyvavo ir suvaidino vaidmenį perversmo bandyme.
Mūsų Parlamentas, Prezidentūra ir policijos būstinė buvo apšaudomi, tuo metu turkai susirinko gatvėse ir stojo prieš tankus. Turkijos prokurorai nedelsiant pradėjo dirbti ir greitai iškilo nepaneigiami įrodymai, vedantys link Fethullah Teroro Organizacijos (FETO) – pavojingos slaptos grupės Turkijoje ir kitose šalyse, kurią pastaruosius 40 metų augino Fethullah Gülenas. Šiandien Gülenas gyvena Saylorsburge, Pensilvanijoje.
-Kas stovėjo už Liepos 15-osios bandymo įvykdyti perversmą?
-Teismų metu gauti nepaneigiami įrodymai atskleidė, kad už šio išdavikiško bandymo įvykdyti perversmą stovėjo FETO organizacija. Šie svarbūs įrodymai apima audio ir video įrašus iš pervesmo bandymo nakties, susirašinėjimą tarp sąmokslininkų, kitą informaciją bei dokumentus, sulaikytų perversmo sąmokslininkų prisipažinimus ir liudijimus.
-Kas yra FETO ir kokia yra šios organizacijos esmė, kurią pašaliniam žmogui gali būti sunku suprasti?
– Spręsti apie FETO veiksmus vien iš to, kas įvyko Liepos 15-ąją, būtų nepakankama. Liepos 15-osios naktį įvykdyti nusikaltimai tebuvo ledkalnio viršūnė.
Karinis perversmas Turkijoje žlugo
FETO yra ginkluota kulto organizacija, sudaryta fanatiškų žmonių, vykdančių vedlio Fethullah Güleno nurodymus. Jis yra šios slaptos, nusikalstamos ir teroristinės organizacijos vadinamasis ‘mesijas’ lyderis. FETO globalus išsikerojimas, ambicijos ir metodai neturi precedento. Lyderis Gülenas yra Vidaus reikalų ministerijos labiausiai ieškomų asmenų sąrašo raudonojoje kategorijoje.
Viskas prasidėjo po labdaringo švietimo priedanga 1970-aisiais. Fethullah Gülenas ir jo sekėjai prisistatydavo kaip „nekaltas“ švietimo judėjimas, kuomet jie pradėjo mokyklų steigimo Turkijoje ir vėliau kitur pasaulyje kampaniją. Savo galios viršūnėje jie valdė tūkstančius mokyklų Turkijoje ir daugiau kaip aštuonis šimtus švietimo įstaigų pasaulyje. Jų paplitimas buvo beprecedentis.
Dabar mes suprantame, kad tai buvo pirmasis infiltracijos kampanijos žingsnis, kuriame vaikai ir jų tėvai buvo įtraukti naudojant nekaltai atrodantį geresnio išsilavinimo bei gero darbo pažadą. Šie vaikai buvo išleisti į mokyklą su akademine ir finansine parama ir buvo stipriai indoktrinuoti. Jie tapo Fethullah Güleno, kuris save vadina ‘Išrinktuoju’, klausimų nekeliančiais pėstininkais. Tikslas buvo sugriauti Turkijos valstybės demokratijos pagrindus ir įkurti naują anti-demokratinę valstybę su absoliučia Güleno valdžia. Jo mokiniai buvo įtikinti, kad siekdami savo pagrindinio tikslo – perimti valstybės kontrolę, jie turėtų slėptis ir būti labai atsargūs, taip pat, kad jiems leidžiama laužyti visas etines bei religines taisykles ir principus. Savo struktūroje skirdama didelį dėmesį konfidencialumui ir vadindama tai ‘atsargos priemone’, ši organizacija, siekdama slaptumo, suteikia savo nariams ‘kodinius vardus’, atskirus nuo jų tikrųjų vardų. Dėl to tai yra unikali ir savotiška ginkluota teroristinė organizacija, kurios net žemiausio rango nariai pažįsta vienas kitą kodiniais vardais ir kuri yra sudaryta ląstelių struktūros principu.
Buvo vykdomi masiniai sukčiavimai atrankose, siekiant infiltruotis į svarbias valstybines pozicijas, pavyzdžiui, policijos departamentuose ir karo mokyklose.
Augant galiai, ši organizacija ėmėsi globalios mesijiškos misijos, vaizduodama Fethullah Güleną kaip ‘Visatos Imamą’.
Už viso to stovintis nusikalstamas sindikatas sukūrė ir valdė integruotą sistemą, kuri pasirūpindavo verbavimu per mokyklas, finansavimas buvo užtikrinamas per holdingo įmones ir dažnai gero siekiančių verslo atstovų aukas. Grupė pasinaudojo netinkama patikrinimų ir reguliavimo sistema siekdama savo tikslų. Ši organizacija taip pat steigė žiniasklaidos priemonės, siekama paveikti visuomenės nuomonę už ar prieš bet kurį asmenį, grupę ar idėją. Su daugybe žmonių Turkijoje, kurie suprato, kokia tai organizacija, buvo psichologiškai ir socialiai susidorota per šias žiniasklaidos priemones. Per šias žiniasklaidos priemones buvo vykdomos susidorojimo kampanijos prieš žurnalistus, akademikus, biurokratus ir karininkus, kurie joms oponavo ar bandė atskleisti tiesą apie jas.
