Ukrainiečių gelbėtojai. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 9 d. (ELTA). Absoliuti apklaustų ukrainiečių dauguma – 84 proc. – yra prieš bet kokias teritorines nuolaidas Rusijai.
Tai rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KTSI) surengtos apklausos rezultatai, praneša UNIAN.
Nuo 2022 metų gegužės KTSI savo apklausose reguliariai pateikia klausimą, ar Ukrainos gyventojai pasirengę teritorinėms nuolaidoms, kad greičiau būtų pasiekta taika ir išsaugota šalies nepriklausomybė.
„Absoliuti respondentų dauguma – 84 proc. – tebesilaiko nuomonės, kad neleistinos jokios teritorinės nuolaidos, net jei dėl to karas truks ilgiau ir kils kitų grėsmių“, – pabrėžė sociologai.
Tik 10 proc. Ukrainos gyventojų mano, jog dėl taikos ir šalies nepriklausomybės išsaugojimo galima atsisakyti kai kurių teritorijų.
Sociologai taip pat pažymi, kad per metus – nuo 2022 metų gegužės iki 2023 metų gegužės – didesnių visuomenės nuotaikų pokyčių neužfiksuota. „Kiekvieną sykį absoliuti respondentų dauguma (82-87 proc.) pasisako prieš teritorines nuolaidas ir absoliuti mažuma (8-10 proc.) yra joms pasirengusi“, – konstatavo apklausos rengėjai.
Kijevas po Rusijos atakų. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 5 d. (Ukrinform-ELTA). Dėl Rusijos sukelto plataus masto karo didelį arba labai didelį stresą patiria 88 proc. ukrainiečių. Ukrainos sostinė Kijevas. 2022.02.25. EPA – ELTA foto
Tai rodo bendrovės „Gradus Research“ atlikto tyrimo „Socialinės ir politinės nuotaikos per Rusijos kariuomenės plataus masto invaziją į Ukrainos teritoriją“ rezultatai, praneša „Ukrinform“.
Tyrimas atskleidžia pastaruoju metu dominuojančių respondentų emocijų ir būsenų spektrą.
88 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad dėl besitęsiančio karo ir neapibrėžtumo situacijos jie patiria labai didelį arba didelį stresą.
Apklausa: dauguma ukrainiečių taikos derybas su Rusija laiko neįmanomomis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, gruodžio 29 d. (ELTA). Daugiau kaip 60 proc. Ukrainos piliečių nepritaria deryboms su Rusija, net jei jos būtų vedamos siekiant gelbėti žmonių gyvybes.
Tai rodo Ilko Kučerivo demokratinių iniciatyvų fondo ir Razumkovo centro surengtos apklausos rezultatai, kurie buvo paskelbti ketvirtadienį per spaudos konferenciją naujienų agentūroje „Ukrinform“.
„Ukrainos visuomenė po visų Rusijos nusikaltimų tiesiog netiki, kad su ja galima sudaryti tvirtus ir ilgalaikius taikos susitarimus. Daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų pareiškė, kad nepritaria deryboms, net jei jos būtų surengtos siekiant gelbėti žmonių gyvybes. 23 proc. mano, jog dėl žmonių gyvybių gelbėjimo reikia ryžtis deryboms su Rusija. 17 proc. respondentų nesutiko nė su vienu iš šių teiginių arba neturėjo konkrečios nuomonės šiuo klausimu“, – sakė žurnalistams Demokratinių iniciatyvų fondo vykdomasis direktorius Petro Burkovskis.
Apklausos duomenimis, 93 proc. respondentų tiki Ukrainos pergale kare su Rusija, o abejoja tik 3 proc. tyrimo dalyvių. Tarp tų, kurie tiki Ukrainos pergale, 39 proc. mano, kad ji bus pasiekta iki 2023 metų vasaros, 22 proc. tikisi jos po 1-2 metų, 20 proc. pareiškė, kad ji gali būti iškovota artimiausiais mėnesiais.
Apklausa parodė, kad 39 proc. ukrainiečių svarbiausiu karo įvykiu tapo Mariupolio gynyba, 37 proc. – Chersono išvadavimas, 33 proc. – rusų išvijimas iš Černihivo, Kyjivo ir Sumų sričių.
