Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa ties Smolensku. EPA – UPG nuotr.
Lenkų tyrėjai vyks į Smolenską ir dar kartą tirs 2010 m. sudužusio lėktuvo nuolaužas, pranešė Varšuvos prokuratūra.
 
Prieš 9 metus įvykusioje katastrofoje žuvo tuometis šalies prezidentas Lechas Kaczynskis.
 
Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvas „Tupolev Tu-154“ sudužo 2010 m. balandžio 10 d. Žuvo visi 96 lėktuvu skridę žmonės, tarp jų prezidentas L. Kaczynskis, buvęs prezidentas tremtyje Ryszardas Kaczorowskis, taip pat daugelis aukštų Lenkijos kariuomenės pareigūnų ir valdininkų.
 
Lenkijos naujienų portalo wpolityce.pl teigimu, tyrėjai į Smolenską vyks jau šį savaitgalį, jų tyrimas įvykio vietoje truks savaitę. Paskutinį kartą Lenkijos ekspertai lėktuvo nuolaužas tyrė šiemet gegužę.
 
Oficiali katastrofos priežastis – pilotų klaida dėl itin tiršto rūko, tačiau Lenkijoje netrūksta sąmokslo teorijų, esą Rusija gali būti atsakinga už Lenkijos politinio elito žūtį.
 
Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderio ir žuvusio prezidento brolio dvynio Jaroslawo Kaczynskio nuomone, lėktuvo katastrofa yra teroro išpuolis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.26; 04:56

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį renkasi į uždarą posėdį, kuriame toliau bus svarstomas tyrimas dėl parlamentarės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių, galimai keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui.
 
NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko teigimu, posėdžio metu bus nagrinėjama Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta informacija apie galimai įtartinus I. Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais.
 
„Trečiadienį mes išklausysim Valstybės saugumo departamento viso tyrimo informaciją. Visa diena bus skirta VSD“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui.
 
Tyrimas bus atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai.
 
NSGK turės tyrimą atlikti ir išvadas pateikti iki šių metų gruodžio 1 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.09; 02:00

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Nepaisydamas gresiančio apkaltos proceso, JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvirai paragino Ukrainą ir Kiniją pradėti tyrimą prieš jo politinį priešininką Joe Bideną.
 
Turėdamas omenyje Ukrainą, D. Trumpas ketvirtadienį reporteriams Baltųjų rūmų sode sakė: „Aš manau, jei jie būtų sąžiningi, pradėtų platų tyrimą dėl J. ir H. Bidenų“. Jei aš būčiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vietoje, „neabejotinai rekomenduočiau tai padaryti“, – kalbėjo prezidentas ir pridūrė: „Ir beje: Kinija taip pat turėtų pradėti J. ir H. Bidenų tyrimą“.
 
Demokratai kaltina respublikoną D. Trumpą, jog šis per pokalbį telefonu liepos pabaigoje darė spaudimą V. Zelenskiui, kad būtų pradėtas tyrimas, kuris pakenktų J. Bidenui. Todėl demokratai Atstovų Rūmuose pradėjo tyrimą dėl galimo apkaltos D. Trumpui proceso. D. Trumpas kaltinimus neigia. J. Bidenas siekia tapti demokratų kandidatu 2020 metais vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose.
 
Kandidatas į prezidentus, demokratas Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
D. Trumpas kaltina J. Bideną, jog šis, būdamas JAV viceprezidentas, siekė Ukrainos generalinio prokuroro atleidimo, kad apsaugotų nuo teisėsaugos savo sūnų Hunterį. J. Bideno sūnus tuo metu dirbo viename Ukrainos dujų koncerne, prieš kurį buvo vykdomas tyrimas dėl neteisėtos veiklos.
 
D. Trumpas taip pat tvirtina, kad Hunteris Bidenas sumanė sandorį vienam fondui, kai 2013-ųjų pabaigoje savo tėvą lydėjo į oficialią kelionę į Kiniją. Tačiau prezidentas nepateikė jokių savo kaltinimų įrodymų. J. Bidenas kaltinimus neigia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.04; 07:16

Generolo Vėtros lenta vėl užkabinta. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po ketvirtadienį vykusio mitingo dėl istorinės atminties išsaugojimo bei tuo pat metu pakabintos naujos atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo analizuoti informaciją, ar renginyje nebuvo pažeisti įstatymai.
 
