G. Floydo artimieji. EPA-ELTA nuotr.

George’o Floydo brolis trečiadienį paragino Jungtines Tautas (JT) suformuoti nepriklausomą komisiją, kuri ištirtų JAV policininkų vykdomus afroamerikiečių nužudymus.
 
„Aš esu savo brolio sargas“, – teigė Philonise’as Floydas, kurio brolis buvo nužudytas gegužės 25 d. Mineapolyje policijos pareigūnui užspaudus jam kaklą.
 
„Aš galėjau būti jo vietoje“, – P. Floydas sakė debatų dėl rasizmo ir brutalaus policijos elgesio, kuriuos surengė JT Žmogaus teisių taryba Ženevoje, metu.
 
„Prašau man padėti, – kreipėsi jis. – Viliuosi, kad apsvarstysite galimybę suformuoti nepriklausomą komisiją, kuri ištirs juodaodžių nužudymus Amerikoje, kuriuos vykdo policija, taip pat smurtą prieš taikius protestuotojus.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 03:00

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimui antradienį ketinama pateikti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) parengtas 2008–2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimo išvadas.
 
„Pagrindinė šios komisijos užduotis buvo įvertinti, kokias klaidas padarėme, ir tų klaidų nebekartoti. Džiugu, kad visa tai, kas tyrimo metu buvo nustatyta: sakykime, tiek prieš krizę, tiek biudžeto formavimas, tiek dėl skolinimosi, kas buvo neteisingai padaryta ir neatsakingai skolinta, ir pažeidžiant įstatymus, šioje dabartinėje COVID–19 situacijoje einame kitu keliu“, – Eltai sakė tyrimo komisijos vadovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.
 
Anot jo, patvirtinus išvadas, atitinkamos institucijos galės imtis tolesnių veiksmų.
 
„Rekomendacijos yra jau suformuotos komisijos, o visos kitos institucijos savo ruožtu tą turės daryti. Žinoma, jeigu Seimas tą patvirtins, nes kol Seimas nepatvirtina, jos neturi galios“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
 
Tyrimo komisijos vadovas tikisi, kad Seimas išvadas patvirtins.
 
„Tikiuosi ir dėl to, kad netgi už komisijos sudarymą balsavo apie 80 Seimo narių, tai tikiuosi, kad tikrai nebus pasikeitus nuomonė“, – sakė V. Ąžuolas.
 
Išvadose teigiama, kad Lietuvos bankas sąmoningai ar nesąmoningai sudarė galimybes bankams perkelti daugelį rizikų kitiems, dažniausiai neprofesionaliems rinkos dalyviams, o nevaržydamas pigaus, spekuliatyvaus ir perteklinio finansavimo iš patronuojančių bankų, jis toleravo netolygias vietos bankų konkurencijos sąlygas.
 
Rašoma, kad, nepaisydamas besiformuojančių nekilnojamojo turto burbulų, ekonominių disbalansų ir iškraipomos ūkio struktūros, Lietuvos bankas toleravo agresyvią ir riziką ignoruojančią Skandinavijos bankų konkurencinę kovą dėl rinkos dalies ir leido šiems bankams visiškai perimti pinigų politikos kontrolę.
 
Eurai. Keletas kupiūrų. Slaptai.lt nuotr.

Tyrimo išvadose taip pat pabrėžiama, kad Baltijos šalių bankų sistemos ir ekonomikos buvo struktūriškai pažeidžiamos dėl dvigubos priklausomybės nuo išorės finansavimo (šalies bankai – nuo patronuojančių bankų, o šie – nuo tarptautinių rinkų). Trys Baltijos šalys išsiskyrė didžiausia priklausomybe, o šių šalių kredito rinkose dominavo vienos šalies – Švedijos – bankai. Todėl, kaip teigiama išvadose, išskirtinai gili krizė Lietuvoje – pirmiausia Švedijos bankų ir jų patronuojamųjų bankų, taip pat ir Lietuvos bei Švedijos priežiūros institucijų atsakomybė.
 
Tai, kad Lietuva nesugebėjo 2007 metais įsivesti euro, taip pat pagilino krizę, nes išaugo lito devalvavimo rizika, smarkiai padidėjo palūkanos litais, o tai pablogino kelių dešimčių tūkstančių namų ūkių, taip pat ir verslo įmonių, paėmusių paskolas litais kintamosiomis palūkanomis, finansinę būklę, rašoma išvadose.
 
Tai, kad 2006–2008 metais Vyriausybė veikė mažumos sąlygomis, taip pat 2008 metų rudenį vykę Seimo rinkimai, teigiama išvadose, trukdė bent iš dalies pasirengti prasidedančiai krizei.
 
Rekomendacijose BFK siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, visapusiškai nagrinėti galimybę mažinti leistiną bankų rinkos koncentracijos lygį.
 
Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.
 
Krizės tyrimą kritikuoja opozicija, o Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs, kad taip užsiimama „finansine archeologija.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.26; 06:00

Seimo narys Povilas Urbšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nors Seimas ketvirtadienį pritarė „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios komisijos išvadoms, aistros ir pasipiktinimas tarp politikų tebekyla. Į galimai neteisėtą poveikį politiniams procesams tyrusios vadinamosios A. Širinskienės komisijos akiratį patekęs mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys toliau kelia klausimus ir sako nesuprantąs, kodėl ištarusi A, valdančiųjų iniciatyva atsiradusi komisija nenori pasakyti ir B.
 
Kurį laiką nuo Seimo kadencijos pradžios kartu su „valstiečiais“ frakcijoje veikęs politikas tvirtina matąs itin keistą situaciją, kai vienoje A. Širisnkienės komisijos pateiktų išvadų jam tarsi ir inkriminuojamas priesaikos sulaužymas, tačiau adekvačių ir reaguojančių į deklaruotus nusižengimus veiksmų nebėra imamasi. Politikas stebisi, kodėl Seime sprendžiant dėl A. Širinskienės pateiktų išvadų, jam net pačiam pareiškus norą būti ištirtam, ar jis nesulaužė priesaikos ir ar nėra vertas apkaltos, patys valdantieji tokį sumanymą atmetė.
 