Turkijos teisminės institucijos priėmė daugybę nuosprendžių prieš šios nusikalstamos organizacijos narius dėl įvairių nusikalstamų veikų, kaip kad neteisėtas pasiklausymas, įkalčių klastojimas ir neteisėti sulaikymai tų, kurie oponavo šiai organizacijai. Tebevykstantys bei pasibaigę tyrimai, baudžiamieji persekiojimai ir teismai parodė, kad Fethullah Gülenas yra FETO ginkluotos teroristinės organizacijos administratorius ir vadeiva, ir kad jis įsakė surengti perversmą.
Kai Turkijos vyriausybė suprato, kas iš tiesų vyko, pradėti būtini teisiniai veiksmai prieš FETO. Visų pirma buvo svarbu atskleisti jų slaptas ryšių sistemas.
Liepos 15-oji buvo suplanuota tuo metu, kai Turkijos vyriausybė atskleidė ir įvardijo daugumą vadinamųjų kariškių, kurie iš tikrųjų buvo FETO nariai, ir ruošėsi juos atleisti. Kitaip tariant, tai buvo ir beviltiškas paskutinis FETO žingsnis – bandymas išlaikyti savo įtaką ir kontrolę Turkijoje.
Ginkluotas bandymas įvykdyti perversmą Liepos 15-ąją nenuginčijamai parodė, kad FETO yra vienas didžiausių pavojų demokratinei valdžiai.
Jų buvimas ir veikimo būdas yra toks pats tiek švietimo, tiek nevyriausybinių organizacijų, vietino verslo srityse visame pasaulyje. Mes manome, kad siekdami infiltruotis ir plėsti savo pasaulinę ekonominę bei politinę įtaką, jie kelia tiesioginę saugumo grėsmę bet kuriai šaliai, kurioje jie veikia per susijusius asmenis ir institucijas. Lietuva nėra išimtis. Turkija ir toliau aiškins ir įspės draugus bei sąjungininkus pasaulyje būti atsargiems dėl piktavališkų ir pragaištingų šios organizacijos veiksmų.
-Kokių žingsnių Turkija ėmėsi prieš šią organizaciją, siekdama išsaugoti savo demokratiją ir stabilumą?
-Pastaruosius šešerius metus, kova prieš FETO tiek Turkijos viduje, tiek už jos ribų buvo vienas pagrindinių mūsų vyriausybės prioritetų. Turkijoje mūsų pastangos remiasi trimis gairėmis:
Pirmiausia, remiantis teisės viršenybės principu, Liepos 15-osios perversmo bandymo vykdytojai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Atitinkamos valdžios institucijos vis dar vykdo keletą teisminių procesų, o FETO tyrimai mūsų šalyje tęsiami.
Antra, atskleista FETO organizacinė struktūra vyriausybinėse institucijose; prieš jos narius buvo pradėtos administracinės ir teisminės procedūros, tokiu būdu „paraleli valstybės struktūra“ buvo sugriauta.
Trečia, be vyriausybinių institucijų, FETO bandymai išplisti visose ekonomikos srityse per savo priedangos bendroves, ypač švietimo, žiniasklaidos ir bankų sektoriuose, buvo sužlugdyti.
Nuotraukos, pasakojančios apie 2016-ųjų liepos 15-osios įvykius Turkijoje. Žurnalas „July15. Coup attempt in Turkey and peoples victory”.
Tuo tarpu FETO labai pasikeitė. Turkijoje praradusi savo stuburą, ši organizacija dabar bando išgyventi naudodama savo organizacinę struktūrą užsienyje. Atsižvelgiant į šio slapto subjekto pobūdį, kovojant su FETO užsienyje reikia bent jau gerai sutelktos vidutinės trukmės perspektyvos. Taigi šis aspektas įgijo didesnę reikšmę.
Dėl šių priežasčių, kova prieš FETO struktūras užsienyje yra vienas iš mūsų šalies aukščiausių prioritetų. Mūsų pastangos gali būti apibendrintos taip:
a) Pagrindinis mūsų pastangų tikslas yra didinti kitų šalių supratimą apie šią grupuotę. Kelios tarptautinės organizacijos priėmė svarbias rezoliucijas dėl FETO. Dar daugiau, šalys, kurios tyrė ir stebėjo šią grupuotę, dažnai atskleisdavo jos dalyvavimą tokiuose nusikaltimuose kaip pinigų plovimas, bauginimas, kyšininkavimas, pasų ir vizų klastojimas.
b) Mes prašėme įšaldyti FETO narių turtą ir jų ektradicijos iš šalių, kuriose šie asmenys gyvena.
c) Turkijos Maarif (Švietimo) fondas taip pat tęsia savo veiklą visame pasaulyje, siekdamas užkirsti kelią bet kokiems nesklandumams, atsirandantiems dėl veiksmų, kurių imtasi prieš FETO, ypač švietimo srityje. Be to, kad beveik 49 šalyse FETO mokyklos yra perimtos atitinkamų švietimo įstaigų, daugiau nei 19 tokių mokyklų ir švietimo centrų yra perduotos Turkijos Maarif fondui. Taip pat Turkijos Maarif fondas įsteigė mokyklas daugiau nei 30 šalių.
-Kas išgelbėjo demokratiją tą vakarą Turkijoje?
Yra du svarbūs dalykai, kurie užkirto kelią Liepos 15-osiops perversmo sėkmei. Vienas iš jų yra tai, kad FETO nariai kariuomenėje pradėjo bandymą įvykdyti perversmą dvejomis valandomis anksčiau nei planuota, įtardami, jog Nacionalinė Žvalgybos Organizacija ir Turkijos Ginkluotojų pajėgų štabas sužinojo, kad kažkas įvyks. Tačiau pagrindinis faktorius buvo Turkijos žmonių pasipriešinimas šiam anti-demokratiniam bandymui nuversti išrinktą valdžią. Jie išėjo į gatves atsiliepdami į Prezidento Erdoğano kvietimą demokratiniam solidarumui. Turkijos miestuose vyko dešimtys eisenų už demokratiją, kuriose dalyvavo milijonai mūsų piliečių, priklausančių įvairioms politinėms pakraipoms.
