Turkijos prezidentas

Trumposios naujienos

Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį sakė su JAV kolega Joe Bidenu surengęs „vaisingas ir nuoširdžias“ derybas NATO susitikimo Briuselyje kuluaruose.
 
„Manome, kad Turkijos ir JAV santykiuose nėra jokios problemos, kurios nebūtų galima išspręsti“, – pridūrė R. T. Erdoganas po pirmojo savo susitikimo su J. Bidenu po jo išrinkimo.
 
NATO sąjungininkių santykiai pašlijo, kai Turkija įsigijo rusiškų oro erdvės gynybos sistemų S-400, kurios, JAV manymu, gali būti naudojamos šnipinėti Vakarų gynybą.
 
R. T. Erdoganas po susitikimo nepaskelbė apie pažangą konflikte dėl S-400. Vašingtonas pernai įvedė sankcijų Turkijos karinių pirkimų agentūrai už sistemų įsigijimą.
 
„Kalbant apie S-400 klausimą, pasakiau (J. Bidenui) tą patį, ką esu sakęs praeityje“, – teigė R. T. Erdoganas.
 
J. Bidenas yra atkreipęs dėmesį į Turkijoje prastėjančią žmogaus teisių padėtį ir užtruko tris mėnesius po savo inauguracijos, kad pirmą kartą paskambintų šios šalies prezidentui.
 
R. T. Erdoganas prieš susitikimą su JAV lyderiu prakalbo apie galimybę abiem pusėms bendradarbiauti dėl galimo Turkijos vaidmens apsaugant tarptautinį Kabulo oro uostą, kai JAV užbaigs savo pajėgų atitraukimą iš Afganistano.
 
Jis nepaskelbė apie konkretų susitarimą dėl oro uosto, tačiau nurodė, kad Turkijos pajėgos Afganistane galėtų veikti kartu su Pakistano ir NATO narės Vengrijos pajėgomis.
 
„Sutarėme efektyviai ir reguliariai naudoti tiesioginius dialogo kanalus, kaip tai dera dviem sąjungininkėms ir strateginėms partnerėms“, – teigė R. T. Erdoganas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.15; 04:00
Trumposios naujienos

Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pavadino Izraelį „teroristine valstybe“, reaguodamas į didelius palestiniečių ir Izraelio saugumo pajėgų susirėmimus Jeruzalėje.
 
„Žiaurusis Izraelis, teroristinė Izraelio valstybė brutaliai ir amoraliai puola musulmonus Jeruzalėje“, – šeštadienio vakarą sakė R. T. Erdoganas.
 
Prezidentas paragino Jungtines Tautas (JT), Islamo šalių bendradarbiavimo organizaciją ir kitas tarptautines organizacijas imtis veiksmų.
 
„Pasaulis, kuris negali apsaugoti Jeruzalės ir musulmonų, išdavė save“, – pridūrė R. T. Erdoganas.
 
Šeštadienio vakarą per smurtinius susirėmimus su Izraelio saugumo pajėgomis Rytų Jeruzalėje buvo sužeista apie 90 palestiniečių. Izraelio policijos atstovo teigimu, susirėmimai vyko prie Damasko vartų – vieno iš įėjimų į senamiestį – ir aplink šventą vietą, kuri žydams žinoma kaip Šventyklos kalnas, o musulmonams – Kilnioji šventovė.
 
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.

Prie Damasko vartų palestiniečiai svaidė į saugumo pajėgas akmenis, butelius ir kitus objektus, o policija panaudojo gumines kulkas ir ašarines dujas.
 
Padėtis senamiestyje ir Šeich Džaros kvartale buvo įtempta jau ir ankstesnę naktį. Kilus susirėmimams, tą naktį buvo sužalota daugiau kaip 200 žmonių.
 