„Aš siūliau savo atžvilgiu pradėti tyrimą, nes, kaip išdėstė A. Širinskienė, yra priesaikos sulaužymo požymių“, – Eltai teigė P. Urbšys, akcentuodamas, kad pakliūta į absurdišką situaciją, kai ilgą laiką Seime veikusi ir savo svarbą bei objektyvumą akcentavusi komisija dabą nori užbaigti tik pranešdama apie esą padarytus didelius politikų pažeidimus.
 
Viktoras Pranckietis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad yra duotos priesaikos sulaužymo požymių. Tokiu atveju komisija turi būti sudaryta, kad būtų ištirta, ar tikrai tų požymių yra. Tad aš dėl to ir siūliau, kad nutarime, kuris buvo formuluojamas dėl (A. Širinskienės vadovautos komisijos – ELTA) išvadų, atsirastų dar vienas punktas. Aš siekiau, kad būtų inicijuotas tolesnis tyrimas, ar mano veiksmai atitinka Konstitucijos nuostatas dėl duotos priesaikos“, – tęsė P. Urbšys.
 
„Labai keista, jei komisija, padariusi grėsmingas išvadas, pati siekia jas nugesinti“, – pridūrė politikas.
 
P. Urbšio teigimu, žvelgiant į logiką, kurios laikėsi komisija tyrimo metu ir kurios laikosi Seimui patvirtinus išvadas dabar, nelieka nieko kito kaip sakyti, kad pagrindinis tikslas buvo tiesiog „valstiečių“ lyderių nemalonėje atsidūrusius asmenis apdrabstyti purvais.
 
„Man atrodo, kad ši komisija atliko tiesiog „Grigeo vamzdžio funkciją“. Jos tikslas buvo ne išsiaiškinti tiesą, bet kiek įmanoma apdrabstyti žmones įvairiais prasimanymais. Kaip kitaip paaiškinti?“, – apibendrino P. Urbšys.
 
A. Širinskienė teigia, kad apkaltą inicijuoti nėra prasmės: tikisi, kad P. Urbšį ir V. Pranckietį nubaus rinkėjas
 
A. Širinskienės komisijoje teigiama, kad atlikus tyrimą, negalima paneigti surinktų duomenų apie tai, kad tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P. Urbšys bei Seimo vadovas Viktoras Pranckietis darė įtaką neteisėtam Mindaugo Siaurio atleidimui iš tuomet eitų pareigų Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK). Nepaisant tokios suformuluotos išvados, P. Urbšio išreikšta iniciatyva papildyti Seimo nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos išvadų, siūlant iš esmės formuoti apkaltos komisiją jam pačiam, daugiausiai valdančiųjų pastangomis buvo atmesta.
 
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Valstietės“ A. Širinskienės teigimu, nors, jos giliu įsitikinimu, tiek P. Urbšys, tiek tame pačiame laikinosios komisijos epizode figūravęs Seimo pirmininkas yra verti apkaltos, tokios prabangos kaip sudaryti apkaltos komisiją, kai iki rinkimų liko nedaug laiko, tikrai neleis. Tad išvadose surašyti kaltinimai ir liks tiesiog popieriuje deklaruotais teiginiais. Politikės manymu, tai, ką pasiūlė P. Urbšys, yra ne kas kita kaip nesąmonė, skirta prisitraukti papildomo dėmesio.
 
„Aš manau, kad ponas Urbšys kartais ne visai adekvačiai vertina aplinką ir situaciją. Jis politikuoja prieš rinkimus, jis tyčiojasi iš Seimo ir valdančiųjų. Tai yra akivaizdu pažiūrėjus jo elgesį ir pasisakymus. Labai gaila, kad politikas, registruodamas visokias nesąmones – o jos yra nesąmonės, jei žiūrėsime į statutą – bando ieškoti populiarumo. Ponas Urbšys turėtų puikiai suprasti, kad apkaltos komisija yra neregistruojama vieno Seimo nario. Statutas labai aiškiai pasako, kad, berods, penktadalis Seimo narių tą gali padaryti“, – Eltai aiškino A. Širinskienė.
 
„Suvokiant, kad tai yra nestatutinis pasiūlymas, mes, kaip valdantieji, atitinkamai, ir balsavome“, – pridūrė ji.
 
Pasak politikės, procedūros reikalingos surengti apkaltą trunka per ilgai, todėl net esant įsitikinus, jog politikai yra verti apkaltos ir sulaužę priesaiką, nėra reikalo ieškoti teisingumo.
 
„Situacija yra tokia, kad artėja kadencijos pabaiga. Visi puikiai žinome, kiek trunka apkaltos veiksmai. Mano manymu, po to ką aš mačiau tyrimo metu, tiek ponas Urbšys, tiek Seimo pirmininkas tikrai būtų nusipelnę apkaltos“, – teigė politikė.
 
Ji aiškino, kad kadencijos pabaigoje apkalta apskritai yra beprasmis reikalas, net įvertinus faktą, kad įtarimų dėl galimai sulaužytos priesaikos sulaukę politikai vienos kadencijos metu, kitame Seime jau gali jaustis ramūs. Po kone dvejus metus trukusios komisijos darbo, A. Širinskienė teigė turinti viltį, kad tyrimo radare atsidūrę buvę kolegos bus įvertinti ne aktyvavus numatytas procedūras, bet rudenį vyksiančių rinkimų metu.
 
„Kadencijos pabaigoje apkalta tampa beprasmė kaip procedūra. Kelis mėnesius truks apkaltos komisija, kreipiamasis į Konstitucinį Teismą, o po to Konstitucinis Teismas 6 mėnesius – tiek maždaug skubos tvarka trunka – svarstys. Kai visas ratas apsisuks, situacija bus jau po rinkimų. Aš tiesiog labai linkiu kad nei Seimo pirmininkas, nei ponas Urbšys nebūtų kitos kadencijos Seime. Bet jei jie bus – tai tada mes turėsime konstitucinę nuostatą, kad nusižengimas, padarytas prieš Konstituciją praėjusąe kadenciją, (nebegalios – ELTA). Tada kitos kadencijos Seimas nebegalės svarstyti. Tad dėl šių teisinių ypatumų dabar kažką daryti dėl šių dviejų ponų būtų tiesiog reklama“, – apibendrino A. Širinskienė.
 