Po bandymo įvykdyti perversmą, Prezidentas Erdoğanas, Ministras Pirmininkas Binali Yıldırımas bei opozicinių partijų lyderiai 2016 m. rugpjūčio 7 d. susirinko į masinį mitingą Stambule. Šis didžiulis mitingas buvo istorinė tautinio ryžto išraiška ir pirmas kartas, kai visos partijos susirinko į politinį mitingą dėl vienos priežasties. Jame dalyvavo daugiau nei trys milijonai Turkijos piliečių ir tai buvo vienas didžiausių mitingų modernios Turkijos politikos istorijoje.
Turkijos visų tikėjimų religiniai lyderiai, musulmonai, krikščionys ir žydai susivienijo pasmerkdami FETO bandymą įvykdyti perversmą ir išleido bendrą pareiškimą. Apibendrinant, Turkijos žmonių valia ir ryžtas išgelbėjo Turkijos demokratiją ir konstitucinę tvarką.
– Lietuva ir Turkija yra NATO narės. Su kokiais iššūkiais abi mūsų šalys, kaip vieno Aljanso narės, susiduria šiandien?
Nuo tada, kai Lietuva tapo NATO nare, Aljanso supratimas apie grėsmes pasikeitė. Pavyzdžiui, mes vis daugiau kalbame apie grėsmes demokratijai ir stabilumui, hibridines grėsmes ir kibernetinį saugumą. Įdomu pastebėti, kad FETO organizacija buvo gana įgali kelti grėsmes demokratijai, taip pat ir per savo kibernetinio saugumo pajėgumus. Šie naujo tipo iššūkiai neturi jokių sienų. Turime didinti sąmoningumą ir pajėgumus tinkamai kovoti su jais.
Per pastaruosius kelerius metus NATO ir Europoje apskritai atsiranda vis daugiau supratimo apie hibridines grėsmes ir jų komponentus. Nors technologiniai pranašumai padeda įveikti hibridines grėsmes, būtinas didesnis demokratinių institucijų bendras informuotumas ir atsparumas. Dezinformacija, netikros naujienos ir propaganda tapo manipuliavimo įrankiais ekstremistams ir daugeliui kitų marginalinių grupių. Norint įveikti šiuos iššūkius reikalingas didesnis žiniasklaidos priemonių išprusimas.
Turkijos kariai
Geresnis supratimas apie regionines grėsmes taip pat neabejotinai pagerins saugumo kokybę. Kalbant apie Turkiją, mes pripažįstame regioninio saugumo reikšmę Baltijos šalims. Taigi, prisidedame prie Baltijos oro policijos misijos keturiais F-16 lėktuvais, finansiškai remiame ir skiriame karininką NATO energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje, šalia kitų bendradarbiavimo formų NATO.
Kalbant apie bendrą nacionalinio saugumo koncepciją, taisyklėmis paremta ir nuspėjama tarptautinė tvarka yra pageidaujama aplinka abiem mūsų valstybėms, siekiant sustiprinti demokratiją ir mūsų žmonių gerovę.
-Koks yra mūsų šalių bendradarbiavimo potencialas kitose srityse?
-Kaip minėta anksčiau, mes esame ne tik NATO Aljanso nariai, bet ir sąjungininkai, išpažįstantys demokratijos, sekuliarios įstatymo viršenybės, žodžio laisvės, laisvos rinkos ekonomikos bei tikėjimą gerbiančio gyvenimo būdo vertybes.
Kol jūs tapote ES nariais, ilgas Turkijos stojimo procesas vis dar tęsiasi. Nors derybų procesas yra užstrigęs jau keletą metų, mes siekiame ilgainiui tapti pilnateisiais ES nariais. Esame Europos peizažo ir istorijos dalis, turint omenyje, kad Europa yra daugialypė. Norint peržengti kai kurias kliūtis, reikalinga politinė išmintis ir strateginė perspektyva. Vis dėlto mes bendradarbiaujame plačiai, remdamiesi keliais oficialiais susitarimais, įskaitant Muitų sąjungą su ES. Turkijoje labai vertina Lietuvos paramą, paremtą jos unikalia patirtimi, Turkijai siekiant narystės ES. Mes norėtume, kad ji būtų garsesnė ir pastebimesnė. Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra priminimas mums visiems, kad nestabilumas yra jautrus klausimas Juodosios jūros regione. Taika ir stabilumas neturėtų būti priimama kaip savaime suprantamas dalykas. Sveika ir perspektyvi euroatlantinė integracija yra raktas į platesnę regioninę taiką ir gerovę.
Mes palaikėme Lietuvos siekį įstoti į praktiškai kiekvieną regioninę ir pasaulinę organizaciją per pastaruosius 30 metų. Mūsų parama jūsų narystės NATO procese buvo bene svarbiausia iš jų persitvarkant į demokratiją po sovietinio periodo.
Ekonominiuose santykiuose mūsų dvišalis potencialas yra neišnaudotas. Nepaisant Covid-19 pandemijos sąlygų, mūsų dvišalė prekyba pasiekė 992 milijonų dolerių. Turkija yra septinta didžiausia ekonomika Europoje ir 19-ta pasaulyje. Ji siūlo puikias galimybes Lietuvos verslui. Taip pat reikia daugiau informacijos apie galimybes, kurias Lietuva siūlo Turkijos verslininkams. Galima sakyti, kad mūsų ekonomikos papildo viena kitą daugeliu aspektų. Pavyzdžiui, logistikos ir transporto srityje abi šalys gali veikti kaip regioniniai centrai viena kitai.
Turkijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt fotografija
Bendradarbiavimas gynybos pramonėje taip pat turi didelį potencialą. Platus Turkijos gynybos pramonės gaminių asortimentas, ypač moderniausi Turkijos civiliniai ir kariniai dronai, gali būti įdomūs Lietuvos kariuomenei ir saugumo institucijoms. Šį potencialą rodo naujausia bepiločio „Bayraktar“ akcija, kurį Lietuvai padovanojo Turkijos gamintoja bendrovė „Baykar“, o Lietuva dovanoja jį Ukrainai.
Kitose sferose, daugiau turkų studentų atranda pasaulinio švietimo galimybes per įvairias programas, pvz., „Erasmus“. Lietuvos universitetų programos anglų kalba yra labai populiarios tarp Turkijos „Erasmus“ studentų.
Mes turime istorinius žmogiškuosius ryšius per Lietuvos totorių ir karaimų bendruomenes. Turkijoje taip pat turime nemažą totorių bendruomenę iš Krymo.
Taip pat džiaugiamės matydami, kad Turkija tradiciškai yra viena iš labiausiai Lietuvos turistų mėgstamų vietų. Šimtai tūkstančių lietuvių kasmet apsilanko Turkijoje. Mes sveikiname žmonių kontaktus, tikimės toliau plėtoti mūsų abipusį potencialą.
R. T. Erdoganas oficialiai paskelbė sieksiantis dar vienos kadencijos prezidento poste. EPA-ELTA nuotr.
Ankara, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas oficialiai paskelbė sieksiantis dar vienos kadencijos kitais metais vyksiančiuose rinkimuose. „Leiskite man tai pasakyti. R. Tayyipas Erdoganas yra Liaudies aljanso kandidatas“, – pareiškė jis ketvirtadienį mitinge Izmire, turėdamas omenyje aljansą tarp jo Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) ir dešiniosios Nacionalistinio judėjimo partijos (MHP).
R. T. Erdoganas paneigė gandus, kad jis siekia pirmalaikių rinkimų. Prezidento rinkimai, kaip ir numatyta, vyks 2023 metų birželio 24-ąją, sakė jis.
Kas bus R. T. Erdogano varžovai, kol kas nežinoma. Opozicinė Liaudies respublikonų partija (CHP) dar nėra nominavusi savo kandidato.
Turkiją šiuo metu yra ištikusi didelė ekonominė krizė. Infliacija siekia 73,5 proc. ir yra didžiausia nuo 1998 metų. Be to, smarkiai nuvertėjo nacionalinė valiuta lira.
Kritikai dėl problemų kaltina neįprastą R. T. Erdogano ekonominę politiką. Turkijos centrinis bankas, nepaisant šuoliuojančios infliacijos šalyje, neseniai vėl paliko nepakitusią pagrindinę palūkanų normą. R. T. Erdoganas yra aukštų palūkanų, kurios laikomos veiksminga kovos su infliacija priemone, priešininkas.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Stokholmas, gegužės 13 d. (AFP-ELTA). Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė, kad tikisi šeštadienį Berlyne susitikti su savo kolega iš Turkijos ir aptarti galimas savo šalių paraiškas dėl narystės NATO.
Ši žinia pasirodė po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė nepritarimą jų stojimui į NATO.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde pareiškime agentūrai AFP sakė, kad per NATO susitikimą Berlyne ji turės „progą“ pasikalbėti su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu apie „galimą Švedijos paraišką stoti į NATO“.
O Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto penktadienį sakė, kad tikisi „pratęsti mūsų diskusijas“ su kolega iš Turkijos.
Stambule prasidėjo Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos. EPA – ELTA foto
Antradienį, netrukus po 10 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku Stambule prasidėjo gyvos Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos, pranešė Turkijos oficiali naujienų agentūra.
Abiejų pusių atstovus pasitiko Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir paragino juos užbaigti vasario 24 dieną prasidėjusį karą.
Lina Linkevičiūtė (AFP)
Asmenys, kurie derasi su Rusija, turi nevalgyti ir negerti, perspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Prieš tai buvo pranešta apie Rusijos milijardieriaus Romano Abramovičiaus ir Ukrainos derybininkų apnuodijimą.
„Patariu kiekvienam, kuris dalyvauja derybose su Rusijos Federacija, nieko nevalgyti ir negerti bei stengtis nesiliesti prie jokių paviršių“, – D. Kulebą citavo „Sky News“.
Tai paskelbta antradienį Turkijoje tęsiantis Ukrainos ir Rusijos delegacijų diskusijoms.
Viljama Sudikienė (DPA)
Romanas Abramovičius, Rusijos milijardierius
Rusijos milijardierius Romanas Abramovičius prisijungė prie Rusijos ir Ukrainos akis į akį derybų Stambule, dpa sakė Turkijos prezidentūros pareigūnas.
„Chelsea“ futbolo klubo savininkas, kuriam taikomos Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos sankcijos kaip dalis Vakarų atsako į Rusijos invaziją į Ukrainą, į renginio vietą atvyko su Rusijos delegacija, sakė pareigūnas.
Pranešama, kad R. Abramovičius buvo vienas iš kelių žmonių, kurie po ankstesnio derybų rato patyrė apsinuodijimo simptomų.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, kovo 22 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paprašė Europos Sąjungos atnaujinti derybas, kad Turkija galiausiai taptų ES nare. Tai padaryta viršūnių susitikimo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse.