Apklausa buvo surengta gruodžio 13-21 dienomis, joje dalyvavo 2018 respondentų, vyresnių kaip 18 metų amžiaus.
Ukrainos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Naujus namus Lietuvoje suradę ukrainiečiai įsitvirtina, o pagalbos sulaukę nelinkę tuo piktnaudžiauti. Jie kuria verslus, ieško galimybių ne gauti labdarą, o užsidirbti bei padėti saviems ir rengia pirmąją padėkos šventę Lietuvoje. Ukrainiečiai padėkos koncertą ir vaišes rengia jau šį sekmadienį sostinės Reformatų skvere.
Kone 200 nuo karo į Lietuvą pabėgusių ukrainiečių suvienijo jėgas kilniam tikslui – atsidėkoti Lietuvos žmonėms už gerumą Ukrainai ir jos žmonėms.
„Tai jau ne pirma akcija, kurią organizuoju skirtą padėti ukrainiečiams. Dėl karo išardytos šeimos, tėvai, netenka galimybės apkabinti savo artimųjų. Padėdama organizuoti šį padėkos koncertą noriu įkvėpti visus tikėti taika ir stengtis padėti kitiems. Visada aktyviai prisidedu prie panašių akcijų organizavimo, manau, kad tai mano, kaip pilietės, pareiga“, – sako Erika Purauskytė, „Menai Renginiai“ renginių įmonės vadovė, įkūrusi labdaros ir paramos fondą „Socialiniai renginiai“ bei su didžiule savanorių ir kolegų komanda neatlygintinai padedanti ukrainiečiams surengti šią šventę.
Vidurdienį prasidėsiančiame renginyje ukrainiečiai supažindins su nacionaline virtuve, gamins bulvinukus, kurie itin panašūs į mūsų cepelinus, tik kur kas mažesni, tikruosius barščius, blynelius, žymiuosius ukrainietiškus „Napoleonus“, dėl kurių spėjo galvą pamesti jau ne vienas lietuvis, šviežutėlius zefyrus ir daugybę kitų tradicinių patiekalų. Žadamas jungtinis dviejų šalių atlikėjų paramos koncertas. Organizatoriams pavyko į Vilnių pakviesti visame pasaulyje žinomą Ukrainos kompozitorių ir pianistą Evgeny Khmarą. Jo atliekamos muzikos klausėsi Amerikos prezidentas ir Anglijos karalienė. Ukrainos vėliava. Slaptai.lt portalo foto
Iki paskutinės minutės, kaip teigia organizatoriai, nebuvo aišku, ar pavyks atvykti garsiajam pianistui Dmytro Shurovui – „PianoBoy“.
Talentingasis kūrėjas laukė leidimo humanitarinės misijos tikslais palikti šalį, kurioje paskelbta mobilizacija ir visi vyrai privalo likti ginti šalį.
„PianoBoy“ siunčia žinią ir teigia, kad Ukrainai būtina pagalba: „Mano šalis šiuo metu yra atakuojama Rusijos. Namai Kijeve – apšaudomi, muzikos įrašų studija paversta slėptuve nuo bombų. Miršta tūkstančiai nekaltų žmonių, dėl nieko nekalti vaikai. Šiuo metu ukrainiečiai gina save ir pasaulį nuo absoliutaus blogio – Rusijos. Jūsų šalis gali būti kitas mūšio laukas, jūsų vaikai gali tapti kitomis aukomis. Mūsų karas, gali tapti Jūsų karu. Prašau, padėkite mums apsiginti ir apginti pasaulį“, – sako D. Shurovas.
Ukrainos palaikymo akcija Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.
Visą dieną dviejose scenose net 6 valandas truksiantį paramos koncerto maratoną ves Dovilė Filmanavičiūtė, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Nomeda Marčėnaitė, Olegas Šurajevas, Indrė Kavaliauskaitė, Indrė Stonkuvienė, Jonas Radzevičius ir kt.
Kartu su Viktoru Diawara, Ieva Narkute, Aliona Enko, Erica Jennings, Gabriele Vilickyte, pianistu Dariumi Mažintu, „Baltomis varnomis“, Auguste, Dainotu Varnu koncertuosianti Evgenya Redko teigia, kad nors visi jau pavargome nuo karo ir raginimų aukoti, jis tebesitęsia ir šiuo metu kaip niekad yra be galo svarbu palaikyti nuo karo nukentėjusius žmones.