 Klausimus dėl tyrimo objektyvumo kelia opozicija ir prokuratūra
 
Seimas ketvirtadienį pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos, kuri nuo 2018 m. rugsėjo atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, išvadoms.
Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Opozicijos itin kritikuotų parlamentinio tyrimo išvadų projektą palaikė 55 Seimo nariai, 40 buvo prieš, 9 susilaikė.
 
Opozicijos teigimu, atliktas parlamentinis tyrimas ir jo metu suformuluotos išvados yra neobjektyvios, o ir komisijos darbo principai nedera su standartais, keliamais demokratinėms valstybėms. Pasipiktinimą išvadomis yra pareiškusi ir į komisijos darbo akiratį pakliuvusi Generalinė prokuratūra. Pasak jos, komisijos išvados dėl prokuratūros darbo yra nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 18:24

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas paprašė Seimo dar dviem savaitėms pratęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos, ir Seimas tokį prašymą išgirdo.
 
Už nutarimo projektą, kuriame siūloma pavesti NSGK iki šių metų birželio 1 d. pabaigti šį tyrimą, po pateikimo balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 38, susilaikė 10 parlamentarų.
 
Po svarstymo NSGK šis projektas į svarstymo ir priėmimo stadiją į plenarinį posėdį turėtų sugrįžti kitą savaitę.
 
„Reikia dar laiko, porą savaičių, ir mes parašysime išvadą ir pateiksime visuomenei įvertinimą“, – sakė D. Gaižauskas.
 
NSGK pirmininkas pripažino, kad tai yra tas pats tyrimas ir tas pats objektas, bet dėl opozicijos trukdymo išvadų iki šio nepavyko pateikti.
„Taip, tai tas pats tyrimas, tie patys klausimai, tie patys tyrimo objektai, po kurio atlikimo šių metų balandžio 30 d. turėjau pateikti jums išvadą. Tačiau išvados pateikti nepavyko, todėl stoviu tribūnoje  ir prašau naujo tyrimo“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Pasak jo, tyrimas nebuvo sudėtingas, surengta 14 posėdžių, apklausta nemažai žmonių, informacija buvo išnagrinėta, ir praktiškai tyrimas buvo baigtas.
 
Tačiau, anot D. Gaižausko, tyrimo dalis dėl galimo žvalgybinės informacijos manipuliavimo sustabdė visą tyrimą. „Problema galimai buvo ta, kad iš 6 NSGK dirbančių opozicijos atstovų 4 buvo tyrimo objektai“, – sakė NSGK pirmininkas D. Gaižauskas, priekaištavęs opozicijai dėl kvorumo griovimo.
 
Tuo metu opozicija tvirtino, kad D. Gaižauskas uždelsė tyrimą, kuris pavirto į politikavimą.
Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad negalima suplakti Kremliaus įtakos tyrimo su Seimo narių veikimo tyrimu.
 
„Jūs uždelsėte tyrimą ir politizavote, pradėdami tirti komiteto narius, kurie, natūralu, pradėjo gintis. Man sunku suprasti, kaip čia yra: kai reikia gelbėti D. Gaižauską, komitete dauguma yra, kai reikia priimti išvadas – daugumos nebėra. Jūs čia pūdrinate, jūs neatlikote darbo, ar planuojate atsistatydinti?“ – piktinosi E. Gentvilas.
 
„Ar neatsibodo politikuoti?“ – klausė konservatorius Edmundas Pupinis.
 
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus, primena ELTA.
 
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
 
Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.
 
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui.
 
Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, nutarimo projekte klausiama, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 11:00

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis sprendimą, ar pasirašyti dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei Irinai Rozovai sudarymo, teigia priimsiąs, kai susipažins su argumentais, kuriais grindžiamas Seimo narės atleidimas.
 
„Aš tikrai norėčiau susipažinti su tais siūlymais ir argumentais, kuriais yra teikiamas vienoks ar kitoks pasiūlymas, tai paskaitysiu, susipažinsiu ir priimsiu sprendimą – pasirašyti ar ne. Kol kas nematau ant ko pasirašyti“, – teigė S. Skvernelis.
 
ELTA primena, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis taip pat akcentuoja, kad pirmiausia turi atsirasti teisiniai argumentai parlamentarės atleidimui, nes istorija, sako V. Tomaševskis, primena susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus atvejį.
 
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, organizuoja Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės Irinos Rozovos.
 
Rugpjūčio pradžioje į parlamentarus kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgis Kandelakis, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikla sukėlė neramumus Tbilisyje. Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę. Šios asamblėjos posėdžiuose dalyvavo ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova.
 
Tuomet Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimas atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą.
 
Paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
 
Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
 
VSD pažymoje teigiama, kad I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu. Pažymėtina, kad V. Malyginas 2014 m. balandžio mėnesį buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.
 
Komitetas aiškinasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.23; 00:30

Politologė Ligita Šarkutė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Atlikto Europos socialinio tyrimo rezultatai skelbia, kad Lietuvos respondentai ganėtinai pesimistiškai nusiteikę demokratijos veikimu, nors pasitikėjimas demokratija pasibaigus krizei pakilo. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentės Ligitos Šarkutės teigimu, demokratijos veikimą šalyje palankiau vertina jauni, aukštesnį išsilavinimą turintys bei didesnes pajamas gaunantys respondentai.
 
Pasak L. Šarkutės, atliktos apklausos duomenys rodo, kad 2009 metais daugiau nei pusė apklaustųjų itin prastai įvertino demokratijos veikimą šalyje.
 
„Tai yra prasčiausias rezultatas per visą Europos socialinio tyrimo įgyvendinimo Lietuvoje istoriją. Tokį didelį nepasitenkinimą demokratijos veikimu, visų pirma, galima sieti su to meto pasauline finansų krize“, – atsiųstame komentare spaudai teigė L. Šarkutė.
 