Turkijos prezidento komentarai skelbiami tuo metu, kai karas Ukrainoje leidžia Ankarai sugrįžti į tarptautinę areną siūlant savo, kaip tarpininkės, paslaugas. „Tikimės, kad ES greitai atvers narystės derybų skyrius ir pradės derybas dėl muitų sąjungos, nepasiduodama ciniškiems skaičiavimams“, – sakė R. T. Erdoganas po derybų su atvykusiu Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte.
2005 m. prasidėjusios derybos dėl Turkijos narystės 27 valstybių ES pastaraisiais metais įstrigo, tarp abiejų šalių tvyrant įtampai – ES kaltina Turkiją tolstant nuo teisinės valstybės ir kitų vertybių, kuriomis vadovaujasi blokas. Turkijos ir ES santykiai smarkiai pablogėjo po mėginimo įvykdyti perversmą 2016 metų liepą. ES ne kartą kritikavo susidorojimą ir išpuolius prieš žodžio laisvę, prasidėjusius po nepavykusio pučo, kai buvo suimta dešimtys tūkstančių žmonių, įskaitant žurnalistus. 2016 metų kovą ES ir Turkija susitarė dėl milijardų eurų, kuriuos Turkija gauna mainais į grąžinamų migrantų priėmimą, taip pat dėl vizų liberalizavimo turkams, kuris dar netaikomas. Turkijos kariai
ES valstybių ir vyriausybių vadovai trečiadienį susirinks Briuselyje į viršūnių susitikimą, skirtą Rusijos invazijos į Ukrainą padariniams.
Ketvirtadienį NATO taip pat rengia nepaprastą viršūnių susitikimą dėl Ukrainos. Turkijos prezidentas pastarąją pusantros savaitės vedė derybas su keturiais ES lyderiais ir NATO. Kyjivo sąjungininkė ir NATO narė Turkija nuo pat Ukrainos krizės pradžios bando tarpininkauti Rusijai ir Ukrainai, bet atsisako paremti Vakarų sankcijas Rusijai.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Šalių vadovai aptarė NATO gynybos stiprinimo priemones Baltijos regione, taip pat pagalbą nuo Rusijos karinės agresijos kenčiančiai Ukrainai.
Lietuvos vadovo teigimu, visame rytiniame NATO flange, nuo Norvegijos iki Turkijos, turi būti stiprinami Aljanso gynybos pajėgumai, ypač oro gynyba – Lietuva ir kitos Baltijos valstybės turi būti apgintos nuo bet kokių galimo konflikto scenarijų.
Prezidentas pokalbyje su Turkijos vadovu pažymėjo, kad itin didelį nerimą kelia Rusijos karinių pajėgų atakos prieš Ukrainos atomines elektrines. Tokie išpuoliai ir grasinimas branduoliniu karu negali tapti šantažo priemone NATO valstybėms. Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
„Atakos prieš Ukrainos atomines elektrines yra nusikaltimas ir kelia didelį pavojų visai Europai. Reikalingas tarptautinis atsakas ir bendri veiksmai siekiant užtikrinti branduolinių objektų saugumą. Turime tęsti visapusišką paramą Ukrainai, įskaitant šalies karinių oro pajėgų stiprinimą”, – G. Nausėdą cituoja Prezidento komunikacijos grupė.
Šalies vadovo teigimu, situacijai Ukrainoje kasdien blogėjant, turime rasti būdą, kaip užtikrinti humanitarinius koridorius nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams.
Prezidentas R. T. Erdoganui taip pat padėkojo už Turkijos sprendimą uždaryti Dardanelų ir Bosforo sąsiaurius Rusijos kariniams laivams.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, vasario 25 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį apkaltino NATO ir Europos Sąjungą neužimant „ryžtingos pozicijos“ dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
„NATO turėjo žengti ryžtingesnį žingsnį“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas, kurio šalis yra šio karinio aljanso narė.
„ES ir kitos provakarietiškos (institucijos) šiuo metu nesugeba užimti rimtos ir ryžtingos pozicijos. Jos visos tik dalija Ukrainai daug patarimų“.
Turkija palaiko draugiškus ryšius ir su Rusija, ir su Ukraina, ir laiko save neutralia tarpininke sprendžiant krizę.
R. T. Erdoganas savo pastabas išsakė artėjant penktadienį numatytam virtualiam NATO viršūnių susitikimui, kuriame planuojama imtis papildomų veiksmų.
Vienas diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „aljanso rytiniame flange bus dislokuotos papildomos gynybinės sausumos ir oro pajėgos, taip pat bus imtasi papildomų priemonių jūroje“.
R. T. Erdoganas perspėjo, kad viršūnių susitikimas „neturėtų virsti patarimų ir pasmerkimų rinkiniu“.
„Tikiuosi, kad šiandieninis NATO viršūnių susitikimas parodys ryžtingesnį požiūrį“, – sakė jis.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, vasario 4 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Vakarus „aštrinant“ Rusijos ir Ukrainos krizę bei kritikavo JAV prezidento Joe Bideno požiūrį šiuo klausimu. Jo komentarus penktadienį paskelbė vietos žiniasklaida.
„Deja, kol kas nėra jokio Vakarų indėlio sprendžiant šią problemą. Galiu pasakyti, kad jie tik dar labiau pablogino padėtį“, – skrisdamas iš Ukrainos žurnalistams sakė R. T. Erdoganas ir pridūrė, kad J. Bidenas „kol kas nesugebėjo pademonstruoti pozityvaus požiūrio“.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, vasario 3 d. (dpa-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasiūlė surengti aukšto lygio derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, siekiant sumažinti įtampą tarp kaimynių.