„Eurovizijoje“ triumfavo Ukraina. EPA-ELTA nuotr.
Turinas, gegužės 15 d. (ELTA). 66-ajame „Eurovizijos“ dainų konkurse Lietuvos atstovė Monika Liu su savo pačios sukurta daina „Sentimentai“ užėmė 14 vietą, laimėtoja žiūrovai ir komisijos paskelbė Ukrainą.
Antroji vieta atiteko Jungtinei Karalystei, trečioji Ispanijai. Ketvirtieji buvo Švedija. Penketuką užbaigė Serbija. Į dešimtuką dar pateko Italija, Moldova, Graikija, Portugalija ir Norvegija.
Paskutinė liko Vokietija. Monika Liu su daina „Sentimentai“ pateko į „Eurovizijos“ finalą. EPA-ELTA nuotr.
Iš abiejų pusfinalių į šeštadienį vykusį 66-osios „Eurovizijos“ finalą pateko po dešimt dalyvių. Penkios „Eurovizijos“ didžiosios rėmėjos – Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija į konkurso finalą pateko be pusfinalio atrankos.
„Eurovizija“ – vienas ilgiausiai transliuojamų televizijos projektų visame pasaulyje. Pirmąjį konkursą Europa išvydo dar 1956-ųjų gegužės 24-ąją, ir per daugiau nei šešiasdešimt metų dainų konkursas tapo visos Europos tradicija ir mėgstamiausiu europiečių televizijos šou.
Ukrainiečiai padėkos talkoje tvarkė Vilniaus miesto parkus. Vilniaus m. sav. nuotr.
Prieglobstį nuo karo Vilniuje radę pabėgėliai iš Ukrainos šeštadienį surengė padėkos akciją – miesto tvarkymo talką. Daugiau nei 100 sostinėje apsistojusių ukrainiečių nuo ryto tvarkė Verkių ir Pavilnių regioninių parkų teritorijas, pranešė Vilniaus m. savivaldybė.
„Visų ukrainiečių vardu norime padėkoti vilniečiams už šilumą, gerumą, rūpestį, suteiktą jausmą, kad esame namuose, ir didžiulį palaikymą. Išreikšti savo dėkingumą susirinkome Vilniaus Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose – tai mažiausia, ką galime padaryti šiuo metu. Niekada nepamiršime, kaip priėmėte mus į savo namus ir kiek daug padarėte, kad mūsų vaikai pamirštų baimės jausmą. Esame be galo dėkingi ir viliamės, kad jūsų gerumas grįš dvigubai”, – sakė padėkos akcijos sumanytoja, į Vilnių atvykusi ukrainietė Valentina Oželeda.
Talką koordinavusi vilnietė Simona Laiconaitė prie talkos kvietė prisijungti ir lietuvius. Talkoje – padėkos akcijoje ne tik tvarkyta aplinka, bet ir mezgėsi nauji kontaktai. Tikimasi, kad ukrainiečiai rado naujų draugų sostinėje.
Savivaldybė bei Vilniaus Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija visus „Ukrainos padėkos talka” talkos dalyvius aprūpino pirštinėmis, sekatoriais, maišais ir kitais darbui reikalingais įrankiais bei prisidėjo prie darbų koordinavimo.
Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiais metais minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo 500-ąsias metines, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė dovanų – kultūros mecenatas, verslininkas Pranas Kiznis ir Vyčio paramos fondas dovanoja muziejui šio valdovo bronzos biustą.
Ukrainoje sukurtas ir iš šios šalies atkeliavęs meno kūrinys papuoš Valdovų rūmų muziejaus atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos erdves, o lankytojams jis bus pristatytas specialiai surengtose iškilmėse liepos 6-ąją, švenčiant Valstybės dieną ir minint Valdovų rūmų muziejaus septynerių metų aktyvios veiklos ir atsivėrimo lankytojams sukaktį.