Apskritai padėtis Vakarų krante ir arabų dominuojamoje rytinėje Jeruzalės dalyje yra įtempta nuo musulmonų pasninko mėnesio Ramadano pradžios. Dauguma palestiniečių pasipiktino tuo, kad Izraelio policija užtvėrė senamiestį, siekdama užkirsti kelią sambūriams. Įtampą dar labiau kursto tai, kad kai kurioms palestiniečių šeimoms Šeich Džaroje gresia iškeldinimas iš namų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.09; 12:00
Gordijo mazgas

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Ankara griežtai atmetė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kaltinimus, susijusius su jos vizitu Turkijoje prieš tris savaites.
 
Kilęs skandalas dėl sėdėjimo tvarkos neturi nieko bendra su U. von der Leyen kaip moters, kaip europietės vaidmeniu ar su Turkijos pasitraukimu iš Stambulo konvencijos, trečiadienį Ankaroje pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Tanju Bilgiças. Jis pridūrė, kad „beprasmiška šioje situacijoje ieškoti kokių nors ketinimų ar piktavališkumo“.
 
Problema esą kilo dėl „planavimo stokos ir aplaidumo“ iš ES pusės. „Mes tikimės, kad ES institucijos ras tarpusavyje sutarimą ir panašių problemų kitur šiuo klausimu nebus“, – pabrėžė atstovas.
 
U. von der Leyen pirmadienį kalbėdama Europos Parlamente metė sunkius kaltinimus Turkijai ir pareiškė, kad su ja buvo elgiamasi ne pagal jos pareigybes todėl, kad ji yra moteris. Komisijos vadovė dar kartą sukritikavo Turkijos pasitraukimą iš Stambulo konvencijos dėl moterų apsaugos.
 
Per vizitą Turkijoje balandžio pradžioje šalia prezidento Recepo Tayyipo Erdogano galėjo sėdėti tik Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis. U. von der Leyen turėjo prisėsti toliau ant sofos. Dėl to šis skandalas buvo pavadintas „sofageitu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.29; 00:30
Trumposios naujienos

R. T. Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį teigė planuojąs gegužę apsilankyti Kalnų Karabache. Tikėtina, kad ši kelionė dar labiau supykdys Armėniją po jos pralaimėjimo Azerbaidžanui konflikte dėl šio regiono.
 
R. T. Erdoganas teigia, kad jis apsilankys Šušoje – istoriniame mieste, kuris atiteko Azerbaidžanui paskutinėmis šešias savaites trukusio karo dienomis.
 
Pernai vykusio konflikto metu Azerbaidžanas atgavo teritorijas, kurias jis prarado per šešerius metus trukusį konfliktą praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.
 
Praėjusiais metais vykusio konflikto metu Turkijos prezidentas reiškė paramą Azerbaidžanui, o Armėniją palaikė tradiciniai sąjungininkai Europoje ir JAV. Turkija taip pat buvo pagrindinė ginklų tiekėja Azerbaidžanui, įskaitant dronus, kurie atliko lemiamą vaidmenį kare, o jos santykiai su Armėnija istoriškai yra prasti.
 
R. T. Erdogano vizitas į Šušą gali būti ypač skaudus armėnams, nes dauguma šį senovinį miestą laiko pagrindiniu armėnų kultūros centru Kalnų Karabache.
 
Armėnijos pralaimėjimas konflikte paskatino protestus Armėnijoje ir lėmė politinį nestabilumą, o šalies premjeras Nikolas Pašinianas sulaukė spaudimo atsistatydinti. N. Pašinianas praėjusią savaitę paskelbė, kad atsistatydins balandį ir iki pirmalaikių parlamento rinkimų birželį vadovaus kaip laikinasis premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.01; 00:30
Trumposios naujienos

R. T. Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pritarė Baku idėjai sukurti platformą regiono saugumui užtikrinti, kuriai galėtų priklausyti Turkija, Rusija, Azerbaidžanas, Iranas, Sakartvelas ir Armėnija.  
 
Turkijos lyderis tai pranešė žurnalistams savo lėktuve, grįždamas iš Azerbaidžano, kur jis lankėsi su dviejų dienų vizitu.
 