Pasak VDU docentės, dvejais metais vėliau vykdytos apklausos duomenys parodė, kad prasčiausiai balais vertinusiųjų demokratijos veikimą sumažėjo tik vos daugiau nei penkiais procentais.
Šokis – Vinco Kudirkos aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
 
„2013 m. jau turime daug geresnę situaciją – apskritai tik ketvirtadalis respondentų buvo nepatenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje. Tai yra geriausias rezultatas per visą Europos socialinio tyrimo įgyvendinimo Lietuvoje laikotarpį. Atitinkamai tais metais užfiksuota ir daugiausiai respondentų, demokratijos veikimą šalyje įvertinusių aukščiausiais balais, – tokių respondentų buvo beveik ketvirtadalis“, – akcentavo VDU docentė. Nepaisant to, pasak jos, 2015 m. nepatenkintų demokratijos veikimu šalyje procentas vėl padidėjo beveik dešimtadaliu.
 
Visgi L. Šarkutė pažymi, kad atlikta gyventojų apklausa parodė, jog 2017 m. demokratijos veikimo vertinimas vėl pagerėjo. Pasak VDU docentės, labai svarbu pastebėti, kad visose tyrimo bangose geriau demokratijos veikimą vertino jauni, aukštesnį išsilavinimą turintys, didesnes pajamas gaunantys respondentai.
 
Visgi, pasak L. Šarkutės, Lietuvos respondentai Europos šalių kontekste išlieka pesimistiškai demokratijos veikimu nusiteikusiųjų pusėje.
 
Šokis Katedros aikštėje Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

„Palyginę Lietuvos gyventojų atsakymus apie demokratijos veikimą šalyje su kitų Europos socialiniame tyrime dalyvaujančių šalių respondentų atsakymais, galime konstatuoti, kad Lietuvoje pozityviausiai (7-10 balų) demokratijos veikimą šalyje vertinančių respondentų yra beveik dešimtadaliu mažiau nei visų tyrime dalyvaujančių šalių vidurkis, kuris gerokai viršija 30 proc. Taigi Lietuvos respondentai yra pesimistiškai demokratijos veikimu nusiteikusiųjų pusėje“, – tyrimo rezultatus apibendrino L. Šarkutė.
 
Pranešime spaudai pažymima, kad Lietuva prie Europos socialinio tyrimo prisijungė 2009 m., t. y. prie ketvirtosios jo bangos, kurios vyksta kas dvejus metus. Turimi duomenys leidžia palyginti, kaip kito Lietuvos gyventojų nuomonė apie demokratijos veikimą šalyje per beveik dešimties metų laikotarpį. Kiekvienoje Europos socialinio tyrimo bangoje atlikta po reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kuriose buvo apklausta po daugiau nei 2000 respondentų (išskyrus penktąją, kurioje apklausta daugiau nei 1600 respondentų). 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 03:00

Seimas nesutinka, kad parlamentarės Irinos Rozovos ryšius tiriančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) būtų priskirta daugiau užduočių.
 
Parlamentarų grupės vardu Seimo narys Vytautas Bakas ketvirtadienį pateikė siūlymą tirti, kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, susijusios su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei turi interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, tačiau tokiai iniciatyvai nepritarta.
 
Už nutarimą, siūlantį praplėsti šių metų rugsėjo pabaigoje startavusį parlamentinį tyrimą, po pateikimo balsavo 24 Seimo nariai, prieš buvo 15, susilaikė 16 parlamentarų.
 
Seimo sprendimu, projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
 
Parlamentarų grupė siūlė tirti, „kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios, turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus.“
 
Beje, ketvirtadienį Seimas nusprendė parlamentarės I. Rozovos ryšius tiriančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui suteikti daugiau laiko šiam tyrimui atlikti. Išsiaiškinti, ar I. Rozovos veiksmai sukėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, komitetui skirtas laikas iki kitų metų balandžio 30 d., primena ELTA.
 
Anksčiau Seimas buvo  pavedęs NSGK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų gruodžio 1 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.29; 00:15

Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa ties Smolensku. EPA – UPG nuotr.
Lenkų tyrėjai vyks į Smolenską ir dar kartą tirs 2010 m. sudužusio lėktuvo nuolaužas, pranešė Varšuvos prokuratūra.
 
Prieš 9 metus įvykusioje katastrofoje žuvo tuometis šalies prezidentas Lechas Kaczynskis.
 
Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvas „Tupolev Tu-154“ sudužo 2010 m. balandžio 10 d. Žuvo visi 96 lėktuvu skridę žmonės, tarp jų prezidentas L. Kaczynskis, buvęs prezidentas tremtyje Ryszardas Kaczorowskis, taip pat daugelis aukštų Lenkijos kariuomenės pareigūnų ir valdininkų.
 
Lenkijos naujienų portalo wpolityce.pl teigimu, tyrėjai į Smolenską vyks jau šį savaitgalį, jų tyrimas įvykio vietoje truks savaitę. Paskutinį kartą Lenkijos ekspertai lėktuvo nuolaužas tyrė šiemet gegužę.
 
Oficiali katastrofos priežastis – pilotų klaida dėl itin tiršto rūko, tačiau Lenkijoje netrūksta sąmokslo teorijų, esą Rusija gali būti atsakinga už Lenkijos politinio elito žūtį.
 
Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderio ir žuvusio prezidento brolio dvynio Jaroslawo Kaczynskio nuomone, lėktuvo katastrofa yra teroro išpuolis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.26; 04:56

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį renkasi į uždarą posėdį, kuriame toliau bus svarstomas tyrimas dėl parlamentarės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių, galimai keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui.
 
NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko teigimu, posėdžio metu bus nagrinėjama Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta informacija apie galimai įtartinus I. Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais.
 
„Trečiadienį mes išklausysim Valstybės saugumo departamento viso tyrimo informaciją. Visa diena bus skirta VSD“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui.
 
Tyrimas bus atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai.
 
NSGK turės tyrimą atlikti ir išvadas pateikti iki šių metų gruodžio 1 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.09; 02:00

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Nepaisydamas gresiančio apkaltos proceso, JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvirai paragino Ukrainą ir Kiniją pradėti tyrimą prieš jo politinį priešininką Joe Bideną.
 
Turėdamas omenyje Ukrainą, D. Trumpas ketvirtadienį reporteriams Baltųjų rūmų sode sakė: „Aš manau, jei jie būtų sąžiningi, pradėtų platų tyrimą dėl J. ir H. Bidenų“. Jei aš būčiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vietoje, „neabejotinai rekomenduočiau tai padaryti“, – kalbėjo prezidentas ir pridūrė: „Ir beje: Kinija taip pat turėtų pradėti J. ir H. Bidenų tyrimą“.
 
