Tęsdamas pokalbius su ES Rytų partnerystės šalių vadovais, šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.
Valstybių vadovai aptarė Rytų partnerystės darbotvarkę ir sutarė, kad šiai ES politikos krypčiai reikalingas strateginis požiūris ir ambicinga darbotvarkė.
Lietuvos vadovas priminė, kad Lietuva išlieka ištikima Rytų partnerystės programos rėmėja.
Prezidentas išreiškė aktyvų palaikymą Ukrainos euroatlantinei integracijai ir vykstančiam reformų procesui, ypač prokuratūros ir teismų sistemos, bankų reguliavimo, žemės rinkos liberalizavimo srityse.
„Būtina užtikrinti Ukrainos institucijų nepriklausomumą ir įdiegti antikorupcines priemones. Tai ypač svarbu piliečiams, demokratijai, ekonomikos augimui, Europos bendrovėms svarstant reikšmingas investicijas Ukrainoje“, – pridūrė šalies vadovas.
Ukrainos vadovui Lietuvos Prezidentas akcentavo principinę Lietuvos poziciją dėl Astravo atominės elektrinės saugumo ir Lietuvos sprendimą nepirkti nesaugios elektros energijos iš trečiųjų šalių. Prezidentas kreipėsi į Ukrainą su prašymu dar kartą apsvarstyti elektros nepirkimo klausimą iš Astravo atominės elektrinės.
Lietuvos Prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl saugumo ir humanitarinės padėties Donbase bei Krymo regione. Primindamas Lietuvos poziciją dėl paramos Ukrainos teritoriniam vientisumui, Prezidentas akcentavo Rusijos atsakomybę šiame konflikte.
Lietuvos vadovas apgailestavo, kad dėl COVID-19 protrūkio teko atšaukti planuotą dvišalį vizitą į Ukrainą, Kijevą ir Zaporožę, planuotą šių metų kovo mėnesį, taip pat perkelti Ukrainos reformų konferencijos datą.
Prezidentas su Ukrainos vadovu aptarė koronaviruso plitimo dinamiką šalyse, jo užkardymo priemones ir perspektyvas atlaisvinti karantino suvaržymus. Pasidalyta mintimis apie viruso plitimo padarinius socialiniam ir ekonominiam šalių gyvenimui, valstybių paramos ekonomikoms planus bei Europos Komisijos skirtą pagalbos paketą trečiosioms šalims. Lietuvos Prezidentas informavo, kad Lietuva jau skyrė Ukrainai humanitarinę paramą medicininėmis priemonėmis.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Ukraina gedi žuvusiųjų per Černobylio katastrofą. EPA – ELTA nuotr.
Viena didžiausių praėjusio šimtmečio katastrofų – 1986 m. balandžio 26 d. įvykusi Černobylio atominės elektrinės (AE) avarija – SSRS vadovybės keletą dienų buvo laikoma griežtoje paslaptyje ir slepiama ne tik nuo sovietinės visuomenės, bet ir nuo pasaulio.
Kaip praneša Lietuvos ypatingasis archyvas, pirmoji oficiali trumpa informacija SSRS masinės informacijos priemonėse paskelbta tik 1986 m. balandžio 28 d., praėjus daugiau nei dviem paroms nuo avarijos.
Apie įvykusią avariją nebuvo informuoti net ir periferiniai KGB padaliniai. SSRS KGB pirmininkas Viktoras Čebrikovas sovietinių sąjunginių ir autonominių respublikų KGB pirmininkus, kraštų ir sričių KGB bei sovietų armijos karinių dalinių KGB ypatingųjų skyrių viršininkus apie avariją šifruota slapta telegrama informavo tik 1986 m. gegužės 1 d.
Lietuvos ypatingasis archyvas pristato SSRS KGB pirmininko telegramą, kurioje pateikta informacija apie katastrofos priežastis, jos padarinių tyrimą, Pripetės gyventojų evakuaciją bei pateikti nurodymai dėl informacijos plitimo kontrolės, gyventojų nuotaikų stebėjimo ir kitų veiksmų. Dokumente pažymėta, kad įvykio aplinkybes tiria vyriausybinė komisija, o Ukrainos SSR prokuratūra „pagal avarijos faktą“ iškėlė baudžiamąją bylą. Pranešama, kad užsienio masinės informacijos priemonės „išvystė propagandinę kampaniją, kuria siekiama diskredituoti SSRS atominę energetiką“, o užsienio šalių diplomatinių atstovybių bei informacinių naujienų agentūrų darbuotojai stengiasi rinkti duomenis apie Černobylio AE avariją.
Plačiausia SSRS KGB vadovybės šifruotos telegramos dalis – nurodymai, kaip stiprinti sovietų valdžios atžvilgiu neigiamai nusiteikusių asmenų operatyvinį stebėjimą, užkertant kelią galimiems jų bandymams gauti informaciją apie Černobylio AE avariją bei perduoti ją Vakarų šalių atstovams. Atidžiai vykdyti užsienio valstybių diplomatinių tarnybų ir kitų atstovybių darbuotojų, korespondentų, turistų, komersantų, stažuotojų ir kitų užsienio piliečių, įtariamų „žvalgybine ar kitokia ardomąja veikla“ elgesio ir veiksmų kontrolę. Neleisti jiems rinkti informacijos apie katastrofos padarinius bei jos naudoti „prieš SSRS interesus“.
Slapta šifruota telegrama, kaip pažymima Lietuvos ypatingojo archyvo pranešime, baigiasi nurodymu „ramiai vertinti situaciją, laiku informuoti apie ją partinius organus ir SSRS KGB vadovybę“.
Po balandžio 14-ąją sėkmingai atlikto generolo majoro Valerijaus Šaitanovo arešto Ukrainos slaptoji tarnyba SBU balandžio 16-ąją sulaikė dar vieną asmenį, įtariamą bendradarbiavus su Rusijos žvalgybomis. Ir generolas V.Šaitanovas, ir naujasis įtariamasis kaltinami palaikę ryšius su Rusijos Federaline saugumo tarnyba FSB pulkininko Igorio Jegorovo pagalba.
Svarbu pabrėžti, kad pas antrąjį įtariamąjį (jo pavardė kol kas neskelbiama) rastas įspūdingas ginklų arsenalas – nuo granatsvaidžių ir pistoletų su duslintuvais iki kovinių granatų.
Slaptai.lt primena savo skaitytojams, kad V. Šaitanovas, Ukrainos slaptųjų tarnybų generolas, turėjęs labai daug svarbios informacijos apie Ukrainos pasipriešinimą Rusijos agresijai, sučiuptas balandžio 14-ąją. Kardomoji priemonė suėmimas jam pritaikyta iki šių metų birželio 14 dienos.
Ukrainos vyriausybės pajėgos ir prorusiški separatistai pradėjo pirmąjį šiais metais apsikeitimą belaisviais, ketvirtadienį paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarija, praneša agentūra „Reuters“.
Tai pirmasis abiejų pusių apsikeitimas belaisviais šiais metais, bet jau trečiasis nuo Volodymyro Zelenskio prezidentavimo pradžios. V. Zelenskis Ukrainos prezidentu išrinktas pernai, žadėdamas išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje.
Kanceliarijos pareiškime nurodoma, kad Ukraina susigrąžins 19 savo piliečių, tačiau nepateikiama, kiek belaisvių grąžins Ukraina.
„Dabartinis apsikeitimas rodo prezidento strategijos veiksmingumą ir kad laikomasi susitarimų, pasiektų per Normandijos ketverto susitikimą 2019 m. gruodį“, – nurodė kanceliarija.
Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos, taip pat vykdomos derybos dėl pačioje Rusijoje ir aneksuotame Kryme laikomų ukrainiečių paleidimo. Rusija Ukrainos Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metais.
Konfliktas Rytų Ukrainoje kilo taip pat 2014 metais ir pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių, didelę dalį Ukrainos teritorijos de facto kontroliuoja separatistai.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU skelbia savo gretose demaskavusi rusų šnipą. Generolas majoras suimtas antradienį, Kijeve pranešė SBU.
Manoma, kad 56-erių įtariamasis daug metų perdavinėjo Maskvai informaciją, be kita ko, apie slaptas operacijas prieš Rusijos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje. Be to, jis verbavo kitus asmenis tapti agentais ir planavo teroristinius išpuolius Ukrainoje. Šiems asmenims buvo žadama Rusijos pilietybė ir pinigai. Įtariamojo susitikimai su kontaktiniu asmeniu Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje (FSB), be kita ko, vyko Vokietijoje, Prancūzijoje ir Kroatijoje.