„Žygimantas Augustas – dažnai kontraversiškai vertinamas, dramatiškais laikais gyvenęs, Vilnių labai mylėjęs ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų statybai bei rezidencijos plėtrai bene labiausiai nusipelnęs valdovas. Tad esame dėkingi kūrėjų komandai, mecenatams ir visiems prisidėjusiems prie dovanos, kuri pabrėžia šio valdovo atmintį jo tikruosiuose istoriniuose namuose“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Į Valdovų rūmų muziejų atkeliavęs Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) biustas yra dar 2018 m. įgyvendintos Vyčio paramos fondo iniciatyvos atgarsis. Paskelbęs valdovo paminklo konkursą, fondas sulaukė skulptorių Stasio Žirgulio ir Algirdo Boso pasiūlymo, tačiau tuo metu neturėjo galimybių modelį išlieti numatytu laiku. Dėl šios priežasties nuspręsta įgyvendinti kūrėjų iš Ukrainos Boriso Krylovo ir Olesiaus Sydoruko pasiūlytą variantą. Ukrainiečiams talkino žinomas Lietuvos menininkas Rimantas Dichavičius, o liejimo darbus padėjo atlikti Roberto Gabulo vadovaujamas Ukrainos fondas „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“. Žygimanto Augusto bronzos biustas. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
Prie projekto prisijungė ir Pasvalio savivaldybė bei rajono bendruomenė. Pasvaliečiai šį valdovą laiko savo krašto garsintoju: 1557 m. Žygimantas Augustas su Livonijos ordinu pasirašė vadinamąsias Pasvalio sutartis, kuriomis buvo laikinai sustabdyta Maskvos ekspansija.
Tad 2018 m. gruodžio 7 d. paminklas buvo atidengtas Pasvalyje, o šiais metais, minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo metines, tokia pat skulptūra nuspręsta papuošti ir istorines erdves atkurtuose Valdovų rūmuose.
Oficiali biusto pristatymo Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinė menėje ceremonija numatyta 2020 m. liepos 6 d. 14 val. Joje dalyvaus Seimo pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyras Yatsenkivskis, taip pat prie skulptūros atkeliavimo į Valdovų rūmų muziejų prisidėję žmonės – kultūros mecenatas ir verslininkas dr. Pranas Kiznis, kolekcininkas, Vyčio paramos fondo atstovas Vilius Kavaliauskas. Šioje ceremonijoje, kaip viename iš Valstybės dienos programos renginių Valdovų rūmuose, bus galima apsilankyti nemokamai, tačiau būtina išankstinė registracija.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Prisipažinsiu: prieš keletą metų pritariau Lietuvos ketinimams per dvejus metus priimti daugiau kaip 1100 pabėgėlių iš užsienio. Argumentas istorinis: juk ir lietuvių „dipukai“ kažkada – prieš šimtmetį ar daugiau, taip pat karo ir pokario laikais – buvo priglausti Vakaruose, ir šiandien mūsų krikščioniška pareiga teikti prieglobstį bėgantiems pas mus iš kitų varganų šalių.
Kaip globėme pabėgėlius…
2015 m. Lietuva įsipareigojo priimti pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas, Eritrėja. Jose siaučia karai, terorizmas, nestabili politinė situacija. Šventas Raštas moko ne tik tokius vargetas užjausti, bet ir visokeriopai jiems padėti. Kilnus demokratinės šalies bruožas. Priglaudėme, kiek galėjome: per ketverius metus tokių buvo apie 490. Vieni pasiliko, kitiems Lietuva buvo tramplynas į Vakarus, į turtingesnius kraštus. Neprieštaravome.
Laikinam apsistojimui mūsų šalyje įrengėme stovyklą Rukloje, paskirstėme užsieniečių šeimas į naujus butus. Skandinavijos šalių pavyzdžiu atvykėlių vaikus mokėme lietuvių kalbos. VLKK ragino savivaldybes sukurti valstybinės kalbos mokymo tinklą ir rengti įvairių sričių pedagogus. Vien tik Ruklos pabėgėlių priėmimo centre 2015 m. organizuoti 190 valandų kalbos kursai ir 40 valandų mokymai pažinti Lietuvos kultūrą.
Migrantai. EPA – ELTA nuotr.