„Mes mielai surengsime viršūnių susitikimą lyderių lygiu arba techninio lygio derybas“, – sakė R. T. Erdoganas per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kijeve.
Ankara remia savo „strateginio partnerio“, t. y. Ukrainos teritorinį vientisumą, įskaitant Rusijos kontroliuojamą Krymą, pridūrė jis.
V. Zelenskis padėkojo R. T. Erdoganui už jo pastangas ir sakė, kad jo vizitas parodė, jog Turkija yra „Ukrainos draugė“.
Turkijos prezidentas yra paskutinis iš daugelio lyderių, neseniai apsilankiusių Kijeve. Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Lenkijos ministrai pirmininkai buvo atvykę čia su diplomatinėmis misijomis siekiant išvengti karo Rytų Europoje.
R. T. Erdoganas paragino šalis elgtis santūriai ir pakvietė taikiai išspręsti krizę, susijusią su didžiulių Rusijos pajėgų telkimu prie Ukrainos sienų.
Maskva neigia ketinanti pulti. Vis dėlto Vakarai tuo nelabai tiki, sakydami, kad Rusija ilgus metus yra neteisėtai užėmusi Krymą ir kursto konfliktą Rytų Ukrainoje tarp šalies vyriausybės ir savo remiamų separatistų.
Dar iki savo vizito ketvirtadienį R. T. Erdoganas jau siūlė surengti taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos lyderių.
Kijevas sutiko, tačiau Maskva kol kas tyli. R. T. Erdoganas atskirai pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į Ankarą individualiems pokalbiams, tačiau Maskva dar nepatvirtino savo sutikimo.
NATO narė Turkija stengiasi palaikyti gerus santykius ir su Ukraina, ir su Rusija.
Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Praėjusiais metais Turkijos atsisakymas pripažinti Rusijos parlamento rinkimų Kryme rezultatus ir kovinių bepiločių orlaivių pardavimas Ukrainai pakurstė įtampą tarp Ankaros ir Maskvos.
Rusija ir Turkija bendradarbiauja, kad surastų politinį Sirijos konflikto sprendimą, nors palaiko priešingas puses.
Rusija išlieka didžiausia gamtinių dujų tiekėja Turkijai ir 2022 metais į Turkiją išsiuntė daugiausiai turistų.
R. T. Erdoganas ir V. Zelenskis ketvirtadienį pasirašė laisvosios prekybos susitarimą, kurį pastarasis pavadino „istoriniu laimėjimu“, taip pat kitų susitarimų prekybos, gynybos ir technologijų srityse.
Privati Turkijos gynybos bendrovė „Baykar“ Ukrainoje gamins bepiločius orlaivius, pridūrė V. Zelenskis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, sausio 27 d. (ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas vasario 3 d. lankysis Ukrainoje su vizitu. Tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė Turkijos vadovo kanceliarijos atstovai.
„Mūsų prezidento vizitas į Ukrainą numatytas vasario 3 d.“, – sakė R. T. Erdoğano administracijos darbuotojai.
Apie ketinimus apsilankyti Ukrainoje Turkijos prezidentas pranešė sausio 21 d.
Vasario 3 d. bus pažymimos Ankaros ir Kijevo diplomatinių santykių užmezgimo 30-osios metinės.
Twitter. Slaptai.lt nuotr.
Ankara, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Turkijos kibernetinė policija trečiadienį pradėjo teisinį tyrimą dėl „nepagrįstų“ įrašų socialiniuose tinkluose, kuriuose spėliojama apie prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sveikatą.
Savo pareiškime policija nurodė tirianti 30 žmonių, kurie naudojo arba pakartotinai paskelbė grotažymę #olmus (#heisdead), kuri tapo populiariausia tema Turkijos tviteryje.
Pabrėždamas vyriausybės jautrumą tokiems įrašams, R. T. Erdogano komunikacijos direktorius Fahrettinas Altunas trečiadienį paskelbė trumpą filmuką, kuriame matyti, kaip Turkijos lyderis išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina turkio spalvos kilimu. „Pasitikėk draugais, bijok priešų“, – parašė F. Altunas.
Gandai apie 67 metų R. T. Erdogano sveikatą sklando jau daugelį metų, o vienas iš jo gydytojų 2011 metais paneigė, kad Turkijos lyderis serga vėžiu. Tais pačiais metais R. T. Erdoganui buvo atlikta laparoskopinė virškinimo trakto operacija ir nuo to laiko jis vaikšto dar atsargiau.
R. T. Erdoganas sekmadienį susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu Romoje Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo kuluaruose. Tada jis atšaukė savo planuotą dalyvavimą COP26 klimato konferencijoje Glazge, motyvuodamas ginču dėl saugumo protokolo.
Panašu, kad naujausią spėlionių bangą paskatino R. T. Erdogano nedalyvavimas savo valdančiosios partijos, kuri trečiadienį minėjo 19-ąsias atėjimo į valdžią metines, ceremonijoje. Oficiali naujienų agentūra „Anadolu“ vėliau paskelbė filmuotą medžiagą, kaip R. T. Erdoganas – iš pradžių stovintis, paskui sėdintis tyloje – susitiko sostinėje Ankaroje su Bagdadu Amreyevu, vadovaujančiu tiurkų kalba kalbančių Vidurio Azijos valstybių tarybai. Jo biuras nurodė, kad R. T. Erdoganas taip pat priims diplomatinius įgaliojimus iš naujos ambasadorių grupės Turkijoje.