Įtariamasis taip pat Rusijos pavedimu mėgino nužudyti čečėną Adamą Osmajevą. Šis 2012-aisiais buvo suimtas Odesoje Pietų Ukrainoje dėl tariamų planų pasikėsinti į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Ukraina teigia, kad Černobylio zonoje užsiliepsnoję miškų gaisrai suvaldyti. EPA-ELTA nuotr.
Ukraina skelbia, kad Černobylio zonoje užsiliepsnoję miškų gaisrai, kėlę grėsmę apleistai Černobylio atominei elektrinei, suvaldyti, praneša transliuotojas BBC.
Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos teigimu, kai kuriose vietose dar rusena miško paklotė, tačiau atvirų liepsnų jau neliko ir gaisras didžiąja dalimi suvaldytas. Tarnyba pridūrė, „kad į pagalbą jiems atėjo liūtys, bet prireiks dar kelių dienų užgesinti teberusenančias sritis“.
„Foninė spinduliuotė zonoje neviršija normos ribų ir nedidėja“, – teigė nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovas Mykola Čečotkinas.
Dar pirmadienį Rusijos „Greenpeace“ įspėjo, kad liepsnos yra vos už kilometro nuo atominės elektrinės, kurioje 1986 metais įvyko branduolinė avarija. Tais metais elektrinėje sprogo ketvirtasis rekatorius, buvo užteršta didelė dalis Europos. Žmonėms iki pat šios dienos neleidžiama gyventi 30 km spinduliu aplink Černobylio atominę elektrinę.
Nors gaisrai šioje zonoje gana dažni, „Greenpeace“ teigė, kad tai didžiausias gaisras per dešimtmečius.
Policija sulaikė 27 metų amžiaus vyrą ir apkaltino jį gaisro sukėlimu. Gaisras įsiplieskė balandžio 4 d., kai sulaikytas vyras degino sausą žolę netoli draudžiamos Černobylio zonos, o dėl stiprių vėjų liepsnos greitai išplito.
Daugiau kaip savaitę liepsnojančio gaisro gesinti buvo pasiųsta šimtai ugniagesių, lėktuvai ir sraigtasparniai.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Antanas Bubnelis informavo, kad šalies vadovas atidėjo suplanuotą vizitą į Ukrainą.
Taip pat, sakė A. Bubnelis, Prezidentūroje imamasi papildomų saugumo priemonių – įvertintos galimybės darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, taip pat atsižvelgiama į rekomendacijas dėl renginių.
„Reaguodamas į situaciją, prezidentas nusprendė atidėti planuotą kelionę į Ukrainą kovo 18-20 dienomis“, – ketvirtadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sake A. Bubnelis.
Jo teigimu, yra imamasi ir papildomų priemonių.
„Prezidentūroje jau kurį laiką yra taikomos papildomos saugumo priemonės, kurios susijusios su patalpomis, taip pat buvo įvertintos galimybės Prezidentūros darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu ir tam yra pasiruošta. Taip pat yra ribojamos darbuotojų kelionės“, – tęsė A. Bubnelis.
Jo teigimu, sulaukus Vyriausybės sprendimo dėl renginių uždraudimo ir įstaigų veiklos organizavimo, Prezidentūra vadovausis nurodymais bei rekomendacijomis.
„Vadovaujantis tomis rekomendacijomis, bus atsižvelgta ir peržiūrėti renginiai, kurie vyks Prezidentūroje, ir jie bus koreguojami arba atidedami“, – pridūrė G. Nausėdos patarėjas.
Slaptai.lt ne sykį rašė, kad Armėnija šiuo metu rimtai susipykusi su trimis valstybėmis – Turkija, Azerbaidžanu ir Gruzija (Sakartvelas). Viena iš priežasčių, kodėl įtemti santykiai, – tai teritorinės pretenzijos. Tiek ankstesnės, tiek dabartinės Armėnijos valdžios reiškia teritorines pretenzijas Turkijai (sakykim, Araratas), Azerbaidžanui (Kalnų Karabachas) ir Sakartvelui (pavyzdžiui, reikalauja atiduoti neva armėnišką Batumį).
Tačiau armėnų separatistai, regis, neturi saiko jausmo. Pasirodo, oficialusis Jerevanas užsienyje gyvenančių tautiečių rankomis pretenduoja dar į trijų nepriklausomų šalių teritorijas. Tai – Moldova, Ukraina ir Rumunija.
Kad ši informacija nėra laužta iš piršto, byloja šiais metais Tbilisyje dienos šviesą išvydęs prof. dr. Namiko Alijevo mokslinis – analitinis veikalas „Padniestrės konfliktas“.
Pagrindinis autoriaus dėmesys sukoncentruotas į politinį – karinį konfliktą, kilusį tarp Moldovos ir Rusijos dėl Padniestrės. Knygos autorius tvirtina, kad 1989-1992 metais tarp centrinės Moldovos valdžios ir Padniestrės regiono atstovų kilę nesusipratimai tebuvo „vidinio pobūdžio“. Tačiau 1992-aisiais metais į konfliktą įsivėlė 14-oji Rusijos armija, ir nuo tada šis konfliktas laikomas tarptautiniu. Mat į Moldovos vidaus reikalus ciniškai įsivėlė svetimos valstybės – Rusijos – ginkluotosios pajėgos.
„Padniestrės konflikte“ šie įvykiai analizuojami itin preciziškai: visos priežastys, teisiniai aspektai, galimybė išvengti kraujo praliejimo… Taip pat pateikiama išsami įvykių kronika.
Tad šis mokslinis veikalas pravers visiems, kurie domisi teritoriniais konfliktas, kilusiais tiek buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, tiek ir kituose pasaulio regionuose.
Beje, šiame veikale pasakojama ir apie specifinį Budžako regioną, kuris apima Ukrainos, Rumunijos ir Moldovos teritorijas. Moldova dalinama į kelis akivaizdžiai skirtingus regionus – Šiaurė, Centras, Padniestrė ir Budžakas. Kiekvienas iš šių regionų – ypatingas (sava istorija, kultūra, nacionaline gyventojų sudėtimi bei užsienio šalių dėmesiu).
Prof. dr. Namikas Alijevas, knygų „Tarptautinė teisė ir Kalnų Karabachas” bei „Padniestrės konfliktas” autorius
Svarbu pabrėžti, jog armėnai ten niekad nesudarė tautinės mažumos. Jų nepavadinsi net etnine mažuma. Bet Budžake gyvenančių armėnų tautybės žmonių apetitai – labai dideli. Jie ten nori būti patys svarbiausi, turėti daugiausiai privilegijų. Vien dėl to, jog kadaise atsikėlė į Budžaką gyventi.
Dar svarbu pabrėžti, jog mokslinio veikalo „Padniestrės konfliktas“ autorius – solidus politikas, mokslininkas, tyrinėtojas. Namikas Alijevas yra Azerbaidžano diplomatas, kadaise rezidavęs Moldovoje ir Gruzijoje. Jo sąskaitoje – 20 mokslinių monografijų bei šimtas mokslinių straipsnių. N.Alijevas taip pat yra tikrasis Maskvos, Insburgo, Tbilisio, Niujorko, Sankt Peterburgo Mokslo Akademijų narys, trijų užsienio universitetų garbės daktaras.
Be kita ko, jo ankstesnysis mokslinis veikalas „Tarptautinė teisė ir Kalnų Karabacho konfliktas“ išverstas į lietuvių kalbą. 2013-aisiais metais ši knyga buvo pristatytas Vilniaus Universitete. Lietuviškoje spaudoje buvo paskelbta ir prof. dr. N.Alijevo straipsnių Kalnų Karabacho tema.
Paminklas Vladimirui Leninui, anksčiau demontuotas Ukrainos Černigovo srities Snovsko mieste, buvo parduotas aukcione už 15,2 tūkst. dolerių. Tai ketvirtadienį pranešė miesto tarybos atstovai.
„Vasario 26 d. antruoju mėginimu aukcione per viešųjų pirkimų sistemą „Prozorro“ buvo parduotas paminklas V. Leninui, esantis Snovsko miesto tarybos balanse“, – sakoma pranešime.
Už paminklą gautos lėšos bus panaudotos miesto teritorijai tvarkyti. Šiuo klausimu bus tariamasi su Snovsko gyventojais.
