Ukrainos simboliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kijevas, vasario 9 d. (ELTA). Ukraina pareiškė Slovakijai protestą dėl incidento su jos vėliava, bet nelaiko jo kryptinga Ukrainai priešiška akcija ir nemano, kad šis įvykis atsilieps dvišaliams santykiams.
Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Mūsų santykiai su Slovakijos vyriausybe yra puikūs, viskas gerai, ir šis incidentas Ukrainos ir Slovakijos santykiams neturės įtakos“, – sakė ministras, komentuodamas antradienio incidentą, kai vienas iš Slovakijos parlamento deputatų apipylė Ukrainos vėliavą vandeniu.
Pasak URM vadovo, Ukraina pareiškė protestą Slovakijai ir pareikalavo, kad deputatas atsiprašytų, bet jis nežinąs, ar parlamentaras tai padarė. D. Kuleba pažymėjo, kad incidentas buvo ne „kryptinga Ukrainai priešiška akcija“, o platesnės konfrontacijos, nesusijusios su Ukrainos klausimu, rezultatas.
Jis pabrėžė, kad nepagarbus požiūris į valstybės simboliką yra neleistinas, ir pridūrė, kad Kijevas ras „dingstį deramai atsakyti į šį poelgį“.
Antradienį kraštutinės dešiniosios „Liaudies partijos „Mūsų Slovakija“ deputatas Andrejus Medveckis apipylė vandeniu Ukrainos vėliavą. Incidentas įvyko opozicijai mėginant užblokuoti balsavimą dėl galimybės naudotis dviem šalies aerodromais suteikimo JAV kariškiams.
Valdžios partijos „Laisvė ir solidarumas“ deputatai išskleidė Ukrainos vėliavą, tada A. Medveckis stvėrė vandens butelį ir ėmė laistyti vėliavą, o paskui ir ją laikiusius žmones.
Slovakijos URM vadovas Ivanas Korčokas atsiprašė už incidentą ir pažadėjo parlamente susitikti su opozicija.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, vasario 4 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Vakarus „aštrinant“ Rusijos ir Ukrainos krizę bei kritikavo JAV prezidento Joe Bideno požiūrį šiuo klausimu. Jo komentarus penktadienį paskelbė vietos žiniasklaida.
„Deja, kol kas nėra jokio Vakarų indėlio sprendžiant šią problemą. Galiu pasakyti, kad jie tik dar labiau pablogino padėtį“, – skrisdamas iš Ukrainos žurnalistams sakė R. T. Erdoganas ir pridūrė, kad J. Bidenas „kol kas nesugebėjo pademonstruoti pozityvaus požiūrio“.
Provokacija
Vašingtonas, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Pentagonas ketvirtadienį pareiškė turįs įrodymų apie Maskvos planą nufilmuoti netikrą ukrainiečių išpuolį prieš rusus, siekiant pateisinti tikrą Rusijos puolimą prieš kaimyninę valstybę.
„Turime informacijos, kad rusai greičiausiai norės sufabrikuoti pretekstą invazijai“, – sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.
„Manome, kad Rusija sukurs labai vaizdingą propagandinį vaizdo įrašą, kuriame būtų matyti lavonai, gedėtojus vaidinantys aktoriai ir suniokotų vietovių vaizdai, kad pateisintų įsiveržimą į Ukrainą“, – sakė jis žurnalistams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis piktinasi valdančiųjų jam išsakyta kritika, kad jo pasisakymai apie Rusijos keliamą grėsmę klaidina visuomenę. Politiko teigimu, valdantieji tiek jo pasisakymus, tiek ir „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės pasirašytą rezoliuciją, raginančią valdančiuosius kuo skubiau nutraukti „isteriją dėl galimo karo“, kritikuoja neįsigilinę į tai, kas buvo pasakyta.
Politikas sako neneigiąs to, kad Rusija kelia tam tikrą grėsmę, tik norįs atkreipti dėmesį, jog per pastarąjį laikotarpį ji sumažėjo.
Pasak jo, panašios pozicijos laikosi ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Man labai gaila, kad neadekvatūs žmonės vadovauja šiandien Krašto apsaugos ministerijai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, nes matosi, kad jie reaguoja neskaitę ir neįsigilinę į tai, kas buvo pasakyta. Nes aš pakartojau prezidento V. Zelenskio žodžius, kad reikia baigti eskaluoti šį klausimą dėl galimo karo tarp Rusijos ir Ukrainos, čia jo kreipimasis ir jo prašymas pasaulio valstybių vadovams ir diplomatams“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
„Aš aiškiai atkreipiau dėmesį į tai, ką sako Ukrainos saugumo atstovai, Ukrainos krašto apsaugos ministras ir t.t. Jie šneka apie grėsmes, ir nežinau, ar sako specialiai, ar ne, bet jie sako, kad šioje vietoje realios grėsmės nėra. Tai yra jų pasakymai“, – atkreipė dėmesį jis.