„Ponas Putinas teigiamai žiūri į šią idėją. Telefoninio pokalbio metu jis pasiteiravo, kokia mano nuomonė šiuo klausimu. Aš jam atsakiau, jog po to, kai (Azerbaidžano prezidentas Ilhamas) Alijevas teigiamai atsiliepė apie tai, svarbu, kad ir aš teigiamai tai vertinčiau. Šia tema netgi Sakartvelas įsitraukė į darbotvarkę“, – pateikia R. T. Erdogano žodžius televizijos kanalas „Habertürk“.
 
Be to, R. T. Erdoganas pareiškė, jog jei Jerevanas prisijungs prie šios platformos, Turkijos ir Armėnijos santykiuose „gali būti atverstas naujas puslapis“.
 
Ketvirtadienį Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas po derybų su Turkijos vadovu teigė, jog, pasibaigus karo veiksmams Kalnų Karabache, Baku ir Ankara turi suformuoti regione naują daugiašalę bendradarbiavimo platformą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.11; 00:30
Trumposios naujienos

Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Turkija yra „visiškai pasirengusi“ padėti Azerbaidžanui atgauti Kalnų Karabacho regioną, antradienį sakė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atstovas spaudai, netrukus įvyksiant JT Saugumo Tarybos susitikimui dėl regiono klausimo.
 
Tokius komentarus prezidento atstovas pateikė po to, kai Rusija paragino Turkiją, laikančią Azerbaidžaną artima sąjungininke, o Armėniją – priešiška valstybe, liautis reikšti paramą Azerbaidžanui ir siekti rasti diplomatinį sprendimą mirtinai pavojingai įvykių eskalacijai nuo 2016 metų.
 
„Turkija bus visiškai įsipareigojusi padėti Azerbaidžanui atgauti savo okupuotas teritorijas ir apginti savo teises ir interesus pagal tarptautinę teisę“, – tviteryje parašė Fahrettinas Altunas, pridurdamas, kad tikisi, jog JT susitikimas „padės tvirtus pagrindus (konflikto) sprendimui“.
 
F. Altunas taip pat sakė, kad Turkija „visiškai“ palaiko Azerbaidžaną. Jis rašė: „Net neabejokite, kad pasaulis išgirs mūsų riaumojimą, jei Azerbaidžanas patirs bent menkiausią neteisybę pagal tarptautinę teisę.“
 
Armėnija apkaltino Turkiją į Kalnų Karabacho regioną išsiuntus samdinių Azerbaidžano pajėgų paramai. Tai Ankara paneigė. Savo ruožtu F. Altunas apkaltino Armėniją, kad ši pasienio regione pažeidžia Ženevos konvencijas, ir išgyrė Azerbaidžaną už „tarptautinės teisės laikymąsi“.
 
„Raginame pasaulio žaidėjus į šį klausimą žvelgti iš teisingumo perspektyvos, – sakė jis. – Pasaulis negali sau leisti lyginti agresoriaus su nukentėjusiąja puse vardan vadinamojo neutralumo principo ar siekiant palaikyti politinį galios balansą.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.30; 03:00
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda Londone įvykusį susitikimą su NATO lyderiais vadina puikiu ir sėkmingu, nes, tvirtina jis, su Turkija pasirašyti gynybos planai bei priimta deklaracija, kurioje Rusija įvardinta kaip grėsmė. Pasak šalies vadovo, susitikimas buvo sėkmingas ir dėl to, kad daug dėmesio skirta vykstančiai Kinijos ekonominei ekspansijai aptarti.
 
„Viena vertus, galime pasidžiaugti, kad pagaliau turime gynybos planus, kuriuos mums leido patvirtinti Turkija. Kita vertus, turime deklaraciją, kurioje pirmą kartą gana aiškiai įvardinta Rusijos grėsmė, ir manau, kad ir prie derybų stalo sėdint susidarė įspūdis, kad daugelis valstybių supranta, koks neramus yra dabartinis pasaulis, ir kad vienas iš veiksnių yra agresyvus Rusijos elgesys savo kaimynų atžvilgiu“, – du esminius susitikimo pasiekimus LRT įvardino prezidentas.
 