„Šiuo metu informacija analizuojama ir žiūrėsime po analizės, kokie bus rezultatai. Jeigu matysime kažkokių teisės pažeidimų, požymių, tai atitinkamai arba policija nagrinės, arba, jeigu tai bus kitos institucijos kompetencija, ta informacija gali būti perduota jai“, – žurnalistams penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas.
 
Jis informavo, kad renginio metu į policijos pareigūnus prašydami pagalbos niekas nesikreipė.
 
„Mano žiniomis, ir iki šios minutės į policiją nėra niekas kreipęsis dėl kažkokių pažeidimų ar kažkokių skundų“, – teigė D. Daukantas.
 
Renginys, pareigūno teigimu, praėjo sklandžiai, o policija užtikrino viešąją tvarką.
 
„Žmonės buvo atsistoję važiuojamojoje dalyje, mes į tai reagavome, buvo reguliuojamas eismas. Buvo ir kėgliai išstatyti, tai buvo šiek tiek ribojamas eismas, tačiau stengėmės apsaugoti ir, manau, apsaugojome tiek renginio dalyvius, tiek eismo dalyvius, kurie važiavo pro šalį“, – kalbėjo pareigūnas, pridūręs, kad nė vienas žmogus nebuvo sulaikytas ar nubaustas.
 
Pasak D. Daukanto, tikimasi informaciją išanalizuoti kuo greičiau, tačiau pabrėžė, jog tai yra ne vienos dienos darbas.
 
ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigė, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.
 
Ketvirtadienį prie Prezidentūros vyko mitingas, kuriame susirinkę Jono Noreikos-Generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika, o tuo pat metu ant Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta šiai kontraversiškai vertinamai istorinei asmenybei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.06; 11:44

Konfliktai ir persekiojimas šio dešimtmečio viduryje į Europą išginė gerokai daugiau žmonių nei ekonominiai motyvai, rodo Vokietijos „Ifo“ instituto atliktas tyrimas, kurio rezultatus pristato agentūra „Reuters“.
 
Miuncheno mokslininkai išanalizavo migrantų, kurie 2015 ir 2016 metais buvo palikę savo gimtąsias šalis, apklausų duomenis. 77 proc. respondentų pagrindine bėgimo priežastimi nurodė konfliktus gimtinėje ir tik 21 proc. ekonomines priežastis. 2 proc. įvardijo gamtos katastrofas ar kitas priežastis.
 
Motyvacija palikti gimtąją šalį buvo labai skirtinga priklausomai nuo to, iš kur migrantai kilę. Daugiau kaip 90 proc. apklaustųjų iš Afganistano, Irako, Somalio, Sudano ir Sirijos išvyko dėl konfliktų savo tėvynėje. Tačiau šis motyvas lemiamas buvo mažiau nei 10 proc. apklaustųjų iš Alžyro ir Maroko.
 
Iš viso buvo išanalizuoti beveik 22 000 vyresnių nei 14 metų amžiaus migrantų duomenys:  apklausti pabėgėliai Europos tranzitinėse šalyse Graikijoje, Italijoje, Šiaurė Makedonijoje, Kroatijoje ir Bulgarijoje.
 
Tyrimo duomenys yra anoniminiai, todėl apklaustieji neturėjo pagrindo pateikti neteisingos informacijos, sakė „Ifo“ ekspertas Panu Poutvaara.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.04; 03:00

Rusijoje šeštadienį pradėtas tyrimas dėl pinigų plovimo prieš opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno nepelno siekiančią organizaciją „Fondas kovai su korupcija“. Fondo tikslas – atskleisti abejotiną valdžios atstovų turtų kilmę, praneša AFP.
 
Pasak tyrėjų, „Fondo kovai su korupcija“ darbuotojai „gavo didelę pinigų sumą iš trečiųjų asmenų, žinodami, kad šie pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu“. Teigiama, kad neva galėjo būti išplauta apie 1 mlrd. rublių (15,3 mln. JAV dolerių, arba 13,7 mln. eurų).
 