Demokratai kaltina respublikoną D. Trumpą, jog šis per pokalbį telefonu liepos pabaigoje darė spaudimą V. Zelenskiui, kad būtų pradėtas tyrimas, kuris pakenktų J. Bidenui. Todėl demokratai Atstovų Rūmuose pradėjo tyrimą dėl galimo apkaltos D. Trumpui proceso. D. Trumpas kaltinimus neigia. J. Bidenas siekia tapti demokratų kandidatu 2020 metais vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose.
 
Kandidatas į prezidentus, demokratas Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
D. Trumpas kaltina J. Bideną, jog šis, būdamas JAV viceprezidentas, siekė Ukrainos generalinio prokuroro atleidimo, kad apsaugotų nuo teisėsaugos savo sūnų Hunterį. J. Bideno sūnus tuo metu dirbo viename Ukrainos dujų koncerne, prieš kurį buvo vykdomas tyrimas dėl neteisėtos veiklos.
 
D. Trumpas taip pat tvirtina, kad Hunteris Bidenas sumanė sandorį vienam fondui, kai 2013-ųjų pabaigoje savo tėvą lydėjo į oficialią kelionę į Kiniją. Tačiau prezidentas nepateikė jokių savo kaltinimų įrodymų. J. Bidenas kaltinimus neigia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.04; 07:16

Generolo Vėtros lenta vėl užkabinta. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po ketvirtadienį vykusio mitingo dėl istorinės atminties išsaugojimo bei tuo pat metu pakabintos naujos atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo analizuoti informaciją, ar renginyje nebuvo pažeisti įstatymai.
 
„Šiuo metu informacija analizuojama ir žiūrėsime po analizės, kokie bus rezultatai. Jeigu matysime kažkokių teisės pažeidimų, požymių, tai atitinkamai arba policija nagrinės, arba, jeigu tai bus kitos institucijos kompetencija, ta informacija gali būti perduota jai“, – žurnalistams penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas.
 
Jis informavo, kad renginio metu į policijos pareigūnus prašydami pagalbos niekas nesikreipė.
 
„Mano žiniomis, ir iki šios minutės į policiją nėra niekas kreipęsis dėl kažkokių pažeidimų ar kažkokių skundų“, – teigė D. Daukantas.
 
Renginys, pareigūno teigimu, praėjo sklandžiai, o policija užtikrino viešąją tvarką.
 
„Žmonės buvo atsistoję važiuojamojoje dalyje, mes į tai reagavome, buvo reguliuojamas eismas. Buvo ir kėgliai išstatyti, tai buvo šiek tiek ribojamas eismas, tačiau stengėmės apsaugoti ir, manau, apsaugojome tiek renginio dalyvius, tiek eismo dalyvius, kurie važiavo pro šalį“, – kalbėjo pareigūnas, pridūręs, kad nė vienas žmogus nebuvo sulaikytas ar nubaustas.
 
Pasak D. Daukanto, tikimasi informaciją išanalizuoti kuo greičiau, tačiau pabrėžė, jog tai yra ne vienos dienos darbas.
 
ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigė, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.
 
Ketvirtadienį prie Prezidentūros vyko mitingas, kuriame susirinkę Jono Noreikos-Generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika, o tuo pat metu ant Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta šiai kontraversiškai vertinamai istorinei asmenybei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.06; 11:44

Konfliktai ir persekiojimas šio dešimtmečio viduryje į Europą išginė gerokai daugiau žmonių nei ekonominiai motyvai, rodo Vokietijos „Ifo“ instituto atliktas tyrimas, kurio rezultatus pristato agentūra „Reuters“.
 
Miuncheno mokslininkai išanalizavo migrantų, kurie 2015 ir 2016 metais buvo palikę savo gimtąsias šalis, apklausų duomenis. 77 proc. respondentų pagrindine bėgimo priežastimi nurodė konfliktus gimtinėje ir tik 21 proc. ekonomines priežastis. 2 proc. įvardijo gamtos katastrofas ar kitas priežastis.
 
Motyvacija palikti gimtąją šalį buvo labai skirtinga priklausomai nuo to, iš kur migrantai kilę. Daugiau kaip 90 proc. apklaustųjų iš Afganistano, Irako, Somalio, Sudano ir Sirijos išvyko dėl konfliktų savo tėvynėje. Tačiau šis motyvas lemiamas buvo mažiau nei 10 proc. apklaustųjų iš Alžyro ir Maroko.
 
Iš viso buvo išanalizuoti beveik 22 000 vyresnių nei 14 metų amžiaus migrantų duomenys:  apklausti pabėgėliai Europos tranzitinėse šalyse Graikijoje, Italijoje, Šiaurė Makedonijoje, Kroatijoje ir Bulgarijoje.
 
Tyrimo duomenys yra anoniminiai, todėl apklaustieji neturėjo pagrindo pateikti neteisingos informacijos, sakė „Ifo“ ekspertas Panu Poutvaara.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.04; 03:00

Rusijoje šeštadienį pradėtas tyrimas dėl pinigų plovimo prieš opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno nepelno siekiančią organizaciją „Fondas kovai su korupcija“. Fondo tikslas – atskleisti abejotiną valdžios atstovų turtų kilmę, praneša AFP.
 
Pasak tyrėjų, „Fondo kovai su korupcija“ darbuotojai „gavo didelę pinigų sumą iš trečiųjų asmenų, žinodami, kad šie pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu“. Teigiama, kad neva galėjo būti išplauta apie 1 mlrd. rublių (15,3 mln. JAV dolerių, arba 13,7 mln. eurų).
 
Pasak tyrėjų, tam, kad sudarytų įspūdį, jog pinigai įgyti teisėtai, fondo bendrininkai per bankomatus juos įnešė į sąskaitas keliuose bankuose, o vėliau pervedė į fondo sąskaitą.
 
Fondas yra paskelbęs daug informacijos apie Rusijos valdžios atstovus, populiariausias vaizdo įrašas apie premjerą Dmitrjų Medvedevą vaizdo dalinimosi tinklapyje „YouTube“ buvo peržiūrėtas 31 mln. kartų.
 