Prezidentas džiaugėsi, kad svarbiausia, jog sutarimas su Turkija buvo pasiektas, o, pasak G. Nausėdos, visos kitos techninės detalės ateis vėliau.
 
„Pasiektas principinis sutarimas dabar, techninės detalės ateis vėliau. Svarbiausia, kad tylos laikotarpis baigėsi, ir mes neturime prieštaravimų iš Turkijos pusės, kurie neleido mums iki galo padėti tašką šitoje istorijoje. Visa kita jau yra antrinės reikšmės. Niekas nieko iš mūsų mainais nereikalavo“, – sakė prezidentas, akcentuodamas, kad visi – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos prezidentai bei Estijos premjeras – padėkojo Turkijos prezidentui T. Erdoganui už solidarią laikyseną ir sprendimą.
 
Pasak G. Nausėdos, gynybos planų su Turkija pasirašymas yra Vašingtono sutarties 5 straipsnio materiali išraiška.
 
„Tai pirmiausiai yra praktinis Vašingtono sutarties 5 straipsnio realizavimas. Kadangi kalbėti apie 5 straipsnį abstrakčiai, žinoma, galima, bet jis turi turėti labai konkrečią kolektyvinės gynybos išraišką, kuri atsispindi planuose, atsispindi konkrečiose investicijose, ir dabar mes šitą žingsnį pagaliau galėsime padaryti“, – pažymėjo šalies vadovas.
 
Pasak prezidento, reikia pasidžiaugti, kad pakankamai dėmesio NATO lyderių susitikime buvo skirta ir Kinijos ekonominei ekspansijai bei terorizmo problemai.
 
„Taip pat pakankamai daug dėmesio skirta Kinijos ekonominei ekspansijai, norui tvirtesnį žingsnį žengt į technologijų sritį, infrastruktūros sritį… tam taip pat reikia ruoštis. Tai nebūtinai turi būti laikoma kažkokiu ypatingai rizikos veiksniu, bet valstybės privalo turėti labai aiškią politiką šiuo atžvilgiu… Terorizmas, be jokios abejonės, mes visiškai solidarizuojamės su tomis valstybėmis, kurios jaučia terorizmo grėsmę“, – susitikimo metu identifikuotas problemas įvardino G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda su žmona Diana antradienį pradėjo darbo vizitą Jungtinėje Karalystėje. Trečiadienį jis dalyvavo NATO viršūnių susitikime. 70-metį mininčio NATO vadovai Londone aptarė tolesnės Aljanso adaptacijos procesus nuolat kintančioje saugumo aplinkoje, transatlantiniam saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius. NATO lyderiai kalbėjosi ir apie gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo ir teisingo naštos pasidalijimo svarbą, stiprinant NATO gebėjimą atremti kylančias grėsmes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.05; 02:00
Trumposios naujienos

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prieš kitą savaitę Londone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą smarkiai užsipuolė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną.
 
Komentuodamas šio pastabas apie NATO „smegenų mirtį“, R. T. Erdoganas penktadienį savo kalboje Stambulo universitete pareiškė, kad tai yra „ligotos ideologijos pavyzdys“. „Ką jis sako? NATO yra ištikusi smegenų mirtis. Pone E. Macronai, sakau tai Turkijoje ir pakartosiu NATO susitikime: pasitikrinkite, ar jūsų nėra ištikusi smegenų mirtis“.
 
Prancūzija dėl šių žodžių išsikvietė Turkijos ambasadorių Paryžiuje.
 
E. Macronas neseniai interviu žurnalui „The Economist“ pareiškė, NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Esą nevykta koordinacija tarp JAV ir kitų NATO partnerių priimant strateginius sprendimus.
 
R. T. Erdoganas ir E .Macronas prieš NATO viršūnių susitikimą susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Didžiosios Britanijos premjeru Borisu Johnsonu aptarti padėties Sirijoje. Turkija spalį įžengė į Šiaurės Siriją, pradėdama operaciją prieš kurdų kovotojus, kuriuos laiko teroristais. Ši operacija sulaukė didelės tarptautinės kritikos.
 