Pasak tyrėjų, tam, kad sudarytų įspūdį, jog pinigai įgyti teisėtai, fondo bendrininkai per bankomatus juos įnešė į sąskaitas keliuose bankuose, o vėliau pervedė į fondo sąskaitą.
 
Fondas yra paskelbęs daug informacijos apie Rusijos valdžios atstovus, populiariausias vaizdo įrašas apie premjerą Dmitrjų Medvedevą vaizdo dalinimosi tinklapyje „YouTube“ buvo peržiūrėtas 31 mln. kartų.
 
Fondas prašo žmonių aukoti pinigus jo svetainėje ir paremti veiklą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.04; 04:00

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas, trečiadienį patvirtinęs savo apsisprendimą dėl darbo Europos Parlamente (EP), Eltai teigė, kad jo vadovaujama krizės komisija planuoja iki birželio pabaigos pabaigti krizės priežasčių tyrimą.
 
„Planuojame, kad iki birželio pabaigos komitete pateiksime išvadų projektus dėl likusių klausimų, nes dėl trijų klausimų išvados jau yra patvirtintos. Kaip Seime vyks darbas, apsitarsime, ar mano dalyvavimas bus įmanomas diskusijose, ar kitaip. Planas yra bent jau komiteto lygmeniu užbaigti visų išvadų patvirtinimą. Vis tiek lieka kolegos, kurie dirbo, todėl manau, kad tas procesas bus užbaigtas. Su manimi ar be manęs, čia jau detalės“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.
 
Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
 
Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d.
Kaip ELTA jau rašė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas trečiadienį Eltai patvirtino eisiąs į Europos Parlamentą (EP).
„Apsisprendžiau – jei nebus kokių netikėtų formalių kliūčių, vykti į EP, dirbti ten. Vyriausioji rinkimų komisija dar turi patvirtinti rezultatus. Jeigu neįvyks nieko neplanuoto, mano sprendimas yra dirbti EP“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.
 
Galimybė patekti į EP S. Jakeliūnui atsirado, kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) antrą mandatą EP iškovojęs Šarūnas Marčiulionis antradienį paskelbė jo atsisakantis.
 
Š. Marčiulionis teigė norintis daugiau laiko skirti Lietuvoje pradėtiems jaunimo, taip pat karjerą baigusių sportininkų projektams.
Pasak jo, vertinant rinkimų rezultatus Europoje, matyti, kad EP koncentruosis ties ES vertybių, ES vienybės išlaikymo klausimais. Dėl to EP šiuo metu yra reikalingi labiau patyrę politikai. Tuo metu Lietuvoje sveikatos, sveikatingumo klausimai, moksleivių aktyvumas, jaunų žmonių sveikata – prioritetai, ties kuriais jis nori dirbti ir perduoti visą savo sukauptą patirtį.
 
Pasak Š. Marčiulionio, likdamas šiuo metu Lietuvoje, jis bus daugiau naudingas Tėvynei, todėl atsisako europarlamentaro mandato.
Tuo tarpu BFK pirmininkas teigė, kad nusprendęs vykti į EP toliau tęs darbą finansų, bankų priežiūros ir finansinių paslaugų vartotojų teisių srityse Europos mastu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.29; 13:00

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybės kanceliarija, besikreipdama į teismą dėl žurnalistų, gina savo teises. Jis taip neigia esą tai žiniasklaidos persekiojimas. 

Jo teigimu, Lietuva yra teisinė valstybė, o kreipimasis į teismą yra numatytas Konstitucijoje.

„Viena iš esminių valstybės stiprybių yra tai, kad esame teisinė valstybė. Kreipimasis į teismą yra kiekvienos institucijos ir piliečio konstitucinė teisė. Ir jeigu jūs galvojate, kad savo teises ginti teisme yra persekiojimas, tai aš su tokia pozicija nesutinku“, – Seime Vyriausybės valandoje sakė premjeras.

Replikuodamas į liberalo Gintaro Vaičekausko klausimą, premjeras taip pat pridėjo, kad vienas iš didžiausių pasiekimų, kad Lietuvoje galime turėti nešališką, nepriklausomą sprendimą, kurį priima teismas.