2014 metais Ukrainoje buvo priimtas dekomunizacijos įstatymas. Jį vykdant jau pakeisti daugiau kaip 900 gyvenviečių, maždaug 50 tūkst. gatvių, aikščių ir kitų objektų pavadinimai. Be to, demontuoti daugiau kaip 2 tūkst. paminklų sovietiniams veikėjams, tarp jų – 1,3 tūkst. paminklų Leninui.
Beveik trys ketvirtadaliai – 74 proc. – Ukrainos gyventojų nepritaria praėjusią savaitę šalies regionuose vykusiems protestams prieš žmonių, evakuotų iš Kinijos, įkurdinimą. Tai rodo pirmadienį paskelbti apklausos, kurią surengė sociologijos grupė „Reitingas“, rezultatai.
Tyrimo duomenimis, tokioms protesto akcijoms pritaria apie 15 proc. ukrainiečių, o 11 proc. neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu. Kaip parodė apklausa, kuo aukštesnis apklaustųjų išsilavinimo lygis ir kuo didesnės jų pajamos, tuo kritiškiau jie vertina protestus prieš iš Kinijos grįžusių žmonių apgyvendinimą šalyje.
Daugiausia žmonių, nepritariančių šioms protesto akcijoms, gyvena šalies pietuose (80 proc.).
Apklausa buvo surengta vasario 22-23 dienomis, joje dalyvavo 1200 vyresnių kaip 18 metų amžiaus Ukrainos gyventojų. Galima paklaida neviršija 2,8 proc.
Vasario 20 d. Ukrainos valdžia lėktuvu evakavo iš Kinijos Uhano miesto, kur prasidėjo koronaviruso protrūkis, 73 žmones – 45 Ukrainos piliečius ir 28 užsieniečius. Iš oro uosto žmonės autobusais buvo vežami dviejų savaičių karantinui į Ukrainos nacionalinės gvardijos sanatoriją Poltavos srities Naujųjų Sanžarų gyvenvietėje.
Žinia apie žmonių, evakuotų iš Kinijos, įkurdinimą miestelyje sukėlė vietos gyventojų protestus. Jie mėgino užblokuoti kelią ir nepraleisti kolonos į sanatorijos teritoriją, apmėtė akmenimis autobusus ir juos lydėjusius policininkų automobilius. Devyni pareigūnai buvo sužeisti. Dėl masinių riaušių Poltavos srities policija iškėlė penkias baudžiamąsias bylas.
Dabar padėtis Naujuosiuose Sanžaruose rami, čia budi 320 Ukrainos nacionalinės gvardijos kariškių, 70 policininkų ir 16 valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojų. Kol kas nė vienam iš evakuotųjų nenustatytas koronavirusas.
Ukrainos sveikatos ministrė teigė dvi savaites praleisianti kartu su atskirtais dėl koronaviruso į Ukrainą pargabentais piliečiais, ketvirtadienį protestuotojams susirėmus su policija ir apmėčius evakuotuosius akmenimis.
Iš Kinijos atgabenus 45 Ukrainos piliečius ir dar 37 užsieniečius, daugiausiai iš Lotynų Amerikos, centriniame Poltavos regione buvo surengtas protestas – gyventojai blokavo kelius ir į autobusus su evakuotais asmenimis mėtė akmenis.
„Ateinančias 14 dienų praleisiu kartu su jais, tose pačiose patalpose, tomis pačiomis sąlygomis“, – ketvirtadienio vakarą į Naujųjų Šanžarų gyventojus kreipėsi sveikatos ministrė Zoriana Skaletska.
Ministrė teigė, kad gyventojų panika ir agresija ją smarkiai sukrėtė. „Šie žmonės yra mūsų tėvynainiai. Gyvename vienoje valstybėje, turime pasirūpinti jų sveikata ir saugumu“, – rašė ji feisbuko paskyroje.
Įtampą mažinti mėgino ir Ukrainos pareigūnai bei prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau vietiniai gyventojai teigė bijantys, kad virusas išplis.
Ketvirtadienį į įvykio vietą atvyko vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, o vėlų vakarą pakeliui buvo ir Ukrainos premjeras Oleksijus Hončarukas.
V. Zelenskis tautiečius ragino parodyti šiek tiek solidarumo ir prisiminti, kad „visi esame žmonės“.
Valdžia mieste sustiprino saugumo pajėgas, dislokavo šimtus ginkluotų policininkų.
Naujųjų Šanžarų gyventojai ketvirtadienį blokavo kelius ir susirėmė su riaušių policija, kuri buvo priversta išvaikyti protestuotojus, kad evakuotieji žmonės galėtų pasiekti ligoninę.
Ukraina nėra patvirtinusi nė vieno užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejo.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė sako, kad antradienį paaštrėjusi situacija Rytų Ukrainoje, Donbase, kai prorusiški separatistai užpuolė Ukrainos pozicijas, parodo, jog Rusija ciniškai primena apie prieš šešerius metus įvykdytą Krymo aneksiją.
A. Skaisgirytė taip pat pažymi, kad Lietuva ES turi bendraminčių, raginančių palikti įvestas sankcijas Kremliui.
„Kalbant apie Donbasą, Normandijos ketvertukas rinkosi ne taip seniai ir dar sykį buvo pakartota – Minsko susitarimai tebegalioja, juos reikia vykdyti. Rusija turi atitraukti savo pajėgas. Deja, vietoje to, matome dar vieną jėgos proveržį. Iš tikrųjų labai ciniškas būdas paminėti šešerius metus nuo Krymo aneksijos pradžios“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.
Jos teigimu, ES yra daugiau šalių, siekiančių, kad situacija Ukrainoje nebūtų pamiršta, o įvestos sankcijos Rusijai paliktų galioti.
„Turime bendraminčių, ir mūsų bendraminčiai pirmiausia yra Baltijos šalys, Lenkija, Skandinavija. Kitaip sakant, regioninės šalys, kurios supranta, kas darosi Ukrainoje, ir bendromis pastangomis siekia europiniu mastu kalbėtis apie tai, kad Ukrainos reikalas nebūtų pamirštas.
Po tiek laiko gali kilti iniciatyvų, kad gal jau Rusija buvo pakankamai nubausta, gal jau reikia atšaukti sankcijas. Ne. Sankcijos buvo įvestos dėl to, ką Rusija darė Ukrainoje, ir kol nepajudėjo Ukrainos reikalas, tol nemanome, kad sankcijos gali būti atšauktos“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Europos lyderiai įvedė sankcijas, ir jos kol kas yra išlaikomos. ES nėra ta institucija, kuri kalbėtų apie kažkokias karines poveikio priemones. Turime tik politines ir jos yra naudojamos“, – pridūrė ji.
Rusijos remiami separatistai antradienį užpuolė Ukrainos pozicijas Donbase, atakavo Ukrainos karius ir bandė peržengti demarkacinę liniją, primena ELTA. Vienas Ukrainos kareivis žuvo, dar keturi – sužeisti. Skubos tvarka sušauktame posėdyje susidariusią situaciją svarstė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kuri pasmerkė Rusijos agresinius veiksmus.
Rytų Ukrainoje antradienį nuo priešo ugnies žuvo vienas ukrainiečių karys ir dar keturi buvo sužeisti, skelbė Kijevas.
Tai buvo smarkiausias Ukrainos pajėgų ir prorusiškų separatistų susirėmimas per kelis mėnesius.
Kaip skelbia „Ukrinform“, Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti konflikto eskalaciją Donbase.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad šis kraujo praliejimas yra „ciniška provokacija“, kuri pakenkė naujoms pastangoms išspręsti konfliktą. V. Zelenskio teigimu, Kijevas yra įsipareigojęs taikai, bet Ukraina „ryžtingai priešinsis bet kokiai ginkluotai agresijai.“
Pasak Ukrainos kariuomenės, vienas Ukrainos karys žuvo ir dar keturi buvo sužeisti, kai pateko į apšaudymą iš ginklų, uždraustų pagal paliaubų susitarimą. Kariuomenė nurodė, kad separatistai atakavo Ukrainos pozicijas šalia Novotoškivkos ir Krymskės kaimų.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu sakė, kad abi pusės patyrė nuostolių, ir pridūrė, kad Maskva „nežino detalių, kas išprovokavo susirėmimus.“
Konfliktas tarp Ukrainos karių ir Rusijos remiamų separatistų vyksta nuo 2014 metų. Jis prasidėjo po to, kai Maskva aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Nuo kovų pradžios žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija delsia patvirtinti mažiausiai šešis Ukrainos ginklų ir šaudmenų tiekimo užsakymus, pateiktus Amerikos bendrovėms, ketvirtadienį pranešė interneto žiniasklaidos platforma „BuzzFeed“.