E. Macronas ketvirtadienį sukritikavo vienašališkus R. T. Erdogano veiksmus ir pareiškė, kad jie sukėlė grėsmę pasiekimams kovoje su „Islamo valstybe“ (IS). R. T. Erdoganas penktadienį atšovė, kad Prancūzijai Sirijoje nėra ką veikti. Be to, E. Macronas esą nieko nenutuokia apie kovą su teroru. Jis „labai nepatyręs“, – pabrėžė Turkijos vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.30; 05:30
Trumposios naujienos

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas neatmeta, kad artimiausiomis dienomis Turkija gali pradėti operaciją Sirijoje, kad sukurtų „saugumo zoną“. Tai jis atskleidė šeštadienį transliuotoje televizijos laidoje, praneša TASS.
 
„Saugumo zonos sukūrimas Sirijoje yra pats racionaliausias sprendimas, kad sirai galėtų grįžti namo. Mes nusprendėme veikti savarankiškai. Šią operaciją vykdysime ir ant žemės, ir ore. Pradėsime galbūt šiandien, o galbūt rytoj“, – sakė Turkijos vadovas.
 
Anot R. T. Erdogano, Turkijos karinės pajėgos yra pasirengusios operacijai.
Dar spalio 1 d. jis teigė, kad Turkija siekia veikti savarankiškai ir sukurti „saugumo zoną Sirijoje“ į rytus nuo Eufrato upės nes jai iki šiol „nepasisekė pasiekti norimo rezultato, o laiko laukti nebėra“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.07; 02:00
Atsargiai

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano apsauga Sarajevo oro uoste susimušė su Bosnijos ir Hercegovinos pasienio policijos pareigūnais. Tai pirmadienį pranešė portalas „Klix“.
 
Turkijos lyderis atvyko į Bosnijos ir Hercegovinos sostinę dalyvauti Pietryčių Europos valstybių bendradarbiavimo proceso organizacijos viršūnių susitikime.
 
Kaip teigia portalas, R. T. Erdogano lėktuvui nusileidus, jo apsaugos darbuotojai „elgėsi nederamai – atsisakė atlikti kontrolės procedūras“. Todėl prezidento apsaugininkai ir pasienio policijos pareigūnai iš pradžių griežtai kalbėjosi, o paskui – susimušė. Po to svečiai iš Turkijos atsinešė iš lėktuvo ginklus, bet, kai ant trapo pasirodė R. T. Erdoganas, konfliktas nurimo.
 
Konflikto faktą patvirtino pasienio policijos direktroius Zoranas Galičius. Pasak jo, pasieniečiai „veikė profesionaliai, tai leido išvengti atviro susirėmimo“. „Tie, kurie atvyksta į Bosniją ir Hercegoviną, turi gerbti įstatymą, o ne mėginti būti aukšiau už jį“, – pabrėžė pareigūnas.
 
„Klix“ pažymi, jog tai jau ne pirmas atvejis, kai R. T. Erdogano apsauga nederamai elgiasi Sarajeve. Apsaugininkai ir per ankstesnius vizitus „elgėsi įžūliai ir šiurkščiai, kas galiausiai sukėlė pasienio policijos reakciją“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.09; 10:53
Gordijo mazgas

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Valstijos nesugebėjo pasiūlyti Turkijai tokių pat amerikietiškų zenitinių raketų sistemų „Patriot“ įsigijimo sąlygų, kokias Rusija pasiūlė sandoryje dėl rusiškų raketų sistemų S-400 „Triumf“ įsigijimo, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

„Mes užbaigėme sandorį dėl S-400, tęsiame įmokas pagal šį sandorį. Siūlėme JAV įsigyti jų sistemų „Patriot“, bet Jungtinių Valstijų sąlygos mūsų netenkino. Taigi, sandoris dėl S-400 įsigijimo yra realizuojamas, o liepą mes jau laukiame raketų kompleksų pristatymo“, – Turkijos TV kanalo „Haber Turk“ eteryje sakė R. T. Erdoganas.

