Islandijoje išsiveržė ugnikalnis. EPA – ELTA nuotr.

Islandijoje po virtinės žemės drebėjimų prieš kelias dienas išsiveržęs ugnikalnis toliau spjaudosi lava.
 
Per tiesioginę transliaciją matyti, kaip iš nedidelio kraterio, esančio netoli Fagradalsfjalio kalno, trykšta karšta lava ir kyla garai.
 
Islandijos ekspertai ir valdžios pareigūnai teigė, kad nėra aišku, kiek laiko tęsis penktadienį prasidėjęs išsiveržimas.
 
Žemė po Reikjaneso pusiasaliu, kur stūkso šis ugnikalnis, regis, jau aprimo, kadangi pirmadienį ten buvo užfiksuota tik 60 nedidelių žemės drebėjimų – mažiausiai nuo vasario 24 d., kai žemė pradėjo judėti, pranešė transliuotojas RUV.
 
Pasak transliuotojo, drebėjimai vis labiau silpnėja.
 
Pareigūnai paragino gyventojus stebėti išsiveržimą iš namų per tiesioginę transliaciją, kadangi Geldingadaluro slėnis pilnas sieros dujų, o artintis prie kraterio yra draudžiama.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.24; 07:44

Islandijoje išsiveržė ugnikalnis, nudažęs iš Reikjaviko matomą dangų raudonai. EPA-ELTA nuotr.

Islandijoje penktadienį išsiveržė ugnikalnis, esantis vos 40 km atstumu nuo sostinės Reikjaviko. Iš ugnikalnio ėmė veržtis įkaitusi lava, o nakties dangus nusidažė raudona spalva.
 
Iš pakrantės apsaugos sraigtasparnio filmuotoje medžiagoje matyti, kad lava veržiasi iš įtrūkio žemėje, netoli Fagradalsfjalio kalno, Reikjaneso pusiasalyje, pietvakarių Islandijoje.
 
Nors vos už kelių kilometrų yra įsikūręs Islandijos Keflaviko tarptautinis oro uostas ir nedidelis žvejybos uostas, šiaip jau ši teritorija nėra gyvenama, tad manoma, kad ugnikalnis pavojaus Islandijos gyventojams nekelia.
 
„Ugnikalnio išsiveržimas prasidėjo Fagradalsfjalio vietovėje, Geldingadalure maždaug 20 val. 45 min. Grinvičo laiku (22 val. 45 min. Lietuvos laiku). Išsiveržimas laikomas nedideliu, plyšys žemėje yra maždaug 500–700 metrų ilgio. Lava ištekėjusi mažesniame nei vieno kvadratinio kilometro plote“, – pranešė Islandijos meteorologijos biuras, stebintis seisminę veiklą.
 
Į įvykio vietą atskubėjo pakrantės apsaugos ir policijos pareigūnai, tačiau gyventojai jau anksčiau buvo perspėti nesiartinti prie teritorijos, o pagrindinis kelias, vedantis iš sostinės į Keflaviko oro uostą, penktadienį buvo uždarytas.
 
Penktadienį išsiveržimas stebėtas Krysuviko ugnikalnių sistemoje, kuri neturi pagrindinio ugnikalnio. Šiam regionui būdingi tokie išsiveržimai, kai lava teka iš įtrūkio žemėje, tačiau nebūna fiksuojami dideli, į dangų išspjaunami pelenų debesys.
 
Krysuviko sistema pastaruosius 900 metų nebuvo aktyvi. Remiantis meteorologijos biuro duomenimis, paskutinis išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje įvyko prieš beveik 800 metų, apie 1240 m.
 
Tačiau pastarosiomis savaitėmis regiono seisminė veikla stebėta atidžiau, vasario 24 d. netoli Keiliro kalno Reikjaviko priemiestyje įvykus 5,7 balo žemės drebėjimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.21; 07:30

Indonezijoje išsiveržė Sinabungo ugnikalnis. EPA-ELTA nuotr.

Indonezijos Sumatros saloje išsiveržė Sinabungo ugnikalnis. Į dangų pakilo 5 000 metrų aukščio dūmų ir pelenų debesis. Vietos geologijos instituto duomenimis, suskaičiuota 13 erupcijų.
 