Vertinti politinius įvykius – painus užsiėmimas vien dėl to, kad nežinai, kur prašausi pro šalį, kur tave apgaus, suklaidins. Kartais atrodo, jog viskas aišku kaip ant delno, o kai giliau, atidžiau pažvelgi, žiūrėk, – visai ne taip, kaip dar prieš keletą dienų buvai įsitikinęs. Beje, nesuklupti – sudėtinga, juk tie, kurie turi skaitlingus tiražus, nebūtinai šventą tiesą skelbia.
Apie pagiežos atrakcionus
Štai – „Didysis šeimų gynimo maršas“. Dauguma stambiųjų Lietuvos žiniasklaidos priemonių ieškojo vien blogų ir labai blogų niuansų. Ir, žinoma, tarp susirinkusiųjų rado gausų būrį vadinamųjų blogiukų, kurie minimi net VSD ataskaitose. O kad tame marše būta daug garbingų žmonių – nutylėjo.
Pavyzdžiui, nepastebėjo kunigo Roberto Grigo kalbos. Kunigo R.Grigo ir jo bendraminčių argumentai buvo atkakliai nutylimi, pajuokiami. Žodžiu, beveik kaip gūdžiu sovietmečiu, kai sovietinė spauda plūdo Atgimimo, Sąjūdžio mitingus. Įsidėmėtina, kad didžioji žiniasklaida kartu su visuomeniniu transliuotoju puldinėjo net tuos, kurie ieškojo dialogo su maršo dalyviais, siekė išgirsti jų pastabas, neatstumti jų kaip raupsuotųjų. Omenyje turiu Prezidentą Gitaną Nausėdą. Didžiosios žiniasklaidos įsitikinimu, Prezidentas kažkodėl privalėjo kuo garsiau ir bjauriau pasmerkti maršą. Ar tikrai vienintelė išeitis – iškeikti, sumalti į miltus, sulyginti su žeme?
„Didysis šeimos gynimo maršas 2021“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Be reikalo Romas Sadauskas-Kvietkevičius virkauja, esą „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ tęsiniu tapo ne ką prastesni vietiniai pagiežos atrakcionai, pavadinti „Didžiojo šeimo gynimo maršo“ tęsiniu“ (delfi.lt). Maršo kritikai – ne mažiau pagiežingi. Be to, vertėtų išsiaiškinti, kas pirmieji pradėjo svaidytis pagiežomis?
Ar Džo Baidenas vertas prezidentinės apkaltos
Štai JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baidenas) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas Ženevoje. Ar skaitant lietuviškąją žiniasklaidą, stebint Lietuvos televiziją, klausantis mūsų politikų buvo įmanoma susidaryti kiek išsamesnį vaizdą, kas kurį pergudravo?
Žinoma, delfi.lt, 15min.lt, BNS paskelbė Edvardo Lukaso straipsnį „Vakarai išvengė blogiausio, bet kas toliau?“. Šio britų žurnalisto, Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidento komentarus visuomet perskaitau, net jei jo nuomonė ne visuomet aiški (tame tekste įsiminė pastaba, jog Dž. Baidenas kartoja Barako Obamos klaidas).
Įsiminė ir Emilijos Pundziūtės – Gallois (VD Universiteto mokslo darbuotoja, CERI, Sciences Po Paryžiuje asocijuota daktarė) komentaras LRT portale, esą dialogo su Rusija apskritai neturėtų būti, esą jei kalbiesi – rodai pripažinimą, esą raginimai draugauti su agresoriumi nė kiek ne mažiau pavojingi nei nedraugiškos šalies naikintuvai virš mūsų galvų. Tačiau autorė pripažįsta: kartais parodyti gerą valią pravartu; taip patikrinama, gal priešininkas jau linkęs nusileisti.
Ir vis tik išsamus, konkretus Ženevos intrigų vaizdas prieš akis iškilo tik tuomet, kai atidžiai išklausiau keliolikos Jurijaus Šveco ir Andrėjaus Ilarionovo komentarų, skelbtų youtube.com kanaluose. Jurijus Švecas – buvęs KGB aukšto rango darbuotojas, prieš kelis dešimtmečius pabėgęs į JAV. Amerikoje šis buvęs KGB darbuotojas verčiasi verslo analizėmis. Andrėjus Ilarionovas – buvęs Rusijos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais, taip pat pasitraukęs į Ameriką prieš keletą dešimtmečių, ilgokai dirbęs Katono institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu nuo 2006 iki 2021 metų. Tiek vienas, tiek kitas buvo akivaizdūs oficialiosios Kremliaus politikos kritikai. Taigi – ir Vladimiro Putino kritikai.
J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Tačiau kažkas svarbaus nutiko. J.Švecas liko ištikimas savo pozicijai, o A.Ilarionovas šiandien puola keikti Dž.Baideną. Netikėtai šių dviejų analitikų požiūriai į Ženevos susitikimą tapo labai skirtingi! J.Švecas įsitikinęs, kad JAV prezidentas Šveicarijoje elgėsi solidžiai, teisingai, drąsiai. Neišdavė nei Ukrainos, nei Baltijos šalių, nei NATO. Neišdavė jokių paslapčių. Nepareiškė, kad Ukraina privalanti aklai vadovautis jai gyvybiškai pavojingais Minsko susitarimais. Neliaupsino V.Putino. Nerengė bendros spaudos konferecijos, bendrų pietų.
Nors Ukraina, pasak J.Šveco, turinti silpnų vietų. Pavyzdžiui, Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio aplinkoje knibždėte knibžda Kremliaus agentų, dabartinis Ukrainos vadovas vos ne asmeniškai pažadėjo tuometiniam JAV prezidentui Donaldui Trampui (Trump) teisiškai savo šalyje persekioti Džo Baideno sūnų dėl neva neaiškių verslo sandorių.