R. Karbauskis akcentuoja neneigiantis Rusijos keliamos grėsmės apskritai, tik norintis atkreipti dėmesį į tai, kad per pastarąjį laikotarpį ji sumažėjo.
„Tik žmonės, neskaitę arba negirdėję, gali komentuoti taip, kaip jie (valdantieji – ELTA) komentuoja. Jie mane bando padaryti prorusišku, o iš tikrųjų aš kartoju tai, ką sako V. Zelenskis. Tai vienas dalykas, ką aš pasakiau ir ką galima interpretuoti, bet jie neteisingai interpretuoja. Aš sakiau, kad per pastarąjį laikotarpį grėsmė, jeigu ji buvo, jeigu ji yra, ji yra sumažėjusi, tai yra faktas“, – piktinosi politikas. Vladimiras Putinas rodo kumštį
„Prasidėjo derybos tarp JAV, Rusijos, NATO ir t.t., toliau Ukraina rodo pastangas taip pat derėtis su Rusija ir šnekėtis apie kylančias problemas, ir praeitą savaitę buvo vieši pareiškimai Rusijos, kad jie nesiruošia kariauti su Ukraina. Čia vieši, oficialūs pareiškimai, kurie buvo spaudoje ir visur kitur paskelbti“, – pažymėjo jis.
Vis dėlto politikas mano, kad nepaisant to, kad tam tikros grėsmės Ukrainai išlieka, Lietuvai šiuo metu tiesioginė grėsmė iš Rusijos nekyla.
„Ką bandžiau ir ką bandau toliau tiems neadekvatiems žmonėms pasakyt, kurie šiandieną yra valdžioje, jie yra grėsmė Lietuvai. Šie žmonės yra grėsmė Lietuvai, nes jie šneka apie grėsmę Lietuvai, kurios visiškai nėra. Jeigu Lenkijos premjeras gali pasakyti Lenkijos žmonėms, kad jokios grėsmės Rusija nekelia, tai kai tai pasako R. Karbauskis, mūsų šie veikėjai staiga užsidega, kad aš esu grėsmė Lietuvai. Tada Lenkijos premjeras yra grėsmė Lenkijai? Apie ką mes šnekame…“, – sakė R. Karbauskis.
Politiko nuomone, reali karo grėsmė Lietuvai kiltų tik tuo atveju, jeigu prasidėtų pasaulinis karas, nes Lietuva turi patikimus partnerius – NATO.
„Valstiečių“ lyderis yra įsitikinęs, kad valdantieji karo pavojumi sąmoningai gąsdina žmones. Ir, pasak politiko, tokia valdančiųjų retorika nulemia tai, kad įbauginti žmonės nesugeba atskirti Ukrainai keliamų grėsmių nuo grėsmių Lietuvai.
„Jie specialiai gąsdina Lietuvos žmones, jie taip daro dėl to, kad nesuvaldo nieko: jie nesuvaldo ekonomikos, jie nesuvaldo koronaviruso, jie nieko nesugeba iš viso ir tada reikia įbauginti šalį. Dabar jie supranta, kad tuoj pat reikės atsisakyti galimybių paso, nebeliks to sverto, kaip laikyti žmones įbaugintus per koronavirusą. Ir dabar belieka tai tik per karą daryti“, – sakė politikas.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas stebisi „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio teiginiais, kad karinio konflikto grėsmė Ukrainoje yra stipriai sumažėjusi, o tikimybės, kad būtų užpulta Lietuva iš viso nėra. Politikas akcentuoja, kad R. Karbauskio teiginiai, jog Rusijos pareigūnai nėra kalbėję apie karines intervencijas į Ukrainą, yra neteisingi ir klaidina visuomenę.
R. Karbauskio vadovaujama „valstiečių“ šešėlinė Vyriausybė parengė rezoliuciją, kuria ragina valdančiuosius kuo skubiau nutraukti „isteriją dėl galimo karo“. Kaip pirmadienį partijos kolegoms sakė politikas, karinio konflikto grėsmė Ukrainoje yra stipriai sumažėjusi, o tikimybės, kad būtų užpulta Lietuva, iš viso nėra. Todėl, R. Karbauskio teigimu, dabartinė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir kitų valdančiųjų komunikacija apie situaciją Ukrainoje yra pernelyg gąsdinanti. O tai, pažymi „valstietis“, ne tik kelia geopolitinę įtampą, bet ir kenkia Lietuvos žmonių savijautai.