Kaip jau buvo skelbta, Vyriausybės kanceliarija kreipėsi į teismą siekdama įrodyti, kad 15min. tyrimų žurnalistai savo asmeninėse „Facebook“ paskyrose esą paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.26; 00:01

Demokratai JAV Atstovų Rūmuose pradėjo platų tyrimą dėl prezidento Donaldo Trumpo ir jo aplinkos. Teisėsaugos komitetas pirmadienį pareikalavo kai kurių dokumentų iš Baltųjų rūmų ir dešimčių asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Tarp jų yra ir jo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis.

Gavę daugumą Atstovų Rūmuose, demokratai inicijavo įvairius tyrimus. Teisėsaugos komiteto pirmininkas Jerry’is Nadleris jau savaitgalį paskelbė, kad jo komitetas pareikalaus dokumentų iš daugiau kaip 60 asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Tyrimai susiję su kaltinimais korupcija, piktnaudžiavimu valdžia ir trukdymu dirbti teisėsaugai, sakė J. Nadleris televizijos stočiai ABC.

Komitetas iš D. Trumpo jaunesniojo, be kita ko, reikalauja dokumentų dėl FTB vadovo Jameso Comey’io atleidimo iš pareigų 2017-ųjų gegužę. Platus ir reikalavimų Baltiesiems rūmams sąrašas.

D. Trumpo atstovė Sarah’a Sanders pirmadienį sakė, kad į reikalavimus bus atsakyta „tinkamu metu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.05; 06:30

JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimas dėl Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimams artėja prie pabaigos. Tai pirmadienį pareiškė JAV generalinio prokuroro pareigas einantis Matthew Whitakeris. „Tyrimas, kiek aš žinau, netrukus bus baigtas, – sakė jis. – Tikiuosi, kad ataskaitą gausime kiek įmanoma greičiau“. Detalių M. Whitakeris neįvardijo.

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

Buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovas R. Muelleris nuo 2017 metų gegužės su savo komanda tiria Rusijos įtaką 2016 metų JAV prezidento rinkimams ir galimas D. Trumpo rinkimų kampanijos štabo sąsajas su Maskva. R. Muelleris jau yra pateikęs kaltinimus virtinei asmenų iš D. Trumpo aplinkos. Jie kaltinami melaginga priesaika, trukdymu teisėsaugos darbui ir mokestiniu sukčiavimu. Šeši asmenys pripažino savo kaltę ir bendradarbiauja su R. Muelleriu.

D. Trumpas ne kartą aštriai kritikavo tyrimą ir vadino jį „raganų medžiokle“. JAV prezidentas neigia bet kokius nelegalius susitarimus su Rusija. Ir M. Whitakeris praeityje kritiškai atsiliepė apie R. Muellerio tyrimą.

Įdomių detalių dėl vadinamojo Rusijos skandalo tikimasi iš buvusio D. Trumpo advokato Michaelio Coheno. Jis pradžioje norėjo viešai liudyti Kongrese, tačiau vėliau dėl saugumo priežasčių atšaukė šį ketinimą. Tada M. Cohenas gavo oficialių kvietimą vasario 8-ąją liudyti Žvalgybos komitete. Liudijimas nebus viešas.

M. Cohenas daugiau kaip dešimtmetį buvo artimas D. Trumpo patikėtinis. Dabar jie susivaidiję – buvęs prezidento advokatas bendradarbiauja su R. Muelleriu. Gruodį Niujorko teismas, be kita ko, dėl mokesčių vengimo ir melagingo liudijimo Kongresui skyrė M. Cohenui trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Jis prisipažino melavęs Kongresui, kai šis vykdė tyrimą dėl planuoto D. Trumpo statybų projekto Maskvoje. M. Cohenas bausmę pradės atlikti kovo 6-ąją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.30; 07:55

Ketvirtadienį Seimas po užsitęsusiu diskusijų po svarstymo pritarė parlamentinio LRT tyrimo išvadoms. 

LRT televizija. Slaptai.lt nuotr.

Už balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 47, susilaikė 3 parlamentarai. 