A.Ilarionovas teigia atvirkščiai: Dž. Baideno vizitas į Ženevą vertas prezidentinės apkaltos. Girdi, JAV vadovas išdavė Ukrainą, pakartodamas V.Putino žodžius, esą Kijevas privaląs vadovautis Minsko susitarimais (Paryžiaus ir Berlyno stumti Minsko susitarimai pavojingi Ukrainai, mat verčia ją pirmiausia Donbase ir Luhanske surengti rinkimus, amnestuoti visus speratistus, ir tik tada spręsti, kam priklauso šie regionai; Ukraina tvirtina, jog ji pirmiausia ten privalanti atkurti savo suverenitetą, ir tik po to organizuoti rinkimus bei referendumus). Tas sąrašas objektų, prieš kuriuos Kremlius privaląs liautis rengęs kibernetines atakas, pagarsintas Dž.Baideno, pasak J.Šveco – joks slaptas sąrašas. A. Ilarionovo teigimu, – valstybės paslapties išdavimas.
A.Ilarionovas teigia, kad Ženevoje ponas V.Putinas pamatė asmeniškai, koks senas, silpnas Dž. Baidenas (jam prieš susitinkant su V.Putinu prireikė surengti specialius susitikimus su NATO ir tokiu būdu užsitikrinti viso Aljanso paramą), o J.Švecas tvirtina, kad taip Dž.Baidenas pademonstravo NATO vienybę. J.Švecas atkreipia dėmesį, jog Vašingtonas atvirai kalba apie Gruzijos ir Ukainos galimybes tapti NATO narėmis, A.Ilarionovas tvirtina, kad Ukrainai belieka laukti plataus Rusijos puolimo, nes narystė NATO arba bent jau strateginės JAV partnerės statusas (kaip Australija, Japonija, Pietų Korėja) Ukrainai išlieka labai miglotas.
Jurijus Švecas. Aleksandro Chomenkos (gordonua.com) nuotr.
A.Ilarionovas įrodinėja, kad amerikietiškųjų sankcijų nutraukimas dėl Nord Stream – 2 dujotiekio, – Ukrainos išdavystė, nes dabar visos dujos iš Rusijos į Europą tekės aplenkiant Ukrainą. J.Švecas tvirtina, jog ši tema – ne tokia paprasta, kad būtų galima vienareikšmiškai kaltinti dabartinę Vašingtono administraciją.
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Būtent analizuojant šių dviejų rusų viešas politines analizes susidariau asmeninį įspūdį, kas gi vis tik dėjosi Ženevoje. Atvirai kalbant, akivaizdus A.Ilarionovo priešiškumas JAV prezidentui pasirodė įtartinas. Ar tik nenorima sukiršinti Ukrainai gero linkinčią JAV administraciją su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu?
Deja, apie įspūdingą šių dviejų analitikų dvikovą (pabrėžiu – net keliolika komentarų) Lietuvos žiniasklaidoje – nė menkiausios užuominos.
Kodėl nutylėtas Turkijos prezidento viešnagė Šušoje
Neseniai Lietuvos užsienio reikalų ministerija savo oficaliame URM.lt puslapyje paskelbė pareiškimą. Tas pareiškimas – tai sveikinimas dėl praėjusį sekmadienį įvykusių rinkimų į Armėnijos Nacionalinį Susirinkimą (Nikolas Pašinianas švenčia pergalę). Lietuvos URM vadovybė mano, kad rinkimai Armėnijoje buvo demokratiški, teisingi. Sveikinimą paskelbė ir Lietuvos prezidentas G.Nausėda, linkėdamas Armėnijai ir toliau žingsniuoti demokratijos keliu.
Turkijos ir Azerbaidžano prezidentai Šušoje. Kadras iš laidos „Politinis gambitas su Tatjana Poloskova”
Visa tai – teisinga. Tačiau – paviršutiniška. Prieš keletą dienų Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas viešėjo Azerbaidžano per 2020-ųjų rudens karą atkovotoje Šušoje (šis Kalnų Karabacho miestas Azerbaidžanui labai svarbus pirmiausia kaip kultūrinė sostinė), kur susitiko su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu.
NATO narė Turkija pakartojo paramą Azerbaidžanui tiek ekonominėje, tiek karinėje sveroje. Neatmetama galimybė, jog Azerbaidžane netrukus įsikurs turkų karinė bazė, jog Šušoje ims veikti Turkijos generalinis konsulatas. Tačiau apie šį svarbų NATO narės Turkijos, Lietuvos sąjungininkės kariniame Aljanse, žingsnį Lietuvos URM puslapyje – nė eilutės. O juk NATO narė Turkija pareiškė niekam neleisianti skriausti Azerbaidžano. Azerbaidžano priešai – tai ir Turkijos priešai. Azerbaidžanas atsiduria tarsi po NATO skėčiu (šį terminą pasiskolinau iš laidos „Geopolitinis gambitas su Tatjana Poloskova”).
Argi nekeista: dėmesio Armėnijai, kuri nėra NATO narė, kurioje dislokuota Rusijos karinė bazė, – netrūksta, o Azerbaidžanui, kuris įsileidžia NATO narės Turkijos politinę ir karinę įtaką ir tuo pačiu iš Pietų Kaukazo po truputį išstumia Rusiją, – tyla. Ar tik Lietuva nesupainiojo akcentų?
Keistų tendencingumų ir nutylėjimų lietuviškoje erdvėje – gausu. Tik apie juos – kitą kartą. Visko vienoje publikacijoje juk neišguldysi.