„Du Ukrainos pareigūnai, kalbėję su „Buzz Feed News“, mano, kad vėlavimas gali būti susijęs su Kinijos bandymu įsigyti strateginės svarbos Ukrainos aviacijos ir kosmoso technologijų bendrovę, kurį mėgino užblokuoti JAV. Todėl labiau tikėtina, kad Kijevas bus įtrauktas į Pekino ir Vašingtono galios žaidimą“, – rašoma straipsnyje.
Aš nežinau teritorinių Kinijos pretenzijų Rusijai šiandien. Žinau tik, kad Kinija ilgą laiką Čingischano užkariautas teritorijas iki Tolimųjų Rytų imtinai laikė savomis, nes šis užkariautojas paėmė valdžią ir Kinijoje. Tiesa, jo armija „ištirpo” joje, beveik nepalikusi Čingischano kultūrinės įtakos pėdsakų. Rusija užėmė didžiules Čingischano Kinijos teritorijas tuo metu, kai Kinija neturėjo galimybių jas apginti.
Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga
Šia proga prisiminiau, kad 1969 m. įvyko virtinė Sovietų Sąjungos ir Kinijos kariuomenių susirėmimų, kurie vos nesibaigė karu tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Sovietų Sąjungos. Nesutarimai dėl sienos virto karine konfrontacija. Konfliktas kilo, kai Kinijos Liaudies Respublikos kariuomenė užėmė Damansko (Ženbao, kin. 珍宝) salą Usūrio upėje, o sovietinė armija kontratakavo.
Staiga padidėjęs teigiamas Kinijos dėmesys Ukrainai, ypač karinėje srityje, nežinant tikrojo Kinijos požiūrio į Izraelio valstybę ir pasaulio žydus apskritai (toje pačioje Ukrainoje šiandien turinčius didžiulę įtaką jos likimui), Lietuvai turėtų būti mažų mažiausiai įdomus saugumo prasme. Įsivaizduokime, kas būtų, jei ukrainiečiai kaip atsvarą grėsmėms iš Rusijos pasirinktų Kiniją, o ne JAV, kurios dažnai įtartinai flirtuoja su Vladimiru Putinu.
Pirmojoje dalyje supažindinau skaitytoją su mano senelės Vainės Oranskaitės Šakalienės gimine, susijusia su Ukraina, papasakojau apie vieno iš Vainių Oranskių lobio suradimo Laskovo kaime prie Voluinės Vladimiro 1609 metais istoriją. Dabar siūlau paskaityti kitą, šiek tiek ankstesnę, istoriją gretimame Oranų kaime.
O TEMPORA, O MORES
Trys Oranskiai yra paminėti 1594 m. Voluinės Vladimiro pilies teismo byloje. Jų nuosavybėje buvo Oranų kaimas, esantis netoli Laskovo kaimo.
SUCHODOLŲ ŠVENTIKO TĖVO NAUMO SKUNDAS DĖL TO, KAD PONAI ORANSKIAI MUŠĖ JĮ, KANKINO IR, PRIKAUSTĘ GRANDINE PRIE NUŠAUTO ŽMOGAUS LAVONO, PASODINO Į KALĖJIMĄ. VAZNIO APŽIŪRA IR PRANEŠIMAS.
1594 metų liepos mėnuo, 22 diena
Vladimiro Valdovo pilies teismo įstaigoje priešais mane, Joną Duboveckį, į pareigas paskirtą jo malonybės pono Zagorovskio, Vladimiro paseniūnio, Suchodolų tėvas Naumas atpasakojo ir labai sunkiai ir verkdamas skundėsi ponais Oranskiais: Jonu, Tichnos sūnumi, Timočiu, Juknos sūnumi, ir Mykolu Hromyčičiu, Grigaliaus sūnumi, dėl to, kad štai dienos vakarykštės, ketvirtadienį, liepos mėnesį, dvidešimt pirmą dieną, šiais devyniasdešimt ketvirtaisiais metais, išvardinti ponai Oranskiai su savo tarnais, pavaldiniais ir padėjėjais užvažiavę greitai visu būriu į nuosavą žemę mano pono, jo šviesybės kunigaikščio Jurgio Čartoriskio, mane, iš Suchodolų (kaimo), tautos teisės apsaugotą, asmenį dvasišką, žmogų ramų, niekam niekuo nenusikaltusį, apžiūrintį savo arimus ir jau namų link einantį, ten pat mane ponai Oranskiai prirėmę įkalbėjo, kad kažkokiam pašautam žmogui, kuris jau merdėjo, maldą palydų sukalbėčiau.
Ir kai pats laisva valia jų prašomas priėjau prie to pašautojo, ponai Oranskiai nežinia dėl kokios priežasties pasigavo mane, primušė ir į snukį davė, ir atvedę į Oranus grandine su tuo lavonu pašautojo, kuris jau buvo nebegyvas, sukaustė ir čia iki pilies palydėję į kalėjimą atidavė.
Viduramžių raiteliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ir prašė mane Suchodolų šventikas vaznio apžiūrai ir paliudijimui jo, nekalto kalinio mano. Jam aš paskyriau Vladimiro pavieto vaznį, kilmingąjį poną Mykolą Gnoenskį, kuris su šiuo reikalu susipažinęs iki šios Viešpaties dienos, aukščiau paminėtos datos, užrašą į pilies teismo knygas išsakė šiais žodžiais: Jūsų malonybei teisėjui prisakius ir turėdamas prie savęs kilmingus, žmones gerus, poną Mikalojų Židkovičių ir poną Joną Bykovskį, mačiau pats šventiką Suchodolų, tėvą Naumą čia Vladimiro pilyje grandinėse šalia lavono sėdintį, kuris priešais mane, vaznį, ir kilminguosius, aukščiau paminėtus, papasakojo: štai dieną vakarykštę, mėnesio liepos dvidešimt pirmą man apžiūrint savo arimus ir jau besirengiant namo eiti, nieko nenujaučiant, ten pat mane ponai Oranskiai įprašė, kad kažkokiam pašautajam, kuris jau merdėjo, maldą atsisveikinimo ištarčiau.
Ir kai tuomet pats laisva valia jų prašymu priėjau, ponai Oranskiai nežinia dėl kokios priežasties mane pasigavo, primušė, snukį išdaužė ir atvedę į Oranus prie to pašautojo lavono, kuris jau buvo negyvas, prikaustę ir iki pilies atlydėję į kalėjimą atidavė. Kaip atlaisvindamas tą užmuštąjį aš, vaznys, su kilmingaisiais aukščiau paminėtais, pats girdėjau iš paties pono Jono Oranskio, kuris taip kalbėjo: kadangi šventikas pats laisva valia pas mus atėjo, tai mes jį pagavome ir prie to užmuštojo pasodinome.
Ir mačiau aš pats tą šventiką į kalėjimą pasodintą ir apjuostą grandine, sukaustytą. Ir prašė mane minėtas šventikas, kad tas jo pasakojimas ir kas vaznio sužinota į knygas būtų įrašyta; ką aš įrašyti liepiau.
1594 metų Vladimiro pilies knyga, puslapis 560 (iš LDK senosios slavų kalbos išvertė K. Stalioraitis).
Myliu Ukrainą
Kodėl Oranskiai šių dienų akimis žvelgiant taip negražiai pasielgė su šventiku Naumu iš Suchodolų?
Galbūt atsakymas glūdi 1577 m. liepos 11 d. Braclavo pilininko, Vladimiro horodnyčiaus, maršalo Bazilijaus Zagorovskio testamente, įtrauktame į Vladimiro pilies knygas.
Testamentas rašytas totoriaus Mamajaus-murzos kalėjime, kuriame B. Zagorovskis atsidūrė patekęs į nelaisvę mūšyje su būsimo Krymo chano Mahometo Girejaus kariuomenės būriu Voluinėje prie Redkos kaimo. Maršalas mirė nelaisvėje 1580 m.