Prezidentas V. Zelenskis penktadienį paragino Vakarus vengti kurstyti „paniką“ dėl Rusijos karių sutelkimo prie Ukrainos sienos.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, sausio 30 d. (ELTA). Rusijos invazijos atveju NATO pajėgos nebūtų siunčiamos į Ukrainą. Tai sekmadienį stočiai BBC pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Neplanuojame siųsti NATO kovinių dalinių į Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas. NATO, anot jo, koncentruojasi į tai, kad padėtų Ukrainai pagerinti „savigynos galimybes”. Esą yra skirtumas tarp NATO narės ir „stiprios bei labai vertinamos partnerės, kokia yra Ukraina“.
Tačiau invazijos atveju, pasak J. Stoltenbergo, būtų griežtų sankcijų Rusijos atžvilgiu. Jis neatmetė pajėgų stiprinimo Rytų Europoje galimybės.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, sausio 27 d. (ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas vasario 3 d. lankysis Ukrainoje su vizitu. Tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė Turkijos vadovo kanceliarijos atstovai.
„Mūsų prezidento vizitas į Ukrainą numatytas vasario 3 d.“, – sakė R. T. Erdoğano administracijos darbuotojai.
Apie ketinimus apsilankyti Ukrainoje Turkijos prezidentas pranešė sausio 21 d.
Vasario 3 d. bus pažymimos Ankaros ir Kijevo diplomatinių santykių užmezgimo 30-osios metinės.
Ukraina iš JAV gavo 300 „Javelin“ kompleksų. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, sausio 25 d. (ELTA). Ukraina antradienį su JAV karinės pagalbos kroviniu gavo ir 300 prieštankinių kompleksų „Javelin“ su jiems skirtais šaudmenimis. Tai pranešė žurnalas „Newsweek“.
Siuntoje taip pat buvo ginkluotės bunkeriams naikinti, rašo leidinys, nepatikslindamas detalių.
Tai, kad Kijevas gavo 300 „Javelin“ kompleksų, taip pat pranešė televizijos kanalas „Fox News“ ir portalo „BuzzFeed“ žurnalistas Christopheris Milleris savo tviteryje.
Antradienį Ukrainą pasiekė trečioji mirtinos ginkluotės siunta. Ankstesnė, svėrusi daugiau kaip 80 tonų, buvo gauta sausio 23 d. Viena diena anksčiau, sausio 22-ąją, į Ukrainą buvo atgabenta pirmoji karinės paskirties krovinių siunta, kuri svėrė daugiau kaip 90 tonų.
Ukrainos saugumo SBU ženklas
Kijevas, sausio 25 d. (AFP-ELTA). Ukraina antradienį pranešė išardžiusi Maskvos koordinuojamą diversantų grupę, kuri rengė seriją išpuolių Ukrainos pasienio regionuose, siekdama „destabilizuoti“ situaciją šalyje.
Grupuotė rengė „ginkluotų išpuolių seriją“ prieš miesto infrastruktūrą, sakoma Ukrainos saugumo tarnybos SBU pranešime, kuriame priduriama, kad grupuotę „koordinavo Rusijos specialiosios tarnybos“.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neatmeta tikimybės, kad dėl agresyvėjančios Rusijos politikos Europoje gali kilti karas.
„Taip, mes manome, kad karas yra tikėtinas”, – pirmadienį prieš Užsienio reikalų tarybos posėdį Briuselyje į žurnalisto pasiteiravimą dėl galimos karo grėsmės atsakė G. Landsbergis.
Kita vertus, ministro teigimu, Rusija raudonąsias linijas kėsinasi peržengti ne tik grasindama panaudoti karinę jėgą, tačiau ir toliau kišdamasi į Ukrainos politinius reikalus.
„Mano pozicija, kad sienos kirtimas jau yra raudonos linijos kirtimas. Iš esmės, raudona linija kertama ir bandant neteisėtai kištis į šalies politinius reikalus“, – pridūrė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų pabaigos Europoje tvyro įtampa, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė milžiniškas karines pajėgas ir buvo imta nerimauti dėl galimos invazijos. Kremlius mainais į įtampos deeskalaciją pareikalavo, kad NATO į savo gretas nepriimtų Ukrainos ir išvestų savo karius iš rytinių Europos šalių.