Tačiau tai dar nebuvo galutinis balsavimas, nes išvadų dar laukia priėmimo stadija. 

Valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl LRT veiklos kardinaliai išsiskyrė. 

„Reikia bijoti tokių išpuolių prieš demokratiją“, – tvirtino Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas. 

Politikas įžvelgė pasikėsinimą į LRT valdymo struktūrą, nes „valstiečiai“, anot jo, neturi jokios įtakos paskiriant asmenis į valdymo struktūras. 

„Akivaizdu, kad valdantieji yra užsimoję daryti įtaką LRT. Nekiškite nagų prie Lietuvos laisvos žiniasklaidos, nekiškite nagų prie laisvo žodžio“, – ragino E. Gentvilas. 

Konservatorė Gintarė Skaistė apgailestavo, kad nuspręsta nelaukti Konstitucinio Teismo (KT) išvados, ir tas jai yra labai keista.

„Akivaizdu, kad norima ne užkardyti tam tikrus ūkinius nusižengimus, o yra noras kištis į turinį, kad valdantieji galėtų daryti įtaką nacionalinio transliuotojo turiniui“, – sakė G. Skaistė. 

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas mano, kad laikinosios tyrimo komisijos išvados gali prieštarauti Konstitucijai. „Mūsų frakcija balsuos prieš ir siūlau kitiems kolegos tą patį daryti“, – kvietė jis. 

Nepasitenkinimo žiniasklaida neslėpė Seimo narys Petras Gražulis, teigdamas, kad ji esą yra užvaldyta ir, jei reikia, Seimo narį, kuris neplaninis, ne konservatorius, gali apšmeižti ir „padaryti idiotu“.

„Ačiū „valstiečiams“, kad jie pradėjo šitą reformą. Yra serganti žiniasklaida, ją reikia gydyti, ją reikia išlaisvinti“, – iš Seimo tribūnos tvirtino P. Gražulis. 

Tyrimą atlikę parlamentarai nustatė, kad „pasirinkta LRT struktūra, valdymo organų funkcijų pasidalijimas ir kompetencija, atsakomybės pasiskirstymo nebuvimas, kontrolės mechanizmų stoka sudaro prielaidą kilti rizikai, kad valstybės lėšos gali būti naudojamos neracionaliai“.

Išvadų projekte siūloma įstatymu numatyti LRT valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, įsteigimą.

Nutarimo projekte Seimui siūloma patvirtinti išvadas ir pripažinti, kad laikinoji tyrimo komisija, kuriai buvo pavesta atlikti LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą, tyrimą atliko ir darbą baigė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.14; 05:02

VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Pirmadienį koncernas „MG Baltic“ bei su juo susiję asmenys teismui pateikė dar vieną ieškinį Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir asmeniškai jo vadovui Dariui Jauniškiui. Daugiau nei šimto puslapių ieškiniu prašoma atlyginti neturtinę žalą už grubų asmenų nekaltumo prezumpcijos bei reputacijos pažeidimą, VSD savivalę išviešinant privačius asmenų pokalbius bei žvalgybos duomenis. Žalos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) ir kitų tarptautinių tribunolų praktiką.

„Šį procesą inicijavome tam, kad ateityje Lietuvoje nepasikartotų analogiška situacija – kai niekuo neįtariami žmonės ir teisėtai veikiantis verslas sekami dešimtmečiais. Masinis žmonių sekimas ir žvalgybos struktūrų savivalė negali būti toleruojama. Už žvalgybos duomenų išviešinimą bei manipuliavimą jais vaikantis pigaus populiarumo asmeninę atsakomybę turi prisiimti institucijos vadovas. Įstatymų turi laikytis visi, ypač turintys daugiausiai galios“, – teigia „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis.

„Trylika metų vykdytas neteisėtas ir nepagrįstas asmenų sekimas. Žvalgybos metu surinkta informacija, pasibaigus aktualumui, nebuvo nedelsiant sunaikinta, kaip to reikalauja įstatymai – priešingai buvo paviešinta, dar ir su iškreipiančiomis realybę išvadomis“, – ieškinio argumentus vardijo „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius.

Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.