Kai kas mokėsi su didžiausiu noru, kai kas ignoravo ir, vos gavę išmoką, išsinešdino svetur. Buvo ir tokių, kurie Lietuvos valdžią apskundė teismui, kad mūsų valstybė neužtikrina normalių gyvenimo sąlygų. Tai numato JT priimta Konvencija dėl pabėgėlių statuso. Taip 2016 m. pradžioje viena irakiečių šeima kreipėsi į teismą dėl negauto pabėgėlio statuso, bet neįrodė, kad Irake ji buvo persekiojama dėl religinių priežasčių.
Atvyksta visokių. Antai, paaiškėjo, kad 2017-ųjų sausį Į Lietuvą kaip prieglobsčio prašytojai perkelti irakiečiai esantys paprasčiausi ekonominiai migrantai. Migracijos departamentas atsisakė suteikti jiems prieglobstį ir norėjo išsiųsti iš Lietuvos. Tačiau migrantai nusprendė kreiptis į teismą – esą mūsų specialistai nesuvokia, koks pavojus jiems gresia tėvynėje, nors ekspertai sako tiesiai šviesiai – nei karo, nei kitų susirėmimų ten nėra… Nežinau, kaip baigėsi ši byla.
Turkai, ukrainiečiai ir… kiti
Bet štai pastaraisiais metais, beje, kaip ir buvo prognozuota, vietoj didžiulės bangos emigravusių lietuvių į mūsų šalį plūstelėjo vadinamieji ekonominiai migrantai – sveiki, stiprūs jauni žmonės, ieškantys geresnio gyvenimo. Jų nepavadinsi politiniais pabėgėliais ar prieglobsčio prašančiais. Tiesiog jie nori daugiau užsidirbti, į savo šalį parsivežti pinigėlių, o galbūt praleisti svetur tą metą, kai ten vyksta neramumai ar karai.
Viskas tvarkoje. Dažnai tai neblogi specialistai, uolūs, lojalūs darbininkai. Juk žinome, kokie turkai geri statybininkai, ukrainiečiai garsėja meile Lietuvai ir darbštumu, baltarusiai – artimomis mums šaknimis. Tačiau pastaruoju metu vis girdime: įsileisk gyvatę į užantį… Su tuo srautu atvyksta visokių, galbūt netgi keliančių pavojų mūsų nacionaliniam saugumui. Štai keletas precedentų.
Prieš pat Naujuosius metus sukilo būrys turkų, stačiusių Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadioną. Spaudoje ironiškai buvo rašoma, kad greičiausiai Kaunas patirs Vilniaus stadiono statybos epopėją: ištisus dešimtmečius stovės tik jo griaučiai…
Apie pusšimtis plakatais apsiginklavusių turkų darbininkų susirinko ąžuolyne šalia stadiono ir reikalavo, kad darbdaviai jiems atlygintų skolą už pusmetį – nuo 8 iki 12 tūkst. eurų. Anksčiau skelbta, kad 5 turkai dėl to pradėję bado streiką. Streikininkai apeliuoja ne tiek į savo darbdavius – Turkijos bendrovę „Kayi Construction“, kiek į Lietuvos valdžią. Girdi, kodėl Lietuva neįveda tvarkos… Paskui jie susirinko prie Kauno savivaldybės ir ėmė reikalauti, jog ji „imtųsi visų priemonių, kad su darbuotojais būtų atsiskaityta“.
Kai jiems buvo patarta ieškoti teisybės savo šalyje (juk bendrovė yra turkiška), vienas iš darbininkų profsąjungos lyderių „Kauno dienai“ pareiškė: „Iš esmės mes nelabai ir pasitikime Turkijos teisine sistema, nes ten kas stipresnis, tas teisingesnis. Dėl to norime čia išsikovoti savo teises, nes jei grįšime į Turkiją, žinome, kad neaišku, kiek metų užtruks, kol atgausime savo pinigus…“
Va taip. Kaip sakoma, nuo skaudamos galvos ant sveikos… Gal tai ir menkas Lietuvos skaudulys, tačiau kas gali garantuoti, kad taip nekuriamas precedentas, kai tokių opų mūsų šalyje padaugės.
Bosnija ir Hercegovina uždarė džiunglėmis pramintą migrantų stovyklą. EPA-ELTA nuotr.