Pasak Turkijos prezidento, Vašingtono pozicija dėl Ankaros įsigyjamų rusiškų raketų sistemų S-400 yra neteisinga ir Turkijai ji nepatinka. R. T. Erdoganas taip pat pridūrė pritariantis NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pozicijai, esą Vašingtonas ir Ankara nesutarimus turėtų spręsti dialogo būdu.

„Generalinis sekretorius kalbėjo apie svarbius dalykus. Jis sakė, kad bet kokių sankcijų įvedimas Aljanso partneriams nėra teisingas sprendimas, nes mums vieniems kitų reikia“, – kalbėjo Turkijos lyderis.

Laikinasis JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Turkija atšauks planus įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemas S-400 „Triumf“ ir vietoj jų įsigis amerikietiškas „Patriot“ sistemas.

Pirmadienį Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos. Toks žingsnis, Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, keltų grėsmę NATO, kurios narė yra ir Turkija, vientisumui.

Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.04.06; 07:06
Trumposios naujienos

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Turkijos partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis dėl įtampos gali atsidurti pavojuje, ir įspėjo, jog Ankara gali pradėti dairytis naujų sąjungininkių, šeštadienį pranešė „The New York Times“.

Dviejų NATO sąjungininkių santykiai pablogėjo per keletą dešimtmečių, o Turkijos lira atsidūrė rekordinėse žemumose JAV dolerio atžvilgiu.

Lira penktadienį prarado 16 proc. vertės JAV dolerio atžvilgiu, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad padvigubins tarifus Turkijos plienui ir aliuminiui. Šie komentarai prisidėjo prie Turkijos valiutos susilpnėjimo.

R. T. Erdoganas įspėjo Vašingtoną nerizikuoti santykiais su Ankara, nes kitaip jo šalis ieškos „naujų draugų ir sąjungininkų“.

„Kol Jungtinės Valstijos nepradės gerbti Turkijos suvereniteto ir neįrodys, kad supranta, su kokiais pavojais susiduria mūsų šalis, partnerystė bus pavojuje“, – pažymėjo Turkijos prezidentas.

Socialiniame tinkle „Twitter“ D. Trumpas paskelbė apie naujus baudžiamuosius tarifus Turkijai ir pridūrė, kad šiuo metu santykiai su Turkija nėra geri.

R. T. Erdoganas penktadienio kalboje sumenkino valiutos krizės reikšmę, patardamas turkams nesijaudinti dėl valiutų kursų svyravimų.

Prezidentas pridūrė, kad Turkija turi bendradarbiavimo alternatyvų „Irane, Rusijoje ir kai kuriose Europos šalyse“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.12; 04:00

Trumposios naujienos

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pavadino Izraelį „labiausiai fašistine ir rasistine“ pasaulio valstybe. Tai prezidentas pareiškė reaguodamas į Izraelio parlamento priimtą įstatymą, apibrėžiantį Izraelį kaip tautinę žydų valstybę.

„Šis žingsnis, nepalikdamas nė menkiausios vietos abejonei, parodė, kad Izraelis yra labiausiai sionistinė, fašistinė ir rasistinė pasaulio valstybė“, – savo vadovaujamai valdančiajai partijai kalbėjo R. T. Erdoganas.

Tęsdamas vieną griežčiausių pastarojo meto išpuolių prieš Izraelį R. T. Erdoganas pridūrė, kad nėra „jokio skirtumo tarp Hitlerio pamišimo dėl arijų rasės ir Izraelio įsivaizdavimo, kad šios senovinės žemės skirtos tik žydams“.

„Hitlerio dvasia, atvedusi pasaulį prie didelės katastrofos, atgimė kai kuriuose Izraelio lyderiuose“, – teigė R. T. Erdoganas.

Minėtuoju įstatymu, priimtu po audringo Kneseto posėdžio, hebrajų kalbai suteiktas nacionalinės kalbos statusas, o žydų bendruomenių kūrimas įvardytas nacionaliniu šalies interesu.