Rusija neigia pulsianti Ukrainą, bet mainais į deeskalaciją reikalauja, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO. Tuo metu JAV mano, kad puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti bet kada.
Slaptieji agentai
Kijevas, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė paskelbė, kad Rusija rengia sąmokslą, kurio tikslas – pakeisti dabartinę Ukrainos valdžią prorusiškais politikais. Paaiškėjus tokiai informacijai Ukraina žada priešintis prorusiškiems asmenims ir organizacijoms, norintiems destabilizuoti šalį, informuoja AFP.
„Mūsų valstybė tęs politiką, kuria siekiama išardyti bet kokias oligarchines ar politines struktūras, bandančias destabilizuoti Ukrainą ar padėti okupantams“, – sako prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mykhailo Podoliakas.
„Mūsų sąjungininkų vyriausybės neseniai ėmė daiktus vadinti jų tikraisiais vardais ir atskleidė tam tikrus Rusijos „draugus“. Britų informacija akivaizdžiai atitinką šią loginę grandinę“, – sakė prezidento patarėjas.
Anot M. Podoliako, jau kurį laiką pagrindinė Rusijos strategija Ukrainoje buvo tam tikrų asmenų iš oligarchų ar politikų rato parinkimas siekiant jų rankomis įgyvendinti Rusijos tikslus.
Jungtinė Karalystė paskelbė, kad Rusija siekia pakeisti valdžią Ukrainoje ir nori, kad į ją ateitų buvęs parlamentaras Jevgenijus Murajevas, buvęs premjeras Mykola Azarovas, buvę vicepremjerai Serhijus Arbuzovas ir Andrijus Kliujevas bei buvęs Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotojas Volodymyras Sivkovičius.
J. Murajevas sekmadienį feisbuke rašė, kad Ukrainai reikia naujų politinių lyderių.
JAV teigia, kad tokie Rusijos planai kelia didelį nerimą. Tuo metu Kremlius vadina tai „dezinformacija“ ir paragino Jungtinę Karalystę „nustoti skleidus nesąmones“.
Rusijos šnipas
Kijevas, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė (JK) paskelbė, kad Rusija siekia pakeisti Ukrainos valdžią, o nauju vadovu numatytas buvęs parlamentaras Jevgenijus Murajevas.
Sekmadienį jis pareiškė, kad Ukrainai reikia naujų lyderių, informuoja AFP.
„Ukrainos žmonėms reikia teisės viršenybės, taikos, geros ir pragmatiškos ekonominės bei socialinės politikos ir naujų politinių lyderių“, – rašė J. Murajevas feisbuke.
Anot JK užsienio reikalų ministerijos, tai vienas iš kelių asmenų, kuriuos Kremlius norėtų matyti vadovaujant Ukrainai. JK paskelbė turinti duomenų, kad keli buvę Ukrainos politikai palaikė ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis, o J. Murajevas svarstomas kaip galimas naujas Ukrainos vadovas.
„Provakarietiškų ir prorusiškų politikų laikai Ukrainoje baigėsi negrįžtamai. (…) Ukrainai reikalingi nauji politikai, kurių politika remsis vien nacionaliniais Ukrainos ir ukrainiečių interesais. (…) Visus, kam svarbus Ukrainos likimas, raginu nustoti skirstyti mus į kategorijas – į prorusiškus ir provakarietiškus. Nustokite mus kiršinti ir mes patys pasieksime taiką savo šalyje“, – teigiama J. Murajevo žinutėje feisbuke.
Rusiškas žvilgsnis
Jis prarado vietą Ukrainos parlamente po to, kai partija „Opozicinis blokas“ neperkopė 5 proc. balsų barjero 2019 m. rinkimuose. Jis laikomas TV kanalo „Naš“ savininku, kuris kaltinamas prorusiškos propagandos skleidimu.
JAV teigia, kad Rusijos sąmokslas pakeisti Ukrainos valdžią kelia didelį nerimą. Tuo metu Kremlius apkaltino Jungtinę Karalyste „dezinformacija“ ir paragino „nustoti skleidus nesąmones“.
Įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono paaštrėjo po to, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė 100 000 karių. JAV ir Europa mano, kad Rusija rengiasi invazijai į Ukrainą.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
Ženeva, sausio 21 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pareiškė paprašęs Rusijos įrodyti savo ketinimus atitraukiant karius, dislokuotus prie Ukrainos sienų.