Koncerno teigimu, Europos Parlamentas yra pasmerkęs platų, sistemingą, visa apimantį asmens duomenų rinkimą ir pareikalavęs ES valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose griežtai reglamentuoti bei kontroliuoti žvalgybos priemonių taikymą.

MG Baltic. ELTA nuotr.

„Šis ieškinys už teisinės valstybės išsaugojimą ir prieš prievartos aparatą – pareigūnų ir institucijų savivalę, kai piktnaudžiaujant įgaliojimais ne prisidedama prie demokratijos plėtros, o griaunama, perimant teismo funkcijas, paminant nekaltumo prezumpcijos, objektyvumo, nešališkumo ir lygiateisiškumo imperatyvus. Taip ne tik pakenkiama reputacijai, tačiau ir veikiant KGB metodais grubiai pasikėsinama į privatų gyvenimą. Toks valdžios savivaliavimas pakerta pasitikėjimą valstybe“, – teigia „MG Baltic“ atstovaujanti Tarptautinės investicijų teisės ir Valstybės atsakomybės ekspertė advokatė dr. Solveiga Palevičienė.

Ekspertės teigimu, masinio sekimo žvalgybos priemonės buvo panaudotos grubiai pažeidžiant esminius EŽTT suformuotus tokių priemonių taikymo standartus.

„Lietuvoje egzistuoja nepakankamas itin jautrių sričių – žvalgybos priemonių naudojimo, disponavimo informacija ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų – veiklos reglamentavimas. Tai sukuria didelę riziką pažeisti esmines žmogaus teises“, – teigia L. Belevičius.

Ieškinyje pažymima, kad 2018 m. gegužės 8 d. buvo paviešintas VSD raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo parlamentinį tyrimą atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) VSD pateikė informaciją apie UAB koncerną „MG Baltic“, Darių Mockų, Ramutį Jancevičių, Zitą Sarakienę bei advokatus – Romaną Raulynaitį ir Ingą Žemkauskienę (VSD pažyma).

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Koncernas „MG Baltic“ yra pateikęs ieškinį VSD, kuriuo prašo pripažinti tikrovės neatitinkančiais VSD pažymoje išdėstytus teiginius, taip pat yra pateiktas ieškinys Seimo NSGK pirmininkui Vytautui Bakui, kuriuo prašoma V. Bako teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei pažeidžiančiais „MG Baltic“ dalykinę reputaciją.

Visos teismo pagal ieškinius priteistos lėšos bus skirtos Vasario 16-osios fondui, kuris finansuoja šaliai reikšmingus istorinius projektus.

„MG Baltic“ yra viena didžiausių Lietuvoje įmonių grupė, valdanti 78 bendroves. Koncernas vykdo veiklą trijose užsienio rinkose, teikia paslaugas daugiau nei dešimtyje valstybių ir eksportuoja Lietuvoje pagamintą produkciją į daugiau nei 30 pasaulio šalių. „MG Baltic“ grupės apyvarta 2017 m. siekė 607 mln. EUR, o priskaičiuoti mokesčiai į šalies biudžetą daugiau kaip 238 mln. EUR. Koncernui priklausančiose įmonėse 2017 m. pabaigoje dirbo 3920 darbuotojų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.27; 07:30

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Mišrios Seimo narių grupės narys Petras Gražulis susirūpino dėl Lietuvos žiniasklaidoje formuojamo neigiamo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo įvaizdžio. Todėl Agnės Širinskienės vadovaujamai galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai jis siūlo ištirti, „kas finansuoja ir organizuoja straipsnių ir žinučių (įskaičiuojant „fake news“), kuriose itin neigiamai vaizduojamas D. Trumpas ir jo vykdoma politika, sklaidą Lietuvos žiniasklaidoje“. 

Tokį pasiūlymą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs P. Gražulis taip pat siūlo komisijai „ įvertinti sistemiškos ir nuoseklios JAV prezidento D. Trumpo ir jo politikos juodinimo kampanijos daromą žalą Lietuvai ir jos nacionaliniams interesams.„

P. Gražulis mano, kad būtina parlamentinį tyrimą išplėsti, įtraukiant ir galimą neteisėtą poveikį žiniasklaidai, kuri, anot jo, „galėjo būti sąlygojama tam tikrų suinteresuotų grupių ar Lietuvai nedraugiškų valstybių, kad būtų trukdoma Lietuvos strateginiams interesams pakertant pasitikėjimą NATO bei JAV įsipareigojimais“. 