Cituoju ištrauką:
1577, LIEPOS 11
Aš Bazilijus Zagorovskis … , Braclavo pilininkas, jo malonybės Valdovo karaliaus maršalas, Vladimiro horodnyčius …
Kadangi pavedė mano globai žmoną ir vaikus ir turtą savo ponas Jukna Oranskis, tai atskirai jų malonybių, ponų geradarių savo, šiame mano testamente išvardintų, prašau, kad jie tą vargšę našlę ir vaikus savo švelniame apgynime turėti teiktųsi, neleisdami niekam jai skriaudų daryti. O kai dėl velionio pinigų, mano reikalams skirtų, tai perkant medų neišspaustą dvidešimt kapų grašių duota, kurių dalį šventikas iš mano Suchodolų, parduodamas vašką iš to medaus, pasiimti turėjo; todėl ir dabar jos malonybė, ponia dėdienė mano, pastangas dėti turi, kad tos dvidešimt kapų grašių lietuviškų, visos, su tais pinigais, kuriuos už vašką šventikas pasiims, surinktos būdamos į rankas šventiko Suchodolų saugojimui, atiduotos būtų. O kai pono Juknos vaikai metų savo [pilnametystės] pasieks, tuo metu, pagal valią jo, velionio žmonai ir vaikams jos visus pinigus, kaip ir popierius mano, viską šventikas iš Suchodolų gerų žmonių akivaizdoje atiduoti turi, nieko, ir mažiausio, prie savęs nepasilikdamas.
Nuotraukų paroda, skirta Ukrainos laisvės gynėjams. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gal tėvas Naumas neatidavė testamente nurodytų lietuviškų grašių kapų Juknos Oranskio žmonai ir jų sūnui Timočiui Oranskiui?
Minėtame testamente yra viena įdomi detalė. Karaliaus maršalas B. Zogorovskis, totorių nelaisvėje rūpindamasis savo sūnų ateitimi, rašo:
O kai Dievas gailestingas suteiks jiems…išsamių žinių…, tuomet jos malonybė ponia dėdienė mano turi [surasti] bakalaurą ištikimą, kuris juos lotyniško rašto gerai išmokyti galėtų, ir, juos subūrusi, namuose mano liepti mokyti. O kai jau gerus to mokslo pradmenis turės, privalo jos malonybė… į Vilnių jėzuitams, nes ten giria gerą vaikų išlavinimą,… į mokslus juos atiduoti, kurių, į namus neatvažiuodami ir juose nebūdami, septynerius metus, o ir daugiau, jeigu Dievas duos, atkakliai ir rūpestingai siektų.
Sėdėjo maršalas B. Zagorovskis totorių kalėjime ir galvojo apie Vilnių…
Minėtas testamentas (esu jį visą išsivertęs) ukrainiečių vertinamas kaip XVI a. literatūros šedevras, palyginamas su Vladimiro Monomacho „Pamokymais“.
Na, kaip, po visko, ką perskaitėte, ar galiu aš nebūti ir Ukrainos patriotu?
Ne vien dėl Visuotinės žmogaus teisių ir laisvių deklaracijos.
Mano senelės Elenos Vainės Oranskaitės Šakalienės (palaidota Marijampolės kapinėse šalia savo vyro Antano Šakalio, Vlado Šakalio, žinomo pasipriešinimo sovietiniams okupantams dalyvio https://slaptai.lt/knygos_rus/Antarktidos_imperatorius/?page=3, senelio) protėvių gyvenimas tampriai susijęs su Ukraina LDK ir vėlesniais laikais.
Vainiai Oranskiai visada buvo aršūs Maskvos priešininkai, karų su Rusija dalyviai. Paminėsiu žymesnius iš dar neskelbtos su šaltinių citavimu knygos. Jos parašymą stimuliavo ir tik ką a.a. profesoriaus Edvardo Gudavičiaus veikalai.
Trys broliai Vainiai Oranskiai (herbas Kosciecza) Vilniuje vykdė įvairius Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pavedimus.
Vienas iš jų 1540 metais buvo Žygimanto Senojo pasiuntinys pas Krymo chaną Sahib Girejų. 1537 m. Sahib Girejus po ilgų derybų sutiko atnaujinti sąjungą su LDK, nukreiptą prieš Maskvą. Chanas paleido nuo 1538 m. užstatu laikytą LDK didįjį pasiuntinį Mykolą Tiškevičių, ir 1540 m. pabaigoje, po Vainiaus Oranskio kelionės iš Vilniaus į Krymą, sutartis buvo galutinai patvirtinta. Lietuvos Metrikoje ties 1540 m. data užrašytas Žygimanto Senojo laiškas chanui.
Kiti du, Paulius ir Simonas, buvo Žygimanto Augusto pasiuntiniai, gabendavę iš Vilniaus slaptus Didžiojo kunigaikščio įsakymus per karą su Rusija. Lietuvos Metrikoje aprašyta bent 20 jų atliktų žygių, kai kurie – po kelis tūkstančius kilometrų. Per dieną kartais nukeliaudavo apie 125 – 150 km.
Karo su Maskva metu, 1562 m. spalio 19 d. Pauliaus Vainiaus Oranskio sūnus Mykolas iš Vilniaus vyko su Žygimanto Augusto laiškais į Vasiliškes, Mastus, Skidlius, Radunę, Mstibogovą, Eišiškes, Varėną, Konevą, Dubičius, Zelvą, Valkaviską, Slanimą, Lydą, Bielyčią; Veliuoną, Punią, Anykščius, Žiežmarius, Josvainius, Skirsnemunę, Raseinius, Birštoną, Alytų, Simną ir Nemunaitį, o 1563 m. rugsėjo 17 d. – į Gardino, Bielsko, Drogičino, Ašmenos pavietus.
1569–1572 m. Paulius Vainius Oranskis buvo Voluinės Vladimiro seniūno pavaduotojas. Čia iš Žygimanto Augusto jis buvo gavęs nuosavybėn žemių.
Voluinėje nekilnojamojo turto turėjusiam Pauliui Vainiui Oranskiui teko išgyventi krašto inkorporavimo į Lenkiją tragediją, Liublino unijos akto pasirašymo išvakarėse.
Štai kaip įvykius Voluinėje aprašo tik ką a.a. prof. Edvardas Gudavičius savo knygoje “Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų”.
“Kovo 26 d. Lenkijos Seimas pritarė Žygimanto Augusto projektui Voluinei prijungti. Buvo pateiktas ir Seimo priimtas „Palenkės ir Voluinės sugrąžinimo“ aktas”. Kovo 28 d. valdovas pasirašė Palenkės ir Voluinės prijungimo privilegijas. Karaliaus universalai reikalavo iš tų Palenkės ir Voluinės senatorių ir atstovų, kurie dar neįsijungė į Lenkijos Seimą ir Senatą, tai padaryti ir prisiekti Lenkijos karūnai. Abi vaivadijos pakluso ne iš karto, ypač jų diduomenė. Žinoma, priešintis buvo galima tik pasyviai. Voluinės vaivada Bazilijus Ostrogiškis priesaiką atidėjo teisindamasis liga. Kai kas protestavo, kad raštai antspauduoti ne Lietuvos antspaudais. Lietuvai neturint jėgų šiems veiksmams pasipriešinti, visa tai buvo, žinoma, beviltiška…. Balandžio 4 d. Lenkijos Seimo atstovai pareikalavo iš neprisiekusiųjų atimti urėdus. Žygimantas Augustas, ieškodamas asmeninių kompromisų, atleido tiems, kurie teisinosi vien liga…. Su gudiškąja Voluine buvo dar sunkiau – daug kas neatvyko prisiekti numatytą gegužės 14 d. Teko pratęsti terminą iki gegužės 23-26 d. Pagaliau buvo priversti prisiekti vyskupas Vežbickis, Voluinės vaivada Čartoriskis…Pamatęs priešinimosi beviltiškumą, iš savo dvarų Voluinėje prisiekė Eustachijus Valavičius. Birželio 1 d. priesaiką už savo …Voluinės dvarus atliko Mikalojus Radvila Rudasis ir kunigaikštis Romanas Sanguška… Per porą mėnesių Lietuvos valdovas atėmė iš bejėgės savo valdomos šalies pusę jos teritorijos.“Voluinės Vladimiro pavieto dvarininkų, kurie 1569 m. prisiekė Lenkijai, sąrašuose užrašyti: Tichna, Vladimiro pavieto vaznys , ir jo brolis Jukna Oranskiai.”
Priešais Lietuvos Karaliaus Gedimino paminklą – improvizuotos viduramžių kautynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.
Žinoma, kad rotmistras Mykolas Vainius Oranskis dalyvavo Stepono Batoro ekspedicijose į Maskvos valstybę (1579 – 1582 m.), kurių pagrindinis rezultatas – Polocko atsiėmimas ir taikos sutarties su Maskva pasirašymas.