Fondas prašo žmonių aukoti pinigus jo svetainėje ir paremti veiklą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.04; 04:00

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas, trečiadienį patvirtinęs savo apsisprendimą dėl darbo Europos Parlamente (EP), Eltai teigė, kad jo vadovaujama krizės komisija planuoja iki birželio pabaigos pabaigti krizės priežasčių tyrimą.
 
„Planuojame, kad iki birželio pabaigos komitete pateiksime išvadų projektus dėl likusių klausimų, nes dėl trijų klausimų išvados jau yra patvirtintos. Kaip Seime vyks darbas, apsitarsime, ar mano dalyvavimas bus įmanomas diskusijose, ar kitaip. Planas yra bent jau komiteto lygmeniu užbaigti visų išvadų patvirtinimą. Vis tiek lieka kolegos, kurie dirbo, todėl manau, kad tas procesas bus užbaigtas. Su manimi ar be manęs, čia jau detalės“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.
 
Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
 
Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d.
Kaip ELTA jau rašė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas trečiadienį Eltai patvirtino eisiąs į Europos Parlamentą (EP).
„Apsisprendžiau – jei nebus kokių netikėtų formalių kliūčių, vykti į EP, dirbti ten. Vyriausioji rinkimų komisija dar turi patvirtinti rezultatus. Jeigu neįvyks nieko neplanuoto, mano sprendimas yra dirbti EP“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.
 
Galimybė patekti į EP S. Jakeliūnui atsirado, kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) antrą mandatą EP iškovojęs Šarūnas Marčiulionis antradienį paskelbė jo atsisakantis.
 
Š. Marčiulionis teigė norintis daugiau laiko skirti Lietuvoje pradėtiems jaunimo, taip pat karjerą baigusių sportininkų projektams.
Pasak jo, vertinant rinkimų rezultatus Europoje, matyti, kad EP koncentruosis ties ES vertybių, ES vienybės išlaikymo klausimais. Dėl to EP šiuo metu yra reikalingi labiau patyrę politikai. Tuo metu Lietuvoje sveikatos, sveikatingumo klausimai, moksleivių aktyvumas, jaunų žmonių sveikata – prioritetai, ties kuriais jis nori dirbti ir perduoti visą savo sukauptą patirtį.
 
Pasak Š. Marčiulionio, likdamas šiuo metu Lietuvoje, jis bus daugiau naudingas Tėvynei, todėl atsisako europarlamentaro mandato.
Tuo tarpu BFK pirmininkas teigė, kad nusprendęs vykti į EP toliau tęs darbą finansų, bankų priežiūros ir finansinių paslaugų vartotojų teisių srityse Europos mastu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.29; 13:00

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybės kanceliarija, besikreipdama į teismą dėl žurnalistų, gina savo teises. Jis taip neigia esą tai žiniasklaidos persekiojimas. 

Jo teigimu, Lietuva yra teisinė valstybė, o kreipimasis į teismą yra numatytas Konstitucijoje.

„Viena iš esminių valstybės stiprybių yra tai, kad esame teisinė valstybė. Kreipimasis į teismą yra kiekvienos institucijos ir piliečio konstitucinė teisė. Ir jeigu jūs galvojate, kad savo teises ginti teisme yra persekiojimas, tai aš su tokia pozicija nesutinku“, – Seime Vyriausybės valandoje sakė premjeras.

Replikuodamas į liberalo Gintaro Vaičekausko klausimą, premjeras taip pat pridėjo, kad vienas iš didžiausių pasiekimų, kad Lietuvoje galime turėti nešališką, nepriklausomą sprendimą, kurį priima teismas.

Kaip jau buvo skelbta, Vyriausybės kanceliarija kreipėsi į teismą siekdama įrodyti, kad 15min. tyrimų žurnalistai savo asmeninėse „Facebook“ paskyrose esą paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.26; 00:01

Demokratai JAV Atstovų Rūmuose pradėjo platų tyrimą dėl prezidento Donaldo Trumpo ir jo aplinkos. Teisėsaugos komitetas pirmadienį pareikalavo kai kurių dokumentų iš Baltųjų rūmų ir dešimčių asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Tarp jų yra ir jo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis.

Gavę daugumą Atstovų Rūmuose, demokratai inicijavo įvairius tyrimus. Teisėsaugos komiteto pirmininkas Jerry’is Nadleris jau savaitgalį paskelbė, kad jo komitetas pareikalaus dokumentų iš daugiau kaip 60 asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Tyrimai susiję su kaltinimais korupcija, piktnaudžiavimu valdžia ir trukdymu dirbti teisėsaugai, sakė J. Nadleris televizijos stočiai ABC.

Komitetas iš D. Trumpo jaunesniojo, be kita ko, reikalauja dokumentų dėl FTB vadovo Jameso Comey’io atleidimo iš pareigų 2017-ųjų gegužę. Platus ir reikalavimų Baltiesiems rūmams sąrašas.

D. Trumpo atstovė Sarah’a Sanders pirmadienį sakė, kad į reikalavimus bus atsakyta „tinkamu metu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.05; 06:30

JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimas dėl Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimams artėja prie pabaigos. Tai pirmadienį pareiškė JAV generalinio prokuroro pareigas einantis Matthew Whitakeris. „Tyrimas, kiek aš žinau, netrukus bus baigtas, – sakė jis. – Tikiuosi, kad ataskaitą gausime kiek įmanoma greičiau“. Detalių M. Whitakeris neįvardijo.

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

Buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovas R. Muelleris nuo 2017 metų gegužės su savo komanda tiria Rusijos įtaką 2016 metų JAV prezidento rinkimams ir galimas D. Trumpo rinkimų kampanijos štabo sąsajas su Maskva. R. Muelleris jau yra pateikęs kaltinimus virtinei asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Jie kaltinami melaginga priesaika, trukdymu teisėsaugos darbui ir mokestiniu sukčiavimu. Šeši asmenys pripažino savo kaltę ir bendradarbiauja su R. Muelleriu.

D. Trumpas ne kartą aštriai kritikavo tyrimą ir vadino jį „raganų medžiokle“. JAV prezidentas neigia bet kokius nelegalius susitarimus su Rusija. Ir M. Whitakeris praeityje kritiškai atsiliepė apie R. Muellerio tyrimą.