Kaip pastebi P. Gražulis, pastaruoju metu pagrindinėse Lietuvos žiniasklaidos priemonėse sistemingai, nuosekliai pasirodo straipsniai ir žinutės (įskaičiuojant „fake news“), kuriose itin neigiamai vaizduojamas JAV prezidentas D. Trumpas. 

„Iš JAV prezidento tyčiojamasi, jis pozicionuojamas kaip kvailas, pasitikėjimo nenusipelnantis asmuo, taip siekiant įnešti Lietuvos gyventojų nepasitikėjimą pagrindiniu NATO partneriu ir jo įsipareigojimais ginti Lietuvą agresijos atveju. Akivaizdu, kad juodinimo kampanijos sistemiškumas ir nuoseklumas neatsiranda pats savaime“, – pastebi P. Gražulis. 

Anot jo, JAV yra pagrindinės Lietuvos strateginės partnerės užtikrinant valstybės nacionalinį saugumą.

„Akivaizdu, jog ir JAV prezidentas yra esminis Lietuvos nacionalinio saugumo garantas. Lietuvos strateginis ir esminis interesas (numatytas tiek Konstitucijoje, tiek įstatymuose, tiek Vyriausybės programoje) – visomis priemonėmis stiprinti transatlantinę integraciją. Akivaizdu, kad nedraugiškos Lietuvai valstybės (tarp jų Rusija) suinteresuotos kelti įtampas tarp JAV ir Lietuvos, mažinti pasitikėjimą NATO bei kelti abejones, jog agresijos prieš Lietuvą atveju bus vykdomas Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis“, – savo pasiūlymą praplėsti tyrimą argumentuoja P. Gražulis. 

Lapkričio 15 d. Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui, leisiančiam galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai praplėsti savo tyrimo ribas ir laikotarpį. Tačiau tai dar negalutinis sprendimas, nes šio projekto dar laukia priėmimo stadija. 

Komisijos pirmininkė A. Širinskienė siūlo į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), primena ELTA.

„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus. 

Nors Seimo opozicijai nepatinka toks „komisijų festivalis“, ji irgi turi pasiūlymų dėl tyrimo praplėtimo. 

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ragina tirti ir galimą Rusijos verslo ir politikų įtaką Lietuvai. Komisijai jis siūlo pasidomėti, kokią įtaką Rusijos verslo ir politinės struktūros darė Lietuvos verslui ir politikai, siekdamos apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas.

Šiai komisijai liberalas E. Gentvilas taip pat siūlo išanalizuoti, kaip Rusijos verslo ir politinės struktūros veikė Lietuvos politines partijas bei politikus inicijuojant 2012 m. referendumą dėl Visagino AE statybos.

Tyrimo komisija, kurioje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-17

JAV prezidentas Donaldas Trampas Davose. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį dar kartą užsipuolė tyrimą dėl galimo jo rinkimų komandos bendrininkavimo su Rusija prieš 2016-ųjų prezidento rinkimus, pavadindamas tokius teiginius pramanais. Nepaisant to prezidentas patikino neketinantis jo nutraukti.

„Galėčiau kad ir dabar visus atleisti, bet nenoriu jo stabdyti, nes, politiniu požiūriu, man nepatinka jį stabdyti“, – per Baltuosiuose rūmuose vykusią spaudos konferenciją sakė D. Trumpas. Konferencija surengta pasibaigus kadencijos vidurio rinkimams, per kuriuos žemieji Kongreso rūmai atsidūrė demokratų rankose.