Pinsko ir Turovo unitų vyskupas Pachomijus Vainius Oranskis (1599–1655 m.) karjerą pradėjo Vilniuje, o mokslus baigė Romoje, prieš mirtį karaliaus buvo paskirtas Kijevo ir visos Rusios unitų metropolitu.
Stanislovas Vainius Oranskis (1730–1786 m.) buvo vienas antirusiškos Baro konfederacijos sukūrimo aktyvių dalyvių, dalyvavo mūšiuose su Kotrynos II kariuomene Podolėje, taip pat Baro gynyboje. Jo parašas ant 1768 m. vasario 29 d. akto, skelbiančio karaliaus Stanislovo Poniatovskio nušalinimą nuo sosto ir karą su Rusija, yra septintas iš eilės.
Vlado Šakalio ir mano prosenelis, Elenos Vainės Oranskaitės tėvas, Mikalojus netiesiogiai dalyvavo 1863 m. sukilime. Carinės valdžios sudarytuose nepilnuose sukilėlių sąrašuose paminėta apie 20 grafo Pliaterio sukilėlių iš Sebežo ir jo apylinkių. Vienas iš keturių brolių Vainių Oranskių su keliais draugais buvo paimti į nelaisvę. Sukilėliams simpatizavęs brolis Mikalojus, tuo metu buvęs Sebežo teisėjas, surengė jų pabėgimą. Vėliau bėgliai buvo sugauti ir nuteisti aštuoneriems metams katorgos darbų, o iš M. Vainiaus Oranskio buvo atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Vainių Oranskių gyvenimuose būta visokių istorijų. Štai pora iš jų dar neskelbtoje mūsų knygoje.
Rotmistras Mykolas Vainius Oranskis, 1609 metais turėjęs nuosavybėje Laskovo kaimą prie Voluinės Vladimiro, patyrė nuostabią, bet nelinksmą jam istoriją, turėjusią atgarsį ir šiais laikais.
Tais metais jo valstietis Kirilas Božko prie Laskovo kaimo Voluinėje surado brangų lobį. Bajoras laikė save teisėtu radinio, kurį pats įvertino 1000 auksinių, t. y. daugiau negu buvo vertas pats Laskovo kaimas su visa kuo, savininku. Tačiau nepaisant įstatymo raidės, pripažinusios žemės šeimininką radinio savininku, bajoras taip ir neatgavo šio lobio. Jis nukeliavo „per rankas“. Iš valstiečio brangenybės pakliuvo prekeiviui žydui Chaskeliui iš Voluinės Vladimiro, o tas, išsigandęs teismo, perdavė jas karaliaus pilies valdininkui – burggrafui Andriui Misevskiui.
Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Mykolo Vainiaus Oranskio teismo byloje prieš A. Misevskį, apkaltinus jį turto pasisavinimu, pastarasis teismui reikalaujant pateikė brangenybių sąrašą ir aprašą. Jame buvo ir kažkokių labai stambių auksinių monetų: „keturi auksiniai auksinai, panašūs į portugalus, su auselėmis; du auksinai, žymiai mažesni, taip pat su ąselėmis; vienas auksinis auksinas, panašus į Šv. Jono galvą su ąsele“. Be jų, valstietis Božko surado lauke „sidabrinę taurelę, du daiktus, panašius į vėžį, nuklotus granato akmenimis; keturias paauksuotas sagtis ir keturis paauksuotus sidabrinius kryželius“.
Byla “Mykolas Vainius Oranskis prieš A. Misevskį baigėsi tik 1626 metais. Jis lobio neatgavo, nes A. Misevskis pateikė teismui visagalio vaivadijos valdytojo kunigaikščio Jonušo Ostrogiškio raštelį, kuriame buvo parašyta, kad brangenybes gavo ir … paaukojo Viešpačiui Dievui, t. y. Bažnyčiai. O Bažnyčia – šventas reikalas.
Ir štai 1898 metų vasarą Uspenskio soboro – pagrindinės Kijevo Pečioros vienuolyno šventovės – galerijoje vyko remontas. Netikėtai vienoje sienoje buvo aptikta tuštuma – slėptuvė. Iš jos ant sukrėstų darbininkų pasipylė… auksas ir sidabras. Taip buvo aptiktas milžiniškas senovinių monetų lobis, kažkada užmūrytas cerkvėje.
Vertybių apskaita parodė, kad lobis svėrė 18 pūdų, t. y. apie 300 kilogramų. Komisija suskaičiavo 6184 auksines ir 9895 sidabrines monetas. Tarp jų buvo gana retai pasitaikančių Stepono Batoro (1576-1586), Zigmanto Vazos (1587-1632), Vladislovo Vazos (1632-1648) ir Jono Kazimiero (1648 – 1668) donatyvų ir portugalų. Be to, čia buvo įžymių Lietuvos didikų – kunigaikščių Radvilų – šeimyninių žetonų, taip pat unikalus kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio (1526-1608) nukaldintas medalis.
Viena iš didžiausių monetų ryškiai skyrėsi iš kitų. Ji turėjo privirintą gofruotą ąselę, apačioje papuoštą perliukų kekele. Tai buvo ne šiaip sau moneta, o tikras senovės Romos medalionas, svėręs 42 gramus.
Tokių radinių nebuvo matęs ne tik Kijevas, bet ir visa Rusijos imperija. Jo vertė daug kartų viršijo ne tik lobyje buvusių retų viduramžių monetų, bet ir unikalių XVI-XVII a. šeimyninių medalių ir žetonų vertę.
Medaliono averse buvo atspaustas imperatoriaus biustas profiliu. Ratu atspaustas lotyniškas užrašas išvertus bylojo: „Viešpats mūsų Konstantinas Augustas“. Monarcho paradinės karinės aprangos atributai – insignijos buvo: brangakmeniais papuošta diadema, šarvai ir karinis apsiaustas, ant peties sutvirtintas brangia sege – fibula su brangiaisiais akmenimis.
Medaliono reverse buvo pavaizduotas šešių žirgų kinkinio kovos vežimas. Jame – du žmonės, o užrašas – legenda bylojo: „Viešpačiai mūsų Konstancijus ir Konstantinas Augustai“.
Ukrainos simboliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tuo būdu pasaulio numizmatiką papildė dar vienas unikalus Romos medalionas, iš tų, kuriuos vadina „multiplais“, – ypač stambių monetų, kurių matmenys ženkliai viršija įprastinius nominalus.
A.Misevskio, sudariusio du 18 brangių daiktų, perduotų jam į „sekvestrą“, t. y. į vyriausybės depozitą, sąrašus, dėka XIX a. pabaigoje ir XX a. mokslininkai sugebėjo iš esmės išsiaiškinti tų daiktų išvaizdą.
Dokumente vienas iš „auksinų“ palyginamas su Šv. Jono galva, tad buvo galima manyti, kad tai kažkokio Romos imperatoriaus medalionas. Juk „galvutėmis“ viduramžių ukrainiečių valstiečiai vadino gausius romėniškų monetų radinius. Imperatorių veidų atvaizdai kažkodėl priminė jiems nukirstą Jono Krikštytojo galvą, dubenyje atneštą Erodui į puotų salę.
Tuo būdu teisminė Laskovo auksinių Romos medalionų ir kitų brangenybių lobio suradimo bylos analizė leido datuoti brangenybes IV – V a. Tai buvo pirmasis tokios rūšies lobis, aptiktas Europoje.
Aptikto Kijeve lobio dalį neabejotinai sudarė ir Laskovo lobis.
Putino valdomas Rusijos režimas plečia savo puolimą visais įmanomais frontais, tam pasitelkdamas atvirą melą. Jeigu anksčiau Kremlius dar stengdavosi tokį melą bent kiek pridengti tariamais „faktais“, tai pastaruoju metu ir dėl jų nesivargina. Ir tai akivaizdžiai rodo, jog melaginga informacija skleidžiama išskirtinai vidaus rinkai, menkai išprususiai visuomenės daliai, siekiant mobilizuoti rusų tautą: žiūrėkit, dėl visko, kas vyko arba vyksta dabar pasaulyje, kalti Vakarai; mes – taikos balandžiai.
Pirmasis melas, paskleistas paties Putino, buvo tas, jog dėl Antrojo pasaulinio karo įžiebimo kalta pati Lenkija. Tai sukėlė audringą reakciją pačioje Lenkijoje. Putinas leido sau chamiškai lenkus išvadinti antisemitinėmis kiaulėmis ir padugnėmis, teigdamas, jog šie, karo priešaušryje, Lenkijos pasiuntinio Berlyne lūpomis, žadėję pastatyti Varšuvoje paminklą Hitleriui, jeigu šis visus Lenkijos žydus deportuotų į Madakaskarą.