Žinome mūsų simpatijas Ukrainos laisvės kovotojams, Maidano gynėjams. Bet pastaruoju metu Lietuvą užplūdo šios šalies ekonominiai migrantai, nes, kaip skelbia toks portalas Hirelabas.lt, jau ketveri metai vykdoma darbuotojų paieška ir atranka, Ukrainoje atidaryta darbuotojų atrankų agentūra. Pernai pavasarį Lietuvos vyriausybė parengė įstatymo projektą dėl kvotų nustatymo Lietuvoje ketinantiems dirbti užsieniečiams. Vien 2018 m. Lietuvos įmonėse įsidarbino daugiau nei 52 tūkst. užsieniečių. Dauguma jų atvyko iš Ukrainos, bet tik maža dalis oficialiai kreipėsi dėl darbo vizos.
Reikia tikėti, kad dauguma tų nelegalų – puikūs specialistai, geri darbuotojai. Bet žiniasklaida nurodo, kad su imigrantais atkeliauja…ligos, nes antai policijos suvestinėse paplito Ukrainos moterų, atvykusių į Lietuvą teikti intymių paslaugų, pavardės. Tos plaštakės juk darbo sutarčių neturi…
Tai dar pusė bėdos. Tačiau atvykę ukrainiečiai jau reikalauja tokių pačių darbo sąlygų, kokias turi lietuviai, nes tai esą numato dvišalė pernai liepą ratifikuota Lietuvos ir Ukrainos sutartis. Profesinės sąjungos įspėjo, kad susidursime su tomis pačiomis problemomis, kokias prieš 5-7 metus turėjo Airija ir Norvegija: nepatenkintųjų protestais, nusikalstamumu, nelegalų pertekliumi ir prasta jų kontrole. „Migracijos ir leidimų dirbti procedūros yra per daug sudėtingos ir painios, procesai per ilgi, egzistuojanti tvarka nėra pritaikyta įvertinti skirtingų rinkos aspektų ir poreikių. Esama migracijos politika ne tik apsunkina Lietuvoje veikiančių įmonių veiklos ir plėtros galimybes, bet ir neprisideda prie šalies konkurencingumo, siekiant pritraukti tiesiogines užsienio investicijas“, – priėmus šią sutartį aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomasis direktorius R. Sartatavičius.
2018 m. pabaigoje FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo tarpininkavimo agentūrose, įdarbinant 39 Ukrainos piliečius. Faktas, kad ėmė plisti bendrovių, kurios įdarbina nelegalus ir taip didina šešėlinės ekonomikos dalį, kuri Lietuvos ūkiui yra tarsi akmuo po kaklu.
Vandalai iš Kinijos
Kitas imigrantų akibrokštas niekaip netapatinamas su turkų ar ukrainiečių keliamomis problemomis. Vėlgi prieš pat Naujuosius (kad įvykis per šv. Kalėdas nebūtų per didelis iššūkis katalikiškai Lietuvai) grupelė turistų (?) iš Kinijos išniekino Kryžių kalną. Vandalizmo aktu kinai pasirinko vietą, kuri yra sakralinė krikščionims ir niekaip nesuderinama su politinėmis intencijomis. Po šio vandalizmo akto prisimintas ir nesenas susidūrimas Katedros aikštėje Vilniuje, kai Kinijos ambasados darbuotojai susikibo su Honkongo protestuotojų rėmėjais. Tai buvo iššūkis visai Lietuvai: esą, didžiulė Kinija sutraiškys liliputišką Lietuvą… Politologai išsakė prielaidą, kad visi šie nedraugiški aktai yra organizuojami Kinijos atstovybėje.
Kryžių kalnas žiemą. Vytauto Visocko nuotr.
Ar tai nereiškia, kad, įsileisdami į mūsų šalį gausią užsieniečių minią, mes rizikuojame savo valstybingumu ir nacionaliniu saugumu – nesvarbu, per kokias sferas jis pasireikštų? Mūsu meilė, simpatijos ir tolerancija vieną kartą gali išaugti į aklumą, kuris atneš žalą Lietuvai ir jos nepriklausomybei. Gal nereikės minėti nei kokių nors Rusijos grėsmių, kai nekontroliuojama imigrantų invazija pasiglemš vos tris dešimtmečius atkurtą laisvę. Tai šliaužiantis pavojus, kurį stebėti ir kuriam priešintis turi visa visuomenė.