„Aš nesijaudinu dėl nieko, kas susiję su tyrimu dėl Rusijos, nes tai pramanas, – teigė prezidentas. – Nebuvo jokio bendrininkavimo.“

Naujajam Kongresui sausį pradėjus darbą, demokratai perims vadovavimą komitetams. Taip jie įgis teisę rengti apklausas, kviesti liudytojus ir išduoti šaukimus liudyti prezidento administracijos pareigūnams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.08; 09:00

Du trečdaliai europiečių su nostalgija žvelgia į praeitį, rodo Vokietijos „Bertelsmann“ fondo atlikta apklausa. Jos metu 67 proc. respondentų buvo nuomonės, kad pasaulis anksčiau buvo geresnis. Nostalgija, be kita ko, rodo didelį netikrumą visuomenėje, sakė viena tyrimo autorių Isabell Hoffmann. Apklausa taip pat atskleidė, kad nostalgiją jaučiantys asmenys dažniau yra dešiniųjų partijų rėmėjai.

Tyrimo metu birželį ES šalyse buvo apklausta beveik 11 000 žmonių. Apklausa, anot fondo, yra reprezentatyvi ES ir penkioms didžiausioms Bendrijos šalims – Vokietijai, Prancūzijai, Italijai, Lenkijai ir Ispanijai.

Labiausiai nostalgija išreikšta Italijoje. Čia 77 proc. piliečių nurodė, kad pasaulis anksčiau buvo geresnis. Atitinkamas rodiklis mažiausiais yra Lenkijoje – 59 proc. Daugiau kaip pusė nostalgiją praeičiai jaučiančių europiečių – 53 proc. – laiko save veikiau dešiniųjų rėmėjais.

Kam praeitis atrodo geresnė nei dabartis, dažnai, anot studijos, skeptiškai vertina ir imigraciją. Daugiau kaip pusė nostalgikų – 53 proc. – yra įsitikinę, kad imigrantai iš vietinių „atima darbą“. Trys ketvirtadaliai – 78 proc. – netgi pritaria teiginiui, kad „imigrantai nenori integruotis į visuomenę“.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-05

Tomas Dapkus. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Parlamentinį tyrimą dėl poveikio politikams atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį vyksiančiame posėdyje ketina išklausyti žurnalistą Tomą Dapkų.

Jis patvirtino feisbuke, kad atvyks į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį.

„Dėkoju Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui už galimybę liudyti atliekamame parlamentiniame tyrime. Tik ką patvirtinau, kad ryt jame dalyvausiu“, – rašė žurnalistas.

Kartu T. Dapkus pabrėžė, kad prieš jį yra tęsiama šmeižto kampanija.

„Tuo pačiu noriu pasakyti, kad toliau tęsiama šmeižto kampanija prieš mane ir mano šeimą. Kartoju: mano žmona yra užsienio pilietė, kuri atvykusi gyventi į Lietuvą pagal įstatymus į legalią banko sąskaitą įnešė savo paveldėtas santaupas. Nei man, nei jai nėra pareikšti jokie įtarimai. Šiandien kreipiausi į atsakingas institucijas, kad atsakomybėn būtų patraukti visi, kurie nusikalstamai viešina privačių žmonių bankines operacijas su šmeižikiškomis interpretacijomis. Atskiru skundu kreipiausi ir dėl buvusio FNTT direktoriaus K. Jucevičiaus“, – feisbuke rašė T. Dapkus.

Paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje pateikiamos ištraukos iš žurnalisto T. Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikų ir valstybės pareigūnų ištraukos.

Paviešintame rašte teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir galimai užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.

T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad žurnalistas siekė paveikti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.

Viešoje erdvėje yra kalbama ir apie tai, kad T. Dapkus yra minimas tyrime dėl neteisėto praturtėjimo.

ELTA jau skelbė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neapsiribos žurnalisto Tomo Dapkaus veikla ir ketina domėtis ir kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis.

„Bus žiniasklaidos priemonių“, – žurnalistams praėjusią savaitę yra sakęs V. Bakas. Jis atsisakė plačiau komentuoti, apie kokią žiniasklaidą kalbama.

„Negalėčiau komentuoti. Man kai kurios žiniasklaidos priemonės nėra žiniasklaidos priemonės, aš negaliu jų pavadinti žiniasklaida. Tai yra tokie propagandos departamentai, kurie aptarnauja tam tikrus interesus ir tik dėl vaizdo įdeda kokią žinių laidą, kad būtų galima atspindėti įvykius“, – pastebėjo V. Bakas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.16; 06:19