Putinas žengė dar toliau – pažadėjo pats parašyti straipsnį, su „naujais“ faktais, kad Lenkija iš tikrųjų pradėjo antrąjį pasaulinį karą, nes pati, dar pasirašant Ribentropo-Molotovo paktą, bičiuliavosi su Hitleriu ir dalyvavo užgrobiant Čekoslovakiją.
Vladimiras Putinas – susiraukęsVladimirui Putinui skirta kritika
Putinas, matyt, dar teberašo straipsnį, o jo samdiniai, armija kremlinių propagandistų, žengia dar toliau. Po to, kai kalbą Aušvico mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių proga Lenkijoje pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jie puolė jį su didžiuliu pykčiu bei įniršiu. Esą jis pataikauja savo šalies nacionalistams, išduoda žydų tautą, kadangi pats yra žydas, o taip pat ir savo senelį, kuris raudonosios armijos gretose vadovavo Ukrainą nuo nacių. Nesirenkant žodžių, pereita net prie šlykščių įžeidinėjimų. Vienas laidos „ 60 minučių“ dalyvių leido sau studijoje pasakyti, jog Zelenskio senelis, jeigu prisikeltų, savo anūkui, dabartiniam Ukrainos prezidentui, kai ką nupjautų, ir jis būtų teisus, nes anūkas tapo padugne.
Ką tokio blogo minėjime, stovėdamas šalia Lenkijos prezidento A. Dūdos, pasakė V. Zelenskis? Jis pasakė, kad Antrąjį pasaulinį karą pradėjo du tuometiniai totalitariniai režimai, vienas kurių buvo nacistinis. Savo, sakyčiau, net perdėm švelnioje kalboje Zelenskis nepasakė, kad tas kitas totalitarinis režimas buvo Sovietų Sąjunga. Dar Ukrainos prezidentas pridūrė, jog Aušvico stovyklos vartus sugriovė ukrainietis tankistas, o likusius kalinius išvadavo 100-oji Lvovo divizija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.
Ir prezidentas nieko nemelavo.
Tačiau Kremliaus propagandistus tai labiausiai ir įsiutino. Esą kodėl Zelenskis pasakė, kad kalinius išvadavo kažkokia tai divizija, o ne šlovingoji raudonoji armija? Ir kas tas buvo antrasis totalitarinis režimas, kuris kartu su Hitleriu pradėjo karą? Nejaugi Sovietų Sąjunga, – vienintelė visos pavergtos Europos išvaduotoja?
Žvelgiant į pastarųjų savaičių ir dienų politinį kontekstą, tokia agresyvi Rusijos reakcija gana lengvai paaiškinama. Šešerius metus, kai Rytų Ukrainoje vyksta Putino remiamas separatistų karas su Kijevu, propagandinė Kremliaus mašina visokeriopai stengiasi supjudyti lenkus su ukrainiečiais. Visos Rusijos valdžios kontroliuojamos televizijos nuolat bando įkalti pleištą tarp šių dviejų tautų, vis primindamos, kaip kadais ukrainiečiai „skerdė“ lenkus.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Ir štai dabar abiejų kaimyninių šalių prezidentai stovi vienas šalia kito, ir abu smerkia Holokaustą, teigdami, jog tik bendromis pastangomis galima pasiekti, kad šie baisumai niekada nepasikartotų; ir kad Putinas nebandytų perrašinėti istorijos Rusijoje atgimstančio stalinizmo fone.
Pasaulio neapgausi, jis juk prisimena, kaip Hitleris su Stalinu pasidalijo Lenkiją, kaip rengė bendrą karinį paradą; kaip Katynėje NKVD išžudė tūkstančius lenkų karininkų, o Kremlius ligi šiol išsisukinėja, esą tai ne jų nusikaltimas, o nacių.
Beje, tiems, kas abejoja ar nežino, reikia priminti, jog „herojiški“ sovietų mitai nusveria realybę. Pūkuotasis Josifas Visarijonavičius, prieš Vokietijai užpuolant Sovietų Sąjungą, užėmė nemažai teritorijų, kuriose gyveno daug žydų – Lietuvą ir dalį Lenkijos. Taigi Putino Aušvico mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių proga Jeruzalėje pasakyta propagandinė kalba, esą 45 proc. Holokausto aukų buvo „Sovietų Sąjungos piliečiai“ yra paprastas melas. Kaip kad yra dešimtmečius kartojamas melas, jog Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – į Sovietų Sąjungą įstojo savanoriškai.
Kuomet Putinas Jeruzalės memoriale „Yad Vashem“ pabrėžė, jog karo metais Lietuvoje buvo išnaikinta 95 proc. žydų, „didžiajam istorikui“ reikia priminti, jog tuo metų Lietuva savo valstybės jau nebeturėjo: 1940-aisiais ją okupavo sovietai, o po metų – naciai.
Edward Lucas (Edvardas Lukasas). Belsat.eu nuotr.
„Suprantama, kodėl V. Putinas skleidžia sovietinius mitus apie istoriją. Pasiskolintas heroizmas stiprina patriotiškus jausmus savo paties susitraukusioje, sustingusioje valstybėje. Kelerius metus iškart po karo, kai trauma buvo tikra, sovietų valdžia karą menkino. Veteranų, ypač neįgaliųjų, buvo gėdijamasi. Tik prisiminimams išblėsus, nostalgijos mašina pradėjo veikti. Nekreipkite dėmesio, kad nevykdomi pažadai pasiekti geresnį rytojų – tiesiog pasinerkite į praeityje sudėtų aukų šlovę. V. Putinas taip pat naudojasi kiekviena proga apkaltinti besipriešinusius sovietų valdymui buvus nacių „talkintojais“, – neseniai rašė Europos politikos analizės centro viceprezidentas Edvardas Lukasas.
„Kaltink kitus, kas nors vis tiek patikės“- matyt toks yra Rusiją valdančio režimo credo.
Tie patys Kremliaus propagandistai, draskomi paranojinių konvulsijų, griebiasi visko, kas papuola po ranka. Šiomis dienomis, Kinijoje progresuojant koronavirusui, jie iškėlė mintį – ar nebus tai Vakarų biologinio ginklo panaudojimo prieš komunistinę Kiniją pasekmė? Sako, tokia prielaida taip pat turi teisę gyvuoti…
D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais per uždarą susitikimą su savo šalininkais domėjosi, ar ilgai Ukraina atsilaikytų prieš Rusiją be Vašingtono pagalbos. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“.
Jos žurnalistai gavo įrašą, kuris, kaip teigiama, buvo padarytas per susitikimą Vašingtono viešbutyje „Trump International Hotel“. Pasak agentūros, juostoje užfiksuotas D. Trumpo balsas. JAV prezidentas klausia: „Kaip sekasi Ukrainai?“
„Jie puikūs kariai, – sako D. Trumpas, turėdamas omenyje ukrainiečius. – Jie taip ilgai kovojo. Jie jau nežinotų, ką daryti, jeigu nekovotų“. „Ar Ukraina turi naftos?“ – vėl teiraujasi prezidentas. Gavęs teigiamą atsakymą, Baltųjų rūmų šeimininkas konstatuoja: „Jie visiškai neturi pinigų“. „Kodėl ten neina kompanijos? Ar tai pernelyg rizikinga?“ – domisi JAV prezidentas. „Ar ilgai jie išsilaikytų kovodami su Rusija?“ – klausia D. Trumpas. „Be mūsų nelabai ilgai“, – pakartoja jis gautą atsakymą.
Į repliką, kad Petro Porošenkai, tuometiniam Ukrainos prezidentui, reikalinga JAV parama, D. Trumpas atsako: „Mums visada tenka visus remti“. „Įdomu, kodėl jo neremia Vokietija, kodėl neremia kiti?“ – pareiškia jis.
D. Trumpas taip pat kritikavo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo projektą. „Kaip jums patinka tai, kad Vokietija atidaro dujotiekį Rusijai? Ir dar sakoma, kad mes turime kovoti su Rusija. O Vokietija moka Rusijai po 2 milijardus dolerių per mėnesį. Ir jie yra NATO nariai“, – piktinasi JAV prezidentas.
Sprendžiant iš įrašo, D. Trumpas taip pat paragino atleisti iš pareigų Marie Yovanovitch, kuri tuo metu buvo JAV ambasadorė Ukrainoje.