Tuo metu arabų kalbai, anksčiau laikytai oficialia, suteiktas tik specialus statusas.

Šis teisės aktas – naujausias įtampą tarp Izraelio ir Turkijos – vienos iš nedaugelio žydų valstybės partnerių musulmonų – pakurstęs šaltinis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.24; 15:20

Trumposios naujienos

Turkijos prezidento rinkimus laimėjo R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Turkijos Respublikos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą ir palinkėjo visokeriopos sėkmės toliau einant šias labai svarbias ir atsakingas pareigas.

Anot Lietuvos vadovės, Turkija yra svarbi Lietuvos partnerė tiek plečiant dvišalius politinius ir ekonominius ryšius, tiek sprendžiant gynybos klausimus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.

Prezidentė išreiškė viltį, kad tvirtėjantis Lietuvos ir Turkijos dialogas nepraras pagreičio, o bendradarbiavimas santykių su Europos Sąjunga lygiu prisidės prie žemyno vienybės, saugumo ir gerovės didinimo bei atvers dar daugiau galimybių Lietuvos ir Turkijos piliečiams kartu dirbti ir mokytis, įgyvendinant abipusiškai naudingus projektus.

D. Grybauskaitė Turkijos prezidentui palinkėjo, kad žmonių suteiktas pasitikėjimas įkvėptų ryžto atsakingai siekti užsibrėžtų tikslų, įveikiant šaliai tenkančius iššūkius ir stiprinant ekonomiką, taip pat užtikrinant visų Turkijos piliečių gerovę ir saugumą.

Kaip jau skelbta, sekmadienį vykusius Turkijos prezidento rinkimus laimėjęs R. T. Erdoganas artimiausią savo varžovą Muharremą Incę įveikė surinkęs 52,5 proc. rinkėjų balsų.

Ši pergalė R. T. Erdoganui leis sustiprinti savo valdžią, kurioje jau išbuvo 15 metų.

Turkijos rinkėjai pirmą kartą per išankstinius rinkimus kartu rinko ir šalies parlamentą. Pergalę balsavime šventė ne tik R. T. Erdoganas, bet ir jo partija „Teisingumas ir plėtra“, užsitikrinusi daugumą parlamente.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.27; 07:00

Politinės intrigos

R. T. Erdoganas skelbia pergalę Turkijos prezidento rinkimuose. EPA-ELTA nuotr.

Turkija vykdo demokratinę revoliuciją, rinkdama naująjį prezidentą. Tai sekmadienį pareiškė šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, atidavęs savo balsą rinkimų apylinkėje. Trumpą prezidento pasisakymą transliavo televizijos kanalas NTV.

„Šie rinkimai yra ypač svarbūs. Turkija jų dėka faktiškai vykdo demokratinę revoliuciją“, – sakė Turkijos lyderis. Kalbėdamas su žurnalistais, prezidentas taip pat pabrėžė „stiprų aktyvumą rinkimuose“. Pasak jo, šiuo metu „jau balsavo per 50 proc.“

Sekmadienį, birželio 24-ąją, Turkijos piliečiai atiduoda savo balsą Turkijos parlamento ir prezidento rinkimuose. Pirmųjų rezultatų laukiama vėlai vakare.

Savo balsus jau atidavė du pagrindiniai R. T. Erdogano varžovai, Muharremas Ince, kurį kandidatu iškėlė pagrindinė opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP), ir buvusi vidaus reikalų ministrė, 61 metų Meral Aksener. Kandidatai pažadėjo būti budrūs dėl galimų rezultatų klastojimo.

Be minėtų kandidatų, prezidento rinkimuose dalyvauja dar trys: „Islamistinės palaimos“ partijos lyderis Temelas Karamollaoglu, Dogu Perincekas, kairiosios Turkijos patriotų atstovas, ir Selahattinas Demirtas, į kurdų reikalus orientuotos Liaudies demokratinės partijos atstovas, kampaniją vykdęs iš už kalėjimo grotų.