Gyventojams nurodyta vengti kraterio 5 km spinduliu. Dėl padidėjusio vulkaninio aktyvumo ši zona pastaraisiais metais nebuvo naudojama.
 
Evakuacijos priemonių nesiimta. Nepaveikti ir skrydžiai. „Nėra duomenų apie galimą didėjantį pavojų“, – pranešė geologijos institutas.
 
Sinabungas 2010-aisiais vėl išsiveržė pirmą kartą po 400 metų. Po trejų metų fiksuotas dar vienas išsiveržimas. Nuo tada vulkanas nerimsta. 2014-aisiais per ugnikalnio išsiveržimą žuvo 16 žmonių, 2016 metais – 7.
 
Indonezijoje stūkso net 130 vulkanų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.03; 00:30

Etnos ugnikalnis toliau spjaudosi lava ir pelenais. EPA-ELTA nuotr.

Jau penktą kartą per kelias dienas Italijos Sicilijos saloje esantis Etnos ugnikalnis pradėjo spjaudytis lava ir į dangų paskleidė pelenų debesį.
 
Daugiau kaip 3 300 metrų aukščio ugnikalnis pradėjo virpėti pirmadienį apie 22 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku, antradienį sakė Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto (INGV) ekspertai.
 
Pasak instituto, naujas išsiveržimas prasidėjo pietrytiniame ugnikalnio krateryje. Maždaug po valandos pradėjo trykšti iki 300 metrų virš kraterio krašto pakylantys lavos fontanai, o vėliau į kelių kilometrų aukštį pakilo pelenų stulpas.
 
Apie 1 val. nakties vietos laiku antradienį virpesiai ir sprogimai staiga liovėsi.
 
Tyrėjams naktinis gamtos spektaklis nekelia nerimo. Jie ketina juo pasinaudoti tolesniems tyrimams ir paimti mėginių iš ugnikalnio išspjauto turinio.
 
Etnos ugnikalnis suaktyvėjo vasario viduryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.24; 00:30

Etnos ugnikalnis Sicilijoje vėl spjaudėsi lava. EPA-ELTA nuotr.

Naktį į ketvirtadienį vėl išsiveržė Italijos Sicilijos saloje esantis Etnos ugnikalnis, spjaudydamas karštą lavą į orą, praėjus vos 30 valandų po ankstesnio jo išsiveržimo.
 
Ugnikalnis netrukus po vidurnakčio pradėjo spjaudytis lava, taip pat į orą pakilo tirštų dūmų kolona.
 
Lavos srautai tekėjo pietrytiniu ugnikalnio šlaitu, kaip ir per pirmąjį išsiveržimą antradienį. Po maždaug dviejų valandų ugnikalnis nurimo.
 
Etna yra aktyviausias Europoje ugnikalnis. Pats kalnas yra virš 3300 metrų aukščio ir yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.18; 17:50

Filipinų žinybos įspėjo žmones negrįžti į savo namus netoli suaktyvėjusio ugnikalnio. Taalio vulkanas ir antradienį spjaudėsi lava bei pelenais. Ir toliau galioja 4-as pavojaus laipsnis iš 5. „Phivolcs“ seismologijos institutas įspėjo, kad per kelias valandas ar dienas galimas „pavojingas, sprogstamas išsiveržimas“.

Į saugias vietas evakavosi 45 000 gyventojų. Tačiau 14 km spinduliu aplink ugnikalnį, JT vertinimu, gyvena beveik 460 000 žmonių. „Phivolcs“ vadovas Renatas Solidumas įspėjo nežengti į šią zoną. „Gyventojai dar negali grįžti, pavojus dar nepraėjęs“, – teigė jis. Nuo sekmadienio, „Phivolcs“ duomenimis, užregistruota daugiau kaip 200 vulkaninių požeminių smūgių.

Taalis stūkso pagrindinėje Filipinų saloje Lusone, maždaug už 66 km į pietus nuo Manilos, Batangaso provincijoje. Vulkanas yra mėgstamas turistų.

Taalis po Mayono yra antras aktyviausias Filipinų ugnikalnis. Nuo 1572 metų jis išsiveržė 33 kartus. Pastarąjį kartą didelis išsiveržimas įvyko 1977-aisiais, o daugiausiai aukų – per 1 300 – pareikalavo ugnikalnio išsiveržimas 1911 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2020.01.14; 10:22