Įdomių detalių dėl vadinamojo Rusijos skandalo tikimasi iš buvusio D. Trumpo advokato Michaelio Coheno. Jis pradžioje norėjo viešai liudyti Kongrese, tačiau vėliau dėl saugumo priežasčių atšaukė šį ketinimą. Tada M. Cohenas gavo oficialių kvietimą vasario 8-ąją liudyti Žvalgybos komitete. Liudijimas nebus viešas.

M. Cohenas daugiau kaip dešimtmetį buvo artimas D. Trumpo patikėtinis. Dabar jie susivaidiję – buvęs prezidento advokatas bendradarbiauja su R. Muelleriu. Gruodį Niujorko teismas, be kita ko, dėl mokesčių vengimo ir melagingo liudijimo Kongresui skyrė M. Cohenui trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Jis prisipažino melavęs Kongresui, kai šis vykdė tyrimą dėl planuoto D. Trumpo statybų projekto Maskvoje. M. Cohenas bausmę pradės atlikti kovo 6-ąją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.30; 07:55

Ketvirtadienį Seimas po užsitęsusiu diskusijų po svarstymo pritarė parlamentinio LRT tyrimo išvadoms. 

LRT televizija. Slaptai.lt nuotr.

Už balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 47, susilaikė 3 parlamentarai. 

Tačiau tai dar nebuvo galutinis balsavimas, nes išvadų dar laukia priėmimo stadija. 

Valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl LRT veiklos kardinaliai išsiskyrė. 

„Reikia bijoti tokių išpuolių prieš demokratiją“, – tvirtino Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas. 

Politikas įžvelgė pasikėsinimą į LRT valdymo struktūrą, nes „valstiečiai“, anot jo, neturi jokios įtakos paskiriant asmenis į valdymo struktūras. 

„Akivaizdu, kad valdantieji yra užsimoję daryti įtaką LRT. Nekiškite nagų prie Lietuvos laisvos žiniasklaidos, nekiškite nagų prie laisvo žodžio“, – ragino E. Gentvilas. 

Konservatorė Gintarė Skaistė apgailestavo, kad nuspręsta nelaukti Konstitucinio Teismo (KT) išvados, ir tas jai yra labai keista.

„Akivaizdu, kad norima ne užkardyti tam tikrus ūkinius nusižengimus, o yra noras kištis į turinį, kad valdantieji galėtų daryti įtaką nacionalinio transliuotojo turiniui“, – sakė G. Skaistė. 

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas mano, kad laikinosios tyrimo komisijos išvados gali prieštarauti Konstitucijai. „Mūsų frakcija balsuos prieš ir siūlau kitiems kolegos tą patį daryti“, – kvietė jis. 

Nepasitenkinimo žiniasklaida neslėpė Seimo narys Petras Gražulis, teigdamas, kad ji esą yra užvaldyta ir, jei reikia, Seimo narį, kuris neplaninis, ne konservatorius, gali apšmeižti ir „padaryti idiotu“.

„Ačiū „valstiečiams“, kad jie pradėjo šitą reformą. Yra serganti žiniasklaida, ją reikia gydyti, ją reikia išlaisvinti“, – iš Seimo tribūnos tvirtino P. Gražulis. 

Tyrimą atlikę parlamentarai nustatė, kad „pasirinkta LRT struktūra, valdymo organų funkcijų pasidalijimas ir kompetencija, atsakomybės pasiskirstymo nebuvimas, kontrolės mechanizmų stoka sudaro prielaidą kilti rizikai, kad valstybės lėšos gali būti naudojamos neracionaliai“.

Išvadų projekte siūloma įstatymu numatyti LRT valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, įsteigimą.

Nutarimo projekte Seimui siūloma patvirtinti išvadas ir pripažinti, kad laikinoji tyrimo komisija, kuriai buvo pavesta atlikti LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą, tyrimą atliko ir darbą baigė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.14; 05:02

VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Pirmadienį koncernas „MG Baltic“ bei su juo susiję asmenys teismui pateikė dar vieną ieškinį Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir asmeniškai jo vadovui Dariui Jauniškiui. Daugiau nei šimto puslapių ieškiniu prašoma atlyginti neturtinę žalą už grubų asmenų nekaltumo prezumpcijos bei reputacijos pažeidimą, VSD savivalę išviešinant privačius asmenų pokalbius bei žvalgybos duomenis. Žalos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) ir kitų tarptautinių tribunolų praktiką.

„Šį procesą inicijavome tam, kad ateityje Lietuvoje nepasikartotų analogiška situacija – kai niekuo neįtariami žmonės ir teisėtai veikiantis verslas sekami dešimtmečiais. Masinis žmonių sekimas ir žvalgybos struktūrų savivalė negali būti toleruojama. Už žvalgybos duomenų išviešinimą bei manipuliavimą jais vaikantis pigaus populiarumo asmeninę atsakomybę turi prisiimti institucijos vadovas. Įstatymų turi laikytis visi, ypač turintys daugiausiai galios“, – teigia „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis.

„Trylika metų vykdytas neteisėtas ir nepagrįstas asmenų sekimas. Žvalgybos metu surinkta informacija, pasibaigus aktualumui, nebuvo nedelsiant sunaikinta, kaip to reikalauja įstatymai – priešingai buvo paviešinta, dar ir su iškreipiančiomis realybę išvadomis“, – ieškinio argumentus vardijo „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius.

Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.

Koncerno teigimu, Europos Parlamentas yra pasmerkęs platų, sistemingą, visa apimantį asmens duomenų rinkimą ir pareikalavęs ES valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose griežtai reglamentuoti bei kontroliuoti žvalgybos priemonių taikymą.

MG Baltic. ELTA nuotr.

„Šis ieškinys už teisinės valstybės išsaugojimą ir prieš prievartos aparatą – pareigūnų ir institucijų savivalę, kai piktnaudžiaujant įgaliojimais ne prisidedama prie demokratijos plėtros, o griaunama, perimant teismo funkcijas, paminant nekaltumo prezumpcijos, objektyvumo, nešališkumo ir lygiateisiškumo imperatyvus. Taip ne tik pakenkiama reputacijai, tačiau ir veikiant KGB metodais grubiai pasikėsinama į privatų gyvenimą. Toks valdžios savivaliavimas pakerta pasitikėjimą valstybe“, – teigia „MG Baltic“ atstovaujanti Tarptautinės investicijų teisės ir Valstybės atsakomybės ekspertė advokatė dr. Solveiga Palevičienė.