„Girdėjome Rusijos pareigūnus sakant, kad jie neketina įsiveržti į Ukrainą. Tiesą sakant, ponas Lavrovas man tai šiandien pakartojo“, – po derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Ženevoje žurnalistams sakė A. Blinkenas.
„Jei Rusija nori pradėti įtikinėti pasaulį, kad ji neturi agresyvių ketinimų Ukrainos atžvilgiu, būtų labai geras būdas tai padaryti deeskaluojant ir atitraukiant, t. y. pašalinant tas pajėgas nuo Ukrainos sienos“, – sakė jis.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
Berlynas, sausio 20 d. (ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas pareiškė, kad bet koks rusų pajėgų įžengimas į Ukrainą reikštų agresiją, praneša agentūra „Reuters“.
Toks incidentas išprovokuotų „greitą, rimtą ir bendrą“ Vakarų sąjungininkių atsaką, pareiškė A. Blinkenas ketvirtadienį Berlyne po susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock. Taip jis patikslino JAV prezidento Joe Bideno žodžius, kad po mažesnės agresijos Vakarų reakcija gali būti švelnesnė.
A. Blinkenas ir A. Baerbock patvirtino savo perspėjimą Rusijos vyriausybei. „Esame vieningos nuomonės: vienintelis kelias iš krizės yra politinis kelias, ir šis kelias veda tik per dialogą, – bendroje su A. Blinkenu spaudos konferencijoje sakė Vokietijos diplomatijos vadovė. – Deja, Rusijos elgesys rodo ką kita“.
Ji ir A. Blinkeno vardu pareikalavo, kad Rusija „skubiai imtųsi deeskalacijos žingsnių“. Bet kokia tolesnė agresija esą sulauktų „rimtų padarinių“.
A. Blinkenas pabrėžė, kad kokį kelią Rusija bepasirinktų, JAV ir jų sąjungininkės bus vieningos.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad artimiausiu metu galima tikėtis Rusijos agresyvių karinių veiksmų prieš Ukrainą. Anot ministro, tęsiantis įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl Ukrainos, Maskva padarys viską, kad derybos būtų priimtos jų naudai.
„Rusija maksimaliai spaus, panaudos visus būdus, ir aš manau, kad artimiausiu metu pastiprinti derybas ji aktyvuos ir karinius elementus prieš Ukrainą, kad derybos susiklostytų palankesniu būdu“, – ketvirtadienį LRT laidoje „Svarbus pokalbis“ kalbėjo ministras, kartu pridurdamas, kad tokią praktiką Rusija gali panaudoti, tikėdamasi pastiprinti savo diplomatinę poziciją.
„Tokia yra agresorių praktika, čia nėra naujiena istorijoje. Kai pritrūksta politinių argumentų ir akivaizdžiai veiksmai visoms valstybėms rodo, kad agresorius siekia visai kitų tikslų, kurių nedeklaruoja, tai paprastai būtent agresorius ir naudoja savo karines pajėgas, norėdamas pastiprinti savo diplomatines pozicijas. Aš manau, kad artimiausiu metu, deja, galime tą ir išvysti“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Visgi, A. Anušausko teigimu, bandymas kilusias įtampas tarp Rusijos ir Ukrainos spręsti diplomatiniu keliu tik dar labiau gali paskatinti Rusijos agresyvų elgesį.
„Aš manau, kad diplomatija visada veiksni, tik klausimas yra paprastas ir jį galėjo kelti valstybės ir prieš 80 metų, kelia ir dabar. Ar nuolaidos agresoriui sustabdys agresiją? (…) Jei bus padarytos per didelės nuolaidos kitų valstybių saugumo sąskaita, tai, deja, tik aktyvuos agresorių”, – teigė A. Anušauskas.
Olafas Scholzas (kairėje). EPA – ELTA foto
Madridas, sausio 17 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar kartą įspėjo Rusiją dėl agresijos prieš Ukrainą, praneša agentūra „Reuters“.
Negalime nekreipti dėmesio į dalinių judėjimą, kuris kelia grėsmę Ukrainos suverenumui, sakė jis pirmadienį Madride po susitikimo su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu.
Situacija esą yra rimta. Jei Rusija imsis veiksmų prieš kaimyninę šalį, už tai sumokės „didelę kainą“, pabrėžė O. Scholzas. Tai, anot jo, turės politinių ir ekonominių padarinių. Vakarų sąjungininkės dėl to sutaria. Tačiau visų dabartinių pastangų tikslas esą yra išvengti eskalacijos.