Rinkimų apylinkės atvėrė duris 8.00 valandą vietos laiku (ir Lietuvos laiku). Balsavimas baigsis 17 val. vietos laiku. Pasibaigus balsavimui, pirmiausia bus suskaičiuoti balsai, atiduoti už kandidatus į prezidentus.

Balsuoti šiuose rinkimuose gali apie 60 mln. turkų, įskaitant 3 mln. išeivių.

Anksčiau planuota, kad rinkimai vyks 2019-ųjų lapkritį, tačiau šių metų balandžio 18 d. R. T. Erdoganas netikėtai paskyrė pirmalaikius rinkimus birželio 24-ąją.

Rinkėjai sekmadienį turės išrinkti prezidentą ir naujojo parlamento sudėtį, nuo šiol parlamentas bus sudarytas ne iš 550, o iš 600 deputatų. Anksčiau parlamentaru buvo galima tapti sulaukus 25-erių metų, o dabar įgyti deputato mandatą bus galima ir 18-os.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.26; 06:00

Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) penktadienį atsiprašė Turkijos dėl incidento Norvegijoje, kuris supykdė Turkijos prezidentą Redžepą Tajipą Erdoganą (Recep Tayyip Erdogan) ir privertė jį atšaukti Turkijos karius iš pratybų Norvegijoje.

„Atsiprašau dėl įžeidimo. Incidentą lėmė vieno asmens veiksmai ir jie neatspindi NATO požiūrio. Atitinkamas asmuo buvo skubiai pašalintas iš pratybų, vyksta tyrimas. Šis asmuo nėra NATO darbuotojas“, – sakė J. Stoltenbergas.

Turkijos prezidentas valdančiosios savo partijos „Teisingumas ir plėtra“ (AKP) nariams sakė, kad NATO pratybose Norvegijoje Turkijos Respublikos įkūrėjas ir pirmasis jos prezidentas Mustafa Kemalis Atatiurkas (Mustafa Kemal Ataturk) bei jis pats (R. T. Erdoganas) buvo pavaizduoti kaip priešai. Teigiama, kad R. T. Erdogano ir M. K. Atatiurko atvaizdai pratybose galėjo būti naudojami kaip taikiniai.

Dėl šio incidento Turkija nusprendė atšaukti 40 pratybose dalyvaujančių šalies karių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.20; 00:01

Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lapkričio 29 d.išvyksta 2 dienų darbo vizito į Briuselį ir Paryžių. Sekmadienį šalies vadovė Belgijos sostinėje dalyvaus Europos Sąjungos ir Turkijos viršūnių susitikime. Lapkričio 30 d. Prezidentė Paryžiuje sakys kalbą JT Klimato kaitos konferencijoje.

Aukščiausio lygio ES šalių vadovų susitikimas su Turkijos Ministru Pirmininku Achmetu Davutoglu yra antrasis toks susitikimas po ES ir Afrikos vadovų susitikimo Maltoje lapkričio pirmoje pusėje, kuriuo siekiama stabdyti į Europą plūstantį pabėgėlių srautą.

Continue reading „Prezidentė darbo vizito vyks į Briuselį ir Paryžių” →

barakas_obama
Aktualijos

Digital Policy Council pranešime nurodoma, kad 2012 metais 123-jų pasaulio šalių lyderiai (tai yra trys iš keturių) naudojo Twitter‘į bendravimui su gyventojais, praneša ABC korespondentas. Nuo 2011 metų tas rodiklis išaugo 78-iais procentais.

Pastaraisiais metais socialiniai tinklai – paspirtis politiniams aktyvistams. „Dažnai internetinis aktyvumas vertinamas kaip grėsmė vyriausybėms. Tačiau Twitter‘is išpopuliarėjo ir tarp valstybės veikėjų: jie suvokia tiesioginio bendravimo su piliečiais naudą“, – sakoma pranešime. Maža to, Twitter‘is, skirtingai nuo tradicinės žiniasklaidos, staigiai tarsi virusas išplatina naujienas.

Continue reading „Twitter‘is – dar vienas politikos instrumentas” →