Ekspertės teigimu, masinio sekimo žvalgybos priemonės buvo panaudotos grubiai pažeidžiant esminius EŽTT suformuotus tokių priemonių taikymo standartus.

„Lietuvoje egzistuoja nepakankamas itin jautrių sričių – žvalgybos priemonių naudojimo, disponavimo informacija ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų – veiklos reglamentavimas. Tai sukuria didelę riziką pažeisti esmines žmogaus teises“, – teigia L. Belevičius.

Ieškinyje pažymima, kad 2018 m. gegužės 8 d. buvo paviešintas VSD raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo parlamentinį tyrimą atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) VSD pateikė informaciją apie UAB koncerną „MG Baltic“, Darių Mockų, Ramutį Jancevičių, Zitą Sarakienę bei advokatus – Romaną Raulynaitį ir Ingą Žemkauskienę (VSD pažyma).

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Koncernas „MG Baltic“ yra pateikęs ieškinį VSD, kuriuo prašo pripažinti tikrovės neatitinkančiais VSD pažymoje išdėstytus teiginius, taip pat yra pateiktas ieškinys Seimo NSGK pirmininkui Vytautui Bakui, kuriuo prašoma V. Bako teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei pažeidžiančiais „MG Baltic“ dalykinę reputaciją.

Visos teismo pagal ieškinius priteistos lėšos bus skirtos Vasario 16-osios fondui, kuris finansuoja šaliai reikšmingus istorinius projektus.

„MG Baltic“ yra viena didžiausių Lietuvoje įmonių grupė, valdanti 78 bendroves. Koncernas vykdo veiklą trijose užsienio rinkose, teikia paslaugas daugiau nei dešimtyje valstybių ir eksportuoja Lietuvoje pagamintą produkciją į daugiau nei 30 pasaulio šalių. „MG Baltic“ grupės apyvarta 2017 m. siekė 607 mln. EUR, o priskaičiuoti mokesčiai į šalies biudžetą daugiau kaip 238 mln. EUR. Koncernui priklausančiose įmonėse 2017 m. pabaigoje dirbo 3920 darbuotojų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.27; 07:30

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Mišrios Seimo narių grupės narys Petras Gražulis susirūpino dėl Lietuvos žiniasklaidoje formuojamo neigiamo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo įvaizdžio. Todėl Agnės Širinskienės vadovaujamai galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai jis siūlo ištirti, „kas finansuoja ir organizuoja straipsnių ir žinučių (įskaičiuojant „fake news“), kuriose itin neigiamai vaizduojamas D. Trumpas ir jo vykdoma politika, sklaidą Lietuvos žiniasklaidoje“. 

Tokį pasiūlymą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs P. Gražulis taip pat siūlo komisijai „ įvertinti sistemiškos ir nuoseklios JAV prezidento D. Trumpo ir jo politikos juodinimo kampanijos daromą žalą Lietuvai ir jos nacionaliniams interesams.„

P. Gražulis mano, kad būtina parlamentinį tyrimą išplėsti, įtraukiant ir galimą neteisėtą poveikį žiniasklaidai, kuri, anot jo, „galėjo būti sąlygojama tam tikrų suinteresuotų grupių ar Lietuvai nedraugiškų valstybių, kad būtų trukdoma Lietuvos strateginiams interesams pakertant pasitikėjimą NATO bei JAV įsipareigojimais“. 

Kaip pastebi P. Gražulis, pastaruoju metu pagrindinėse Lietuvos žiniasklaidos priemonėse sistemingai, nuosekliai pasirodo straipsniai ir žinutės (įskaičiuojant „fake news“), kuriose itin neigiamai vaizduojamas JAV prezidentas D. Trumpas. 

„Iš JAV prezidento tyčiojamasi, jis pozicionuojamas kaip kvailas, pasitikėjimo nenusipelnantis asmuo, taip siekiant įnešti Lietuvos gyventojų nepasitikėjimą pagrindiniu NATO partneriu ir jo įsipareigojimais ginti Lietuvą agresijos atveju. Akivaizdu, kad juodinimo kampanijos sistemiškumas ir nuoseklumas neatsiranda pats savaime“, – pastebi P. Gražulis. 

Anot jo, JAV yra pagrindinės Lietuvos strateginės partnerės užtikrinant valstybės nacionalinį saugumą.

„Akivaizdu, jog ir JAV prezidentas yra esminis Lietuvos nacionalinio saugumo garantas. Lietuvos strateginis ir esminis interesas (numatytas tiek Konstitucijoje, tiek įstatymuose, tiek Vyriausybės programoje) – visomis priemonėmis stiprinti transatlantinę integraciją. Akivaizdu, kad nedraugiškos Lietuvai valstybės (tarp jų Rusija) suinteresuotos kelti įtampas tarp JAV ir Lietuvos, mažinti pasitikėjimą NATO bei kelti abejones, jog agresijos prieš Lietuvą atveju bus vykdomas Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis“, – savo pasiūlymą praplėsti tyrimą argumentuoja P. Gražulis. 

Lapkričio 15 d. Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui, leisiančiam galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai praplėsti savo tyrimo ribas ir laikotarpį. Tačiau tai dar negalutinis sprendimas, nes šio projekto dar laukia priėmimo stadija. 

Komisijos pirmininkė A. Širinskienė siūlo į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), primena ELTA.

„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus. 

Nors Seimo opozicijai nepatinka toks „komisijų festivalis“, ji irgi turi pasiūlymų dėl tyrimo praplėtimo. 

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ragina tirti ir galimą Rusijos verslo ir politikų įtaką Lietuvai. Komisijai jis siūlo pasidomėti, kokią įtaką Rusijos verslo ir politinės struktūros darė Lietuvos verslui ir politikai, siekdamos apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas.

Šiai komisijai liberalas E. Gentvilas taip pat siūlo išanalizuoti, kaip Rusijos verslo ir politinės struktūros veikė Lietuvos politines partijas bei politikus inicijuojant 2012 m. referendumą dėl Visagino AE statybos.

Tyrimo komisija, kurioje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-17