Kancleris netiesiogiai atmetė reikalavimus, kad Vokietija tiektų ginklus Ukrainai. Dabartinė vyriausybė šiuo klausimu tęsia buvusios vyriausybės politiką, teigė jis, atsakydamas į atitinkamą klausimą.
Prieš tai jau Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock per vizitą Kijeve restrikcinę Vokietijos ginklų eksporto politiką aiškino Vokietijos istorija.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, sausio 9 d. (AFP-ELTA). Rusija sekmadienį pareiškė atmetanti bet kokią galimybę nusileisti Jungtinėms Valstijoms derybose dėl Ukrainos.
„Nesutiksime nusileisti. Tokia galimybė visiškai atmetama“, – Rusijos naujienų agentūroms pareiškė šalies užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ir pridūrė, kad tai neatitiktų Maskvos „saugumo interesų“.
Jis taip pat nurodė, kad Rusija nusivylusi per pastarąsias kelias dienas iš Vašingtono ir Briuselio gautais signalais, tačiau mano, jog JAV ir NATO derybų metu elgsis „santūriai, kad iš tikrųjų suvoktų, ko mums reikia“.
Sekmadienį S. Riabkovas pradeda dalyvavimą derybose su JAV dėl situacijos Ukrainos pasienyje. Ten praėjusiais metais buvo sutelkta dešimtys tūkstančių Rusijos karių ir pradėta skambinti varpais dėl galimo Maskvos įsiveržimo. Vakarai paragino Rusiją patraukti savo dalinius, tačiau Maskva savo ruožtu pareikalavo įpareigojančių JAV ir NATO saugumo garantijų.
Nors Vašingtonas sutiko derėtis, šios šalies valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas atmetė kai kuriuos Maskvos reikalavimus kaip „faktų neigimą“ ir pabrėžė, kad derybos neduos vaisių, kol Rusija „prie Ukrainos galvos laikys ginklą“.
„Esame pasirengę ryžtingai reaguoti į tolesnę Rusijos agresiją. Tačiau vis dar įmanomas diplomatinis sprendimas ir būtų pageidautina, kad Rusija jį pasirinktų“, – penktadienį pareiškė A. Blinkenas.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, sausio 7 d. (AFP-ELTA). Po NATO užsienio reikalų ministrų krizinio posėdžio Aljanso generalinis sekretorius įspėjo dėl „realios“ rizikos, kad Rusija vėl gali surengti invaziją į Ukrainą.
„Konflikto rizika yra reali“, – penktadienį po vaizdo konferencijos su ministrais sakė Jensas Stoltenbergas. Agresyvūs Rusijos veiksmai rimtai kenkia saugumo tvarkai Europoje, pridūrė jis.
NATO dalyvaus „atvirame ir principiniame dialoge“ su Rusija, tačiau „turime būti pasiruošę, kad diplomatija gali žlugti“, – pabrėžė J. Stoltenbergas. Kartu jis patikino, kad JAV nepriims sprendimų dėl Europos saugumo, Europai nesėdint prie derybų stalo.
Vaizdo konferencijos tikslas, vieno Europos diplomato duomenimis, buvo rasti bendrą poziciją dėl elgesio su Rusija Ukrainos konflikte.
„Susitikimo tikslas yra dvejopas: likti vieningiems ir užtikrinti, kad europiečiai bus įtraukti į diskusijas dėl saugumo Europos erdvėje“, – sakė jis prieš susitikimą.
Rusų pajėgų telkimas prie Ukrainos sienos jau kelias savaites kursto būgštavimus dėl Rusijos invazijos į kaimyninę šalį. J. Stoltenbergo duomenimis, Rusija šiuo metu tęsia karinių pajėgų stiprinimą prie Ukrainos. Maskva neigia bet kokius puolimo planus ir reikalauja iš JAV bei NATO susitarimo, kad Aljansas nesiplės į rytus.
Pirmadienį Ženevoje krizę aptars JAV ir Rusijos atstovai. Trečiadienį numatyti pokalbiai tarp Rusijos ir NATO, o ketvirtadienį – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimas su Ukraina ir Gruzija. ES gynybos ir užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Breste Vakarų Prancūzijoje. Šiame susitikime planuoja dalyvauti ir NATO vadovas.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. EPA – ELTA foto
Kijevas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, trečiadienį atvykęs į Ukrainą, pažadėjo visapusišką bloko paramą šaliai, baiminantis Maskvos planų surengti puolimą ir artėjant JAV bei Rusijos deryboms dėl šios krizės.
Vizitas vyksta Vakarams bandant atgrasyti Maskvą nuo puolimo prieš kadaise draugišką kaimyninę valstybę, kuri nuo 2014 metų kovoja su prokremliškais separatistais dviejuose rytiniuose regionuose, besiribojančiuose su Rusija.