Daugiau nei pustrečio milijono Ukrainos gyventojų pasinaudojo pernai įvestu beviziu režimu su Europos Sąjunga, skelbia kadenciją baigiantis šalies prezidentas Petro Porošenka.
„2 575 390 – tiek ukrainiečių asmeniškai pajuto visus bevizio režimo su ES privalumus! Europos Sąjungos šalis ir visą pasaulį be vizos įforminimo galinčių pasiekti mūsų tautiečių skaičius auga kasdien. Tokių šalių – jau daugiau nei 100. Pasaulis mums tampa vis atviresnis“, – feisbuke rašo P. Porošenka.
Bevizis režimas tarp Ukrainos ir ES įsigaliojo 2017-ųjų birželio 11 d. Ukrainiečiai nuo tada gali lankytis ES šalyse iki 90 dienų laikotarpiui, tačiau ne dažniau nei kartą per pusę metų.
Su darbo vizitu Ukrainoje viešinti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė davė startą Lietuvos dienų Charkove renginiui. Tai tradicinis Lietuvos ambasados Ukrainoje organizuojamas renginys, šiemet vykstantis Charkove ir Odesoje.
Pasak Prezidentės, simboliška, kad Lietuvos dienos vyksta Charkove – mieste, kuris žino, ką reiškia apginti savo laisvę. Ukrainos rytuose įsikūrusį Charkovą 2014 m. bandė užimti rusų separatistai, tačiau mobilizavusis nacionalinei gvardijai, piliečiams ir futbolo aistruoliams miestas buvo apgintas.
Prezidentės teigimu, mūsų istorija ne kartą patvirtino, kad lietuviai ir ukrainiečiai yra draugai, kaimynai ir bendraminčiai. Nes mūsų tikslas tas pats – nepriklausomybė, demokratija, Europa. Todėl Lietuvos dienos Charkove – galimybė dar labiau pažinti mūsų šalį, kultūrą, muziką, o mums tai proga pasidalyti Lietuvos dalimi su Ukrainos žmonėmis.
Prezidentės vizitas Ukrainoje vyksta likus vos 30 valandų iki tos akimirkos, kai ukrainiečiai galės keliauti į Europą be vizų. Nuo birželio 11 d. Ukrainos piliečiai galės laisvai keliauti po ES šalis. Pasak Prezidentės, tai ženklas Ukrainos žmonėms, kad Europa yra su jais, o Ukrainos ateitis – Europoje.
Lietuvos dienų Charkove metu veiks tradicinių lietuviškų amatų mugė, bus pristatomos turizmo ir studentų mainų galimybės, organizuojamas Lietuvos ir Ukrainos verslo forumas, kuriame dalyvaus beveik 30 Lietuvos verslo atstovų. Taip pat Lietuva ketina pasidalyti savo kultūros sostinių tradicija, kai kasmet kitame mieste ir miestelyje organizuojami renginiai atveria galimybę regionų plėtrai.
Lietuvos dienų tradicija Ukrainoje prasidėjo prieš dešimtmetį, jos tikslas – populiarinti Lietuvą, ypač tuose Ukrainos regionuose, kurie turi didelį dvišalio bendradarbiavimo potencialą, pritraukti į Lietuvą daugiau turistų, studentų, plėsti verslo ryšius.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Praėjo 21-eri metai nuo to laiko, kai Ukraina tapo nepriklausoma nuo SSSR. Per tą laiką ukrainiečiai padarė didelę pažangą, reformuodami ir modernindami savo šalį, rašo JAV valstybės sekretorė Hilari Rodem Klinton ir ES užsienio reikalų ir saugumo politikos aukščiausioji atstovė Ketrin Ešton straipsnyje “The New York Times”.
Šiuo metu šalyje pastebimos kai kurios nerimą keliančios tendencijos, ir tai patvirtina paskutinė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėtojų tarpinė ataskaita, pažymi autorės parlamento rinkimų Ukrainoje išvakarėse.