Dalį įrašo paskelbė kai kurie JAV televizijos kanalai. Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
Pasak AP, susitikime dalyvavo verslininkai Levas Parnasas ir Igoris Frumanas. Jie Ukrainoje vykdė JAV prezidento asmeninio advokato Rudy`io Giulianio įpareigojimus. Praėjusių metų spalį L. Parnasas ir I. Frumanas buvo sulaikyti Jungtinėse Valstijose. Niujorko valstijos Pietų apygardos prokuratūra pateikė jiems ir dar dviem asmenims kaltinimus pažeidimais atliekant lobistinę veiklą.
L. Parnasas pareiškė R. Giulianio nurodymu įtikinėjęs Ukrainos valdžią pradėti tyrimą buvusio JAV viceprezidento Joe Bideno ir jo sūnaus atžvilgiu. D. Trumpas neigia pažintį su L. Parnasu ir tvirtina, kad tikriausiai niekada su juo nėra kalbėjęsis.
Praėjusių metų liepos mėnesį įvykęs D. Trumpo pokalbis telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sukėlė skandalą Vašingtone ir davė dingstį pradėti apkaltos procedūrą. Kaip teigia Baltųjų rūmų šeimininko politiniai oponentai, jis pokalbio metu mėgino įtikinti V. Zelenskį pradėti tirti Hunterio Bideno, buvusio JAV viceprezidento J. Bideno sūnaus, veiklą Ukrainoje mainais į finansinę ir karinę pagalbą Kijevui.
J. Bidenas laikomas vienu iš labiausiai tikėtinų D. Trumpo varžovų šįmet įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose.
Gera naujiena, kad „Nord Stream – 2” įgyvendinimas atidedamas, nors būtų maloniau įsitikinti, kad projektas galutinai palaidotas. Kartu su milijardais, kuriuos „Gazprom“ jau investavo ten.
Kita vertus – net dveji metai yra gera proga Ukrainai sutelkti dėmesį į savo pačios dujų išgavimą. Kad nereikėtų pergyventi dėl tranzito apimčių, fantazuoti apie tiesioginius kontraktus su Rusijos Federacija, o visiškai apsirūpinti patiems ir patekti į Europos rinką kaip eksportuotojui. Užėmus dalį nišos, į kurią pretendavo Rusija.
Rusijos dujotiekio „Nord Stream-2“ statyba bus atidėta dvejiems ar daugiau metų, Davose vykusiame pasaulio ekonomikos forume pareiškė JAV Atlanto tarybos Eurazijos centro direktorius Johnas Herbstas.
Jis taip pat pažymėjo, kad šis projektas suteikia Rusijai galimybę šantažuoti Rytų Europos šalis, kaip tai buvo daroma kelis kartus praeityje.
Bet tai iš principo niekam nėra naujiena. Nebent Vokietija bando apsimesti, kad tokios problemos nėra. Na, ten yra labai didelis finansinis interesas. Bundestagas už lygties ribų kukliai iškelia kitų politinę riziką ir europines vertybes šiuo atveju.
Ukrainą šiandien valdo globalinių finansinių korporacijų statytiniai, veikiantys prieš žmonių lūkesčius ir šalies nacionalinius interesus. Tam, kad išgelbėti Ukrainą, būtina nedelsiant keisti valdžią ir strateginį kursą. Tai telekanalo ICTV programoje „Žodžio laisvė” sausio 20 d. pareiškė partijos „Tėvynė” („Batkivščina”) pirmininkė Julija Tymošenko.
„Mes judame link absoliučios išorės finansinių grupių įtakos Ukrainoje. Prezidento, kuris savo rankose šiandien turi visą valdžią, dėka, jos gali daryti, ką nori, pasinaudojant patyrimo stoka, nekompetencija ir negebėjimu apginti šalį nuo tokių išorinių iššūkių”, – tvirtino Julija Tymošenko
„Tėvynės” lyderė teigė, kad vietoj prezidento pažadėto liaudies savivaldos įstatymo vyriausybė “turborežime” priima įstatymus, tiesiogiai keliančius grėsmę nacionaliniams interesams – strateginių objektų sąrašo panaikinimui, faktiniam Dujų-transporto sistemos privatizavimui, Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės pardavimui užsieniečiams praktiškai be apribojimų (įstatymui po pirmojo skaitymo jau pritarta), lošimų verslo legalizavimui, prostitucijai ir narkotikų pardavimui.
Šie įstatymai surašyti ne Ukrainoje. Mūsų silpna valdžia nesiorientuoja tarp to, ką reikia daryti. Ji pasirėmė patarimais iš išorės, – pabrėžė Julija Tymošenko.
Maidano gynėjai
Kai atėjo nauja valdžia, Ukraina ir taip jau buvo oligarchinė valstybė su visomis grėsmėmis nacionaliniams interesams, eilinių žmonių skurdu. Klanai jau buvo išsidalinę beveik viską, kas įmanoma, – sakė J. Tymošenko.
Ukrainiečių skausmas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka, daryta Vilniuje parodos apie Ukrainą metu.
Bet egzistuoja tarptautinės spekuliatyvinės aferistinės finansinės kompanijos, korporacijos, kurios ir dabar godžiai žvelgia į Ukrainą, jos resursus – žemę su puikiu klimatu, naudingas iškasenas ir t.t. Ir ką jos pirmiausiai daro? Pirmiausiai įtaiso savo kadrus dabartinėje Ukrainos vyriausybėje, finansinėse ekonominėse institucijose.
Daugiau negu pusė Vyriausybės narių kartu su Premjeru, dalis jėgos struktūrų, beveik visas Nacionalinis bankas atsidūrė rankose žmonių, jau anksčiau susijusių su subsidijomis iš užsienio, – tvirtina J. Tymošenko.
O kas dar liko Ukrainai? Mums liko valstybinės korporacijos, kaip antai “Naftogaz”, “Ukrainos geležinkeliai”, “Energoatom”, “Ukroboronprom” ir dar kažkiek, tai, kas dar liko po korupcinės privatizacijos, – sake ji.
Ukrainos laisvės byla. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka, daryta Vilniuje parodos apie Ukrainą metu.
Ir kas dabar vyksta esant naujai valdžiai? Steigiamos šių kompanijų Stebėtojų tarybos, faktiškai pakeičiančios Vyriausybės funkcijas, su pasakiškais atlyginimais, didesniais negu panašiais Vakaruose. J. Tymošenko pateikė oficialius duomenis. Pagal juos “Naftogaz” Stebėtojų taryboje – 100 procentų užsieniečių, jų rankose ir Dujų-transporto sistema. Ir kitų valstybinių monopolinių korporacijų Stebėtojų tarybose “kontroliniai paketai” – piliečių su užsienio pasais rankose.
Ukroboronprom – tai ne tik ginklų gamyba, bet ir moksliniai institutai, su jais susiję, ir jos Stebėjimo tarybai vadovauja užsienietis, anaiptol ne iš ES ar NATO struktūrų, kai vyksta karas, – pažymėjo ji.
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
„Tėvynės” lyderė mano, kad Zelenskio komanda, toliau imdama paskolas su precedento neturinčiomis palūkanų normomis, plauna pinigus iš Ukrainos biudžeto ir varo ukrainiečius į skolų jungą.
„2019 m. gegužės – gruodžio mėnesiais mes vėl pasiskolinome 218 milijardų grivinų su 15% palūkanų per metus. Pasaulyje nebėra tokių šalių, kuriose investuojant skolintą kapitalą gaunami tokie turtai ir pelnas. Tai reiškia, kad jie ir toliau stumia mus į skolų skylę, nes jiems tai yra milijardų grivinų uždarbis iš mūsų bėdų “, – perspėjo Julija Tymošenko.
Julija Tymošenko įsitikinusi, kad šiandien Ukrainai reikalinga kitokia strategija, nukreipta į žmonių interesus ir šalies plėtrą, o ne į antiukrainietiškų scenarijų iš anapus įgyvendinimą.
Pasauliniai finansų spekuliantai pamatė, kad esame be vairo ir burių, ir iškart paėmė visa tai į savo „globą”, ir dabar jie iš šalies traukia viską, ką nori pasiimti. Mes turime nedelsdami tai nutraukti ir įvesti šalyje tvarką. Mums reikia stiprios nepriklausomos valstybės, veikiančios visų ukrainiečių labui, – pabrėžė Julija Tymošenko.