„Esame čia pirmiausia tam, kad patvirtintume visapusišką Europos Sąjungos paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakė J. Borrellis bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.
„Bet kokia karinė agresija prieš Ukrainą turės nemalonių pasekmių ir didelių išlaidų, – sakė jis Stanyca Luhanska kaime Luhansko regione. – Ir mes su JAV, NATO ir kitais panašiai mąstančiais partneriais deriname veiksmus, siekdami deeskalacijos“.
D. Kuleba sakė, kad Ukraina ir ES turi bendrą tikslą – „diplomatinėmis priemonėmis deeskaluoti situaciją, kad Maskva sumažintų įtampą ir atsisakytų savo agresyvių ketinimų“.
J. Borrellio vizitas – pirmasis ES užsienio politikos vadovo vizitas Rytų Ukrainoje nuo tada, kai prieš beveik aštuonerius metus prasidėjo karas.
J. Borrellis sakė, kad dabar tam tinkamas laikas, nes „geopolitinis kraštovaizdis keičiasi labai greitai, o konfliktas prie Ukrainos sienų linkęs tik gilėti“.
Vašingtonas ir jo sąjungininkai kaltina Rusiją planuojant invaziją, kadangi ši prie Ukrainos sienos sutelkė apie 100 tūkst. karių.
Aukšto rango JAV ir Rusijos pareigūnai ketina sekmadienį atvykti į dviejų dienų derybas Ženevoje dėl krizės, Kremliui pateikus daugybę reikalavimų Vašingtonui.
Briuselis baiminasi, kad bus nustumtas į šalį, JAV ir Rusijai ėmus diskutuoti apie galios pusiausvyrą Europoje.
„Europoje nebus saugumo, jei Ukraina nebus saugi. Ir aišku, kad bet kokia diskusija dėl Europos saugumo turi apimti ES ir Ukrainą”, – trečiadienį tvirtino J. Borrellis.
JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) dar sykį išdavė Ukrainą. Išdavė Kijevą visais jam gyvybiškai svarbiais klausimais. Akivaizdžiau nebūna: JAV prezidentas klusniai vykdo visus Vladimiro Putino pageidavimus. Taip sakau ne aš, Antanas Rašimas. Taip rašo savo asmeninėje Live Journal paskyroje Андрей Илларионов / LiveJournal (2021.12.31) Ekonominės analizės instituto prezidentas Andrėjus Ilarionovas (JAV).
Kokie A.Ilarionovo argumentai, neva patvirtinantys tezę, kad JAV prezidentas Dž. Baidenas šoka agal Kremliaus dūdelę? Beje, pasak A.Ilarionovo, nei naujiena, nei paslaptis, kad Dž.Baidenas ir anksčiau, ir dabar atiduoda Ukrainą į Kremliaus geležinį glėbį.
A.Ilarionovas pastebi, kad blogai jau vien tai, jog Dž. Baidenas vėl mielai sutiko pasišnekėti su V. Putinu, vos tik šis pareiškė tokį norą. A. Ilarionovas įsitikinęs, kad Ukraina bus išduota ir sausio 9-10 dienomis Ženevoje, ir sausio 12-ąją Briuselyje, ir sausio 13-ąją Vienoje. Tai buvo aišku jau tada, kai slaptoms deryboms į Maskvą praėjusių metų lapkričio 2 dieną buvo atvykęs CŽV vadovas Viljamas Biornsas (Williamas Burnsas). Prieš tai ilgokai Maskvoje dirbęs JAV ambasadoriumi V.Biornsas su Kremliaus vadais aptarė JAV garantijas, kaip amerikiečiai legimitizuos ne tik jau Rusijos užgrobtas teritorijas Gruzijoje ir Ukainoje, bet leis V.Putinui reikšti naujas teritorines pretenzijas Vakarams.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
O tai, kad V. Putinas labai skubėjo, prašydamas dar vieno pokalbio su Dž. Bidenu Naujųjų metų išvakarėse, byloja, kad V. Putinas nusprendė iš Dž. Baideno išpešti dar kažin kokių nuolaidų, kol neprasidėjo jų susitikimai Europos sostinėse sausio 9 – 13 dienomis.
Iškalbinga ir tai, kad Dž. Bidenas atsisakė, prieš pasišnekėdamas su V. Putinu, išklausyti Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio pastabų. Vietoj Dž. Baideno su V. Zelenskiu šnekėjosi JAV valstybės sekretorius Antonis Blinkenas (Antony Blinken). Bet apie A. Blinkeno ir V. Zelenskio pokalbio detales nėra informacijos oficialiuose JAV informaciniuose šaltiniuose. Tėra asmeninis V. Zelenskio pareiškimas socialiniuose tinkluose, esą išties „kalbėtasi su Blinkenu ir ir sutarta tęsti konsultacijas, kaip bus siekiama taikos; mane užtikrino, kad sulauksime paramos, prasidėjus Rusijos agresijai“).
Žodžiu, oficialusis Vašingtonas išduoda Ukrainą visais klausimais. A.Iliarionovas išvardina juos: jau prabėgo 12 mėnesių, kai JAV neatsiunčia į Ukrainą savo ambasadoriaus; JAV mėtosi dėl sankcijų dujotiekiui „Nord Stream 2“; JAV pareiškė, kad Ukaina nebus priimta į NATO; Vašingtonas nubraukė Ukrainai 200 milijonų JAV dolerių paramą po Dž. Baideno pokalbio su V. Putinu 2021 metų gruodžio 7 dieną; Rusijai vis dar netaikomos pačios griežčiausios sankcijos, galinčios ją atbaidyti nuo karinės invazijos; Kijevas prievartaujamas laikytis vadinamųjų Minsko susitarimų taip, kaip juos supranta Kremlius; Ukraina verčiama Rytų Ukrainoje įsitvirtinusiems prorusiškiems separatistams suteikti plačią politinę ir ekonominę autonomiją sprendžiant visus svarbiausius Ukrainos klausimus.
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Bet V.Putinui net šito maža. Jis iš Dž. Baideno gruodžio 30-ąją sulaukia dar trijų dovanų. Dž. Bidenas dievagojasi niekad su Kremliumi nesišnekėti apie Ukrainą be Ukrainos prezidento, tačiau šį viešą savo pažadą sulaužo net šešetą kartų. JAV yra pareiškusi, kad derybos su V. Putinu neįmanomos, kol šis neatitrauks savo karinės armados nuo sienos su Ukraina. Bet šis pažadas sulaužytas. Rusija kariuomenės neatitraukė, o Vašingtonas vis tiek derasi su V. Putinu. V. Putinas net privertė Dž. Baideną pažadėti, kad Amerika neduos Ukrainai jokios rimtos ginkluotės. Šiuo gėdingu Vašingtono pažadu viešai džiaugėsi Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.
Pasak A. Ilarionovo, labai baisu, kad išduodama Ukraina. Bet baisiausia tai, kad Vašingtonas linkęs išduoti ir kitas savo sąjugininkes Rytų Europoje.
Kodėl pacitavau šį į Vakarus pasitraukusio buvusio V. Putino patarėjo A. Ilarionovo komentarą? Juk galbūt A. Ilarionovas blefuoja, klaidina skaitytojus, pats nuoširdžiai klysta. Ir vis tik. Man būtų labai įdomu sužinoti, kaip šias pastabas vertina Lietuvos užsienio politikos formuotojai: Prezidentas Gitanas Nausėda, Užsienio reikalų ministars Gabrielius Landsbergis bei buvęs Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis. Nejaugi šiuose A. Ilarionovo žodžiuose nėra nė trupinėlio karčios tiesos?
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Sausio 3-iosios vakarą užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis telefonu kalbėjo su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir Bukarešto devintuko (B9) šalių užsienio reikalų ministrais.
JAV Valstybės sekretoriaus iniciatyva vykusiame pokalbyje su B9 sąjungininkėmis – Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija – buvo aptarta saugumo situacija NATO rytiniame flange ir Ukrainoje.
Pokalbio metu Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo vieningo atsako į Rusijos keliamas grėsmes svarbą.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
„Jokia šalis neturi veto teisės nepriklausomų valstybių ir jų suverenių pasirinkimų atžvilgiu. Rusija privalo vykdyti savo įsipareigojimus vadovaujantis tarptautine teise – gerbti valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei atsisakyti ultimatumų ir grasinimų ar jėgos panaudojimo”, – teigė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras akcentavo poreikį stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos priemones Rytiniame aljanso flange, kartu įvertinant ir gilėjančią Rusijos ir Baltarusijos karinę integraciją. Ministras pabrėžė būtinybę tęsti praktinę ir politinę paramą Ukrainai.
G. Landsbergis taip pat padėkojo JAV už solidarumą ir paramą Lietuvai susidurianti su Kinijos politiniu ir ekonominiu spaudimu.
